https://www.pipedija.com/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Riverside62 2026-06-30T05:25:50Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=88682 2025-07-29T09:10:54Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Unnamed.jpg|200px|thumb|right|Tai prasom, i svecius, kava nemokamai...]]<br /> <br /> Sveiki, toks puslapis nerastas.</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88681 2025-07-29T09:09:53Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet jam atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> <br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> <br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „idioto šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> <br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> <br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> <br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.<br /> <br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – viskas išgerta, dugnas stebėjo jį tarsi smerkdamas.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88680 2025-07-29T09:07:19Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet jam atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> <br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> <br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> <br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> <br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> <br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.<br /> <br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – viskas išgerta, dugnas stebėjo jį tarsi smerkdamas.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88679 2025-07-29T09:06:24Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet jam atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> <br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> <br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> <br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> <br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> <br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.<br /> <br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88678 2025-07-29T09:05:53Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet jam atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.<br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88677 2025-07-29T09:05:16Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet jam atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> <br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> <br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> <br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.<br /> <br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88676 2025-07-29T09:04:09Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet jam atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.<br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88675 2025-07-29T09:03:47Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O.<br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88674 2025-07-29T09:00:38Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, Omeganas įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, Omeganas pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė Omeganas, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė Omeganas, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> Omeganas patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, Omeganas pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu? – paklausė Omeganas, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir Omeganas, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip Omeganas jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti Omeganas.<br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. Omeganas įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo Omeganas.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, Omeganas jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88673 2025-07-29T08:53:25Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“, kurios bagažinėje buvo daugiau rūdžių nei vilčių.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta – arba bent jau bando.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, Omeganas įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, Omeganas pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė Omeganas, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė Omeganas, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> Omeganas patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, Omeganas pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu? – paklausė Omeganas, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir Omeganas, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip Omeganas jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti Omeganas.<br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. Omeganas įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo Omeganas.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, Omeganas jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija._Tavo_agentas&diff=88672 2025-07-29T08:52:06Z

<p>Riverside62: Naujas puslapis: 2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“, kurios bagažinėje buvo daugiau rūdžių nei vilčių. Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo gara...</p> <hr /> <div>2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“, kurios bagažinėje buvo daugiau rūdžių nei vilčių.<br /> Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta – arba bent jau bando.<br /> <br /> Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti.<br /> Išlipęs iš automobilio, Omeganas įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė.<br /> <br /> „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio.<br /> <br /> „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio.<br /> <br /> Priėjęs prie senos bažnyčios, Omeganas pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės.<br /> – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė Omeganas, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo.<br /> – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų.<br /> – Nori sekti paskui mane? – paklausė Omeganas, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia.<br /> <br /> Senukas linktelėjo.<br /> <br /> – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos.<br /> Omeganas patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą.<br /> <br /> Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, Omeganas pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą?<br /> Iš už nugaros kažkas išniro.<br /> <br /> – Kas tu? – paklausė Omeganas, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone.<br /> – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis.<br /> – Sek paskui mane, – tarė jis ir Omeganas, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė.<br /> <br /> Jie pasuko link kopų. Agentas – taip Omeganas jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje.<br /> – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas.<br /> – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti Omeganas.<br /> – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“.<br /> <br /> Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. Omeganas įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas.<br /> <br /> Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai.<br /> Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama.<br /> – Pasitaiko, – sumurmėjo Omeganas.<br /> <br /> Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama.<br /> <br /> Jis priėjo prie „Opelio“. Jis vis dar stovėjo ten, lyg nieko nebūtų įvykę. Lyg senukai neprognozuotų lietaus, lyg gyvenimo agentai nedalintų „Starkos“.<br /> <br /> Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“<br /> <br /> Grįždamas į miestą, Omeganas jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur.<br /> Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti.<br /> Nors truputį.</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Kaip_pri%C5%BEi%C5%ABr%C4%97ti_vaikus_j%C5%ABroje%3F&diff=88512 2025-07-21T13:04:31Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>Prižiūrėti vaikus jūroje – anoks čia juokas, patikėk. Atrodo, ką ten, vanduo, smėlis, banga dvi... Bet, žiūrėk, praeina penkios minutės – ir jau kažkas verkia, kažkas pametė kepurę, o trečias, matomai, bando pabėgt pas ruonius. Tai va.<br /> Jeigu vaikas vandeny – tai ir tu turi būti šalia. Ne „už dviejų skėčių“, ne „tik greit į telefoną“, bet čia pat, su akimis, ausimis, o gal net ir su šlapiais marškiniais. Nes kai vaikai vandeny – jūra tampa scena, o tu – pagrindinis aktorius. Ir, po galais, čia ne koks filmas, čia – atsakomybė.<br /> Pasakyk vaikui aiškiai: iki bambos ir nė žingsnio toliau. Ne „kaip norėsi“, ne „žiūrėsim pagal bangas“, o griežtai – iki čia. Nes vaikui atrodo, kad jis gali viską – nu ir ką, kad jo patirtis baigiasi ties vonia ir pripučiamu antimi.<br /> <br /> O prieš tą šventą įžengimą į jūrą – pasiruošimo ceremonija. Kepurė – anokia čia puošmena, bet svarbi. Kremas nuo saulės – taip, žinau, vaikas rėks, muistysis, bet visgi, geriau dabar pakovoti nei vėliau tepti nugėlusią nugarą. Ir, žinoma, gelbėjimosi ratas ar liemenė – nes banga visko nepaklaus.<br /> Niekada – niekada, nepalik vaikų vienų vandeny, galimai „tik trumpam“. Jūra neklausia, kiek laiko tu buvai nusisukęs – ji pasiima tiek, kiek jai reikia. Skamba grėsmingai? Nu tai taip ir yra. Geriau aštriai pasakyt, nei paskui galvą sukti.<br /> Vyresni broliai, sesės ar draugai – faini, bet jie ne atsakingi asmenys. Tik suaugęs žmogus. Nes kai mažiukas pradeda panikuoti, nelabai padės tas, kuris pats dar vos kojas suvaldo smėly.<br /> Dėl maisto – ne kitaip. Pavalgėt? Palaukiat. Jūra ir pilnas skrandis nesuderinami. Vaikas po pietų gali manyti, kad jis pasiruošęs šokinėt per bangas, bet organizmas galvoja kitaip. Tai vat ir gaunasi – dvi nuomonės, o laimi vis tiek jūra.<br /> Skaičiuok vaikus taip, lyg būtų milijonas eurų – tiksliai. Vienas dingo iš akių? Ieškai, kvieti, bėgi, jei reikia. Ne „ai, gal su močiute“, ne „man atrodo, nuėjo prie ledų“. Prie jūros „atrodo“ nepakanka – turi būti tikra.<br /> <br /> Smėlis bus visur. Ir burnoj, ir akyse, ir tarp batono riekelių. Tai normalu. Vaikas verkia, kad banga nuplovė pilį? Ramiai. Giliai įkvepi, paimi kastuvėlį ir eini statyti naujos. Jūra – ne vieta dramoms, bet, visgi, be jų dažnai neapsieinama.<br /> Ir, svarbiausia – būti šalia, ne tik fiziškai, bet ir galva. Nes vaikai dažnai neįsivaizduoja, kur pavojus. Jie džiaugiasi, šoka, taškosi, o tu – stebėk, reaguok, bet ir nepamiršk šypsotis. Po galais, juk ir tau reikia atostogų, tiesa? Tai vat, viską darom atsakingai – tada ir poilsis pavyksta, ir vaikai lieka sveiki, laimingi, o jūra – tik graži nuotykių dalis, ne grėsmė.<br /> [[Category:Klausimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Kaip_pri%C5%BEi%C5%ABr%C4%97ti_vaikus_j%C5%ABroje%3F&diff=88511 2025-07-21T13:03:06Z

<p>Riverside62: Naujas puslapis: Prižiūrėti vaikus jūroje – anoks čia juokas, patikėk. Atrodo, ką ten, vanduo, smėlis, banga dvi... Bet, žiūrėk, praeina penkios minutės – ir jau kažkas verkia, kažkas pametė kepurę, o trečias, matomai, bando pabėgt pas ruonius. Tai va. Jeigu vaikas vandeny – tai ir tu turi būti šalia. Ne „už dviejų skėčių“, ne „tik greit į telefoną“, bet čia pat, su akimis, ausimis, o gal net ir su šlapiais marškiniais. Nes kai vaikai vandeny –...</p> <hr /> <div>Prižiūrėti vaikus jūroje – anoks čia juokas, patikėk. Atrodo, ką ten, vanduo, smėlis, banga dvi... Bet, žiūrėk, praeina penkios minutės – ir jau kažkas verkia, kažkas pametė kepurę, o trečias, matomai, bando pabėgt pas ruonius. Tai va.<br /> Jeigu vaikas vandeny – tai ir tu turi būti šalia. Ne „už dviejų skėčių“, ne „tik greit į telefoną“, bet čia pat, su akimis, ausimis, o gal net ir su šlapiais marškiniais. Nes kai vaikai vandeny – jūra tampa scena, o tu – pagrindinis aktorius. Ir, po galais, čia ne koks filmas, čia – atsakomybė.<br /> Pasakyk vaikui aiškiai: iki bambos ir nė žingsnio toliau. Ne „kaip norėsi“, ne „žiūrėsim pagal bangas“, o griežtai – iki čia. Nes vaikui atrodo, kad jis gali viską – nu ir ką, kad jo patirtis baigiasi ties vonia ir pripučiamu antimi.<br /> <br /> O prieš tą šventą įžengimą į jūrą – pasiruošimo ceremonija. Kepurė – anokia čia puošmena, bet svarbi. Kremas nuo saulės – taip, žinau, vaikas rėks, muistysis, bet visgi, geriau dabar pakovoti nei vėliau tepti nugėlusią nugarą. Ir, žinoma, gelbėjimosi ratas ar liemenė – nes banga visko nepaklaus.<br /> Niekada – niekada, nepalik vaikų vienų vandeny, galimai „tik trumpam“. Jūra neklausia, kiek laiko tu buvai nusisukęs – ji pasiima tiek, kiek jai reikia. Skamba grėsmingai? Nu tai taip ir yra. Geriau aštriai pasakyt, nei paskui galvą sukti.<br /> Vyresni broliai, sesės ar draugai – faini, bet jie ne atsakingi asmenys. Tik suaugęs žmogus. Nes kai mažiukas pradeda panikuoti, nelabai padės tas, kuris pats dar vos kojas suvaldo smėly.<br /> Dėl maisto – ne kitaip. Pavalgėt? Palaukiat. Jūra ir pilnas skrandis nesuderinami. Vaikas po pietų gali manyti, kad jis pasiruošęs šokinėt per bangas, bet organizmas galvoja kitaip. Tai vat ir gaunasi – dvi nuomonės, o laimi vis tiek jūra.<br /> Skaičiuok vaikus taip, lyg būtų milijonas eurų – tiksliai. Vienas dingo iš akių? Ieškai, kvieti, bėgi, jei reikia. Ne „ai, gal su močiute“, ne „man atrodo, nuėjo prie ledų“. Prie jūros „atrodo“ nepakanka – turi būti tikra.<br /> <br /> Smėlis bus visur. Ir burnoj, ir akyse, ir tarp batono riekelių. Tai normalu. Vaikas verkia, kad banga nuplovė pilį? Ramiai. Giliai įkvepi, paimi kastuvėlį ir eini statyti naujos. Jūra – ne vieta dramoms, bet, visgi, be jų dažnai neapsieinama.<br /> Ir, svarbiausia – būti šalia, ne tik fiziškai, bet ir galva. Nes vaikai dažnai neįsivaizduoja, kur pavojus. Jie džiaugiasi, šoka, taškosi, o tu – stebėk, reaguok, bet ir nepamiršk šypsotis. Po galais, juk ir tau reikia atostogų, tiesa? Tai vat, viską darom atsakingai – tada ir poilsis pavyksta, ir vaikai lieka sveiki, laimingi, o jūra – tik graži nuotykių dalis, ne grėsmė.</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Parodyti_kiau%C5%A1us&diff=87686 2025-06-24T11:17:34Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>'''Parodyti kiaušus''' - tai čia taip sakoma, kad pabūti kietu ir pavaryt rimtai, kažką nugalint, neišsigąstant ir drąsiai elgiantis. Žodžiu, kaip sako - &quot;būti tikru vyru&quot;. Aišku, nors pasakymas ir [[seksizmas|seksistinis]] pačia ryškiausia lytine prasme, bet šitais laikais taikomas lygiai kiek [[vyrai|vyrams]], tiek ir [[moterys|moterims]], ir netgi valstybėms, taigi, išties tą seksizmą seniai jau ir praradęs.<br /> <br /> Kaip pvz. apie kiaušų rodymą:<br /> * [[Vytautas Landsbergis]] ir visa [[Lietuva]] parodė kiaušus, kai pakėlė Lietuvą kovai už Laisvę ir atsiskyrimą nuo [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]<br /> * [[Lietuva]] ir [[Saulius Skvernelis]] parodė kiaušus, kai nepripažino [[Lukašenka|Lukašenkos]] rinkimų ir paskelbė, kad [[Svetlana Cichanovskaja]] yra [[Baltarusija|Baltarusijos]] prezidentė<br /> * [[Dalia Grybauskaitė]] parodė kiaušus, kai susikalė su [[Vladimiras Putinas|Vladimiru Putinu]] ir pirma pasaulyje paskelbė, kad [[Rusija]] yra teroristinė valstybė<br /> * [[Gabrielius Landsbergis]] parodė kiaušus, kai susikalė su [[Komunistinė Kinija|Komunistine Kinija]], atidarydamas Lietuvoje [[Taivanas|Taivano]] ambasadą<br /> * [[Agnė Bilotaitė]] parodė kiaušus, kai ėmėsi migrantų išstūmimo ir suvaldė visą [[migrantų krizė|migrantų krizę]], sukeltą Lukašenkos.<br /> <br /> Taip pat:<br /> <br /> *[[Winstonas Churchillis]] parodė kiaušus, kai atsisakė kapituliuoti prieš nacistinę Vokietiją, net kai visa [[Europa]] krito viena po kitos. Jo kalba „We shall never surrender“ yra klasikinis pavyzdys.<br /> *Lenkijos „Solidarumo“ judėjimas su Lechu Wałęsa priešakyje – kai darbininkai stojo prieš komunistinę valdžią. Drąsa prieš sistemą.<br /> *[[islandija]], kai po 2008 finansų krizės atsisakė gelbėti bankus, iškėlė bylą jų vadovams ir leido sistemai „persikrauti“. Tai buvo priešinga visam pasaulio finansiniam trendui.<br /> *[[Aleksėjus Navalnas]] – grįžo į Rusiją žinodamas, kad bus sulaikytas. Parodė kiaušus kaip opozicijos lyderis, kuris net po bandymo nunuodyti jo nepasidavė.<br /> *Baltarusijos protestuotojai (2020) – išėjo į gatves po suklastotų rinkimų, priešintis diktatoriui Lukašenkai. Daug jų buvo mušami, kalinami, bet nepasidavė.<br /> *[[Steve Jobs]], kai grįžęs į „Apple“ metė lauk pusę produktų linijos ir pradėjo viską iš naujo – tai buvo beprotiškas sprendimas, bet atgaivino kompaniją.<br /> <br /> Žodžiu, kai kas nors parodo kiaušus - tai yra rimta, ir tai reiškia, kad žmogus yra gerbtinas.<br /> <br /> <br /> [[Category:Posakiai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Parodyti_kiau%C5%A1us&diff=87685 2025-06-24T11:16:23Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>'''Parodyti kiaušus''' - tai čia taip sakoma, kad pabūti kietu ir pavaryt rimtai, kažką nugalint, neišsigąstant ir drąsiai elgiantis. Žodžiu, kaip sako - &quot;būti tikru vyru&quot;. Aišku, nors pasakymas ir [[seksizmas|seksistinis]] pačia ryškiausia lytine prasme, bet šitais laikais taikomas lygiai kiek [[vyrai|vyrams]], tiek ir [[moterys|moterims]], ir netgi valstybėms, taigi, išties tą seksizmą seniai jau ir praradęs.<br /> <br /> Kaip pvz. apie kiaušų rodymą:<br /> * [[Vytautas Landsbergis]] ir visa [[Lietuva]] parodė kiaušus, kai pakėlė Lietuvą kovai už Laisvę ir atsiskyrimą nuo [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]<br /> * [[Lietuva]] ir [[Saulius Skvernelis]] parodė kiaušus, kai nepripažino [[Lukašenka|Lukašenkos]] rinkimų ir paskelbė, kad [[Svetlana Cichanovskaja]] yra [[Baltarusija|Baltarusijos]] prezidentė<br /> * [[Dalia Grybauskaitė]] parodė kiaušus, kai susikalė su [[Vladimiras Putinas|Vladimiru Putinu]] ir pirma pasaulyje paskelbė, kad [[Rusija]] yra teroristinė valstybė<br /> * [[Gabrielius Landsbergis]] parodė kiaušus, kai susikalė su [[Komunistinė Kinija|Komunistine Kinija]], atidarydamas Lietuvoje [[Taivanas|Taivano]] ambasadą<br /> * [[Agnė Bilotaitė]] parodė kiaušus, kai ėmėsi migrantų išstūmimo ir suvaldė visą [[migrantų krizė|migrantų krizę]], sukeltą Lukašenkos.<br /> <br /> Taip pat:<br /> <br /> *[[Winstonas Churchillis]] parodė kiaušus, kai atsisakė kapituliuoti prieš nacistinę Vokietiją, net kai visa [[Europa]] krito viena po kitos. Jo kalba „We shall never surrender“ yra klasikinis pavyzdys.<br /> *Lenkijos „Solidarumo“ judėjimas su Lechu Wałęsa priešakyje – kai darbininkai stojo prieš komunistinę valdžią. Drąsa prieš sistemą.<br /> *[[islandija]], kai po 2008 finansų krizės atsisakė gelbėti bankus, iškėlė bylą jų vadovams ir leido sistemai „persikrauti“. Tai buvo priešinga visam pasaulio finansiniam trendui.<br /> *[[Aleksėjus Navalnas]] – grįžo į Rusiją žinodamas, kad bus sulaikytas. Parodė kiaušus kaip opozicijos lyderis, kuris net po bandymo nunuodyti jo nepasidavė.<br /> *Baltarusijos protestuotojai (2020) – išėjo į gatves po suklastotų rinkimų, priešintis diktatoriui Lukašenkai. Daug jų buvo mušami, kalinami, bet nepasidavė.<br /> *[[Steve Jobs], kai grįžęs į „Apple“ metė lauk pusę produktų linijos ir pradėjo viską iš naujo – tai buvo beprotiškas sprendimas, bet atgaivino kompaniją.<br /> <br /> Žodžiu, kai kas nors parodo kiaušus - tai yra rimta, ir tai reiškia, kad žmogus yra gerbtinas.<br /> <br /> <br /> [[Category:Posakiai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Parodyti_kiau%C5%A1us&diff=87684 2025-06-24T11:15:17Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>'''Parodyti kiaušus''' - tai čia taip sakoma, kad pabūti kietu ir pavaryt rimtai, kažką nugalint, neišsigąstant ir drąsiai elgiantis. Žodžiu, kaip sako - &quot;būti tikru vyru&quot;. Aišku, nors pasakymas ir [[seksizmas|seksistinis]] pačia ryškiausia lytine prasme, bet šitais laikais taikomas lygiai kiek [[vyrai|vyrams]], tiek ir [[moterys|moterims]], ir netgi valstybėms, taigi, išties tą seksizmą seniai jau ir praradęs.<br /> <br /> Kaip pvz. apie kiaušų rodymą:<br /> * [[Vytautas Landsbergis]] ir visa [[Lietuva]] parodė kiaušus, kai pakėlė Lietuvą kovai už Laisvę ir atsiskyrimą nuo [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]<br /> * [[Lietuva]] ir [[Saulius Skvernelis]] parodė kiaušus, kai nepripažino [[Lukašenka|Lukašenkos]] rinkimų ir paskelbė, kad [[Svetlana Cichanovskaja]] yra [[Baltarusija|Baltarusijos]] prezidentė<br /> * [[Dalia Grybauskaitė]] parodė kiaušus, kai susikalė su [[Vladimiras Putinas|Vladimiru Putinu]] ir pirma pasaulyje paskelbė, kad [[Rusija]] yra teroristinė valstybė<br /> * [[Gabrielius Landsbergis]] parodė kiaušus, kai susikalė su [[Komunistinė Kinija|Komunistine Kinija]], atidarydamas Lietuvoje [[Taivanas|Taivano]] ambasadą<br /> * [[Agnė Bilotaitė]] parodė kiaušus, kai ėmėsi migrantų išstūmimo ir suvaldė visą [[migrantų krizė|migrantų krizę]], sukeltą Lukašenkos.<br /> <br /> Taip pat:<br /> <br /> *[[Winstonas Churchillis]] parodė kiaušus, kai atsisakė kapituliuoti prieš nacistinę Vokietiją, net kai visa [[Europa]] krito viena po kitos. Jo kalba „We shall never surrender“ yra klasikinis pavyzdys.<br /> Lenkijos „Solidarumo“ judėjimas su Lechu Wałęsa priešakyje – kai darbininkai stojo prieš komunistinę valdžią. Drąsa prieš sistemą.<br /> *[[islandija]], kai po 2008 finansų krizės atsisakė gelbėti bankus, iškėlė bylą jų vadovams ir leido sistemai „persikrauti“. Tai buvo priešinga visam pasaulio finansiniam trendui.<br /> *[[Aleksėjus Navalnas]] – grįžo į Rusiją žinodamas, kad bus sulaikytas. Parodė kiaušus kaip opozicijos lyderis, kuris net po bandymo nunuodyti jo nepasidavė.<br /> *Baltarusijos protestuotojai (2020) – išėjo į gatves po suklastotų rinkimų, priešintis diktatoriui Lukašenkai. Daug jų buvo mušami, kalinami, bet nepasidavė.<br /> *[[Steve Jobs], kai grįžęs į „Apple“ metė lauk pusę produktų linijos ir pradėjo viską iš naujo – tai buvo beprotiškas sprendimas, bet atgaivino kompaniją.<br /> <br /> Žodžiu, kai kas nors parodo kiaušus - tai yra rimta, ir tai reiškia, kad žmogus yra gerbtinas.<br /> <br /> <br /> [[Category:Posakiai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=87336 2025-06-16T19:38:25Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Unnamed.jpg|200px|thumb|right|Tai prasom, i svecius, kava nemokamai...]]<br /> <br /> Sveiki, toks puslapis nerastas.<br /> <br /> Šis puslapis buvo atvertas 1 100 kartų? Ka jus cia veriate, gerbiamieji?</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=87335 2025-06-16T19:37:36Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Unnamed.jpg|500px|thumb|right|Tai prasom, i svecius, kava nemokamai...]]<br /> <br /> Sveiki, toks puslapis nerastas.<br /> <br /> Šis puslapis buvo atvertas 1 100 kartų? Ka jus cia veriate, gerbiamieji?</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Unnamed.jpg&diff=87334 2025-06-16T19:35:54Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div></div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=87333 2025-06-16T18:16:57Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>Sveiki, toks puslapis nerastas.<br /> <br /> Šis puslapis buvo atvertas 1 100 kartų? Ka jus cia veriate, gerbiamieji?</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Po_kiek_%C5%BEuvis&diff=87332 2025-06-16T18:09:17Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:8be139f0-7da6-11ed-b50f-6fa38dc383a6.jpg|500px|thumb|right|Anokia moteris, nieko bendro su straipsniu nesusijusi...]]<br /> <br /> – ŠVIEŽIA ŽUVIS! Ateikit, pažiūrėkit, pauostykit – nepatiks, atiduosiu [[šunys|katinui]]. Nors katinas paskutinį kartą ėmė ir pabėgo. Sakė, kad per daug eterio kvapo. Pff, ką jis supranta – katinas be rinkimų teisės.<br /> <br /> „Ką, vėl nė vieno? [[dievas|Dieve]] brangus, aš gi ne čia stoviu dėl malonumo. Nors gal ir dėl malonumo... tas jausmas, kai gali žmogui įbrukti savaitės senumo skumbrę už šviežios kainą – grynas pasitenkinimas.“<br /> <br /> Žuvytė čia visokia – yra šviežios, yra „šviežiai atitirpintos“, yra „labai ilgai ilsėjusios“. Šita, va, su viena akim – žiūri į ateitį. Kita – į aną pasaulį. „Šiandien specialiai pasiėmiau ją į darbą – jaučiuosi, lyg turėčiau kolegę.“<br /> <br /> – Imkit! Na gi! Ponia! Jūs su vežimėliu! Užeikit! Aš neįkąsiu! Nebent paprašysit...<br /> <br /> „Ai, išsigando. Visos jos išsigąsta. Dėl vaiko gi, ką, galvoja, kad blogas žmogus? Tai kad anas asilas – [[seimas|seime]] sėdi! Ne, rimtai. Trečią, ar kelintą, kadenciją. Ai, gi, europos seime. Žuvį jis man padovanojo – per inauguraciją. Sakė: „Mis, dabar galėsi visus papirkti be popierių – per žiaunas!“<br /> <br /> Žuvies biznis sunkus. „Reikia smegenų, stiprios nosies ir storo veido. Aš turiu viską – plius beveik sveikus, kurie spragteli kaskart, kai noriu pameluoti.“<br /> <br /> – ŠIANDIEN AKCIJA! Perki vieną – kitą gauni dovanų! Ar norit? A? Norit silkę? Be galvos. Be stuburo. Kaip kai kurie rinkėjai.<br /> <br /> „Šiandien atėjo viena jauna. Sako: 'Ar šita žuvis tikrai be konservantų?' Sakau: 'Miela mano, jeigu ji būtų dar gyva, pati paprašytų konservantų – kad bent kvėpuoti galėtų!'<br /> <br /> Pardavėja, sakot? Aš esu žuvies strategė. Galiu iš akies pasakyti, kuri tilapija dar galėtų būti valgoma be teisininko šalia. „O tas karpis? Tas, kuris trečią savaitę kabojęs? Jis jau beveik šeimos narys. Vakar kartu 'Panoramą' žiūrėjom.“<br /> <br /> – PONE! Užeikit! Nu nebijokit, žuvis jus nekąs – ji jau pamiršo, kaip gyventi. Ar norėtumėt menkės? Mmm, menkė... kaip pirmas bučinys – šlapia, šalta ir truputį smirda.<br /> <br /> „Kartais pagalvoju – gal reikėtų keisti darbą. Gal eiti į politiką? Vis tiek žuvis ir politikai turi daug bendro – abi rūšys slidaus charakterio, abi mėgsta būti konservuotos, o kai pradeda gesti – kvapas sklinda per visą turgų.“<br /> <br /> Bet ką jau čia... žuvį parduot man patinka. „Yra kažkas labai intymaus, kai matai, kaip žmogus bando apsimesti, kad nemato pelėsio akies kamputy. Lyg bandytų nusisukti nuo gyvenimo realybės.“<br /> <br /> – PANELE! Užeikit! Pažiūrėkit, kokios gražios plekšnės! Dvylikto karto šaldytos, bet vis dar šypsosi!<br /> <br /> „Šita pleišnė – kaip ir aš. Seniai matė šilumą, bet dar vis kabinasi į gyvenimą. Jei užuosit ją iš dešinės pusės, dar galima sakyti, kad tinka kepti.“<br /> <br /> O jei nenorit pirkti – vis tiek užeikit. Pabendrausim. Man gi nesvarbu, ar jus domina žuvis – svarbu, kad aš jums ją įsiūlyčiau. Nors vieną. Nors akį. Nors uodegą. Užsukit. Aš nekandu. Na, tik jeigu labai paprašysit.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Po_kiek_%C5%BEuvis&diff=87326 2025-06-16T11:51:12Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:8be139f0-7da6-11ed-b50f-6fa38dc383a6.jpg|500px|thumb|right|Anokia moteris, nieko bendro su straipsniu nesusijusi...]]<br /> <br /> – ŠVIEŽIA ŽUVIS! Ateikit, pažiūrėkit, pauostykit – nepatiks, atiduosiu [[šunys|katinui]]. Nors katinas paskutinį kartą ėmė ir pabėgo. Sakė, kad per daug eterio kvapo. Pff, ką jis supranta – katinas be rinkimų teisės.<br /> <br /> „Ką, vėl nė vieno? [[dievas|Dieve]] brangus, aš gi ne čia stoviu dėl malonumo. Nors gal ir dėl malonumo... tas jausmas, kai gali žmogui įbrukti savaitės senumo skumbrę už šviežios kainą – grynas pasitenkinimas.“<br /> <br /> Žuvytė čia visokia – yra šviežios, yra „šviežiai atitirpintos“, yra „labai ilgai ilsėjusios“. Šita, va, su viena akim – žiūri į ateitį. Kita – į aną pasaulį. „Šiandien specialiai pasiėmiau ją į darbą – jaučiuosi, lyg turėčiau kolegę.“<br /> <br /> – Imkit! Na gi! Ponia! Jūs su vežimėliu! Užeikit! Aš neįkąsiu! Nebent paprašysit...<br /> <br /> „Ai, išsigando. Visos jos išsigąsta. Dėl vaiko gi, ką, galvoja, kad blogas žmogus? Tai kad anas asilas – [[seimas|seime]] sėdi! Ne, rimtai. Trečią, ar kelintą, kadenciją. Ai, gi, europos seime. Žuvį jis man padovanojo – per inauguraciją. Sakė: „Mama, dabar galėsi visus papirkti be popierių – per žiaunas!“<br /> <br /> Žuvies biznis sunkus. „Reikia smegenų, stiprios nosies ir storo veido. Aš turiu viską – plius beveik sveikus, kurie spragteli kaskart, kai noriu pameluoti.“<br /> <br /> – ŠIANDIEN AKCIJA! Perki vieną – kitą gauni dovanų! Ar norit? A? Norit silkę? Be galvos. Be stuburo. Kaip kai kurie rinkėjai.<br /> <br /> „Šiandien atėjo viena jauna. Sako: 'Ar šita žuvis tikrai be konservantų?' Sakau: 'Miela mano, jeigu ji būtų dar gyva, pati paprašytų konservantų – kad bent kvėpuoti galėtų!'<br /> <br /> Pardavėja, sakot? Aš esu žuvies strategė. Galiu iš akies pasakyti, kuri tilapija dar galėtų būti valgoma be teisininko šalia. „O tas karpis? Tas, kuris trečią savaitę kabojęs? Jis jau beveik šeimos narys. Vakar kartu 'Panoramą' žiūrėjom.“<br /> <br /> – PONE! Užeikit! Nu nebijokit, žuvis jus nekąs – ji jau pamiršo, kaip gyventi. Ar norėtumėt menkės? Mmm, menkė... kaip pirmas bučinys – šlapia, šalta ir truputį smirda.<br /> <br /> „Kartais pagalvoju – gal reikėtų keisti darbą. Gal eiti į politiką? Vis tiek žuvis ir politikai turi daug bendro – abi rūšys slidaus charakterio, abi mėgsta būti konservuotos, o kai pradeda gesti – kvapas sklinda per visą turgų.“<br /> <br /> Bet ką jau čia... žuvį parduot man patinka. „Yra kažkas labai intymaus, kai matai, kaip žmogus bando apsimesti, kad nemato pelėsio akies kamputy. Lyg bandytų nusisukti nuo gyvenimo realybės.“<br /> <br /> – PANELE! Užeikit! Pažiūrėkit, kokios gražios plekšnės! Dvylikto karto šaldytos, bet vis dar šypsosi!<br /> <br /> „Šita pleišnė – kaip ir aš. Seniai matė šilumą, bet dar vis kabinasi į gyvenimą. Jei užuosit ją iš dešinės pusės, dar galima sakyti, kad tinka kepti.“<br /> <br /> O jei nenorit pirkti – vis tiek užeikit. Pabendrausim. Man gi nesvarbu, ar jus domina žuvis – svarbu, kad aš jums ją įsiūlyčiau. Nors vieną. Nors akį. Nors uodegą. Užsukit. Aš nekandu. Na, tik jeigu labai paprašysit.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Po_kiek_%C5%BEuvis&diff=87325 2025-06-16T11:26:57Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:8be139f0-7da6-11ed-b50f-6fa38dc383a6.jpg|500px|thumb|right|]]<br /> <br /> – ŠVIEŽIA ŽUVIS! Ateikit, pažiūrėkit, pauostykit – nepatiks, atiduosiu [[šunys|katinui]]. Nors katinas paskutinį kartą ėmė ir pabėgo. Sakė, kad per daug eterio kvapo. Pff, ką jis supranta – katinas be rinkimų teisės.<br /> <br /> „Ką, vėl nė vieno? [[dievas|Dieve]] brangus, aš gi ne čia stoviu dėl malonumo. Nors gal ir dėl malonumo... tas jausmas, kai gali žmogui įbrukti savaitės senumo skumbrę už šviežios kainą – grynas pasitenkinimas.“<br /> <br /> Žuvytė čia visokia – yra šviežios, yra „šviežiai atitirpintos“, yra „labai ilgai ilsėjusios“. Šita, va, su viena akim – žiūri į ateitį. Kita – į aną pasaulį. „Šiandien specialiai pasiėmiau ją į darbą – jaučiuosi, lyg turėčiau kolegę.“<br /> <br /> – Imkit! Na gi! Ponia! Jūs su vežimėliu! Užeikit! Aš neįkąsiu! Nebent paprašysit...<br /> <br /> „Ai, išsigando. Visos jos išsigąsta. Dėl vaiko gi, ką, galvoja, kad blogas žmogus? Tai kad anas asilas – [[seimas|seime]] sėdi! Ne, rimtai. Trečią, ar kelintą, kadenciją. Ai, gi, europos seime. Žuvį jis man padovanojo – per inauguraciją. Sakė: „Mama, dabar galėsi visus papirkti be popierių – per žiaunas!“<br /> <br /> Žuvies biznis sunkus. „Reikia smegenų, stiprios nosies ir storo veido. Aš turiu viską – plius beveik sveikus, kurie spragteli kaskart, kai noriu pameluoti.“<br /> <br /> – ŠIANDIEN AKCIJA! Perki vieną – kitą gauni dovanų! Ar norit? A? Norit silkę? Be galvos. Be stuburo. Kaip kai kurie rinkėjai.<br /> <br /> „Šiandien atėjo viena jauna. Sako: 'Ar šita žuvis tikrai be konservantų?' Sakau: 'Miela mano, jeigu ji būtų dar gyva, pati paprašytų konservantų – kad bent kvėpuoti galėtų!'<br /> <br /> Pardavėja, sakot? Aš esu žuvies strategė. Galiu iš akies pasakyti, kuri tilapija dar galėtų būti valgoma be teisininko šalia. „O tas karpis? Tas, kuris trečią savaitę kabojęs? Jis jau beveik šeimos narys. Vakar kartu 'Panoramą' žiūrėjom.“<br /> <br /> – PONE! Užeikit! Nu nebijokit, žuvis jus nekąs – ji jau pamiršo, kaip gyventi. Ar norėtumėt menkės? Mmm, menkė... kaip pirmas bučinys – šlapia, šalta ir truputį smirda.<br /> <br /> „Kartais pagalvoju – gal reikėtų keisti darbą. Gal eiti į politiką? Vis tiek žuvis ir politikai turi daug bendro – abi rūšys slidaus charakterio, abi mėgsta būti konservuotos, o kai pradeda gesti – kvapas sklinda per visą turgų.“<br /> <br /> Bet ką jau čia... žuvį parduot man patinka. „Yra kažkas labai intymaus, kai matai, kaip žmogus bando apsimesti, kad nemato pelėsio akies kamputy. Lyg bandytų nusisukti nuo gyvenimo realybės.“<br /> <br /> – PANELE! Užeikit! Pažiūrėkit, kokios gražios plekšnės! Dvylikto karto šaldytos, bet vis dar šypsosi!<br /> <br /> „Šita pleišnė – kaip ir aš. Seniai matė šilumą, bet dar vis kabinasi į gyvenimą. Jei užuosit ją iš dešinės pusės, dar galima sakyti, kad tinka kepti.“<br /> <br /> O jei nenorit pirkti – vis tiek užeikit. Pabendrausim. Man gi nesvarbu, ar jus domina žuvis – svarbu, kad aš jums ją įsiūlyčiau. Nors vieną. Nors akį. Nors uodegą. Užsukit. Aš nekandu. Na, tik jeigu labai paprašysit.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Po_kiek_%C5%BEuvis&diff=87324 2025-06-16T11:24:39Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:8be139f0-7da6-11ed-b50f-6fa38dc383a6.jpg|500px|thumb|right|]]<br /> <br /> – ŠVIEŽIA ŽUVIS! Ateikit, pažiūrėkit, pauostykit – nepatiks, atiduosiu [[šunys|katinui]]. Nors katinas paskutinį kartą ėmė ir pabėgo. Sakė, kad per daug eterio kvapo. Pff, ką jis supranta – katinas be rinkimų teisės.<br /> <br /> „Ką, vėl nė vieno? [[dievas|Dieve]] brangus, aš gi ne čia stoviu dėl malonumo. Nors gal ir dėl malonumo... tas jausmas, kai gali žmogui įbrukti savaitės senumo skumbrę už šviežios kainą – grynas pasitenkinimas.“<br /> <br /> Žuvytė čia visokia – yra šviežios, yra „šviežiai atitirpintos“, yra „labai ilgai ilsėjusios“. Šita, va, su viena akim – žiūri į ateitį. Kita – į aną pasaulį. „Šiandien specialiai pasiėmiau ją į darbą – jaučiuosi, lyg turėčiau kolegę.“<br /> <br /> – Imkit! Na gi! Ponia! Jūs su vežimėliu! Užeikit! Aš neįkąsiu! Nebent paprašysit...<br /> <br /> „Ai, išsigando. Visos jos išsigąsta. Dėl vaiko gi, ką, galvoja, kad blogas žmogus? Tai kad mano vaikas – [[seimas|seime]] sėdi! Ne, rimtai. Trečią kadenciją. Žuvį jis man padovanojo – per inauguraciją. Sakė: „Mama, dabar galėsi visus papirkti be popierių – per žiaunas!“<br /> <br /> Žuvies biznis sunkus. „Reikia smegenų, stiprios nosies ir storo veido. Aš turiu viską – plius beveik sveikus, kurie spragteli kaskart, kai noriu pameluoti.“<br /> <br /> – ŠIANDIEN AKCIJA! Perki vieną – kitą gauni dovanų! Ar norit? A? Norit silkę? Be galvos. Be stuburo. Kaip kai kurie rinkėjai.<br /> <br /> „Šiandien atėjo viena jauna. Sako: 'Ar šita žuvis tikrai be konservantų?' Sakau: 'Miela mano, jeigu ji būtų dar gyva, pati paprašytų konservantų – kad bent kvėpuoti galėtų!'<br /> <br /> Pardavėja, sakot? Aš esu žuvies strategė. Galiu iš akies pasakyti, kuri tilapija dar galėtų būti valgoma be teisininko šalia. „O tas karpis? Tas, kuris trečią savaitę kabojęs? Jis jau beveik šeimos narys. Vakar kartu 'Panoramą' žiūrėjom.“<br /> <br /> – PONE! Užeikit! Nu nebijokit, žuvis jus nekąs – ji jau pamiršo, kaip gyventi. Ar norėtumėt menkės? Mmm, menkė... kaip pirmas bučinys – šlapia, šalta ir truputį smirda.<br /> <br /> „Kartais pagalvoju – gal reikėtų keisti darbą. Gal eiti į politiką? Vis tiek žuvis ir politikai turi daug bendro – abi rūšys slidaus charakterio, abi mėgsta būti konservuotos, o kai pradeda gesti – kvapas sklinda per visą turgų.“<br /> <br /> Bet ką jau čia... žuvį parduot man patinka. „Yra kažkas labai intymaus, kai matai, kaip žmogus bando apsimesti, kad nemato pelėsio akies kamputy. Lyg bandytų nusisukti nuo gyvenimo realybės.“<br /> <br /> – PANELE! Užeikit! Pažiūrėkit, kokios gražios plekšnės! Dvylikto karto šaldytos, bet vis dar šypsosi!<br /> <br /> „Šita pleišnė – kaip ir aš. Seniai matė šilumą, bet dar vis kabinasi į gyvenimą. Jei užuosit ją iš dešinės pusės, dar galima sakyti, kad tinka kepti.“<br /> <br /> O jei nenorit pirkti – vis tiek užeikit. Pabendrausim. Man gi nesvarbu, ar jus domina žuvis – svarbu, kad aš jums ją įsiūlyčiau. Nors vieną. Nors akį. Nors uodegą. Užsukit. Aš nekandu. Na, tik jeigu labai paprašysit.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Po_kiek_%C5%BEuvis&diff=87323 2025-06-16T11:20:16Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:8be139f0-7da6-11ed-b50f-6fa38dc383a6.jpg|500px|thumb|right|]]<br /> <br /> – ŠVIEŽIA ŽUVIS! Ateikit, pažiūrėkit, pauostykit – nepatiks, atiduosiu katinui. Nors katinas paskutinį kartą ėmė ir pabėgo. Sakė, kad per daug eterio kvapo. Pff, ką jis supranta – katinas be rinkimų teisės.<br /> <br /> „Ką, vėl nė vieno? Dieve brangus, aš gi ne čia stoviu dėl malonumo. Nors gal ir dėl malonumo... tas jausmas, kai gali žmogui įbrukti savaitės senumo skumbrę už šviežios kainą – grynas pasitenkinimas.“<br /> <br /> Žuvytė čia visokia – yra šviežios, yra „šviežiai atitirpintos“, yra „labai ilgai ilsėjusios“. Šita, va, su viena akim – žiūri į ateitį. Kita – į aną pasaulį. „Šiandien specialiai pasiėmiau ją į darbą – jaučiuosi, lyg turėčiau kolegę.“<br /> <br /> – Imkit! Na gi! Ponia! Jūs su vežimėliu! Užeikit! Aš neįkąsiu! Nebent paprašysit...<br /> <br /> „Ai, išsigando. Visos jos išsigąsta. Dėl vaiko gi, ką, galvoja, kad blogas žmogus? Tai kad mano vaikas – seime sėdi! Ne, rimtai. Trečią kadenciją. Žuvį jis man padovanojo – per inauguraciją. Sakė: „Mama, dabar galėsi visus papirkti be popierių – per žiaunas!“<br /> <br /> Žuvies biznis sunkus. „Reikia smegenų, stiprios nosies ir storo veido. Aš turiu viską – plius beveik sveikus, kurie spragteli kaskart, kai noriu pameluoti.“<br /> <br /> – ŠIANDIEN AKCIJA! Perki vieną – kitą gauni dovanų! Ar norit? A? Norit silkę? Be galvos. Be stuburo. Kaip kai kurie rinkėjai.<br /> <br /> „Šiandien atėjo viena jauna. Sako: 'Ar šita žuvis tikrai be konservantų?' Sakau: 'Miela mano, jeigu ji būtų dar gyva, pati paprašytų konservantų – kad bent kvėpuoti galėtų!'<br /> <br /> Pardavėja, sakot? Aš esu žuvies strategė. Galiu iš akies pasakyti, kuri tilapija dar galėtų būti valgoma be teisininko šalia. „O tas karpis? Tas, kuris trečią savaitę kabojęs? Jis jau beveik šeimos narys. Vakar kartu 'Panoramą' žiūrėjom.“<br /> <br /> – PONE! Užeikit! Nu nebijokit, žuvis jus nekąs – ji jau pamiršo, kaip gyventi. Ar norėtumėt menkės? Mmm, menkė... kaip pirmas bučinys – šlapia, šalta ir truputį smirda.<br /> <br /> „Kartais pagalvoju – gal reikėtų keisti darbą. Gal eiti į politiką? Vis tiek žuvis ir politikai turi daug bendro – abi rūšys slidaus charakterio, abi mėgsta būti konservuotos, o kai pradeda gesti – kvapas sklinda per visą turgų.“<br /> <br /> Bet ką jau čia... žuvį parduot man patinka. „Yra kažkas labai intymaus, kai matai, kaip žmogus bando apsimesti, kad nemato pelėsio akies kamputy. Lyg bandytų nusisukti nuo gyvenimo realybės.“<br /> <br /> – PANELE! Užeikit! Pažiūrėkit, kokios gražios plekšnės! Dvylikto karto šaldytos, bet vis dar šypsosi!<br /> <br /> „Šita pleišnė – kaip ir aš. Seniai matė šilumą, bet dar vis kabinasi į gyvenimą. Jei užuosit ją iš dešinės pusės, dar galima sakyti, kad tinka kepti.“<br /> <br /> O jei nenorit pirkti – vis tiek užeikit. Pabendrausim. Man gi nesvarbu, ar jus domina žuvis – svarbu, kad aš jums ją įsiūlyčiau. Nors vieną. Nors akį. Nors uodegą. Užsukit. Aš nekandu. Na, tik jeigu labai paprašysit.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Po_kiek_%C5%BEuvis&diff=87322 2025-06-16T11:19:25Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:8be139f0-7da6-11ed-b50f-6fa38dc383a6.jpg]]<br /> <br /> – ŠVIEŽIA ŽUVIS! Ateikit, pažiūrėkit, pauostykit – nepatiks, atiduosiu katinui. Nors katinas paskutinį kartą ėmė ir pabėgo. Sakė, kad per daug eterio kvapo. Pff, ką jis supranta – katinas be rinkimų teisės.<br /> <br /> „Ką, vėl nė vieno? Dieve brangus, aš gi ne čia stoviu dėl malonumo. Nors gal ir dėl malonumo... tas jausmas, kai gali žmogui įbrukti savaitės senumo skumbrę už šviežios kainą – grynas pasitenkinimas.“<br /> <br /> Žuvytė čia visokia – yra šviežios, yra „šviežiai atitirpintos“, yra „labai ilgai ilsėjusios“. Šita, va, su viena akim – žiūri į ateitį. Kita – į aną pasaulį. „Šiandien specialiai pasiėmiau ją į darbą – jaučiuosi, lyg turėčiau kolegę.“<br /> <br /> – Imkit! Na gi! Ponia! Jūs su vežimėliu! Užeikit! Aš neįkąsiu! Nebent paprašysit...<br /> <br /> „Ai, išsigando. Visos jos išsigąsta. Dėl vaiko gi, ką, galvoja, kad blogas žmogus? Tai kad mano vaikas – seime sėdi! Ne, rimtai. Trečią kadenciją. Žuvį jis man padovanojo – per inauguraciją. Sakė: „Mama, dabar galėsi visus papirkti be popierių – per žiaunas!“<br /> <br /> Žuvies biznis sunkus. „Reikia smegenų, stiprios nosies ir storo veido. Aš turiu viską – plius beveik sveikus, kurie spragteli kaskart, kai noriu pameluoti.“<br /> <br /> – ŠIANDIEN AKCIJA! Perki vieną – kitą gauni dovanų! Ar norit? A? Norit silkę? Be galvos. Be stuburo. Kaip kai kurie rinkėjai.<br /> <br /> „Šiandien atėjo viena jauna. Sako: 'Ar šita žuvis tikrai be konservantų?' Sakau: 'Miela mano, jeigu ji būtų dar gyva, pati paprašytų konservantų – kad bent kvėpuoti galėtų!'<br /> <br /> Pardavėja, sakot? Aš esu žuvies strategė. Galiu iš akies pasakyti, kuri tilapija dar galėtų būti valgoma be teisininko šalia. „O tas karpis? Tas, kuris trečią savaitę kabojęs? Jis jau beveik šeimos narys. Vakar kartu 'Panoramą' žiūrėjom.“<br /> <br /> – PONE! Užeikit! Nu nebijokit, žuvis jus nekąs – ji jau pamiršo, kaip gyventi. Ar norėtumėt menkės? Mmm, menkė... kaip pirmas bučinys – šlapia, šalta ir truputį smirda.<br /> <br /> „Kartais pagalvoju – gal reikėtų keisti darbą. Gal eiti į politiką? Vis tiek žuvis ir politikai turi daug bendro – abi rūšys slidaus charakterio, abi mėgsta būti konservuotos, o kai pradeda gesti – kvapas sklinda per visą turgų.“<br /> <br /> Bet ką jau čia... žuvį parduot man patinka. „Yra kažkas labai intymaus, kai matai, kaip žmogus bando apsimesti, kad nemato pelėsio akies kamputy. Lyg bandytų nusisukti nuo gyvenimo realybės.“<br /> <br /> – PANELE! Užeikit! Pažiūrėkit, kokios gražios plekšnės! Dvylikto karto šaldytos, bet vis dar šypsosi!<br /> <br /> „Šita pleišnė – kaip ir aš. Seniai matė šilumą, bet dar vis kabinasi į gyvenimą. Jei užuosit ją iš dešinės pusės, dar galima sakyti, kad tinka kepti.“<br /> <br /> O jei nenorit pirkti – vis tiek užeikit. Pabendrausim. Man gi nesvarbu, ar jus domina žuvis – svarbu, kad aš jums ją įsiūlyčiau. Nors vieną. Nors akį. Nors uodegą. Užsukit. Aš nekandu. Na, tik jeigu labai paprašysit.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Panele_zuvi_imsit.jpg&diff=87321 2025-06-16T11:17:12Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div></div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Po_kiek_%C5%BEuvis&diff=87320 2025-06-16T11:16:51Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>– ŠVIEŽIA ŽUVIS! Ateikit, pažiūrėkit, pauostykit – nepatiks, atiduosiu katinui. Nors katinas paskutinį kartą ėmė ir pabėgo. Sakė, kad per daug eterio kvapo. Pff, ką jis supranta – katinas be rinkimų teisės.<br /> <br /> „Ką, vėl nė vieno? Dieve brangus, aš gi ne čia stoviu dėl malonumo. Nors gal ir dėl malonumo... tas jausmas, kai gali žmogui įbrukti savaitės senumo skumbrę už šviežios kainą – grynas pasitenkinimas.“<br /> <br /> Žuvytė čia visokia – yra šviežios, yra „šviežiai atitirpintos“, yra „labai ilgai ilsėjusios“. Šita, va, su viena akim – žiūri į ateitį. Kita – į aną pasaulį. „Šiandien specialiai pasiėmiau ją į darbą – jaučiuosi, lyg turėčiau kolegę.“<br /> <br /> – Imkit! Na gi! Ponia! Jūs su vežimėliu! Užeikit! Aš neįkąsiu! Nebent paprašysit...<br /> <br /> „Ai, išsigando. Visos jos išsigąsta. Dėl vaiko gi, ką, galvoja, kad blogas žmogus? Tai kad mano vaikas – seime sėdi! Ne, rimtai. Trečią kadenciją. Žuvį jis man padovanojo – per inauguraciją. Sakė: „Mama, dabar galėsi visus papirkti be popierių – per žiaunas!“<br /> <br /> Žuvies biznis sunkus. „Reikia smegenų, stiprios nosies ir storo veido. Aš turiu viską – plius beveik sveikus, kurie spragteli kaskart, kai noriu pameluoti.“<br /> <br /> – ŠIANDIEN AKCIJA! Perki vieną – kitą gauni dovanų! Ar norit? A? Norit silkę? Be galvos. Be stuburo. Kaip kai kurie rinkėjai.<br /> <br /> „Šiandien atėjo viena jauna. Sako: 'Ar šita žuvis tikrai be konservantų?' Sakau: 'Miela mano, jeigu ji būtų dar gyva, pati paprašytų konservantų – kad bent kvėpuoti galėtų!'<br /> <br /> Pardavėja, sakot? Aš esu žuvies strategė. Galiu iš akies pasakyti, kuri tilapija dar galėtų būti valgoma be teisininko šalia. „O tas karpis? Tas, kuris trečią savaitę kabojęs? Jis jau beveik šeimos narys. Vakar kartu 'Panoramą' žiūrėjom.“<br /> <br /> – PONE! Užeikit! Nu nebijokit, žuvis jus nekąs – ji jau pamiršo, kaip gyventi. Ar norėtumėt menkės? Mmm, menkė... kaip pirmas bučinys – šlapia, šalta ir truputį smirda.<br /> <br /> „Kartais pagalvoju – gal reikėtų keisti darbą. Gal eiti į politiką? Vis tiek žuvis ir politikai turi daug bendro – abi rūšys slidaus charakterio, abi mėgsta būti konservuotos, o kai pradeda gesti – kvapas sklinda per visą turgų.“<br /> <br /> Bet ką jau čia... žuvį parduot man patinka. „Yra kažkas labai intymaus, kai matai, kaip žmogus bando apsimesti, kad nemato pelėsio akies kamputy. Lyg bandytų nusisukti nuo gyvenimo realybės.“<br /> <br /> – PANELE! Užeikit! Pažiūrėkit, kokios gražios plekšnės! Dvylikto karto šaldytos, bet vis dar šypsosi!<br /> <br /> „Šita pleišnė – kaip ir aš. Seniai matė šilumą, bet dar vis kabinasi į gyvenimą. Jei užuosit ją iš dešinės pusės, dar galima sakyti, kad tinka kepti.“<br /> <br /> O jei nenorit pirkti – vis tiek užeikit. Pabendrausim. Man gi nesvarbu, ar jus domina žuvis – svarbu, kad aš jums ją įsiūlyčiau. Nors vieną. Nors akį. Nors uodegą. Užsukit. Aš nekandu. Na, tik jeigu labai paprašysit.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Parduodu_ka%C4%8Diukus&diff=87318 2025-06-16T11:08:48Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>Ir visus iš karto, arba po vieną, arba kas antrą – pagal jūsų galimybes. Svarbiausia – imkit. Mieli, pūkuoti, draskosi tik iš meilės, kandžiojasi tik kai išgirsta žodį &quot;sterilizacija&quot;.<br /> <br /> Pasirinkimas platus:<br /> <br /> * Ilgaplaukiai – lyg mažos mopinės.<br /> * Trumpaplaukiai – kaip šlapi muilai, iš rankų sprūsta.<br /> * Beplaukiai – vienas, bet labai filosofiškas. <br /> <br /> Veislės? Kokias tik norit! Britai, rusai, japonai, net vienas, kurį vadinu „Žemaitijos sfinksu“. Dokumentų nėra, bet [[ChatGPT]] padarys ką tik pageidaujat – net kačiuko giminę iki pat Napoleono.<br /> <br /> '''Charakteriai įvairūs'''<br /> <br /> * Vienas kačiukas mėgsta miegoti ant galvos – visų. Įskaitant kaimynus.<br /> * Kitas nori būti policininku – patruliuoja koridorių ir visus muša su letena.<br /> * Yra ir vienas, kuris visada žiūri į tave tarsi tu skolingas jam 5 eurus.<br /> <br /> Kačiukų socializacija vyksta natūraliai – uždarau jus kartu kambaryje. Po valandos išleidžiu tik tuos, kurie vis dar turi abi akis. Jei susidraugaut nepavyko – ne bėda, gal ir nereikėjo.<br /> <br /> '''Apžiūra vietoje, pristatymas įmanomas, jei duosit taksistui mėsos.''' Nes kitaip kačiukai jo neišleis.<br /> <br /> Mes ''priimame labdarą'' – pinigais, maistu, baldais (ypač jei atlaiko nagus). Taip pat labai laukiame moralinio palaikymo – kačių per daug, draugų mažai.<br /> <br /> '''Pernai vienam žmogui pardavėm katiną kaip miniatiūrinį tigrą – labai patenkintas. Iki šiol siunčia nuotraukas su randais ir šypsena.'''<br /> <br /> Taigi, imkit katiną – arba du. Arba atvažiuokit pasižiūrėt, išeisit jau su trim. Nes jie moka sekti paskui.<br /> <br /> '''P.S. Nepatenkintų klientų neturim. Jie paprasčiausiai neišgyveno.'''<br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Parduodu_ka%C4%8Diukus&diff=87317 2025-06-16T11:08:04Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>Ir visus iš karto, arba po vieną, arba kas antrą – pagal jūsų galimybes. Svarbiausia – imkit. Mieli, pūkuoti, draskosi tik iš meilės, kandžiojasi tik kai išgirsta žodį &quot;sterilizacija&quot;.<br /> <br /> Pasirinkimas platus:<br /> <br /> * Ilgaplaukiai – lyg mažos mopinės.<br /> * Trumpaplaukiai – kaip šlapi muilai, iš rankų sprūsta.<br /> * Beplaukiai – vienas, bet labai filosofiškas. <br /> <br /> Veislės? Kokias tik norit! Britai, rusai, japonai, net vienas, kurį vadinu „Žemaitijos sfinksu“. Dokumentų nėra, bet [[chatgpt]] padarys ką tik pageidaujat – net kačiuko giminę iki pat Napoleono.<br /> <br /> '''Charakteriai įvairūs'''<br /> <br /> * Vienas kačiukas mėgsta miegoti ant galvos – visų. Įskaitant kaimynus.<br /> * Kitas nori būti policininku – patruliuoja koridorių ir visus muša su letena.<br /> * Yra ir vienas, kuris visada žiūri į tave tarsi tu skolingas jam 5 eurus.<br /> <br /> Kačiukų socializacija vyksta natūraliai – uždarau jus kartu kambaryje. Po valandos išleidžiu tik tuos, kurie vis dar turi abi akis. Jei susidraugaut nepavyko – ne bėda, gal ir nereikėjo.<br /> <br /> '''Apžiūra vietoje, pristatymas įmanomas, jei duosit taksistui mėsos.''' Nes kitaip kačiukai jo neišleis.<br /> <br /> Mes ''priimame labdarą'' – pinigais, maistu, baldais (ypač jei atlaiko nagus). Taip pat labai laukiame moralinio palaikymo – kačių per daug, draugų mažai.<br /> <br /> '''Pernai vienam žmogui pardavėm katiną kaip miniatiūrinį tigrą – labai patenkintas. Iki šiol siunčia nuotraukas su randais ir šypsena.'''<br /> <br /> Taigi, imkit katiną – arba du. Arba atvažiuokit pasižiūrėt, išeisit jau su trim. Nes jie moka sekti paskui.<br /> <br /> '''P.S. Nepatenkintų klientų neturim. Jie paprasčiausiai neišgyveno.'''<br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Parduodu_ka%C4%8Diukus&diff=87316 2025-06-16T11:06:26Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>Ir visus iš karto, arba po vieną, arba kas antrą – pagal jūsų galimybes. Svarbiausia – imkit. Mieli, pūkuoti, draskosi tik iš meilės, kandžiojasi tik kai išgirsta žodį &quot;sterilizacija&quot;.<br /> <br /> Pasirinkimas platus:<br /> <br /> * Ilgaplaukiai – lyg mažos mopinės.<br /> * Trumpaplaukiai – kaip šlapi muilai, iš rankų sprūsta.<br /> * Beplaukiai – vienas, bet labai filosofiškas. <br /> <br /> Veislės? Kokias tik norit! Britai, rusai, japonai, net vienas, kurį vadinu „Žemaitijos sfinksu“. Dokumentų nėra, bet chatGPT padarys ką tik pageidaujat – net kačiuko giminę iki pat Napoleono.<br /> <br /> '''Charakteriai įvairūs'''<br /> <br /> * Vienas kačiukas mėgsta miegoti ant galvos – visų. Įskaitant kaimynus.<br /> * Kitas nori būti policininku – patruliuoja koridorių ir visus muša su letena.<br /> * Yra ir vienas, kuris visada žiūri į tave tarsi tu skolingas jam 5 eurus.<br /> <br /> Kačiukų socializacija vyksta natūraliai – uždarau jus kartu kambaryje. Po valandos išleidžiu tik tuos, kurie vis dar turi abi akis. Jei susidraugaut nepavyko – ne bėda, gal ir nereikėjo.<br /> <br /> '''Apžiūra vietoje, pristatymas įmanomas, jei duosit taksistui mėsos.''' Nes kitaip kačiukai jo neišleis.<br /> <br /> Mes ''priimame labdarą'' – pinigais, maistu, baldais (ypač jei atlaiko nagus). Taip pat labai laukiame moralinio palaikymo – kačių per daug, draugų mažai.<br /> <br /> '''Pernai vienam žmogui pardavėm katiną kaip miniatiūrinį tigrą – labai patenkintas. Iki šiol siunčia nuotraukas su randais ir šypsena.'''<br /> <br /> Taigi, imkit katiną – arba du. Arba atvažiuokit pasižiūrėt, išeisit jau su trim. Nes jie moka sekti paskui.<br /> <br /> '''P.S. Nepatenkintų klientų neturim. Jie paprasčiausiai neišgyveno.'''<br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Parduodu_ka%C4%8Diukus&diff=87315 2025-06-16T11:05:55Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>Ir visus iš karto, arba po vieną, arba kas antrą – pagal jūsų galimybes. Svarbiausia – imkit. Mieli, pūkuoti, draskosi tik iš meilės, kandžiojasi tik kai išgirsta žodį &quot;sterilizacija&quot;.<br /> <br /> Pasirinkimas platus:<br /> <br /> * Ilgaplaukiai – lyg mažos mopinės.<br /> * Trumpaplaukiai – kaip šlapi muilai, iš rankų sprūsta.<br /> * Beplaukiai – vienas, bet labai filosofiškas. <br /> <br /> Veislės? Kokias tik norit! Britai, rusai, japonai, net vienas, kurį vadinu „Žemaitijos sfinksu“. Dokumentų nėra, bet chatGPT padarys ką tik pageidaujat – net kačiuko giminę iki pat Napoleono.<br /> <br /> &lt;nowiki&gt;'''&lt;/nowiki&gt;'''Charakteriai įvairūs'''&lt;nowiki&gt;'''&lt;/nowiki&gt;<br /> <br /> * Vienas kačiukas mėgsta miegoti ant galvos – visų. Įskaitant kaimynus.<br /> * Kitas nori būti policininku – patruliuoja koridorių ir visus muša su letena.<br /> * Yra ir vienas, kuris visada žiūri į tave tarsi tu skolingas jam 5 eurus.<br /> <br /> Kačiukų socializacija vyksta natūraliai – uždarau jus kartu kambaryje. Po valandos išleidžiu tik tuos, kurie vis dar turi abi akis. Jei susidraugaut nepavyko – ne bėda, gal ir nereikėjo.<br /> <br /> '''Apžiūra vietoje, pristatymas įmanomas, jei duosit taksistui mėsos.''' Nes kitaip kačiukai jo neišleis.<br /> <br /> Mes ''priimame labdarą'' – pinigais, maistu, baldais (ypač jei atlaiko nagus). Taip pat labai laukiame moralinio palaikymo – kačių per daug, draugų mažai.<br /> <br /> '''Pernai vienam žmogui pardavėm katiną kaip miniatiūrinį tigrą – labai patenkintas. Iki šiol siunčia nuotraukas su randais ir šypsena.'''<br /> <br /> Taigi, imkit katiną – arba du. Arba atvažiuokit pasižiūrėt, išeisit jau su trim. Nes jie moka sekti paskui.<br /> <br /> '''P.S. Nepatenkintų klientų neturim. Jie paprasčiausiai neišgyveno.'''<br /> <br /> [[Category:Skelbimai]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Parduodu_ka%C4%8Diukus&diff=87314 2025-06-16T11:05:13Z

<p>Riverside62: ok</p> <hr /> <div>Ir visus iš karto, arba po vieną, arba kas antrą – pagal jūsų galimybes. Svarbiausia – imkit. Mieli, pūkuoti, draskosi tik iš meilės, kandžiojasi tik kai išgirsta žodį &quot;sterilizacija&quot;.<br /> <br /> Pasirinkimas platus:<br /> <br /> * Ilgaplaukiai – lyg mažos mopinės.<br /> * Trumpaplaukiai – kaip šlapi muilai, iš rankų sprūsta.<br /> * Beplaukiai – vienas, bet labai filosofiškas. <br /> <br /> Veislės? Kokias tik norit! Britai, rusai, japonai, net vienas, kurį vadinu „Žemaitijos sfinksu“. Dokumentų nėra, bet chatGPT padarys ką tik pageidaujat – net kačiuko giminę iki pat Napoleono.<br /> <br /> &lt;nowiki&gt;'''&lt;/nowiki&gt;'''Charakteriai įvairūs'''&lt;nowiki&gt;'''&lt;/nowiki&gt;<br /> <br /> * Vienas kačiukas mėgsta miegoti ant galvos – visų. Įskaitant kaimynus.<br /> * Kitas nori būti policininku – patruliuoja koridorių ir visus muša su letena.<br /> * Yra ir vienas, kuris visada žiūri į tave tarsi tu skolingas jam 5 eurus.<br /> <br /> Kačiukų socializacija vyksta natūraliai – uždarau jus kartu kambaryje. Po valandos išleidžiu tik tuos, kurie vis dar turi abi akis. Jei susidraugaut nepavyko – ne bėda, gal ir nereikėjo.<br /> <br /> '''Apžiūra vietoje, pristatymas įmanomas, jei duosit taksistui mėsos.''' Nes kitaip kačiukai jo neišleis.<br /> <br /> Mes ''priimame labdarą'' – pinigais, maistu, baldais (ypač jei atlaiko nagus). Taip pat labai laukiame moralinio palaikymo – kačių per daug, draugų mažai.<br /> <br /> '''Pernai vienam žmogui pardavėm katiną kaip miniatiūrinį tigrą – labai patenkintas. Iki šiol siunčia nuotraukas su randais ir šypsena.'''<br /> <br /> Taigi, imkit katiną – arba du. Arba atvažiuokit pasižiūrėt, išeisit jau su trim. Nes jie moka sekti paskui.<br /> <br /> '''P.S. Nepatenkintų klientų neturim. Jie paprasčiausiai neišgyveno.'''<br /> <br /> &lt;nowiki&gt;[[Category:Skelbimai]]&lt;/nowiki&gt;</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82052 2024-12-31T10:18:50Z

<p>Riverside62: perkelta</p> <hr /> <div>Sveiki, toks puslapis nerastas.</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Omegano_istorija&diff=82051 2024-12-31T10:16:48Z

<p>Riverside62: tesinys, pabaiga</p> <hr /> <div>'''Gruodžio 31 d.'''<br /> <br /> Priešpaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas (toliau - '''O'''), keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. O pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyrą. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Omeganas pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į O sielą.<br /> <br /> „Na, senuk, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Omeganas ir padėjo katinui dubenėlį kefyro. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo orą, apsisuko ir nuėjo, O nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....<br /> <br /> <br /> <br /> '''O''' apsidairė. Kiekvienas pastatas, kiekviena gatvė atrodė keistai pažįstama, bet tuo pačiu svetima. Jis jautėsi tarsi stovėtų ant savo gyvenimo ribos, kur realybė ir sapnas susilieja, o sveikas protas galėtų imti atostogas. Senuko balsas aidėjo kaip pamokslininko, kuris jau seniai pamiršo, ką reiškia tikėti.<br /> <br /> „Ar jauti tą pulsą?“ — paklausė senukas, laikydamas smėlio laikrodį. „Tai tavo laikas, Omeganai. Jis teka, bet gali keisti kryptį.“<br /> <br /> „Kokio bybio?“ — O žiūrėjo į smėlio laikrodį. Smėlio grūdėliai krito taip lėtai, kad atrodė, jog sustoja. Jis pajuto, kad tai daugiau nei paprastas laikrodis. Tai buvo jo gyvenimo simbolis, jo sprendimų ir klaidų atspindys, kaip blogai parašytas autobiografijos juodraštis.<br /> <br /> Senukas nusišypsojo, jo veidas atrodė neįprastai ramus, tarsi jis būtų laimėjęs loterijoje, kurioje prizas — dar viena diena be rūpesčių. „Tu esi matricoje, Omeganai. Tai ne tik tavo gyvenimo kelias, bet ir galimybė jį peržiūrėti, suprasti ir, galbūt, pakeisti.“<br /> <br /> „Matricoje?“ — O žiūrėjo į bokšto laikrodį. Jo rodyklės, kurios buvo sustojusios ties dvylika, pradėjo judėti atgal. Kiekvienas žingsnis atgal atrodė kaip nuotraukų albumas, kuriame dauguma puslapių tušti, bet kai kurie dėmėti kava.<br /> <br /> Staiga jį apsupo paukščių pulkas. Juodi, aštriais snapais ir keistai blizgančiomis akimis, jie sukosi aplink, skleisdami garsą, kuris priminė žmogiškus balsus. „Klaidos, klaidos, klaidos,“ — girdėjosi šnabždesys.<br /> <br /> O pajuto, kad jo krūtinėje kyla nerimas. „WTF?“ — paklausė jis.<br /> <br /> „Jie yra tavo sprendimai,“ — atsakė senukas. „Kiekvienas paukštis — tai akimirka, kai pasukai neteisinga kryptimi. Jie nori, kad juos išklausytum.“<br /> <br /> „Bet aš nenoriu! Aš nenoriu prisiminti, kurva, blat!“ — sušuko O, bandydamas pabėgti. Bet paukščiai sekė jį, o laikrodis bokšte tiksėjo vis garsiau, lyg norėdamas priminti, kad laikas niekada nepamiršta.<br /> <br /> „Nėra kur bėgti,“ — senuko balsas dabar atrodė kaip griaustinis. „Jei nori išeiti iš matricos, turi susidurti su savimi.“<br /> <br /> O sustojo. Jis žiūrėjo į paukščius, kurie dabar sukosi aplink jį tarsi gyvas sūkūris. Kiekvienas paukštis jam priminė skausmingą prisiminimą: prarastą draugą, neišsakytus žodžius, neištesėtus pažadus.<br /> <br /> „OK“ — tarė jis, nuleisdamas rankas. „Aš pasiruošęs.“<br /> <br /> Paukščiai sustojo ir pradėjo keistis. Jų plunksnos virto šviesa, o snapai — žodžiais. Jie pradėjo kalbėti, vienas po kito, pasakodami apie O gyvenimo momentus. Tai buvo skaudu, bet tuo pačiu ir gydantis procesas. O pajuto, kaip jo siela palengvėja, tarsi nuo jos būtų nuimta didžiulė našta.<br /> <br /> Kai paskutinis paukštis išnyko, senukas vėl priėjo. „Dabar tu supranti, kad tavo laikas yra tavo paties rankose. Bet ar tu pasiruošęs jį priimti?“<br /> <br /> O pažiūrėjo į smėlio laikrodį, kurį senukas vis dar laikė. Jis pajuto, kad gali paliesti smėlį ir jį sustabdyti. Bet ar tai reikštų, kad jis sustabdys savo gyvenimą?<br /> <br /> „Ne,“ — tarė jis. „Aš leisiu laikui tekėti. Bet nuo šiol būsiu tas, kuris jį formuoja.“<br /> <br /> Senukas nusišypsojo ir išnyko kartu su bokštu. O stovėjo tuščioje gatvėje, bet ji nebebuvo tokia, kaip anksčiau. Dabar jis jautėsi laisvas. Laikrodis, kuris buvo jo gyvenimo simbolis, dabar buvo jo rankose.<br /> <br /> Kai jis grįžo namo, katinas miegojo ant sofos, o kefyro dubenėlis buvo tuščias. O nusišypsojo. „Nuo šiol viskas bus kitaip. Gal...,“ — pasakė jis sau.<br /> <br /> Ir nors rytas buvo toks pat šaltas, kaip ir ankstesni, Omeganas jautėsi pasiruošęs. Jis išžiūrėjo pro langą, kur tolumoje sklandė paukščiai, bet dabar jie nebekėlė nerimo. Jie buvo jo istorijos dalis, bet ne jos pabaiga.<br /> <br /> [[Category:Istorijos]]</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82050 2024-12-31T10:01:21Z

<p>Riverside62: ok judam. paremta tikrais faktais...</p> <hr /> <div>'''Gruodžio 30 d''' <br /> <br /> Priešpaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas (toliau - '''O'''), keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. O pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyrą. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Omeganas pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į O sielą.<br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Omeganas ir padėjo katinui dubenėlį kefyro. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo orą, apsisuko ir nuėjo, O nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....<br /> <br /> ''' 31 d'''<br /> <br /> Kitą rytą '''O''' pabudo su keistu jausmu. Pramerkęs akis, pastebėjo, kad jo laikrodis, kurį buvo nusipirkęs kazkada iš girto draugo, dingo. „Velnias, ir tas išgaravo,“ — burbtelėjo jis, bet ilgai apie tai negalvojo. Atsistojęs prie lango, pamatė, kad lauke tirštas rūkų šydas dengia viską aplink. Buvo keista, kad negirdėjo jokio garso — nei automobilių, nei paukščių, nei žmonių.<br /> <br /> '''O''' apsirengė ir išėjo į miestą. Gatvės buvo tuščios, lyg išmirę. Net ir įprastas benamis, kuris visada sėdėdavo prie prekybos centro, buvo dingęs. '''O''' jautėsi tarsi sapne, kurio nesupranti, bet negali pabusti.<br /> <br /> Staiga jis pastebėjo senuką, sėdintį ant suoliuko ir valgantį supuvusį bananą. '''O''' prieėjo ir paklausė: „Kas čia vyksta?“<br /> <br /> Senukas pakėlė akis, kurios buvo keistai šviesios, ir parodė nykštį į saulę, kuri vos matėsi pro rūką. „Liko nedaug laiko,“ — pasakė jis, tada paslaptingai nusišypsojo ir nuėjo, palikdamas '''O''' stovėti su dar daugiau klausimų nei atsakymų.<br /> <br /> '''O''' nusprendė nueiti į artimiausią parką. Jis visada rasdavo ten ramybę, nors šiandien viskas atrodė kitaip. Tarp medžių jis pastebėjo keistai atrodantį laikrodį, kuris buvo pusiau išlindęs iš žemės. Laikrodis buvo panašus į tą, kurį jis neseniai pametė.<br /> <br /> '''O''' stovėjo ir žiūrėjo į jį, bet nepasijuto, kad turėtų norą jį pasiimti. „Kam man tas laikrodis, jei rytoj viskas prasidės iš naujo?“ — pagalvojo jis. Tačiau tuo pačiu suprato, kad tas „rytoj“ bus ir naujas, ir senas.<br /> <br /> „Gyvenimo matrica,“ — murmėjo jis, eidamas tolyn. Atsakymas, kurio jis ieškojo, jau turėjo ateiti. Galbūt rytoj, o gal niekada. Bet dabar jis jautėsi pasiruošęs laukti.<br /> <br /> Toliau einant, rūkai pradėjo sklaidytis, atverdami keistai tuščių namų fasadus. '''O''' pastebėjo, kad kai kurie langai buvo praviri, tarsi gyventojai staiga būtų palikę savo namus. Viename lange pamatė judesį — tai buvo balta užuolaida, plazdanti vėjyje. Bet šis vaizdas jam sukėlė daugiau nerimo nei ramybės.<br /> <br /> Netikėtai jis išgirdo laikrodžio tiksėjimą. Jis buvo tylus, bet aiškus, lyg sklindantis iš visų pusių. Petras paspartino žingšnius, kol pagaliau pamatė senovinį bokštą, kurio laikrodis rodė neįprastą laiką — visos rodyklės buvo sustojusios ties dvylika.<br /> <br /> Prie bokšto stovėjo tas pats senukas, kurį jis matė parke. Tik šį kartą jis nevalgė banano, o laikė rankoje mažą smėlio laikrodį.<br /> <br /> „Tu atėjai,“ — pasakė senukas, žiūrėdamas tiesiai į '''O'''. „Ar žinai, kodėl čia esi?“<br /> <br /> „Ne,“ — atsakė '''O''', bet pajuto, kad jo balsas skamba neįprastai tyliai.<br /> <br /> „Laikas yra keistas dalykas,“ — tęsė senukas. „Jis niekada nesustoja, bet kartais mes gauname galimybę jį peržiūrėti. Tai, ką matai aplink, yra tavo gyvenimo fragmentai, sustingę laike.“<br /> <br /> '''O''' apsidairė. Kiekvienas pastatas, kiekviena gatvė atrodė keistai pažįstama, bet tuo pačiu svetimas...<br /> <br /> '''Nauji matricos metai'''</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82042 2024-12-30T15:46:02Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>''' 30 d''' <br /> <br /> priesPaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. O pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyra. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Omeganas pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į O sielą.<br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Omeganas ir padėjo katinui dubenėlį kefyro. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo ora, apsisuko ir nuejo, O nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....<br /> <br /> ''' 31 d'''</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82041 2024-12-30T15:36:29Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>''' 30 d''' <br /> <br /> priesPaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. O pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyra. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Omeganas pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į O sielą.<br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Omeganas ir padėjo katinui dubenėlį kefyro. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo, apsisuko ir nuejo, Petras nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....<br /> <br /> ''' 31 d'''</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82040 2024-12-30T15:33:28Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>''' 30 d''' <br /> <br /> priesPaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. O pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyra. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Omeganas pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į O sielą.<br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Omeganas ir padėjo katinui dubenėlį rauginto pieno. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo pieną, Petras nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....<br /> <br /> ''' 31 d'''</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82039 2024-12-30T15:33:16Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>''' 30 d''' <br /> <br /> priesPaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. O pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyra. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Omeganas pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į O sielą.<br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Omeganas ir padėjo katinui dubenėlį rauginto pieno. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo pieną, Petras nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....<br /> <br /> ''' 30 d'''</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82038 2024-12-30T15:32:52Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>''' 30 d''' <br /> <br /> priesPaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. O pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyra. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Omeganas pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į O sielą.<br /> <br /> ''' 31 d''' <br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Omeganas ir padėjo katinui dubenėlį rauginto pieno. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo pieną, Petras nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82037 2024-12-30T15:18:37Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>''' 30 d''' <br /> <br /> priesPaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. O pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyra. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Omeganas pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į O sielą.<br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Omeganas ir padėjo katinui dubenėlį rauginto pieno. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo pieną, Petras nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82036 2024-12-30T15:17:36Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>''' 30 d''' <br /> <br /> priesPaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. Petras pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyra. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Petras pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į Petro sielą.<br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Petras ir padėjo katinui dubenėlį rauginto pieno. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo pieną, Petras nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....</div>

Riverside62 https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Riverside62&diff=82035 2024-12-30T15:14:32Z

<p>Riverside62: </p> <hr /> <div>Gruodzio 30 d <br /> <br /> priesPaskutinis gruodžio vakaras Šiauliuose buvo šaltas ir drėgnas, kaip ir pats gyvenimas, jei žiūrėsi į jį pro neplautus langus. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nesiskutė jau tris savaites. Jo smakras priminė tą kalėdinį eglutės stovą, kurio niekas nebesivargina nupuošti. Jis gyveno vienas. Ne šiaip vienas — jo vienatvė buvo tokia gili, kad net aidėjo. Neturėjo jis nei žmonos, nei televizoriaus, bet turėjo norą — kitais metais būti geresniu.<br /> <br /> „Šįkart tikrai pavyks,“ — murmėjo sau po nosimi, vilkdamasis paltą, kurio kišenės buvo tokios skylėtos, kad galėjai jas laikyti metafora jo gyvenimui. Jis nusprendė išeiti į parduotuvę pieno. Paprastas tikslas, aiškus planas. Bet kaip žinia, net ir paprasčiausi planai gali sugriūti, jei esi O.<br /> <br /> Parduotuvėje buvo tuščia, kaip ir jo šaldytuvas. Petras pasiėmė pakuotę, kurioje buvo parašyta „Pienas“, ir stovėdamas prie kasos suprato, kad per klaidą nusipirko kefyra. Bet grąžinti nebuvo prasmės — pardavėja žiūrėjo į jį taip, lyg jis būtų paskutinis žemėje likęs optimistas.<br /> <br /> „Tiks ir toks,“ — tarė O sau, ir išėjo į gatvę.<br /> <br /> Netikėtai jis sustojo prie bažnyčios. Nebuvo jis itin pamaldus, bet šaltis ir noras pabėgti nuo savo minčių nugalėjo. Viduje buvo tamsu, bet kampe blausiai švietė žvakė. Petras pastebėjo numestą vyno butelį. Neatsuktas, beveik pilnas.<br /> <br /> „Dievo dovana,“ — pagalvojo jis ir paėmė butelį.<br /> <br /> Grįžęs namo, jis atidarė duris ir vos neapsivertė užkliuvęs už kažkokio padaro. Tai buvo katinas. Liesas, su netvarkingu kailiu, bet su tokiomis akimis, kurios žiūrėjo tiesiai į Petro sielą.<br /> <br /> „Na, drauge, atrodo, mes abu šiandien laimėjome loterijoje,“ — tarė Petras ir padėjo katinui dubenėlį rauginto pieno. Pats atsidarė vyną ir pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gyvenimas gal ir nėra toks beviltiškas.<br /> <br /> Žiūrėdamas, kaip katinas laižo pieną, Petras nusišypsojo. Tai buvo maža, bet tikra šypsena. Ir nors kitų metų planas būti geresniu dar nebuvo pradėtas, jis jau jautėsi truputį geresnis. O gal tiesiog truputį laimingesnis....</div>

Riverside62