Pipedija - Naudotojo indėlis [lt]

Komunistai

2013-07-16T14:04:13Z

Socialis:

{{Vandalai}}
[[Vaizdas:Stalin.jpg|300px|thumb|right|Komunistų šventasis Jofkė]]
'''Komunistai''', dar vadinami revoliucionieriai - drąsus, bebaimiai žmonės. Sutikę - paspauskit ranka ir palinkėkit jiems sekmės. Esant galimybei prisijunkite prie jų partijos.

== Įdomūs faktai ==
* Dėl komunistų agresyvumo nepelnytai sukompromituoti visi [[gėjai]].
* Kita komunistų atmaina - [[fašistai]]
* Rusai ir komunistai - toli gražu ne viena ir tas pat
* Komunistai kalti dėl [[rusofobija|rusofobijos]]
* Komunistai jau bandė trinti faktus iš šio puslapio
* Nutekėjus nuotraukoms iš slaptos [[Angela_Gossow|Angelos Gossow]] fotosesijos paaiškėjo kad ir mylimiause [[pipedija|pipedijos]] [[blondinė]] yra komunistė ar tai [[anarchistai|anarchistė]]...
[[Vaizdas:Angela.jpg|300px|thumb|left|[[Angela Gossow]] [[tokia]] miela...]]

== Komunizmas Lietuvoje ==
Iki antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo koks šimtas Rusijos ambasados išlaikomų komunistų į kuriuos niekas jokio dėmesio nekreipė, dažnas kartu pagerti už Rusijos ambasados pinigus eidavo.

Po antrojo pasaulinio karo buvo nuspręsta daryti kolūkius ir kooperatyvus. Kadangi visi protingi žmonės iš tos sumanymo juokėsi, nuspręsta visus protingus išvežti į Sibirą. Protingi buvo atrenkami pagal tai, kiek turto turi, arba jeigu kokias pareigas prie Smetonos turėjo. Dalis protingų, vengdami išvežimo, išvažiavo į užsienį, dar kiti išėjo į mišką, o likę apsimetė durniais.

Po to prasidėjo nuoseklus komunizmo kūrimas, kurio linksmumas tame ir buvo kad normalių žmonių dar nemažai buvo likę, bet visi turėjo apsimesti durniais. Įkurtos specialios organizacijos vaikams: pionieriai ir komjaunuoliai.

Po to normalūs žmonės išmirė, ėmė trūkti maisto ir komunistai nusprendė komunizmą palikti tik Rusijoj, o kitose valstybėse komunizmo nekurti, kad būtų ką valgyti. Kas šitos istorijos nežino, naiviai gąsdina, kad komunistai tuoj vėl ateis. Niekur jie neateis, jie gi valgyt nori!

== Politologinis pamfletas: "Dėl visko kalti kapitalistai" ==
Ir visiškai nebaisu taip rėkti (net gi madinga!), nes komunistų partijos Lietuvoje nėra. Komunizmą galime nagrinėti kaip doktriną, o komunistais vadinkime ne tik tuos, kurie priklauso šiai partijai visame Pasaulyje, bet ir tuos, kurių mes gal net ir nepažįstame. Komunizmas nūdienos Lietuvoje reiškia blogį!
(čia ne dėl to, kad Sąjūdžiui šiemet 20).

Istoriškai Lietuvoje dar nėra partijų: pasak vieno šulo, tėra viena Partija ir maždaug 17 atskilusių jos kuopelių. Visa kita, pasak buvusio funkcionieriaus - marginalai. (tai vat - Murzos partija irgi:) Net gi to paties Sąjūdžio kūrimasis glaudžiai susijęs su tuometine LKP - apie tai prabilta beveik po 20 - ties metų. Kai kyla koks nors sąmyšis šalyje, visada prisimenami komunistai. Atrodo, kad šiame amžiaus tarpsnyje komunizmo šmėkla natūraliai sklando ne tik užsienio žvalgybų veiksmuose, bet ir žmonių galvose bei gi prisiminimuose. Kai kurios šios istorijos hidros galvos, norėtųsi tikėti, neišnyks niekada: okupacija, tremtys, genocidas... Dalis hidros galvų - Partijos Auksas, Berijos meilužės ar "Žydiškas sąmokslas" - virpins ne tik metraštininkų plunksnas, bet ir smalsuolių uoslę. Kurias komunistinės hidros galvas sunaikinti, išrovus su stuburu - sprendžia visi ir kiekvienas.

Makabriškai čia skamba ne tai, kad "KGB gyva", bet tai, kad istorijoje puikiai žinoma, kuo visa tai prasidėjo ir iki ko atvedė skirtingais laikotarpiais, tačiau išvados ignoruojamos. Keista todėl, kad pvz: vokiečiai vis dar purtosi nuo Hitlieriaus ir visokeriopai stengiasi, kad, ginkdie, ta nesąmonė nepasikartotų...

Gal kai kas iš nūdienos jaunųjų skaitytojų dar nežino, kas tais yra - komunizmas, tai galima būtų pradėti pasakojimą maždaug taip: "gyveno kartą Che Guevara..."

[[Vaizdas:F5-CAolhoz.jpg|200px|thumb|left|Komunizmas kaime]]

Pati komunizmo idėja išrutuliota Marx ir Engels, diegta Lenin ir Stalin, tačiau kai kurie dar linkę sieti ją su Kristaus mokymu apie komunas, bendruomenes, skupina. Ekonominiu aspektu aiškai sukritikuota Hayak ir kitų liberalistų, tačiau, kai saka "ne apie sakalus daina"!

"Iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam - pagal poreikius" leido visokiems teisuoliams atiminėti iš kitų ir dalintis tarpusavyje. Tokią pat tendenciją stebime ir nūdienos socialdemokratų or kokių paksuolių pasisakymuose. Komunistinė nostalgija tiek gyva Lietuvos žmonių protuose, kad ir po šiolei neigiami istoriniai faktai dėl Lietuvos okupaciją, trėmimus, genocidą, sakoma, kad Sąjūdį sukūrė KGB ir visaip aiškinama "geros kaimynystės ir stiprių ryšių su Rusija" neabejotinos perspektyvos nauda. Kai kurie grįžę tremtinai parduoda jiems valstybės skirtus butus ir grįžta atgal - už Uralo.

Kaip pažymėjo V. Vasiliauskas, ir po šiolei Lietuvą tarsi pasityčiodami iš liberalistų valdo du partijos sekretoriai... Nes liberalistai tik ekonomikos mokėsi, o per socialinės inžinerijos/informatikos paskaitas partinėje mokykloje matyt uz kampo rūkė.
Tūlas rinkėjas labiau gręžiasi į Rusijos suvirintoją ar DOSAF`o majorą, mieliau renkasi užnuodytą citramoną ir baltarusišką varškę, žavisi "Pervy Baltiski" objektyvumu ir šoka pagal "Russkoe radio". Kitas dar gi nesupranta, kam reikalingas euras, tik paaiškinus, kad tai - toks europietiškas rublis, o EU - savotiška NVS, išsprūsta atodūsis, kaip gera buvo anuomet...

Betgi nepamirškime, kad, tiek pati [[ideologija]], tiek ilgainiui susiformavęs visuotinio kolektyvizmo gyvenimo būdas geležiniais plūgais prasinešė per daugelio tautų mąstyseną. Kalbant apie Lietuvą, matome, kad komunistinės hidros čiuptuvai ne tik giliai įsiraizgę nemažoje dalyje piliečių galvų, tačiau dar gi yra visaip kaip puoselėjami norsalgijos irgi visokių revoliucionieriškų paskatų (ką jau kalbėti apie Rusiją irgi kaimyninę Baltarusiją!) Stalininės represijos, chruščioviški kukurūzai bei brežneviški zastojai ilgainiui žmogų išmokė gyventi ne tai, kad prisitaikėliškai, ale dar ir padlaižūniškai atsargiai. Būtent iš tų laikų gajus vogimo instinktas, o revoliucingas bandos bliovimas primena gražiausią pasaulyje muziką: atkreipkime dėmesį į šiuolaikinius revoliucininkus, siūlančius neišpasakytą gėrį, pasidomėkime jų biografijomis!

[[Category:Reiškiniai]]
[[Category:Grupuotės]]

Kapitalizmas

2013-07-16T13:59:49Z

Socialis: /* Valstybė ir kapitalizmas */

[[Vaizdas:Kapitalistine_piramide_1.jpg|400px|thumb|right|Tipinė kapitalistinė klasinė visuomenė XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje]]
'''Kapitalizmas''' - ekonominė santvarka, paremta [[pridėtinės vertės procesas|pridėtinės vertės procesu]], pinigų ir privačios nuosavybės garbinimų. Nors kapitalizme bendras pragyvenimo lygis kyla, jis visada nukrenta į žemiausia lygi krizės laikotarpiu, nuo kurio vėl viskas turi prasidėti iš naujo. Dėl naturalaus pasaulio resursu ribotumo, kapitalizmo plėtra ir pelno kaupimas turės drastiškai sustoti, kas nulems kapitalizmo pasaulinės ekonominės sistemos sugriūvimą. Kapitalizmas pasižymi pasaulinio lygio samdomų darbininkų išnaudojimų, ekologinėmis katastrafomis ir pasauliniais karais. Kapitalizmas tai pirmoji sistema kuri sukurė tinkamas sąlygas žmonijos susinaikinimui.

== Laukinis kapitalizmas ==
Laukinis kapitalizmas - tai pati grynoji (nevaldoma, nereguliuojama) kapitalizmo forma. Faktiškai, labiau pasaulyje plito tik iki XIX a. pabaigos, daugiausiai - Šiaurės ir Pietų Amerikose, o XX a. pradžioje, ypač - po [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] - nunyko. Šios kapitalizmo formos esmė ta, kad viską valdo piniginiai sandėriai, o valstybė į nieką nesikiša.

Laukinis kapitalizmas - šlykštus savo kraštutinėmis išnaudojimo formomis. Viena iš populiariausių, paplitusių JAV anglies šachtose iki pat XX a. pradžios, buvo paremta tokiu scenarijumi:
* Būsimam šachtininkui pasiūlomas atlyginimas, kuris yra keleriopai didesnis, nei atlyginimų vidurkis šalyje
* Pasamdytas šachtininkas nuvežamas į angliakasių miestelį
* Ten paaiškėja, kad ir maistas, ir būstas, ir bet kas parduodama dešimteriopai brangiau, nei vidutiniškai, iš šachtos miestelio teritorijos išeiti draudžiama, o artimiausia nepriklausoma parduotuvė - už 100 mylių.
* Nepaisant to, šachtininkui lengvai parduodamos prekės kreditan, už didžiulius procentus (kai kada - 10 proc. per dieną)
* Jau po kelių savaičių šachtininkas tampa visiškai prasiskolinusiu vergu.
* Bandantys pabėgti šachtininkai pagaunami, nuteisiami už skolas ir išsyk pasiunčiami dirbti į tas pačias šachtas, bet jau kaip kaliniai - bandant pabėgti vėl, šaudomi.

Labai panašūs scenarijai buvo taikomi ir Pietų Amerikos plantacijose, miškų kirtimo versle, netgi kai kuriose gamyklose, etc.. [[Gegužės Pirmoji|Gegužės Pirmosios]] įvykiai JAV tapo gaivališku protestu būtent prieš tokias išnaudojimo formas.

== Oligopolijos ir monopolijos ==
Bet kuriuo atveju, nevaldomas ir nereguliuojamas kapitalizmas ilgainiui perauga į [[monopolija|monopolines]] ir [[oligopolija|oligopolines]] formas. T.y., susidaro [[superkorporacijos]], kurių finansinė galia pakankama, kad sunaikinti bet kokius smulkius konkurentus. [[Rinka]] tampa pilnai kontroliuojama, techninės naujovės nekuriamos, [[konkurencija]] visiškai nuslopsta, [[korporacijos]] pelnus didina, didindamos parduodamų prekių bei paslaugų [[kainos|kainas]], nes nėra ir negali atsirasti jokių konkurentų, su kuriais superkorporacijos neįstengtų susidoroti.

Oligopolijų ir monopolijų susidarymas pažeidžia esminį kapitalistinės santvarkos privalumą - konkurenciją. [[Istorija|Istoriniai]] faktai rodo, kad vienintelis būdas pataisyti tokią padėtį - tai valstybinis reguliavimas, prievartiniu būdu apribojant monopolijų ir oligopolijų teises, tokias superkorporacijas skaidant ir pan..

== Reguliuojamas kapitalizmas ==
Šiuolaikinės kapitalizmo formos yra gan giliai reguliuojamos. Praktika rodo, kad [[valstybė|valstybės]] kišimasis į korporacijų veiklą duoda labai teigiamus rezultatus. [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] metu labiausiai nukentėjo būtent tos šalys, kur valstybė verslą reguliavo mažiausiai (ypač - [[JAV]]), tuo tarpu [[Vakarų Europa]] nuo šios krizės nukentėjo gerokai silpniau. Panaši situacija pasikartojo ir Naftos krizės metu - reguliuojamą [[rinka|rinką]] turinčios šalys didelių sunkumų nepatyrė.

Istoriškai žinoma, kad efektyviausi reguliavimo metodai yra šie:
* Stiprus [[oligopolijos|oligopolijų]] bei [[monopolijos|monopolijų]] veiklos ribojimas.
* Valstybinės [[investicijos]] į ilgalaikius (daugiau, kaip 10-15 metų trukmės) projektus
* Lėšų perskirstymas (netgi neefektyvus perskirstymas garantuoja, kad [[kapitalas]] nesikoncentruos mažos grupės rankose)
* Itin aktyvus [[smulkus verslas|smulkaus verslo]] rėmimas, šiltnamio sąlygos startuojantiems verslams
* Perteklinės investicijos į mokslą bei [[švietimas|švietimą]]
* Strateginis valstybės vystymosi prioritetų reguliavimas

==Valstybė ir kapitalizmas==
Kapitalizmas be valstybės yra tolygus visiškai anarchijai. Kapitalizmas realiai gali egzistuoti tik kartu su valstybine kontrole, nes kapitalizmas pats savaime neturi jokių kontrolės mechanizmų.

Kapitalizmo principai vyrauja visada ir visur iki tol kol žmonija išauga iš laukinės būsenos ir sukuria komunizmo santvarką. Akmens amžiaus pabaigoje įsivyravo [[matriarchatas]], nes augindamos grūdines kultūras, moterys galėjo planuotai išlaikyti gentį (nepriklausomai, kaip pasiseks [[medžioklė]]). Pridėtinė vertė gaunama parduodant grūdines kultūras, užaugintas prie Nilo ar Tigro ir Eufrato, leido šioms gentims užkariauti aplinkines žemes. [[Vergovė]] Senovės Romoje irgi kūrė pridėtinę vertę, nes [[vergai]] buvo [[investicija]]. Ši struktūra žlugo, kai [[romėnai]] baigė savo užkariavimus, nebuvo papildomų vergų. Dabartinė pridedamoji vertė kuriama išnaudojant samdomajį darbą.

Kvaila kalbėti, kad visi gali būti verslininkais. Pagrindinis kapitalas ir jį valdanti klasė susikūrė per masini išnaudojima, kolonijinį plėšimą ir karus. Žemės nuosavbė ir resursai yra riboti todėl kapitalizme išteklių nuosavybę realiai turi ir valdo tik mažas kiekis žmonių.

Kapitalizmas be valstybės - barbarizmas ir pinigų diktatūra. Kapitalizmas su valstybe - sistemizuotas išnaudojimas, chaosas paverstas į sąlygine tvarką.

[[Category:Reiškiniai]]

Kapitalizmas

2013-07-16T11:46:56Z

Socialis:

[[Vaizdas:Kapitalistine_piramide_1.jpg|400px|thumb|right|Tipinė kapitalistinė klasinė visuomenė XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje]]
'''Kapitalizmas''' - ekonominė santvarka, paremta [[pridėtinės vertės procesas|pridėtinės vertės procesu]], pinigų ir privačios nuosavybės garbinimų. Nors kapitalizme bendras pragyvenimo lygis kyla, jis visada nukrenta į žemiausia lygi krizės laikotarpiu, nuo kurio vėl viskas turi prasidėti iš naujo. Dėl naturalaus pasaulio resursu ribotumo, kapitalizmo plėtra ir pelno kaupimas turės drastiškai sustoti, kas nulems kapitalizmo pasaulinės ekonominės sistemos sugriūvimą. Kapitalizmas pasižymi pasaulinio lygio samdomų darbininkų išnaudojimų, ekologinėmis katastrafomis ir pasauliniais karais. Kapitalizmas tai pirmoji sistema kuri sukurė tinkamas sąlygas žmonijos susinaikinimui.

== Laukinis kapitalizmas ==
Laukinis kapitalizmas - tai pati grynoji (nevaldoma, nereguliuojama) kapitalizmo forma. Faktiškai, labiau pasaulyje plito tik iki XIX a. pabaigos, daugiausiai - Šiaurės ir Pietų Amerikose, o XX a. pradžioje, ypač - po [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] - nunyko. Šios kapitalizmo formos esmė ta, kad viską valdo piniginiai sandėriai, o valstybė į nieką nesikiša.

Laukinis kapitalizmas - šlykštus savo kraštutinėmis išnaudojimo formomis. Viena iš populiariausių, paplitusių JAV anglies šachtose iki pat XX a. pradžios, buvo paremta tokiu scenarijumi:
* Būsimam šachtininkui pasiūlomas atlyginimas, kuris yra keleriopai didesnis, nei atlyginimų vidurkis šalyje
* Pasamdytas šachtininkas nuvežamas į angliakasių miestelį
* Ten paaiškėja, kad ir maistas, ir būstas, ir bet kas parduodama dešimteriopai brangiau, nei vidutiniškai, iš šachtos miestelio teritorijos išeiti draudžiama, o artimiausia nepriklausoma parduotuvė - už 100 mylių.
* Nepaisant to, šachtininkui lengvai parduodamos prekės kreditan, už didžiulius procentus (kai kada - 10 proc. per dieną)
* Jau po kelių savaičių šachtininkas tampa visiškai prasiskolinusiu vergu.
* Bandantys pabėgti šachtininkai pagaunami, nuteisiami už skolas ir išsyk pasiunčiami dirbti į tas pačias šachtas, bet jau kaip kaliniai - bandant pabėgti vėl, šaudomi.

Labai panašūs scenarijai buvo taikomi ir Pietų Amerikos plantacijose, miškų kirtimo versle, netgi kai kuriose gamyklose, etc.. [[Gegužės Pirmoji|Gegužės Pirmosios]] įvykiai JAV tapo gaivališku protestu būtent prieš tokias išnaudojimo formas.

== Oligopolijos ir monopolijos ==
Bet kuriuo atveju, nevaldomas ir nereguliuojamas kapitalizmas ilgainiui perauga į [[monopolija|monopolines]] ir [[oligopolija|oligopolines]] formas. T.y., susidaro [[superkorporacijos]], kurių finansinė galia pakankama, kad sunaikinti bet kokius smulkius konkurentus. [[Rinka]] tampa pilnai kontroliuojama, techninės naujovės nekuriamos, [[konkurencija]] visiškai nuslopsta, [[korporacijos]] pelnus didina, didindamos parduodamų prekių bei paslaugų [[kainos|kainas]], nes nėra ir negali atsirasti jokių konkurentų, su kuriais superkorporacijos neįstengtų susidoroti.

Oligopolijų ir monopolijų susidarymas pažeidžia esminį kapitalistinės santvarkos privalumą - konkurenciją. [[Istorija|Istoriniai]] faktai rodo, kad vienintelis būdas pataisyti tokią padėtį - tai valstybinis reguliavimas, prievartiniu būdu apribojant monopolijų ir oligopolijų teises, tokias superkorporacijas skaidant ir pan..

== Reguliuojamas kapitalizmas ==
Šiuolaikinės kapitalizmo formos yra gan giliai reguliuojamos. Praktika rodo, kad [[valstybė|valstybės]] kišimasis į korporacijų veiklą duoda labai teigiamus rezultatus. [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] metu labiausiai nukentėjo būtent tos šalys, kur valstybė verslą reguliavo mažiausiai (ypač - [[JAV]]), tuo tarpu [[Vakarų Europa]] nuo šios krizės nukentėjo gerokai silpniau. Panaši situacija pasikartojo ir Naftos krizės metu - reguliuojamą [[rinka|rinką]] turinčios šalys didelių sunkumų nepatyrė.

Istoriškai žinoma, kad efektyviausi reguliavimo metodai yra šie:
* Stiprus [[oligopolijos|oligopolijų]] bei [[monopolijos|monopolijų]] veiklos ribojimas.
* Valstybinės [[investicijos]] į ilgalaikius (daugiau, kaip 10-15 metų trukmės) projektus
* Lėšų perskirstymas (netgi neefektyvus perskirstymas garantuoja, kad [[kapitalas]] nesikoncentruos mažos grupės rankose)
* Itin aktyvus [[smulkus verslas|smulkaus verslo]] rėmimas, šiltnamio sąlygos startuojantiems verslams
* Perteklinės investicijos į mokslą bei [[švietimas|švietimą]]
* Strateginis valstybės vystymosi prioritetų reguliavimas

==Valstybė ir kapitalizmas==
Kapitalizmas be valstybės yra tolygus visiškai anarchijai. Kapitalizmas realiai gali egzistuoti tik kartu su valstybine kontrole, nes kapitalizmas pats savaime neturi jokių kontrolės mechanizmų.

Kapitalizmo principai vyrauja visada ir visur iki tol kol žmonija išgauga iš laukinės būsenos ir sukuria komunizmo santvarką. Akmens amžiaus pabaigoje įsivyravo [[matriarchatas]], nes augindamos grūdines kultūras, moterys galėjo planuotai išlaikyti gentį (nepriklausomai, kaip pasiseks [[medžioklė]]). Pridėtinė vertė gaunama parduodant grūdines kultūras, užaugintas prie Nilo ar Tigro ir Eufrato, leido šioms gentims užkariauti aplinkines žemes. [[Vergovė]] Senovės Romoje irgi kūrė pridėtinę vertę, nes [[vergai]] buvo [[investicija]]. Ši struktūra žlugo, kai [[romėnai]] baigė savo užkariavimus, nebuvo papildomų vergų. Dabartinė pridedamoji vertė kuriama įvertinant efektyvumą, kadangi komunikacinės technologijos pasiekė neregėtas aukštumas.

Kvaila kalbėti, kad visi gali būti verslininkais. Pagrindinis kapitalas ir ja valdanti klasė susikūrė per masini išnaudojima, kolonialistini plėšima ir karus. Žemės nuosavbė ir resursai yra riboti todėl kapitalizme išteklių nuosavybę realiai turi ir valdo tik mažas kieki žmonių.

Kapitalizmas be valstybės - barbarizmas ir pinigų diktatūra. Kapitalizmas su valstybe - sistemizuotas išnaudojimas, chaosas paverstas į sąlyginę tvarką.

[[Category:Reiškiniai]]

Kapitalizmas

2013-07-16T11:46:20Z

Socialis:

[[Vaizdas:Kapitalistine_piramide_1.jpg|400px|thumb|right|Tipinė kapitalistinė klasinė visuomenė XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje]]
'''Kapitalizmas''' - ekonominė santvarka, paremta [[pridėtinės vertės procesas|pridėtinės vertės procesu]], pinigų ir privačios nuosavybės garbinimų. Nors kapitalizme bendras pragyvenimo lygis kyla, jis visada nukrenta į žemiausia lygi krizės laikotarpiu, nuo kurio vėl viskas turi prasidėti iš naujo. Dėl naturalaus pasaulio resursu ribotumo, kapitalizmo plėtra ir pelno kaupimas turės drastiškai sustoti, kas nulems kapitalizmo pasaulinės ekonominės sistemos sugriųvimą. Kapitalizmas pasižymi pasaulinio lygio samdomų darbininkų išnaudojimų, ekologinėmis katastrafomis ir pasauliniais karais. Kapitalizmas tai pirmoji sistema kuri sukurė tinkamas sąlygas žmonijos susinaikinimui.

== Laukinis kapitalizmas ==
Laukinis kapitalizmas - tai pati grynoji (nevaldoma, nereguliuojama) kapitalizmo forma. Faktiškai, labiau pasaulyje plito tik iki XIX a. pabaigos, daugiausiai - Šiaurės ir Pietų Amerikose, o XX a. pradžioje, ypač - po [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] - nunyko. Šios kapitalizmo formos esmė ta, kad viską valdo piniginiai sandėriai, o valstybė į nieką nesikiša.

Laukinis kapitalizmas - šlykštus savo kraštutinėmis išnaudojimo formomis. Viena iš populiariausių, paplitusių JAV anglies šachtose iki pat XX a. pradžios, buvo paremta tokiu scenarijumi:
* Būsimam šachtininkui pasiūlomas atlyginimas, kuris yra keleriopai didesnis, nei atlyginimų vidurkis šalyje
* Pasamdytas šachtininkas nuvežamas į angliakasių miestelį
* Ten paaiškėja, kad ir maistas, ir būstas, ir bet kas parduodama dešimteriopai brangiau, nei vidutiniškai, iš šachtos miestelio teritorijos išeiti draudžiama, o artimiausia nepriklausoma parduotuvė - už 100 mylių.
* Nepaisant to, šachtininkui lengvai parduodamos prekės kreditan, už didžiulius procentus (kai kada - 10 proc. per dieną)
* Jau po kelių savaičių šachtininkas tampa visiškai prasiskolinusiu vergu.
* Bandantys pabėgti šachtininkai pagaunami, nuteisiami už skolas ir išsyk pasiunčiami dirbti į tas pačias šachtas, bet jau kaip kaliniai - bandant pabėgti vėl, šaudomi.

Labai panašūs scenarijai buvo taikomi ir Pietų Amerikos plantacijose, miškų kirtimo versle, netgi kai kuriose gamyklose, etc.. [[Gegužės Pirmoji|Gegužės Pirmosios]] įvykiai JAV tapo gaivališku protestu būtent prieš tokias išnaudojimo formas.

== Oligopolijos ir monopolijos ==
Bet kuriuo atveju, nevaldomas ir nereguliuojamas kapitalizmas ilgainiui perauga į [[monopolija|monopolines]] ir [[oligopolija|oligopolines]] formas. T.y., susidaro [[superkorporacijos]], kurių finansinė galia pakankama, kad sunaikinti bet kokius smulkius konkurentus. [[Rinka]] tampa pilnai kontroliuojama, techninės naujovės nekuriamos, [[konkurencija]] visiškai nuslopsta, [[korporacijos]] pelnus didina, didindamos parduodamų prekių bei paslaugų [[kainos|kainas]], nes nėra ir negali atsirasti jokių konkurentų, su kuriais superkorporacijos neįstengtų susidoroti.

Oligopolijų ir monopolijų susidarymas pažeidžia esminį kapitalistinės santvarkos privalumą - konkurenciją. [[Istorija|Istoriniai]] faktai rodo, kad vienintelis būdas pataisyti tokią padėtį - tai valstybinis reguliavimas, prievartiniu būdu apribojant monopolijų ir oligopolijų teises, tokias superkorporacijas skaidant ir pan..

== Reguliuojamas kapitalizmas ==
Šiuolaikinės kapitalizmo formos yra gan giliai reguliuojamos. Praktika rodo, kad [[valstybė|valstybės]] kišimasis į korporacijų veiklą duoda labai teigiamus rezultatus. [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] metu labiausiai nukentėjo būtent tos šalys, kur valstybė verslą reguliavo mažiausiai (ypač - [[JAV]]), tuo tarpu [[Vakarų Europa]] nuo šios krizės nukentėjo gerokai silpniau. Panaši situacija pasikartojo ir Naftos krizės metu - reguliuojamą [[rinka|rinką]] turinčios šalys didelių sunkumų nepatyrė.

Istoriškai žinoma, kad efektyviausi reguliavimo metodai yra šie:
* Stiprus [[oligopolijos|oligopolijų]] bei [[monopolijos|monopolijų]] veiklos ribojimas.
* Valstybinės [[investicijos]] į ilgalaikius (daugiau, kaip 10-15 metų trukmės) projektus
* Lėšų perskirstymas (netgi neefektyvus perskirstymas garantuoja, kad [[kapitalas]] nesikoncentruos mažos grupės rankose)
* Itin aktyvus [[smulkus verslas|smulkaus verslo]] rėmimas, šiltnamio sąlygos startuojantiems verslams
* Perteklinės investicijos į mokslą bei [[švietimas|švietimą]]
* Strateginis valstybės vystymosi prioritetų reguliavimas

==Valstybė ir kapitalizmas==
Kapitalizmas be valstybės yra tolygus visiškai anarchijai. Kapitalizmas realiai gali egzistuoti tik kartu su valstybine kontrole, nes kapitalizmas pats savaime neturi jokių kontrolės mechanizmų.

Kapitalizmo principai vyrauja visada ir visur iki tol kol žmonija išgauga iš laukinės būsenos ir sukuria komunizmo santvarką. Akmens amžiaus pabaigoje įsivyravo [[matriarchatas]], nes augindamos grūdines kultūras, moterys galėjo planuotai išlaikyti gentį (nepriklausomai, kaip pasiseks [[medžioklė]]). Pridėtinė vertė gaunama parduodant grūdines kultūras, užaugintas prie Nilo ar Tigro ir Eufrato, leido šioms gentims užkariauti aplinkines žemes. [[Vergovė]] Senovės Romoje irgi kūrė pridėtinę vertę, nes [[vergai]] buvo [[investicija]]. Ši struktūra žlugo, kai [[romėnai]] baigė savo užkariavimus, nebuvo papildomų vergų. Dabartinė pridedamoji vertė kuriama įvertinant efektyvumą, kadangi komunikacinės technologijos pasiekė neregėtas aukštumas.

Kvaila kalbėti, kad visi gali būti verslininkais. Pagrindinis kapitalas ir ja valdanti klasė susikūrė per masini išnaudojima, kolonialistini plėšima ir karus. Žemės nuosavbė ir resursai yra riboti todėl kapitalizme išteklių nuosavybę realiai turi ir valdo tik mažas kieki žmonių.

Kapitalizmas be valstybės - barbarizmas ir pinigų diktatūra. Kapitalizmas su valstybe - sistemizuotas išnaudojimas, chaosas paverstas į sąlyginę tvarką.

[[Category:Reiškiniai]]

Kapitalizmas

2013-07-16T11:44:14Z

Socialis:

[[Vaizdas:Kapitalistine_piramide_1.jpg|400px|thumb|right|Tipinė kapitalistinė klasinė visuomenė XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje]]
'''Kapitalizmas''' - ekonominė santvarka, paremta [[pridėtinės vertės procesas|pridėtinės vertės procesu]], pinigų ir privačios nuosavybės garbinimų. Nors kapitalizme bendras pragyvenimo lygis kyla, jis visada nukrenta į žemiausia lygi krizės laikotarpiu, nuo kurio vėl viskas turi prasidėti iš naujo. Dėl naturalaus pasaulio resursu ribotumo, kapitalizmo ekspansija, pelno kaupimas turės drastiškai sustoti, kas sąlygos kapitalizmo pasaulinės ekonominės sistemos sugriųvimą. Kapitalizmas pasižymi pasaulinio lygio samdomų darbininkų išnaudojimų, ekologinėmis katastrafomis ir pasauliniais karais. Kapitalizmas tai pirmoji sistema kuri sukurė tinkamas sąlygas žmonijos susinaikinimui.

== Laukinis kapitalizmas ==
Laukinis kapitalizmas - tai pati grynoji (nevaldoma, nereguliuojama) kapitalizmo forma. Faktiškai, labiau pasaulyje plito tik iki XIX a. pabaigos, daugiausiai - Šiaurės ir Pietų Amerikose, o XX a. pradžioje, ypač - po [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] - nunyko. Šios kapitalizmo formos esmė ta, kad viską valdo piniginiai sandėriai, o valstybė į nieką nesikiša.

Laukinis kapitalizmas - šlykštus savo kraštutinėmis išnaudojimo formomis. Viena iš populiariausių, paplitusių JAV anglies šachtose iki pat XX a. pradžios, buvo paremta tokiu scenarijumi:
* Būsimam šachtininkui pasiūlomas atlyginimas, kuris yra keleriopai didesnis, nei atlyginimų vidurkis šalyje
* Pasamdytas šachtininkas nuvežamas į angliakasių miestelį
* Ten paaiškėja, kad ir maistas, ir būstas, ir bet kas parduodama dešimteriopai brangiau, nei vidutiniškai, iš šachtos miestelio teritorijos išeiti draudžiama, o artimiausia nepriklausoma parduotuvė - už 100 mylių.
* Nepaisant to, šachtininkui lengvai parduodamos prekės kreditan, už didžiulius procentus (kai kada - 10 proc. per dieną)
* Jau po kelių savaičių šachtininkas tampa visiškai prasiskolinusiu vergu.
* Bandantys pabėgti šachtininkai pagaunami, nuteisiami už skolas ir išsyk pasiunčiami dirbti į tas pačias šachtas, bet jau kaip kaliniai - bandant pabėgti vėl, šaudomi.

Labai panašūs scenarijai buvo taikomi ir Pietų Amerikos plantacijose, miškų kirtimo versle, netgi kai kuriose gamyklose, etc.. [[Gegužės Pirmoji|Gegužės Pirmosios]] įvykiai JAV tapo gaivališku protestu būtent prieš tokias išnaudojimo formas.

== Oligopolijos ir monopolijos ==
Bet kuriuo atveju, nevaldomas ir nereguliuojamas kapitalizmas ilgainiui perauga į [[monopolija|monopolines]] ir [[oligopolija|oligopolines]] formas. T.y., susidaro [[superkorporacijos]], kurių finansinė galia pakankama, kad sunaikinti bet kokius smulkius konkurentus. [[Rinka]] tampa pilnai kontroliuojama, techninės naujovės nekuriamos, [[konkurencija]] visiškai nuslopsta, [[korporacijos]] pelnus didina, didindamos parduodamų prekių bei paslaugų [[kainos|kainas]], nes nėra ir negali atsirasti jokių konkurentų, su kuriais superkorporacijos neįstengtų susidoroti.

Oligopolijų ir monopolijų susidarymas pažeidžia esminį kapitalistinės santvarkos privalumą - konkurenciją. [[Istorija|Istoriniai]] faktai rodo, kad vienintelis būdas pataisyti tokią padėtį - tai valstybinis reguliavimas, prievartiniu būdu apribojant monopolijų ir oligopolijų teises, tokias superkorporacijas skaidant ir pan..

== Reguliuojamas kapitalizmas ==
Šiuolaikinės kapitalizmo formos yra gan giliai reguliuojamos. Praktika rodo, kad [[valstybė|valstybės]] kišimasis į korporacijų veiklą duoda labai teigiamus rezultatus. [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] metu labiausiai nukentėjo būtent tos šalys, kur valstybė verslą reguliavo mažiausiai (ypač - [[JAV]]), tuo tarpu [[Vakarų Europa]] nuo šios krizės nukentėjo gerokai silpniau. Panaši situacija pasikartojo ir Naftos krizės metu - reguliuojamą [[rinka|rinką]] turinčios šalys didelių sunkumų nepatyrė.

Istoriškai žinoma, kad efektyviausi reguliavimo metodai yra šie:
* Stiprus [[oligopolijos|oligopolijų]] bei [[monopolijos|monopolijų]] veiklos ribojimas.
* Valstybinės [[investicijos]] į ilgalaikius (daugiau, kaip 10-15 metų trukmės) projektus
* Lėšų perskirstymas (netgi neefektyvus perskirstymas garantuoja, kad [[kapitalas]] nesikoncentruos mažos grupės rankose)
* Itin aktyvus [[smulkus verslas|smulkaus verslo]] rėmimas, šiltnamio sąlygos startuojantiems verslams
* Perteklinės investicijos į mokslą bei [[švietimas|švietimą]]
* Strateginis valstybės vystymosi prioritetų reguliavimas

==Valstybė ir kapitalizmas==
Kapitalizmas be valstybės yra tolygus visiškai anarchijai. Kapitalizmas realiai gali egzistuoti tik kartu su valstybine kontrole, nes kapitalizmas pats savaime neturi jokių kontrolės mechanizmų.

Kapitalizmo principai vyrauja visada ir visur iki tol kol žmonija išgauga iš laukinės būsenos ir sukuria komunizmo santvarką. Akmens amžiaus pabaigoje įsivyravo [[matriarchatas]], nes augindamos grūdines kultūras, moterys galėjo planuotai išlaikyti gentį (nepriklausomai, kaip pasiseks [[medžioklė]]). Pridėtinė vertė gaunama parduodant grūdines kultūras, užaugintas prie Nilo ar Tigro ir Eufrato, leido šioms gentims užkariauti aplinkines žemes. [[Vergovė]] Senovės Romoje irgi kūrė pridėtinę vertę, nes [[vergai]] buvo [[investicija]]. Ši struktūra žlugo, kai [[romėnai]] baigė savo užkariavimus, nebuvo papildomų vergų. Dabartinė pridedamoji vertė kuriama įvertinant efektyvumą, kadangi komunikacinės technologijos pasiekė neregėtas aukštumas.

Kvaila kalbėti, kad visi gali būti verslininkais. Pagrindinis kapitalas ir ja valdanti klasė susikūrė per masini išnaudojima, kolonialistini plėšima ir karus. Žemės nuosavbė ir resursai yra riboti todėl kapitalizme išteklių nuosavybę realiai turi ir valdo tik mažas kieki žmonių.

Kapitalizmas be valstybės - barbarizmas ir pinigų diktatūra. Kapitalizmas su valstybe - sistemizuotas išnaudojimas, chaosas paverstas į sąlyginę tvarką.

[[Category:Reiškiniai]]

Kapitalizmas

2013-07-16T11:42:33Z

Socialis:

[[Vaizdas:Kapitalistine_piramide_1.jpg|400px|thumb|right|Tipinė kapitalistinė klasinė visuomenė XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje]]
'''Kapitalizmas''' - ekonominė santvarka, paremta [[pridėtinės vertės procesas|pridėtinės vertės procesu]], pinigų ir privačios nuosavybės garbinimų. Nors bendras gyvenimo lygis kyla, kapitalizme jis visada nukrenta į žemiausia lygi per krizes, nuo kurių vėl prasidėda ekspansija iš naujo. Dėl naturalaus pasaulio resursu ribotumo, kapitalizmo ekspansija, pelno kaupimas turės drastiškai sustoti, kas sąlygos kapitalizmo pasaulinės ekonominės sistemos sugriųvimą. Kapitalizmas pasižymi pasaulinio lygio samdomų darbininkų išnaudojimų, ekologinėmis katastrafomis ir pasaulinių karais. Kapitalizmas tai pirmoji sistema kuri sukurė tinkamas sąlygas žmonijos susinaikinimui.

== Laukinis kapitalizmas ==
Laukinis kapitalizmas - tai pati grynoji (nevaldoma, nereguliuojama) kapitalizmo forma. Faktiškai, labiau pasaulyje plito tik iki XIX a. pabaigos, daugiausiai - Šiaurės ir Pietų Amerikose, o XX a. pradžioje, ypač - po [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] - nunyko. Šios kapitalizmo formos esmė ta, kad viską valdo piniginiai sandėriai, o valstybė į nieką nesikiša.

Laukinis kapitalizmas - šlykštus savo kraštutinėmis išnaudojimo formomis. Viena iš populiariausių, paplitusių JAV anglies šachtose iki pat XX a. pradžios, buvo paremta tokiu scenarijumi:
* Būsimam šachtininkui pasiūlomas atlyginimas, kuris yra keleriopai didesnis, nei atlyginimų vidurkis šalyje
* Pasamdytas šachtininkas nuvežamas į angliakasių miestelį
* Ten paaiškėja, kad ir maistas, ir būstas, ir bet kas parduodama dešimteriopai brangiau, nei vidutiniškai, iš šachtos miestelio teritorijos išeiti draudžiama, o artimiausia nepriklausoma parduotuvė - už 100 mylių.
* Nepaisant to, šachtininkui lengvai parduodamos prekės kreditan, už didžiulius procentus (kai kada - 10 proc. per dieną)
* Jau po kelių savaičių šachtininkas tampa visiškai prasiskolinusiu vergu.
* Bandantys pabėgti šachtininkai pagaunami, nuteisiami už skolas ir išsyk pasiunčiami dirbti į tas pačias šachtas, bet jau kaip kaliniai - bandant pabėgti vėl, šaudomi.

Labai panašūs scenarijai buvo taikomi ir Pietų Amerikos plantacijose, miškų kirtimo versle, netgi kai kuriose gamyklose, etc.. [[Gegužės Pirmoji|Gegužės Pirmosios]] įvykiai JAV tapo gaivališku protestu būtent prieš tokias išnaudojimo formas.

== Oligopolijos ir monopolijos ==
Bet kuriuo atveju, nevaldomas ir nereguliuojamas kapitalizmas ilgainiui perauga į [[monopolija|monopolines]] ir [[oligopolija|oligopolines]] formas. T.y., susidaro [[superkorporacijos]], kurių finansinė galia pakankama, kad sunaikinti bet kokius smulkius konkurentus. [[Rinka]] tampa pilnai kontroliuojama, techninės naujovės nekuriamos, [[konkurencija]] visiškai nuslopsta, [[korporacijos]] pelnus didina, didindamos parduodamų prekių bei paslaugų [[kainos|kainas]], nes nėra ir negali atsirasti jokių konkurentų, su kuriais superkorporacijos neįstengtų susidoroti.

Oligopolijų ir monopolijų susidarymas pažeidžia esminį kapitalistinės santvarkos privalumą - konkurenciją. [[Istorija|Istoriniai]] faktai rodo, kad vienintelis būdas pataisyti tokią padėtį - tai valstybinis reguliavimas, prievartiniu būdu apribojant monopolijų ir oligopolijų teises, tokias superkorporacijas skaidant ir pan..

== Reguliuojamas kapitalizmas ==
Šiuolaikinės kapitalizmo formos yra gan giliai reguliuojamos. Praktika rodo, kad [[valstybė|valstybės]] kišimasis į korporacijų veiklą duoda labai teigiamus rezultatus. [[Didžioji Depresija|Didžiosios Depresijos]] metu labiausiai nukentėjo būtent tos šalys, kur valstybė verslą reguliavo mažiausiai (ypač - [[JAV]]), tuo tarpu [[Vakarų Europa]] nuo šios krizės nukentėjo gerokai silpniau. Panaši situacija pasikartojo ir Naftos krizės metu - reguliuojamą [[rinka|rinką]] turinčios šalys didelių sunkumų nepatyrė.

Istoriškai žinoma, kad efektyviausi reguliavimo metodai yra šie:
* Stiprus [[oligopolijos|oligopolijų]] bei [[monopolijos|monopolijų]] veiklos ribojimas.
* Valstybinės [[investicijos]] į ilgalaikius (daugiau, kaip 10-15 metų trukmės) projektus
* Lėšų perskirstymas (netgi neefektyvus perskirstymas garantuoja, kad [[kapitalas]] nesikoncentruos mažos grupės rankose)
* Itin aktyvus [[smulkus verslas|smulkaus verslo]] rėmimas, šiltnamio sąlygos startuojantiems verslams
* Perteklinės investicijos į mokslą bei [[švietimas|švietimą]]
* Strateginis valstybės vystymosi prioritetų reguliavimas

==Valstybė ir kapitalizmas==
Kapitalizmas be valstybės yra tolygus visiškai anarchijai. Kapitalizmas realiai gali egzistuoti tik kartu su valstybine kontrole, nes kapitalizmas pats savaime neturi jokių kontrolės mechanizmų.

Kapitalizmo principai vyrauja visada ir visur iki tol kol žmonija išgauga iš laukinės būsenos ir sukuria komunizmo santvarką. Akmens amžiaus pabaigoje įsivyravo [[matriarchatas]], nes augindamos grūdines kultūras, moterys galėjo planuotai išlaikyti gentį (nepriklausomai, kaip pasiseks [[medžioklė]]). Pridėtinė vertė gaunama parduodant grūdines kultūras, užaugintas prie Nilo ar Tigro ir Eufrato, leido šioms gentims užkariauti aplinkines žemes. [[Vergovė]] Senovės Romoje irgi kūrė pridėtinę vertę, nes [[vergai]] buvo [[investicija]]. Ši struktūra žlugo, kai [[romėnai]] baigė savo užkariavimus, nebuvo papildomų vergų. Dabartinė pridedamoji vertė kuriama įvertinant efektyvumą, kadangi komunikacinės technologijos pasiekė neregėtas aukštumas.

Kvaila kalbėti, kad visi gali būti verslininkais. Pagrindinis kapitalas ir ja valdanti klasė susikūrė per masini išnaudojima, kolonialistini plėšima ir karus. Žemės nuosavbė ir resursai yra riboti todėl kapitalizme išteklių nuosavybę realiai turi ir valdo tik mažas kieki žmonių.

Kapitalizmas be valstybės - barbarizmas ir pinigų diktatūra. Kapitalizmas su valstybe - sistemizuotas išnaudojimas, chaosas paverstas į sąlyginę tvarką.

[[Category:Reiškiniai]]