John Smith 15:32, 30 balandžio 2025

2025-04-30T15:32:21Z

← Ankstesnė versija		18:32, 30 balandžio 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Baudžiava''' - tai ta pati [[vergovė]], tiktai apiforminta kaip atseit ne visai vergovė, nes atseit kažkaip tai galima kažką. Realiai - tiesiog ūkinė vergvaldystė, kur [[kaimiečiai]] paversti vergais, kad dirbtų pas visokius [[ponai\|ponus]], nes niekas kitaip neleido.		'''Baudžiava''' - kai kuriais atvejais, kaip kad [[Carinė Rusija\|Carinėje Rusijoje]] - tai buvo ta pati [[vergovė]], tiktai apiforminta kaip atseit ne visai vergovė, nes atseit kažkaip tai galima kažką. Realiai - tiesiog ūkinė vergvaldystė, kur [[kaimiečiai]] paversti vergais, kad dirbtų pas visokius [[ponai\|ponus]], nes niekas kitaip neleido.

			Kitur gi baudžiava buvo tiesiog susitarimas tarp dvarininko ir žemės neturinčių valstiečių, kad šie žemę gaus savo reikalams dirbti, mainais už tai atidirbdami kažkiek dienų per metus tam pat dvarininkui. Žodžiu, žemės nuoma už darbą. Pabrėžtina, kad pagal visų normalių šalių įstatymus baudžiauninkas buvo pilnateisis žmogus, kurio nei žudyti, nei plakti kas nors neturėjo teisės, o tas baudžiauninkas, jei norės, galėdavo išeiti pas kitą dvarininką ar išvis į miestą.

			Nuo rusiškos carinės okupacijos melagingai baudžiava būna vadinama [[rusiška baudžiava]], kuri išties buvo ne kas kita, o tikrų tikriausia [[vergovė]].


			== Baudžiava Lietuvoje ==
	Lietuvoje baudžiava įvesta buvo per Horodlės privilegiją [[1413]], nes iki tol kiekvienas kaimietis galėdavo skelbtis bajoru. O po tos Horodlės sutarties tarp [[LDK]] ir Lenkijos gavosi taip, kad bajorais tapo tiktai tie, kas gavo lenkiškus herbus ar tų herbų patvirtinimus. O visi kiti tapo jau nebe bajorais, taip kad su mažesnėm teisėm. O kadangi vis dar buvo burbančių, tai galiutinai įstatymais tą įtvirtino toksai Didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis I, nes jam taip kažkaip pasirodė patogiau.		Lietuvoje baudžiava įvesta buvo per Horodlės privilegiją [[1413]], nes iki tol kiekvienas kaimietis galėdavo skelbtis bajoru. O po tos Horodlės sutarties tarp [[LDK]] ir Lenkijos gavosi taip, kad bajorais tapo tiktai tie, kas gavo lenkiškus herbus ar tų herbų patvirtinimus. O visi kiti tapo jau nebe bajorais, taip kad su mažesnėm teisėm. O kadangi vis dar buvo burbančių, tai galiutinai įstatymais tą įtvirtino toksai Didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis I, nes jam taip kažkaip pasirodė patogiau.

	Paskui ta visa baudžiavinė vergija paaiškėjo besanti nelabai efektyvi, nes gi žinia, kad vergai visada stengiasi dirbti kuo mažiau, visaip imituodami darbą, o patyliukais kenkdami. Tai vienas-kitas dvarponis ėmė daryti eksperimentus, duodami žemę tiems baudžiauninkams dirbti patiems. Ir paaiškėjo, kad tiesiog stebuklai gaunasi - dirbti ima du, o kartais ir penkis kartus našiau. Taigi tyliai ėmė plisti tokie susitarimai, kur baudžiauninkui tiesiog žemę atiduodavo, sakydavo, kad dirbk tu ką nori, o tada dvarininko pelnas išaugdavo porą kartų, ir tas pats bauždiauninkas dar prakusdavo ir praturtėdavo.		Paskui ta visa baudžiavinė vergija paaiškėjo besanti nelabai efektyvi, nes gi žinia, kad vergai visada stengiasi dirbti kuo mažiau, visaip imituodami darbą, o patyliukais kenkdami. Tai vienas-kitas dvarponis ėmė daryti eksperimentus, duodami žemę tiems baudžiauninkams dirbti patiems, mainais tiesiog už išaugintą derliaus dalį. Ir paaiškėjo, kad tiesiog stebuklai gaunasi - dirbti ima du, o kartais ir penkis kartus našiau. Taigi tyliai ėmė plisti tokie susitarimai, kur baudžiauninkui tiesiog žemę atiduodavo, sakydavo, kad dirbk tu ką nori, o tada dvarininko pelnas išaugdavo porą kartų, ir tas pats bauždiauninkas dar prakusdavo ir praturtėdavo.

	Bene didžiausi tokie bandymai galų gale buvo atlikti [[Pavlovo respublika\|Pavlovo respublikoje]] [[1769]]-[[1795]], kur visi baudžiauninkai ne tik kad buvo paskelbti laisvais, bet dar ir padaryti bendrasavininkiais. Tai tokio suklestėjimo mažai kas buvo matęs. Taigi, visai natūraliai ir dauguma kitų dvarininkų ėmė ne tik kad eksperimentus daryti, bet jau ir reikalauti, kad per įstatymus baudžiava būtų panaikinta, nes [[laisvė]], pasirodo, yra stebuklingas dalykas. Atlaisvinimai gavosi tokie, kad baudžiauninkai, nors ir turėjo dirbti [[lažas\|lažą]], jau galėjo ir išsilaisvinti.		Bene didžiausi tokie bandymai galų gale buvo atlikti [[Pavlovo respublika\|Pavlovo respublikoje]] [[1769]]-[[1795]], kur visi baudžiauninkai ne tik kad buvo paskelbti laisvais, bet dar ir padaryti bendrasavininkiais. Tai tokio suklestėjimo mažai kas buvo matęs. Taigi, visai natūraliai ir dauguma kitų dvarininkų ėmė ne tik kad eksperimentus daryti, bet jau ir reikalauti, kad per įstatymus baudžiava būtų panaikinta, nes [[laisvė]], pasirodo, yra stebuklingas dalykas. Atlaisvinimai gavosi tokie, kad baudžiauninkai, nors ir turėjo dirbti [[lažas\|lažą]], jau galėjo ir išsilaisvinti.


			== Rusiška baudžiava - vergovė ==
	Vienok [[1795]] atėjo [[carinė okupacija]], ir vėl baudžiava buvo įvesta iš naujo, ir dar taip baisiai, kaip Lietuvoje nebuvo buvę. Pagal rusiškus įstatymus baudžiauninkai buvo visiški vergai - jais galėjo prekiauti be žemės, kaip gyvuliais, netgi išskirdavo kartais ir šeimas. Baudžiauninkus galėjo bausti ir fizinėmis bausmėmis, ir netgi baudžiauninko nužudymas praktiškai buvo nebaudžiamas, nors teoriškai ir nebuvo galima žudyt.		Vienok [[1795]] atėjo [[carinė okupacija]], ir vėl baudžiava buvo įvesta iš naujo, ir dar taip baisiai, kaip Lietuvoje nebuvo buvę. Pagal rusiškus įstatymus baudžiauninkai buvo visiški vergai - jais galėjo prekiauti be žemės, kaip gyvuliais, netgi išskirdavo kartais ir šeimas. Baudžiauninkus galėjo bausti ir fizinėmis bausmėmis, ir netgi baudžiauninko nužudymas praktiškai buvo nebaudžiamas, nors teoriškai ir nebuvo galima žudyt.

			Prakitkoje nors šita [[rusiška baudžiava]] iki šiol yra vadinama baudžiava, išties tai buvo tikrų tikriausia [[vergovė]], nes jokių baudžiavos reikalavimų čia niekas nesilaikė, o su žmonėmis elgėsi kaip su [[vergai\|vergais]] - juos pardavinėjo, išskirdavo šeimas, nuplakdavo, o kartais ir nužudydavo. Dvarininkas buvo nebaudžiamas tai daryti - o daugelis iš [[Rusija\|Rusijos]] atvažiavusių okupantų dvarininkų būtent taip ir elgėsi.

	Kažkiek aplaisvėjo situacija tik po to, kai kartu su dvarininkais, tie patys baudžiaviniai valstiečiai sukilo prieš [[Rusija\|Rusiją]] ir gavosi [[1863]] sukilimas. Tai tada baudžiava palengvėjo, bet ir tai nebuvo panaikinta iki galo. Po truputį naikinant tai vienus, tai kitus teisių apribojimus, visiškai iki galo teisių ribojimai buvo panaikinti tiktai [[1906]] metų [[spalio 18]], kai valstiečiams suteiktos visiškai vienodos teisės kaip ir visiškai visiems kitiems žmonėms, be jokių apribojimų keliauti ar gyventi kur nori, ir uždraudžiant valstiečius bausti fizinėmis bausmėmis - plakti ribais, rykštėmis ir panašiai.		Kažkiek aplaisvėjo situacija tik po to, kai kartu su dvarininkais, tie patys baudžiaviniai valstiečiai sukilo prieš [[Rusija\|Rusiją]] ir gavosi [[1863]] sukilimas. Tai tada baudžiava palengvėjo, bet ir tai nebuvo panaikinta iki galo. Po truputį naikinant tai vienus, tai kitus teisių apribojimus, visiškai iki galo teisių ribojimai buvo panaikinti tiktai [[1906]] metų [[spalio 18]], kai valstiečiams suteiktos visiškai vienodos teisės kaip ir visiškai visiems kitiems žmonėms, be jokių apribojimų keliauti ar gyventi kur nori, ir uždraudžiant valstiečius bausti fizinėmis bausmėmis - plakti ribais, rykštėmis ir panašiai.

Undo: Naujas puslapis: '''Baudžiava''' - tai ta pati vergovė, tiktai apiforminta kaip atseit ne visai vergovė, nes atseit kažkaip tai galima kažką. Realiai - tiesiog ūkinė vergvaldystė, ku...

2020-10-18T10:58:41Z

Naujas puslapis: '''Baudžiava''' - tai ta pati vergovė, tiktai apiforminta kaip atseit ne visai vergovė, nes atseit kažkaip tai galima kažką. Realiai - tiesiog ūkinė vergvaldystė, ku...

Naujas puslapis

'''Baudžiava''' - tai ta pati [[vergovė]], tiktai apiforminta kaip atseit ne visai vergovė, nes atseit kažkaip tai galima kažką. Realiai - tiesiog ūkinė vergvaldystė, kur [[kaimiečiai]] paversti vergais, kad dirbtų pas visokius [[ponai|ponus]], nes niekas kitaip neleido.

Lietuvoje baudžiava įvesta buvo per Horodlės privilegiją [[1413]], nes iki tol kiekvienas kaimietis galėdavo skelbtis bajoru. O po tos Horodlės sutarties tarp [[LDK]] ir Lenkijos gavosi taip, kad bajorais tapo tiktai tie, kas gavo lenkiškus herbus ar tų herbų patvirtinimus. O visi kiti tapo jau nebe bajorais, taip kad su mažesnėm teisėm. O kadangi vis dar buvo burbančių, tai galiutinai įstatymais tą įtvirtino toksai Didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis I, nes jam taip kažkaip pasirodė patogiau.

Paskui ta visa baudžiavinė vergija paaiškėjo besanti nelabai efektyvi, nes gi žinia, kad vergai visada stengiasi dirbti kuo mažiau, visaip imituodami darbą, o patyliukais kenkdami. Tai vienas-kitas dvarponis ėmė daryti eksperimentus, duodami žemę tiems baudžiauninkams dirbti patiems. Ir paaiškėjo, kad tiesiog stebuklai gaunasi - dirbti ima du, o kartais ir penkis kartus našiau. Taigi tyliai ėmė plisti tokie susitarimai, kur baudžiauninkui tiesiog žemę atiduodavo, sakydavo, kad dirbk tu ką nori, o tada dvarininko pelnas išaugdavo porą kartų, ir tas pats bauždiauninkas dar prakusdavo ir praturtėdavo.

Bene didžiausi tokie bandymai galų gale buvo atlikti [[Pavlovo respublika|Pavlovo respublikoje]] [[1769]]-[[1795]], kur visi baudžiauninkai ne tik kad buvo paskelbti laisvais, bet dar ir padaryti bendrasavininkiais. Tai tokio suklestėjimo mažai kas buvo matęs. Taigi, visai natūraliai ir dauguma kitų dvarininkų ėmė ne tik kad eksperimentus daryti, bet jau ir reikalauti, kad per įstatymus baudžiava būtų panaikinta, nes [[laisvė]], pasirodo, yra stebuklingas dalykas. Atlaisvinimai gavosi tokie, kad baudžiauninkai, nors ir turėjo dirbti [[lažas|lažą]], jau galėjo ir išsilaisvinti.

Vienok [[1795]] atėjo [[carinė okupacija]], ir vėl baudžiava buvo įvesta iš naujo, ir dar taip baisiai, kaip Lietuvoje nebuvo buvę. Pagal rusiškus įstatymus baudžiauninkai buvo visiški vergai - jais galėjo prekiauti be žemės, kaip gyvuliais, netgi išskirdavo kartais ir šeimas. Baudžiauninkus galėjo bausti ir fizinėmis bausmėmis, ir netgi baudžiauninko nužudymas praktiškai buvo nebaudžiamas, nors teoriškai ir nebuvo galima žudyt.

Kažkiek aplaisvėjo situacija tik po to, kai kartu su dvarininkais, tie patys baudžiaviniai valstiečiai sukilo prieš [[Rusija|Rusiją]] ir gavosi [[1863]] sukilimas. Tai tada baudžiava palengvėjo, bet ir tai nebuvo panaikinta iki galo. Po truputį naikinant tai vienus, tai kitus teisių apribojimus, visiškai iki galo teisių ribojimai buvo panaikinti tiktai [[1906]] metų [[spalio 18]], kai valstiečiams suteiktos visiškai vienodos teisės kaip ir visiškai visiems kitiems žmonėms, be jokių apribojimų keliauti ar gyventi kur nori, ir uždraudžiant valstiečius bausti fizinėmis bausmėmis - plakti ribais, rykštėmis ir panašiai.

[[Category:Istorija]]

Baudžiava - Versijų istorija

John Smith 15:32, 30 balandžio 2025

Undo: Naujas puslapis: '''Baudžiava''' - tai ta pati vergovė, tiktai apiforminta kaip atseit ne visai vergovė, nes atseit kažkaip tai galima kažką. Realiai - tiesiog ūkinė vergvaldystė, ku...