MTO

MTO, ZM ir Rubinar - tai kelios rūšys tarpusavy labai panašių reflektorinių (t.y., veidrodinių) rusiškų objektyvų, kurie, kaip bebūtų keista, galimai išties sukurti SSRS, o ne eilinį kartą nukopipyzdinti nuo kokių nors vokiškų. Visi jie yra itin didelės galios teleobjektyvai, pasižymintys kraštutinai mažu svoriu ir gabaritais.

Pirmas iš šitų objektyvų buvo MTO, vėliau apie du kartus palengvintas ZM, o dar paskui atseit kažkiek pagerintą vaizdo kokybę duodantis Rubinar, tačiau nei vienas iš šitų objektyvų smarkiau neišplito.

Visi šitie objektyvai atitinka nuo 300 iki 1000 milimetrų židinio nuotolį (populiariausi yra 500mm), taigi, priartina kaip velniai. Rusijoje netgi gaminami ir parduodami komplkektai šių objektyvų modifikavimui, kurie leidžia juos paversti į teleskopus. Žodžiu priartinimas nesveikas, bet objektyvas tesveria vos kokį kilogramą ar netgi mažiau, kai įprastas objektyvas su linzėmis svertų kokius 5-10 kartų daugiau.

Objektyvų esmė - kad jie yra veidrodiniai, su reflektoriais, tačiau reflektorių iškreiptumams kompensuoti turi keletą linzių. Kadangi pagrindinė optinė dalis yra su reflektoriais, tai bent jau teoriškai galima pilnai išvengti spalvinių aberacijų. Praktikoje rusiškos kokybės kompensacinės linzės tų aberacijų prideda papildomai, tačiau visgi nedaug. Didesnė problema - kad šiaip rusiška kokybė duoda nenumatytų siurprizų - nedafokusuotų veidrodžių, jų deformacijų, dėl to kylančių vaizdo susidvejinimų ir panašiai. Taigi, teoriškai labai geri, praktiškai ne per daug tepasiteisina.

Dauguma MTO, ZM ir Rubinar objektyvų gaminami su M42 jungtimi, tačiau naudojant su dažnu šiuolaikiniu fotoaparatu būna problemos, kad objektyvo skersmuo banaliai per didelis, todėl objektyvas remiasi į bllico atsikišimą ar į dešinėj esantį gripą. Taigi, jei susigalvosit pirkti, pirkit tik gyvai, kad galėtumėt patikrinti, ar išties sueis.

Panašios konstrukcijos objektyvus yra gaminę ir japonų firmos - Minolta, Canon ir Nikon, tačiau nei pas vieną jie populiarumo daug negavo.

Kodėl populiarumo tokie objektyvai negauna? Ogi viena paprasta priežastis: jų bokeh yra ryškus ir kartu baronkos arba žiedo pavidalo. Tai reiškia, kad vietoje nesufokusuotų taškų gaunasi žiedai arba baronkos, o tokiu būdu fonas, kuris turėtų būti išskydęs ir daugmaž lygus, netgi geru atveju pavirsta į kažkokį pintą kašiką iš ratukų ir skylučių. Blogesniu atveju pareina ištisi švytinčių burbuliukų fontanai. Visi tie burbuliukai, ypač kai fotkinama prie silpnesnio apšvietimo, gali duoti tokius ryškius srautus, kad per juos nesimatys, ką išvis fotkinote.

Taigi, gal pasižiaugti burbuliukais vaizde kokį kartą-kitą ir galima, bet realiai jie normalų fotkinimą paverčia sunkiai įmanomu.