Pipedija - Naudotojo indėlis [lt]

Gitaros stygos

2026-10-26T23:26:02Z

Traukinys:

'''Gitaros stygos''' - tai ta [[gitara|gitaros]] dalis, kuri yra pati svarbiausia ir esminė, nes būtent ji skleidžia garsą. Visa gitara savo esme yra tiesiog priedas prie stygų, skirtas tų stygų įtempimui, suderinimui, stygų rezonansinių dažnių valdymui ir skleidžiamo garso sustiprinimui.

Kaip žino kai prityrę gitarų meistrai, tai visai galima gitarą pasidaryti, tiesiog prikalus stygas prie lentos, o įtempimo reguliavimui, panaudojus kokius nors vinukus, kuriais apsukta styga būtų sukama, kad gautų tinkamą įtempimą - žodžiu, kad gautųsi [[gitaros derinimas]]. Aišku, praktikoje būna daroma kiek sudėtingiau - lenta vidury turi kokį tai balnelį iš pagaliuko, o kitas stygų galas tvirtinamas prie iš medžio drožtų medinių kuoliukų-kaištukų, kurie būna įkalami į toje pat lentoje išgręžtas skyles. Irgi gitara, ko jūs norit - daugybę metų senovės žmonės tokiomis ir grodavo.

Tai va, čia šituo norėjom pasakyti, kad gitara gali būti belenkokia, bet galų gale visvien groja stygos, tad pasirinkti patariame kuo geriausias.

Na, gerai, dar tenka pripažinti, kad skambesys dar smarkiai priklauso ir nuo to, ar grojate pirštais, ar [[gitaros brauktukai|gitaros brauktukais]] ir kokius brauktukus naudojate, bet čia jau atskira didelė tema.

== Stygų veikimo fizika ==
Stygos virpesių dažnis turi kelias priklausomybes, kurias reikia žinoti, jei nori suprasti, kaip stygą rinktis ir kokios to pasirinkimo pasekmės:
* Kuo ilgesnė styga, tuo žemesnis jos rezonansinis dažnis, t.y., jos balsas
* Kuo sunkesnė (storesnė) styga, tuo žemesnis jos rezonansinis dažnis, t.y., jos balsas
* Kuo labiau įtempta styga, tuo aukštesnis jos rezonansinis dažnis, t.y., jos balsas

Tai reiškia, kad tą patį toną galima išgauti su sunkesne styga, tiesiog ją labiau įtempiant. Arba aukštesnį toną galima gauti su ta pat styga, ją labiau įtempiant. Ir atvirkščiai - galima įtempimą palikti tą patį, bet uždėti storesnę stygą ir ji skambės storiau. Taigi, ant gitaros galima tas pačias natas gauti su labai skirtingomis stygomis, tačiau jų įtempimas irgi gali skirtis labai smarkiai. Prastu atveju storas stygas gali tekti taip smarkiai įtempti, kad gitara gali ir sulūžti, taip kad eksperimentuodami, nepersistenkit.

Gal kažkada pravers žinoti, kad gitaros stygų balsas yra derinamas pagal natą La, kuri yra A raidė, o tiksliau pagal natą A4, o jos dažnis yra [[440]] Hz.

== Gitaros stygų rūšys ==
Pagrindinės stygų rūšys yra skiriamos pirmiausiai pagal paskirtį - klasikinei gitarai ar akustinei arba elektrinei skirtos.

=== Stygų rūšys pagal gitaros tipą ===
Iš esmės, klasikinei gitarai būna daugiausiai stygos iš plastmasės, tipišku atveju - iš kokio nors [[nailonas|nailono]], kitais atvejais - iš kokios kitos plastmasės. Bendras dalykas - kad tokios stygos pasižymi gan mažu įtempimu ir paprastai nulinėmis magnetinėmis savybėmis, todėl ant elektrinių gitarų uždėjus, jos tiesiog negroja ir viskas.

Akustinių gitarų stygos paprastai daromos iš plieno, nors gali būti ir iš kitų medžiagų. Apvijos toms stygoms gali būti iš bronzos, plieno, nikelio ar dar ko nors. Įtempimas pas tokias stygas būna aukštas ir paprastą klasikinę gitarą jos gali ir sulaužyti, todėl netinka. Užtat didesne dalimi atvejų akustinių gitarų stygos tinka elektrinėms gitaroms.

Elektrinėms gitaroms skirtos stygos turi turėti magnetines savybes, nes kitaip jų negirdės garso nuėmėjai, nes tie veikia, reaguodami į magnetinio lauko virpesius. Tai todėl elektrinėms gitaroms netinka jokios plastmasinės stygos. Bet jei stygos plieninės - tai tinka. Pačių elektrinių gitarų stygos visada gerai tinka akustinėms gitaroms. Ant klasikinių gitarų tokių stygų geriau nedėti, nes galima gitarą sulaužyt.

=== Gitarų stygos pagal įtempimą ===
Gi paskui jau stygos skirstomos pagal įtempimą:
* Aukšto įtempimo (High tension) - sunkios stygos, turinčios labai garsų ir paprastai aštresnį, skardesnį balsą. Paprastai būna daromos iš plieno su plieninėmis ar bronzinėmis apvijomis. Tokios stygos daug labiau pjauna pirštus, o grojant reikalauja gan daug fizinės pirštų jėgos. Netinka senesniems instrumentams, gamintiems anksčiau, nei 198x, nes ilgainiui juos sulaužo.
** Esminis pliusas - tokios stygos garsiai ir ilgai skamba
* Vidutinio įtempimo (Medium tension) - tarpinis variantas, kur ir pirštus pjauna, ir balsas tylus, žodžiu, nei šis nei tas. Pasižymi gana nemažu įtempimu ir tipo atseit viskam tinka, bet realiai tai [[kompromisas]].
** Esminis pliusas - skamba visgi geriau nei žemo įtempimo stygos, o pirštus pjauna visgi mažiau, nei aukšto įtempimo stygos
* Žemo įtempimo (Low tension) - lengvos stygos, turinčios silpną, tačiau paprastai gerokai švelnesnį balsą. Jei plieninės, tai būna ypatingai plonos, tačiau dažniausiai tokios stygos daromos iš nailono ar kitų plastmasių. Tokios stygos tinka net visiškai senoviniams instrumentams, o jei instrumentas labai senas, iš [[XIXa.]] ar dar senesnis - dažniausiai tik tokias stygas ir tegalima bus naudoti.
** Esminis pliusas - daug mažiau pjauna pirštus

Daugelis nesusieja, kad žemo įtempimo stygos yra tos, kur žemo tankio, t.y., lengvos stygos, tuo tarpu aukšto įtempimo - tai tos, kur didelio tankio, sunkios stygos. Tačiau sąsaja čia vienareikšmė, kylanti būtent iš tos stygų fizikos. Kuo sunkesnė styga, tuo ją reikia labiau įtempti, o kuo lengvesnė - tuo įtempimas gali būti mažesnis.

Pagal stygas ir instrumentai gali būti skirstomi į stiprius ir silpnus. Stiprūs - tai tie, kurie gali atlaikyti aukšto įtempimo stygas, t.y., [[akustinės gitaros]] ir [[elektrinės gitaros]]. Silpni instrumentai - tai tie, kurie nuo stipraus įtempimo stygų ilgainiui gali sulūžti - pvz., [[klasikinės gitaros]] ar [[ukulėlės]].

== Gitarų stygų konstrukcija ==
Pradžioje čia turim pasakyti, kad tik kai kurios stygos yra paprastas valas ar viela, pagaminta iš vienos medžiagos. Daugelis stygų būna suarytos iš šerdies dalies ir visokių dengiančių medžiagų, pradedant plonais antikoroziniais dengimo sluoksniais ir baigiant visokiais apvijų sluoksniais, kurie stori ir jau rimčiau keičiantys stygos savybes.

Stygos šerdis būna visada - styga gali būti be apvalkalo, bet šerdis visvien lieka. Šerdis gali būti apvali ar šešiakampė. Šešiakampė skamba geriau, bet turi aštrius kraštus, kurie neblogai pjausto nepripratusius pirštus. Apvali šerdis skamba kiek prasčiau, bet užtat pirštus mažiau pjausto. Jei pjaustančios stygos dar nepasitaikė, užeikit į kokią gitarų parduotuvę ir ten pačiupinėkit elektrinių gitarų plonąsias stygas. Grubiai kas antra ar kas trečia brangesnės klasės gitara turi tas plonas šešiakampes stygas, kurių kraštai pakankamai aštrūs, kad didesne jėga išilgai prabraukus, galima gaut negilių įsipjovimų.

Stygos šerdis gali būti padengta kita medžiaga - pvz., plieninė styga gali būti nikeliuota, tada ji ir atsparesnė rūdijimui, ir skamba kiek švelniau. Arba, pvz., styga gali būti padengta plastmasės sluoksniu, dėl ko jos masė padidėja labai nežymiai, bet storis gerokai pasikeičia ir tada styga, nors ir skamba beveik taip pat, daug mažiau pjauna pirštus.

Daugelis stygų turi apvijas - beveik visada jas turi storesnės stygos, bet neretai turi ir plonosios. Apvijos gali būti sudarytos iš įvairių medžiagų. Apvijų paskirtys būna dvi, mažai tarpusavy susiję - vienais atvejais (pvz., bronzos stygų) apvijos skirtos tam, kad styga pasunkėtų ir duotų žemesnį garsą. Kitais atvejais apvijos gali būti iš nailono gijų ir skirtos tiesiog tam, kad truputį sustorintų stygą ir tada šioji mažiau pjautų pirštus.

Bendrai tai ir dangų, ir apvijų būna įvairiausių, bet neretu atveju įvairūs gamintojai tiesiog [[pisti protą|pisa protą]], pasakodami visokius vėjus apie stebuklingas naujų medžiagų savybes, nors tik retais atvejais tos naujos medžiagos ką nors prasmingo duoda.

Žodžiu, gitaros stygos yra gana nesudėtingas daiktas ir didelės mistikos tenai nelabai verta tikėtis, bet pačią stygų sandarą žinoti apsimoka, bent jau kad suprastum, ar stygos apvijos yra skirtos svorio padidinimui ir tono pažeminimui, ar tik pirštų pjaustymui sumažint.

== Gitarų stygų medžiagos ==
Iš esmės, visos gitarų stygos skirstomos į tris esmines rūšis:
* Natūralios, tradicinės medžiagos - klasikiniu atveju - šilkas ir susuktos avių žarnos, nors gali būti ir kitų, pvz., gyvūnų gyslų, itin gerai iššukuotų ilgų lino plaušų ir pan.
* Metalai, pagrindinai plienas, kaip šerdies medžiaga, o taip pat įvairūs metalai, dažniausiai visokia bronza apvijoms
* Sintetika, pagrindinai nailonas, nors naujesnių stygų atveju pasitaiko ir [[kevlaras]], [[anglies pluoštas]] ir kitos retesnės, bet geros medžiagos

Šiais laikais natūralios medžiagos naudojamos nebent istorinių rekonstruktorių, nes gauti stabilią stygą iš tų medžiagų tiesiog neįmanoma. Net geriausios stygos iš natūralių medžiagų labai jautriai reaguoja į atsmosferos drėgnumą, linkusios perdžiūti ir trūkinėti, duoda nestabilias dažnines charakteristikas, yra trumpaamžės. Kai [[1948]] buvo sukurtos nailoninės stygos, jos buvo tiek smarkiai geresnės už natūralias, kad faktiškai per metus tų natūralių stygų niekur nebeliko.

Metalų stygos pasižymi gan aukštu įtempimu, nes yra sąlyginai sunkios. Kaip apvalkalai metalinėms stygoms dažniausiai naudojama bronza.

Sitntetinės stygos - dažniausiai būna iš nailono, katras primena žvejybinį valą, tik paprastai yra aukštesnio polimerizacijos lygio ir papilomai perkalibruotos, darant antrą stygos pratempimą per kalibracinę skylę, o paskui styga dažniausiai dar padengiama kokiomis nors medžiagomis, kurios kažkiek sumažina nailono gebėjimą sutraukti drėgmę. Tas nailono neatsparumas drėgmei yra esminė nailoninių stygų problema, kuri visus užknisa, nes dėl to vis reikia [[gitaros derinimas|perderinti gitarą]].

Šiais laikais atsiranda ir modernesnės, [[kevlaras|kevlarinės]] stygos, kurios dar lengvesnės už nailonines. Tiesa, pakankamai brangios, tai daugelio laikomos išsidirbinėjimu.

=== Specifinės stygų medžiagos ===
Šiais laikais natūralių stygų iš žarnų ir šilko niekur nerasit, netgi tikslingai ieškodami, tai čia štai vat realių stygų medžiagų sąrašas:
* Metalinės stygos - paprastai sunkios, aukštos įtampos, todėl skirtos stipriems instrumentams, t.y., [[akustinės gitaros|akustinėms gitaroms]] ir [[elektrinės gitaros|elektrinėms gitaroms]]:
** Plienas - dažniausiai iš gryno plieno būna tik plonosios stygos (be apvijų), kitu atveju būna tik plieninė šerdis. Plieno tankis yra 7,85g/cm3, tad šios stygos yra sunkios. Dėl savo didelio tankio jos turi daug energijos, ilgai skamba, tačiau mechaninę įtampą duoda labai didelę, todėl tinka tik stipriems instrumentams. Problema - plienas rūdija, ir rūdija netgi nerūdijantis plienas, tad stygos ilgainiui paruduoja.
** Bronzinės arba varinės stygos - išties turi tą pat plieninę šerdį, tačiau apvijas iš bronzos. Kadangi bronzos tankis yra apie 9g/cm3, tai styga gaunasi ypatingai sunki, daug energijos turinti, gražų balsą gitarai duodanti, tačiau turinti ir itin didelį įtempimą, todėl tinkama tik stipriems instrumentams.
*** 80/20 bronza - vienas iš populiarių bronzos variantų, nepaisant visokių marketinginių aiškinimų, realiai tai bronza kaip bronza
*** Fosforinė bronza (phosphor bronze) - kitas iš populiarių bronzos variantų, irgi nepaisant marketingų, irgi bronza kaip bronza
** Nikelis - stygos iš jo nėra labai dažnos, bet pasitaiko kartais. Nikelio tankis yra apie 8,9g/cm3, taigi, savo savybėmis jos labai panašios į plienines ir bronzines. Čia esminis išskirtinumas matyt yra tame, kad jos, pakolei naujos, tai labai skaisčiai blizga (jei apvijos irgi iš nikelio) ir yra atsparios korozijai, nerūdija. Naudojamos beveik vien tik elektrinėse gitarose.
** Titanas - stygas, kurių šerdys yra realiai iš titano, gamina išimtinai tik [[Martin]] kompanija. Kadangi titano tankis yra 4,5g/cm3, tai stygos turėtų būti geras kompromisas tarp plieninių ir nailoninių, bent teoriškai. Gi praktiškai tai net ir Martin jas apvynioja nikelio apvijomis ir todėl didesnis skirtumas gaunasi tik plonosioms stygoms, o realiai titaninės veikia kaip sunkios, didelės įtampos stygos. Užtat kainuoja tris-keturis kartus brangiau už įprastas stygas.
*** Visos kitos firmos jokių stygų iš titano negamina ir visi užrašai apie titanus reiškia tik visokias nailonui ar fluorokarbonui dažyti skirtas priemaišas, neturinčias jokios realios reikšmės, tad neapsigaukit.
* Sintetinės stygos - paprastai turi mažą tankį ir dėl to mažą įtempimą, tad tinka silpniems instrumentams, kaip kad [[klasikinės gitaros]] ar [[ukulėlės]]:
** Nailonas - naudojamas ir stygų šerdims, ir stygų apvijoms gaminti, jo tankis yra 1,15g/cm3. Dėl to, kad stygos labai lengvos, jos tinka naudojimui su bet kokiais silpnais instrumentais, įskaitant ir senovinius. Esminė nailoninių stygų problema - jos labai jautrios drėgmės ir temperatūrų pasikeitimams, blogu atveju dėl to gali tiesiog neįtikėtinai greit išsiderinti, o kol stabilizuosis aplinkoje - gali praeiti nemažai laiko.
** Karbonas - realiai jokio karbono (t.y., anglies pluošto) stygose nėra, yra tik fluorokarbonas aka polivinylideno fluoridas (PVDF), kurio tankis yra 1,75g/cm3. Dėl didesnio tankio stygos turi didesnį įtempimą, nei nailoninės, bet smarkiai mažesnį, nei plieninės, tad savo garso aštrumu ir ryškumu yra tarpinės tarp plieninių ir nailoninių. Tokios stygos tinka ir silpnesniems instrumentams, nors su labai jautriais senoviniais instrumentais jų visgi geriau nenaudoti.
** Kevlaras - jo tankis yra apie 1,44g/cm3, tačiau itin didelis tvirtumas, dėl ko stygos gali būti daug plonesnės už nailonines, savo storiu panašios į plienines ir galutiniam rezultate turi labai žemą įtampą. Tokios stygos pasitaiko labai retai, nes dėl mažo tankio gauna mažai energijos ir duoda silpną garsą. Kartais bandomos naudoti kombinuotoms stygoms, kaip šerdis.
* Kombinuotos metalo/sintetikos stygos - tokios, kur plieninė šerdis ir plastiko apvijos arba atvirkščiai, plastiko šerdis ir metalo apvijos. Gali būti ir sunkios (aukštos įtampos), ir lengvos (žemos įtampos), tad kiekvienu atveju reikia žiūrėti, koks ten tų stygų tipas ir įtampa ir ar tiks jos kažkokiam instrumentui, ar netiks. Paprastai plastmasinės apvijos arba danga ant plieninės šerdies daroma tam, kad styga mažiau pjautų pirštus. Gi nailoninės stygos su metalinėmis apvijomis dažniausiai daromos kaip visokie kompromisiniai variantai tarp plieninių ir nailoninių - kad turėtų mažesnį tankį ir mažesnę įtampa, lyginant su plieninėmis, bet būtų sunkesnės už šiiap nailonines.

== Gitarų istorija ir stygos ==
Visi, kas bandė groti gitaromis, puikiai žino, kad labiausiai užpisantis gitarų dalykas yra tai, kad jos pjauna pirštus. O tai būna dėl to, kad stygos smarkiai įtemptos ir labai plonos. Ypač plonos ir smarkiai įtemptos būna plieninės [[akustinės gitaros|akustinių gitarų]] stygos. Vien dėl to perteklinio įtempimo, kuris visus labai užpiso, apie [[XXa.]] vidurį buvo išrastos nailoninės stygos, o tada netikėtai greitai ėmė ir atsigavo [[klasikinės gitaros]], kurioms tos nailoninės stygos ir buvo pritaikytos. Tiesiog nailoninės yra kelis kartus storesnės, tad prie to pat įtempimo duoda kelis kart mažesnį slėgį į pirštą - mažiau pjauna. Negana to, dar ir nailoninių stygų įtempimas irgi yra daug mažesnis, nes jos lengvesnės.

Klasikinės gitaros buvo ir iki tol, tik joms stygos būdavo daromos iš kokių nors gyslų, o tos būdavo labai trumpaamžės ir ne kažin kaip grojančios - būtent tai kažkada buvo viena iš priežasčių, dėl kurių jas išstūmė plieninės stygos. Tas plienines stygas [[XIXa.]] gitaroms įvedė anokia [[Martin]] kompanija, kuri egzistuoja iki šiolei, ir iki šiolei gamina nesveikai geras, bet kartu ir nesveikai brangias gitaras.

Bet kaip sakėm, plieninės stygos smarkiai pjovė pirštus. Bet visvien plieninės stygos naudojamos iki šiol. Priežastis gi ta, kad jos smarkiai garsiau ir aštriau, aukščiau skamba. Taigi, akustinėse gitarose plieninės stygos taip ir liko. Taip pat plieninės stygos liko ir [[elektrinės gitaros|elektrinėse gitarose]], nes jų konstrukcija paremta magnetiniu nuėmėju, kas reiškia, kad styga turi sąveikauti su magnetiniu lauku, kad jos signalas būtų pagautas. O deja, bet nailoninės stygos su jokiais tokiais magnetiniais laukais nesąveikauja.

Yra su tomis plieninėmis stygomis visokių niuansėlių. Štai pvz., kai kurios (dažniausiai elektrinėse gitarose naudojamos) stygos neturi apvalkalo, o dėl geresnio skambesio yra daromos kaip šešiakampės, su aštriais kraštais. Tai tokios stygos realiai gali prapjauti jautresnio piršto odą, jei neatsargiai ir stipriai brūkštelėsi išilgai. Dėl to kiti yra sugalvoję apvalių stygų, kurios daug mažiau žeidžia pirštus, bet kai kurie gamintojai skaito, kad tokios duoda kiek prastesnį garsą.

Viena tokia kompanija, [[Ernie Ball]], kadaise iš garažiukinės firmos tapo vienu iš didžiausių pasaulyje stygų gamintojų vien dėl to, kad susiprotėjo, kad gitaristai irgi žmonės ir visai nenori, kad jiems pirštus pjaustytų. Tai Ernie Ball apie [[1960]] pradėjo gaminti visokias kuo švelnesnes stygas, įskaitant ir itin lygų paviršių turinčias nailonines, ir kitokias, kad pirštus rėžtų silpniau, ir taip toliau. Tai nuo to laiko gavosi stygų revoliucija ir labai labai daug kas pasikeitė į gerą. Tai rekomenduojam tą firmą.

Nu ir taip toliau, ir taip toliau.

[[Category:Gitaros]]

Stagg

2026-10-26T23:01:03Z

Traukinys:

'''Stagg''' - gan žinomas ir didelis visokių [[gitaros|gitarų]] ir jų priedų [[brendas]] iš [[Belgija|Belgijos]], pasižymintis tuo, kad už mažą [[kaina|kainą]] duoda dažniausiai visai naudojimui tinkamą produktą. Bendrai tai didelės korporacijos EMD Music dalis, o gamina praktiškai viską, kas tik susiję su muzika - pradedant [[gitaros|gitaromis]] ir baigiant visokiomis dūdomis ir šiaip įvairiais priedais. Sakytume, vienas iš geriausių įmanomų pasirinkimų, jei ieškote [[muzikos instrumentai|muzikos instrumento]] už pačią mažiausią kainą, nes kainos tikrai mažos, o tam tikrą kokybės lygį firma prilaiko, tai gausit normaliai veikiantį daiktą.

Pažiūrėjus, ką Stagg gamina ir siūlo - tai greičiau ko tik nesiūlo, nes ir [[akustinės gitaros]], ir [[elektrinės gitaros]], ir [[ukulėlės]], ir [[mandolinos]], ir [[smuikai]], ir [[violončelės]], ir [[būgnai]], ir [[saksofonai]], ir dar kas papuola, įskaitant netgi apšvietimo lempas ir muzikantams skirtus suoliukus. Žodžiu, praktiškai kone bet kokį instrumentą galima nusipirkti iš šitos firmos. Gal tik kokių tai klavišinių instrumentų jie negamina.

Kiek tenka pavartyti [[internetai|internetus]], tai pirkėjai sako, kad instrumentai labai neblogi, ypač kaip už tokią žemą kainą - tipišku atveju akustinė Stagg gitara kainuoja maždaug nuo 100 iki 200 eurų, pigiausios - apie 70 eurų, kokia nors gero lygio [[elektroakustinė gitara]] bus apie 250 eurų, o prabrangią elektrinę [[archtopinės gitaros|archtopinę gitarą]] galima rasti maždaug už 350 eurų. Žodžiu, verta dėmesio.

Kiti gi tuose internetuose sako, kad pigus daiktas, tai ir geresnė [[kokybė]] čia nešviečia, bet paprastai prideda, kad visvien kaip už tokį daiktą tiek mažai sumokėti - tai visgi yra kažkas, ir retai kas galėtų sukonkuruoti pagal kainą, ir kad net kiniečiai, į Stagg kainas pažiūrėję, pradeda ašaroti. Aišku, kiniečiai tas Stagg gitaras ir gamina, bet visvien ašaroja. Nu ir kaip neašarosi, kai pvz., [[flamenco gitara]] normaliai pas kitas firmas būna gal ir geresnė, bet nuo 300 eurų, ir už smarkiai pigiau daugiau pas nieką nerasi, išskyrus Stagg. O štai Stagg vat padaro gal ir kažkuo prastesnę, bet visvien flamenco gitarą, bet už 150. Ir ta gitara normali, iš medžio ir su flamenco garsu. Nu ir dabar rinkis.

Gal ir neblogi daugelis dalykų, bet kaip ką nusipirksi - pvz., nusiperki kokį tai prabangesnį gitaros derintuvą, uždedi ant gitaros grifo galvos, pradedi reguliuoti - ir patraukęs už storiausios gitaros stygos, išgirsti kokį tai garsą, panašų į blerbimą. Pasižiūri - gi nėra ten jokio garsiakalbio, gi pasirodo kažkokios derintuvo plastmasės blerbia. O kaina tai gal ir nėra tokia pigi, kaip norėtųsi.

Tai čia nieko blogo nenorim pasakyti, nes ne apie Stagg gitaras tas blerbimas, bet matomai mažos kainos siekis duoda ir kokių nors kitų efektų [[kokybė|kokybei]]. Taip kad čia tas atvejis, kur eilinį kartą patariam pirkti tik fizinėje [[muzikos prekių parduotuvė|muzikos prekių parduotuvėje]], nors ir atrodytų brangiau - tada tikrai gausit gerą daiktą.

Beje, istoriškai tai Stagg buvo [[Japonija|Japonijos]] kompanija, įkurta apie [[1970]], ir gamino gitaras pačioje Japonijoje, ir su gera kokybe, bet [[1983]] metais kažkaip užsilenkė. Tai paskui [[brendas|brendą]] nupirko kažkas iš [[Belgija|Belgijos]] ir [[1995]] metais vėl paleido į rinką, tik jau dabartinės Stagg gitaros su senomis nelabai ką turi bendro.

[[Category:Gitaros]]

Parduotuvė

2026-10-26T12:53:20Z

Traukinys:

'''Parduotuvė''' - gėrybių šaltinis ir [[vertelgos|vertelgų]] išmislas, nes skirta tiktai žmonėms nuskurdinti, kad jie ten visus [[pinigai|pinigus]] paliktų ir prisipirktų šlamšto, kurį skleidžia įvairios [[globalizacija|globalizacinės]] sektos beigi visokie [[oligarchai]], siekiantys užvaldyti pasaulį. Šiais laikais fizines parduotuves bando išstumti [[internetinės parduotuvės]], mat pastarosios smarkiai pritaupo ant personalo ir nuomos kaštų.

Lietuvoje gi parduotuvės seniai pavirto į [[supermarketai|supermarketus]], jei neskaitysim mažų gražių jaukių parduotuvėlių ir krautuvėlių, kurias kuria įvairios [[supermamos šmaikštašiknės]].

Būna įvairių parduotuvių, kur pardavinėjamos įvairios prekės, pvz., [[knygynai]], [[muzikos prekių parduotuvės]] ar [[seks šopai]]. Gi aišku, kad specializacija padeda geriau parduot, tai kuo parduotuvės įvairesnės, tuo labiau prie pirkėjo prisitaiko.

== Dar žr. ==
Būna ir atskira kita parduotuvių rūšis, kur verslas paremtas tuo, kad pirkėją apdurnint ir už brangiai jam įkišti [[šūdas|šūdą]] - tai tokios [[mulkintuvė|mulkintuvėmis]] vadinasi

[[Category:Verslas]]

Muzikos prekių parduotuvės

2026-10-26T12:52:22Z

Traukinys: Nukreipiama į Muzikos prekių parduotuvė

#redirect [[Muzikos prekių parduotuvė]]

Parduotuvė

2026-10-26T12:51:54Z

Traukinys:

'''Parduotuvė''' - gėrybių šaltinis ir [[vertelgos|vertelgų]] išmislas, nes skirta tiktai žmonėms nuskurdinti, kad jie ten visus [[pinigai|pinigus]] paliktų ir prisipirktų šlamšto, kurį skleidžia įvairios [[globalizacija|globalizacinės]] sektos beigi visokie [[oligarchai]], siekiantys užvaldyti pasaulį.

Lietuvoje gi parduotuvės seniai pavirto į [[supermarketai|supermarketus]], jei neskaitysim mažų gražių jaukių parduotuvėlių ir krautuvėlių, kurias kuria įvairios [[supermamos šmaikštašiknės]].

Būna įvairių parduotuvių, kur pardavinėjamos įvairios prekės, pvz., [[knygynai]], [[muzikos prekių parduotuvės]] ar [[seks šopai]]. Gi aišku, kad specializacija padeda geriau parduot, tai kuo parduotuvės įvairesnės, tuo labiau prie pirkėjo prisitaiko.

== Dar žr. ==
Būna ir atskira kita parduotuvių rūšis, kur verslas paremtas tuo, kad pirkėją apdurnint ir už brangiai jam įkišti [[šūdas|šūdą]] - tai tokios [[mulkintuvė|mulkintuvėmis]] vadinasi

[[Category:Verslas]]

Muzikos prekių parduotuvė

2026-10-26T12:49:35Z

Traukinys: Naujas puslapis: '''Muzikos prekių parduotuvė''' - atskiras toksai, į kitas parduotuves nelabai panašus fenomenas, nes jei kitur būna pardavėjai kaip pardavėjai, tai čia būna visokie muzikantai, nukvakę nuo savo pomėgių ir groti mokantys kokius šimtą kartų geriau, negu kad mulkinti klientą. Tai nors ir būna visokių išimčių, didesnė dalis tų pardavėjų stebėtinai sąžiningi ir mokantys groti taip gerai, kad galėtų muzikos mokytojais dirbti. Kai kurie i...

'''Muzikos prekių parduotuvė''' - atskiras toksai, į kitas parduotuves nelabai panašus [[fenomenas]], nes jei kitur būna [[pardavėjai]] kaip pardavėjai, tai čia būna visokie [[muzikantai]], nukvakę nuo savo pomėgių ir groti mokantys kokius šimtą kartų geriau, negu kad mulkinti klientą. Tai nors ir būna visokių išimčių, didesnė dalis tų pardavėjų stebėtinai sąžiningi ir mokantys groti taip gerai, kad galėtų muzikos mokytojais dirbti. Kai kurie išties tokį darbą ir būna dirbę ar tebedirba.

Dažna muzikos prekių krautuvė prekiauja ne tik [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentais]] ar šiaip [[muzikos prekės|muzikos prekėmis]], bet ir visokiais kitais įrenginiais, dažniausiai kokia nors [[audio aparatūra]], renginių apšvietimo įranga, dūmų įranga, visokiais dūmų skleidimo skysčiais (ta pati [[chemija]] aiškiai naudojama ir [[chemtreilai|chemtreilams]], nes debesys gi yra iš dūmų). Tie dūmų skleidimo skysčiai yra skirti tam, kad renginių metu žiūrovai būtų apnarkašinti cheminiais dūmais ir paskui apduję mokėtų pinigus organizatoriams už įėjimo bilietus.

Bendrai tai, nepaisant visų šitų konspiracinių reikalų, muzikos prekių parduotuvės turi ir realių privalumų, kurių negalima paneigti. Kaip esminis matyt yra tai, kad čia galima pasibandyti prekes, prieš jas perkant, pažiūrėti kaip tos prekės veikia, įsitikinti jų gerumu ir jau tik tada nusipirkti. Muzikos pasaulyje taip jau yra, kad daugelis instrumentų būna truputį neaiškiai valdomi, tai jei perki [[internetinė parduotuvė|internetinėje parduotuvėje]], tai niekada iki galo nebūni tikras, kad gausi gerą prekę.

Realios gi muzikos prekių parduotuvės tuos parduodamus [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentus]] patikrina, pardavėjai pagroja ir paskui, jei kas ne taip, tai patys grąžina tiekėjams. Gi pirkėjas gauna prekę pabandyti ir įsitikina, kad viskas gerai. Tai už šitai visada verta sumokėti truputį brangiau.

Gi ir šiaip, pabendrauti su tais pardavėjais būna įdomu, nors daugelis jų ir būna baikštūs ir pirkėjų vengia, slepiasi kur nors ar paklausti, kartais netgi reaguoja gynybiškai. Visgi tai ne iš kokio šiaip piktumo, o tik iš to, kad muzikantų sielos jautrios, tai jie greitai pasidaro užguiti. Bet jei maloniai su tais pardavėjais bendrausi, tai atsiskleidžia kaip puikiausi žmonės, kurie gali tiek prikonsultuot, ir tiek gerų patarimų duot, kad matyt niekur daugiau tiek negautum.

Realiai tai ir gaunasi, kad tos muzikos prekių krautuvės - toksai vat keistas dalykas, kur nuo visų kitų parduotuvių visiškai skiriasi.

[[Category:Muzika]]
[[Category:Verslas]]

Flamenco gitara

2026-10-26T07:43:46Z

Traukinys:

[[Vaizdas:Kremona_flamenco_gitara.jpg|450px|thumb|right|[[Kremona]] firmos Flamenco gitara, nėra tos gitaros pigios, bet čia dar įperkama, kokie 700 eurų bus. Atrodo kaip paprasta [[klasikinė gitara]], bet išties yra truputį mažesnė ir plonesnė, o ryškiausiai pastebima specifinė flamenco gitarų detalė yra ta plėvelė po stygomis - vadinasi golpeadoras.]]
'''Flamenco gitara''' - atskiras [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]] porūšis, skirtas [[flamenco]] groti. Tokių gitarų korpusas būna mažesnis, patogesnis nešioti ir juntamai plonesnis. Naudojamos kiek kitos medienos rūšys ir gerokai plonesnis korpuso priekis, kad garsas būtų skardesnis. Kartu nenaudojamos plieninės stygos - naudojamos tik nailoninės, tačiau dažniau aukšto įtempimo (kaip stygų tipas), tačiau labiau atpalaiduotos. Nors kokių tai didelių esminių skirtumų beveik nėra, flamenco skirtos gitaros yra daug skardžiau grojančios, bet kartu daug trumpiau laikančios natą - stygos greitai užgęsta.

Tipiškas flamenco gitaros garsas yra net skardesnis, nei [[akustinė gitara|akustinės gitaros]], bet kartu labai trumpas, dažnai panašesnis į skardų ir melodingą stuktelėjimą, o ne į šiaip stygų skambesį.

Vizualiai labiausiai pastebimas ir matyt vienintelis ryškus skirtumas - tai golpeadoras, t.y., tokia aplinkui gitaros skylę esanti paprastai iš permatomos plastmasės padaryta gitaros apsauga, esanti po stygomis (nepainioti su visiškai kitos formos brauktukų apsauga - šioji būna ne po stygomis, o šalia jų). Golpeadoras apsaugo gitaros korpusą nuo apdaužymo ir apdraskymo nagais, nes flamenco gitaristai groja ne tik stygomis, bet dar ir stuksendami per gitaros korpusą. Iš golpeadoro buvimo ir galima vienareikšmiškai nustatyti, ar čia tikrai flamenco gitara, ar šiaip koksai neaiškus velnias.

Didžiausias konstrukcinis flamenco gitarų skirtumas - grifo padėtis ir orientacija: šis padaromas taip, kad stygos eitų visiškai šalimais, beveik paraleliai, dėl ko grojant stygos brūžinasi per skirsnius ir duoda gan specifinį papildomą braukymo garsą. Dėl itin mažo tarpo tarp stygų ir grifo, išmokus groti jomis, galima groti daug lengviau, ir su daug mažesne pirštų jėga, ko dėka galima daug lengviau daryti visiškai nenormalius [[gitaros akordai|gitaros akordus]], o ir šiaip groti gaunasi daug greičiau.

Flamenco gitaros menkai paplitusios matyt dėl tų savo gana nežymių, bet labai esminių konstrukcijos skirtumų - kiek per platus ir koksai tai iš užpakalio plokščias grifas, dėl ko sunku visus akordus paimti ir šiaip tą gitarą turėti rankose, o ir šiaip kažkaip kitaip su ja, todėl paėmus į rankas, atrodo, kad laikai ne gitarą, o neaišku kokį keistą ir nepatogų daiktą, kuriuo nesigauna grot. Vienok ispanai rodo, kad matyt problemos yra išmokime - jie tai tomis gitaromis barškina taip gerai, kad sunku būtų pervertinti.

Dėl nenormaliai mažo tarpo tarp stygų ir grifo tokio tipo gitaromis teoriškai turėtų būti lengivau išmokti groti vaikams, nes jos smarkiai mažiau pjauna pirštus - stygos prisispaudžia nuo labai silpno paspaudimo. Gali būti, kad tokių gitarų paplitimas ir yra viena iš priežasčių, kodėl ispanakalbėse šalyse gitaromis groja tiek daug žmonių. Yra tiktai vienas bet - įprastos flamenco gitaros grifas yra dar truputį platesnis, nei klasikinės, todėl vaikams per platus, taip kad [[bbž]], kaip jie ten mokosi.

Lietuvos parduotuvėse flamenco gitaros pasitaiko labai retai - tipiniu atveju kokioje nors [[muzikos prekių parduotuvė|muzikos prekių parduotuvėje]] galima rasti kokius 10 modelių skirtingų klasikinių gitarų, bet nei vienos flamenco. Bendrai pasaulyje tokias gitaras gamina ne visos gitarų firmos, o ir kurios gamina - tai ne pačias pigiausias. Tipiška nelabai brangios flamenco gitaros kaina - apie 300-600 eurų.

[[Category:Gitaros]]

Gitaros derintuvas

2026-10-26T07:32:28Z

Traukinys:

'''Gitaros derintuvas''' arba '''gitaros tiuneris''' - toksai mažas daikčiukas, naudojamas [[gitaros derinimas|gitaros derinimui]]. Anas būna užkabinamas ant [[gitara|gitaros]] grifo galvos ir tada rodo, kokia nata yra grojama ir kiek gerai ta nata suderinta. Šiais laikais visai geras gitaros derintuvas tekainuoja apie 10-20 eurų arba netgi pigiau. Bendrai tai būna šiaip tiesiog tiuneriai, bet tiek kad jie pirmiausiai gitaroms buvo išrasti ir skirti, tai ir vadinami gitarų tiuneriais, nors daugelis puikiai tinka ir kitiems instrumentams.

Gitarų tiuneriai tiesiog stebuklingai pataisė gitaristų gyvenimą, padarė nereikalingais visokius [[kamertonai|kamertonus]] ir dešimtį kartų sumažino sutraukytų [[gitaros stygos|gitaros stygų]] kiekį. Nepaprastai geras ir puikus išradimas.

Gi šiais laikais, aišku, gitaros derintuvo funkcijas puikiai atlieka [[mobilus telefonas]] su įdiegta Guitar Tuna ar panašia programėle. Visgi kad ir kokių nuosavų privalumų tos programėlės beturėtų, praktikoje turėti aparatinį gitaros tiunerį, nuolat užkabintą ant grifo galvos, yra labai patogu. Vietos jis užima mažai, o nedidelį paderinimą su juo atlikti būna daug greičiau.

Bene geriausi gitaros derintuvai, kokie pasitaikė - matyt [[Ernie Ball]], [[Fender]] ir [[GEWA]] firmų, tai ir rekomenduojame.

Geras gitaros derintuvas būna jautrus dažniams ir moka rodyti besikeičiantį stygos dažnį skambėjimo metu. Kai kurie prasti derintuvai, nors ir gali turėti visokias funkcijas bei tokį pat gražų ekranėlį, banaliai nesugeba rodyti natos pasikeitimų, tą natą derinant. Tokie derintuvai gali būti gerų firmų su gražiais vardais, bet tai nereiškia, kad gerai veiks. Gi gerai veikiantis moka nustatyti stygos dažnį ir parodyti pasikeitimus, dar tą stygos suktuką sukiojant. Gi prastas derintuvas rodo kažkokį išvidurkinimą, kuris buvo prieš kokias 5 sekundes, o ne dabar, ir štai tokie derinimui padeda gan silpnai.

Kai kurie visai jau gudrūs derintuvai būna, kad moka ne tik styginių instrumentų natas rodyti, bet ir kitų instrumentų, ir netgi moka išgirsti dainavimą ir balsu sakomą natą, ir ją parodyti. Tokie vat gudrūs tai būna su papildomu mikrofonu viduje. Dar kai kurie moka dar ir patys skleisti kokį nors natą atitinkantį garsą, o dar kiti moka dar ir kaip nors tiksėti kaip [[metronomas]]. Bet čia jau išsidirbinėjimai visokie.

Kai kurie sudėtingesni ir mažiau aiškių firmų derintuvai kimba labai nemenkai, tai tada būna ne per daug džiaugsmo, nes atrodo, kad koks tai gudresnis derintuvas, turi krūvą visokių ten [[fyčeriai|fyčerių]], o įjungtas rodo kažkokius beprasmius simbolius ekrane ir į nieką nereaguoja. Kartais padeda visokių mygtukų spaudymas, bet tik iki eilinio, kito pakibimo. Tai dėl to patariam geriau rinktis paprastesnį ir brangesnį derintuvą, užtat geros firmos.

[[Category:Muzika]]

Muzikos instrumentai

2026-10-26T00:49:33Z

Traukinys:

'''Muzikos instrumentai''' - tai tokie įrenginiai, skirti visokiems garsams leisti. Tie garsai vadinami [[muzika]], tai atitinkamai - jų skleidimui skirta įranga ir vadinama muzikos instrumentais. Kadangi žmonija ganėtinai išradinga, o garsus leidžia jau ne pirmą tūkstantį metų, tai per tą laiką muzikos instrumentų prisigalvojo [[gyvas velnias|gyvą velnią]]. Taip kad niekas normaliai pilno sąrašo negali sudaryti, netgi rimčiausi muzikos istorikai ir klasifikuotojai.

Čia gi mes jums pasakysim ne pilną, o visiškai nepilną ir trumpą sąrašėlį iš vieno-kito muzikos instrumento, kuris gal jau ir aprašytas [[Pipedija|Pipedijoje]], o gal dar tiktai ateityje žadamas paminėti:
* [[Gitara]]
* [[Elektrinė gitara]]
* [[Akustinė gitara]]
* [[Ukulėlė]]
* [[Bandža]]
* [[Mandolina]]
* [[Balalaikė]]
* [[Pianinas]]
* [[Fortepijonas]]
* [[Violončelė]]
* [[Smuikas]]
* [[Kačių klavyras]]
* [[Armonika]]
* [[Dambrelis]]
* [[Skudučiai]]
* [[Gabrieliaus ragas]]
* [[Vuvuzela]]

Dar yra ir kitų įrenginių, kurie muzikai daryti naudojami, kaip kad visokie [[gitariniai kubai]], [[metronomai]], [[kamertonai]] ir kiti daiktai, bet čia jau net nežinom, ar tai muzikos instrumentai, ar ne visai.

== Dar žr. ==
* [[Muzikos prekės]] - tokia bendresnė kategorija

[[Category:Sąrašai]]
[[Category:Įranga]]

Rusiškos gitaros

2026-10-26T00:48:20Z

Traukinys: /* Plačiau apie rusiškas sovietines gitaras */

[[Vaizdas:Rusiska_gitara.jpg|500px|thumb|right|Čia ne sugedusi gitara ar klaidingai kabinamos stygos (apatinės stygos klaidingai pakabinti su tokiu nuokrypiu neįmanoma), o tiesiog [[rusiška kokybė]] savo tipiškame pavidale. Tokio tipo sutrikimai būdavo taisomi, prasigręžiant naujas skylutes stygų tvirtinimui. Gi labiau užkietėję gitaristai tiesiog išmokdavo spausti stygas kampu, kad nereiktų nuolat kiekvienos gitaros perdarinėt, o būtų galima ir taip groti.]]
'''Rusiškos gitaros''' - tai tokios [[gitaros]], kurios buvo gaminamos [[sovietmetis|sovietmečiu]], didesne dalimi [[septynstygės gitaros]], nors labai daugelis namudiniu būdu būdavo perdirbamos į normalias [[šešiastygė gitara|šešiastyges gitaras]]. Pasižymėjo neįtikėtinai prasta, tiesiog absurdiška [[rusiška kokybė|rusiška kokybe]].

Visos sovietinės gitaros turi kelias savybes, kurios skiria jas nuo dabar įprastų vakarietiškų:
* Savo konstrukcija ir grifo pločiu sovietinės gitaros atitiktų [[klasikinės gitaros|klasikines gitaras]], tačiau naudojamos metalinės stygos, kaip akustinėse gitarose (nailoninių nebūdavo)
* Stygų įtempimu sovietinės gitaros atitinka akustines gitaras, t.y., stygos įtemptos belenkiek labiau, nei klasikinėse, todėl eiliniam prie klasikinės gitaros pripratusiam žmogui rėš pirštus
* Didele dalimi sovietinės šešiastygės gitaros (t.y., normalios gitaros) yra perdirbtos [[čigoniškos gitaros]], iš kurių tiesiog viena styga pašalinta, o kitų vietos pagal galimybę truputį paslinktos

Jau vien dėl to, kad tokių gitarų konstrukcija nėra sutvirtinta (įprastai, tai tiesiog [[klasikinės gitaros]]), o naudojamos plieninės stygos, gitara gan greitai persikreipia, tarpai nuo stygų iki grifo neretai pasiekia keletą centimetrų. Kartu tos sovietinės gitaros pasižymi prastu garsu ir vargiai tinka grojimui.

Labai sunku nupasakoti rusiškų gitarų kokybę, bet apie daug ką sako vienas faktas - begrojant nuo rusiškų gitarų būdavo galima realiai įsivaryti į rankas pašinus - ir nuo gitaros korpuso (ypač nuo prastai apdirbtų kraštų), ir nuo grifo. Šiais laikais tai skamba kaip absurdo anekdotas, bet [[rusiška kokybė]] yra būtent toks reiškinys. Tai jei kur rasit rusišką gitarą ir pamatysit, kad jos grifas ir korpusas smarkiai apibrūžinti švitriniu popieriumi - tai žinokite, kodėl - tam, kad pašinų nebūtų.

Anais sovietmečio laikais visi, kas daugiau grodavo, visais įmanomais būdais bandydavo gauti arba kokią nors senovinę, iš [[XIXa.]] išlikusią gitarą, arba per didelį [[blatas|blatą]] - tai kokią nors [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] gamintą [[Cremona]] ar [[VDR]] gamybos [[Musima]], arba užsisakinėdavo pas kai kuriuos meistrus, kurie gamindavo gitaras namudiniu būdu iš kažkokių tai atliekų, nes geros medienos gitaroms irgi niekas negalėdavo gaut. Taigi, tos namudinės gitaros irgi nebūdavo geros, tačiau visgi smarkiai lenkdavo gamyklines gitaras.

Apie sovietinės gamybos [[elektrinės gitaros|elektrines gitaras]] išvis net nekalbam, nes ten jau toks nedarbingas [[užribis]] būdavo, kad čia išvis nėra ką kalbėt.

== Plačiau apie rusiškas sovietines gitaras ==
Anais [[sovietmetis|sovietmečio]] laikais absoliučiai daugumai žmonių buvo puikiai žinomas [[faktas]], kad jei kas nors yra muzikantas, tai reiškia, kad nekenčia sovietų valdžios, ir toksai vertinimas pasiteisindavo maždaug 95% atvejų. Priežastys buvo lygiai trys:
* SSRS buvo draudžiama didžioji dalis modernios vakarietiškos muzikos, ypač [[Rock]], [[Hard Rock]] ir [[Heavy Metal]], todėl atlikti modernią muziką irgi būdavo dideli ribojimai
* Bet kokie koncertai turėjo būti derinami su [[VLKSM]], o dainų tekstai su [[VLKSM]] ir [[Glavlitas|Glavlitu]], o derinimų dažnai nepraeidavo, todėl atlikėjai negaudavo galimybės koncertuoti
* Sovietinės gamybos [[muzikos instrumentai]] būdavo [[rusiška kokybė|rusiškos kokybės]] ir muzikavimui praktiškai netinkami, todėl juos reikdavo perdirbinėti, bet ir tai ne visada padėdavo

Tai vat vienas iš blogiausių atvejų buvo sovietinės gamybos gitaros - jos būdavo daromos didele dalimi iš atliekų, nesilaikant jokių standartų, naudojant nesuderinamų išmatavimų dalis ir taip toliau. Vienas iš tipiškų pvz. - gitarų grifai (ta pailga dalis, virš kurios tempamos stygos) būdavo padaromi iš normaliai nepradžiovintos medienos, todėl visiškai išsiklaipydavo. Arčiau rezonatoriaus skylės tarp stygų ir grifo susidarydavo tarpai, realiai siekiantys apie 2-3 [[centimetrai|centimetrus]], o tai reiškė, kad stygas reikia spausti nenormalia jėga. Dar blogiau būdavo dėl stygų nuokrypio į šoną - tada jas reikdavo spausti kampu. Tai jau būdavo išties nenormali jėgos ir skausmo akrobatika.

Absoliuti dauguma sovietinių gitarų būdavo [[klasikinės gitaros]], nes normalios [[akustinės gitaros]] buvo per daug sudėtingos, jų tiesiog nesugebėdavo pagaminti.

Stygų kokybė irgi nieko nedžiugino - kai nailoninės stygos buvo išrastos [[1948]], tai visas normalus pasaulis jau apie [[1960]] buvo perėjęs prie jų naudojimo klasikinėse gitarose. Priežastis paprasta - storesnės ir mažiau įtemptos, tokios stygos duodavo gražų garsą, bet nepjaustydavo pirštų. Tai [[SSRS]] netgi apie griuvimo pabaigą tokios stygos buvo labai sunkiai gaunamos, todėl naudojamos arba plieninės stygos, arba savadarbės, pagamintos iš paprasčiausio gerai parinkto žvejybinio valo. Mokytis groti tokia gitara būdavo labai sunku, nes stygos neįmanomai pjaudavo pirštus, ypač jei parinktas koks [[gitaros akordas]], kuris plonesnę natą duodantis.

Geriausiomis iš sovietinių gitarų buvo laikomos Leningrado Lunačiarskio fabriko gitaros, atpažįstamos iš to, kad po rezonatoriaus skyle matoma rombinė žalsva etiketė su kažkokiu paukščiuku. Sklandė [[gandas]], kad tas paukščiukas vaizduoja [[varna|varną]], nes gitaros skambėjimas buvo toks pats beviltiškai nemuzikalus, kaip varnų kranksėjimas. Deja, tai buvo geriausios iš sovietinių gitarų, nes kitos buvo dar beviltiškai blogesnės.

Laimingiausi atlikėjai per didelį [[blatas|blatą]] sugebėdavo nusipirkti kokią nors [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] gamintą [[Strunal]] ar [[VDR]] gamybos [[Musima]], o išimtiniu atveju ir [[Bulgarija|bulgarų]] gamybos [[Kremona]] gitarą, tai tokia būdavo baisi retenybė. Gi gauti netgi pigaus modelio vakarietišką gitarą, pagamintą kokioje nors padorioje firmoje, buvo beveik neįmanoma, ir kainuodavo tokia gitara absurdiškus pinigus - nuo kelių tūkstančių rublių. Kaip legenda dabar sklando toksai patvirtintas [[faktas]], kad netgi garsiausi sovietiniai atlikėjai, kaip kad [[Bulatas Okudžava]] beveik iki pat SSRS subyrėjimo negalėjo įsigyti normalios gitaros. Kita legenda pasakoja, kad toksai latvių kompozitorius Raimonds Pauls, kūręs dainas Alai Pugačiovai, į kokią tai gerą vakarietišką gitarą kartą išmainė visą butą. Ar taip išties buvo - čia jau sunkiau patikrinti, bet turint omeny nežmonišką ano meto [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentų]] deficitą, tai istorija visai įmanoma.

[[Category:Muzika]]

Rusiškos gitaros

2026-10-26T00:47:13Z

Traukinys:

[[Vaizdas:Rusiska_gitara.jpg|500px|thumb|right|Čia ne sugedusi gitara ar klaidingai kabinamos stygos (apatinės stygos klaidingai pakabinti su tokiu nuokrypiu neįmanoma), o tiesiog [[rusiška kokybė]] savo tipiškame pavidale. Tokio tipo sutrikimai būdavo taisomi, prasigręžiant naujas skylutes stygų tvirtinimui. Gi labiau užkietėję gitaristai tiesiog išmokdavo spausti stygas kampu, kad nereiktų nuolat kiekvienos gitaros perdarinėt, o būtų galima ir taip groti.]]
'''Rusiškos gitaros''' - tai tokios [[gitaros]], kurios buvo gaminamos [[sovietmetis|sovietmečiu]], didesne dalimi [[septynstygės gitaros]], nors labai daugelis namudiniu būdu būdavo perdirbamos į normalias [[šešiastygė gitara|šešiastyges gitaras]]. Pasižymėjo neįtikėtinai prasta, tiesiog absurdiška [[rusiška kokybė|rusiška kokybe]].

Visos sovietinės gitaros turi kelias savybes, kurios skiria jas nuo dabar įprastų vakarietiškų:
* Savo konstrukcija ir grifo pločiu sovietinės gitaros atitiktų [[klasikinės gitaros|klasikines gitaras]], tačiau naudojamos metalinės stygos, kaip akustinėse gitarose (nailoninių nebūdavo)
* Stygų įtempimu sovietinės gitaros atitinka akustines gitaras, t.y., stygos įtemptos belenkiek labiau, nei klasikinėse, todėl eiliniam prie klasikinės gitaros pripratusiam žmogui rėš pirštus
* Didele dalimi sovietinės šešiastygės gitaros (t.y., normalios gitaros) yra perdirbtos [[čigoniškos gitaros]], iš kurių tiesiog viena styga pašalinta, o kitų vietos pagal galimybę truputį paslinktos

Jau vien dėl to, kad tokių gitarų konstrukcija nėra sutvirtinta (įprastai, tai tiesiog [[klasikinės gitaros]]), o naudojamos plieninės stygos, gitara gan greitai persikreipia, tarpai nuo stygų iki grifo neretai pasiekia keletą centimetrų. Kartu tos sovietinės gitaros pasižymi prastu garsu ir vargiai tinka grojimui.

Labai sunku nupasakoti rusiškų gitarų kokybę, bet apie daug ką sako vienas faktas - begrojant nuo rusiškų gitarų būdavo galima realiai įsivaryti į rankas pašinus - ir nuo gitaros korpuso (ypač nuo prastai apdirbtų kraštų), ir nuo grifo. Šiais laikais tai skamba kaip absurdo anekdotas, bet [[rusiška kokybė]] yra būtent toks reiškinys. Tai jei kur rasit rusišką gitarą ir pamatysit, kad jos grifas ir korpusas smarkiai apibrūžinti švitriniu popieriumi - tai žinokite, kodėl - tam, kad pašinų nebūtų.

Anais sovietmečio laikais visi, kas daugiau grodavo, visais įmanomais būdais bandydavo gauti arba kokią nors senovinę, iš [[XIXa.]] išlikusią gitarą, arba per didelį [[blatas|blatą]] - tai kokią nors [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] gamintą [[Cremona]] ar [[VDR]] gamybos [[Musima]], arba užsisakinėdavo pas kai kuriuos meistrus, kurie gamindavo gitaras namudiniu būdu iš kažkokių tai atliekų, nes geros medienos gitaroms irgi niekas negalėdavo gaut. Taigi, tos namudinės gitaros irgi nebūdavo geros, tačiau visgi smarkiai lenkdavo gamyklines gitaras.

Apie sovietinės gamybos [[elektrinės gitaros|elektrines gitaras]] išvis net nekalbam, nes ten jau toks nedarbingas [[užribis]] būdavo, kad čia išvis nėra ką kalbėt.

== Plačiau apie rusiškas sovietines gitaras ==
Anais [[sovietmetis|sovietmečio]] laikais absoliučiai daugumai žmonių buvo puikiai žinomas [[faktas]], kad jei kas nors yra muzikantas, tai reiškia, kad nekenčia sovietų valdžios, ir toksai vertinimas pasiteisindavo maždaug 95% atvejų. Priežastys buvo lygiai trys:
* SSRS buvo draudžiama didžioji dalis modernios vakarietiškos muzikos, ypač [[Rock]], [[Hard Rock]] ir [[Heavy Metal]], todėl atlikti modernią muziką irgi būdavo dideli ribojimai
* Bet kokie koncertai turėjo būti derinami su [[VLKSM]], o dainų tekstai su [[VLKSM]] ir [[Glavlitas|Glavlitu]], o derinimų dažnai nepraeidavo, todėl atlikėjai negaudavo galimybės koncertuoti
* Sovietinės gamybos [[muzikos instrumentai]] būdavo [[rusiška kokybė|rusiškos kokybės]] ir muzikavimui praktiškai netinkami, todėl juos reikdavo perdirbinėti, bet ir tai ne visada padėdavo

Tai vat vienas iš blogiausių atvejų buvo sovietinės gamybos gitaros - jos būdavo daromos didele dalimi iš atliekų, nesilaikant jokių standartų, naudojant nesuderinamų išmatavimų dalis ir taip toliau. Vienas iš tipiškų pvz. - gitarų grifai (ta pailga dalis, virš kurios tempamos stygos) būdavo padaromi iš normaliai nepradžiovintos medienos, todėl visiškai išsiklaipydavo. Arčiau rezonatoriaus skylės tarp stygų ir grifo susidarydavo tarpai, realiai siekiantys apie 2-3 [[centimetrai|centimetrus]], o tai reiškė, kad stygas reikia spausti nenormalia jėga. Dar blogiau būdavo dėl stygų nuokrypio į šoną - tada jas reikdavo spausti kampu. Tai jau būdavo išties nenormali jėgos ir skausmo akrobatika.

Absoliuti dauguma sovietinių gitarų būdavo [[klasikinės gitaros]], nes normalios [[akustinės gitaros]] buvo per daug sudėtingos, jų tiesiog nesugebėdavo pagaminti.

Stygų kokybė irgi nieko nedžiugino - kai nailoninės stygos buvo išrastos [[1948]], tai visas normalus pasaulis jau apie [[1960]] buvo perėjęs prie jų naudojimo klasikinėse gitarose. Priežastis paprasta - storesnės ir mažiau įtemptos, tokios stygos duodavo gražų garsą, bet nepjaustydavo pirštų. Tai [[SSRS]] netgi apie griuvimo pabaigą tokios stygos buvo labai sunkiai gaunamos, todėl naudojamos arba plieninės stygos, arba savadarbės, pagamintos iš paprasčiausio gerai parinkto žvejybinio valo. Mokytis groti tokia gitara būdavo labai sunku, nes stygos neįmanomai pjaudavo pirštus, ypač jei parinktas koks [[gitaros akordas]], kuris plonesnę natą duodantis.

Geriausiomis iš sovietinių gitarų buvo laikomos Leningrado Lunačiarskio fabriko gitaros, atpažįstamos iš to, kad po rezonatoriaus skyle matoma rombinė žalsva etiketė su kažkokiu paukščiuku. Sklandė [[gandas]], kad tas paukščiukas vaizduoja [[varna|varną]], nes gitaros skambėjimas buvo toks pats beviltiškai nemuzikalus, kaip varnų kranksėjimas. Deja, tai buvo geriausios iš sovietinių gitarų, nes kitos buvo dar beviltiškai blogesnės.

Laimingiausi atlikėjai per didelį [[blatas|blatą]] sugebėdavo nusipirkti kokią nors [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] gamintą [[Strunal]] ar [[VDR]] gamybos [[Musima]], o išimtiniu atveju ir [[Bulgarija|bulgarų]] gamybos [[Kremona]] gitarą, tai tokia būdavo baisi retenybė. Gi gauti netgi pigaus modelio vakarietišką gitarą, pagamintą kokioje nors padorioje firmoje, buvo beveik neįmanoma, ir kainuodavo tokia gitara absurdiškus pinigus - nuo kelių tūkstančių rublių. Kaip legenda dabar sklando toksai faktas, kad netgi garsiausi sovietiniai atlikėjai, kaip kad [[Bulatas Okudžava]] beveik iki pat SSRS subyrėjimo negalėjo įsigyti normalios gitaros. Kita legenda pasakoja, kad toksai latvių kompozitorius Raimonds Pauls, kūręs dainas Alai Pugačiovai, į kokią tai gerą vakarietišką gitarą kartą išmainė visą butą. Ar taip išties buvo - čia jau sunkiau patikrinti, bet turint omeny nežmonišką ano meto [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentų]] deficitą, tai istorija visai įmanoma.

[[Category:Muzika]]

Čekoslovakija

2026-10-25T22:07:53Z

Traukinys:

'''Čekoslovakija''' - tokia [[valstybė]], katra jau ir neegzistuoja, nes vietoje jos yra [[Čekija]] ir [[Slovakija]]. Vienok seno raugo visokiems [[seni perdylos|seniems perdyloms]] Čekija ir Čekoslovakija - tai viena ir tas pat, o Slovakijos jie išvis nežino, taip kad ir skirtumo nemato.

Kadaise gi Čekoslovakija buvo dviejų tautų kraštas, kuris vadinosi Didžioji Moravija, kur jos ir pačios nelabai matė tarpusavio kažkokių skirtumų, nes išties tai kadaise ten viena ir tebuvo kažkokia tauta [[Viduramžiai|Viduramžiais]]. Ale paskui pusę jų užgrobė [[Vengrija]], tai taip ir prasidėjo kažkoks [[Slovakija|Slovakijos]] skirtingėjimas, nes anuos ėmė vengrinti - ir dar nuo visiškai senobinių 1025 metų.

Gi tuo tarpu kita pusė visų tų čekoslovakų paskui tapo [[husitai|husitais]], taip kad susiriejo su visa Romos katalikų bažnyčia ir ėmė kariauti su visais, visai kitaip viską pasakodami apie krikščionybę ir prisigalvodami krūvas naujų žodžių, nes buvo [[protestantai]].

Tai dar negana to, tą kitą pusę dar paskui užsigrobė [[Austrija]], dar 1526 metais, tai tada ėmė juos vokietinti.

Tai kažkaip ilgainiui gavosi taip, kad kadangi visokie protestantiški, apvokietėję ir kartu dalį valstybingumo ir savivaldos išsaugoję čekoslovakai, kurie buvo pas austrus, kažkaip per daug daug metų pasikeitė nemenkai. Gi tuo tarpu tie čekoslovakai, kurie buvo pas vengrus, paliko [[katalikai]] ir kažkaip mažiau keitėsi, tik kad vengrėjo, nes vengrai tuo vengrinimu užsiėmė ten labai agresyviai ir smarkiai.

Tai taip ir gavosi galų gale, kad jau kai [[1918]] metais [[Austrija-Vengrija]] subyrėjo, tai jau buvo kalbų, kad visgi reikia dviejų valstybių. Vienok kadangi daug visokių vokiečių ten buvo pas čekus, tai baigė tuo, kad čekai sugalvojo, kad su slovakais visgi geriau pasivadinti viena tauta, nes taip vokiečiai mažiau reikšis.

Ale gi tie skirtumai tarp čekų ir slovakų niekur nedingo, tai jau netgi prie [[sovietai|sovietų]] Čekoslovakija nuėjo link skilimo ir [[1960]] metais įvedė dvi pusiau valstybes viduje - [[Čekija|Čekiją]] ir [[Slovakija|Slovakiją]], kurios pasivadino federacija - taip lyg ir būtų valstybės, bet kaip ir būtų ne visai valstybės, nes ir su pilietybėm netgi vietinėm. Tai paskui, kai [[SSRS]] žlugo ir ėmė byrėt, tai jau [[1992]] metais Čekoslovakija irgi paskelbė, kad ji daugiau jau neegzistuos, o vietoje jos bus dvi naujos šalys. Tai taip ir įvyko [[1993]] metais, visai taikiai ir be jokių ten karų.

Taip kad nebėra jau Čekoslovakijos, net jeigu ir galvojate, kad jinai yra.

== Čekoslovakija sovietmečiu ==
Anais sovietmečio laikais Čekoslovakija daugeliui atrodė kaip tikras [[kosTmosas]], mat toje šalyje buvo leidžiama šiokia tokia indiviudali veikla, žmonės gyveno daug geriau, prekės buvo tiesiog nesulyginamai kokybiškesnės (išties tai nekokybiškos, bet kai palygini su [[rusiška kokybė|rusiška kokybe]] - tai atrodė baisiai geros). Daugelis [[seni perdylos|senų perdylų]] iš anų laikų atsimena, kad nuvažiuoti į Čekoslovakiją buvo tiesiog visiška svajonė, pasiekiama gal tik kokiam vienam iš šimto, t.y., daugiausiai visokiems [[nomenklatūra|nomenklatūros]] veikėjams ir [[mažorai|mažorams]].

Iki šiol su nostalgija tie žmonės prisimena, kaip per didžiausią [[blatas|blatą]] už baisius pinigus kada nors gavo dėžę čekoslovakų gamybos [[Pilsner Urquell]] alaus ar [[Cremona]] gitarą...

Kiečiau už Čekoslovakiją anuomet atrodė gal tik [[Vengrija]] ir [[Jugoslavija]], bet į jas abi pakliūti buvo dar sunkiau...

[[Category:Valstybės]]
[[Kategorija:Geografija]]
[[Kategorija:Istorija]]

Musima

2026-10-25T22:00:31Z

Traukinys:

'''Musima''' - toksai [[gitaros|gitarų]] brendas iš [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]], anais senais laikais, kai buvo [[sovietinė okupacija]] - buvo laikomas vienomis iš geriausių gitarų, kokias išvis buvo įmanoma gauti kur nors [[SSRS]]. Aišku, gauti Musima gitarą buvo įmanoma nebent per didelį [[blatas|blatą]], nes užsieninės prekės buvo labai jau retas dalykas.

Gamykla buvo įkurta [[1952]] metais, apjungus kelias mažesnes muzikos instrumentų dirbtuves. Lyginant su vakarietiškomis gitaromis, Musima nepasižymi visiškai jokiomis geromis savybėmis, yra iš esmės atliekinis šlamštas, netgi sovietinėje [[VDR]] laikytas pradinio lygio gitaromis. Tokių Musima gitarų vertė rinkoje buvo labai menka, tad vos tik įvyko abiejų vokietijų susijungimas ir buvusios [[VDR]] rinkoje atsirado pigios vakarietiškos gitaros, Musima bankrutavo, nes jų gitaros normaliai gamintoms vakarietiškoms iš principo negalėjo net prilygti. Paskui žlugusios Musima firmos darbininkus pasamdė [[GEWA]] korporacija, bet šioji gitaras gamina visai kitu technologiniu lygiu ir su padoria [[kokybės vadyba]], taip kad nieko bendro nebeturi.

Jei labai gerai išlaikyta ir iš geresnių modelių, tai Musima gitara šiais laikais gali būti verta maždaug 30-50 eurų, bet šiaip tai klausimas ar verta, nes už nesmarkiai didesnę sumą galima nusipirkti ir panešiotą padorios firmos gitarą.

== Dar žr. ==
* [[Cremona]] - tokios gana panašaus lygio anų laikų gitaros iš [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]]

[[Category:Gitaros]]

Strunal

2026-10-25T21:59:52Z

Traukinys:

'''Strunal''' arba kaip anksčiau vadinosi, tai '''Cremona''' - tokia gana nemaža, bet gal ir ne per daug besiplečianti [[gitaros|gitarų]] bei kitų muzikos instrumentų gamykla iš [[Čekija|Čekijos]]. Įkurta buvo apie [[1950]] metus, kai [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] komunistų valdžia sunacionalizavo ir apjungė apie 40 skirtingų dirbtuvių, gaminusių įvairius instrumentus, o tą apjungtą įmonę pavadino "Cremona". Gerokai vėliau pavadinimas buvo pakeistas į "Strunal".

Nors realiai buvo visai vidutiniškos ir pigios, sovietmečiu [[SSRS]] įvairios Cremona gitaros buvo laikomos tiesiog sunkiai pasiekiama tobulybe, tačiau gauti jų būdavo įmanoma nebent per [[blatas|blatą]]. Gi skyrėsi nuo [[rusiškos gitaros|rusiškų gitarų]] šios viskuo - ir blizgančios, ir gražios, ir pašinų neįvarančios, ir skambančios gerai, ir šiaip tobulos. Iš esmės, šitos Cremona gitaros buvo geriausios iš visų gitarų, kokias normalus žmogus per didelius vargus galėdavo įsigyti [[SSRS]]. Gi dabar pasižiūrėjus į tas anų laikų Cremona gitaras, nieko ten gero nesimato.

Šiais laikais Strunal labiau gal garsėja tuo, kad gamina [[smuikai|smuikus]], [[kontrabosai|kontrabosus]] ir [[violončelės|violončeles]] už įperkamą kainą, nors tokio tipo instrumentų kainos bendrai tai būna labai nemažos - brangesni tokio tipo instrumentai kainuoja apie porą tūkstančių eurų.

Gi tuo tarpu Strunal gitarų kainos nėra didelės - tipiškai maždaug nuo 180 iki 250 eurų. Pagal kokybę daugelis jas laiko labai neblogu kainos ir kokybės santykio variantu.

== Dar žr. ==
* [[Kremona]] - daugelio painiota ir tebepainiojama, bet daug prabangesnė ir normaliems žmonėms nebuvusi prieinama firma iš [[Bulgarija|Bulgarijos]]
* [[Musima]] - sovietmečiu buvo tokios gan panašios kokybės gitaros iš [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]]

[[Category:Gitaros]]

Strunal

2026-10-25T21:59:05Z

Traukinys:

Kremona

2026-10-25T21:53:35Z

Traukinys:

'''Kremona''' - tokios [[gitaros]], gaminamos kažkur [[Bulgarija|Bulgarijoje]] ir turinčios visai neblogą vardą. Matomai, kai Bulgarija yra kokia tai pietinė šalis su gan senom gitarų tradicijom, tai net ir per [[sovietmetis|sovietmetį]] to pomėgio gerai groti niekas nesugebėjo pilnai sunaikinti. Išsilaikė ir šioks toks gitarų eksportas. Štai taip ir gavosi, kad net ano meto bulgariškos gitaros būdavo visai normalios, vertinant vakarietišku supratimu, o palyginus su [[rusiškos gitaros|rusiškomis gitaromis]] atrodydavo kaip kažkoksai stebuklas iš kitos planetos.

Šiais laikais Kremona fabrikas [[Bulgarija|Bulgarijoje]] gamina [[klasikinės gitaros|klasikines gitaras]], [[akustinės gitaros|akustines gitaras]] ir [[ukulėlės|ukulėles]], kurios laikomos visai neblogomis, o kai kurios - net ir visai geromis. Pigiausių Kremona gitarų kaina yra apie 300 eurų, gi brangiausių - apie 3000, taip kad čia jau nebėra iš pigiausių gamintojų.

Bendrai tai vargu, ar kur Lietuvoje tų Kremona gitarų rasite pirkti, bet kur nors [[Lenkija|Lenkijoje]] gal ir gali pasitaikyti.

== Painiava su visokiomis Kremona ir Cremona gitaromis ==
Kai kurie [[seni perdylos]], kurie grojo gitaromis [[sovietmetis|sovietmečiu]], dar atsimena tas kremonas kaip nepasiekiamą stebuklą, nors dažniausiai jas painioja su daug dažniau pasitaikydavusiomis čekiškomis [[Cremona]] gitaromis. Čia visada verta paklausti, apie kokias konkrečiai kalba - ar apie bulgariškas, ar apie čekiškas, ir tada dažniausiai (beveik visada) paaiškėja, kad kalba apie čekiškas.

Išties kokiam šimtui ar gal net tūkstančiui į SSRS pakliuvusių čekiškų Cremona gitarų tekdavo kokia viena bulgariška Kremona. Gi tikras bulgariškas Kremona gitaras anuomet matę apie jas pasakodavo, kaip apie kažkokį tai mistinį bulgarišką gamintoją ir neretai pridėdavo, kad esą tos gitaros buvę dar [[Tarpukaris|Tarpukariu]] gamintos, nes netikėdavo, kad tokios gali būti padarytos komunistų valdomoje valstybėje.

Jau dabartiniais laikais tie seni prisiminimai apie čekiškas Cremona gitaras vėl tuos senukus supainioja ir jie būna, kad kaip nors atsiliepia apie Kremona gitaras, galvodami, kad ten tos pačios, kurias jie atsimena. Gi išties tai jie tų bulgariškų Kremonų sovietmečiu nei akyse nematė, nes matė tik čekiškas Cremona gitaras.

== Dar žr. ==
* [[Cremona]] aka [[Strunal]] - visai kita, nesusijusi firma iš [[Čekija|Čekijos]]

[[Category:Gitaros]]

Flamenco gitara

2026-10-25T21:48:14Z

Traukinys:

[[Vaizdas:Kremona_flamenco_gitara.jpg|450px|thumb|right|[[Kremona]] firmos Flamenco gitara, nėra tos gitaros pigios, bet čia dar įperkama, kokie 700 eurų bus. Atrodo kaip paprasta [[klasikinė gitara]], bet išties yra truputį mažesnė ir plonesnė, o ryškiausiai pastebima specifinė flamenco gitarų detalė yra ta plėvelė po stygomis - vadinasi golpeadoras.]]
'''Flamenco gitara''' - atskiras [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]] porūšis, skirtas [[flamenco]] groti. Tokių gitarų korpusas būna mažesnis, patogesnis nešioti ir juntamai plonesnis. Naudojamos kiek kitos medienos rūšys ir gerokai plonesnis korpuso priekis, kad garsas būtų skardesnis. Kartu nenaudojamos plieninės stygos - naudojamos tik nailoninės, tačiau dažniau aukšto įtempimo (kaip stygų tipas), tačiau labiau atpalaiduotos. Nors kokių tai didelių esminių skirtumų beveik nėra, flamenco skirtos gitaros yra daug skardžiau grojančios, bet kartu daug trumpiau laikančios natą - stygos greitai užgęsta.

Tipiškas flamenco gitaros garsas yra net skardesnis, nei [[akustinė gitara|akustinės gitaros]], bet kartu labai trumpas, dažnai panašesnis į skardų ir melodingą stuktelėjimą, o ne į šiaip stygų skambesį.

Vizualiai labiausiai pastebimas ir matyt vienintelis ryškus skirtumas - tai golpeadoras, t.y., tokia aplinkui gitaros skylę esanti paprastai iš permatomos plastmasės padaryta gitaros apsauga, esanti po stygomis (nepainioti su visiškai kitos formos brauktukų apsauga - šioji būna ne po stygomis, o šalia jų). Golpeadoras apsaugo gitaros korpusą nuo apdaužymo ir apdraskymo nagais, nes flamenco gitaristai groja ne tik stygomis, bet dar ir stuksendami per gitaros korpusą. Iš golpeadoro buvimo ir galima vienareikšmiškai nustatyti, ar čia tikrai flamenco gitara, ar šiaip koksai neaiškus velnias.

Didžiausias konstrukcinis flamenco gitarų skirtumas - grifo padėtis ir orientacija: šis padaromas taip, kad stygos eitų visiškai šalimais, beveik paraleliai, dėl ko grojant stygos brūžinasi per skirsnius ir duoda gan specifinį papildomą braukymo garsą. Dėl itin mažo tarpo tarp stygų ir grifo, išmokus groti jomis, galima groti daug lengviau, ir su daug mažesne pirštų jėga, ko dėka galima daug lengviau daryti visiškai nenormalius [[gitaros akordai|gitaros akordus]], o ir šiaip groti gaunasi daug greičiau.

Flamenco gitaros menkai paplitusios matyt dėl tų savo gana nežymių, bet labai esminių konstrukcijos skirtumų - kiek per platus ir koksai tai iš užpakalio plokščias grifas, dėl ko sunku visus akordus paimti ir šiaip tą gitarą turėti rankose, o ir šiaip kažkaip kitaip su ja, todėl paėmus į rankas, atrodo, kad laikai ne gitarą, o neaišku kokį keistą ir nepatogų daiktą, kuriuo nesigauna grot. Vienok ispanai rodo, kad matyt problemos yra išmokime - jie tai tomis gitaromis barškina taip gerai, kad sunku būtų pervertinti.

Dėl nenormaliai mažo tarpo tarp stygų ir grifo tokio tipo gitaromis teoriškai turėtų būti lengivau išmokti groti vaikams, nes jos smarkiai mažiau pjauna pirštus - stygos prisispaudžia nuo labai silpno paspaudimo. Gali būti, kad tokių gitarų paplitimas ir yra viena iš priežasčių, kodėl ispanakalbėse šalyse gitaromis groja tiek daug žmonių. Yra tiktai vienas bet - įprastos flamenco gitaros grifas yra dar truputį platesnis, nei klasikinės, todėl vaikams per platus, taip kad [[bbž]], kaip jie ten mokosi.

Lietuvos parduotuvėse flamenco gitaros pasitaiko labai retai - tipiniu atveju kokioje nors parduotuvėje galima rasti kokius 10 modelių skirtingų klasikinių gitarų, bet nei vienos flamenco. Bendrai pasaulyje tokias gitaras gamina ne visos gitarų firmos, o ir kurios gamina - tai ne pačias pigiausias. Tipiška nelabai brangios flamenco gitaros kaina - apie 300-600 eurų.

[[Category:Gitaros]]

Vaizdas:Kremona flamenco gitara.jpg

2026-10-25T21:45:47Z

Traukinys:

Ukulėlė

2026-10-25T21:00:08Z

Traukinys: /* Kaip pasirinkti ukulėlę */

[[Vaizdas:Ukuleles_soprano_koncertine_tenorine_baritonine_dydziai.png|500px|thumb|right|Įvairios ukulėlės gerokai skiriasi savo dydžiu, nors netgi baritoninės yra tiek smarkiai mažesnės už mažiausias gitaras, kad atrodo juokingai ir vaikiškai.]]
'''Ukulėlė''' atrodo kaip maža [[gitara]], tačiau tai apgaulė, nes stygos suderintos visiškai kitaip, todėl net ir pramokus groti gitara, su ukulėle išsyk groti nesigaus, nes reiks mokytis [[ukulėlės akordai|ukulėlės akordų]] ([[gitaros akordai]] sutampa tik dalinai). Ir atvirkščiai - pramokus groti ukulėle, nesigaus groti gitara (irgi tik dalinis akordų sutapimas). Aišku, ir vienu, ir kitu atveju pirštus pramankštinsit, o paskui ir mazolius užsiauginsit, tai gal kažkas truputį ir bus lengviau, bet realiai tai skirtingi instrumentai.

Problema yra stygų suderinimas - paprastai gitarai stygos derinamos kaip [[E-A-D-G-B-E]], kai ukulėlei tuo tarpu kaip [[G-C-E-A]] (t.y., G4-C4-E4-A4), su pirma styga kitoje oktavoje. Nors būna ir gitarų su keturiomis stygomis, kaip kad [[bosinė gitara]], bet šios suderintos būna kaip pirmos keturios apatinės gitaros stygos - E-A-D-G, tiesiog viena oktava žemiau. Tiesa, yra dar ir kitas, europinis arba angliškas derinimas - [[A-D-F-B]], kuris buvo paplitęs iki [[XXa.]] vidurio, bet anas dabar pasitaiko retokai, nors skamba gal ir gražiau.

Visgi yra didelis ukulėlių pliusas: [[ukulėlės akordai]] yra daug paprastesni, tai daug lengviau išmokstami, o paskui juos visai laisvai galima naudoti ir grojant gitara, kaip dalinius (trijų arba keturių apatinių stygų) akordus.

== Ukulėlių kultūra ==
Savotiška ir labai gerietiška yra ukulėlių kultūra - nors jomis groja nemažai labai aukšto lygio muzikantų, visi sutaria, kad šitas instrumentas nėra pritaikytas kažkokiam gudriam ir meistriškam muzikos atlikimui. Kaip tik atvirkščiai - jis pritaikytas labai lengvam mokymuisi ir paprastiems kūriniams groti kur papuola. Taigi, ukulėlės dažnai naudojamos kaip kelioniniai instrumentai, skirti visiškam atsipalaidavimui, lengvam laisvalaikiui, vaikų mokymui ir panašiems užsiėmimams.

Kaip vienas iš tokios ukulėlių kultūros rezultatų - netgi rimti atlikėjai neretai groja plastmasinėmis ukulėlėmis, tekainuojančiomis 15 eurų ir skirtomis tiesiog mažiems vaikams, ir neieško, ir nesitiki, kad kažkurios kitos ukulėlės už tas vaikiškas būsią smarkiai geresnėmis. Aišku, jie moka atsirinkti tuos produktus, tai blogų irgi nepasirenka. Gal todėl brangiausių ukulėlių kainos (nuo 500-700 eurų iki maždaug 3500 eurų) net nepriartėja prie brangiausių gitarų (5000-20000 eurų), nors vidutinės klasės ukulėlės savo kainomis (50-150 eurų) nedaug teatsilieka nuo vidutinės klasės gitarų (100-200 eurų).

Taigi, ukulėlių mylėtojai būna labai demokratiški, visiški [[hipiai]] ir visokio prestižo anei iš tolo nesivaiko. Sakytume, pagirtina savybė.

Atskirą grupę grojikų sudaro tie, kur iš [[Havajai|Havajų]] - anie perėmę lotynišką meistriškumą ir groja tokiais propeleriais (pamatę jų grojsnčias rankas, suprasit), kad kitų šalių grojikai iš principo nesilygina ir net nebando. Pažiūrėkit kur nors [[Youtube]] kad ir [https://www.youtube.com/watch?v=XMfhyMlBw40&list=RDXMfhyMlBw40&start_radio=1 šitą vat grojikę], pažadam, kad [[maža nepasirodys]].

Kitą vertus, nereikia per daug ir vėjų pasakoti - šioks toks išsiskirstymas yra, nes yra skirtumas, kur ten kažkas turi [[Martin]], o kur kokią nors [[Puka]].

== Kaip pasirinkti ukulėlę ==
Pirma, esminė taisyklė: jei instrumentas bus blogas, tai tiesiog negalėsite išmokti juo groti - spausit vieną natą, o gros kita. Tai reiškia, kad neįmanoma pritaupyti ant blogos kokybės - jei ukulėlė bus bloga, teks ją tiesiog išmesti, nes ji negalės groti normaliai. O jei visvien norėsite išmokti groti - teks pirkti antrą, taigi tik dar daugiau išsileisite.

Turėkit omeny, kad rinkoje labai nemažai tokių ukulėlių, kurių savikaina tėra keli eurai, o jos parduodamos už porą dešimčių, bet kokybė būna beviltiška. Ukulėlių rinka išties yra užversta labai prastos kokybės gaminiais.

Geriausias variantas iš visų ukulėlių dydžių - tai koncertinės ukulėlės. Už jas mažesnės sopraninės ukulėlės turi per daug trumpas stygas, dėl to grojant ir išimant akordus, būna geroki, aiškiai girdimi iškraipymai, kurie darko garsą. Tas garso iškraipymas būna juntamas netgi pas labai brangias, apie pusę tūkstančio kainuojančias sopranines ukulėles. Gi koncertinės ukulėlės atveju tie iškraipymai būna smarkiai mažesni. Už koncertines didesnės tenorinės ukulėlės duoda tik truputį geresnį garsą, tačiau jų dydis gerokai didesnis.

Rinkitės ukulėlių brendą, kuris būtų žinomas - tai bent jau šiokios tokios garantijos, kad negausite blogos kokybės. Už maždaug 50-60 eurų galima rasti labai neblogų ukulėlių, gamintų [[Kala]], [[Makala]], [[Fender]], [[Flight]] ar su kitais žinomais brendais. Gal šitaip nerasite kažkokios labai geros, bet ir visiško šūdo nenusipirksite. Jei trūksta pinigų - ieškokite geriau naudotos padorios firmos ukulėlės, bet tik nepirkit neaiškios kilmės daikto vardan 10 eurų sutaupymo. O štai jau už kokį pusantro šimto galima rasti ukulėlę, kuri nevaikiško lygio, pvz., [[Gretsch]]. Kitą vertus, Lietuvoje, deja, geros ukulėlės būna nedažnai.

Nors profesionalūs muzikantai kartais sugeba atsirinkti gerą instrumentą net iš kraštutinai pigių vaikiškų ukulėlių, kokių kartais būna [[supermarketai|supermarketuose]], bet nesitikėkite, kad jūs tą padarysite irgi. Tam reikia daug žinių ir patirties - pastebėti, ar tiesiai stovi grifas (ar neatsiranda per didelių tarpų su stygomis), ar tolygiai palaikomas stygų įtempimas, ar ukulėlė nulaiko stygų derinimą ir panašiai. Profesionalai tą gali - jei tokį draugą turite, paprašykite, gal jis ir padės. Jei tokio profesionalo neturite - geriau taikykitės į didesnes išlaidas.

Venkite online parduotuvių. Jose galima matyti visokių instrumentų už pagerintas kainas, bet ten pat yra didelė tikimybė, kad instrumentas bus nevykęs ir jūs vėl turėsite per dideles išlaidas. Fizinėse [[muzikos prekių parduotuvės|muzikos prekių parduotuvėse]] visi instrumentai būna patikrinami pardavimo metu. Senas triukas, kai pasižiūri fizinėje parduotuvėje, o perki online - čia dažnai nesuveikia, nes [[muzikos instrumentai]] pasitaiko labai įvairūs, todėl čia ir yra svarbus konkretaus instrumento atsirinkimas pardavimo metu.

Instrumento grąžinimas online parduotuvei ar supermarketui pagal tai, kad tipo natų nenulaiko ar nesitiunina - dažnai nesuveikia, nes pardavėjams yra px, instrumentas sveikas, garsus skleidžia ir nieko nežinom.

Taigi, geriausias variantas - pirkti ukulėlę iš specializuotos muzikos prekių parduotuvės. Tokios parduotuvės nenori turėti reikalų su pigiais nekokybiškais [[šūdai|šūdais]], tad čia savaime išvengsite nesąmonių. Kartu ten jums tą ukulėlę ir suderins, ir patarimų kokių nors duos. Bus truputį brangiau, bet gausite geresnį daiktą.

== Ukulėlių kilmė ir istorija ==
Yra realių prietrankų pasaulyje, o taip pat ir parduotuvių Lietuvoje, kur pardavėjai tyrais veidais aiškina, kad ukulėlės yra derinamos kaip įprastos gitaros, tik su keturiom stygom, t.y., kaip kokios tai bosinės. Ir kartais taip ir sutiunina, su palaida pirma styga. Arba netgi dar geriau - nuo originalių ukulėlių nuima ir perdėlioja stygas, sukeisdami jas vietomis, nes įsivaizduoja, kad gamintojas jas neteisingai sudėliojo. Ir paskui tyrais veidais vėl aiškina, kad čia viskas taip ir turi būti. Taip, čia rimtas, mes nejuokaujam, nes nemokam.

Deja, turim nuliūdinti: ukulėlių atsiradimo kilmė visai nesusijusi su gitaromis, ir griežtai imant, tai išvis nėra gitara, o tik panašaus pavidalo instrumentas. Pagal kilmę ukulėlės yra iš [[Portugalija|Portugalijos]] instrumentų ražanjos (''rajão'') ir Bragos mačetės (''machete de braga'') arba braguinos (''braguinha''), kurie turėdavo po 5 arba 4 stygas ir būna derinami kaip D-G-C-E-A arba G-C-E-A. Kažkada [[XIXa.]] pabaigoje šitie instrumentai pakliuvo į [[Havajai|Havajus]], kur tuometinis karalius labai rūpinosi kultūra ir finansavo visokių instrumentų gamybą ir muzikavimą. Taip ir gavosi supaprastinta mačetės versija su keturiomis stygomis ir tuo pat [[G-C-E-A]] derinimu, iš dalies nesuderinamu su įprastomis [[gitaros|gitaromis]].

Anie portugalai į Havajus atnešė ir lotynišką grojimo techniką, kuri primena ispanišką [[flamenco]], ir išsiskiria nuostabiu, sunkiai pasiekiamu meistriškumu, būdingu būtent Havajų ukulėlių grojikams.

Nuo tų senų laikų liko išsiskirstymas į dvi rūšis ukulėlių gamintojų - senieji, kurie gamino ukulėles nuo baisiai senų laikų, kaip kad prabangius visiškai senovinio tipo instrumentus gaminančios [[Martin]] ar [[Gretsch]], o iš kitos pusės - visokios per paskutinius keliasdešimt metų atsiradusios firmos, kaip [[Kala]] ar [[Flight]], kurios nesidrovi daryti visokių keistų eksperimentų. Tai pagal tai galima ir ukulėlistus suskirstyti - prabangiomis groja tie, kur groti moka meistriškai ir laikosi senojo stiliaus - įvairaus [[džiazas|džiazo]]. Gi naujieji grojikai, grojantys pigiais instrumentais, be didelio meistriškumo, tačiau labai linksmai groja [[pop]] melodijas. Bet gi ir vieni, ir kiti paprastai džiaugiasi ir randa bendrą kalbą.

== Ukulėlių dydžiai ir rūšys ==
Nors dažnas įsivaizduoja, kad ukulėlės yra visada tik baisiai mažytės, realiai tai būna įvairių - didžiausios, kontrabosinės ukulėlės tai gali būti 32 colių ilgio, kai pilno dydžio [[gitara]] yra 40 colių - t.y., ukulėlė gali būti pakankamai nemaža. Bendrai yra keturi pagrindiniai ukulėlių dydžiai, plius penktas, retesnis - tai bosinis, ir dar šeštas bei septintas ir aštuntas dar retesni - sopranino, sopranissimo ir piccolo:
* Piccolo ukulėlė - 15 colių, t.y., apie 38cm bendro ilgio
* Sopranissimo ukulėlė - 17 colių, t.y., apie 43cm bendro ilgio
* Sopranino ukulėlė - 18-19 colių, t.y., maždaug apie 47-48cm bendro ilgio
* Soprano ukulėlė - 21 colio, t.y., apie 53cm bendro ilgio
* Koncertinė ukulėlė - 23 colių, t.y., apie 58cm bendro ilgio
* Tenorinė ukulėlė - 26 colių, t.y., apie 66cm bendro ilgio
* Baritoninė ukulėlė - 29-30, kartais ir daugiau colių, t.y., apie 74cm ar didesnio bendro ilgio
* Bosinė ukulėlė - 30-32 colių, t.y, 76 ar daugiau centimetrų bendro ilgio

Reikia pasakyti, kad sopranissimo ir sopranino dydžių ukulėlės Lietuvoje yra tokios retos, kad daugelis muzikos prekių pardavėjų apie tokius dydžius išvis net nėra girdėję, ką jau ten kalbėti apie picollo. Gi kitą vertus, jau ir sopranino ukulėlės yra tokios mažos, kad groti jomis darosi sunku, nes netgi nedideli pirštai į tarpus tarp fretų nebesutelpa, o dėl trumpų stygų, jas užspaudant, gaunasi per dideli iškraipymai. Dar mažesnės ukulėlės yra išvis daugiau ant juoko.

Realiai minimali ukulėlė, kuri gali duoti padorų garsą, yra koncertinė, tuo tarpu sopraninė jau yra tokia ant ribos, kur netgi klaikaus brangumo [[Martin]] ir tai duoda iškraipymus, o ką jau ten kalbėti apie bet kokias kitas firmas. Sopraninė ukulėlė išties tai yra minimalus praktinis dydis, bet jei turite galimybę ir noro groti, tai patariam rinktis didesnę, koncertinę arba tenorinę.

== Kitokios ukulėlių rūšys ir ukulėlių giminės ==
Nors klasikinė ukulėlės forma - tai panašiai, kaip mažytė gitara, šiais laikais gerokai išplito ir Havajuose sukurta ananasinė - kur instrumentas yra ovalinis, primenantis ananaso pjūvį. Tokios ukulėlės skaitosi duodančios kiek geresnį, gilesnį garsą, bet deja, neprimena mažos gitaros. Gal dėl to jos ir yra daug mažiau populiarios.

Be ukulėlių būna dar [[gitalėlės]] - tokios baritoninių ukulėlių dydžio gitaros, kurios turi 6 stygas ir šiaip yra kaip gitaros, bet sumažintos. Tai šios su ukulėlėmis dažnai painiojamos, nors menkai ką bendro teturi ir yra tiesiog įprastos gitaros, sumažintos iki vaikiško dydžio.

Šiais laikais, kai siaučia ukulėlių mada, jas gamina didesnė dalis gitaras gaminančių firmų, įskaitant tokias superkompanijas, kaip [[Yamaha]] ar [[Fender]]. Tačiau yra ir firmų, kurios specializuojasi būtent ukulėlių gamyboje - kartais tokios būna geresnės, o kartais tiesiog gražesnės. Tarp specializuotų kompanijų Lietuvoje vienos labiau žinomų yra [[Puka]] ir [[Flight]], o pasaulyje - taip pat ir įvairios senos ir prabangios iš [[Havajai|Havajų]] kilusios firmos, kaip kad [[Kala]].

Ai, dar vienas momentas - kadangi ukulėlės savo prigimtimi ir kilme buvo tokie pusiau savadarbiai instrumentai, tai ir dabar jos dažnai perdarinėjamos. Vienas iš įdomesnių perdarymų - tai sudėti plonas plienines stygas, dėl kurių jos gauna stebėtinai kitokį, labai ryškų skambesį. Tiesa, įprastas ritminis grojimas tada pasidaro sudėtingas, o neapdairiai elgiantis, su tomis stygomis pačią ukulėlę galima sulaužyti.

== Ukulėlės perdarymas į mažą keturstygę gitarą ==
Yra vienas labai gudrus triukas, kuris leidžia ukulėlę (netgi soprano ukulėlę) perdaryti į mažą keturstygę gitarą - pakeičiam pirmą nuo viršaus ukulėlės stygą į sunkesnę, iš gitaros paimtą, ir tada suderinam vėlgi į tą pat G-C-E-A, tiesiog pirma iš stygų skambės įprastoje gitarinėje tonacijoje, oktava žemiau - G3-C4-E4-A4 - gausis taip, kaip keturios apatinės [[gitarlėlė|gitarlėlės]] stygos. Pas įprastą ukulėlę pirma styga būna užploninta dėl linksmesnio skambesio - todėl ir reikia vienos stygos pakeitimo į gitarinę.

Ir vat tada gauname ukulėlės stygų suderinimą kaip pas [[gitalėlė|gitalėlės]] apatines keturias stygas, ir tada galim groti pusę įprastų paprastos [[gitaros akordai|gitaros akordų]] - t.y., tuos, kurie gali apseiti be viršutinių dviejų stygų - ir tą galim daryti su mikroskopine gitariuke, kuri yra tiesiog absurdiškai mažo dydžio.

Toksai derinimas išties nėra labai stebuklingas - pvz., tenorinės ukulėlės paprastai ir yra derinamos dviem būdais - kaip paprastos, su G4 pirma styga ("High G") ir su pažeminta į G3 pirma styga ("Low G") - t.y., kaip čia aprašom. Tiesiog paprastos mažos ukulėlės taip derinamos rečiau.

Nors su tokia mikrogitara gausis pagroti ne visus įprastos gitaros akordus, bet maždaug pusė gausis, o kartu groti bus netgi kažkiek lengviau, nes stygos tik keturios. Ir tokia gitariukė užims mažai vietos, ir kainuos nebrangiai.

Tiesa, įprasti ukulėlės akordai ant tokios mikrogitariukės skambės gerokai kitaip, taip kad instrumentai gausis tarpusavy nebus pilnai suderinami - ukulėlinių partijų nepagrosit, nors tiksliau pagrosit, bet jos tiesiog skambės juntamai kitaip.

== Dar žr. ==
* [[Ukulėlių gamintojų sąrašas]]

[[Category:Ukulėlės|*]]
[[Category:Muzika]]

Naudotojo aptarimas:Wyatt James

2026-10-25T20:46:45Z

Traukinys: Naujas puslapis: Hi here :)

Hi here :)

Orinė gitara

2026-10-25T17:58:02Z

Traukinys: Naujas puslapis: '''Orinė gitara''' - tokia gitara, kuri yra sudaryta iš oro, kuris laikomas rankomis ir juo grojama. Tokia gitara nieko nekainuoja, todėl neneša muzikos prekių parduotuvėms pelno, atitinkamai, tokios parduotuvės jomis neprekiauja, taip sabotuodamos ir bandydamos sunaikinti nepriklausomą orinių gitarų rinką. Orinė gitara tinka įvairiam grojimui - galimas ir struminimas, ir pikinimas, ir kiti būdai. Grojant, garsai p...

'''Orinė gitara''' - tokia [[gitara]], kuri yra sudaryta iš oro, kuris laikomas rankomis ir juo grojama. Tokia gitara nieko nekainuoja, todėl neneša [[muzikos prekių parduotuvės|muzikos prekių parduotuvėms]] pelno, atitinkamai, tokios parduotuvės jomis neprekiauja, taip sabotuodamos ir bandydamos sunaikinti nepriklausomą orinių gitarų rinką.

Orinė gitara tinka įvairiam grojimui - galimas ir [[struminimas]], ir [[pikinimas]], ir kiti būdai. Grojant, garsai paprastai leidžiami arba per grojiko burną, arba tiesiog kaip foninis garsas iš [[muzika|muzikos]] šaltinio, įvairios [[audio technika|audio technikos]], pvz., [[radijo imtuvas|radijo imtuvo]], [[televizorius|televizoriaus]] ar [[kompiuteris|kompiuterio]].

Vienas iš didžiausių orinės gitaros privalumų - kad ja nebūtina mokytis groti, nes panaudojami įgimti žmonių muzikiniai gebėjimai.

[[Category:Gitaros]]

Gitara

2026-10-25T17:54:15Z

Traukinys:

'''Gitara''' - tai tokia brazdinimui skirta brazdylka, katra išgaunami muzikiniai garsai. Ja groti mokantys skirstomi būna į gitaristus ir gitarastus, o aplinkiniai paprastai tikisi, kad jei kas gitara moka groti, tai būtinai mokės ir dainuoti, kas išties yra [[netiesa]]. Išrasta gitara buvo matomai kažkur gal [[Ispanija|Ispanijoje]], bet ilgainiui įgavo įvairių pavidalų, išpopuliarėjo ir dabar mėgstama įvairiose kitose pasaulio vietose. Gitaras paprastai turi ir jas visaip naudoja [[gitarastai]].

Aišku, čia tuo pačiu dar ir amžinas klausimas - [[kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]

Tarp geriausių gitarų firmų - matomai kokios nors [[Ibanez]], [[Zemaitis]], [[Gibson]], [[Yamaha]], [[Epiphone]], [[Martin]], [[Guild Guitars]], [[Alvarez]], [[Godin]], [[Taylor]], [[Larrivee]], [[Takamine]], [[Breedlove]], [[Ovation]], [[Seagull]], [[Collings]] ir [[Fender]], bet gal yra ir kitų. Pasirinkti ne visada lengva ir ne visada kaina ką nors parodo, bet patarti galim vieną - niekada nesirinkit [[rusiška gitara|rusiškos gitaros]] (išlikusios iš [[sovietmetis|sovietmečio]]), net jei ir labai pigi bus, nes su tokia ne išmoksite groti, o tiktai atmoksite. Netgi pigiausia kiniška gitara, tekainuojanti [[keliasdešimt]] eurų, gros geriau už bet kokią rusišką, tačiau kai parduotuvėje galite nusipirkti kuo geriausią ibanezą ar fenderį už pusantro-du šimtu eurų, tai apie ką dar čia galime kalbėti?

Paprastai išskiriamos įvairios gitarų rūšys:
* [[Akustinė gitara]]
** [[Klasikinė gitara]]
*** [[Flamenco gitara]]
** [[Dvylikastygė gitara]]
** [[Rezonatorinė gitara]]
** [[Elektroakustinė gitara]]
** [[Archtopinė gitara]]
** [[Gitarlėlė]]
* [[Elektrinė gitara]]
** [[Bosinė gitara]]
** [[Solinė gitara]]
** [[Ritminė gitara]]
* [[Ukulėlė]] (išties, griežtai žiūrint - ne gitara, bet atrodo panašiai)
* [[Havajietiška gitara]]
* [[Orinė gitara]]

Realiai gi kaip būna, tai kartais nesupaisysi, kur kokia gitara išties yra, nes ir akustinės gali turėti tokį pat garso nuėmiklį kaip ir elektrinės gitaros, ir visokių hibridinių gitarų rūšių būna, ir taip toliau.

Gal ir gražiai tos gitaros groja, tik kad pabandžius, paaiškėja, kad stygos pirštus pjausto, o pakol išmoksi grot, tai reikia [[mazoliai|mazolius]] užsiaugint, o tai niekas tiek vargt nenori...

== Gitaros teorija ir natos ==
[[Vaizdas:Gitaros_stygu_derinimas_natos.png|600px|thumb|right|Štai čia paveiksliukyje matote visą tą gitaros natų magiją, užkoduotą matricoje iš susikirtimų tarp stygų ir metalinių skersinių (skirsnių slenkstelių). Kodėl yra tyčia pripainiota su ta B raide, pasakyti mes negalim - matyt šiaip tyčia tam, kad visvien būtų kažkas pripainiota. Dar čia turėkit omeny, kad grafike viskas tyčia apversta, kad atrodytų, kaip muzikantui žiūrint į gitarą nuo savęs, t.y., arčiau (apačioje) vaizduojamos storos, o toliau (viršuje) plonos stygos.]]
Kažkodėl kažkas tai sugalvojo, kad gitarų natas reikia užrašinėti ne kaip įprasta natomis, o raidėmis. Kad dar [[maža nepasirodytų]], tai tas raides dar ir sukaitaliojo vietomis. Ir paskui dar pribūrė taip, kad gitara gautųsi kaip ir natų matrica, kurioje yra stulpeliai (stygos) ir eilutės (lados), kur

Taigi, įprasta notacija, kur būna Do, Re, Mi, Fa, Sol, La, Si, buvo pakeista į C, D, E, F, G, A, B. Taigi, čia gaunasi taip:
* [[A]] = La
* [[B]] = Si
* [[C]] = Do
* [[D]] = Re
* [[E]] = Mi
* [[F]] = Fa
* [[G]] = Sol

Tai kai gitara būna sutiuninta kaip [[E-A-D-G-B-E]], tai stygos gaunasi kaip Mi, La, Re, Sol, Si, Mi. Tai kad maža nebūtų, tai kiekvieną ladą užspaudus, gaunama kita styga - tai čia jau nesumaišyta, taip kad vertikaliai žiūrint, stygos pagal užspaudimus duoda vėlgi krūvą kitų natų. Taip pat ir tą pačią natą gali duoti keliose vietose - dauguma atvejų, laisvos stygos natą galima gauti, užspaudus penktą ladą su gretima styga (išimtį sudaro B, kur reikia 4 ladą). Taip kad čia net ne šiaip sau matrica, o visiškai matematinė.

Žodžiu, grojimą čia reikia suprasti paprastai - kaip žaidimą, kaip įsiminti krūvą langelių iš didelės natų matricos, o paskui grojant, išsirinkinėti konkrečią vieną natą ar kelių natų kombinaciją. Kaip pvz., viena tiesioginė gudrybė yra ta, kad dažnas [[gitaros akordas]] gali būti sugrotas dviem būdais - paprastu būdu, ir paslinktu per vieną stygą viršun (link storesnių) ir per 5 į kairę. Išimtį sudarys B styga, kur reiks perslinkt ne per 5, o per 4 pozicijas.

Greičiausiai ši [[informacija]] jums niekuo nepadės, bet visvien gal pasirodys naudinga.

== Gitaros konstrukcija ==
Gitara susideda iš kelių esminių dalių, kurių pagrindinės yra trys - tai gitaros kūnas, grifas ir [[gitaros stygos]]. Gitaros kūnas naudojamas kaip rezonatorius, grifas naudojamas stygų įtempimui ir grojimui, o na o stygos - tai ta pati svarbiausia dalis, kuri skleidžia garsą. Aišku, realiai tai tų dalių yra kiek daugiau.

Turėkit omeny, kaip numeruojamos [[gitaros stygos]]: apačioje, pati ploniausia - pirma. Viršuje, pati storiausia - šešta. Analogiškas skaičiavimas naudojamas visoms gitaroms, įskaitant ir [[ukulėlės|ukulėles]]. Aišku, normaliems žmonėms skaičiavimas gaunasi atvirkščias - tipo viršuje pirma, bet visi stygų žymėjimai ir panašiai yra būtent pagal tą skaičiavimą nuo ploniausios, apatinės stygos. Beje, būna instrumentų, skirtų kairiarankiams - ten pirma (ploniausia) styga išties yra viršuje.

Didžiausia gitaros dalis yra kūnas arba korupusas - jei tai [[akustinė gitara]], tai jis tuščiaviduris, kad gautųsi rezonuojantis tūris. Kūnas atrodo paprastai, kol nesimato konstrukcijos, bet išties yra kiek sudėtingesnis, nei atrodo - jo priekinė dalis veikia kaip garso membrana, o iš vidaus turi krūvą labai specialiai parinkto ilgio medinių lystelių, kurios veikia kaip tam tikrų konkrečių dažnių rezonatoriai. Tai dėl tos priežasties gitara gauna gan stiprų, garsų ir malonų skambėjimą. Rezonatorinėse gitarose vietoje to būna metaliniai rezonatoriai, o elektrinėms gitaroms rezonatorių nereikia - jų funkciją atlieka elektrinis [[stiprintuvas]] su grįžtamuoju ryšiu bei elektriniai dažnių filtrai.

Esminę įtaką garsui daro gitaros kūno priekinė plokštė, kuri perima garsą iš stygų ir perduoda į gitaros vidų. Nuo to, kokiomis lystelėmis iš vidaus ir kokiais būdais ta plokštė apklijuota bei kokio svorio išvis gavosi, labiausiai ir priklauso gitaros garsas. Itin lengvos, tvirtos ir plonos medienos panelės veikia kaip žymiai jautresnės membranos, skleidžiančios garsą nuo daug silpnesnio stygų virpesio, tad laikomos geresnėmis. Deja, plona mediena yra neatspari ir lūžta nuo stygų įtampos, todėl prireikia tų tvirtinimo lystelių, kurios duoda savus garso iškraipymus, bet čia matyt ir prasideda tie visi garso burtai, kurie skiria geras gitaras nuo prastų.

Gi kitos gitaros kūno dalys gali būti praktiškai iš bet ko, nes medžiagos įtaka ten daug mažesnė, tuo tarpu daugiau svarbos turi vidinių tūrių formos, nes nuo jų priklauso tos gitarinės dėžės rezonansinės savybės.

Čia gitaros dalys, kaip jos vadinamos lietuviškai:
* Kūnas arba korpusas, dar kartais vadinamas dėže - ta pagrindinė, didžiausia dalis, turi nors ir nematomą, bet kartais gana sudėtingą konstrukciją
** Korpuso priekinė plokštė - tai ta esminė gitaros dalis, kuri veikia kaip garsą skleidžianti membrana, nes pačios stygos garsą skleidžia silpnai. Kadangi elektrinių gitarų stygos nepritvirtintos tiesiogiai prie gitaros korpuso, elektrinės gitaros pačios savaime praktiškai neskleidžia garso.
* Grifas arba pirštalentė - ta lenta, palei kurią eina stygos, su šia dalimi grojama, prispaudžiant stygas ir taup gaunant [[gitaros akordai|gitaros akordus]]
* Grifo galva - viršutinė grifo dalis, prie kurios stygos tvirtinasi ir kur jos reguliuojasi
* Derinimo kaiščiai arba kuoliukai - tai tie sukami daiktai, kuriais reguliuojamas stygų įtempimas
* Slenkstelis - paprastai tiesiog metalinis, medinis ar plastmasinis pagaliukas, įspaustas po stygomis ten, kur sueina grifas su grifo galva
* Skirsniai arba fretos - tai kiek žemesni slenksteliai, skirti stygų prispaudimui
* Skylė arba akustinė anga - tiesiog skylė, bet gan standartinio dydžio
* Rozetė - tai nupaišytų papuošimų ratukas aplinkui skylę; senovėje tai buvo prabangių gitarų požymis, gi dabar tiesiog estetinis elementas, kuris nieko nebereiškia
* Apsauga - tai kietesnės plastmasės, o kartais ir metalo gabalas, kuris saugo gitaros korpusą nuo subraižymo, grojant brauktuku ar šiaip storais nagais
* Tiltelis - ta medinė lystelė, per kurią stygos netiesiogiai tvirtinamos prie gitaros korpuso
* Balnelis - ant tiltelio esantis antras slenkstelis, kuris nukreipia stygas
* Stygos - tai tos kietai įtemptos virvelės, kurios būna tampomos ir skleidžia garsą

Kai kurių dalių pavadinimų kilmė labai sena, pvz., kaiščiai ne šiaip sau vadinami kaiščiais - senais laikais stygų tvirtinimas būdavo kitoks ir jokių ten mecahnikų nebūdavo - būdavo tiesiog apvalus medžio kuoliukas, turintis švelniai kūginį galą, kuriuo būdavo įspaudžiamas į paprastą apvalią skylę grifo galvoje. Kai prireikdavo pareguliuoti stygos skambesį, kaištis būdavo truputį ištraukiamas, pasukiojamas ir vėl įspaudžiamas.

=== Gitarų stygos ===
: ''Plačiau - atskiras straipsnis - [[Gitarų stygos]]''
Apie stygas galima kalbėti belenką, bet išties reikia žinoti, kad būna trijų rūšių:
* Senovinės plieninės, kadaise naudotos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - labai plonos, būdavo labai įtemptos, pasižymėjo itin užknisančiu pirštų pjaustymu
* Įprastos plieninės, naudojamos su [[akustinė gitara|akustinėmis gitaromis]] - iš esmės tos pat labai plonos, kaip senovinės plieninės stygos, pasižyminčios tuo pat pirštų pjaustymu
* Nailoninės stygos, naudojamos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - daug silpniau įtemptos, todėl daug mažiau pjaustančios pirštus

Yra keli fizikos dėsniai, susiję su stygomis: kuo styga lengvesnė, tuo jos virpesių dažnis (nata) yra aukštesnis. O kartu, kad kuo įtempimas didesnis, tuo virpesių dažnis aukštesnis. Ir dar, kuo ilgis didesnis, tuo virpesių dažnis žemesnis.

Tai reiškia, kad jei su tuo pačiu įtempimu pakabinsim kad ir gerokai storesnę (mažiau pirštus pjaunančią) nailoninę stygą, jos svoris visvien liks kelis kartus mažesnis, nei plieninės. Tai reiškia, kad galima bus smarkiai sumažinti stygos įtempimą ir galų gale gauti tą pačią (žemesnę) natą. Taigi, nailoninės stygos yra lengviau grojamos. Kitą vertus, kuo stygos labiau įtemptos, tuo jų garsas yra švaresnis ir grynesnis, tad daugelis prityrusių gitaristų mėgsta labiau įtemptas stygas.

Dar vienas niuansėlis, kurį matėm iš tų dėsnių - gitaros dydis, kuris nustato ir naudojamų stygų ilgį, nustato ir stygų įtempimą. Tai reiškia, kad padidinto dydžio gitaros, kurios turi kiek sodresnį skambesį, turės labiau įtemptas stygas ir groti jomis bus žymiai sunkiau. Ir atvirkščiai, sumažinto dydžio gitaros duos smarkiai mažesnį stygų įtempimą ir groti jomis bus lengviau, nes stygos mažiau raižys pirštus.

Kita dar tema - [[gitaros derinimas]], kur tos stygos visaip įtempinėjamos... Tai labai patariame tam tikslui nusipirkti [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]] arba parsisiųsti kokią nors programėlę [[mobilus telefonas|mobiliam telefonui]], kaip kad Guitar Tuna ar panašią.

== Mokymasis groti gitara ==
Gi svarbiausia mokymosi groti gitara dalis - tai išmokti bruzgenti stygomis kokius tai [[gitaros akordai|gitaros akordus]], bet tam reikia, kad stygas spaudžiantys pirštai atbuktų ir nustotų skaudėti. Štai būtent šitai ir yra didžiausias pasiekimas, be kurio - anei niekur nepajudėsi. Turim nuliūdinti tuo, kad be šito jokios priemonės nepadės ir apgauti nieko nepavyks, nors ir prisigalvoja žmonės visokių ten antpirščių ir kitų antgalių.

Mokantis groti, ilgainiui matyt reiks pramokti dviejų esminių grojimo būdų - [[struminimas|struminimo]] ir [[pikinimas|pikinimo]], tačiau pradžioje lengviausia pradėti nuo struminimo, nes rezultatas pasijus daug greičiau, o pastangų reiks mažiau.

=== Pradinis planas ir mazoliai ===
Jei mokysitės pagroti kasdien po truputį, tai planas bus maždaug toks:
* Pirma savaitė - grojam kasdien 3-5 kartus per dieną maždaug po 1-5 minutes, tiesiog tiek, kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukus. Ši savaitė skirta vien [[mozolis|mozolių]] startui ir viskas. Mokytis groti dar negalėsit, nes plona ir jautri pirštų oda neleis laikyti stygų, per daug skaudės. Taisyklė - bandyti groti po labai trumpai, bet daug kartų, ir įvairiose pirštų galiukų vietose daryti įspaudas nuo stygų.
* Antra savaitė - grojam kasdien 2-3 kartus per dieną maždaug po 3-7 minutes, irgi kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukai. Šios savaitės gale jau galėsite mokytis paprastus akordus, nes dėka pirminių, kol kas dar plonų mozolių, galėsit nulaikyti stygas prispaustas ilgiau, nei keletą sekundžių. Realiai antros savaitės galas - tai ir yra mokymosi groti pradžia.
* Trečia savaitė - grojam kasdien 1-2 kartus per dieną maždaug po 10-15 minučių, čia jau realiai pradedam mokintis akordų, nes pirštai jau turi gan juntamus mozolius ir gali gana ilgai nulaikyti stygas. Kuo įvairiau bandysit laikyti stygas, tuo platesnis bus mozolis ir tuo lengviau bus paskui.
* Ketvirta savaitė - jos gale mozoliai pasidaro jau ganėtinai tinkamais normaliam minutės-kitos grojimui, tai jei stengėtės prieš tai, per ją išmoksite kokius 2-3 populiariausius [[gitaros akordai|gitaros akordus]], o jau paskui viskas ims judėti žymiai lengviau.

Dėmesio, būkit sau pakankamai švelnūs, darydami [[mozoliai|mozolius]] - nes jei ant pirštų atsiras pūslės arba įpjovimai, tai praktikoje teks vienai-dviem savaitėms atidėti mokymąsi ir viskas užsidels. Jei norit gero ir greito rezultato - neperspauskit su bandymais. Kriterijus paprastas: pajutot skausmą - padėjot gitarą į šalį. Pirštus apstojo skaudėti ir nesimato stygų įspaudų - galit vėl bandyti groti. Po kiek laiko skausmas rasis su vis didesniu uždelsimu ir vis silpnesnis, kol galų gale pirštai pripras.

Yra vienas variantas, kaip pradėti groti ir beveik be mazolių - tada reikia nusipirkti [[gitalėlė|gitalėlę]], nes ji maža, o todėl jos stygų įtempimas yra mažas. Tada reikia ją perderinti į [[GCFADG]] (nes įprastas [[ADGCEA]] visvien dar pjaus pirštus), ir štai tada su ta perderinta gitalėle jau galima groti ir be mozolių arba su labai minimaliais, visiškai plonyčiais. Tiek, kad bent minimaliai padori gitalėlė kainuoja beveik tiek, kiek ir įprasta didelė gitara, tai čia truputį kaštų klausimas, ar galite sau tą leisti.

=== Pirštų miklinimas ===
Kitas svarbus dalykas - reikia treniruoti pirštus judėti savarankiškai. Įprastiems žmonėms nervų sistema būna pripratusi, kad visi pirštai juda daugiau mažiau kartu - pvz., kaip gniaužiant kumštį, taip ir atgniaužiant. Bet grojant muzikos instrumentais, kiekvienas pirštas turi judėti visiškai nepriklausomai nuo kitų, paskirai. Pabandykit - ir nustebsite, kad pvz., jei norite palankstyti ar pajudinti kišamojo pobūdžio judesiu pavienį pirštą, tai beveik nesigauna - juda ir kiti trys. Mokymasis groti - tai didele dalimi būtent toks pat mokymasis judinti pirštus visai paskirai. Jei pirštus lavinsit tikslingai, tai groti išmoksite irgi daug greičiau.

Čia irgi reikia treniruočių, kur tiesiog kasdien po kelias minutes keliais būdais (lankstymo, judinimo pirmyn-atgal) bandytumėte judinti po vieną pirštą, nejudindamas kitų pirštų. Nors pirmomis dienomis bus sunku, po kelių savaičių pasidarys daug lengviau, o kartu atrasite, kad ir stygas daug lengviau darosi užspausti. Beje, būna ir specialių tam tikslui skirtų treniruoklių.

Ir dar vienas dalykas - tai pirštų skėtimas ir lankstymas, kad prasitampytų. Normalaus dydžio gitaros turi labai jau plačius tarpus tarp skirsnių, todėl kai kurias pirštų kombinacijas normalus žmogus gali išmokti daryti tik kai tuos pirštus išmoks labai jau plačiai išskėsti, ir to, deja, išvengti nepavyks. Taigi, teks pirštus tampyti.

Taigi, svarbiausias dalykas čia - prasilaužti, o norint prasilaužti - pirma reikia susitaikyti, kad mokymosi pradžia bus ne mokymasis groti, o tik [[mozoliai|mozolių]] auginimas. Na, ir dar pirštų treniravimas.

=== Gitaros akordų mokymasis ===
Pirmasis tikslas - tai išmokti greitai ir natūraliai kaitalioti tris pirmus lengviausius ir dažniausiai pasitaikančius [[gitaros akordai|gitaros akordus]] - A, D ir E (aka A major, D major ir E major). Paskui, aišku, galima pasimokyti ir dar kelių kitų.

Realus lūžis, kaip visi sutaria, įvyks tada, kai tam tikru momentu pradėsit kaitalioti [[gitarų akordai|gitarų akordus]] ir groti jų kombinacijas, vadinamas progresijomis. Vat tada pasijus, kad darosi ne mazolių trynimas, o jau tikras grojimas. Pradžioje jis bus labai paprastas, pvz., kaitaliojant kokius nors du artimus akordus, bet jau visvien girdėsis kažkokios skirtingos tonacijos ir melodingi garsai. Štai juos tada po truputį ir pradėsit auginti, ir čia jau bus užsiėmimas savo malonumui, kartu išmokstant vis daugiau ir daugiau ir daugiau.

Norint išmokti kaitalioti akordus, t.y., groti progresijas (suprask - melodijas), svarbu tiesiog pakartoti poros akordų seką keliasdešimt kartų. Tai yra taip vadinama kūno atmintis - pirštai išmoksta, kaip jiems keisti savo vietas ir viskas. Niekada tai nepavyks iš pirmo ar antro ar trečio karto. Bet padarot tą 20 kartų - ir jau gaunasi. Padarot 120 kartų - ir jau gaunasi visiškai natūraliai.

=== Kokią gitarą rinktis mokymuisi? ===
: Yra toksai atsakytas klausimas - [[Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]

Tai trumpas atsakymas yra toksai, kad [[klasikinė gitara]] arba [[gitarlėlė]] yra du geriausi pasirinkimai. Trečias variantas - tai rinktis [[ukulėlė|ukulėlę]], o jau paskui pereiti prie klasikinės gitaros ar gitarlėlės.

Bendrai tai turim pastebėti, kad šimtus metų gitaros buvo konstruojamos pagal principą "''darykim taip, kad geras, 30 metų koncertinę patirtį turintis gitaristas galėtų išgauti gražesnius garsus''", tad pradinis barjeras mokymuisi čia gana didelis. Bene pirmas posūkis priešinga kryptimi įvyko tik visai neseniai, kai [[Yamaha]] sukūrė tą savo garsiąją [[gitalėlė|gitalėlę]], kurioje ir skirsnių plotį padarė kiek gaunasi mažesnį, ir stygų įtempimą kartu sumažino - viskas taip, kad būtų patogu ir pradedančiąjam, ir kad galima būtų groti ne vardan kančių, o vardan malonumo. Tai už tai šitą firmą mylim nepaisant didelių [[kainos|kainų]].

== Dar žr. ==
* [[Gitarų gamintojų sąrašas]]

[[Category:Gitaros|*]]
[[Category:Muzika]]

Akustinė gitara

2026-10-25T17:45:35Z

Traukinys:

[[Vaizdas:Fender_akustine_gitara.webp|450px|thumb|right|Nebloga ir visai nebrangi, poros šimtų net nekainuojanti [[Fender]] firmos akustinė gitara. Ryškiausiai pastebimas skirtumas nuo senovinių gitarų - grifo galva, kur kiekviena styga gauna po mažą ploną skersinį velenėlį, gerokai labiau pritaikytą aukštiems įtempimams.]]
'''Akustinė gitara''' - tai, vieną vertus, tiesiog šiuolaikinė moderni akustinė [[gitara]], turinti geriausias visokių gitarų savybes - gerą garsą, gerą grifą, gerai skambančias [[gitaros stygos|gitaros stygas]] ir pakankamai paprastą, tačiau tvirtą konstrukciją, galinčią atlaikyti dideles stygų sukurtas apkrovas. Antrą vertus, tai tiesiog bendrai bet kuri gitara, kuri nėra [[elektrinė gitara]]. Atskirą akustinių gitarų kategoriją sudaro [[archtopinės gitaros]].

Čia reikia pasakyti, kad akivaizdžiai muzikantai visiškai neraukia [[aibių teorija|aibių teorijoje]] ir nesusigaudo, kas yra motininė aibė, o kas yra poaibis, o kas yra persikertančios aibės.

Tai siaurąja prasme akustinė gitara yra panašiai kaip [[klasikinė gitara]], tačiau turinti grifą, panašų į elektrinės gitaros - truputį gaubtą, gana siaurą, su smarkiai įtemptomis plieninėmis [[gitaros stygos|gitaros stygomis]], kurios dėl savo gan didelės masės ir aukšto įtempimo turi didelę energiją ir gali groti visai garsiai. Tuo tarpu gitaros korpusas yra toks, kaip [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]]. Šiuolaikinio tipo akustinę gitarą, turinčią plienines stygas, kažkada [[XIXa.]] viduryje išrado toksai [[C.F.Martin]].

Taigi, akustinė gitara turi daug skardesnį, dangišku metalu skambantį balsą, aukštesnius obertonus, garsiau groja, ilgiau skamba - užtat muzikantai, ypač profesionalūs, labiau mėgsta būtent tokias gitaras. Tačiau kadangi grifas siauresnis, o stygos daug labiau įtemptos, išmokti groti tokiomis gitaromis trunka gerokai ilgiau, nei klasikinėmis. Esminės problemos - reikia kiek lankstesnių pirštų ir daug kietesnių [[mozoliai|mozolių]].

Dėl mažesnių tarpų tarp stygų, akustinė gitara yra daug geriau pritaikyta [[struminimas|struminimui]], tuo tarpu norint [[pikinimas|pikinti]], reikia daugiau pastangų ir paprastai dar ir [[brauktukas|brauktuko]].

Bendrai tai akustines gitaras konstravę, o ir dabar jas tebegaminančios firmos laikosi požiūrio, kad nesvarbu tas muzikantas, bile tik gitara gerai skambėtų. Todėl gitaros grifų skirsniai būna tokio ilgio, kad normalus žmogus dėliodamas [[gitaros akordai|gitaros akordus]], išsilaužytų pirštus, stygos tokios kietos, plonos ir įtemptos, kad tuos pirštus supjaustytų, o gitara būtų tokio didumo, kad į ją galima būtų šiaip nelabai didelio žmogaus lavoną sukišt. Tai groti tokiomis gitaromis nebūna malonumo. Bet užtat skamba labai gražiai.

Dar vienas skirtumas - kadangi stygos akustinėje gitaroje būna plieninės, daug didesne jėga įtemptos, tai tokia gitara turi būti tvirtesnė, o todėl ir sveria juntamai daugiau, negu klasikinė gitara. Eilinė klasikinė gitara nuo tokių stygų su tokiu įtempimu gali banaliai sulūžti.

Bendrai tai nepatariam akustinės gitaros rinktis kaip pirmo instrumento mokymuisi. Pradėti geriau nuo [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]] arba nuo [[gitarėlė|gitarėlės]].

== Akustinių gitarų formos ir dydžiai ==
Dabartinę akustinių gitarų klasifikaciją didesne dalimi suformavo tokia [[Martin]] kompanija, kuri savo laiku tas akustines gitaras ir sukūrė, o taip pat papildė ir kažkiek kitų dydžių. Čia reikia suprasti vieną momentą, kuris dažnai neminimas - nors akustinės gitaros menkai tesiskiria nuo [[klasikinės gitaros|klasikinių gitarų]], vienoms ir kitoms naudojamos skirtingos klasifikacijos, kurios, kad būtų painiau, iš dalies persidengia, bet tik iš dalies. Tai akustinėms gitaroms galima atrasti dydžius, kur matuojama trupmenomis nuo pilno kūno, tuo tarpu akustinės gitaros turi savo klasifikaciją su pavadinimais.

Akustinių gitarų formos ir dydžiai būna štai tokie, nuo didžiausio iki mažiausio:
* Jumbo - labai apvalainos storos ir didelės gitaros, kurių formą sukūrė [[Gibson]] kompanija, pasižymi itin sodriais žemais dažniais
* Dreadnought - liemens praktiškai neturinčios didelės gitaros, kurių formą sukūrė [[Martin]] kompanija, pasižymi gerokai stipresniais žemais dažniais, ryškiais bosais
* Auditorium - didesnė iš gan normalaus dydžio gitarų, turinti aiškų liemenį - atskira rūšis įvesta matyt tiesiog marketinginiais sumetimais, nes šiaip tai būtų Concert ir viskas
* Concert - tiesiog didelio dydžio gitara, turinti aiškų liemenį - matyt populiariausias didesnių gitarų variantas
* Parlor arba kambarinė - juntamai mažesnė ir plonesnė gitara, turinti itin ploną liemenį ir aukštesnį skambesį, nei kitos akustinės gitaros

Be šių pavadinimų dar būna ir visokie Grand Concert, Grand Auditorium, Super Jumbo ir panašūs, tačiau jie paprastai skirti tiesiog tam, kad būtų menamai išskirta tipo dar geresnė instrumentų grupė, kur gitaros būtų dar tipo geriau skambančios, o realiai - tai kokiu nors cenimetru-dviem didesnės už kitas.

Klasikinis ir mėgstamiausias akustinių gitarų variantas - tai Concert, nes jos ir taip jau didžiulės, skamba tiesiog puikiai, o dar labiau pagal dydžius augt - tai išties išsidirbinėjimas. Gi tuo tarpu Dreadnought ar didesnės gitaros - jos jau tokio dydžio, kad kaip sako netgi patys gamintojai - "''prie jų dydžio įmanoma prisitaikyti ir vidutinio ar smulkesnio sudėjimo žmonėms, jei pakankamai ilgai treniruosis''".

[[Category:Gitaros]]

Vaizdas:Fender akustine gitara.webp

2026-10-25T17:42:46Z

Traukinys:

Klasikinė gitara

2026-10-25T17:34:31Z

Traukinys:

[[Vaizdas:Cordoba_klasikine_gitara.webp|450px|thumb|right|Čia visai tokia nebloga [[Cordoba]] firmos klasikinė gitara, kainuojanti virš dviejų tūkstančių [[eurai|eurų]]. Nuo modernesnių gitarų klasikinės pirmiausiai skiriasi grifo galva - joje yra du plyšiai, kuriuose yra suktukų velenai, ant kurių sukamos stygos.]]
'''Klasikinė gitara''' - tiesiog senovines primenanti [[gitara]], turinti mažesnio įtempimo [[gitaros stygos|gitaros stygas]]. Dažniausiai klasikinė gitara būna priešpastatoma [[akustinė gitara|akustinei gitarai]], nors pagal [[aibių teorija|aibių teoriją]] išties tėra akustinių gitarų poaibis. Reikalas gi toksai, kad klasikinė, senovinė gitara sunkiai suderinama ir savo konstrukcija, ir stygomis su geresnėmis, modernesnėmis gitaromis, tačiau vis dar yra gan panaši, todėl lyginama ir priešpastatoma.

Taigi, gaunasi, kad yra dvi pagrindinės akustinių gitarų rūšys:
* Tiesiog šiaip įprasta moderni gerą skambesį duodanti gitara, turinti vidutinio ar aukšto įtempimo plienines stygas
* Primityvesnė, kiek prastesnio skambesio, tačiau senovinio pavyzdžio gitara su nailoninėmis stygomis, kuri dabar vadinama klasikine

Klasikinė gitara labiausiai nuo modernios akustinės gitaros skiriasi tuo, kad grifą turi juntamai platesnį, dėl ko tarpai tarp stygų gaunasi pora milimetrų platesni. Kai tarpai didesni, [[struminimas]] būna kiek sudėtingesnis (stygos linkusios užkibti ant pirštų), tačiau daug lengvesnis yra konkrečių stygų [[pikinimas]].

Daugelis konstrukcijos elementų pas tą klasikinę gitarą yra senoviniai, tačiau esminis skirtumas yra [[gitaros stygos]], kurios pas įprastą modernią akustinę gitarą yra sukurtos prieš beveik du šimtu metų (ir tiek pat naudotos ir klasikinėms gitaroms), o vat pas klasikinę pasikeitė prieš kelis dešimtmečius į daug modernesnes - nailonines. Taigi, čia toks paradoksas, kad modernios akustinės gitaros egzistuoja maždaug nuo [[1833]], kai buvo įkurta [[Martin]] kompanija, gi nailoninės stygos, su kuriomis siejamos šiuolaikinės klasikinės gitaros, pradėtos gaminti tik [[1948]] metais.

Taigi, čia toksai paradoksas, kad klasikinė gitara realiai tai dabartiniu supratimu visai neturėtų būti laikoma klasikine, bet taip jau gavosi, kad taip jau gavosi.

Senesniais laikais stygos ir akustinėms, ir klasikinėms gitaroms būdavo praktiškai vienodos, tai visiems smarkiai skaudėdavo pirštus. Tada kažkas iš muzikantų atrado [[nailonas|nailoną]] ir [[1948]] pradėjo gaminti nailonines [[gitarų stygos|gitarų stygas]]. Šios yra daugybę kartų lengvesnės už plienines, todėl duoda savo garsą, netgi esant daug mažesniam įtempimui. O tai jau daugeliui labai patiko, nes geriau skamba su mažiau pastangų.

Paskui gi kažkas iš marketingistų sumąstė, kad galima padaryti skirstymą - vienoms gitaroms daryti stygų tvirtinimą su metaliniais dantračiais ir mechanika, kaip elektrinėse gitarose, tai būsią dar geriau - akustinė gitara. O tradiciškesnis sukimo mechanizmas gali likti kitoms gitaroms, kur naudojamos tos nailoninės stygos.

O dar paskui paaiškėjo, kad joks muzikantas negeba suvokti [[aibių teorija|aibių teorijos]] ir visokios ten [[fizika|fizikos]] su akustika, todėl nesusivokia, kas į ką ir kaip gali būi skirstoma.

Lyginant su [[akustinės gitaros|akustinėmis gitaromis]], klasikinių gitarų svoris yra juntamai mažesnis (nes gitarai nereikia laikyti tokios didelės stygų apkrovos), tačiau ir balsas būna duslesnis, tylesnis ir skamba trumpiau. Kadangi stygos daug mažiau įtemptos, tai labai silpnai tepjauna pirštus, o ir grifas platesnis - lengviau užspausti stygas, todėl išmokti groti klasikinėmis gitaromis yra žymiai lengviau.

Taip kad klausimas "[[Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]" turi aiškų atsakymą - "žinoma, kad klasikinę".

O dar atskiras klasikinės gitaros atvejis - tai [[flamenco gitara]].

[[Category:Muzika]]

Klasikinė gitara

2026-10-25T17:33:37Z

Traukinys:

[[Vaizdas:Cordoba_klasikine_gitara.webp|450px|thumb|right|Čia visai tokia nebloga [[Cordoba]] firmos klasikinė gitara. Nuo modernesnių gitarų klasikinės pirmiausiai skiriasi grifo galva - joje yra du plyšiai, kuriuose yra suktukų velenai, ant kurių sukamos stygos.]]
'''Klasikinė gitara''' - tiesiog senovines primenanti [[gitara]], turinti mažesnio įtempimo [[gitaros stygos|gitaros stygas]]. Dažniausiai klasikinė gitara būna priešpastatoma [[akustinė gitara|akustinei gitarai]], nors pagal [[aibių teorija|aibių teoriją]] išties tėra akustinių gitarų poaibis. Reikalas gi toksai, kad klasikinė, senovinė gitara sunkiai suderinama ir savo konstrukcija, ir stygomis su geresnėmis, modernesnėmis gitaromis, tačiau vis dar yra gan panaši, todėl lyginama ir priešpastatoma.

Taigi, gaunasi, kad yra dvi pagrindinės akustinių gitarų rūšys:
* Tiesiog šiaip įprasta moderni gerą skambesį duodanti gitara, turinti vidutinio ar aukšto įtempimo plienines stygas
* Primityvesnė, kiek prastesnio skambesio, tačiau senovinio pavyzdžio gitara su nailoninėmis stygomis, kuri dabar vadinama klasikine

Klasikinė gitara labiausiai nuo modernios akustinės gitaros skiriasi tuo, kad grifą turi juntamai platesnį, dėl ko tarpai tarp stygų gaunasi pora milimetrų platesni. Kai tarpai didesni, [[struminimas]] būna kiek sudėtingesnis (stygos linkusios užkibti ant pirštų), tačiau daug lengvesnis yra konkrečių stygų [[pikinimas]].

Daugelis konstrukcijos elementų pas tą klasikinę gitarą yra senoviniai, tačiau esminis skirtumas yra [[gitaros stygos]], kurios pas įprastą modernią akustinę gitarą yra sukurtos prieš beveik du šimtu metų (ir tiek pat naudotos ir klasikinėms gitaroms), o vat pas klasikinę pasikeitė prieš kelis dešimtmečius į daug modernesnes - nailonines. Taigi, čia toks paradoksas, kad modernios akustinės gitaros egzistuoja maždaug nuo [[1833]], kai buvo įkurta [[Martin]] kompanija, gi nailoninės stygos, su kuriomis siejamos šiuolaikinės klasikinės gitaros, pradėtos gaminti tik [[1948]] metais.

Taigi, čia toksai paradoksas, kad klasikinė gitara realiai tai dabartiniu supratimu visai neturėtų būti laikoma klasikine, bet taip jau gavosi, kad taip jau gavosi.

Senesniais laikais stygos ir akustinėms, ir klasikinėms gitaroms būdavo praktiškai vienodos, tai visiems smarkiai skaudėdavo pirštus. Tada kažkas iš muzikantų atrado [[nailonas|nailoną]] ir [[1948]] pradėjo gaminti nailonines [[gitarų stygos|gitarų stygas]]. Šios yra daugybę kartų lengvesnės už plienines, todėl duoda savo garsą, netgi esant daug mažesniam įtempimui. O tai jau daugeliui labai patiko, nes geriau skamba su mažiau pastangų.

Paskui gi kažkas iš marketingistų sumąstė, kad galima padaryti skirstymą - vienoms gitaroms daryti stygų tvirtinimą su metaliniais dantračiais ir mechanika, kaip elektrinėse gitarose, tai būsią dar geriau - akustinė gitara. O tradiciškesnis sukimo mechanizmas gali likti kitoms gitaroms, kur naudojamos tos nailoninės stygos.

O dar paskui paaiškėjo, kad joks muzikantas negeba suvokti [[aibių teorija|aibių teorijos]] ir visokios ten [[fizika|fizikos]] su akustika, todėl nesusivokia, kas į ką ir kaip gali būi skirstoma.

Lyginant su [[akustinės gitaros|akustinėmis gitaromis]], klasikinių gitarų svoris yra juntamai mažesnis (nes gitarai nereikia laikyti tokios didelės stygų apkrovos), tačiau ir balsas būna duslesnis, tylesnis ir skamba trumpiau. Kadangi stygos daug mažiau įtemptos, tai labai silpnai tepjauna pirštus, o ir grifas platesnis - lengviau užspausti stygas, todėl išmokti groti klasikinėmis gitaromis yra žymiai lengviau.

Taip kad klausimas "[[Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]" turi aiškų atsakymą - "žinoma, kad klasikinę".

O dar atskiras klasikinės gitaros atvejis - tai [[flamenco gitara]].

[[Category:Muzika]]

Vaizdas:Cordoba klasikine gitara.webp

2026-10-25T17:32:59Z

Traukinys: Traukinys įkėlė naują Vaizdas:Cordoba klasikine gitara.webp versiją

Vaizdas:Cordoba klasikine gitara.webp

2026-10-25T17:27:44Z

Traukinys:

Gitarlėlė

2026-10-25T17:12:38Z

Traukinys:

'''Gitarlėlė''', '''gitalėlė''', '''gitarėlė''' arba '''soprano gitara''' - išties tai tiesiog paprasčiausiai sumažinta [[gitara]], dėl savo dydžio tinkama ir vaikams groti ar šiaip tiesiog būti mažo dydžio instrumentu, kurį patogu vežiotis, o taip pat puikus papildinys gitarinėms grupėms, norinčioms ir plonabalsio instrumento. Instrumento pavadinimas iki šiol nėra aiškiai nusistovėjęs, tad galima atrasti įvairių pavadinimo variantų.

Gitarėlės grifas būna tarpinio pločio tarp [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]] ir [[akustinė gitara|akustinės gitaros]], tai todėl gitarėle [[struminimas]] yra žymiai lengvesnis, nei klasikine gitara, bet stygų [[pikinimas]] vis dar kiek lengvesnis, nei akustinės gitaros. Kadangi struminimas yra populiaresnis, o ir mokytis paprastai pradedama būtent nuo jo, tai čia irgi neblogas gitarėlių [[pliusas]].

Gitarlėlė - puikus instrumentas, kuris daug mažiau pjauna pirštus, užima nedaug vietos, gerai skamba ir puikiai tinka mokymuisi bei kelionėms.

Pagal ką galima atskirti gitarų nemokšas nuo profesionalų - tai pagal tai, kad nemokšos nuoširdžiai galvoja, kad gitalėlė yra vaikiška gitara. Gi išties čia tiek pat vaikiška gitara, kiek smuikas yra vaikiškas kontrabosas. Sopraninė gitara tiesiog groja aukštesniu balsu ir dėl tos priežasties ir yra nedidelė, bet nei velnio ne vaikiška.

== Gitalėlės arba sopraninės gitaros istorija ==
Gitalėlės pavadinimas kilęs nuo kito instrumento - [[ukulėlė|ukulėlės]], kuri išvaizda primena mažytę gitarą, tačiau išties yra gerokai kitoks instrumentas. Ukulėlėmis daugelis grodavo, pakol kažkas nesusiprato, kad jei jau ukulėlė populiari, tai gal ir maža gitarėlė gali irgi būti populiari. Tai tą sugalvojo [[Yamaha]] firma apie [[1997]] memtus, o tada štai taip ir atsirado mažytės gitarėlės, kurios pagal ukulėlės pavadinimą buvo pavadintos gitalėlėmis.

Aišku, čia [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] visgi reikia pasakyti, kad soprano gitaros su tokiu pat stygų derinimu buvo puikiai žinomos ir labai populiarios iki pat [[XIXa.]], tik paskui kažkodėl nunyko ir buvo praktiškai užmirštos. Išliko tokie instrumentai tik ispanakalbėse šalyse, kur populiarumą išlaikė gitarinės grupės. Taigi, Yamaha neišrado stebuklo, o tiesiog suteikė naują gyvenimą senam gitarų variantui.

Nors savo dydžiu gitalėlė ir primena didžiausias ukulėles, savo grojimu tai tėra tiesiog maža aukštesnių tonacijų [[gitara]], nes stygų derinimas ir grojimas su ukulėlėmis neturi beveik nieko bendro.

=== Vaikiškos 1/4 dydžio gitaros ===
Beje, būna dar ir tokios 1/4 dydžio gitaros, kurios didumu kaip gitalėlės, tačiau yra derinamos kaip įprastos gitaros - [[EADGBE]]. Tai vat jos būtent ir yra vaikiškos (bet ne žaislinės) gitaros, ir groja jos įprastu, o ne aukštesniu balsu. Nuo įprastų gitarų jos skiriasi tiesiog mažais gabaritais, pritaikytais vaikiškoms rankoms ir vaikiškiems pirštams. Ir būtent jos anei per niekur nėra gitalėlės. Beje, ir šios vaikiškos gitaros yra daromos profesionaliai ir todėl kainuoja panašiai, kaip ir įprastos suaugėliškos. Tiesiog stygos būna juntamai trumpesnės ir smarkiai silpniau įtemptos, kabančios vos ne kaip kokios virvutės, dėl ko instrumentas pavirsta į barškalą.

Beje, lyginant su šitomis vaikiškomis gitaromis, gitalėlių grifas būna gerokai trumpesnis, nes skirtas daug trumpesnėms stygoms, grojančioms daug aukštesniu dažniu. Dėl tų priežasčių, nors 1/4 gitarą ir galima perderinti į gitalėlišką [[ADGCEA]], bet taip suderinus, stygų įtempimas gausis labai didelis, biškį pjaus pirštus. O dėl to įtempimo vaikiška gitara iš principo gali ir sulūžti, tai čia jei tokius pertampymus bandysit, tai nesakykit, kad neperspėjom.

== Gitalėlės stygų derinimas ==
Klausimas, kuris dažnam kyla, kaip čia taip atsitiko, kad tiek laiko prireikė paprastai mažai gitarai atsirasti - ogi esmė gudrybėjė, kurios niekas nebuvo iki tol sugalvojęs - gitalėlė savo stygų derinimu yra tuo pat metu suderinama ir su įprasta gitara, ir su [[ukulėlė|ukulėlė]], nors pastaroji tai su gitaromis šiaip nesuderinama. Gitaleles derinimas yra [[A-D-G-C-E-A]], kas atitinka įprastą gitarą, kur kapo uždėtas yra per keturias fretas, bet čia toksai sutapimas, kad tada viršutinės keturios stygos atitinka [[ukulėlė|ukulėlės]] suderinimą, kuris yra [[G-C-E-A]], tik [[Low G]]. Tai štai taip gaunasi, kad tuo pat instrumentu galima groti ir kaip gitara, ir kaip ukulėle.

Galima suderinti gitalėlę ir alternatyviai, žemesniam skambesiui, panašesniam į normalią gitarą - [[G-C-F-A-D-G]] aka [[G-C-F-Bb-D-G]]. Šitas tikrai labai vertas pabandymo, nes skamba solidžiai, su gana daug žemų dažnių. Beje, tokiu gerinimu groti būna lengviau pradedantiesiems, nes mažiau įtemptos stygos pasidaro minkštesnės, mažiau pjauna pirštus. Tiesą sakant, čia stygų įtempimas pasidaro pakankamai mažas, kad pradėti groti galima netgi neužsitrynus mazolių - tai unikalus variantas.

Kitą gi vertus, jei norisi kokio tai ypatingesnio skambesio, galima susirasti labai lengvas akustinės gitaros stygas (t.y., labai mažo įtempimo) ir su jomis gitalėlę užtiuninti [[E-A-D-G-B-E]], pakeltu per vieną oktavą, t.y., E3–A3–D4–G4–B4–E5. Turėkit omeny, kad čia visgi yra tam tikra rizika sulaužyti gitarėlę, nes įtempimas stygoms bus labai didelis. Bet garsas užtat gausis kaip su piccolo gitara, labai gražus, viduramžiškas ir krištolinis.

== Gitarėlių populiarumas ==
Kaip normalus instrumentas, gitalėlės arba gitarėlės visgi populiarumo daug negavo, bet tapo gitarų variantu, kuris tinkamesnis vaikams ar kaip kelioninis instrumentas. Esminis pliusas - skirtingai, nei ukulėlei, gitarlėlei puikiai tinka įprasti [[gitaros akordai]], tai mokydamasis gitarlėlės, išmoksi ir įprasta gitara groti. Ir vietos užima mažai.

Čia dar turim pasakyti, kad ir iki tol būdavo visokių labai mažų gitarų - ir kai kada būdavo daromos ir žaislinės, vaikams skirtos gitaros, kurios didumo, kaip ukulėlės arba netgi ir dar gerokai mažesnės - kartais 6 stygų, o kartais 4, bet suderintų ne kaip ukulėlė, o kaip pirmos keturios gitaros stygos. Tiesiog kažkaip anos vaikiškos gitaros neišpopuliarėjo, pakol Yamaha rimčiau neužsiėmė. Greičiausiai tiesiog iki tol niekas vaikams padorios [[kokybė|kokybės]] negamino.

Kadangi [[Yamaha]] nesidrovi to pavadinimo "Guitalele" naudoti kaip [[prekinis ženklas|prekinio ženklo]], tai pasitaiko ir kiti pavadinimai šitam instrumentui - pvz., "gilėlė" ("guilele"), "tenor-ukulėlė", "šešiastygė baritoninė ukulėlė", "judelėlė", "gitara-ukulėlė", "šešiastygė ukulėlė", o kartais dar ir "ukitara". Senasis pavadinimas čia matyt bus tiesiog "soprano gitara".

[[Category:Gitaros]]
[[Category:Ukulėlės]]
[[Category:Muzika]]

Klasikinė gitara

2026-10-25T16:52:08Z

Traukinys:

'''Klasikinė gitara''' - tiesiog senovines primenanti [[gitara]], turinti mažesnio įtempimo [[gitaros stygos|gitaros stygas]]. Dažniausiai klasikinė gitara būna priešpastatoma [[akustinė gitara|akustinei gitarai]], nors pagal [[aibių teorija|aibių teoriją]] išties tėra akustinių gitarų poaibis. Reikalas gi toksai, kad klasikinė, senovinė gitara sunkiai suderinama ir savo konstrukcija, ir stygomis su geresnėmis, modernesnėmis gitaromis, tačiau vis dar yra gan panaši, todėl lyginama ir priešpastatoma.

Taigi, gaunasi, kad yra dvi pagrindinės akustinių gitarų rūšys:
* Tiesiog šiaip įprasta moderni gerą skambesį duodanti gitara, turinti vidutinio ar aukšto įtempimo plienines stygas
* Primityvesnė, kiek prastesnio skambesio, tačiau senovinio pavyzdžio gitara su nailoninėmis stygomis, kuri dabar vadinama klasikine

Klasikinė gitara labiausiai nuo modernios akustinės gitaros skiriasi tuo, kad grifą turi juntamai platesnį, dėl ko tarpai tarp stygų gaunasi pora milimetrų platesni. Kai tarpai didesni, [[struminimas]] būna kiek sudėtingesnis (stygos linkusios užkibti ant pirštų), tačiau daug lengvesnis yra konkrečių stygų [[pikinimas]].

Daugelis konstrukcijos elementų pas tą klasikinę gitarą yra senoviniai, tačiau esminis skirtumas yra [[gitaros stygos]], kurios pas įprastą modernią akustinę gitarą yra sukurtos prieš beveik du šimtu metų (ir tiek pat naudotos ir klasikinėms gitaroms), o vat pas klasikinę pasikeitė prieš kelis dešimtmečius į daug modernesnes - nailonines. Taigi, čia toks paradoksas, kad modernios akustinės gitaros egzistuoja maždaug nuo [[1833]], kai buvo įkurta [[Martin]] kompanija, gi nailoninės stygos, su kuriomis siejamos šiuolaikinės klasikinės gitaros, pradėtos gaminti tik [[1948]] metais.

Taigi, čia toksai paradoksas, kad klasikinė gitara realiai tai dabartiniu supratimu visai neturėtų būti laikoma klasikine, bet taip jau gavosi, kad taip jau gavosi.

Senesniais laikais stygos ir akustinėms, ir klasikinėms gitaroms būdavo praktiškai vienodos, tai visiems smarkiai skaudėdavo pirštus. Tada kažkas iš muzikantų atrado [[nailonas|nailoną]] ir [[1948]] pradėjo gaminti nailonines [[gitarų stygos|gitarų stygas]]. Šios yra daugybę kartų lengvesnės už plienines, todėl duoda savo garsą, netgi esant daug mažesniam įtempimui. O tai jau daugeliui labai patiko, nes geriau skamba su mažiau pastangų.

Paskui gi kažkas iš marketingistų sumąstė, kad galima padaryti skirstymą - vienoms gitaroms daryti stygų tvirtinimą su metaliniais dantračiais ir mechanika, kaip elektrinėse gitarose, tai būsią dar geriau - akustinė gitara. O tradiciškesnis sukimo mechanizmas gali likti kitoms gitaroms, kur naudojamos tos nailoninės stygos.

O dar paskui paaiškėjo, kad joks muzikantas negeba suvokti [[aibių teorija|aibių teorijos]] ir visokios ten [[fizika|fizikos]] su akustika, todėl nesusivokia, kas į ką ir kaip gali būi skirstoma.

Lyginant su [[akustinės gitaros|akustinėmis gitaromis]], klasikinių gitarų svoris yra juntamai mažesnis (nes gitarai nereikia laikyti tokios didelės stygų apkrovos), tačiau ir balsas būna duslesnis, tylesnis ir skamba trumpiau. Kadangi stygos daug mažiau įtemptos, tai labai silpnai tepjauna pirštus, o ir grifas platesnis - lengviau užspausti stygas, todėl išmokti groti klasikinėmis gitaromis yra žymiai lengviau.

Taip kad klausimas "[[Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]" turi aiškų atsakymą - "žinoma, kad klasikinę".

O dar atskiras klasikinės gitaros atvejis - tai [[flamenco gitara]].

[[Category:Muzika]]

Akustinė gitara

2026-10-25T16:49:06Z

Traukinys:

'''Akustinė gitara''' - tai, vieną vertus, tiesiog šiuolaikinė moderni akustinė [[gitara]], turinti geriausias visokių gitarų savybes - gerą garsą, gerą grifą, gerai skambančias [[gitaros stygos|gitaros stygas]] ir pakankamai paprastą, tačiau tvirtą konstrukciją, galinčią atlaikyti dideles stygų sukurtas apkrovas. Antrą vertus, tai tiesiog bendrai bet kuri gitara, kuri nėra [[elektrinė gitara]]. Atskirą akustinių gitarų kategoriją sudaro [[archtopinės gitaros]].

Čia reikia pasakyti, kad akivaizdžiai muzikantai visiškai neraukia [[aibių teorija|aibių teorijoje]] ir nesusigaudo, kas yra motininė aibė, o kas yra poaibis, o kas yra persikertančios aibės.

Tai siaurąja prasme akustinė gitara yra panašiai kaip [[klasikinė gitara]], tačiau turinti grifą, panašų į elektrinės gitaros - truputį gaubtą, gana siaurą, su smarkiai įtemptomis plieninėmis [[gitaros stygos|gitaros stygomis]], kurios dėl savo gan didelės masės ir aukšto įtempimo turi didelę energiją ir gali groti visai garsiai. Tuo tarpu gitaros korpusas yra toks, kaip [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]]. Šiuolaikinio tipo akustinę gitarą, turinčią plienines stygas, kažkada [[XIXa.]] viduryje išrado toksai [[C.F.Martin]].

Taigi, akustinė gitara turi daug skardesnį, dangišku metalu skambantį balsą, aukštesnius obertonus, garsiau groja, ilgiau skamba - užtat muzikantai, ypač profesionalūs, labiau mėgsta būtent tokias gitaras. Tačiau kadangi grifas siauresnis, o stygos daug labiau įtemptos, išmokti groti tokiomis gitaromis trunka gerokai ilgiau, nei klasikinėmis. Esminės problemos - reikia kiek lankstesnių pirštų ir daug kietesnių [[mozoliai|mozolių]].

Dėl mažesnių tarpų tarp stygų, akustinė gitara yra daug geriau pritaikyta [[struminimas|struminimui]], tuo tarpu norint [[pikinimas|pikinti]], reikia daugiau pastangų ir paprastai dar ir [[brauktukas|brauktuko]].

Bendrai tai akustines gitaras konstravę, o ir dabar jas tebegaminančios firmos laikosi požiūrio, kad nesvarbu tas muzikantas, bile tik gitara gerai skambėtų. Todėl gitaros grifų skirsniai būna tokio ilgio, kad normalus žmogus dėliodamas [[gitaros akordai|gitaros akordus]], išsilaužytų pirštus, stygos tokios kietos, plonos ir įtemptos, kad tuos pirštus supjaustytų, o gitara būtų tokio didumo, kad į ją galima būtų šiaip nelabai didelio žmogaus lavoną sukišt. Tai groti tokiomis gitaromis nebūna malonumo. Bet užtat skamba labai gražiai.

Dar vienas skirtumas - kadangi stygos akustinėje gitaroje būna plieninės, daug didesne jėga įtemptos, tai tokia gitara turi būti tvirtesnė, o todėl ir sveria juntamai daugiau, negu klasikinė gitara. Eilinė klasikinė gitara nuo tokių stygų su tokiu įtempimu gali banaliai sulūžti.

Bendrai tai nepatariam akustinės gitaros rinktis kaip pirmo instrumento mokymuisi. Pradėti geriau nuo [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]] arba nuo [[gitarėlė|gitarėlės]].

== Akustinių gitarų formos ir dydžiai ==
Dabartinę akustinių gitarų klasifikaciją didesne dalimi suformavo tokia [[Martin]] kompanija, kuri savo laiku tas akustines gitaras ir sukūrė, o taip pat papildė ir kažkiek kitų dydžių. Čia reikia suprasti vieną momentą, kuris dažnai neminimas - nors akustinės gitaros menkai tesiskiria nuo [[klasikinės gitaros|klasikinių gitarų]], vienoms ir kitoms naudojamos skirtingos klasifikacijos, kurios, kad būtų painiau, iš dalies persidengia, bet tik iš dalies. Tai akustinėms gitaroms galima atrasti dydžius, kur matuojama trupmenomis nuo pilno kūno, tuo tarpu akustinės gitaros turi savo klasifikaciją su pavadinimais.

Akustinių gitarų formos ir dydžiai būna štai tokie, nuo didžiausio iki mažiausio:
* Jumbo - labai apvalainos storos ir didelės gitaros, kurių formą sukūrė [[Gibson]] kompanija, pasižymi itin sodriais žemais dažniais
* Dreadnought - liemens praktiškai neturinčios didelės gitaros, kurių formą sukūrė [[Martin]] kompanija, pasižymi gerokai stipresniais žemais dažniais, ryškiais bosais
* Auditorium - didesnė iš gan normalaus dydžio gitarų, turinti aiškų liemenį - atskira rūšis įvesta matyt tiesiog marketinginiais sumetimais, nes šiaip tai būtų Concert ir viskas
* Concert - tiesiog didelio dydžio gitara, turinti aiškų liemenį - matyt populiariausias didesnių gitarų variantas
* Parlor arba kambarinė - juntamai mažesnė ir plonesnė gitara, turinti itin ploną liemenį ir aukštesnį skambesį, nei kitos akustinės gitaros

Be šių pavadinimų dar būna ir visokie Grand Concert, Grand Auditorium, Super Jumbo ir panašūs, tačiau jie paprastai skirti tiesiog tam, kad būtų menamai išskirta tipo dar geresnė instrumentų grupė, kur gitaros būtų dar tipo geriau skambančios, o realiai - tai kokiu nors cenimetru-dviem didesnės už kitas.

Klasikinis ir mėgstamiausias akustinių gitarų variantas - tai Concert, nes jos ir taip jau didžiulės, skamba tiesiog puikiai, o dar labiau pagal dydžius augt - tai išties išsidirbinėjimas. Gi tuo tarpu Dreadnought ar didesnės gitaros - jos jau tokio dydžio, kad kaip sako netgi patys gamintojai - "''prie jų dydžio įmanoma prisitaikyti ir vidutinio ar smulkesnio sudėjimo žmonėms, jei pakankamai ilgai treniruosis''".

[[Category:Gitaros]]

Gitara

2026-10-25T16:47:00Z

Traukinys: /* Mokymasis groti gitara */

'''Gitara''' - tai tokia brazdinimui skirta brazdylka, katra išgaunami muzikiniai garsai. Ja groti mokantys skirstomi būna į gitaristus ir gitarastus, o aplinkiniai paprastai tikisi, kad jei kas gitara moka groti, tai būtinai mokės ir dainuoti, kas išties yra [[netiesa]]. Išrasta gitara buvo matomai kažkur gal [[Ispanija|Ispanijoje]], bet ilgainiui įgavo įvairių pavidalų, išpopuliarėjo ir dabar mėgstama įvairiose kitose pasaulio vietose. Gitaras paprastai turi ir jas visaip naudoja [[gitarastai]].

Aišku, čia tuo pačiu dar ir amžinas klausimas - [[kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]

Tarp geriausių gitarų firmų - matomai kokios nors [[Ibanez]], [[Zemaitis]], [[Gibson]], [[Yamaha]], [[Epiphone]], [[Martin]], [[Guild Guitars]], [[Alvarez]], [[Godin]], [[Taylor]], [[Larrivee]], [[Takamine]], [[Breedlove]], [[Ovation]], [[Seagull]], [[Collings]] ir [[Fender]], bet gal yra ir kitų. Pasirinkti ne visada lengva ir ne visada kaina ką nors parodo, bet patarti galim vieną - niekada nesirinkit [[rusiška gitara|rusiškos gitaros]] (išlikusios iš [[sovietmetis|sovietmečio]]), net jei ir labai pigi bus, nes su tokia ne išmoksite groti, o tiktai atmoksite. Netgi pigiausia kiniška gitara, tekainuojanti [[keliasdešimt]] eurų, gros geriau už bet kokią rusišką, tačiau kai parduotuvėje galite nusipirkti kuo geriausią ibanezą ar fenderį už pusantro-du šimtu eurų, tai apie ką dar čia galime kalbėti?

Paprastai išskiriamos įvairios gitarų rūšys:
* [[Akustinė gitara]]
** [[Klasikinė gitara]]
*** [[Flamenco gitara]]
** [[Dvylikastygė gitara]]
** [[Rezonatorinė gitara]]
** [[Elektroakustinė gitara]]
** [[Archtopinė gitara]]
** [[Gitarlėlė]]
* [[Elektrinė gitara]]
** [[Bosinė gitara]]
** [[Solinė gitara]]
** [[Ritminė gitara]]
* [[Ukulėlė]] (išties, griežtai žiūrint - ne gitara, bet atrodo panašiai)
* [[Havajietiška gitara]]

Realiai gi kaip būna, tai kartais nesupaisysi, kur kokia gitara išties yra, nes ir akustinės gali turėti tokį pat garso nuėmiklį kaip ir elektrinės gitaros, ir visokių hibridinių gitarų rūšių būna, ir taip toliau.

Gal ir gražiai tos gitaros groja, tik kad pabandžius, paaiškėja, kad stygos pirštus pjausto, o pakol išmoksi grot, tai reikia [[mazoliai|mazolius]] užsiaugint, o tai niekas tiek vargt nenori...

== Gitaros teorija ir natos ==
[[Vaizdas:Gitaros_stygu_derinimas_natos.png|600px|thumb|right|Štai čia paveiksliukyje matote visą tą gitaros natų magiją, užkoduotą matricoje iš susikirtimų tarp stygų ir metalinių skersinių (skirsnių slenkstelių). Kodėl yra tyčia pripainiota su ta B raide, pasakyti mes negalim - matyt šiaip tyčia tam, kad visvien būtų kažkas pripainiota. Dar čia turėkit omeny, kad grafike viskas tyčia apversta, kad atrodytų, kaip muzikantui žiūrint į gitarą nuo savęs, t.y., arčiau (apačioje) vaizduojamos storos, o toliau (viršuje) plonos stygos.]]
Kažkodėl kažkas tai sugalvojo, kad gitarų natas reikia užrašinėti ne kaip įprasta natomis, o raidėmis. Kad dar [[maža nepasirodytų]], tai tas raides dar ir sukaitaliojo vietomis. Ir paskui dar pribūrė taip, kad gitara gautųsi kaip ir natų matrica, kurioje yra stulpeliai (stygos) ir eilutės (lados), kur

Taigi, įprasta notacija, kur būna Do, Re, Mi, Fa, Sol, La, Si, buvo pakeista į C, D, E, F, G, A, B. Taigi, čia gaunasi taip:
* [[A]] = La
* [[B]] = Si
* [[C]] = Do
* [[D]] = Re
* [[E]] = Mi
* [[F]] = Fa
* [[G]] = Sol

Tai kai gitara būna sutiuninta kaip [[E-A-D-G-B-E]], tai stygos gaunasi kaip Mi, La, Re, Sol, Si, Mi. Tai kad maža nebūtų, tai kiekvieną ladą užspaudus, gaunama kita styga - tai čia jau nesumaišyta, taip kad vertikaliai žiūrint, stygos pagal užspaudimus duoda vėlgi krūvą kitų natų. Taip pat ir tą pačią natą gali duoti keliose vietose - dauguma atvejų, laisvos stygos natą galima gauti, užspaudus penktą ladą su gretima styga (išimtį sudaro B, kur reikia 4 ladą). Taip kad čia net ne šiaip sau matrica, o visiškai matematinė.

Žodžiu, grojimą čia reikia suprasti paprastai - kaip žaidimą, kaip įsiminti krūvą langelių iš didelės natų matricos, o paskui grojant, išsirinkinėti konkrečią vieną natą ar kelių natų kombinaciją. Kaip pvz., viena tiesioginė gudrybė yra ta, kad dažnas [[gitaros akordas]] gali būti sugrotas dviem būdais - paprastu būdu, ir paslinktu per vieną stygą viršun (link storesnių) ir per 5 į kairę. Išimtį sudarys B styga, kur reiks perslinkt ne per 5, o per 4 pozicijas.

Greičiausiai ši [[informacija]] jums niekuo nepadės, bet visvien gal pasirodys naudinga.

== Gitaros konstrukcija ==
Gitara susideda iš kelių esminių dalių, kurių pagrindinės yra trys - tai gitaros kūnas, grifas ir [[gitaros stygos]]. Gitaros kūnas naudojamas kaip rezonatorius, grifas naudojamas stygų įtempimui ir grojimui, o na o stygos - tai ta pati svarbiausia dalis, kuri skleidžia garsą. Aišku, realiai tai tų dalių yra kiek daugiau.

Turėkit omeny, kaip numeruojamos [[gitaros stygos]]: apačioje, pati ploniausia - pirma. Viršuje, pati storiausia - šešta. Analogiškas skaičiavimas naudojamas visoms gitaroms, įskaitant ir [[ukulėlės|ukulėles]]. Aišku, normaliems žmonėms skaičiavimas gaunasi atvirkščias - tipo viršuje pirma, bet visi stygų žymėjimai ir panašiai yra būtent pagal tą skaičiavimą nuo ploniausios, apatinės stygos. Beje, būna instrumentų, skirtų kairiarankiams - ten pirma (ploniausia) styga išties yra viršuje.

Didžiausia gitaros dalis yra kūnas arba korupusas - jei tai [[akustinė gitara]], tai jis tuščiaviduris, kad gautųsi rezonuojantis tūris. Kūnas atrodo paprastai, kol nesimato konstrukcijos, bet išties yra kiek sudėtingesnis, nei atrodo - jo priekinė dalis veikia kaip garso membrana, o iš vidaus turi krūvą labai specialiai parinkto ilgio medinių lystelių, kurios veikia kaip tam tikrų konkrečių dažnių rezonatoriai. Tai dėl tos priežasties gitara gauna gan stiprų, garsų ir malonų skambėjimą. Rezonatorinėse gitarose vietoje to būna metaliniai rezonatoriai, o elektrinėms gitaroms rezonatorių nereikia - jų funkciją atlieka elektrinis [[stiprintuvas]] su grįžtamuoju ryšiu bei elektriniai dažnių filtrai.

Esminę įtaką garsui daro gitaros kūno priekinė plokštė, kuri perima garsą iš stygų ir perduoda į gitaros vidų. Nuo to, kokiomis lystelėmis iš vidaus ir kokiais būdais ta plokštė apklijuota bei kokio svorio išvis gavosi, labiausiai ir priklauso gitaros garsas. Itin lengvos, tvirtos ir plonos medienos panelės veikia kaip žymiai jautresnės membranos, skleidžiančios garsą nuo daug silpnesnio stygų virpesio, tad laikomos geresnėmis. Deja, plona mediena yra neatspari ir lūžta nuo stygų įtampos, todėl prireikia tų tvirtinimo lystelių, kurios duoda savus garso iškraipymus, bet čia matyt ir prasideda tie visi garso burtai, kurie skiria geras gitaras nuo prastų.

Gi kitos gitaros kūno dalys gali būti praktiškai iš bet ko, nes medžiagos įtaka ten daug mažesnė, tuo tarpu daugiau svarbos turi vidinių tūrių formos, nes nuo jų priklauso tos gitarinės dėžės rezonansinės savybės.

Čia gitaros dalys, kaip jos vadinamos lietuviškai:
* Kūnas arba korpusas, dar kartais vadinamas dėže - ta pagrindinė, didžiausia dalis, turi nors ir nematomą, bet kartais gana sudėtingą konstrukciją
** Korpuso priekinė plokštė - tai ta esminė gitaros dalis, kuri veikia kaip garsą skleidžianti membrana, nes pačios stygos garsą skleidžia silpnai. Kadangi elektrinių gitarų stygos nepritvirtintos tiesiogiai prie gitaros korpuso, elektrinės gitaros pačios savaime praktiškai neskleidžia garso.
* Grifas arba pirštalentė - ta lenta, palei kurią eina stygos, su šia dalimi grojama, prispaudžiant stygas ir taup gaunant [[gitaros akordai|gitaros akordus]]
* Grifo galva - viršutinė grifo dalis, prie kurios stygos tvirtinasi ir kur jos reguliuojasi
* Derinimo kaiščiai arba kuoliukai - tai tie sukami daiktai, kuriais reguliuojamas stygų įtempimas
* Slenkstelis - paprastai tiesiog metalinis, medinis ar plastmasinis pagaliukas, įspaustas po stygomis ten, kur sueina grifas su grifo galva
* Skirsniai arba fretos - tai kiek žemesni slenksteliai, skirti stygų prispaudimui
* Skylė arba akustinė anga - tiesiog skylė, bet gan standartinio dydžio
* Rozetė - tai nupaišytų papuošimų ratukas aplinkui skylę; senovėje tai buvo prabangių gitarų požymis, gi dabar tiesiog estetinis elementas, kuris nieko nebereiškia
* Apsauga - tai kietesnės plastmasės, o kartais ir metalo gabalas, kuris saugo gitaros korpusą nuo subraižymo, grojant brauktuku ar šiaip storais nagais
* Tiltelis - ta medinė lystelė, per kurią stygos netiesiogiai tvirtinamos prie gitaros korpuso
* Balnelis - ant tiltelio esantis antras slenkstelis, kuris nukreipia stygas
* Stygos - tai tos kietai įtemptos virvelės, kurios būna tampomos ir skleidžia garsą

Kai kurių dalių pavadinimų kilmė labai sena, pvz., kaiščiai ne šiaip sau vadinami kaiščiais - senais laikais stygų tvirtinimas būdavo kitoks ir jokių ten mecahnikų nebūdavo - būdavo tiesiog apvalus medžio kuoliukas, turintis švelniai kūginį galą, kuriuo būdavo įspaudžiamas į paprastą apvalią skylę grifo galvoje. Kai prireikdavo pareguliuoti stygos skambesį, kaištis būdavo truputį ištraukiamas, pasukiojamas ir vėl įspaudžiamas.

=== Gitarų stygos ===
: ''Plačiau - atskiras straipsnis - [[Gitarų stygos]]''
Apie stygas galima kalbėti belenką, bet išties reikia žinoti, kad būna trijų rūšių:
* Senovinės plieninės, kadaise naudotos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - labai plonos, būdavo labai įtemptos, pasižymėjo itin užknisančiu pirštų pjaustymu
* Įprastos plieninės, naudojamos su [[akustinė gitara|akustinėmis gitaromis]] - iš esmės tos pat labai plonos, kaip senovinės plieninės stygos, pasižyminčios tuo pat pirštų pjaustymu
* Nailoninės stygos, naudojamos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - daug silpniau įtemptos, todėl daug mažiau pjaustančios pirštus

Yra keli fizikos dėsniai, susiję su stygomis: kuo styga lengvesnė, tuo jos virpesių dažnis (nata) yra aukštesnis. O kartu, kad kuo įtempimas didesnis, tuo virpesių dažnis aukštesnis. Ir dar, kuo ilgis didesnis, tuo virpesių dažnis žemesnis.

Tai reiškia, kad jei su tuo pačiu įtempimu pakabinsim kad ir gerokai storesnę (mažiau pirštus pjaunančią) nailoninę stygą, jos svoris visvien liks kelis kartus mažesnis, nei plieninės. Tai reiškia, kad galima bus smarkiai sumažinti stygos įtempimą ir galų gale gauti tą pačią (žemesnę) natą. Taigi, nailoninės stygos yra lengviau grojamos. Kitą vertus, kuo stygos labiau įtemptos, tuo jų garsas yra švaresnis ir grynesnis, tad daugelis prityrusių gitaristų mėgsta labiau įtemptas stygas.

Dar vienas niuansėlis, kurį matėm iš tų dėsnių - gitaros dydis, kuris nustato ir naudojamų stygų ilgį, nustato ir stygų įtempimą. Tai reiškia, kad padidinto dydžio gitaros, kurios turi kiek sodresnį skambesį, turės labiau įtemptas stygas ir groti jomis bus žymiai sunkiau. Ir atvirkščiai, sumažinto dydžio gitaros duos smarkiai mažesnį stygų įtempimą ir groti jomis bus lengviau, nes stygos mažiau raižys pirštus.

Kita dar tema - [[gitaros derinimas]], kur tos stygos visaip įtempinėjamos... Tai labai patariame tam tikslui nusipirkti [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]] arba parsisiųsti kokią nors programėlę [[mobilus telefonas|mobiliam telefonui]], kaip kad Guitar Tuna ar panašią.

== Mokymasis groti gitara ==
Gi svarbiausia mokymosi groti gitara dalis - tai išmokti bruzgenti stygomis kokius tai [[gitaros akordai|gitaros akordus]], bet tam reikia, kad stygas spaudžiantys pirštai atbuktų ir nustotų skaudėti. Štai būtent šitai ir yra didžiausias pasiekimas, be kurio - anei niekur nepajudėsi. Turim nuliūdinti tuo, kad be šito jokios priemonės nepadės ir apgauti nieko nepavyks, nors ir prisigalvoja žmonės visokių ten antpirščių ir kitų antgalių.

Mokantis groti, ilgainiui matyt reiks pramokti dviejų esminių grojimo būdų - [[struminimas|struminimo]] ir [[pikinimas|pikinimo]], tačiau pradžioje lengviausia pradėti nuo struminimo, nes rezultatas pasijus daug greičiau, o pastangų reiks mažiau.

=== Pradinis planas ir mazoliai ===
Jei mokysitės pagroti kasdien po truputį, tai planas bus maždaug toks:
* Pirma savaitė - grojam kasdien 3-5 kartus per dieną maždaug po 1-5 minutes, tiesiog tiek, kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukus. Ši savaitė skirta vien [[mozolis|mozolių]] startui ir viskas. Mokytis groti dar negalėsit, nes plona ir jautri pirštų oda neleis laikyti stygų, per daug skaudės. Taisyklė - bandyti groti po labai trumpai, bet daug kartų, ir įvairiose pirštų galiukų vietose daryti įspaudas nuo stygų.
* Antra savaitė - grojam kasdien 2-3 kartus per dieną maždaug po 3-7 minutes, irgi kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukai. Šios savaitės gale jau galėsite mokytis paprastus akordus, nes dėka pirminių, kol kas dar plonų mozolių, galėsit nulaikyti stygas prispaustas ilgiau, nei keletą sekundžių. Realiai antros savaitės galas - tai ir yra mokymosi groti pradžia.
* Trečia savaitė - grojam kasdien 1-2 kartus per dieną maždaug po 10-15 minučių, čia jau realiai pradedam mokintis akordų, nes pirštai jau turi gan juntamus mozolius ir gali gana ilgai nulaikyti stygas. Kuo įvairiau bandysit laikyti stygas, tuo platesnis bus mozolis ir tuo lengviau bus paskui.
* Ketvirta savaitė - jos gale mozoliai pasidaro jau ganėtinai tinkamais normaliam minutės-kitos grojimui, tai jei stengėtės prieš tai, per ją išmoksite kokius 2-3 populiariausius [[gitaros akordai|gitaros akordus]], o jau paskui viskas ims judėti žymiai lengviau.

Dėmesio, būkit sau pakankamai švelnūs, darydami [[mozoliai|mozolius]] - nes jei ant pirštų atsiras pūslės arba įpjovimai, tai praktikoje teks vienai-dviem savaitėms atidėti mokymąsi ir viskas užsidels. Jei norit gero ir greito rezultato - neperspauskit su bandymais. Kriterijus paprastas: pajutot skausmą - padėjot gitarą į šalį. Pirštus apstojo skaudėti ir nesimato stygų įspaudų - galit vėl bandyti groti. Po kiek laiko skausmas rasis su vis didesniu uždelsimu ir vis silpnesnis, kol galų gale pirštai pripras.

Yra vienas variantas, kaip pradėti groti ir beveik be mazolių - tada reikia nusipirkti [[gitalėlė|gitalėlę]], nes ji maža, o todėl jos stygų įtempimas yra mažas. Tada reikia ją perderinti į [[GCFADG]] (nes įprastas [[ADGCEA]] visvien dar pjaus pirštus), ir štai tada su ta perderinta gitalėle jau galima groti ir be mozolių arba su labai minimaliais, visiškai plonyčiais. Tiek, kad bent minimaliai padori gitalėlė kainuoja beveik tiek, kiek ir įprasta didelė gitara, tai čia truputį kaštų klausimas, ar galite sau tą leisti.

=== Pirštų miklinimas ===
Kitas svarbus dalykas - reikia treniruoti pirštus judėti savarankiškai. Įprastiems žmonėms nervų sistema būna pripratusi, kad visi pirštai juda daugiau mažiau kartu - pvz., kaip gniaužiant kumštį, taip ir atgniaužiant. Bet grojant muzikos instrumentais, kiekvienas pirštas turi judėti visiškai nepriklausomai nuo kitų, paskirai. Pabandykit - ir nustebsite, kad pvz., jei norite palankstyti ar pajudinti kišamojo pobūdžio judesiu pavienį pirštą, tai beveik nesigauna - juda ir kiti trys. Mokymasis groti - tai didele dalimi būtent toks pat mokymasis judinti pirštus visai paskirai. Jei pirštus lavinsit tikslingai, tai groti išmoksite irgi daug greičiau.

Čia irgi reikia treniruočių, kur tiesiog kasdien po kelias minutes keliais būdais (lankstymo, judinimo pirmyn-atgal) bandytumėte judinti po vieną pirštą, nejudindamas kitų pirštų. Nors pirmomis dienomis bus sunku, po kelių savaičių pasidarys daug lengviau, o kartu atrasite, kad ir stygas daug lengviau darosi užspausti. Beje, būna ir specialių tam tikslui skirtų treniruoklių.

Ir dar vienas dalykas - tai pirštų skėtimas ir lankstymas, kad prasitampytų. Normalaus dydžio gitaros turi labai jau plačius tarpus tarp skirsnių, todėl kai kurias pirštų kombinacijas normalus žmogus gali išmokti daryti tik kai tuos pirštus išmoks labai jau plačiai išskėsti, ir to, deja, išvengti nepavyks. Taigi, teks pirštus tampyti.

Taigi, svarbiausias dalykas čia - prasilaužti, o norint prasilaužti - pirma reikia susitaikyti, kad mokymosi pradžia bus ne mokymasis groti, o tik [[mozoliai|mozolių]] auginimas. Na, ir dar pirštų treniravimas.

=== Gitaros akordų mokymasis ===
Pirmasis tikslas - tai išmokti greitai ir natūraliai kaitalioti tris pirmus lengviausius ir dažniausiai pasitaikančius [[gitaros akordai|gitaros akordus]] - A, D ir E (aka A major, D major ir E major). Paskui, aišku, galima pasimokyti ir dar kelių kitų.

Realus lūžis, kaip visi sutaria, įvyks tada, kai tam tikru momentu pradėsit kaitalioti [[gitarų akordai|gitarų akordus]] ir groti jų kombinacijas, vadinamas progresijomis. Vat tada pasijus, kad darosi ne mazolių trynimas, o jau tikras grojimas. Pradžioje jis bus labai paprastas, pvz., kaitaliojant kokius nors du artimus akordus, bet jau visvien girdėsis kažkokios skirtingos tonacijos ir melodingi garsai. Štai juos tada po truputį ir pradėsit auginti, ir čia jau bus užsiėmimas savo malonumui, kartu išmokstant vis daugiau ir daugiau ir daugiau.

Norint išmokti kaitalioti akordus, t.y., groti progresijas (suprask - melodijas), svarbu tiesiog pakartoti poros akordų seką keliasdešimt kartų. Tai yra taip vadinama kūno atmintis - pirštai išmoksta, kaip jiems keisti savo vietas ir viskas. Niekada tai nepavyks iš pirmo ar antro ar trečio karto. Bet padarot tą 20 kartų - ir jau gaunasi. Padarot 120 kartų - ir jau gaunasi visiškai natūraliai.

=== Kokią gitarą rinktis mokymuisi? ===
: Yra toksai atsakytas klausimas - [[Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]

Tai trumpas atsakymas yra toksai, kad [[klasikinė gitara]] arba [[gitarlėlė]] yra du geriausi pasirinkimai. Trečias variantas - tai rinktis [[ukulėlė|ukulėlę]], o jau paskui pereiti prie klasikinės gitaros ar gitarlėlės.

Bendrai tai turim pastebėti, kad šimtus metų gitaros buvo konstruojamos pagal principą "''darykim taip, kad geras, 30 metų koncertinę patirtį turintis gitaristas galėtų išgauti gražesnius garsus''", tad pradinis barjeras mokymuisi čia gana didelis. Bene pirmas posūkis priešinga kryptimi įvyko tik visai neseniai, kai [[Yamaha]] sukūrė tą savo garsiąją [[gitalėlė|gitalėlę]], kurioje ir skirsnių plotį padarė kiek gaunasi mažesnį, ir stygų įtempimą kartu sumažino - viskas taip, kad būtų patogu ir pradedančiąjam, ir kad galima būtų groti ne vardan kančių, o vardan malonumo. Tai už tai šitą firmą mylim nepaisant didelių [[kainos|kainų]].

== Dar žr. ==
* [[Gitarų gamintojų sąrašas]]

[[Category:Gitaros|*]]
[[Category:Muzika]]

Pikinimas

2026-10-25T16:44:59Z

Traukinys:

'''Pikinimas''' - vienas iš dviejų pagrindinių būdų groti [[gitara]] - kai stygos yra tampomos pavieniui arba, kartais - poromis, bet užkabinant pirštais būtent konkrečias pasirinktas stygas. Pikinama, grojant visokias solo partijas, konkrečias specifines melodijas ir panašiai.

Pikinimas gerokai skiriasi, priklausomai nuo to, kokia gitara pasirinkta - jei grojama [[klasikinė gitara|klasikine gitara]], tai dažniausiai pikinama būna pirštais, gi tuo tarpu jei pikinama, grojant [[akustinė gitara|akustine gitara]] ar [[elektrinė gitara|elektrine gitara]], tai pikinama būna, naudojant [[brauktukas|brauktuką]].

Grojant klasikine gitara, pikinimas yra gerokai dažnesnis grojimo būdas, tai dėl to klasikinės gitaros grifas yra gerokai platesnis, o tarpai tarp stygų yra juntamai didesni, nes taip tiesiog lengviau pataikyti į konkrečias stygas. Nors tie tarpai tarp stygų skiriasi vos pora milimetrų, bet kai reikia pirštu užkabinti konkrečią stygą, nesuvirpinant kitų, tai tie pora milimetrų jau gan smarkiai pasijunta.

Pikinimas būna užrašomas gitaros tabais, kurie vaizduoja šešias horizontaliai sudėstytas stygas (apatinė reiškia viršutinę, o viršutinė - apatinę), ant kurių sužymima, ant kurios fretos turi būti ta styga (ar pora stygų) užspausta, tą stygą ar stygas pikinant. Aišku, galima taip užrašinėti ir struminimą, bet paprastai toks užrašymas taikomas pikinimui.

== Dar žr. ==
* [[Struminimas]] - kitas iš dviejų pagrindinių grojimo gitara būdų

[[Category:Gitaros]]

Struminimas

2026-10-25T16:43:44Z

Traukinys:

'''Struminimas''' - vienas iš poros pagrindinių grojimo gitara būdų, kai per stygas būna brūžinama pirštais ar nagais, pervarant krūvą stygų vienu metu. Gaunamas tada ritmiškas, sodrus garsas, kuris užpildo erdvę ritmu ir duoda klausytojams bendrinį muzikos pojūtį, tačiau be aiškiau išreikštos melodijos.

Grojant [[akustinė gitara|akustine gitara]], struminimas yra daug dažnesnis grojimo būdas, tai dėl to tokių gitarų grifai yra juntamai siauresni, o tarpai tarp stygų - pastebimai mažesni. Dėl tų mažesnių tarpų struminant pirštai lengvaiu perslysta nuo vienos stygos ant kitos ir struminimas gaunasi greitesnis ir lengvesnis. Aišku, tie tarpų skirtumai nėra baisūs, tarpai tarp stygų skiriasi vos pora milimetrų, bet tas skirtumas jau daro savo.

Struminimas būna užrašomas sekomis iš D ir U raidžių, kartais dar pridedant X:
* D (nuo žodžio "Down" arba "Downstroke") - reiškia braukimą žemyn, nuo viršutinės stygos link apatinės
* U (nuo žodžio "Up" arba "Upstroke") - reiškia braukimą aukštyn, nuo apatinės stygos link viršutinės
* X reiškia stuktelėjimą per gesinamas stygas ar per gitaros korpusą
* Tarpas reiškia vieno ėjimo praleidimą

Kaip pvz., vienas iš tipiškų [[flamenco]] struminimų užrašomas kaip D DUD DUD D D D

== Dar žr. ==
* [[Pikinimas]] - kitas iš dviejų pagrindinių grojimo gitara būdų

[[Category:Gitaros]]

Pikinimas

2026-10-25T16:39:50Z

Traukinys:

'''Pikinimas''' - vienas iš dviejų pagrindinių būdų groti [[gitara]] - kai stygos yra tampomos pavieniui arba, kartais - poromis, bet užkabinant pirštais būtent konkrečias pasirinktas stygas. Pikinama, grojant visokias solo partijas, konkrečias specifines melodijas ir panašiai.

Pikinimas gerokai skiriasi, priklausomai nuo to, kokia gitara pasirinkta - jei grojama [[klasikinė gitara|klasikine gitara]], tai dažniausiai pikinama būna pirštais, gi tuo tarpu jei pikinama, grojant [[akustinė gitara|akustine gitara]] ar [[elektrinė gitara|elektrine gitara]], tai pikinama būna, naudojant [[brauktukas|brauktuką]].

Grojant klasikine gitara, pikinimas yra gerokai dažnesnis grojimo būdas, tai dėl to klasikinės gitaros grifas yra gerokai platesnis, o tarpai tarp stygų yra juntamai didesni, nes taip tiesiog lengviau pataikyti į konkrečias stygas.

Pikinimas būna užrašomas gitaros tabais, kurie vaizduoja šešias horizontaliai sudėstytas stygas (apatinė reiškia viršutinę, o viršutinė - apatinę), ant kurių sužymima, ant kurios fretos turi būti ta styga (ar pora stygų) užspausta, tą stygą ar stygas pikinant. Aišku, galima taip užrašinėti ir struminimą, bet paprastai toks užrašymas taikomas pikinimui.

== Dar žr. ==
* [[Struminimas]] - kitas iš dviejų pagrindinių grojimo gitara būdų

[[Category:Gitaros]]

Pikinimas

2026-10-25T16:34:44Z

Traukinys:

'''Pikinimas''' - vienas iš dviejų pagrindinių būdų groti [[gitara]] - kai stygos yra tampomos pavieniui arba, kartais - poromis, bet užkabinant pirštais būtent konkrečias pasirinktas stygas. Pikinama, grojant visokias solo partijas, konkrečias specifines melodijas ir panašiai.

Pikinimas gerokai skiriasi, priklausomai nuo to, kokia gitara pasirinkta - jei grojama [[klasikinė gitara|klasikine gitara]], tai dažniausiai pikinama būna pirštais, gi tuo tarpu jei pikinama, grojant [[akustinė gitara|akustine gitara]] ar [[elektrinė gitara|elektrine gitara]], tai pikinama būna, naudojant [[brauktukas|brauktuką]].

Pikinimas būna užrašomas gitaros tabais, kurie vaizduoja šešias horizontaliai sudėstytas stygas (apatinė reiškia viršutinę, o viršutinė - apatinę), ant kurių sužymima, ant kurios fretos turi būti ta styga (ar pora stygų) užspausta, tą stygą ar stygas pikinant. Aišku, galima taip užrašinėti ir struminimą, bet paprastai toks užrašymas taikomas pikinimui.

== Dar žr. ==
* [[Struminimas]] - kitas iš dviejų pagrindinių grojimo gitara būdų

[[Category:Gitaros]]

Struminimas

2026-10-25T16:32:20Z

Traukinys: Naujas puslapis: '''Struminimas''' - vienas iš poros pagrindinių grojimo gitara būdų, kai per stygas būna brūžinama pirštais ar nagais, pervarant krūvą stygų vienu metu. Gaunamas tada ritmiškas, sodrus garsas, kuris užpildo erdvę ritmu ir duoda klausytojams bendrinį muzikos pojūtį, tačiau be aiškiau išreikštos melodijos. Struminimas būna užrašomas sekomis iš D ir U raidžių, kartais dar pridedant X: * D (nuo žodžio "Down" arba "Downstroke") - reiškia braukimą...

Pikinimas

2026-10-25T16:25:58Z

Traukinys: Naujas puslapis: '''Pikinimas''' - vienas iš dviejų pagrindinių būdų groti gitara - kai stygos yra tampomos pavieniui arba, kartais - poromis, bet užkabinant pirštais būtent konkrečias pasirinktas stygas. Pikinama, grojant visokias solo partijas, konkrečias specifines melodijas ir panašiai. Pikinimas gerokai skiriasi, priklausomai nuo to, kokia gitara pasirinkta - jei grojama klasikine gitara, tai dažniausiai pikinama būna pirštais, gi tuo tarpu jei...

Bossa nova

2026-10-25T16:02:33Z

Traukinys:

'''Bossa nova''' - toksai muzikos stilius, gana specifiškas mišinys iš labai relaksinio [[džiazas|džiazo]] ir [[samba|sambos]], atsiradęs [[Brazilija|Brazilijoje]] apie kokius tai 195x metus, išplitęs ten visokiuose [[naktiniai klubai|naktiniuose klubuose]], o vėliau prasimušęs ir į visokias kitas šalis. Šiuo metu bossa nova (lietuviai paprastai rašo su viena [[s]], kaip "bosa nova" ar išvis kaip vieną žodį - "bosanova") yra toksai gana ribotuose sluoksniuose populiarus stilius.

Pagal prasmę, išvertus iš braziliško [[portugalų kalba|portugalų kalbos]] varianto, "bossa nova" maždaug reiškia "''nauja banga''", "''nauja nuotaika''" ar "''nauja energija''", bet tikslus vertimas sunkiai galimas, nes tas žodis "''bossa''" labai jau neapibrėžtas ir neaiškus.

Vienas iš ryškesnių bosa novos skirtumų nuo džiazo ar sabos - kad ją gali groti mažai atlikėjų, kartais netgi pavienis gitaristas, kas nelabai gautųsi, jei bandytume groti [[džiazas|džiazą]] ar [[samba|sambą]]. Kitą vertus, dažniausiai visgi bosa nova grojama kelių žmonių grupelėmis, kur būna ir koks nors [[saksofonas]], [[kontrabosas]] ir [[mušamieji]] - [[būgnai]] ar [[metalofonas]] ar dar kas nors. Kokios nors [[gitara|gitaros]] gali net ir nebūti.

Visas grojimas būna tylus, ramus, bet visgi ritmiškas ir su šiokiu tokiu tempu, pagal kurį galima šokti. Tiesa, tokie šokiai pagal bosa novą būna ant geros ribos tarp šiaip šokimo ir erotinio glaustymosi bei trynimosi šlaunimis. Savo atsipalaidavimu ir ramybės pojūčiu bosa novos melodijos primena [[lietaus melodija|lietaus melodiją]], tik kad yra visgi kiek ritmiškesnės ir greitesnės.

Bossa nova ativru pavidalu prasidėjo apie [[1959]] metus, kai buvo išleistas filmas "Orfeu Negro" aka "Black Orpheus". Filmas buvo gražus, bet tragiškas ir liūdnas, tačiau ten buvo keletas dainų, sugrotų kaip mišinys tarp [[samba]] ir [[džiazas|džiazo]], ir dainos tos buvo labai neblogos, daugelį žmonių užkabinusios. Štai taip paskui ir kilo tokia naujos muzikos banga.

Matyt garsiausias visų laikų bossa nova gabalas yra dainininkės Astrud Gilberto ir saksofonisto Stan Getz daina "The Girl From Ipanema", išleista [[1964]]. Ne ką mažiau garsi ir tos pat Astrud Gilberto daina "Corcovado", išleista [[1962]]. Na, dar taip pat klasikiniu tapęs tos pat Astrud Gilberto gabalas "Água de Beber", išleistas [[1965]].

[[Category:Muzika]]

Lietaus melodija

2026-10-25T15:56:49Z

Traukinys:

'''Lietaus melodija''' - toksai bendrinis pavadinimas iš [[džazas|džazo]] kilusiai akordų progresijai, kuri tinka lietingai dienai relaksuoti, skambinant kokias papuola sekos natas ir improvizuojant, viską sukant ratu. Anglų kalba šita progresija dažniau vadinama kaip "''Bedroom Shimmer''" ir panašiai, nes labai tinka snaudimui, romantikai, šiaip gulinėjimui ir tinginiavimui, atsipalaidavimui ir taip toliau. Tokia muzika mėgstama restoranų.

Klasikiniu atveju lietaus melodija yra kaip seka Cmaj7-Fadd9-Am7-G, bet išties tų panašių sekų gali būti belenkiek, nes jos yra tokios labai jau [[random]], kaip lietaus barbenimas.

Nors dažniausiai lietaus melodija grojama gitara, išties ji yra bene tobulai lengva [[ukulėlė|ukulėlei]], nes du iš akordų išspaudžiami vienu pirštu, vienas yra paprastas tripirštis, o vienas - išvis nei vienos stygos nespaudžiant.

Bendrai tai šiai melodijai būdingas lėtas tempas, relaksas ir visokie kiti 7 serijos akordai, kurių galima vos ne belenkaip primaišyti, kad atsirastų įvairovė.

Lietaus melodijos kilmė nelabai aiški, nors aišku tiek, kad susijusi su [[džiazas|džiazu]]. Lietuviškas pavadinimas "Lietaus melodija" bene labiausiai išgarsintas buvo grupės [[Antis]], kuri gan buvo išleidusi ne per daug relaksinį, bet perpus permaišytą su panašiomis sekomis gabalą - tas šitaip ir vadinosi. Ten gal melodijos ir buvo kitos, bet skambėjo kaip tai panašiai.

== Dar žr. ==
* Yra ir atskiras muzikos stilius su panašiomis melodijomis, tik kiek greitesnis ir ritmiškesnis - [[Bossa nova]]

[[Category:Muzika]]

Bossanova

2026-10-25T15:55:55Z

Traukinys: Nukreipiama į Bossa nova

#redirect [[Bossa nova]]

Bosanova

2026-10-25T15:55:46Z

Traukinys: Nukreipiama į Bossa nova

#redirect [[Bossa nova]]

Bosa nova

2026-10-25T15:55:33Z

Traukinys: Nukreipiama į Bossa nova

#redirect [[Bossa nova]]

Bossa nova

2026-10-25T15:55:08Z

Traukinys: Naujas puslapis: '''Bossa nova''' - toksai muzikos stilius, gana specifiškas mišinys iš labai relaksinio džiazo ir sambos, atsiradęs Brazilijoje apie kokius tai 195x metus, išplitęs ten visokiuose naktiniuose klubuose, o vėliau prasimušęs ir į visokias kitas šalis. Šiuo metu bossa nova (lietuviai paprastai rašo su viena s, kaip "bosa nova" ar išvis kaip vieną žodį - "bosanova") yra toksai gana ribotuose sluoksni...

Audio technika

2026-10-25T00:42:19Z

Traukinys: Pašalintas nukreipimas į Audio sistemos

'''Audio technika''' - įvairiausia [[elektroninė technika]], skirta visokio garso atkūrimui. Tokia elektronika būna pati įvairiausia, pradedant sudėtingomis [[audio sistemos|audio sistemomis]] ir baigiant kokiomis nors [[magnetolos|magnetolomis]] bei [[ausinukai|ausinukais]]. Taigi, audiotechnikai priskiriamos [[kolonėlės]], [[magnetofonai]], [[radijo imtuvai]], [[ausinės]], [[patefonai]] ir kiti panašūs daiktai, kurie skirti garsams, o neretai - šiaip kokiam nors [[muzika|muzikos]] pavidalo [[triukšmas|triukšmui]] skleisti.

Paprastai įrašymui ar koncertiniams reikalams skirta, profesionalų naudojama įranga prie audio technikos nepriskiriama, o priskiriama visokioms profesionalioms [[muzikos prekės|muzikos prekėms]].

Senais laikais audio technikos industrija buvo viena iš smarkiai augusių, galingų ir stiprių pramonės rūšių, bet paskui užėjo [[didžioji audio krizė]], tai taip ta industrija ir nunyko, didžiulė dalis įmonių subankrutavo, o kurios liko gyvos - dabar gamina neaišku ką.

Šiais laikais visokią audio techniką perka visokie [[seni perdylos]] ir šiaip kokie nors [[melomanai]], nes visoksai [[žalias jaunimėlis]] puikiai pasitenkina, grodami garsą iš savo [[telefonai|telefonų]].

[[Category:Įranga]]

Audio technika

2026-10-25T00:34:34Z

Traukinys: Nukreipiama į Audio sistemos

#redirect [[Audio sistemos]]

Elektroninė technika

2026-10-25T00:34:04Z

Traukinys: Naujas puslapis: '''Elektroninė technika''' - bendras pavadinimas viskam, kame tik yra apdirbinėjami visokie elektroniniai signalai ir kas turi kokias tai rankenėles, lemputes ir kažką ten daro. Kaip sako visokie elektrikai - tai "silpnų srovių technika", bet su tuo ne visi sutiktų, nes būna ir dar silpnesnių srovių, nei šitos. Dažniausia visokia elektroninė technika pakliūna į dvi kategorijas - audio technika ir kompiuteriai, bet dar gi būna telefonai, o dar b...

'''Elektroninė technika''' - bendras pavadinimas viskam, kame tik yra apdirbinėjami visokie elektroniniai signalai ir kas turi kokias tai rankenėles, lemputes ir kažką ten daro. Kaip sako visokie elektrikai - tai "silpnų srovių technika", bet su tuo ne visi sutiktų, nes būna ir dar silpnesnių srovių, nei šitos.

Dažniausia visokia elektroninė technika pakliūna į dvi kategorijas - [[audio technika]] ir [[kompiuteriai]], bet dar gi būna [[telefonai]], o dar būna šiaip visokie [[žaislai]], o dar būna kokia nors muzikantams skirta įranga, kaip kad [[elektriniai vargonėliai]] ar [[gitariniai kubai]], ir taip toliau, ir taip toliau.

Taip kad čia su ta elektronine technika nėra paprastas reikalas, nes daug ten visokių dalykų, kuriuos kartais net neaišku, kaip suklasifikuoti.

[[Category:Įranga]]

Mikšerinis pultas

2026-10-25T00:29:43Z

Traukinys:

[[Vaizdas:Tascam_model-16-miksiravimo_mikserinis_pultas.jpg|500px|thumb|right|Gana nedidukas [[Tascam]] firmos garso pultas, kurio pakaktų mėgėjiškai muzikos grupei įgarsinti, o jau visvien rankenėlių kiekis yra toks, kad normaliam žmogui [[maža nepasirodytų]]. Tokio Tascam pulto kaina grubiai apie 800 eurų, o jei pirktumėt panašų [[Behringer]], tai būtų tik kokie 350, bet tai jau nebūtų Tascam pultas.]]
'''Mikširavimo konsolė''', '''mikšerinis pultas''' arba tiesiog '''mikšeris''' - toksai įrenginys, kuris paima elektrinį garso signalą iš kelių šaltinių ir apjungia į vieną ar du išėjimus. Kadangi toksai signalų apjunginėjimas turi krūvas visokių nenumatytų komplikacijų, tai paprastai mikširavimo pultas nebūna tiesiog kelių laidų sujungimas, o turi visokių papildomų schemų ir tam skirtų rankenėlių, kurių būna ganėtinai daug. Ir dėl to tasai lyg ir paprastas darbas pavirsta į visai komplikuotą.

Paprastai mikšerinis pultas turi daug įėjimo kanalų, bet nedaug išėjimo kanalų. Išėjimas iš principo reikalingas būna tik [[stereo]], tad faktiniai du išėjimo kanalai gaunasi. Bet įėjimo kanalų gali būti labai daug.

Kaip pvz., kai groja kokia nors grupė, tai įėjimui gali reikti kanalo iš atlikėjo [[mikrofonas|mikrofono]], trijų palaikančių choristų mikrofonų, kokių dviejų-trijų mušamųjų mikrofonų, tada iš trijų klavišinių per [[klavišinis kubas|klavišinį kubą]], tada iš gitaros per [[gitarinis kubas|gitarinį kubą]], tada iš bosinės gitaros per [[bosinis kubas|bosinį kubą]]. Tai atrodo vat toksai nekaltas atvejis, o jau reikia kokių 10 įėjimo kanalų. Tai čia dar be atsargos, tiesiog minimaliai skaičiuojant.

Panašiai, nors kiek paprasčiau, gali būti ir su kokio nors renginio įgarsinimu - reikia mikrofono vedančiąjam, reikia dviejų mikrofonų pokalbių dalyviams, reikia foninės muzikos - štai ir keturi kanalai išsyk. Ir jei sudėsi juos belenkaip, tai arba tos muzikos nesigirdės, arba atvirkščiai - ji žmonių balsus visiškai užgoš. Jei norėsit muziką junginėti iš kelių šaltinių - nu tai reiks dar kelių papildomų kanalų.

Tipiškos problemos, kurias sprendžia mikšeriniai pultai, būna štai vat tokios:
* Reikia apjungti vienon krūvon kokius 2-3, o gal ir 5 mikrofonus, kurie gali būti visai netoli vienas kito. Jei jie netoli vienas kito, gaunasi nepageidautinas [[reverbas]], todėl reikia mikrofonų slopinimo ir išjunginėjimo.
* Reikia apjungti kelis skirtingus garso šaltinius, pvz., foninę muziką ir mikrofoną, ir dar taip, kad vienas kito neužgožtų. Tai reiškia, kad signalų šaltinius reikia reguliuoti.
* Signalo šaltinis (tipišku atveju mikrofonas) gali būti smarkiai per silpnas, todėl reikia jį gerokai sustiprinti
* Gali būti labai prastos signalo dažninės ar triukšminės charakteristikos, dėl kurių reikia pataisyti garsą, ir būtent vienam įėjimo kanalui, o ne bendrai visam išėjimui
* Kartais tiesiog reikia tai įjungti, tai išjungti kažkuriuos signalų šaltinius, sudedant reikalingą šaltinių kombinaciją
* Kartais begrojant ką nors, dar prieš jungiant, reikia pasiklausyti ir pareguliuoti, kokio bus garsumo ir kaip skambės, per ausines, o jau tada perjungti į garsų transliavimą

Tai žodžiu, gaunasi taip, kad mikšerinis pultas pasidaro ne toks jau paprastas įrenginys, nes atsiranda ten visokių niuansų ir niuansėlių, ir tada kiekvienam įėjimo kanalui tenka prikabinti po atskirą stiprintuvą, kelis dažnių reguliatorius, garso jungiklį, bendrą garsumo reguliatorių, plius dar kokių nors schemų, pvz., kad ir triukšmo šalinimui ar kokiems nors garso efektams.

Nors tokie įrenginiai ir sudėtingi, kaina labai priklauso ne tik nuo to, kiek ten kanalų ir ką jie ten daro, bet ir nuo to, kokio padorumo yra firma, kuri gamina. Geriausi garso pultai būna iš tokių firmų, kaip [[Solid State Logic]] ar [[Avid]], bet ten tai jau [[kosTmosas]]. Normalesni žmonės žiūri į tokias firmas, kaip [[Tascam]], [[Soundcraft]], [[Allen & Heath]] ar [[PreSonus]], tačiau gerą ir žymiai pigesnę įrangą daro ir tokios firmos, kaip [[Yamaha]], bet pas mus matyt populiariausi visai neblogi, tačiau pigūs [[Behringer]], [[Mackie]], [[Alto Professional]] ar [[Midas]] pultai.

Bendrai tai be mikšerinio pulto sunku apsieiti, jei kažką gudresnio su garsu darai (hint - viskas prasideda nuo mikrofono), bet jei nedarai renginių, tai ir to pulto nereikia.

[[Category:Įranga]]

Vaizdas:Tascam model-16-miksiravimo mikserinis pultas.jpg

2026-10-25T00:20:14Z

Traukinys:

Klavišinis kubas

2026-10-25T00:06:35Z

Traukinys:

'''Klavišinis kubas''' arba kalbainiškai vadinant - "klaviatūros stiprintuvas" - tokia atskira rūšis muzikantų naudojamos [[aktyvi kolonėlė|aktyvios kolonėlės]], kuri turi tiesines stiprinimo charakteristikas ir paprastai gerai atkuria itin žemus ir itin aukštus dažnius, taip pat dažniausiai turi ne vieną, o kelis, mikširavimo režimu veikiančius įėjimus. Naudojama su įvairiais [[elektriniai vargonėliai|elektriniais vargonėliais]] ir [[sintezatoriai|sintezatoriais]].

Klavišinis kubas savo pavadinimą gavęs yra nuo [[gitarinis kubas|gitarinio kubo]], tik kad atsiradęs keliais dešimtmečiais vėliau. Jei pirmi gitariniai kubai radosi dar apie patį [[XXa.]] vidurį, tai klavišiniai kubai ėmė rastis ir plisti tik po to, kai išplito visokie [[elektriniai vargonėliai]].

Klavišiniai kubai turi kelis esminius skirtumus, lyginant su gitariniais:
* Kadangi elektrinių vargonėlių signalas visada būdavo gan stiprus, čia neprireikė didelio jautrumo stiprinimo su teigiamu grįžtamuoju ryšiu, todėl paprastai nėra ir "Gain" reguliatoriaus, atitinkamai nėra ir garso distorcijos
* Klavišininkai labai dažnai naudoja daugiau, nei vieną sintezatorių, arba tie sintezatoriai būna iš kelių komponentų, tai todėl tenka jungti po kelis įrenginius, taigi, tipiškas klavišinis kubas turi 2-4 įėjimus, kur kiekvienas įėjimas turi atskirą garso reguliatorių
* Kadangi sintezatoriai neretai gali duoti ir baisiai žemus, ir baisiai aukštus dažnius, tai klavišiniai kubai turi labai išplėstą dažnių juostą, o toje pat kolonėlėje neretai būna keli garsiakalbiai

Kadangi klavišiniai kubai būna kiek sudėtingesni ir geresnį garsą duodantys, tai ir kaina paprastai būna gerokai didesnė, negu gitarinių kubų. Kitą vertus, neretai vietoje klavišinių kubų naudojami gitariniai, nes dažnai ir tų užtenka.

Kadangi klavišinis kubas gali turėti kelis įėjimus su reguliavimais, tai labai paprastais atvejais tokį kubą galima naudoti ir vietoje [[mikširavimo pultas|mikširavimo pulto]], tiesa, labai jau primityvaus. Bet kartais taip ir būna, kad nieko sudėtingo ir nereikia.

Lietuvoje, o ir pasaulyje, matyt žinomiausi yra [[Roland]] firmos klavišiniai kubai, nors galima rasti ir kitų gamintojų.

== Klavišinių ir gitarinių kubų naudojimo skirtumai ==
Klavišinį kubą galima laisvai naudoti ir vietoje gitarinio kubo, tik reikia turėti omeny, kad kadangi jis neturi "Gain" reguliatoriaus, tai neduoda ir iškraipymų. Taigi, visus iškraipymus teks daryti su [[gitariniai pedalai|gitariniais pedalais]]. Antra vertus, klavišinio kubo jautrumas yra mažas, tad su [[elektrinė gitara|elektrine gitara]] tiesiogiai jis gali veikti prastokai, gitaros gali tiesiog nesigirdėti arba ji gali girdėtis per silpnai.

Gitarinį kubą irgi laisvai galima naudoti vietoje klavišinio, tik reikia susitaikyti, kad negausit tų šiurpuliukus ar kitus ribinius pojūčius keliančių efektų, susijusių su itin aukštais ir itin žemais dažniais. Plius, jei turėsit kelis sintezatorius, tai reiks juos jungti per [[mikšeris|mikšerį]], nes skylė įėjimui tik viena.

[[Category:Įranga]]
[[Category:Muzika]]