Basic - Versijų istorija

Arabas 20:15, 1 gegužės 2026

2026-05-01T20:15:38Z

← Ankstesnė versija		23:15, 1 gegužės 2026 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''~~Basic~~''' - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota [[programavimo kalba]]. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aiškiu požymiu: programuoji Basic - reiškia, kad esi [[lameris]]. Didesnė gėda yra mokėti šią kalbą, negu nemokėti išvis jokios programavimo kalbos, nes nuo Basic žmonės būna sugadinami nepataisomai, mat absoliučiai ima nesuprasti, kas yra normalus programavimas.		'''BASIC''' - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota [[programavimo kalba]]. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aiškiu požymiu: programuoji Basic - reiškia, kad esi [[lameris]]. Didesnė gėda yra mokėti šią kalbą, negu nemokėti išvis jokios programavimo kalbos, nes nuo Basic žmonės būna sugadinami nepataisomai, mat absoliučiai ima nesuprasti, kas yra normalus programavimas.

			BASIC reiškia "Beginner's All-purpose Symbolic Instruction Code", kas išties yra žodžių kratinys, kuris nieko nereiškia, išskyrus tai, kad čia kažkoksai kodas, skirtas pradžiamoksliams. Kitą vertus, pats žodis "basic" tą [[prasmė\|prasmę]] atspindi netgi dar labiau - programavimo kalba, skirta pradedantiesiems.

	Senais laikais įvairios Basic kablos versijos dar ir atstodavo pilnavertę [[OS]] daugelyje kompiuterių, o taip pat būdavo naudojami kaip [[komandų interpretatorius\|komandų interpretatoriai]], panašiai kaip visokiuose [[UNIX]] būna naudojamas [[šelas]]. Tai vienu metu Basic kalba buvo tapusi tiesiog [[asmeniniai kompiuteriai\|asmeninių kompiuterių]] standartu, kuris reiškė, kad jei yra Basic, tai ir vartotojas mokės tokiu kompiuteriu naudotis. Taigi, ši kalba buvo ir daugelyje [[Commodore]] gamintų kompiuterių, ir visokiuose [[MSX]], ir [[Apple II]], ir netgi originaliuose [[IBM PC]]. Tiesiog kompiuterių be Basic kalbos niekas nepirkdavo. Ir tiktai vėliau vietoje Basic interpretatorių visur išplito patogesnė ir daugiau galimybių duodanti [[CP/M]] beigi [[DOS]].		Senais laikais įvairios Basic kablos versijos dar ir atstodavo pilnavertę [[OS]] daugelyje kompiuterių, o taip pat būdavo naudojami kaip [[komandų interpretatorius\|komandų interpretatoriai]], panašiai kaip visokiuose [[UNIX]] būna naudojamas [[šelas]]. Tai vienu metu Basic kalba buvo tapusi tiesiog [[asmeniniai kompiuteriai\|asmeninių kompiuterių]] standartu, kuris reiškė, kad jei yra Basic, tai ir vartotojas mokės tokiu kompiuteriu naudotis. Taigi, ši kalba buvo ir daugelyje [[Commodore]] gamintų kompiuterių, ir visokiuose [[MSX]], ir [[Apple II]], ir netgi originaliuose [[IBM PC]]. Tiesiog kompiuterių be Basic kalbos niekas nepirkdavo. Ir tiktai vėliau vietoje Basic interpretatorių visur išplito patogesnė ir daugiau galimybių duodanti [[CP/M]] beigi [[DOS]].

Balalaikų draugė 12:45, 29 rugpjūčio 2024

2024-08-29T12:45:38Z

← Ankstesnė versija		15:45, 29 rugpjūčio 2024 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį [[Goto]]. Ir viskas.		Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį [[Goto]]. Ir viskas.

	Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš [[Pascal]] ir [[C kalba\|C]], todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė, eilučių numeriai pasidarė, o tada ir dar labiau pasitaisė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės...		Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš [[Pascal]] ir [[C kalba\|C]], todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė, eilučių numeriai pasidarė, o tada ir dar labiau pasitaisė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės, nes jau pamirštama ir pati senoji Basic idėja - viena eilutė - viena komanda... Koks nors [[Visual Basic]] į seną ir tikrą Basic kalbą jau visai nebepanašus.

			Nors kai kurie seniai jau Basic kalbą palaidojo, bet iki šiol ji gyva ir atskiruose [[interpretatoriai\|interpretatoriuose]], ir tokiose programose, kaip [[AutoIt]].

Balalaikų draugė 12:41, 29 rugpjūčio 2024

2024-08-29T12:41:17Z

← Ankstesnė versija		15:41, 29 rugpjūčio 2024 versija
13 eilutė:		13 eilutė:
	10 PRINT "Hello, World!"		10 PRINT "Hello, World!"
	20 END		20 END

			== Standartinės Basic aplinkos komandos ==
			Čia šitos komandos būdavo naudojamos, pvz., [[Apple II]] kompiuteriuose, kai reikdavo kaip nors pasikrauti programą ar ją išsikrauti, nors tam buvo ir [[pseudografika\|pseudografinė]] aplinka, kur jokių komandų nereikėjo. Tačiau visvien dalis žmonių labiau naudodavosi Basic, nei ta aplinka. Skirtingose Basic versijose tos komandos kiek skridavosi, tai ne visada būdavo vienodos. Bet žmonės išsiaiškindavo ir susivokdavo, tai visvien naudoti galėdavo.

			Čia tokių Basic komandų kažkiek:
			* NEW - panaikina einamąją Basic programą ir išvalo kintamuosius, kad būtų galima vykdyti naują programą
			* CLEAR - išvalo visus kintamuosius
			* LIST - išveda į ekraną visą visos programos tekstą
			* LIST XX-YY - išveda programos tekstą nuo eilutės nr. XX iki eilutės nr. YY
			* RUN - paleidžia vykdymui einamąją programą (Applesoft Basic)
			* RUN XYZ - paleidžia vykdymui programą nuo eilutės nr. XYZ (Applesoft Basic)
			* RUN FILENAME - pakrauna ir paleidžia vykdyti programą iš disko, iš failo su pavadinimu FILENAME (Integer Basic)
			* LOAD - pakrauna programą, standartiškai iš [[kasetinis magnetofonas\|kasetinio magnetofono]] porto (Applesoft Basic)
			* LOAD FILENAME - pakrauna programą iš disko, iš failo su pavadinimu FILENAME (Integer Basic)
			* SAVE - išsaugo programą, standartiškai į [[kasetinis magnetofonas\|kasetinio magnetofono]] portą (Applesoft Basic)
			* SAVE FILENAME - išsaugo programą į failą su pavadinimu FILENAME (Integer Basic)
			* BLOAD FILENAME - pakrauti dvejetainę (ne Basic) programą į atmintį
			* BRUN FILENAME - įvykdyti dvejetainę (ne Basic) programą į atmintį
			* CAT - parodo, kokie failai yra einamąjame disko kataloge, 40 raidžių stulpelių formatu
			* CATALOG - parodo, kokie failai yra einamąjame disko kataloge, 80 raidžių stulpelių formatu
			* RENAME OLDNAME NEWNAME - pervadina fail1 OLDNAME į NEWNAME
			* DELETE FILENAME - ištrina iš disko failą FILENAME (Integer Basic)
			* DELETE - panaikina einamąją programą iš operacinės atminties (MSX Basic)
			* VERIFY FILENAME - patikrina, ar failas yra perskaitomas, kas būdavo aktualu, kai jis įrašytas į [[magnetofono kasetė\|magnetofono kasetę]], nes dažnai būdavo neskaitomas
			* OPEN FILENAME - atidaro tekstinį failą skaitymui ir redagavimui
			* CLOSE FILENAME - uždaro einamąjį failą
			* SAVE FILENAME - įrašo einamąjį failą į diską, pavadinant tą failą FILENAME
			* KILL FILENAME - ištrina nurodytą failą (GW-Basic)

			Čia turim pastebėti, kad tik dalį išvardinom komandų, bet jau jūs galit pastebėti, kad vienur koks nors žodis reiškia vieną, o kitur - ką nors kitą, arba veiksmas vienur vienaip vadinamas, o kitur kitaip, taip kad su tuo Basic visi gamintojai pridarė visokio jovalo ir dabar visai dar neaišku, ar jūs nepridirbsit ko nors, tikėdamiesi, kad darote ką nors visai nekenksmingo.

Balalaikų draugė 11:00, 29 rugpjūčio 2024

2024-08-29T11:00:03Z

← Ankstesnė versija		14:00, 29 rugpjūčio 2024 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''Basic''' - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota [[programavimo kalba]]. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aiškiu požymiu: programuoji Basic - reiškia, kad esi [[lameris]]. Didesnė gėda yra mokėti šią kalbą, negu nemokėti išvis jokios programavimo kalbos, nes nuo Basic žmonės būna sugadinami nepataisomai, mat absoliučiai ima nesuprasti, kas yra normalus programavimas.		'''Basic''' - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota [[programavimo kalba]]. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aiškiu požymiu: programuoji Basic - reiškia, kad esi [[lameris]]. Didesnė gėda yra mokėti šią kalbą, negu nemokėti išvis jokios programavimo kalbos, nes nuo Basic žmonės būna sugadinami nepataisomai, mat absoliučiai ima nesuprasti, kas yra normalus programavimas.

			Senais laikais įvairios Basic kablos versijos dar ir atstodavo pilnavertę [[OS]] daugelyje kompiuterių, o taip pat būdavo naudojami kaip [[komandų interpretatorius\|komandų interpretatoriai]], panašiai kaip visokiuose [[UNIX]] būna naudojamas [[šelas]]. Tai vienu metu Basic kalba buvo tapusi tiesiog [[asmeniniai kompiuteriai\|asmeninių kompiuterių]] standartu, kuris reiškė, kad jei yra Basic, tai ir vartotojas mokės tokiu kompiuteriu naudotis. Taigi, ši kalba buvo ir daugelyje [[Commodore]] gamintų kompiuterių, ir visokiuose [[MSX]], ir [[Apple II]], ir netgi originaliuose [[IBM PC]]. Tiesiog kompiuterių be Basic kalbos niekas nepirkdavo. Ir tiktai vėliau vietoje Basic interpretatorių visur išplito patogesnė ir daugiau galimybių duodanti [[CP/M]] beigi [[DOS]].

	Sukurta Basic kalba buvo, kaip supaprastinta ir visiškiems durniams pritaikyta [[Fortran]] kalbos versija - primityvi, kaip plaktukas, ir su paties pirmo Fortran navarotais - privalomais eilučių numeriais. Bet ir paprasta užtat, kad netgi ant kokio nors kalkuliatoriaus galėtų dirbti. Užtat Basic vėliau ir išpopuliarėjo - ne dėl kalbos mokymosi paprastumo, o dėl to, kad primityvų Basic interpretatorių suprogramuoti galėdavo bet koks eilinis durnius. Užtat ir Basic visur būdavo, nes visur tas eilinis durnius atsirasdavo ir tą Basic suprogramuodavo.		Sukurta Basic kalba buvo, kaip supaprastinta ir visiškiems durniams pritaikyta [[Fortran]] kalbos versija - primityvi, kaip plaktukas, ir su paties pirmo Fortran navarotais - privalomais eilučių numeriais. Bet ir paprasta užtat, kad netgi ant kokio nors kalkuliatoriaus galėtų dirbti. Užtat Basic vėliau ir išpopuliarėjo - ne dėl kalbos mokymosi paprastumo, o dėl to, kad primityvų Basic interpretatorių suprogramuoti galėdavo bet koks eilinis durnius. Užtat ir Basic visur būdavo, nes visur tas eilinis durnius atsirasdavo ir tą Basic suprogramuodavo.

Gimnazija 01:38, 11 gruodžio 2021

2021-12-11T01:38:44Z

← Ankstesnė versija		04:38, 11 gruodžio 2021 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį [[Goto]]. Ir viskas.		Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį [[Goto]]. Ir viskas.

	Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš [[Pascal]] ir [[C kalba\|C]], todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės...		Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš [[Pascal]] ir [[C kalba\|C]], todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė, eilučių numeriai pasidarė, o tada ir dar labiau pasitaisė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės...

Arabas 00:33, 11 balandžio 2014

2014-04-11T00:33:08Z

← Ankstesnė versija		03:33, 11 balandžio 2014 versija
12 eilutė:		12 eilutė:
	20 END		20 END


			== Dar žr. ==
			* Buvo kadaise ir toksai Lietuvoje sukurtas Basic variantas, skirtas BK tipo kompiuteriams - vadinosi [[Vilnius Basic]]


	[[Category:Programavimo kalbos]]		[[Category:Programavimo kalbos]]

Fandorina: Naujas puslapis: '''Basic''' - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota programavimo kalba. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aišk...

2013-12-19T08:08:55Z

Naujas puslapis: '''Basic''' - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota programavimo kalba. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aišk...

Naujas puslapis

'''Basic''' - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota [[programavimo kalba]]. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aiškiu požymiu: programuoji Basic - reiškia, kad esi [[lameris]]. Didesnė gėda yra mokėti šią kalbą, negu nemokėti išvis jokios programavimo kalbos, nes nuo Basic žmonės būna sugadinami nepataisomai, mat absoliučiai ima nesuprasti, kas yra normalus programavimas.

Sukurta Basic kalba buvo, kaip supaprastinta ir visiškiems durniams pritaikyta [[Fortran]] kalbos versija - primityvi, kaip plaktukas, ir su paties pirmo Fortran navarotais - privalomais eilučių numeriais. Bet ir paprasta užtat, kad netgi ant kokio nors kalkuliatoriaus galėtų dirbti. Užtat Basic vėliau ir išpopuliarėjo - ne dėl kalbos mokymosi paprastumo, o dėl to, kad primityvų Basic interpretatorių suprogramuoti galėdavo bet koks eilinis durnius. Užtat ir Basic visur būdavo, nes visur tas eilinis durnius atsirasdavo ir tą Basic suprogramuodavo.

Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį [[Goto]]. Ir viskas.

Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš [[Pascal]] ir [[C kalba|C]], todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės...

== Hello World Basic kalboje ==
10 PRINT "Hello, World!"
20 END

[[Category:Programavimo kalbos]]