https://www.pipedija.com/index.php?action=history&feed=atom&title=AT%26T_UNIX 2026-04-30T03:46:34Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=AT%26T_UNIX&diff=89870&oldid=prev 2025-09-08T11:12:07Z

<p>Naujas puslapis: &#039;&#039;&#039;AT&amp;T UNIX&#039;&#039;&#039; - tai įvairios <a href="/index.php/UNIX" title="UNIX">UNIX</a> versijos, kurias gamino ir platino pati <a href="/index.php/AT%26T" title="AT&amp;T">AT&amp;T</a> kompanija savo ir kitų reikmėms. Originaliai UNIX ir buvo sukurtas šioje kompanijoje, tačiau didelę dalį laiko arba platinamas nebuvo išvis, arba buvo platinamas ribotuose ratuose ar tik kai kurioms susijusioms kompanijoms. Pati gi AT&amp;T kompanija iš esmės neturėjo teisės tų UNIX sistemų pardavinėti, nes buvo apribota antimonopolinių reguliavimų, kurie uždraudė įmonei...</p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>'''AT&amp;T UNIX''' - tai įvairios [[UNIX]] versijos, kurias gamino ir platino pati [[AT&amp;T]] kompanija savo ir kitų reikmėms. Originaliai UNIX ir buvo sukurtas šioje kompanijoje, tačiau didelę dalį laiko arba platinamas nebuvo išvis, arba buvo platinamas ribotuose ratuose ar tik kai kurioms susijusioms kompanijoms. Pati gi AT&amp;T kompanija iš esmės neturėjo teisės tų UNIX sistemų pardavinėti, nes buvo apribota antimonopolinių reguliavimų, kurie uždraudė įmonei užsiimti IT veikla, išskyrus kompiuterių ir softo gamybą savo pačios poreikiams padengti. Pardavimai gi buvo uždrausti.<br /> <br /> Kažkuriuo metu, po įvairių išskaidymų, monopolinis kompanijos statusas buvo prarastas, o tuo pačiu atsirado ir galimybė pardavinėti UNIX sistemas - taip ir pradėta platinti [[System III]], o paskui ir [[System V]]. Tuo pačiu atsirado ir visokie santykiai su konkurentais ir partneriais.<br /> <br /> Gana ilgą AT&amp;T tiesiog pardavinėjo UNIX licencijas su visais [[sorcai|sorcais]], teise modifikuoti ir platinti dvejetainį kodą - ir tai vyko už sąlyginai nedideles kainas - pvz., dar apie [[1983]] metus 20-25 tūkstančius dolerių, o vėliau ir brangiau, pvz., [[1984]] po 43 tūkstančius, plius papildomi pinigai už updeitus. Pagal to laiko didelių kompanijų supratimą programos ir turėjo būti platinamos kaip sorcai, o dvejetainio kodo platinimas būdavo nesprantamas - toksai išplito tik [[asmeniniai kompiuteriai|asmeniniuose kompiuteriuose]]. Gi nusipirkus sorcus, pagal visų supratimą, reiškė, kad su jais gali daryti ką nori, išskyrus tai, kad negali pačių sorcų perpardavinėti kitiems.<br /> <br /> AT&amp;T požiūris buvo toks, kad pati kompanija viso šito softo neišplatins, bet jei parduos jį įvairiems kompiuterių gamintojams, tai tie susikurs savas versijas ir jas paskleis, o tada jau UNIX išvis išpopuliarės, o tada jau jie ir užsidirbs iš to, kad pardavinės kompiuterius, kurie bus pritaikyti UNIX sistemai ir turintys naujesnes UNIX versijas. Taigi, nors pati firma ir platino nuosavas AT&amp;T UNIX versijas, praktikoje jos būdavo tiekiamos tik su pačios AT&amp;T gaminamais ir platinamais kompiuteriais.<br /> <br /> Taigi, nors [[AT&amp;T]] ir išleisdavo kokią nors [[System III]], o paskui [[System V]], o paskui [[SVR2]], [[SVR3]] ir [[SVR4]], šias sistemas paprastai klientai įsigydavo iš platintojų, kurie būdavo nusipirkę iš AT&amp;T kompanijos [[sorcai|sorcus]], o tada juos visaip pataisę, pagerinę ir jau tada platinantys. O kadangi sorcai kainuodavo ne per daug brangiai, tai visokių gamintojų buvo net ne dešimtys, o šimtai, jei ne dar daugiau. Savo ruožtu, tai reiškė, kad keliems šimtams gamintojų pardavusi UNIX po keliasdešimt tūkstančių, firma jau turėdavo kažkiek milijonų dolerių pajamų. Kaip tokiai monstriškai korporacijai - tai nebuvo daug, bet vis šis tas.<br /> <br /> Vėlyvais laikais, po pirmosios [[System V]] išleidimo, AT&amp;T bandė pardavinėti ir savo asmeninius kompiuterius bei darbo stotis, kur jau dėdavo savo pačios System V tipo UNIX, tačiau tie kompiuteriai ne itin išpopuliarėjo.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:UNIX]]</div>

John Smith