Ūminė diskinezija - Versijų istorija

Fandorina 22:26, 6 kovo 2021

2021-03-06T22:26:27Z

← Ankstesnė versija		01:26, 7 kovo 2021 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	* [[Vyriška lytis]]		* [[Vyriška lytis]]
	* [[Jaunas amžius]]		* [[Jaunas amžius]]
	* Gera paciento sportinė forma (išvystyti raumenys ir periferinė nervų sistema reaguoja į neuroleptikus jautriau)		* Gera paciento sportinė forma (išvystyti [[raumenys]] ir periferinė nervų sistema reaguoja į neuroleptikus jautriau)
	* Didelė preparato dozė		* Didelė preparato dozė

Pikachu 16:54, 12 lapkričio 2018

2018-11-12T16:54:28Z

← Ankstesnė versija		19:54, 12 lapkričio 2018 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	* [[Vyriška lytis]]		* [[Vyriška lytis]]
	* [[Jaunas amžius]]		* [[Jaunas amžius]]
	* Gera paciento sportinė forma		* Gera paciento sportinė forma (išvystyti raumenys ir periferinė nervų sistema reaguoja į neuroleptikus jautriau)
	* Didelė preparato dozė		* Didelė preparato dozė

	Kai kuriais atvejais pilnavertė ūminė diskinezija gali išsivystyti nuo vienkartinės preparato dozės.		Kai kuriais atvejais pilnavertė ūminė diskinezija gali išsivystyti nuo vienkartinės preparato dozės.

			Terapiniams tikslams diskinezija gali būti sukeliama nepaklusniems [[pacientai\|pacientams]]. Išsivysčius ūminei diskinezijai, pacientai nesipriešina personalui, tampa daug paklusnesni, mažiau ginčijasi. Jei pacientui paskirtas preparatas nekelia ūminės diskinezijos požymių (kažkurių raumenų, ypač kaklo ir veido raumenų spazmų) per 2-3 dienas, preparato dozė gali būti didinama, o jei diskinezijos požymių neatsiranda ir toliau, preparatas keičiamas į kitą. Itin dažnai ūminę diskineziją sukelia [[klozapinas]], [[aripiprazolas]] ir [[tioproperazinas]], tačiau suveikia ir daugelis kitų preparatų. Ar preparatas padės - pirmiausiai priklauso nuo paciento atsparumo konkrečiam vaistui ir nuo medicinai nežinomų priežasčių.

Fandorina 21:18, 13 lapkričio 2013

2013-11-13T21:18:08Z

← Ankstesnė versija		00:18, 14 lapkričio 2013 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Yra keletas faktorių, kurie didina tikimybę susirgti ūmine distonija. Didele dalimi tie faktoriai yra priešingi, nei [[lėtinė diskinezija\|lėtinės diskinezijos]] atveju:		Yra keletas faktorių, kurie didina tikimybę susirgti ūmine distonija. Didele dalimi tie faktoriai yra priešingi, nei [[lėtinė diskinezija\|lėtinės diskinezijos]] atveju:
	* [[Vyriška lytis]]		* [[Vyriška lytis]]
	* Jaunas amžius		* [[Jaunas amžius]]
	* Gera paciento sportinė forma		* Gera paciento sportinė forma
	* Didelė preparato dozė		* Didelė preparato dozė

Fandorina 05:05, 13 lapkričio 2013

2013-11-13T05:05:40Z

← Ankstesnė versija		08:05, 13 lapkričio 2013 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	* Jaunas amžius		* Jaunas amžius
	* Gera paciento sportinė forma		* Gera paciento sportinė forma
			* Didelė preparato dozė

			Kai kuriais atvejais pilnavertė ūminė diskinezija gali išsivystyti nuo vienkartinės preparato dozės.

Fandorina 05:03, 13 lapkričio 2013

2013-11-13T05:03:14Z

← Ankstesnė versija		08:03, 13 lapkričio 2013 versija
2 eilutė:		2 eilutė:

	Kaip kurie [[farmacijos vertelgos]] aiškina, kad nuo [[atipiniai neuroleptikai\|atipinių neuroleptikų]] tasai pacientų kaustymas būna rečiau ar visai nebūna, tačiau tyrimai atrodo nelabai leidžia šituo tikėti - ir vieni, ir kiti sukelia panašiai. Nėra jokių aiškių požymių, dėl kurių būtų galima spėti, kas tą ūmią distoniją gali sukelti pacientui: vieniems kyla nuo vienų vaistų, kitiems nuo kitų, o kažkokio aiškesnio dėsningumo čia kaip ir nesimato.		Kaip kurie [[farmacijos vertelgos]] aiškina, kad nuo [[atipiniai neuroleptikai\|atipinių neuroleptikų]] tasai pacientų kaustymas būna rečiau ar visai nebūna, tačiau tyrimai atrodo nelabai leidžia šituo tikėti - ir vieni, ir kiti sukelia panašiai. Nėra jokių aiškių požymių, dėl kurių būtų galima spėti, kas tą ūmią distoniją gali sukelti pacientui: vieniems kyla nuo vienų vaistų, kitiems nuo kitų, o kažkokio aiškesnio dėsningumo čia kaip ir nesimato.

			Yra keletas faktorių, kurie didina tikimybę susirgti ūmine distonija. Didele dalimi tie faktoriai yra priešingi, nei [[lėtinė diskinezija\|lėtinės diskinezijos]] atveju:
			* [[Vyriška lytis]]
			* Jaunas amžius
			* Gera paciento sportinė forma

Fandorina 21:17, 12 lapkričio 2013

2013-11-12T21:17:09Z

← Ankstesnė versija		00:17, 13 lapkričio 2013 versija
17 eilutė:		17 eilutė:
	Svarbu skirti ūminę diskineziją nuo šiaip įvairių priepolių, kaip kad [[epilepsija]] kur būna, ar koks nors [[meningitas]], [[isteriniai priepoliai]] ir panašiai, nes atrodo neretai taip pat, o išsivysto kartais kraštutinai staigiai, per kelias minutes ar netgi greičiau. Supainiojus su priepoliu, gali būti pasirinktas neteisingas gydymas, didinant [[neuroleptikai\|neuroleptikų]] dozę, o tai gali sukelti [[letalinė baigtis\|letalinę baigtį]].		Svarbu skirti ūminę diskineziją nuo šiaip įvairių priepolių, kaip kad [[epilepsija]] kur būna, ar koks nors [[meningitas]], [[isteriniai priepoliai]] ir panašiai, nes atrodo neretai taip pat, o išsivysto kartais kraštutinai staigiai, per kelias minutes ar netgi greičiau. Supainiojus su priepoliu, gali būti pasirinktas neteisingas gydymas, didinant [[neuroleptikai\|neuroleptikų]] dozę, o tai gali sukelti [[letalinė baigtis\|letalinę baigtį]].

	Praktinis gydymas - [[ciklodolis]], jei poveikis nepakankamas - dar kartą ciklodolis. Jei distonijos simptomatika nedingsta - [[benzodiazepinai]]. Kartu būtina mažinti diskineziją sukėlusio neuroleptiko dozuotę. Dėl diskinezijos kilę sąnarių pažeidimai gydomi įprastais traumatologiniais metodais, įtveriant galūnes.		Praktinis gydymas - [[ciklodolis]], jei poveikis nepakankamas - dar kartą ciklodolis. Jei distonijos simptomatika nedingsta - [[benzodiazepinai]]. Kartu, išimtiniais atvejais būtina mažinti diskineziją sukėlusio neuroleptiko dozuotę. Dėl diskinezijos kilę sąnarių pažeidimai gydomi įprastais traumatologiniais metodais, įtveriant galūnes.

	Priepoliui išsivysčius labai staigiai, kilus laringospazmui ar obstrukciniams reiškiniams ir nesant galimybės pakankamai greitai diagnozuoti ir imtis tinkamų veiksmų - gydymas [[reanimacija\|reanimacijoje]], o vėlesnėse stadijose - [[gydomasis morgas\|gydomąjame morge]].		Priepoliui išsivysčius labai staigiai, kilus laringospazmui ar obstrukciniams reiškiniams ir nesant galimybės pakankamai greitai diagnozuoti ir imtis tinkamų veiksmų - gydymas [[reanimacija\|reanimacijoje]], o vėlesnėse stadijose - [[gydomasis morgas\|gydomąjame morge]].

			Ūminė diskinezija yra nepagydoma, kadangi pacientui gydymo nutraukti negalima, o nenutraukiant gydymo distonija negali praeiti. Naujausi tyrimai rodo, kad esant nuolatiniams reiškiniams, mažinant ilgalaikę simptomatiką, pacientui gali padėti [[botoksas]], suleidžiamas į spazmuojančius raumenis. Tai leidžia kupiruoti distoninę simptomatiką maždaug 3-6 mėnesių periodui.


	[[Category:Ligos]]		[[Category:Ligos]]

Fandorina 21:04, 12 lapkričio 2013

2013-11-12T21:04:50Z

← Ankstesnė versija		00:04, 13 lapkričio 2013 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	Kaip kurie [[farmacijos vertelgos]] aiškina, kad nuo [[atipiniai neuroleptikai\|atipinių neuroleptikų]] tasai pacientų kaustymas būna rečiau ar visai nebūna, tačiau tyrimai atrodo nelabai leidžia šituo tikėti - ir vieni, ir kiti sukelia panašiai. Nėra jokių aiškių požymių, dėl kurių būtų galima spėti, kas tą ūmią distoniją gali sukelti pacientui: vieniems kyla nuo vienų vaistų, kitiems nuo kitų, o kažkokio aiškesnio dėsningumo čia kaip ir nesimato.		Kaip kurie [[farmacijos vertelgos]] aiškina, kad nuo [[atipiniai neuroleptikai\|atipinių neuroleptikų]] tasai pacientų kaustymas būna rečiau ar visai nebūna, tačiau tyrimai atrodo nelabai leidžia šituo tikėti - ir vieni, ir kiti sukelia panašiai. Nėra jokių aiškių požymių, dėl kurių būtų galima spėti, kas tą ūmią distoniją gali sukelti pacientui: vieniems kyla nuo vienų vaistų, kitiems nuo kitų, o kažkokio aiškesnio dėsningumo čia kaip ir nesimato.


			== Ūmios diskinezijos simptomatika ir eiga ==
	Simptomatika pas ūmią diskineziją visada gan būdinga: pacientas pradeda jausti judesių kaustymą ir raumenų įsitempimą, labiausiai sprando, kaklo, žandikaulių, pečių srityse. Pirminis kaustymas ilgainiui stiprėja, kol pavirsta į pilnaverčius skausmingus spazmus, perkreipiančius galvą, veidą, rečiau rankas. Sunkesniais atvejais spazmai gali apimti visą kūną ir pereiti į konvulsijas.		Simptomatika pas ūmią diskineziją visada gan būdinga: pacientas pradeda jausti judesių kaustymą ir raumenų įsitempimą, labiausiai sprando, kaklo, žandikaulių, pečių srityse. Pirminis kaustymas ilgainiui stiprėja, kol pavirsta į pilnaverčius skausmingus spazmus, perkreipiančius galvą, veidą, rečiau rankas. Sunkesniais atvejais spazmai gali apimti visą kūną ir pereiti į konvulsijas.

			Švelnūs ūminės diskinezijos atvejai, kaip ir pirminės stadijos, pasireiškia žandikaulių sukaustymu, gumulo gerklėje pojūčiu, sutrikusiu maisto kramtymu ir rijimu (krentantis iš burnos maistas, bėgančios seilės), akių vartymu (į šoną ar viršų perkreiptas žvilgsnis ir pan.). Švelniais atvejais pacientams papildoma pagalba nereikalinga.

	Kritiniais atvejais ūminė diskinezija gali sukelti laringospazmą ar kvėpavimo takų obstrukciją ir tokiu būdu pereiti į [[letalinė baigtis\|letalinę baigtį]]. Švelnesniais atvejais būdinga, kad dėl raumenų spazmavimo yra išnarinamos įvairios galūnės, kartais pasitaiko kaklo slankstelių poslinkiai, rečiau - kaulų lūžiai.		Kritiniais atvejais ūminė diskinezija gali sukelti laringospazmą ar kvėpavimo takų obstrukciją ir tokiu būdu pereiti į [[letalinė baigtis\|letalinę baigtį]]. Švelnesniais atvejais būdinga, kad dėl raumenų spazmavimo yra išnarinamos įvairios galūnės, kartais pasitaiko kaklo slankstelių poslinkiai, rečiau - kaulų lūžiai.
9 eilutė:		13 eilutė:
	Dažniausiai ūminė diskinezija būna nekenksminga ir sukelia tiktai emocinius paciento nepatogumus, kaip kad skausmą išreikštą dejavimais ir verksmingumu, seilių tekėjimą, persikreipimą, negalėjimą užmigti, skundus ir t.t., todėl jei paciento būsena neblogėja, galima diskineziją ignoruoti, nes tokios nemalonios būsenos sukelia medikamentinę [[psichoterapija\|psichoterapiją]], pacientas išmoksta geriau klausyti gydytojų, nori greičiau pasveikti.		Dažniausiai ūminė diskinezija būna nekenksminga ir sukelia tiktai emocinius paciento nepatogumus, kaip kad skausmą išreikštą dejavimais ir verksmingumu, seilių tekėjimą, persikreipimą, negalėjimą užmigti, skundus ir t.t., todėl jei paciento būsena neblogėja, galima diskineziją ignoruoti, nes tokios nemalonios būsenos sukelia medikamentinę [[psichoterapija\|psichoterapiją]], pacientas išmoksta geriau klausyti gydytojų, nori greičiau pasveikti.

	Švelnūs ūminės diskinezijos atvejai, kaip ir pirminės stadijos, pasireiškia žandikaulių sukaustymu, gumulo gerklėje pojūčiu, sutrikusiu maisto kramtymu ir rijimu (krentantis iš burnos maistas, bėgančios seilės), akių vartymu (į šoną ar viršų perkreiptas žvilgsnis ir pan.). Švelniais atvejais pacientams papildoma pagalba nereikalinga.

			== Diferencialinė diagnostika ir gydymas ==
			Svarbu skirti ūminę diskineziją nuo šiaip įvairių priepolių, kaip kad [[epilepsija]] kur būna, ar koks nors [[meningitas]], [[isteriniai priepoliai]] ir panašiai, nes atrodo neretai taip pat, o išsivysto kartais kraštutinai staigiai, per kelias minutes ar netgi greičiau. Supainiojus su priepoliu, gali būti pasirinktas neteisingas gydymas, didinant [[neuroleptikai\|neuroleptikų]] dozę, o tai gali sukelti [[letalinė baigtis\|letalinę baigtį]].

			Praktinis gydymas - [[ciklodolis]], jei poveikis nepakankamas - dar kartą ciklodolis. Jei distonijos simptomatika nedingsta - [[benzodiazepinai]]. Kartu būtina mažinti diskineziją sukėlusio neuroleptiko dozuotę. Dėl diskinezijos kilę sąnarių pažeidimai gydomi įprastais traumatologiniais metodais, įtveriant galūnes.

			Priepoliui išsivysčius labai staigiai, kilus laringospazmui ar obstrukciniams reiškiniams ir nesant galimybės pakankamai greitai diagnozuoti ir imtis tinkamų veiksmų - gydymas [[reanimacija\|reanimacijoje]], o vėlesnėse stadijose - [[gydomasis morgas\|gydomąjame morge]].


	[[Category:Ligos]]		[[Category:Ligos]]

Balalaikų draugė: Naujas puslapis: '''Ūminė diskinezija''', dar vadinama kaip '''aštri distonija''', o liaudyje - tiesiog '''sukaustymas''' arba '''kaustymas''' - tokia staigiai išsivystanti kūno nevaldymo rūš...

2013-11-12T01:49:36Z

Naujas puslapis: '''Ūminė diskinezija''', dar vadinama kaip '''aštri distonija''', o liaudyje - tiesiog '''sukaustymas''' arba '''kaustymas''' - tokia staigiai išsivystanti kūno nevaldymo rūš...

Naujas puslapis

'''Ūminė diskinezija''', dar vadinama kaip '''aštri distonija''', o liaudyje - tiesiog '''sukaustymas''' arba '''kaustymas''' - tokia staigiai išsivystanti kūno nevaldymo rūšis, neprognozuojamai kylanti nuo [[neuroleptikai|neuroleptikų]] vartojimo kai kuriems pacientams.

Kaip kurie [[farmacijos vertelgos]] aiškina, kad nuo [[atipiniai neuroleptikai|atipinių neuroleptikų]] tasai pacientų kaustymas būna rečiau ar visai nebūna, tačiau tyrimai atrodo nelabai leidžia šituo tikėti - ir vieni, ir kiti sukelia panašiai. Nėra jokių aiškių požymių, dėl kurių būtų galima spėti, kas tą ūmią distoniją gali sukelti pacientui: vieniems kyla nuo vienų vaistų, kitiems nuo kitų, o kažkokio aiškesnio dėsningumo čia kaip ir nesimato.

Simptomatika pas ūmią diskineziją visada gan būdinga: pacientas pradeda jausti judesių kaustymą ir raumenų įsitempimą, labiausiai sprando, kaklo, žandikaulių, pečių srityse. Pirminis kaustymas ilgainiui stiprėja, kol pavirsta į pilnaverčius skausmingus spazmus, perkreipiančius galvą, veidą, rečiau rankas. Sunkesniais atvejais spazmai gali apimti visą kūną ir pereiti į konvulsijas.

Kritiniais atvejais ūminė diskinezija gali sukelti laringospazmą ar kvėpavimo takų obstrukciją ir tokiu būdu pereiti į [[letalinė baigtis|letalinę baigtį]]. Švelnesniais atvejais būdinga, kad dėl raumenų spazmavimo yra išnarinamos įvairios galūnės, kartais pasitaiko kaklo slankstelių poslinkiai, rečiau - kaulų lūžiai.

Dažniausiai ūminė diskinezija būna nekenksminga ir sukelia tiktai emocinius paciento nepatogumus, kaip kad skausmą išreikštą dejavimais ir verksmingumu, seilių tekėjimą, persikreipimą, negalėjimą užmigti, skundus ir t.t., todėl jei paciento būsena neblogėja, galima diskineziją ignoruoti, nes tokios nemalonios būsenos sukelia medikamentinę [[psichoterapija|psichoterapiją]], pacientas išmoksta geriau klausyti gydytojų, nori greičiau pasveikti.

Švelnūs ūminės diskinezijos atvejai, kaip ir pirminės stadijos, pasireiškia žandikaulių sukaustymu, gumulo gerklėje pojūčiu, sutrikusiu maisto kramtymu ir rijimu (krentantis iš burnos maistas, bėgančios seilės), akių vartymu (į šoną ar viršų perkreiptas žvilgsnis ir pan.). Švelniais atvejais pacientams papildoma pagalba nereikalinga.

[[Category:Ligos]]