14 fašizmo požymių - Versijų istorija

Undo 11:08, 25 vasario 2022

2022-02-25T11:08:41Z

← Ankstesnė versija		14:08, 25 vasario 2022 versija
38 eilutė:		38 eilutė:
	# Žmonėms, kurie neturi aškaus socialinio identiteto, ur-fašizmas visada sako, kad jų esminė ir vienintelė tikra privilegija - [[tai tai]], kad jie gimė toje pačioje valstybėje. Išties tai yra tas pats [[nacionalizmas]]. O giliau pažvelgus, šitas požiūris reiškia dar ir tai, kad vieninteliai, kurie suteikia nacionalistams identitetą - tai tie, kas nepriklauso jiems, kitaip tariant - priešai. Atitinkamai, nacionalizmo šaknys čia siejasi su pamišimu dėl santykių su kitomis tautomis, o patys nacionalistai jaučiasi apsupti priešų. Paprasčiausias tokių santykių siužeto sprendimas - tai remtis [[ksenofobija]]. Kita vertus, gerai besivystantis nacionalistinis siužetas būtinai turi remtis vidiniais priešais: ilgą laiką geriausiu taikiniu buvo [[žydai]] (nes jie ir valstybės viduje, ir išorėje), tačiau dabar randasi ir naujos grupės, pvz., turkai ar dar kokie nors [[migrantai]].		# Žmonėms, kurie neturi aškaus socialinio identiteto, ur-fašizmas visada sako, kad jų esminė ir vienintelė tikra privilegija - [[tai tai]], kad jie gimė toje pačioje valstybėje. Išties tai yra tas pats [[nacionalizmas]]. O giliau pažvelgus, šitas požiūris reiškia dar ir tai, kad vieninteliai, kurie suteikia nacionalistams identitetą - tai tie, kas nepriklauso jiems, kitaip tariant - priešai. Atitinkamai, nacionalizmo šaknys čia siejasi su pamišimu dėl santykių su kitomis tautomis, o patys nacionalistai jaučiasi apsupti priešų. Paprasčiausias tokių santykių siužeto sprendimas - tai remtis [[ksenofobija]]. Kita vertus, gerai besivystantis nacionalistinis siužetas būtinai turi remtis vidiniais priešais: ilgą laiką geriausiu taikiniu buvo [[žydai]] (nes jie ir valstybės viduje, ir išorėje), tačiau dabar randasi ir naujos grupės, pvz., turkai ar dar kokie nors [[migrantai]].
	# Fašizmo pasekėjai turi jaustis pažeminti to, kad jų priešai demonstratyviai rodo savo turtingumą ir jėgą. Pvz., žydai yra galingiausi, nes jie turi slaptą tarpusavio pagalbos tinklą ir išvis visur yra [[žydomasoniai]]. Tačiau tuo pat metu [[diskursas]] privalo prieštarauti sau: tie patys ur-fašizmo pasekėjai būtinai akcentuos, kad išties tai tie priešai yra silpni ir lengvai sudorojami. Pvz., [[rusofašizmas\|rusofašizmo]] atstovai būtinai pasakos apie tai, kad Amerika viską valdo, yra pasaulio policininkė ir taip toliau, bet kad kartu jų ekonomika subyrėjusi, jie bailūs, nieko negali ir juos jau ištiko krachas. Beje, dėl tokio permanentinio [[kognityvinis disonansas\|kognityvinio disonanso]] fašistiniai režimai negeba įvertinti realybės, todėl labai nerišliai kariauja: tai didžiulėmis pajėgomis puola mažą priešą, tai neadekvačiai silpnomis pajėgomis puola daug stipresnes šalis.		# Fašizmo pasekėjai turi jaustis pažeminti to, kad jų priešai demonstratyviai rodo savo turtingumą ir jėgą. Pvz., žydai yra galingiausi, nes jie turi slaptą tarpusavio pagalbos tinklą ir išvis visur yra [[žydomasoniai]]. Tačiau tuo pat metu [[diskursas]] privalo prieštarauti sau: tie patys ur-fašizmo pasekėjai būtinai akcentuos, kad išties tai tie priešai yra silpni ir lengvai sudorojami. Pvz., [[rusofašizmas\|rusofašizmo]] atstovai būtinai pasakos apie tai, kad Amerika viską valdo, yra pasaulio policininkė ir taip toliau, bet kad kartu jų ekonomika subyrėjusi, jie bailūs, nieko negali ir juos jau ištiko krachas. Beje, dėl tokio permanentinio [[kognityvinis disonansas\|kognityvinio disonanso]] fašistiniai režimai negeba įvertinti realybės, todėl labai nerišliai kariauja: tai didžiulėmis pajėgomis puola mažą priešą, tai neadekvačiai silpnomis pajėgomis puola daug stipresnes šalis.
	# Pagal ur-fašizmą, neegzistuoja kova už gyvenimą - atvirkščiai, gyvenimas gyvenamas tam, kad kovoti. Atitinkamai, bet koks pacifizmas - tai priešų atstovavimas ir didžiulis blogis. Gyvenimas yra nuolatinis karas. Bet iš šito jau kyla [[Armagedonas\|Armagedono]] kompleksas: kadangi priešai turi būti nugalėti, turi būti ir galutinis mūšis, kuriame fašistinis judėjimas užvaldys pasaulį. Bet tai reiškia, kad po tokio galutinio sprendimo ateis taikos era, [[Aukso Amžius]], o tai jau prieštarauja amžinojo karo principui. Būdinga, kad fašistų lyderiai nesugeba išspręsti šitokio paprasto prieštaravimo, o paaiškina, kad pirma reikia laimėti, o tada jau ir galvosim.		# Pagal ur-fašizmą, neegzistuoja kova už gyvenimą - atvirkščiai, gyvenimas gyvenamas tam, kad kovoti. Atitinkamai, bet koks [[pacifizmas]] - tai priešų atstovavimas ir didžiulis blogis. Gyvenimas yra nuolatinis karas. Bet iš šito jau kyla [[Armagedonas\|Armagedono]] kompleksas: kadangi priešai turi būti nugalėti, turi būti ir galutinis mūšis, kuriame fašistinis judėjimas užvaldys pasaulį. Bet tai reiškia, kad po tokio galutinio sprendimo ateis taikos era, [[Aukso Amžius]], o tai jau prieštarauja amžinojo karo principui. Būdinga, kad fašistų lyderiai nesugeba išspręsti šitokio paprasto prieštaravimo, o paaiškina, kad pirma reikia laimėti, o tada jau ir galvosim.
	# Eliitizmas yra būdingas reakcingų ideologijų bruožas, nes jis fundamentaliai aristokratiškas, o aristokratiškas ir militaristinis elitizmas negailestingai diegia panieką silpnumui ir silpniesiems. Dėl savo populizmo ur-fašizmas gali skleisti tik masinį, populiarųjų elitizmą, pagal kurį kiekvienas pilietis priklauso geriausiems pasaulio žmonėms, o partijos nariai - tai geriausi valstybės piliečiai, o tie piliečiai vėlgi gali tapti tos partijos nariais. Bet kadangi patricijai negali egzistuoti be plebėjų, čia vėl atsiranda vidinis prieštaravimas: lyderis (fiureris) tampa vadu ne demokratiškai, o per savo jėgą ir rėmėjus, o tai reiškia, kad jo jėga ir rėmėjai galią įgavo dėl masių silpnumo. O tai reiškia, kad valstybės piliečiai yra tokie silpni, kad negali egzistuoti be juos valdančio lyderio, kurio jie ir nusipelno.		# Eliitizmas yra būdingas reakcingų ideologijų bruožas, nes jis fundamentaliai aristokratiškas, o aristokratiškas ir militaristinis elitizmas negailestingai diegia panieką silpnumui ir silpniesiems. Dėl savo populizmo ur-fašizmas gali skleisti tik masinį, populiarųjų elitizmą, pagal kurį kiekvienas pilietis priklauso geriausiems pasaulio žmonėms, o partijos nariai - tai geriausi valstybės piliečiai, o tie piliečiai vėlgi gali tapti tos partijos nariais. Bet kadangi patricijai negali egzistuoti be plebėjų, čia vėl atsiranda vidinis prieštaravimas: lyderis (fiureris) tampa vadu ne demokratiškai, o per savo jėgą ir rėmėjus, o tai reiškia, kad jo jėga ir rėmėjai galią įgavo dėl masių silpnumo. O tai reiškia, kad valstybės piliečiai yra tokie silpni, kad negali egzistuoti be juos valdančio lyderio, kurio jie ir nusipelno.
	# Tokioje perspektyvoje kiekvienas yra mokomas tapti didvyriu. Kiekvienoje mitologijoje didvyris yra išskirtinis veikėjas, tačiau ur-fašizmą atstovaujančiose ideologijose didvyriškumas tampa norma. Didvyrių kultas yra griežtai susietas su mirties kultu - pvz., [[Ispanija\|Ispanijos]] [[falangistai]] turėjo šūkį "Viva la Muerte" ("Tegyvuoja Mirtis"). Nefašistinėse visuomenėse fašistuojantys viešai aiškina, kad mirtis yra nemaloni, tačiau turi būti sutikta garbingai. Patiems fašistams jų vadai aiškina, kad mirtis yra skausmingas būdas patirti kažkokią antgamtišką palaimą. Tipiškas amžinojo fašizmo didvyris patiria heroišką mirtį, kuri paskelbiama geriausiu apdovanojimu už didvyrišką gyvenimą. Ur-fašizmo didvyris nekantrauja mirti ir nuolat į mirtį siunčia kitus žmones.		# Tokioje perspektyvoje kiekvienas yra mokomas tapti didvyriu. Kiekvienoje mitologijoje didvyris yra išskirtinis veikėjas, tačiau ur-fašizmą atstovaujančiose ideologijose didvyriškumas tampa norma. Didvyrių kultas yra griežtai susietas su mirties kultu - pvz., [[Ispanija\|Ispanijos]] [[falangistai]] turėjo šūkį "Viva la Muerte" ("Tegyvuoja Mirtis"). Nefašistinėse visuomenėse fašistuojantys viešai aiškina, kad mirtis yra nemaloni, tačiau turi būti sutikta garbingai. Patiems fašistams jų vadai aiškina, kad mirtis yra skausmingas būdas patirti kažkokią antgamtišką palaimą. Tipiškas amžinojo fašizmo didvyris patiria heroišką mirtį, kuri paskelbiama geriausiu apdovanojimu už didvyrišką gyvenimą. Ur-fašizmo didvyris nekantrauja mirti ir nuolat į mirtį siunčia kitus žmones.

Makštutis 00:35, 21 vasario 2016

2016-02-21T00:35:17Z

← Ankstesnė versija		03:35, 21 vasario 2016 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	'''14 fašizmo požymių''' - tai tie visi požymiai, kur jeigu jie yra, tai jau [[fašizmas]] išties. Anuos požymius kartą aprašė toksai Lawrence Britt, kažkoksai [[mokslininkas]], kuris tyrinėjo visokius labai jau aiškius fašistinius režimus, kurie buvo Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Indonezijoje ir keliose [[Lotynų Amerika\|Lotynų Amerikos]] šalyse. Ir betyrinėdamas atrado, kad yra bruožų, kurie visiems režimams vienodai būdingi.		'''14 fašizmo požymių''' - tai tie visi požymiai, kur jeigu jie yra, tai jau [[fašizmas]] išties. Anuos požymius kartą aprašė toksai Lawrence Britt, kažkoksai [[mokslininkas]], kuris tyrinėjo visokius labai jau aiškius fašistinius režimus, kurie buvo Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Indonezijoje ir keliose [[Lotynų Amerika\|Lotynų Amerikos]] šalyse. Ir betyrinėdamas atrado, kad yra bruožų, kurie visiems režimams vienodai būdingi.

	Taip kad jei jau valstyėje yra visi šitie [[14]] požymių, tai reiškia, kad valstybė yra tiek pat fašistinė, kaip [[Francisco Franco]], [[Adolfas Hitleris\|Adolfo Hitlerio]] ar [[Benito Mussolini]] režimai. Šiuo metu visus 14 požymių atitinka tokios šalys kaip [[Zimbabvė]], [[Rusija]], [[Iranas]], [[Šiaurės Korėja]], [[Sirija]].		Taip kad jei jau valstyėje yra visi šitie [[14]] požymių (čia jums ne šiaip sau toksai skaičius, o su mistine prasme), tai reiškia, kad valstybė yra tiek pat fašistinė, kaip [[Francisco Franco]], [[Adolfas Hitleris\|Adolfo Hitlerio]] ar [[Benito Mussolini]] režimai. Šiuo metu visus 14 požymių atitinka tokios šalys kaip [[Zimbabvė]], [[Rusija]], [[Iranas]], [[Šiaurės Korėja]], [[Sirija]].

	Vienok ne vienas Lawrence Britt tuos požymius identifikavo. Iš visai kitos pusės dar toksai [[Umberto Eco]] irgi panagrinėjo, tai ten jau gavosi pagal [[semiotika\|semiotiką]] tie požymiai, tai irgi įdomūs.		Vienok ne vienas Lawrence Britt tuos požymius identifikavo. Iš visai kitos pusės dar toksai [[Umberto Eco]] irgi panagrinėjo, tai ten jau gavosi pagal [[semiotika\|semiotiką]] tie požymiai, tai irgi įdomūs.

Makštutis 00:33, 21 vasario 2016

2016-02-21T00:33:20Z

@@ 3 eilutė: / 3 eilutė: @@
 Taip kad jei jau valstyėje yra visi šitie [[14]] požymių, tai reiškia, kad valstybė yra tiek pat fašistinė, kaip [[Francisco Franco]], [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] ar [[Benito Mussolini]] režimai. Šiuo metu visus 14 požymių atitinka tokios šalys kaip [[Zimbabvė]], [[Rusija]], [[Iranas]], [[Šiaurės Korėja]], [[Sirija]].
-Taigi, čionai jums ir pateikiame tuos 14 požymių, kad būtų lengva susigaudyti:
+Kadangi Pipedija pateikia tarpusavyje prieštaraujančias nuomones, tai ir pagal Umberto Eco, ir pagal Lawrence Britt visą [[simptomatika|simptomatiką]] čia jums parodysime.
 # Itin stiprus, visaapimantis ir atviras tęstinis [[nacionalizmas]], paverstas į valstybės doktriną, skleidžiamą visokiais įmanomais būdais - per žiniasklaidą, visokius šūkius, dainas, simbolius ir t.t.. Būdinga, kad visur vėliavos ir vėliavėlės kišamos į bet ką, kur tik įmanoma, sunku rasti kokią nors viešą vietą, kur jų nebūtų.
 # Žmogaus teisių ignoravimas ir neigimas. Tos [[žmogaus teisės]] ribojamos dėl baimės, kad per jas kokie nors agentai ims griauti valdžią, todėl jas galima ignoruoti ir pažeidinėti, jei tik valdžiai kyla reikalas. Todėl atsiranda visokie žmogaus teisių pažeidimai, pradedant žodžio laisvės ribojimais ir baigiant įvairiais kankinimais, žmonių grobimais ir teroru.
@@ 19 eilutė: / 24 eilutė: @@
 # Aiški grupuočių valdžia ir korupcija - valdžioje esantys būna susiję tarpusavyje draugystės [[irba]] verslo ryšiais, tempia vieni kitus į visokius postus, o paskui naudoja savo galias tam, kad savo draugus apsaugotų nuo bet kokios atsakomybės. Būdinga, kad valdžioje esantys veikėjai tiesiogiai ar netiesiogiai nusavina visokias vertybes, tapdami realiais jų savininkais.
 # Klastojami [[rinkimai]] - kartais jie net išvis nerengiami, o jei ir rengiami, tai viską padarant taip, kad laimėtų tie patys valdžioje esantys. Jų priešininkai arba išvis nepakliūna į rinkimus, arba iš jų atimamos bet kokios galimybės pakliūti valdžion. Manipuliacijos gali būti įvairiausios - ir pagerintas balsų skaičiavimas, ir draudimai opozicijai dalyvauti rinkimuose, ir ribojimai bei propaganda žiniasklaidoje.
 [[Category:Politika]]

Fandorina: Naujas puslapis: '''14 fašizmo požymių''' - tai tie visi požymiai, kur jeigu jie yra, tai jau fašizmas išties. Anuos požymius kartą aprašė toksai Lawrence Britt, kažkoksai [[mokslinin...

2014-09-08T15:08:00Z

Naujas puslapis: '''14 fašizmo požymių''' - tai tie visi požymiai, kur jeigu jie yra, tai jau fašizmas išties. Anuos požymius kartą aprašė toksai Lawrence Britt, kažkoksai [[mokslinin...

Naujas puslapis

'''14 fašizmo požymių''' - tai tie visi požymiai, kur jeigu jie yra, tai jau [[fašizmas]] išties. Anuos požymius kartą aprašė toksai Lawrence Britt, kažkoksai [[mokslininkas]], kuris tyrinėjo visokius labai jau aiškius fašistinius režimus, kurie buvo Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Indonezijoje ir keliose [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] šalyse. Ir betyrinėdamas atrado, kad yra bruožų, kurie visiems režimams vienodai būdingi.

Taip kad jei jau valstyėje yra visi šitie [[14]] požymių, tai reiškia, kad valstybė yra tiek pat fašistinė, kaip [[Francisco Franco]], [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] ar [[Benito Mussolini]] režimai. Šiuo metu visus 14 požymių atitinka tokios šalys kaip [[Zimbabvė]], [[Rusija]], [[Iranas]], [[Šiaurės Korėja]], [[Sirija]].

Taigi, čionai jums ir pateikiame tuos 14 požymių, kad būtų lengva susigaudyti:
# Itin stiprus, visaapimantis ir atviras tęstinis [[nacionalizmas]], paverstas į valstybės doktriną, skleidžiamą visokiais įmanomais būdais - per žiniasklaidą, visokius šūkius, dainas, simbolius ir t.t.. Būdinga, kad visur vėliavos ir vėliavėlės kišamos į bet ką, kur tik įmanoma, sunku rasti kokią nors viešą vietą, kur jų nebūtų.
# Žmogaus teisių ignoravimas ir neigimas. Tos [[žmogaus teisės]] ribojamos dėl baimės, kad per jas kokie nors agentai ims griauti valdžią, todėl jas galima ignoruoti ir pažeidinėti, jei tik valdžiai kyla reikalas. Todėl atsiranda visokie žmogaus teisių pažeidimai, pradedant žodžio laisvės ribojimais ir baigiant įvairiais kankinimais, žmonių grobimais ir teroru.
# Priešų ir visokių atpirkimo ožių pavertimas valsybę suvienijančiu veiksniu. Sukuriamas koks nors priešas, kuris visiems keltų pavojaus įspūdį - tai gali būti ir kokia nors [[rasė]], ir [[tauta]], ir [[religija]], ir kokie nors politiniai judėjimai - pvz., [[liberalai]], kurie kelia pavojų dėl savo kovos už žmonių teises.
# Kariuomenės viršenybė ir dominavimas - net jei yra daugybė ekonominių problemų, kariškiai gauna neadekvačiai didelį finansavimą ir visaip dalyvauja valdyme, tuo tarpu pati karo tarnyba visaip propaguojama ir glamorizuojama. Būdingas visokių karų, mūšių ir didvyrių kultas, kokie nors buvę karai paverčiami nacionalinio identiteto dalimi.
# Aiškiai pastebimas [[seksizmas]] - valdžioje yra absoliuti dauguma vyrų, ypač pačiuose aukščiausiuose postuose, o moterų gali nebūti nei vienos. Būdinga, kad fašistiniuose režimuose viską valdyti turi vyrai, o visa kas tampa grėsme vyrų valdymui, naikinama. Taigi, čia būdingas ir neadekvačiai stipriai išreikštas šeimos vertybių propagavimas, ir naikinimas bet ko, kas kad ir netiesiogiai su šeimos vertybėmis kertasi, pvz., [[homoseksualumas|homoseksualumo]] persekiojimas.
# Kontroliuojama žiniasklaida - ta kontrolė gali būti visokia, bet bendrai imant, arba [[žiniasklaida]] atitinka bendrą liniją, skleidžia valdžios propagandą ir nekritikuoja valdžios veiksmų, arba ji kokiu nors būdu patvarkoma. Kontrolės metodai gali būti įvairūs - pradedant tiesiogine totaline [[cenzūra]] ir baigiant žiniasklaidos supirkinėjimu.
# Nedekvatus, neretai [[paranoja|paranojos]] lygį pasiekiantis dėmesys nacionaliniam saugumui ir kovai su visokiais valstybės priešais. Su tuo būna susiję viskas - ir skleidžiama [[propaganda]], ir kariuomenės auginimas, ir kitaminčių persekiojimas, ir taip toliau, bet svarbiausia kad tas saugumas tampa įrankiu visuomenės valdymui ir valdžios saugumui.
# [[Religija]] ir [[valdžia]] persipina ir ima veikti kartu. Valdžia geruoju ar bloguoju verčia dominuojančios religijos lyderius tapti visų savo veiksmų dalyviais, paversdami tą religiją tiesiog smegenų plovimo įrankiu. Dažniau toksai valdžios ir religijos susimaišymas įvyksta kaip simbiozė: valdžia verčia visus tapti tikinčiaisiais, o religija kala į galvas fašistinę doktriną. Švelnesniais atvejais tiesiog panaikinamas natūralus religijos oponavimas valdžiai, kuris būna būdingas laisvoms visuomenėms.
# Didžiosios [[korporacijos]] yra auginamos ir saugojamos. Paprastai tai būna susiję ir su tuo, kad korporacijų dėka fašistiniai lyderiai pakliūna valdžion, ir dėl to, kad korporacijos tampa įrankiu kasdieniam žmonių valdymui, taigi valdžios ir industrijos interesai persipina. Kartais tas persipynimas gali būti toksai, kad kai kurios korporacinės struktūros tampa realia valstybės dalimi.
# Darbuotojų galimybės protestuoti yra apribojamos. Pirmiausiai naikinamos ar į valdžios rankas perimamos [[profsąjungos]], o paskui ir kitaip yra perimamos ar uždraudžiamos darbuotojų galimybės kažką spręsti patiems. Sunkiais atvejais tai gali pereiti į totalitarinę darbo jėgos kontrolę, t.y., ima vystytis [[lagerinė ekonomika]].
# [[Menininkai|Menininkų]] ir [[intelektualai|intelektualų]] veikla apribojama - niekam nereikia žmonių, kurie turėtų savo nuomonę ar šiaip neatitiktų valdžios doktrinos. Todėl vietoje to imamas auginti valdiškas menas, paprastai koks nors ideologiškai teisingas ir tą valdžią šlovinantis, o intelektualai užčiaupinėjami, žeminami, prieš juos rengiamos purvo skleidimo kampanijos arba jie išvis susodinami į [[kalėjimai|kalėjimus]].
# Itin agresyvi kova prieš bet kokius realius ir išsigalvotus nusikaltimus, suteikiant policijai praktiškai neribotas galimybes siautėti. Policija neretai susiejama su saugumo tarnybomis, bausmės neadekvačiai didinamos, o teisėsaugos tikslu tampa ne teisingumas, o siekis kuo daugiau žmonių susodinti į kalėjimus. Visa tai daroma, prisidengiant aiškinimais apie patriotizmą ir grėsmes valstybei bei visuomenės saugumui.
# Aiški grupuočių valdžia ir korupcija - valdžioje esantys būna susiję tarpusavyje draugystės [[irba]] verslo ryšiais, tempia vieni kitus į visokius postus, o paskui naudoja savo galias tam, kad savo draugus apsaugotų nuo bet kokios atsakomybės. Būdinga, kad valdžioje esantys veikėjai tiesiogiai ar netiesiogiai nusavina visokias vertybes, tapdami realiais jų savininkais.
# Klastojami [[rinkimai]] - kartais jie net išvis nerengiami, o jei ir rengiami, tai viską padarant taip, kad laimėtų tie patys valdžioje esantys. Jų priešininkai arba išvis nepakliūna į rinkimus, arba iš jų atimamos bet kokios galimybės pakliūti valdžion. Manipuliacijos gali būti įvairiausios - ir pagerintas balsų skaičiavimas, ir draudimai opozicijai dalyvauti rinkimuose, ir ribojimai bei propaganda žiniasklaidoje.

[[Category:Politika]]