Algol - Versijų istorija

ESM 19:00, 16 vasario 2025

2025-02-16T19:00:38Z

← Ankstesnė versija		22:00, 16 vasario 2025 versija
18 eilutė:		18 eilutė:
	* Algol 68 numirė savaime, nes kaip tik tuo metu ėmė plisti Pascal, kuris už šitą Algol buvo belenkiek geresnis		* Algol 68 numirė savaime, nes kaip tik tuo metu ėmė plisti Pascal, kuris už šitą Algol buvo belenkiek geresnis
	* Algol W arba [[Pascal]] - tapo populiariausia Algol tipo kalba ever, su tokiais vėlesniais variantais, kaip [[Turbo Pascal]], [[Object Pascal]] ir [[Delphi]]		* Algol W arba [[Pascal]] - tapo populiariausia Algol tipo kalba ever, su tokiais vėlesniais variantais, kaip [[Turbo Pascal]], [[Object Pascal]] ir [[Delphi]]
			* [[Simula]] - tokia pirma pasaulyje [[objektinis programavimas\|objektinio programavimo]] kalba, kuri pati nepaplito, tačiau persidavė į kitas Pascal artimas kalbas
	* [[Modula]] - atsirado kaip tos pat Algol kalbų sekos tęsinys, kuriame buvo ištaisytos tos nesąmonės, kurios dar buvo Pascal, tačiau kalba nelabai tepaplito		* [[Modula]] - atsirado kaip tos pat Algol kalbų sekos tęsinys, kuriame buvo ištaisytos tos nesąmonės, kurios dar buvo Pascal, tačiau kalba nelabai tepaplito
	* [[Ada]] - tokia monstriška kalba, kuri išplito daugiausiai [[JAV]] superprojektuose, susijusiuose su kariuomene ir valdžios struktūromis		* [[Ada]] - tokia monstriška kalba, kuri išplito daugiausiai [[JAV]] superprojektuose, susijusiuose su kariuomene ir valdžios struktūromis

ESM 18:33, 16 vasario 2025

2025-02-16T18:33:04Z

← Ankstesnė versija		21:33, 16 vasario 2025 versija
9 eilutė:		9 eilutė:
	Bendrai tai Algol istoriškai gali būti laikoma matyt pačia įtakingiausia iš visų kada nors egzistavusių programavimo kalbų, nes per ją ir atsirado strūktūrinis bei procedūrinis programavimas, būtent čia buvo atidirbta sakinių tipo sintaksė, kur sakinys užbaigiamas [[kabliataškis\|kabliataškiu]] ir taip toliau.		Bendrai tai Algol istoriškai gali būti laikoma matyt pačia įtakingiausia iš visų kada nors egzistavusių programavimo kalbų, nes per ją ir atsirado strūktūrinis bei procedūrinis programavimas, būtent čia buvo atidirbta sakinių tipo sintaksė, kur sakinys užbaigiamas [[kabliataškis\|kabliataškiu]] ir taip toliau.

	~~Tarp tiesioginių Algol palikuonių - tokios programavimo kalbos, kaip [[Pascal]], [[Modula]] ir [[Ada]], o taip pat ir [[PL/I]], iš kurios kiek netiesiogiai išaugo ir [[C kalba]].~~

			== Skirtingos Algol ir susijusių kalbų versijos - Algol 58, 60 ir 68 ==
			Tarp tiesioginių Algol palikuonių - tokios programavimo kalbos, kaip [[Pascal]], [[Modula]] ir [[Ada]], o taip pat ir [[PL/I]], iš kurios kiek netiesiogiai išaugo ir [[C kalba]]. Nors pačios Algol kalbos [[kompiliatoriai\|kompiliatorius]] labai daug kas bandė kurti ir buvo daugybė, bet visi staiga nunyko, vos atsirado Pascal, nes pastarasis buvo tiesiog tas pats Algol, tik be didelės dalies nereikalingų nesąmonių ir patvarkytas taip, kad kompiliuotųsi bent dešimt kartų greičiau.

			Taip jau gavosi, kad trys esminės Algol versijos skirtingai tepaplito, tuo tarpu išplito vėlesni variantai, turėję jau kitus pavadinimus:
			* Algol 58 beveik nebuvo naudojama, nors ir buvo sukurta apie dešimtis jos kompiliatorių. Kalba buvo labai silpnai apibrėžta, tačiau tapo pavyzdine, ir negana to, nuo jos prasidėjo [[Backus-Naur forma]]
			* Algol 60 tapo įtakingiausia Algol versija, turėjo nemažai realizacijų, kurios buvo naudojamos daugiausiai iki Pascal atsiradimo, nors buvo ir keletas vėlesnių
			* Algol 68 numirė savaime, nes kaip tik tuo metu ėmė plisti Pascal, kuris už šitą Algol buvo belenkiek geresnis
			* Algol W arba [[Pascal]] - tapo populiariausia Algol tipo kalba ever, su tokiais vėlesniais variantais, kaip [[Turbo Pascal]], [[Object Pascal]] ir [[Delphi]]
			* [[Modula]] - atsirado kaip tos pat Algol kalbų sekos tęsinys, kuriame buvo ištaisytos tos nesąmonės, kurios dar buvo Pascal, tačiau kalba nelabai tepaplito
			* [[Ada]] - tokia monstriška kalba, kuri išplito daugiausiai [[JAV]] superprojektuose, susijusiuose su kariuomene ir valdžios struktūromis

	== Hello World Algol kalbos variantuose ==		== Hello World Algol kalbos variantuose ==
	Vaje, vaje. Pasirodo gi, kad Algol 58 kalboje netgi nesigauna parašyti "Hello World" programos. O nesigauna todėl, kad Algol 58 neturi netgi jokių teksto išvedimo priemonių. Štai taip. Nėra tokios programos ir viskas.		Vaje, vaje. Pasirodo gi, kad Algol 58 kalboje netgi nesigauna parašyti "Hello World" programos. O nesigauna todėl, kad Algol 58 neturi netgi jokių teksto išvedimo priemonių. Štai taip. Nėra tokios programos ir viskas. O kodėl nėra - tai todėl, kad Algol 58 implementavimo metu tuose kompiuteriuose nebuvo nei ekranų, nei printerių. Skaičiavimų rezultatai būdavo tiesiogiai nuskaitomi nuo mašininių registrų, nes tokie jau tada buvo laikai.

	Algol 60 visgi gaunasi, tiktai kad su skirtingais kompiuteriais tai gali skirtis maždaug per pusę teksto:		Algol 60 visgi gaunasi, tiktai kad su skirtingais kompiuteriais tai gali skirtis maždaug per pusę teksto:

ESM 16:19, 16 vasario 2025

2025-02-16T16:19:29Z

← Ankstesnė versija		19:19, 16 vasario 2025 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	O dar paskui iš kažkur išlindo toksai [[Niklaus Wirth]], kuris ėmė ir sugalvojo tokią supaprastintą Algol W kalbą, kurioje nutarė padaryti paprasčiau. Tai visi tada ėmė piktintis, kad čia jau ir taip kalba sudėtinga, bet neužtenka jos, o čia dar supaprastinimus kažkas nori padaryti. Ir tada tasai Niklaus Wirth buvo sutartinai pasiųstas į [[EN]]. O tada jisai ėmė ir pervadino tą savo Algol W į [[Pascal]]. Ir paaiškėjo, kad Algol kalba mirė, o Pascal - tapo išties viena iš populiariausių ir ilgiausiai gyvuojančių programavimo kalbų.		O dar paskui iš kažkur išlindo toksai [[Niklaus Wirth]], kuris ėmė ir sugalvojo tokią supaprastintą Algol W kalbą, kurioje nutarė padaryti paprasčiau. Tai visi tada ėmė piktintis, kad čia jau ir taip kalba sudėtinga, bet neužtenka jos, o čia dar supaprastinimus kažkas nori padaryti. Ir tada tasai Niklaus Wirth buvo sutartinai pasiųstas į [[EN]]. O tada jisai ėmė ir pervadino tą savo Algol W į [[Pascal]]. Ir paaiškėjo, kad Algol kalba mirė, o Pascal - tapo išties viena iš populiariausių ir ilgiausiai gyvuojančių programavimo kalbų.

	O dar iš Algol, šią supaprastinant ir kokius nors "begin" ir "end" pakeičiant riestiniais skliaustais, gavosi [[C kalba]].		O dar iš Algol, šią supaprastinant ir kokius nors "begin" ir "end" pakeičiant riestiniais skliaustais, priskyrimo ":=" ženklą į paprastą "=", o palyginimo "=" pakeitus į "==", gavosi [[C kalba]].

			Bendrai tai Algol istoriškai gali būti laikoma matyt pačia įtakingiausia iš visų kada nors egzistavusių programavimo kalbų, nes per ją ir atsirado strūktūrinis bei procedūrinis programavimas, būtent čia buvo atidirbta sakinių tipo sintaksė, kur sakinys užbaigiamas [[kabliataškis\|kabliataškiu]] ir taip toliau.

			Tarp tiesioginių Algol palikuonių - tokios programavimo kalbos, kaip [[Pascal]], [[Modula]] ir [[Ada]], o taip pat ir [[PL/I]], iš kurios kiek netiesiogiai išaugo ir [[C kalba]].

ESM: /* Hello World Algol kalbos variantuose */

2025-02-16T16:13:34Z

Hello World Algol kalbos variantuose

← Ankstesnė versija		19:13, 16 vasario 2025 versija
12 eilutė:		12 eilutė:

	Algol 60 visgi gaunasi, tiktai kad su skirtingais kompiuteriais tai gali skirtis maždaug per pusę teksto:		Algol 60 visgi gaunasi, tiktai kad su skirtingais kompiuteriais tai gali skirtis maždaug per pusę teksto:
	<~~code~~>		<pre>
	BEGIN		BEGIN
	FILE F(KIND=REMOTE);		FILE F(KIND=REMOTE);
	WRITE(F, <"HELLO WORLD!">);		WRITE(F, <"HELLO WORLD!">);
	END.		END.
	</~~code~~>		</pre>

	Algol 68 užtat jau žymiai aiškiau viskas:		Algol 68 užtat jau žymiai aiškiau viskas:
	<~~code~~>		<pre>
	begin		begin
	printf(($gl$,"Hello, world!"))		printf(($gl$,"Hello, world!"))
	end		end
	</~~code~~>		</pre>


	[[Category:Programavimo kalbos]]		[[Category:Programavimo kalbos]]

Fandorina: Naujas puslapis: '''Algol''' - tai visų padorių programavimo kalbų prosenė. Nes tos programavimo kalbos, kurios nepadorios, tai kilo iš kokio nors Fortran. O vat jau...

2013-12-19T07:54:44Z

Naujas puslapis: '''Algol''' - tai visų padorių programavimo kalbų prosenė. Nes tos programavimo kalbos, kurios nepadorios, tai kilo iš kokio nors Fortran. O vat jau...

Naujas puslapis

'''Algol''' - tai visų padorių [[programavimo kalbos|programavimo kalbų]] prosenė. Nes tos programavimo kalbos, kurios nepadorios, tai kilo iš kokio nors [[Fortran]]. O vat jau padorios - tai kilo iš Algol.

Algol - tai reiškia Algorythmic Language, taip kad kažkokius algoritmus daro. Išties gi nemažai versijų to Algol buvo - pirmaiusiai Algol 58, paskui jau Algol 60, dar paskui - Algol 68, vis sudėtingiau ir vis kiekviena versija gaudavosi nesuderinama su ankstesnėmis, kol galų gale išvis pasidarė sunku suprasti, kas ten daroma, nes primakliavota buvo visko kas papuola, be galvos.

O dar paskui iš kažkur išlindo toksai [[Niklaus Wirth]], kuris ėmė ir sugalvojo tokią supaprastintą Algol W kalbą, kurioje nutarė padaryti paprasčiau. Tai visi tada ėmė piktintis, kad čia jau ir taip kalba sudėtinga, bet neužtenka jos, o čia dar supaprastinimus kažkas nori padaryti. Ir tada tasai Niklaus Wirth buvo sutartinai pasiųstas į [[EN]]. O tada jisai ėmė ir pervadino tą savo Algol W į [[Pascal]]. Ir paaiškėjo, kad Algol kalba mirė, o Pascal - tapo išties viena iš populiariausių ir ilgiausiai gyvuojančių programavimo kalbų.

O dar iš Algol, šią supaprastinant ir kokius nors "begin" ir "end" pakeičiant riestiniais skliaustais, gavosi [[C kalba]].

== Hello World Algol kalbos variantuose ==
Vaje, vaje. Pasirodo gi, kad Algol 58 kalboje netgi nesigauna parašyti "Hello World" programos. O nesigauna todėl, kad Algol 58 neturi netgi jokių teksto išvedimo priemonių. Štai taip. Nėra tokios programos ir viskas.

Algol 60 visgi gaunasi, tiktai kad su skirtingais kompiuteriais tai gali skirtis maždaug per pusę teksto:
<code>
BEGIN
FILE F(KIND=REMOTE);
WRITE(F, <"HELLO WORLD!">);
END.
</code>

Algol 68 užtat jau žymiai aiškiau viskas:
<code>
begin
printf(($gl$,"Hello, world!"))
end
</code>
[[Category:Programavimo kalbos]]