Pipedija - Naudotojo indėlis [lt]

Jungtis

2025-11-11T22:47:44Z

Ratukai: /* Fotoaparatų jungtys */

[[Vaizdas:Jungtys_ivairios_kompiuteriu_elektros_duomenu_video_audio_tinklo_disku_usb_kitos.jpg|thumb|right|600px|Čia tokios iš dažnesnių jungčių, kurios šiais laikais vis dar pasitaiko. Nors kai kurios visgi jau yra retos, bet nu ką gali žinoti, imsite ir susidursite dar.]]
'''Jungtis''' - tai toksai sujungimas, kuris būna aparatinis ar programinis, ką nors su kuo nors sujungiantis. Jungtys būna įvairiausios - tai ten kokie nors laidai, tai vamzdžiai, tai dar kas nors su kuo nors. Iš esmės gi jei kažką reikia sujungti su kažkuo, kad kažkas kažkaip susijungtų ir apsijungtų - tai štai jums ir jungtis. Kartais būna netgi ir biologinės jungtys, pvz., [[pimpalas]] su [[putė|pute]] - tipiška jungtis.

Kai kalbama apie tai, kad jungtis yra duomenų perdavimui, o esminis sąryšis visgi ne fizinis, o programinis - tai jau būna koks nors [[portas]]. Čia jau įdomu tai, kad portas gali būti, bet fizinė jungtis gali neegzistuoti, ji gali būti virtuali ar netgi išvis visai nenumatyta.

Dažnai jungtys pagal savo biologinį analogą skirstomos į dvi rūšis, taip atsiranda [[vyriška jungtis]] ir [[moteriška jungtis]]. Moteriška būna su skylute ar skylutėmis, o vyriška - su kokiais nors stiebeliais, kojytėmis. Kai kalba eina apie kokią nors [[elektra|elektrą]], moteriška jungtis dažniausiai vadinama [[rozetė|rozete]], kai vyriškoji pavadinama [[kištukas|kištuku]]. Vienok kartai sunku būna nustatyti, kur koksai skirtumas, ypač kai kalba apie kompiuterių jungtis - nes būna, kad įkišamas kištukas turi savyje skylutes, o ta jungtis, į kurią kišama - stiebelius. Tai tokiais atvejais visgi žiūrima, kur yra mažos skylutės, o kur tie stiebeliai.

[[Vaizdas:Aparatiniai_portai_jungtys.jpg|thumb|left|400px|Čia kažkiek senais laikais populiarių jungčių, dalis iš jų jau gerokai primirštos, tad daugelis jų nei nėra matę.]]
Būna jungčių įvairiausiems dalykams - pvz., pati paprasčiausia senovinė jungtis yra mechaninė - tai tiesiog varžtas su veržle. Varžtas, su veržle apsijungdamas, kažką sujungia, taip ir gaunasi sujungimas - kitaip tariant, jungtis. Čia sujungimas yra srieginis. Bet jei pasižiūrėsim, kokių ir kiek visokių varžtų yra, tai tikrai [[maža nepasirodys]], nes skiriasi jie ir sriegio kryptimi, ir skersmeniu, ir žingsniu. Tūkstančiai jų, visokių ir skirtingų.

Taigi, mechaninėmis jungtimis būna ir daiktai visokie sujungiami, ir įvairūs vamzdžiai, ir kokie nors [[fotoaparatai]]. Pastarieji turi porą klasikinių jungčių, žinomų, kaip [[M39]] ir [[M42]].

Itin daug visokių jungčių turi [[kompiuteriai]] - čia yra ir visokios populiarios [[USB]], ir senovinės keistos [[VGA]], [[IDE]], [[PCI]], [[RS-232]], [[RJ-11]] ar dar nežinomesnės jungtys, kurioms būdinga tai, kad jos ne tik elektrinį signalą perduoda, bet ir turi visokią vidinę logiką, pagal kurią tie signalai keliauja. [[IT]] pasaulyje net ne dešimtys tų jungčių, o matyt šimtai - kai kurios firmos, pvz., sukuria jungtis vos ne kiekvienam naujam [[procesorius|procesoriui]].

Įvairios jungtys yra viena iš didžiausių [[kompiuterastai|kompiuterastų]], mechanikų ir kitų technarių kompetencijų - ką su kuo ir kaip sujungti, kad kažkas kaip nors veiktų. Jei gerai tose jungtyse nesigaudai - tai sujungti kažko gali ir nepavykti.

== Fotoaparatų jungtys ==
Atskira tema yra fotoaparatų [[objektyvai|objektyvų]] jungtys, kurios yra didžiulė galvasopė daugeliui fotografų, ypač labiau prityrusiems. Tai vis paskui būna klausimai jiems - pagal ką rinktis, ar kokią tai [[Canon EF]], ar [[Canon EFS]], ar [[Canon EOS R]], netgi jei vienos firmos fotikus perki. O kai prisideda koks [[Nikon F-mount]], [[Pentax K-mount]] o tada dar [[Sony A-mount]], o tada dar kokie tai paslaptingi [[M42]], [[M39]] ir [[M43]], o paskui dar kažkas papasakoja kokių tai prakeiksmų apie [[Canon FD]] ir dar kokių nors pasakojimų apie dar kokias tai kitas jungtis.

Tų jungčių tarpusavio suderinamumas ne visada įmanomas, o kai įmanomas - tai nebūtinai lengvas ir pigus. Blogiausiais gi atvejais būna taip, kad jungtys beveik atitinka (nes tos pat senesnės pagrindu sukurtos), bet pabandžius kokius nors objektyvus naudoti, jie gali ir užstrigti, ir išvis paskui neišsilupti.

Dar labiau visus užpisa tai, kad daugelis tų jungčių skiriasi labai nežymiai, keliais milimetrais, ir atrodo praktiškai taip pat, kaip ir kitos, nesuderinamos. Tai tada, kad ir atrandi kur nors kokį tai objektyvą, bet nustatyti, ar jis tinkamas - tiesiog neišeina, nes o gal tinka, o gal ir ne. Aišku, yra toksai hakas - nusipirkti perėjimą iš jungties į jungtį ir tiesiog tą perėjimą nešiotis, jis nėra didelis. Tai pagal tokį perėjimą galima susitikrinti, kokia ten tam tikro objektyvo jungtis. Bet tai visvien užknisa.

Dar labiau užknisa, kai prisikaupia kažkiek retų gerų objektyvų ir sugalvoji keisti fotiką, o tada tie objektyvai jau nebetinka. Vat tada tai jau rimtai užknisa.

Taip kad dar atskiras pisimasis čia gaunasi.

[[Category:Technika]]

Sony A-mount

2025-11-11T22:44:16Z

Ratukai: Nukreipiama į Minolta A-mount

#redirect [[Minolta A-mount]]

Minolta A-mount

2025-11-11T22:43:51Z

Ratukai:

'''Minolta A-mount''', vėliau ilgokai žinoma kaip '''Sony A-mount''' - viena iš sėkmingiausių ir ilgiausiai gyvavusių bajonetinių jungčių, kurios ilgą laiką palaikė aukštos klasės [[Minolta]] ir [[Sony]] firmų [[veidrodinis fotoaparatas|veidrodinių fotoaparatų]] populiarumą. Buvo pirmoji [[Žemės planeta|Žemės planetoje]] jungtis, kuri numatė fotoaparato viduje įrengtą autofokusavimo mechanizmą, kuris automatiškai galėdavo reguliuoti [[objektyvas|objektyvą]].

Originaliai jungtis oficialiai pirmiausiai vadinosi Minolta A mount, tačiau buvo ir krūva kitų pavadinimų - "Minolta AF", "Minolta Alpha", "Minolta α", "Dynax", Maxxum. Paskui, kai po [[Minolta]] kompanijos problemų visą [[Konica-Minolta]] fotoaparatų ir optikos padalinį [[2006]] metais nusipirko [[Sony]], tai pastaroji pervadino Minolta fotoaparatus į Sony Alpha arba "Sony α", o jungtį - į "Sony A-mount",

Paskutinis fotoaparatas su A-mount tipo jungtimi buvo Sony α99 II, išleistas [[2016]] metais ir gamintas iki [[2020]] metų.

Su dauguma kitų fotoaparatų šitos A-mount jungtys yra tiesiogiai nesuderinamos, nes autofokusas valdomas per specialią mechaninę svirtį, o ir šiaip ten optika gerokai skiriasi. Adapteris iš A-mount į kokį nors Canon EF ar kitą jungtį gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo sudėtingumo. Žodžiu, čia jums ne kokia nors [[M42]] jungtis, kur padorios kokybės kiniškas adapteris kainuoja 3 eurus.

Kitą vertus, daugelis pastebi, kad Minolta objektyvai būdavo labai neblogi, o Sony alpha DSLR pasižymėjo tokiu jautrumu, kad ir dabar labai tinka naudojimui. Taigi, visai neblogas objektyvų pasirinkimas.

[[Category:Foto]]

A-mount

2025-11-11T22:43:18Z

Ratukai: Ratukai pervadino puslapį A-mount į Minolta A-mount

#PERADRESAVIMAS [[Minolta A-mount]]

Minolta A-mount

2025-11-11T22:43:18Z

Ratukai: Ratukai pervadino puslapį A-mount į Minolta A-mount

'''A-mount''' - viena iš sėkmingiausių ir ilgiausiai gyvavusių bajonetinių jungčių, kurios ilgą laiką palaikė aukštos klasės [[Minolta]] ir [[Sony]] firmų [[veidrodinis fotoaparatas|veidrodinių fotoaparatų]] populiarumą. Buvo pirmoji [[Žemės planeta|Žemės planetoje]] jungtis, kuri numatė fotoaparato viduje įrengtą autofokusavimo mechanizmą, kuris automatiškai galėdavo reguliuoti [[objektyvas|objektyvą]].

Originaliai jungtis oficialiai pirmiausiai vadinosi Minolta A mount, tačiau buvo ir krūva kitų pavadinimų - "Minolta AF", "Minolta Alpha", "Minolta α", "Dynax", Maxxum. Paskui, kai po [[Minolta]] kompanijos problemų visą [[Konica-Minolta]] fotoaparatų ir optikos padalinį [[2006]] metais nusipirko [[Sony]], tai pastaroji pervadino Minolta fotoaparatus į Sony Alpha arba "Sony α", o jungtį - į "Sony A-mount",

Paskutinis fotoaparatas su A-mount tipo jungtimi buvo Sony α99 II, išleistas [[2016]] metais ir gamintas iki [[2020]] metų.

Su dauguma kitų fotoaparatų šitos A-mount jungtys yra tiesiogiai nesuderinamos, nes autofokusas valdomas per specialią mechaninę svirtį, o ir šiaip ten optika gerokai skiriasi. Adapteris iš A-mount į kokį nors Canon EF ar kitą jungtį gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo sudėtingumo. Žodžiu, čia jums ne kokia nors [[M42]] jungtis, kur padorios kokybės kiniškas adapteris kainuoja 3 eurus.

Kitą vertus, daugelis pastebi, kad Minolta objektyvai būdavo labai neblogi, o Sony alpha DSLR pasižymėjo tokiu jautrumu, kad ir dabar labai tinka naudojimui. Taigi, visai neblogas objektyvų pasirinkimas.

[[Category:Foto]]

Jungtis

2025-11-11T22:42:18Z

Ratukai: /* Fotoaparatų jungtys */

[[Vaizdas:Jungtys_ivairios_kompiuteriu_elektros_duomenu_video_audio_tinklo_disku_usb_kitos.jpg|thumb|right|600px|Čia tokios iš dažnesnių jungčių, kurios šiais laikais vis dar pasitaiko. Nors kai kurios visgi jau yra retos, bet nu ką gali žinoti, imsite ir susidursite dar.]]
'''Jungtis''' - tai toksai sujungimas, kuris būna aparatinis ar programinis, ką nors su kuo nors sujungiantis. Jungtys būna įvairiausios - tai ten kokie nors laidai, tai vamzdžiai, tai dar kas nors su kuo nors. Iš esmės gi jei kažką reikia sujungti su kažkuo, kad kažkas kažkaip susijungtų ir apsijungtų - tai štai jums ir jungtis. Kartais būna netgi ir biologinės jungtys, pvz., [[pimpalas]] su [[putė|pute]] - tipiška jungtis.

Kai kalbama apie tai, kad jungtis yra duomenų perdavimui, o esminis sąryšis visgi ne fizinis, o programinis - tai jau būna koks nors [[portas]]. Čia jau įdomu tai, kad portas gali būti, bet fizinė jungtis gali neegzistuoti, ji gali būti virtuali ar netgi išvis visai nenumatyta.

Dažnai jungtys pagal savo biologinį analogą skirstomos į dvi rūšis, taip atsiranda [[vyriška jungtis]] ir [[moteriška jungtis]]. Moteriška būna su skylute ar skylutėmis, o vyriška - su kokiais nors stiebeliais, kojytėmis. Kai kalba eina apie kokią nors [[elektra|elektrą]], moteriška jungtis dažniausiai vadinama [[rozetė|rozete]], kai vyriškoji pavadinama [[kištukas|kištuku]]. Vienok kartai sunku būna nustatyti, kur koksai skirtumas, ypač kai kalba apie kompiuterių jungtis - nes būna, kad įkišamas kištukas turi savyje skylutes, o ta jungtis, į kurią kišama - stiebelius. Tai tokiais atvejais visgi žiūrima, kur yra mažos skylutės, o kur tie stiebeliai.

[[Vaizdas:Aparatiniai_portai_jungtys.jpg|thumb|left|400px|Čia kažkiek senais laikais populiarių jungčių, dalis iš jų jau gerokai primirštos, tad daugelis jų nei nėra matę.]]
Būna jungčių įvairiausiems dalykams - pvz., pati paprasčiausia senovinė jungtis yra mechaninė - tai tiesiog varžtas su veržle. Varžtas, su veržle apsijungdamas, kažką sujungia, taip ir gaunasi sujungimas - kitaip tariant, jungtis. Čia sujungimas yra srieginis. Bet jei pasižiūrėsim, kokių ir kiek visokių varžtų yra, tai tikrai [[maža nepasirodys]], nes skiriasi jie ir sriegio kryptimi, ir skersmeniu, ir žingsniu. Tūkstančiai jų, visokių ir skirtingų.

Taigi, mechaninėmis jungtimis būna ir daiktai visokie sujungiami, ir įvairūs vamzdžiai, ir kokie nors [[fotoaparatai]]. Pastarieji turi porą klasikinių jungčių, žinomų, kaip [[M39]] ir [[M42]].

Itin daug visokių jungčių turi [[kompiuteriai]] - čia yra ir visokios populiarios [[USB]], ir senovinės keistos [[VGA]], [[IDE]], [[PCI]], [[RS-232]], [[RJ-11]] ar dar nežinomesnės jungtys, kurioms būdinga tai, kad jos ne tik elektrinį signalą perduoda, bet ir turi visokią vidinę logiką, pagal kurią tie signalai keliauja. [[IT]] pasaulyje net ne dešimtys tų jungčių, o matyt šimtai - kai kurios firmos, pvz., sukuria jungtis vos ne kiekvienam naujam [[procesorius|procesoriui]].

Įvairios jungtys yra viena iš didžiausių [[kompiuterastai|kompiuterastų]], mechanikų ir kitų technarių kompetencijų - ką su kuo ir kaip sujungti, kad kažkas kaip nors veiktų. Jei gerai tose jungtyse nesigaudai - tai sujungti kažko gali ir nepavykti.

== Fotoaparatų jungtys ==
Atskira tema yra fotoaparatų objektyvų jungtys, kurios yra didžiulė galvasopė daugeliui fotografų, ypač labiau prityrusiems. Tai vis paskui būna klausimai jiems - pagal ką rinktis, ar kokią tai [[Canon EF]], ar [[Canon EFS]], ar [[Canon EOS R]], netgi jei vienos firmos fotikus perki. O kai prisideda koks [[Nikon F-mount]], [[Pentax K-mount]] o tada dar [[Sony A-mount]], o tada dar kokie tai paslaptingi [[M42]], [[M39]] ir [[M43]], o paskui dar kažkas papasakoja kokių tai prakeiksmų apie [[Canon FD]] ir dar kokių nors pasakojimų apie dar kokias tai kitas jungtis.

Tų jungčių tarpusavio suderinamumas ne visada įmanomas, o kai įmanomas - tai nebūtinai lengvas ir pigus. Blogiausiais gi atvejais būna taip, kad jungtys beveik atitinka (nes tos pat senesnės pagrindu sukurtos), bet pabandžius kokius nors objektyvus naudoti, jie gali ir užstrigti, ir išvis paskui neišsilupti.

Taip kad dar atskiras pisimasis čia gaunasi.

[[Category:Technika]]

Jungtis

2025-11-11T22:41:38Z

Ratukai:

[[Vaizdas:Jungtys_ivairios_kompiuteriu_elektros_duomenu_video_audio_tinklo_disku_usb_kitos.jpg|thumb|right|600px|Čia tokios iš dažnesnių jungčių, kurios šiais laikais vis dar pasitaiko. Nors kai kurios visgi jau yra retos, bet nu ką gali žinoti, imsite ir susidursite dar.]]
'''Jungtis''' - tai toksai sujungimas, kuris būna aparatinis ar programinis, ką nors su kuo nors sujungiantis. Jungtys būna įvairiausios - tai ten kokie nors laidai, tai vamzdžiai, tai dar kas nors su kuo nors. Iš esmės gi jei kažką reikia sujungti su kažkuo, kad kažkas kažkaip susijungtų ir apsijungtų - tai štai jums ir jungtis. Kartais būna netgi ir biologinės jungtys, pvz., [[pimpalas]] su [[putė|pute]] - tipiška jungtis.

Kai kalbama apie tai, kad jungtis yra duomenų perdavimui, o esminis sąryšis visgi ne fizinis, o programinis - tai jau būna koks nors [[portas]]. Čia jau įdomu tai, kad portas gali būti, bet fizinė jungtis gali neegzistuoti, ji gali būti virtuali ar netgi išvis visai nenumatyta.

Dažnai jungtys pagal savo biologinį analogą skirstomos į dvi rūšis, taip atsiranda [[vyriška jungtis]] ir [[moteriška jungtis]]. Moteriška būna su skylute ar skylutėmis, o vyriška - su kokiais nors stiebeliais, kojytėmis. Kai kalba eina apie kokią nors [[elektra|elektrą]], moteriška jungtis dažniausiai vadinama [[rozetė|rozete]], kai vyriškoji pavadinama [[kištukas|kištuku]]. Vienok kartai sunku būna nustatyti, kur koksai skirtumas, ypač kai kalba apie kompiuterių jungtis - nes būna, kad įkišamas kištukas turi savyje skylutes, o ta jungtis, į kurią kišama - stiebelius. Tai tokiais atvejais visgi žiūrima, kur yra mažos skylutės, o kur tie stiebeliai.

[[Vaizdas:Aparatiniai_portai_jungtys.jpg|thumb|left|400px|Čia kažkiek senais laikais populiarių jungčių, dalis iš jų jau gerokai primirštos, tad daugelis jų nei nėra matę.]]
Būna jungčių įvairiausiems dalykams - pvz., pati paprasčiausia senovinė jungtis yra mechaninė - tai tiesiog varžtas su veržle. Varžtas, su veržle apsijungdamas, kažką sujungia, taip ir gaunasi sujungimas - kitaip tariant, jungtis. Čia sujungimas yra srieginis. Bet jei pasižiūrėsim, kokių ir kiek visokių varžtų yra, tai tikrai [[maža nepasirodys]], nes skiriasi jie ir sriegio kryptimi, ir skersmeniu, ir žingsniu. Tūkstančiai jų, visokių ir skirtingų.

Taigi, mechaninėmis jungtimis būna ir daiktai visokie sujungiami, ir įvairūs vamzdžiai, ir kokie nors [[fotoaparatai]]. Pastarieji turi porą klasikinių jungčių, žinomų, kaip [[M39]] ir [[M42]].

Itin daug visokių jungčių turi [[kompiuteriai]] - čia yra ir visokios populiarios [[USB]], ir senovinės keistos [[VGA]], [[IDE]], [[PCI]], [[RS-232]], [[RJ-11]] ar dar nežinomesnės jungtys, kurioms būdinga tai, kad jos ne tik elektrinį signalą perduoda, bet ir turi visokią vidinę logiką, pagal kurią tie signalai keliauja. [[IT]] pasaulyje net ne dešimtys tų jungčių, o matyt šimtai - kai kurios firmos, pvz., sukuria jungtis vos ne kiekvienam naujam [[procesorius|procesoriui]].

Įvairios jungtys yra viena iš didžiausių [[kompiuterastai|kompiuterastų]], mechanikų ir kitų technarių kompetencijų - ką su kuo ir kaip sujungti, kad kažkas kaip nors veiktų. Jei gerai tose jungtyse nesigaudai - tai sujungti kažko gali ir nepavykti.

== Fotoaparatų jungtys ==
Atskira tema yra fotoaparatų objektyvų jungtys, kurios yra didžiulė galvasopė daugeliui fotografų, ypač labiau prityrusiems. Tai vis paskui būna klausimai jiems - pagal ką rinktis, ar kokią tai [[Canon EF]], ar [[Canon EFS]], ar [[Canon EOS R]], netgi jei vienos firmos fotikus perki. O kai prisideda koks [[Nikon F-mount]], o tada dar [[Sony A-mount]], o tada dar kokie tai paslaptingi [[M42]], [[M39]] ir [[M43]], o paskui dar kažkas papasakoja kokių tai prakeiksmų apie [[Canon FD]] ir dar kokių nors pasakojimų apie dar kokias tai kitas jungtis.

Tų jungčių tarpusavio suderinamumas ne visada įmanomas, o kai įmanomas - tai nebūtinai lengvas ir pigus. Blogiausiais gi atvejais būna taip, kad jungtys beveik atitinka (nes tos pat senesnės pagrindu sukurtos), bet pabandžius kokius nors objektyvus naudoti, jie gali ir užstrigti, ir išvis paskui neišsilupti.

Taip kad dar atskiras pisimasis čia gaunasi.

[[Category:Technika]]

K mount

2025-11-11T22:31:07Z

Ratukai: Pakeistas nukreipimas iš Pentax K į Pentax K-mount

#redirect [[Pentax K-mount]]

Pentax K-mount

2025-11-11T22:30:37Z

Ratukai:

'''Pentax K-mount''' - bajonetinė (mažu pasukimu lengvai uždedama) objektyvų [[jungtis]], sukurta [[Pentax]] firmoje ir paleista į pasaulį [[1974]] metais, kai tenai inžinieriai nutarė patobulinti visiems žinomą [[M42]] jungtį taip, kad šioji atitiktų normalesnius reikalavimus. Reikalas buvo tas, kad originaliai [[M42]] jungtis buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]] dar prieš [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinį karą]], taip kad per kone 40 metų atsiliko - štai ir prireikė atnaujinti.

Pentax K-mount yra naudojama iki šiolei visokiuose [[Pentax]] fotoaparatuose, dėl ko yra smarkiai populiari. Daug pliusų jai duoda tai, kad nors yra ir tobulinami nauji jungties variantai, fotoaparatams su šita jungtimi tinka ir objektyvai, dar prieš pusę šimtmečio gaminti seniems jungties variantams. Taigi, dėl to galima rasti daug gatavų ir labai neblogų senų objektyvų. Taip pat gerai tinka ir per adapterį pajungiami [[M42]] objektyvai.

Čia reikia pastebėti, kad Pentax yra vienas iš tų gamintojų, kurie stengiasi išlaikyti tas pačias jungtis dešimtmečiais, o ne keičia jas kas kažkiek metų vien tam, kad iš naujo parduotų tiems patiems fotografams tuos pačius [[objektyvai|objektyvus]], bet jau su naujomis jungtimis. Tai čia didelis pliusas.

== Pentax K-mount istorija ==
Kai Asachi ir Carl Zeiss firmos kūrė naują jungtį, skirtumai nuo [[M42]] jungties buvo du - dar anuomet numatyta elektronika (visų pirma, autofokusui) ir pats pajungimo mechanizmas. Kadangi optikos atstumai daryti tie patys, jungtis pritaikoma praktiškai viskam, kam pritaikoma ir M42 jungtis, t.y., pvz., [[Canon]] visa tai veikia labai pigiai ir patogiai. Deja, [[Nikon]] savininkus turim nuliūdinti, bet jie ir taip jau pripratę, kad jų fotoaparatams išvis beveik niekas netinka, netgi ir Nikon objektyvai nuo vienų fotikų netinka kitiems.

Vėliau leisti objektyvai dar kartais būna žymimi P-KM (rankinis valdymas) ar P-KA (automatinis valdymas).

Kurdami Pentax K jungtį, Asahi Optical (taip tuo metu vadinosi Pentax) išlaikė visas tas pačias optikos charakteristikas, kokios buvo [[M42]] jungtyje, tad naudojant paprastą jungimo žiedą, visuose Pentax K fotoaparatuose galima naudoti begalę visokių M42 tipo objektyvų, išskyrus kai kuriuos (ypač ankstyvesnių modelių) sovietinius, kurie kartais buvo daromi kažkodėl taip, kad kažkodėl netikdavo ir viskas.

Kadangi Pentax paleido savo K bajonetų formatą į atvirą naudojimą, tai šituos bajonetus perėmė ir daugelis kitų fotoaparatų gamintojų. Dabar su tokiais bajonetais gaminami ir Pentax, ir nemažai kitų fotoaparatų, pvz., dalis Samsung, Miranda, Ricoh, Cosina, Chinon, Sears, Sigma, Vivitar ir pan., o taip pat krūvos įvairių objektyvų gamintojų objektyvų, įskaitant visus masiškiausius Tamron ir taip toliau.

Aišku, kaip būna nesąmonių, taip ir čia buvo - kažkodėl Ricoh ėmė ir išleido kažkiek automatinių objektyvų, kurie tiko tik Ricoh fotoaparatams, tuo tarpu įkišti į Pentax, sugebėdavo ne tik kad neveikti, bet dar ir užstrigti fotoaparate taip, kad išvis nenusiimtų jokiais būdais, o papildomai dar ir sugadintų fotoaparato mechanizmą. Tai deja, dėl to visokių senų Ricoh objektyvų nepatariame pirkti.

Kai kurie vėlyviausių laikų sovietiniai fotoaparatai, pvz., keli Zenit (Zenit Auto, Zenit-14, Zenit AM, Zenit AM2 ir pan.) modeliai, leisti maždaug nuo [[1984]] ir vėliau, o taip pat Almaz fotoaparatai, taip pat jau turėjo Pentax K jungtį. Tiesa, kažkodėl vėl eilinį kartą kai kuriuose objektyvuose ta jungtis būdavo "pataisyta" taip, kad neužsidėtų ant normalią Pentax K jungtį turinčių vakarietiškų fotoaparatų.

[[Category:Įranga]]

Pentax K

2025-11-11T22:24:10Z

Ratukai: Ratukai pervadino puslapį Pentax K į Pentax K-mount

#PERADRESAVIMAS [[Pentax K-mount]]

Pentax K-mount

2025-11-11T22:24:09Z

Ratukai: Ratukai pervadino puslapį Pentax K į Pentax K-mount

'''Pentax K''' - bajonetinė (mažu pasukimu lengvai uždedama) objektyvų [[jungtis]], sukurta [[Pentax]] firmoje ir paleista į pasaulį [[1974]] metais, kai tenai inžinieriai nutarė patobulinti visiems žinomą [[M42]] jungtį taip, kad šioji atitiktų normalesnius reikalavimus. Reikalas buvo tas, kad originaliai [[M42]] jungtis buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]] dar prieš [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinį karą]], taip kad per kone 40 metų atsiliko.

Skirtumai nuo M42 jungties buvo du - numatyta elektronika (visų pirma, autofokusui) ir pats pajungimo mechanizmas. Kadangi optikos atstumai daryti tie patys, jungtis pritaikoma praktiškai viskam, kam pritaikoma ir M42 jungtis, t.y., pvz., [[Canon]] visa tai veikia labai pigiai ir patogiai. Deja, [[Nikon]] savininkus turim nuliūdinti, bet jie ir taip jau pripratę, kad jų fotoaparatams išvis beveik niekas netinka, netgi ir Nikon objektyvai nuo vienų fotikų netinka kitiems.

Vėliau leisti objektyvai dar kartais būna žymimi P-KM (rankinis valdymas) ar P-KA (automatinis valdymas).

Kurdami Pentax K jungtį, Asahi Optical (taip tuo metu vadinosi Pentax) išlaikė visas tas pačias optikos charakteristikas, kokios buvo [[M42]] jungtyje, tad naudojant paprastą jungimo žiedą, visuose Pentax K fotoaparatuose galima naudoti begalę visokių M42 tipo objektyvų, išskyrus kai kuriuos (ypač ankstyvesnių modelių) sovietinius, kurie kartais buvo daromi kažkodėl taip, kad kažkodėl netikdavo ir viskas.

Kadangi Pentax paleido savo K bajonetų formatą į atvirą naudojimą, tai šituos bajonetus perėmė ir daugelis kitų fotoaparatų gamintojų. Dabar su tokiais bajonetais gaminami ir Pentax, ir nemažai kitų fotoaparatų, pvz., dalis Samsung, Miranda, Ricoh, Cosina, Chinon, Sears, Sigma, Vivitar ir pan., o taip pat krūvos įvairių objektyvų gamintojų objektyvų, įskaitant visus masiškiausius Tamron ir taip toliau.

Aišku, kaip būna nesąmonių, taip ir čia buvo - kažkodėl Ricoh ėmė ir išleido kažkiek automatinių objektyvų, kurie tiko tik Ricoh fotoaparatams, tuo tarpu įkišti į Pentax, sugebėdavo ne tik kad neveikti, bet dar ir užstrigti fotoaparate taip, kad išvis nenusiimtų jokiais būdais, o papildomai dar ir sugadintų fotoaparato mechanizmą. Tai deja, dėl to visokių senų Ricoh objektyvų nepatariame pirkti.

Kai kurie vėlyviausių laikų sovietiniai fotoaparatai, pvz., keli Zenit (Zenit Auto, Zenit-14, Zenit AM, Zenit AM2 ir pan.) modeliai, leisti maždaug nuo [[1984]] ir vėliau, o taip pat Almaz fotoaparatai, taip pat jau turėjo Pentax K jungtį. Tiesa, kažkodėl vėl eilinį kartą kai kuriuose objektyvuose ta jungtis būdavo "pataisyta" taip, kad neužsidėtų ant normalią Pentax K jungtį turinčių vakarietiškų fotoaparatų.

[[Category:Įranga]]

EXE

2025-08-29T08:59:02Z

Ratukai:

'''EXE''' - tai toksai [[failo išplėtimas]], kuris reiškia vykdomąjį dvejetainį kodą, t.y., [[programa|programą]], kuri skirta [[Windows]] ar [[DOS]] tipo [[operacinės sistemos|operacinėms sistemoms]]. Išplėtimas yra santrumpa nuo [[anglų kalba|anglų kalbos]] žodžio "Executable", kas reiškia vykdomąjį failą.

Klasikinis senovinis EXE failas būna [[MZ]] tipo, nors naujesni būna [[NE]] ar [[PE]] tipų.

Geru atveju tai [[failas]], kuris turi išplėtimą "EXE", tebus tiesiog kokia nors programa ar pagrindinė (paleidžiamoji) tos programos dalis.

Gi blogu atveju - žinia, ne tik geros programos yra programos, bet ir blogos programos - taip pat yra programos. Taigi, su "EXE" išplėtimu gali būti ir koks nors [[virusas]] ar [[trojanas]], ar šiaip koks nors kenksmingas šūdas.

Žodžiu, galvokite, ką paleidinėjate, o jei nesigaudote - tai bent jau naudokitės [[antivirusai|antivirusais]].

Lyginant su senoviniu [[COM]] formatu, EXE leido pakrauti į [[operacinė atmintis|operacinę atmintį]] daug didesnes programas, tai todėl ir išplito.

== Dar žr. ==
* [[COM]] - senoviniais [[DOS]] laikais buvo ir kitas dar išplėtimas, panašiai naudotas
* [[PE]] - atnaujintas [[Windows]] formatas, kur failų išplėtimas irgi yra EXE

[[Category:Failų išplėtimai]]

NE

2025-08-29T08:57:56Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''NE''' - tai "New Executable", toksai gerokai pagerintas EXE formatas, kurį Microsoft sukūrė, kai pradėjo daryti programas Windows sistemai ir pamatė, kad kažkaip tai reikia tvarkytis su tų programų ikonytėmis ir šiaip tų programų naudojimu. Laikyti krūvą konfigų ir krūvą failų kiekvienai programai pasirodė per sudėtinga, tai kažkas sugalvojo, kad galima paimti įprastą EXE formatą ir į jį įkišti krūvą visokio šlamšto, kurio...

'''NE''' - tai "New Executable", toksai gerokai pagerintas [[EXE]] formatas, kurį [[Microsoft]] sukūrė, kai pradėjo daryti programas [[Windows]] sistemai ir pamatė, kad kažkaip tai reikia tvarkytis su tų programų ikonytėmis ir šiaip tų programų naudojimu. Laikyti krūvą konfigų ir krūvą failų kiekvienai programai pasirodė per sudėtinga, tai kažkas sugalvojo, kad galima paimti įprastą [[EXE]] formatą ir į jį įkišti krūvą visokio šlamšto, kurio prireiks - pradedant visokiais meniu aprašymais ir baigiant programos ikonytėmis.

Kaip ir kiti vykdomieji failai, susiję su [[Windows]], šitas formatas paprastai turėdavo [[failų išplėtimai|failų išplėtimą]], kaip kad [[EXE]] ar [[DLL]].

Tai iš ano laiko užkietėję [[seni perdylos]], kurie jau tada buvo kompiuterastais, dar prisimena, kad daugelis programų failų turėdavo savyje net ne pavienes ikonytes, o kartais net dešimtis ar šimtus ikonėlių, kurias galima būdavo peržiūrėti ir išgauti iš programos. Tiesa, nuo [[Windows Vista]] laikų šitas [[fyčeris]] iš [[Windows]] sistemų buvo pašalintas, tai jau dabar nebepasidžiaugsit juo.

Gal didžiausia NE tipo vykdomųjų failų bėda buvo, kad jie buvo [[16 bitų]] segmentinei adresacijai, tuo tarpu [[32 bitai|32 bitams]] netiko.

== Dar žr. ==
* [[EXE]] - bendrai failo išplėtimas
* [[PE]] - naujesnis vykdomųjų failų variantas, naudojamas dabartinėse [[Windows]] sistemose

[[Category:Windows]]

PE

2025-08-29T08:50:29Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''PE''' - tai vykdomųjų failų formatas, kurio pavadinimas kilęs nuo "Portable Executable". Paplitęs Windows NT serijų (t.y., įskaitant ir dabartines Windows), o paraleliai - dar ir Windows 9x operacinėse sistemose. Šio formato failai dažniausiai turi failo išplėtimą, kaip kad EXE ar DLL, nors būna ir kitokių. Šitas formatas atsirado, kai Microsoft ir IBM kūrė OS/2 ir Windows NT sistemas, o jo mintis...

'''PE''' - tai vykdomųjų failų formatas, kurio pavadinimas kilęs nuo "Portable Executable". Paplitęs [[Windows NT]] serijų (t.y., įskaitant ir dabartines Windows), o paraleliai - dar ir [[Windows 9x]] operacinėse sistemose. Šio formato failai dažniausiai turi [[failo išplėtimas|failo išplėtimą]], kaip kad [[EXE]] ar [[DLL]], nors būna ir kitokių.

Šitas formatas atsirado, kai [[Microsoft]] ir [[IBM]] kūrė [[OS/2]] ir [[Windows NT]] sistemas, o jo mintis buvo - kad programa galėtų būti perkeliama tarp kelių gana skirtingų operacinių sistemų ir, svarbiausia, vienodai nuskaitoma ir skirtingose [[kompiuterių architektūros|kompiuterių architektūrose]], tegul failas ir būtų vienas. Taip ir buvo sukurti taip vadinami riebūs binariniai failai: jų esmė, kad programos faile gali būti, pvz., kodas, skirtas [[80386]] tipo procesoriui, o kartu - ir kodas, skirtas [[PowerPC]] procesoriui, ir kartu abiem procesoriams bendras duomenų segmentas. OS, kuri paleidinėja programą, sugeba atitinkamai pasirinkti, ką krauti į [[operacinė atmintis|operacinę atmintį]].

Paraleliai, kol Microsoft kūrė sau Portable Executable formatą, IBM sukūrė [[LE]] formatą, dar taip pat naujesniais variantais žinomą ir kaip [[LX]], katras buvo naudojamas [[OS/2]], o taip pat Windows sistemų draiveriuose (VXD).

== Dar žr. ==
* [[NE]] - senų [[Windows]] programų formatas
* [[COFF]] - tas [[UNIX]] formatas, kurį perdarinėjant PE ir buvo sukurtas

[[Category:Windows]]

COM

2025-08-29T08:34:08Z

Ratukai:

'''COM''' - seniausias ir bene primityviausias iš vis dar egzistuojančių vykdomųjų failų formatų, o taip pat ir atitinkamas [[failo išplėtimas]]. Naudotas [[CP/M]] ir ankstyvose [[DOS]] sistemose, kai kompiuterio [[operacinė atmintis]] dar būdavo naudojama mikroskopiniais kiekiais.

Visa COM formato esmė - tiesiog binarinis vykdomasis kodas, surašytas, pradedant adresu 100H, kas reiškia, kad kai programa kraunama į [[operacinė atmintis|operacinę atmintį]], jai išskiriamoje atminties vietoje pirmas 100H baitų paliekami tušti, toliau kraunamas pats COM failo turinys, o dar toliau jau nebelieka nieko. Kai programa vykdoma, į ją pereinama, darant JMP su poslinkiu 100H.

Šitoksai formatas, kaip COM, yra toksai primityvus, kad jame išvis nelieka vietos niekam daugiau, išskyrus duomenų ir kodo mišinį. Kadangi naudotas [[16 bitų]] adresaciją turinčiose [[kompiuterių architektūros|kompiuterių architektūrose]], tai maksimalus dydis atitinkamas - 64 [[kilobaitai]]. Didesnių COM programų būti jau nebegali.

Naujesnėse [[DOS]] tipo sistemose vietoje COM pradėtas naudoti [[EXE]] formatas, kur buvo įvesti atminties segmentai, kurie išsyk leido padidinti ir naudojamos [[operacinė atmintis|operacinės atminties]] kiekį, ir šiaip vykdomųjų failų dydį, ir jų universalumą. Taigi, jei kur pamatysit, kad kokia tai [[DOS]] programa yra COM tipo (t.y., su .COM [[failų išplėtimas|failų išplėtimu]]), tai jau žinokit, kad tikrai labai sena.

== Dar žr. ==
* [[EXE]] - naujesnis formatas, populiaresnis

[[Category:DOS]]

COM

2025-08-29T08:32:26Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''COM''' - seniausias ir bene primityviausias iš vis dar egzistuojančių vykdomųjų failų formatų, o taip pat ir atitinkamas failo išplėtimas. Naudotas CP/M ir ankstyvose DOS sistemose, kai kompiuterio operacinė atmintis dar būdavo naudojama mikroskopiniais kiekiais. Visa COM formato esmė - tiesiog binarinis vykdomasis kodas, surašytas, pradedant adresu 100H, kas reiškia, kad kai programa kraunama į operacinę atmintį,...

EXE

2025-08-29T06:35:12Z

Ratukai:

'''EXE''' - tai toksai [[failo išplėtimas]], kuris reiškia vykdomąjį dvejetainį kodą, t.y., [[programa|programą]], kuri skirta [[Windows]] ar [[DOS]] tipo [[operacinės sistemos|operacinėms sistemoms]]. Išplėtimas yra santrumpa nuo [[anglų kalba|anglų kalbos]] žodžio "Executable", kas reiškia vykdomąjį failą.

Geru atveju tai [[failas]], kuris turi išplėtimą "EXE", tebus tiesiog kokia nors programa ar pagrindinė (paleidžiamoji) tos programos dalis.

Gi blogu atveju - žinia, ne tik geros programos yra programos, bet ir blogos programos - taip pat yra programos. Taigi, su "EXE" išplėtimu gali būti ir koks nors [[virusas]] ar [[trojanas]], ar šiaip koks nors kenksmingas šūdas.

Žodžiu, galvokite, ką paleidinėjate, o jei nesigaudote - tai bent jau naudokitės [[antivirusai|antivirusais]].

Lyginant su senoviniu [[COM]] formatu, EXE leido pakrauti į [[operacinė atmintis|operacinę atmintį]] daug didesnes programas, tai todėl ir išplito.

== Dar žr. ==
* [[COM]] - senoviniais [[DOS]] laikais buvo ir kitas dar išplėtimas, panašiai naudotas
* [[PE]] - atnaujintas [[Windows]] formatas, kur failų išplėtimas irgi yra EXE

[[Category:Failų išplėtimai]]

A.out

2025-08-29T06:33:21Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''a.out''' (visomis mažosiomis) - tai klasikinis visokių UNIX sistemų binarinis programų formatas, ilgą laiką buvęs universaliu standartu, nes palaikytas nuo pirmųjų UNIX versijų. Formato pavadinimas kilo nuo to, kad tipiški UNIX kompiliatoriai atiduodavo ne mašininį kodą, o asemblerio failą, kuris paskui jau būdavo transliuojamas į dvejetainį. Asemblerio atiduotas failas vadindavosi "a.out", kas reiškė, kad čia asemblerio out...

'''a.out''' (visomis mažosiomis) - tai klasikinis visokių [[UNIX]] sistemų binarinis programų formatas, ilgą laiką buvęs universaliu standartu, nes palaikytas nuo pirmųjų UNIX versijų.

Formato pavadinimas kilo nuo to, kad tipiški UNIX [[kompiliatoriai]] atiduodavo ne mašininį kodą, o [[asembleris|asemblerio]] failą, kuris paskui jau būdavo transliuojamas į dvejetainį. Asemblerio atiduotas failas vadindavosi "a.out", kas reiškė, kad čia asemblerio [[outputas]].

Paskui toksai a.out pavadinimas pasidarė įprastas ir kitiems kompiliatoriams, įskaitant ir tuos, kurie tiesiogiai atiduodavo dvejetainį kodą - ir nesvarbu, ar tas kodas būdavo tiesiog vykdomųjų programų, ar, pvz., [[dinaminės bibliotekos|dinaminių bibliotekų]].

Visas a.out formatas per savo egzistavimą patyrė labai daug pakeitimų, priklausomai nuo to, kokia [[kompiuterio architektūra]] būdavo naudojama ir kokių galimybių reikdavo konkrečiai [[UNIX]] versijai, tačiau visvien išliko tam tikru gana universaliu standartu, daug kur palaikomu iki šiolei ar dar gana neseniai palaikytu.

Pvz., [[Linux]] sistemose a.out palaikymas buvo pašalintas [[2022]] metais. Nemažai kitų UNIX tipo sistemų a.out formatą palaiko iki šiolei.

== Dar žr. ==
* [[ELF]] - dabar dominuojantis [[UNIX]] vykdomųjų failų formatas
* [[COFF]] - mažiau paplitęs [[UNIX]] vykdomųjų failų formatas
* [[COM]] - senas [[DOS]] ir [[CP/M]] sistemų formatas
* [[EXE]] - naujas [[DOS]] formatas
* [[PE]] - visoksai [[Windows]] formatas

[[Category:UNIX]]

Antanas Kandrotas

2025-08-28T07:02:26Z

Ratukai:

{{Abejotinas}}
[[Vaizdas:Antanas_kandrotas_celofanas.jpg|400px|thumb|right|Antanas Kandrotas vaizduoja kokį tai kovotoją prieš [[korona|koroną]] kur tai Kauno teisme.]]
[[Vaizdas:Antanas_kandrotas_celofanas_jaguar_masina_baltarusiski_diplomatiniai_numeriai.jpg|400px|thumb|right|Antanas Kandrotas prie neteisėtus Maltos ordino numerius turinčios mašinos, kurią ir vairavo.]]
'''Antanas Kandrotas''' - gi toksai nelabai aiškios kilmės veikėjas, smarkiai pagarsėjęs per visokius alternatyvinius renginius, štai pvz., per kokį nors [[šeimų maršas|šeimų maršą]] ar dar kokius nors. Kartą užtat [[Andrius Tapinas]] ėmė ir iškniso iš kažkur nuotrauką, kurioje pavaizduota, kaip Antanas Kandrotas pilasi degalus sau į brangią [[Jaguar]] mašiną, o ant mašinos - kažkodėl diplomatiniai numeriai iš [[Baltarusija|Baltarusijos]] kažkokie<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1439571/kol-lietuvos-institucijos-tyli-apzvalgininkas-ragina-tarnybas-paskelbti-ar-seimu-marso-organizatorius-susijes-su-baltarusija</ref>. Tai paskui dar kai [[žiniasklaida]] klausinėjo, iš kur gavo tokią mašiną su tokiais numeriais, tai Antanas Kandrotas mįslingai kalbėjo sakydamas tokią frazę - "neskelbiama informacija".

Tai kaip ten būtų ar ne, ilgai neršęs su visokiais [[šeimų maršas|šeimų maršais]], galų gale pakliuvo [[už grotų]], tai tenai dabar ir sėdi, ir, greičiausiai, sėdės gana ilgai.

[[Upd.]] taigi Antanas Kandrotas aka [[Celofanas]], išleistas iš [[kalėjimas|kalėjimo]], išsyk įsidarbino laikraštyje [[Respublika]], kur dabar daro [[žurnalizmai|žurnalizmus]]<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/antanas-kandrotas-celofanas-tapo-respublikos-zurnalistu-120122245</ref>.

== Antanas Kandrotas kiek anksčiau ==
O dar kartą kovodamas už kokias tai šeimas ir prieš joms gresiančius pavojus, Antanas Kandrotas nieko gudresnio nesugalvojo, kaip tik dažyti juodais dažais kažkokią perėją, kuri buvo paspalvinta įvairiomis spalvomis. Tai baigėsi tiktai tuo, kad gavo baudą, o paskui savivaldybė perėją atnaujino - beveik nusitrynusias ir neįžiūrimas spalvas naujai gražiai nudažė<ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-perejoje-atnaujinta-vaivorykstes-spalvu-veliava-56-1525408</ref>.

Dar čia kažko įsivėlusi kokia tai [[Kovotojų už Lietuvą sąjunga]], o ir [[Vytautas Šustauskas]] su savo keistomis kovomis. Visokie [[gandai]] aiškino, kad čia būk tai ne dėl visos Lietuvos žmonių gerovės Antanas Kandrotas ėjo į politiką ir bandė į [[Seimas|Seimą]] pakliūti, o tiktai todėl, kad rinkimų kandidatams ir Seimo nariams apsauga nuo teisėsaugos veikia. Bet net ir čia gavosi kažkokios tai makliavonės su užstatų pervedimais ir kokiais tai kitais popieriais, tai žaidimas nepaėjo<ref>https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/spalvinga-kovotoju-uz-lietuva-puokste-bent-trys-buvo-ar-yra-teisiami-982782</ref>.

Dar kažkodėl tasai Antanas Kandrotas vis siejamas su tokiu žodžiu - "[[Celofanas]]", tai čia mums klausimas dabar kyla, ar nepaduos kokia nors [[DuPont]] kompanija jo į teismą už tai, kad jis save vadina tai firmai priklausančiu [[prekinis ženklas|prekiniu ženklu]].

Kartą [[2020]] metų rudenį Antanas Kandrotas buvo teisiamas už finansines machinacijas, tai [[Kaunas|Kauno]] teisme vaizdavo nekaltą auką ir klijavosi sau ant burnos celofaninį pleistrą, vaizduodamas kažkokį nuskriaustą<ref>https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/nevykes-politikas-tesia-klounada-teisme-992027</ref>. Tai tas savo skriaudas aiškino tuo, kad čia jį [[teismas]] verčia dėvėti [[kaukė|kaukę]] ir matuotis temperatūrą dėl [[covid-19]]. Tai prisikišo vatos į nosį, užsiklijavo [[celofanas|celofaną]] ant burnos ir vaizdavo kovotoją už žmogaus teises, nors realiai tai teismas buvo dėl kažkokių finansinių ir [[mokesčiai|mokesčių]] vogimo aferų. Ir visą tą savo nesąmonę transliavo per [[Youtube]], nes esą taip už [[teisybė|teisybę]] kovoja.

== Antanas Kandrotas ir kažkokios benzino aferos ==
O dar buvo kažkokia visai sena jau istorija, dėl kurios jau [[2018]] prasidėjo bylos ir teismai, kai Antanas Kandrotas užsiiminėjo kažkokia nelegalia naftos produktų veikla, pirko kažkokius [[tepalai|tepalus]], [[benzinas|benziną]] ir [[dyzelinas|dyzeliną]], kažkur vežė, kažkuo prekiavo, mokesčius slėpė ir dar kažkokius kreditus bandė vogti<ref>https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/netapes-politiku-emesi-sukciavimo-872475</ref>. Ir viskas buvo suplanuota dar kol dėl kažkokių kitų istorijų Antanas Kandrotas sėdėjo [[Pravieniškės|Pravieniškėse]]. O tame dalyvavo dar ir kokie tai [[agurkiniai]], ir dar ir kažkoks Romas Jablonskas, Andrius Šarkauskas<ref>https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/finansinei-aferai-rengesi-sededamas-pravieniskese-897928</ref> ir Audrius Rulė, ir kaip tai dar susietos tokios UAB kaip "Skaivarė" ir "Remilgė", ir dar kažkokia "Stelažai LT".

Tai schema buvo maždaug tokia, kad nusipirkt kažkur viską, tada atseit vežti į [[Rumunija|Rumuniją]], o išties tai čia viską [[Lietuva|Lietuvoje]] parduoti ir nemokėt [[PVM]] ir [[akcizai]]. O kadangi degalų kainoje PVM, akcizai ir panašūs mokesčiai sudaro kokius 2/3 sumos, o gal ir daugiau, tai [[pelnas]] čia turėjo būti nuostabus - tūkstančiai tonų benzino reiškė milijonus [[eurai|eurų]]<ref>https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/netapes-politiku-emesi-sukciavimo-872475</ref>. Taigi, [[vertelga]] neblogas.

Net neaišku, per kiek kartų tokias schemas Antanas Kandrotas rezgė, bet atrodo, kad bendroje sumoje galėjo nuslėpti apie 15 milijonų mokesčių<ref>https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/seseliniam-degalu-verslui-naujas-smugis-kaunieciai-nuslepe-15-mln-euru-mokesciu-911253</ref> - o tai reiškia, kad kiek pigiau, nei rinkos kaina, pardavinėdamas degalus, iš to nuslėpimo galėjo ir uždirbti panašias sumas.

Tai paskui jau, supratus, kokios čia sumos, Pipedijai čia jau gal nebekyla ir klausimai, iš kur gali rastis [[pinigai]], už kurią perkama [[reklama]] visokiai politinei veiklai. Labai doras žmogus, nieko nepavogė, viskas tyra, gera ir gražu. [[Dora, skaista ir darna]], ir dargi [[visame gražume]]. Pavyzdys visiems kovotojams už tyrą Lietuvą.

== Antanas Kandrotas ir vėl kalėjime ==
Taigi, štai jau vėl gi naujienos ir Antanas Kandrotas, ilgokai prasibastęs lasivėje su visokiu [[Šeimų Sąjūdis|Šeimų Sąjūdžiu]] ir kitomis grupėmis, praprotestavęs prieš įvairius [[skiepai|skiepus]] ir pašnekėjęs visaip, kad Lietuvoje kaip [[Baltarusija|Baltarusijoje]], sėdo už grotų. Ogi sėdo už grotų, kad anoksai Paulius Boreika ir Antanas Kandrotas pagal [[BK]] berods 184 ir 222 straipsnius užsiimdinėjo mokesčių slėpimu ir turto švaistymu, kas paprastai liaudiškai kartais dar būna vadinama [[aferizmas|aferizmu]]<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1610136/kandrotas-celofanas-del-finansiniu-nusikaltimu-siunciamas-uz-grotu-beveik-2-metams</ref>. Štai taip ir gavosi, kad kone du metus praleis už grotų. Tai gar kiek ramiau dabar bus.

O dar besėdint jam kalėjime, jau [[2022]] pabaigoje, pasibaigė ir dar viena byla, kur jau kita gauja, kur Antanas Kandrotas, Andrius Žalys ir Romas Jablonskas buvo apkaltinti ir nuteisti, kad apgaulės ir sukčiavimo būdu pasisavino daugiau kaip 300 tūkstančių [[eurai|eurų]] iš firmos "MDK Logistika", o tuo pačiu dar ir dėl vėl kažkokio mokesčių slėpimo ir taip toliau<ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/antanui-kandrotui-celofanui-laisves-atemimas-paskirtas-dar-vienoje-byloje-59-1986922</ref>.

Taigi, kaip matom, ne tik pakartotinai sėda vis, bet ir su vis naujomis gaujomis susideda, ir vis naujose aferose sudalyvauja.

== Dar žr. ==

* [[Celofanas]]

{{References}}

[[Kategorija:Vatnikai]]
[[Category:Veikėjai]]

Uniplus+

2025-08-27T21:20:54Z

Ratukai:

'''Uniplus+''' - viena iš seniausių komercinių [[UNIX]] versijų, pirmu variantu padaryta dar bene iš [[System III]], o paskui - daryta iš [[System V]] ir kartu paskui ir pati tapusi pagrindu daugeliui kitų populiarių UNIX sistemų.

Uniplus+ kūrėja buvo tokia [[UniSoft]] kompanija, kuri daugiausiai uždarbiaudavo iš to, kad imdavo įprastas UNIX versijas ir jas perkeldavo ant įvairių aparatinių platformų, o tuo pačiu ir visokius bugus pataisydavo, o tada parduodavo visokiems kitiems gamintojams. Tai daugiausiai pinigų iš tų kitų gamintojų ir uždirbdavo, tuo tarpu Uniplus+ tapo tiesiog kaip ir papildomu uždarbiu, jei kas nors savo reikalams kartais nusipirkdavo.

Tarp populiaresnių platformų, kurioms skirta buvo Uniplus+, buvo ir toksai [[Apple Lisa]] kompiuteris, kuriam buvo išleista šios [[OS]] versija. Tai ta versija paskui buvo parduota [[Apple]] kompanijai ir vėliau tapo [[A/UX]] sistema, kuri ganėtinai išpopuliarėjo. Iš kito Uniplus+ varianto ilgainiui išsivystė [[IRIX]], kuri daugelį metų buvo patogiausia ir geriausiai grafikai pritaikyta UNIX versija.

[[Category:UNIX]]

Total Fantasy

2025-08-26T22:03:34Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''Total Fantasy''' - vienas iš seniausių žmonijai žinomų duomenų tipo CD, kur buvo įrašinėtas visoksai nelegalus turinys, pradedant pr0n ir baigiant kokiomis tai hakintomis programomis, pagrindinai irgi su pornografiniu turiniu. Kompaktas buvo surinktas iš visokių BBS buvusių nuotraukų, o tos - akivaizdžiai daugiausiai nuskanuotos iš visokių pornografinių žurnalų. Nuotraukų formatas - GIF (t.y., klaikios 8 bitų spalvos), dy...

'''Total Fantasy''' - vienas iš seniausių žmonijai žinomų duomenų tipo [[CD]], kur buvo įrašinėtas visoksai nelegalus turinys, pradedant [[pr0n]] ir baigiant kokiomis tai hakintomis programomis, pagrindinai irgi su pornografiniu turiniu.

Kompaktas buvo surinktas iš visokių [[BBS]] buvusių nuotraukų, o tos - akivaizdžiai daugiausiai nuskanuotos iš visokių pornografinių žurnalų. Nuotraukų formatas - [[GIF]] (t.y., klaikios [[8 bitai|8 bitų]] spalvos), dydis - 640x480, bet čia jau išplėstos su rėmeliais, kad gerai atrodytų peržiūros programose. Realiai tų nuotraukų dydis būdavo dažniausiai dar smarkiai mažesnis, pvz., kokie nors 320x240 pikselių.

Šiais laikais šito kompakto turinį galima rasti kai kuriuose archyviniuose ir istoriniuose puslapiuose, kur anas vadinasi TOTALFANTASY.ISO

Vėlesnių laikų kompaktai buvo daug įdomesni ir geresni, bet jau nebuvo tokie naujoviški.

[[Category:Belenkas]]

Retro UNIX

2025-08-26T21:46:25Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''Retro UNIX''', kartais dar vadinamas '''Runix''' ar '''Turkish Rational Unix''' - tokia kokia tai keista UNIX versija, kurią sugalvojo sukurti toksai turkas programuotojas Erdogan Tan. Anas iš kažkur gavo UNIX System Version 7 sorcus ir paskui viską nuosekliai ėmė perrašinėti asembleriu, matomai, kad perkeliamumas padidėtų ir programos būtų paprastesnės. Tai galų gale gavosi pilnavertė 386 tipo kompiuterių architektūros|kompi...

'''Retro UNIX''', kartais dar vadinamas '''Runix''' ar '''Turkish Rational Unix''' - tokia kokia tai keista [[UNIX]] versija, kurią sugalvojo sukurti toksai turkas programuotojas Erdogan Tan. Anas iš kažkur gavo [[UNIX System Version 7]] sorcus ir paskui viską nuosekliai ėmė perrašinėti [[asembleris|asembleriu]], matomai, kad perkeliamumas padidėtų ir programos būtų paprastesnės. Tai galų gale gavosi pilnavertė [[386]] tipo [[kompiuterių architektūros|kompiuterių architektūroms]] skirta UNIX, su visais savo įrankiais sutelpanti į pavienį [[flopikas|flopiką]].

Yra pora versijų išties - Retro UNIX 386 ir Retro UNIX 8086, tai matyt kažkuo jos dar tarpusavy skiriasi...

Tiesa, kam to reikia - nelabai aišku...

Ai, dar čia reikia pridėti, kad ano meto UNIX versijos neturėjo normalaus (nors kažkokį nenormalų turėjo) tinklo, tai čia nereikia tikėtis, kad šitas UNIX variantas kaip nors su [[Internetas|Internetu]] jungtųsi. Kitą gi vertus - smagus pasižaidimas matyt, jei jau žmonės tokius daiktus programuoja.

[[Category:UNIX]]

Linux distribucijos

2025-08-26T21:26:46Z

Ratukai: /* Detaliau apie įvairias Linux distribucijas */

'''Linux distribucijos''' - tai įvairūs [[Linux]] operacinės sistemos variantai, kurių yra privisę gyvas galas. Būdinga, kad kasmet atsiranda mažiausiai keliolika ar kelios dešimtys naujų distribucijų, kai kurios iš jų ganėtinai išpopuliarėja, tačiau tuo pat metu kitos lieka nepalaikomos ir taip po truputį numiršta. Taigi, šiuo metu bent 98% Linux distribucijų yra mirę ir nebepalaikomos, tačiau kitos visgi po truputį gyvuoja.

Kai kurios iš Linux distribucijų turi istorinę reikšmę, nes kadaise kažką gero padarė, kitos gi tuo tarpu gana populiarios iki šiolei.

Tarp žymiausių, kurias pakanka žinoti daugumai atvejų, yra šios:
* [[Linux Mint]] - nepaprastai greitai išpopuliarėjo, kai visokie kiti Linux gamintojai pagadino Linux [[desktopas|desktopą]] su naujomis, sugadintomis [[Gnome]] versijomis
* [[SUSE]] - viena iš gerų komercinių distribucijų, žinoma daugiau [[Europa|Europoje]]
* [[RedHat]] - viena iš populiariausių komercinių distribucijų
* [[Arch Linux]] - tokia Linux distribucija, apie kurios vartotojus eina visokie [[anekdotai]]

Aišku, yra daug kitų distribucijų, bet apie jas žemiau, atskirame skyriuje parašysim.

== Kaip atsiranda naujos Linux distribucijos ==
Dažniausiai distribucijos daromos paprasčiausiu būdu, tiesiog nukopijuojant kokią nors iš populiarių Linux distribucijų ir ją pervadinant, sukuriant jai kokį nors [[interneto puslapis|interneto puslapį]] ir dar kokį nors gražų (bent jau to logotipo kūrėjų požiūriu gražų) [[logotipas|logotipą]]. Neretai tuo viskas ir baigiasi. Visgi geresniais atvejais būna, kad sukurta Linux versija papildoma kokiu nors [[softas|softu]], parinktu šitos distribucijos kūrėjo asmeninėmis preferencijomis. Kadangi paprastai tai būna vienas koks nors [[linuksoidas]], tai tos preferencijos kartais būna gana keistos ir populiarumo nesusilaukia.

Visgi retesniais atvejais būna ir pasitaiko, kad sukuriama ir kokia nors visai nebloga, geriau paruošta Linux versija, kuri gauna ir ilgesnį palaikymą. Visai retais sėkmės atvejais tai gali tapti viena iš ilgalaikių distribucijų, kurios gali gyvuoti metų [[metai|metais]] ir netgi [[dešimtmečiai|dešimtmečiais]]. Visgi dauguma atvejų šimtai skirtingų Linux distribucijų pragyvuoja vos po keletą metų ir dingsta.

Jei atrodo, kad mes perdedam su tais [[skaičiai|skaičiais]], tai deja, bet ne - kartą pabandyta buvo suskaičiuoti, kiek visokių Linux distribucijų skirtingu metu buvo platinama, tai paaiškėjo, kad bendras skaičius siekia apie 1000 arba daugiau, nors dauguma tų distribucijų yra praktiškai niekam nežinomos - pvz., naudojamos buvo tik kokioje nors vienoje [[valstybė|valstybėje]], ar egzistavo tik kaip universtitetinis projektas, ar naudojamos buvo tik kažkokio mažo būrelio hakerių ir panašiai. Paprastai tokios distribucijos per kelerius metus nusibaigia ir numiršta. Kai kurias, kažkiek sėkmingesnes Linux distribucijas būna kad su viskuo nuperka kokia nors didesnė Linux firma, taip prisijungdama prie savo pagrindinės šakos.

Tik retu atveju tokios trumpalaikės distribucijos duoda kažkokios naudos didesnei Linux bendruomenei - pvz., nelabai ilgai gyvavęs lietuviškas [[Baltix]] padėjo lokalizuoti ir pritaikyti Linux [[Lietuva|Lietuvai]] ir kitoms [[Baltijos šalys|Baltijos šalims]].

Dar vienas įdomus momentas, kalbant apie Linux distribucijas - kai kurie [[lameriai]] būna, kad painioja [[Linux]] su įvairiais kitais [[UNIX]], pvz., su [[FreeBSD]] ar kitomis [[BSD]] versijomis, galvodami, kad tai irgi kažkokios tai Linux distribucijos. Tai čia informuojame, kad taip nėra, nes tai visai atskiros gerokai senesnės ir dažnai geresnės [[operacinės sistemos]].

== Detaliau apie įvairias Linux distribucijas ==
Štai čia kai kurios populiariausios ar šiaip istoriškai garsesnės Linux distribucijos, kurios vienaip ar kitaip turėjo kažkokių gerų savybių ar jų iki šiol tebeturi:
* [[SUSE Linux]] - vienas iš sėkmingiausių komercinių Linux
** [[OpenSUSE]] - atvirai kuriamas SUSE variantas
* [[RedHat Linux]] - kadaise buvo vienas iš sėkmingiausių, jei ne pats sėkmingiausias komercinis Linux, dabar priklauso [[IBM]]
** [[Fedora Linux]] - atvirai kuriamas Red Hat variantas
** [[Mandriva Linux]] - anksčiau dar buvo žinomas, kaip [[Mandrake]], bet persivadino, nes juos kažkas užbylinėjo
** [[Oracle Linux]] - tas pats Oracle variantas, faktiškai ta pati Fedora
** [[CBL-Mariner Linux]] - atskirai Microsoft savo reikmėms kuriamas Linux variantas
*** [[Azure Linux]] - [[Microsoft]] platinamas Linux variantas
** [[CentOS]] - nelabai sėkmingai gyvavęs nepriklausomas Red Hat variantas, dabar vadinasi "CentOS Stream", nes seni devai nustojo developint ir niekam neperdavė pavadinimo, tai nauji devai tada su susigalvojo pavadinimo variantą
** [[Red Star OS]] - labai smarkiai perdirbta Red Hat versija, prikimšta sekimo ir kontrolės įrankių bei apsaugų nuo tų įrankių pašalinimo, naudojama [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]]
* [[Debian]] - viena iš hakerių mėgstamų distribucijų
** [[Ubuntu]] - tipo rišlesnis Debian, tiekiamas su [[GNOME]], bet su kliedesiais
*** [[Kubuntu]] - kažkoksai su [[KDE]] tiekiamas Ubuntu
*** [[Linux Mint]] - desktopinis paprastiems žmonėms skirtas Ubuntu variantas be visokių kliedesių
** [[Knoppix]] - kažkoksai hakerių labiau mėgstamas Debianas
*** [[Baltix]] - kadaise egzistavęs, bet paskui sėkmingai išnykęs lietuviškas Linux variantas
** [[Corel Linux]] - trumpai egzistavusi, bet buvo labai user friendly desktopinė distribucija
** [[Lindows]] - dabar vadinama [[Linspire]], buvo bandymas sukurti [[Windows]] analogą ant Linux kernelio
** [[Kali Linux]] - iš esmės, skirta pavaizdavimui apie saugumus
* [[Gentoo Linux]] - viena iš retesnių, bet hakerių mėgstamų distribucijų
** [[Chrome OS|ChromeOS]] - toksai [[Google]] kompanijos sukurtas desktopinis Linux, skirtas [[laptopai|laptopams]] ir [[tapšninukai|tapšninukams]]
*** [[ChromiumOS]] - atviras to paties ChromeOS variantas
* [[Slackware Linux]] - viena iš seniausių, vertinama visokių hakerių, nes tvarkingai veikia
** [[Caldera Linux]] - viena iš seniai išnykusių, bet kadaise buvusi desktopinio Linux pradžia
** [[Monkey Linux]] - visiškai mikroskopinė, kuri galėjo instaliuotis tiesiog į [[DOS]] katalogą, netgi be atskiros particijos
* [[Arch Linux]] - iki šiol iš sorcų kažkaip daroma, old-school
* [[Alpine Linux]] - vietoje [[GNU]] bibliotekų naudoja kažkokias mažesnes, taip pat ir [[Busybox]] ir daro viską, kad sutilptų į kelis megabaitus
* [[Void Linux]] - nuo sorcų pradėta ir daugelio hakerių mėgstama Linux, nes yra daugmaž tarpinė tarp įprastų Linux ir [[BSD]] sistemų, t.y., daug sveikesnio proto
* [[Chimera Linux]] - nauja, netipiška, visiškai [[BSD]] tipo distribucija, panašu, kad turės daug sėkmės
* [[GNU/Linux]] - realiai tai neegzistuojanti nesąmonė, išgalvota [[GNU]] chebros
* [[Yggdrasil]] - tokia senai neegzistuojanti, bet bene pirma user-friendly Linux versija, išleista dar [[1992]]

[[Category:Linux]]

Linux

2025-08-26T21:25:25Z

Ratukai: /* Žinomiausios Linux distribucijos */

[[Vaizdas:Linux-distro.jpg|600px|thumb|right|Labiausiai išskirtinė Linux savybė - tai kad yra realiai nesuskaičiuojamas skaičius jo distribucijų, iš kurių dauguma jau seniai nebeegzistuoja, tačiau kasmet atsiranda po dešimtį-kitą naujų (atitinkamas kiekis ir išnyksta). Iš tų distribucijų, kurios šitame paveiksliuke pavaizduotos, jau geros pusės nebėra, jos tiesiog dingo. Ir nei viena iš tų distribucijų nebuvo ir nėra adekvati, visos kažkokios ne tokios.]]
[[Vaizdas:Linus_torvalds_laiskas_linux_minix.jpg|600px|thumb|right|Čia nuo šito laiško į [[konfos|konfas]] ir prasidėjo, kai [[1991]] metų [[rugpjūčio 25]] dieną [[Linus Torvalds]] paskelbė, kad pusę metų jau kuria kokį tai [[Minix]] kloną, kuris už dyką.]]
[[Vaizdas:Linux_girl.jpg|400px|thumb|right|Štai maždaug taip atrodo tos Linux mergelės, kol nesusiduri ir neaptinki, kad išties tai pingvinų pavidalo [[zombiai]] ir [[vampyrai]], su grožiu ar moterimis neturintys nieko bendra. Realiai - tokius plakatus linuksistai paišė prieš kokius 20 metų, bandydami pavaizduoti, kad Linux esąs sexy. Realiai gi Linux nuo to sexy nepasidarė.]]
'''Linux''' - [[demonas]], nekaltos [[mergelė]]s pavidalu, sutinkama ten kur nešveičia Langai. Ši mergaitė pasirodo per pilnatį, turi daug versijų, tačiau visada teigia, kad neturi virusų bei seksu užima dykai. Ją atpažinti galima iš pingvino kairėje subinės pusėje. Šiaip tai būtų [[UNIX]], tik kad iki pilnaverčio UNIX netempia biškelį, nors ir pretenduoja... Nors ką ten - jau ir pretenduoja, ir kiti UNIX irgi save su Linux tik lygina.

Tiesa, po to, kai pradedate su ta nekalta mergele [[pistis]], tipiškai paaiškėja, kad pisatės ne su moterimi, o su [[pingvinas|pingvinu]]. Tai čia galime jus tiktai užjausti. Nebus nieko čia gero, bus daug kankinimosi ir šūdų. Bet aišku, kaip ir kiekvienas kitas Linux naudotojas, galėsite girtis visiems aplinkiniams apie tai, kaip pisatės su pingvinais ir kokie tie pingvinai yra nuostabūs ir kaip aplinkiniai visi yra [[lopai]], nes nieko nesupranta.

Nors oficialiai Linux yra ne [[UNIX]], bet išties tai tipiškas UNIX, nes būtent taip tyčia ir kryptinai ši sistema ir buvo kuriama.

Nedaugelis žino, kad pusė planetos naudoja Linux, ir daugelis naudotojų apie tą Linux net neįtaria. O pasirodo, kad klasta labai gudri - [[Android]] sistemos taigi tėra tas pats [[Linux]], su telefonams skirta grafine aplinka. Štai vat taip tie linuksai visus ir išdūrė.

Per daugelį metų nuo sukūrimo Linux sistema smarkiai pasikeitė. Jei kokiais nors [[2003]] metais tenai normaliam naudotojui būdavo sunku, bet lengva būdavo tiems, kas susigaudo [[UNIX]], tai dabar čia lengva yra [[lameriai|lameriams]], bet nelabai smagu tiems, kas susigaudo [[UNIX]]. Tuo tarpu normalus naudotojas naujose Linux versijose išvis jaučiasi kaip [[debilas]]. Itin daug prie šito absurdo prisidėjo [[GNOME]] desktopo 3 versija, kurios dėka Linux pasidarė panašus į sugadintą Apple tabletą, kuriame išjungtas bet koks funkcionalumas.

Gi seni Linux vartotojai, kurie yra [[adminai]] ir visokie [[hakeriai]], tuos Linux supranta visai kitaip ir vis kalba apie kažkokį paslaptingą [[shell]].

== Keisti faktai apie Linux ==
Yra truputis keistų faktų apie Linux, kurie menkai kam žinomi ir nelabai naudingi, tačiau įdomūs. Štai vienas iš tokių:

Originalus Linux pavadinimas buvo [[Freax]], kas buvo žodžių junginys iš "''free''", "''freak''" ir "[[X]]" (pastarasis buvo kaip nuoroda į [[UNIX]]). Kai [[Linus Torvalds]] tik tik pradėjo kurti savo [[OS]], pagrindiniai failai gulėjo ''/Freax/'' kataloge, ir tai tęsėsi apie pusę metų.

Kiek vėliau, paskelbęs apie savo OS sukūrimą, [[1991]] metų [[rugsėjis|rugsėjį]] Linus Torvalds nusiuntė failus į [[FTP]] serverį, konkrečiai - į ''ftp.funet.fi'', kur ir padėjo kaip "Freax". Vienok to serverio [[adminas]], anoksai Ari Lemmke (Helsinkio Technologijos Universitetas) nusprendė, kad negerai čia šitaip vadinti visai gerą ir naudingą daiktą, nes nelabai gražus tam vardas. Tai ėmė ir pervadino viską į "Linux", nei nesiaiškindamas, ar pats Linus Torvalds to nori, ar ne.

Linus Torvalds pradžioje kažką burbėjo, kad čia per daug egoistiška jam vadinti savo paties sukurtą OS savo paties vardu, bet kadangi serverio adminai nekreipė į tai dėmesio, tai susitaikė su tuo, kad jo OS vadinsis ne "''Freax''", o "''Linux''".

== Kokią Linux distribuciją rinktis? ==
Kadangi visur visokie [[lameriai]] ir wanna-be [[hakeriai]] visur jums [[pisti protą|pis protą]] apie tai, kokį Linux rinktis, tai kuo daugiau aiškinsitės, tuo daugiau turėsite problemų. Paskui pasirinksite pagal tų žinovus vaizduojančių lamerių patarimus ir turėsite bėdas, nes viskas neveiks. Tai va, geriau paklausykit mūsų.

Rinkitės paprastą [[Linux Mint]], nes jis skirtas normaliems žmonėms. Jei norite kažko greitesnio ir paprastesnio, skirto prastiems pasenusiems kompams - dar tiks [[Alpine Linux]]. Jei norite kažko, kur viskas būtų sudėta ir būtų rimta - [[OpenSUSE]]. O visas kitas Linux versijas užmirškite, jos nevertos jūsų dėmesio. Ai, ir dar - venkite kaip ugnies visko, kur yra default [[Gnome]] desktopas, nes tenai nieko negalėsite administruoti kaip normalus žmogus, o visi jums [[pisti protą|pis protą]], kad jūs durnas ir kad reikia naudotis [[terminalas|terminalu]] ir [[šelas|šelu]].

Ai, o jei jau norite realiai rimtos serveriams skirtos [[UNIX]] tipo sistemos su [[šelas|šelu]], tai išvis užmirškite visokius Linux ir rinkitės [[FreeBSD]] arba [[OpenBSD]].

== Įvairios Linux rūšys ==
Dar Linux kartais būna OS sistema kuri skirstoma į [[Ubuntu]] ir ne Ubuntu, tai šituos [[linuksai|linuksais]] vadina. Ubuntu tai tokia Linux atmaina kurios pavadinimas kilęs iš kažkokio negrų žodžio, daugelis Ubuntu kūrėjų irgi yra [[negrai]]. Ubuntu ypatingas tuo, kad jį dažnai atnaujina ir po dažnų atnaujinimų žmonėm ar tai dibilams su kreivomis rankomis rankomis dažnai kas nors arba niekas nebeveikia.

Vienas žmogus pasakojo kaip vos ne vos pasidarė, kad veiktų modemas ir vaizdo plokštė, po atnaujinimų vaizdas tapo klaikus, išėjus naujesnei versijai jau nebeveikė modemas ir spausdintuvas, vaizdas susitvarkė ir žaidimai veikė, išėjus dar vieniems atnaujinimas, vaizdas nepakito bet žaidimai jau nebeveikė. Vargšas žmogus, nepavydime jam tokių kančių.

Tai štai va, šitos pasakėlės iš tų laikų, kai dar [[modemai]] būdavo naudojami (maždaug [[2000]] metų), dabar jau aktualumą praradę ir skamba juokingai. Žodžiu, veikia jau ten viskas, veikia.

Visokie [[GNU]] prietrankos sako, kad negalima sakyti "Linux", o reikia sakyti "[[GNU/Linux]]", nes čia viską GNU sukūrė, o [[Linus Torvalds]] tiktai [[kernelis|kernelį]] pridėjo. Praktikoje iš šitokių kalbų galima atskirti [[lameriai|lamerius]], kurie nesusigaudo, kuo skiriasi [[OS]] nuo [[jūzerlandas|jūzerlando]]. Taip kad jei žmogus moka naudotis Linux - tai dar nereiškia, kad jis turi [[smegenys|smegenų]].

Kadangi Linux yra nemokama ir galima ją kopijuoti, tai kiekvienas durnius gali imti ir bandyti susikurti nuosavą Linux versiją, o paskui visiems įrodinėti, kad šita Linux sistema yra geresnė už kitas. Tokiu būdu jau yra atsiradę gal jau netgi daugiau kaip [[9000]] skirtingų Linux distribucijų, apie kurias dažniausiai niekas net ir nesužino. Labiau išpopuliarintos visgi prasimuša kur nors į [[Vikipedija|Vikipediją]], tačiau taip ir lieka niekuo ne geresnės už kitas, prastai palaikomos ir neprižiūrimos, o paskui visų užmirštos.

Gal dėl to, kad visus užveikė visokie [[GNU]] prietrankos, naujaisiais laikais ėmė rastis ir keistesnės Linux versijos - pvz., [[Chimera Linux]], kur chebra nutarė, kad geriau daryti [[BSD]] sistemą, nes tenai durnių mažiau. Arba, pvz., [[Alpine Linux]], kur nėra nieko iš [[GNU]], kad nepistų niekas proto visokiomis nesąmonėmis apie "GNU/Linux".

=== Žinomiausios Linux distribucijos ===
Iš esmės yra kelios pagrindinės Linux distribucijos, į kurias viskas ir susiskirsto - [[Debian]], [[Ubuntu]], [[Red Hat]], [[SUSE]], [[Arch Linux]], [[Slackware]] ir [[Android]]. Praktiškai visos kitos šiuo laiku egzistuojančios distribucijos yra visnos kitų derivatyvai, pamėgdžiojimai ar išvis beveik pilnos kopijos, ant kurių tiesiog pavadinimas ir koks nors desktopo walpeiperis pakeistas. Todėl geriau rinktis rimtesnę versiją, nei kažkokią nesąmonę.

Aišku, visgi būna ir tam tikrų keistesnių, retesnių išimčių - kartais jau seniai išnykusių, o kartais vis dar keistai tebegyvuojančių. O ir naujai kartais kokie nors įdomesni atvejai atsiranda. Apie tuos įvairius atvejus detaliau rašome atskirame straipsnyje - [[Linux distribucijos]].

Na, ir dar būna kartais ir visai nenormalių atvejų - pvz., [[Red Star OS]], kur eilinė Linux sistema buvo pavesta į totalitarinį žmonių sekimo ir teroro įrankį.

== Linux darbo aplinka ==
Kaip žinia, visur, kur normalios [[OS]], tai būna koks nors [[desktopas]]. Gi pas Linux - viskas kaip iš [[UNIX]]: jokio desktopo, o tik [[šelas]]. Gi visgi netiesa: UNIX nuo seno turi visokius desktopus, tik jie vadinasi [[Window Manager]] kažkodėl, nes langus valdo. Beveik visi [[desktopai]], kurie buvo skirti UNIX sistemoms, buvo perkelti ir į Linux, gal pritrūko tik kokio nors priešistorinio [[OpenWindows]] ar NeWS. Gi kiti dalykai buvo perkelti, netgi visas [[Motif]] ir [[CDE]] buvo pirma perkeltas, o paskui ir suopensorcintas. Tai ko čia norėt daugiau? Ai, nebent veikiančio CDE, kurio niekur nerasit, nors jis ir perkeltas. Tipo yra, bet išties nėra, tai gal ir yra, bet teks kompiliuotis, taip kad paprastam vartotojui nėra.

Aišku, yra ir daugiau visokių ten aplinkų - štai kad ir geru buvęs, o paskui į šūdą pavirtęs [[Gnome]], kurio developeriai sugalvojo, kad reikia pamėgdžioti [[Microsoft tiles]] tipo vartotojo interfeisus, tiktai dar papildomai apsaugant vartotojus nuo klaidų. Tai šitaip gavosi trečia ir ketvirta Gnome versijos, kurias susidėjus, vartotojas pakliūna į tokią aplinką, kurioje gali daryti [[niekas|nieko]], o paskui nesakysim ką daryti ir kur eiti. Viskas atrodo labai gražiai ir netgi primena šiuolaikines [[MacOS-X]] sistemas, kai naudotojai nesinaudoja. Bet kai naudotojai pabando naudotis ir atranda, kad norint paspausti ekrano apačioje esančią ikonytę, reikia prieš tai paspausti ekrano viršuje esantį mygtuką, kad ta ikonytė pasirodytų - tada vartotojams truputį ima išmušinėti saugiklius. O kai paaiškėja, kad vartotojas negali susiinstaliuoti jokių programų, netgi būdamas adminu, nes tų programų jam niekas neduoda - tada saugiklius išmuša jau suvisam. Tiesa, teisybės dėlei turim pasakyti, kad lieka dar nukvakę [[linuksoidai]], kurie apie tai aiškina, kad viskas čia gražu, taip ir reikia, o jei toksai gudrus - tai labai patogu naudotis [[terminalas|terminalu]].

Tai ta proga, kai visi nuo šitų naujų Gnome savybių buvo, kaip čia pasakius, labai nustebinti, tai ir atsirado net keli Gnome forkai, kurie tuos nedarymo funkcionalumus naikino ir pasidarė populiaresni. Žodžiu, vienas forkas vadinasi [[MATE]], o kitas [[Cinnamon]], ir abu dabar yra baisiai nekenčiami Gnome kūrėjų.

Arba štai yra toksai [[KDE]], kuris gal ir nėra blogas, bet gal ir nėra geras, bet šiaip tai tikrai nėra blogas. Arba yra dar toksai [[Enligtenment]], kuris gal irgi nėra blogas, bet kažkoksai kreivas. Arba yra koks nors [[TWM]], kurio šiuolaikinė publika išvis nesupranta niekaip. Ir dar yra toksai [[XFCE]], kuris gal ir nėra blogas, yra greitas, bet atrodo gal visgi ne stebuklingai (nors daugeliui kaip tik dėl paprastos išvaizdos ir patinka). Arba yra dar toksai [[LXDE]], kuris irgi panašiai, tik valdymu panašiau į senus [[Windows]] ar [[MacOS]].

Ir dar yra visokių kitokių vartotojo aplinkų, nors pakaktų, kad būtų viena kokia nors, kuri visais patogumais ir konfigūravimo būdais nesiskirtų nuo [[Windows 9x]], leistų viską sukonfigūruoti [[nuo A iki Z]] ir visiems tas jau būtų gerai. Bet tokios aplinkos nėra (nors ir nemažai prikurta bandymų). Visi kuria fancy šūdus, bet nei vieno iki galo taip ir nepadaro.

Gi kita vertus, didelė gausa ir pasirinkimai daro reikalą sunkiai suprantamu, nes tada jau nežinia nei ką rinktis...

== Linux failų ir katalogų struktūra ==
Linux failų ir katalogų struktūra labai panaši į daugumos kitų [[UNIX]] sistemų, o labiausiai panaši tai į [[System V]], nes pati Linux ir vystėsi, kaip toksai bandymas pamėgdžioti tas komercines UNIX sistemas, o taip pat kažkaip prisitaikyti ir prie tų sistemų vartotojų poreikių bei [[adminai|adminų]] patirties. Gi kitą vertus, Linux daugeliu atvejų imdavo programas tiesiai iš visokių [[BSD]], tad tokiu būdu perimdinėjo ir BSD failų struktūrą. O kadangi kaip tik tuo metu, kai radosi Linux, įvairios [[UNIX]] versijos ėmė ir šiaip labai panašėti, tai Linux perėmė visą balaganą iš kitų UNIX versijų ir jį dar truputį papildė nuosavomis sąmonėmis ir nesąmonėmis, kad būtų daugiau balagano.

Visai tipiška Linux failų struktūra yra oficialiai vadinama "''Filesystem Hierarchy Standard'", bet ne visos Linux distribucijos laikosi šito standarto, nes turi visokių savų istorinių priežasčių (o kartais yra tiesiog tokios senos, kad išleistos anksčiau, nei tokie standartai buvo sugalvoti). Kitą vertus, visgi šitas standartas daugmaž atitinka praktinius Linux atvejus:
* / - šakninis katalogas
** /bin/ - būtiniausios minimaliai sistemai reikalingos programos, pvz., [[shell]] ir pan.
** /boot/ - sistemos krovimo katalogas, kur yra [[boot loaderis]], [[kernelis]] ir panašiai
** /dev/ - sugeneruotas virtualus katalogas su visokiais įrenginiais
** /etc/ - visokie [[konfigai]]
*** /etc/opt/ - konfigai toms programoms, kurios instalinasi į /opt/
*** /etc/sgml/ - konfigai, kurie parašyti ne normaliai, o [[SGML]] kalba
*** /etc/X11/ - visokie [[X-Window]] ar jų dalių konfigai
*** /etc/xml/ - konfigai, kurie parašyti ne normaliai, o [[XML]] kalba
** /home/ - vartotojų namų katalogai, kur vartotojų duomenys guli
** /lib/ - visokios absoliučiai būtinos [[programinės bibliotekos]]
** /lib32/ - 32 bitų absoliučiai būtinos [[programinės bibliotekos]]
** /lib64/ - 64 bitų absoliučiai būtinos [[programinės bibliotekos]]
** /mnt/ - katalogas su visokiomis papildomai primontuotomis sistemomis, pvz., [[HDD]], [[USB]] piršteliais, [[CD-ROM]] ar dar kuo nors, kas ką susigalvos
** /media/ - kadangi visi užsipiso su tuo, kad automatinis montavimas su visokiais bugais, tai ėmė ir sukūrė dar vieną /mnt/ katalogo kloną, skirtą keičiamiems diskams (t.y., duomenų medijai) montuoti, kad netrukdytų kitiems montavimams, kurie ant /mnt/ katalogo vyksta
** /opt/ - įvairios papildomai suinstaliuotos programos iš rimtesnių gamintojų, nenorinčių užšikinėti /usr/ katalogo
** /proc/ - virtuali sistema, kurioje yra visokie sistemos išgeneruoti darbiniai duomenys, kintamieji ir panašiai
** /root/ - čia asmeninė [[Rūtas|Rūto]] direktorija
** /run/ - visokie darbiniai visokių programų failai, kintamieji ir panašiai, kur geriau nieko netaisyti, nes gali negerai baigtis
** /sbin/ - grynai adminams reikalingos programos (pvz., [[fsck]])
** /srv/ - kažkada kas tai iš Linux veikėjų nutarė, kad daug Linux sistemų naudojamos desktopams, o paskui [[vartotojai]] nesusigaudo, tai reikia atskirai serveriams sukurti katalogą, kur serverių failai būtų laikomi, tai čia jie ir būna laikomi
** /sys/ - visokia informacija apie sistemą
** /tmp/ - katalogas su laikinais failais
** /usr/ - tiesiog mažesnio būtinumo programos, kurios nėra būtinos minimaliam sistemos startui
*** /usr/bin/ - įvairios reikalingos ir nereikalingos programos, kartais nesveikais kiekiais
*** /usr/include/ - inkliūdai, naudojami [[kompiliavimas|kompiliavimui]]
*** /usr/lib/ - visokios programinės bibliotekos be tvarkos
*** /usr/lib32/ - visokios 32 bitų [[programinės bibliotekos]]
*** /usr/lib64/ - visokios 64 bitų [[programinės bibliotekos]]
*** /usr/libexec/ - sisteminės paskirties programos, neskirtos [[vartotojai|vartotojams]], pvz., visokie ten [[demonai]] ir panašiai
*** /usr/local/ - katalogas, kuriame turi būti visai jau konkrečiam vienam kompiuteriui skirtos programos, duomenys ir panašiai
**** /usr/local/bin/ - lokaliai, tik tam kompiuteriui suinstalintos programos
**** /usr/local/lib/ - lokaliai, tik tam kompiuteriui suinstalintos bibliotekos
*** /usr/sbin/ - visokie [[demonai]] ir panašiai
*** /usr/share/ - visokie bendri failai, ir dalinimuisi tarp programų, ir manualai, ir šiaip šiukšlės
*** /usr/src/ - visokių programų ir sistemos [[sorcai]]
*** /usr/X11R6/ - tiesiog [[X-Window]], tačiau skirtingai nuo kitų UNIX, paprastai atsiranda nuo pat pradžių, netgi jei pačios X-Window sistemos nėra
** /var/ - visokie failai, kurie yra kuriami visokių programų
*** /var/cache/ - kešavimo duomenys, taip pat ir specializuotų programų, panašiai į /usr/tmp/, bet gali būti ištrinama persikraunant, o programos turi mokėti atsikurti savo failus ir katalogus
*** /var/lib/ - visokių bibliotekų ir paketų duomenys
*** /var/lock/ - lokinami (kitiems uždaromi) failai, kurie yra tuo metu naudojami
*** /var/log/ - įvairiausi visokių programų generuojami [[logai]]
*** /var/mail/ - lokalių sistemos vartotojų elektroninio pašto dėžutės
*** /var/opt/ - visokie duomenys tų programų, kurios suinstaliuotos į /opt/ katalogą
*** /var/run/ - visokie programų failai, kintamieji ir panašiai, kur geriau nagų nekišti, o bendrai tai šito katalogo gali nebūti, o gali būti nuoroda į /run/ katalogą, esantį šakniniame kataloge
*** /var/spool/ - visokie [[printeris|printeriams]] išspausdinti skirti failai
*** /var/tmp/ - laikini failai, kurie teoriškai neturėtų išsitrinti, perkraunant sistemą ar pan., tačiau negalim to garantuoti

Skirtingi Linux gamintojai su tomis failų struktūromis elgiasi kiek skirtingai - yra kai kurie, kurie senu pavyzdžiu, bando tyčia išskaidyti viską katalogais, kad atsirastų tvarkos. Bet yra ir atvirkščiai - kurie tyčia viską apjunginėja ir sumeta viską į kuo mažiau katalogų, kitur palikdami tik symlinkus, nes taip galima instalinti kitų distribucijų programas ir nesigilinti.

Aišku, trumpas malonumas dažnai nugali, tad nemažai Linux variantų būna užšikti - pvz., ir /bin/, ir /usr/local/bin/ gali rodyti į vieną ir tą patį /usr/bin/, kur bus nesuvaldomas kiekis programų. Kai reikės sistemą pravalyti nuo šūdų, tai tada tokiais apjungimais labai džiaugsitės, nes turėsit [[pistis]] tiek ilgai, kad užsipisit.

Kai kurie Linux gamintojai netgi /tmp/ katalogą gali jums padaryti, kaip nurodą į /usr/tmp/, tai tada arba jums ištrindinės automatinius failų bakupus, arba atvirkščiai - kaups ir kaups realias šiukšles.

== Dar žr. ==
* [[Raspberry Pi]] - tokie kompiuteriai, jau gatavai iškart su Linux sistema einantys, ir visai draugiškai padaryti. Labai geras variantas startui, nors kaip jau įprasta - koks Linux bebūtų, visvien atsiras kokių nors nesąmonių. Šiuo atveju nesąmonės bus daugiausiai iš to, kad sistema visgi labai maža ir silpna.

{{Linux}}

{{Istoriniai kompiuteriai}}

[[Kategorija:Mitologija]]
[[Category:OS]]
[[Category:UNIX]]

Red Star OS

2025-08-26T21:23:29Z

Ratukai:

[[Vaizdas:Red_star_os_1_siaures_koreja_linux.jpeg|480px|thumb|right|Pirmos versijos Red Star OS, su paleistu komunistiniu "antivirusu", kuris skanuoja kompiuterį, ieškodamas netinkamų, pavojingų failų. Antivirusas vadinasi "''Juodosios širdies kontrpriemonių apsaugos įrankis''", o aptikęs netinkamų failų - ne tik juos šalina iš kompiuterio, bet prieš tai dar ir nusiunčia kam reikia.]]
'''Red Star OS''' - tokia [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]] sukurta [[Linux]] versija, pritaikyta naudojimui pagal [[totalitarizmas|totalitarizmo]] poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai.

Visoms Red Star OS versijoms būdingos savybės:
* Visos sistemos, jų programos ir t.t. išverstos į Šiaurės Korėjos korėjiečių kalbą, kur labai didelė dalis frazių ar pavadinimų yra visiškai kiti, nei tie, kur būna Pietų Korėjos korėjiečių kalboje
* Visose versijose sistemos paleidimo skriptai ir [[kernelis]] yra modifikuoti taip, kad netgi [[Root]] vartotojas negalėtų padaryti kai kurių pakeitimų, susijusių su sistemos pagrindinėmis dalimis
* Visais atvejais [[root]] vartotojo teisės yra nematomai apribotos, nors vartotojas ir gali persijungti į [[root]] akauntą
* Visos sistemos turi automatinio atstatymo priemones - jei sistema aptinka, kad buvo netinkamai modifikuota, pradeda persikraudinėti ir atstatinėti pažeistas dalis, o jei jų atstatyti nepavyksta, nustoja veikti iš viso
* Visose sistemose yra naudojamas automatinis media failų (nuotraukų, filmų) modifikavimas, įdedant identifikatorius, kurie nurodo, kad failai buvo atidarinėti konkrečiame kompiuteryje - pagal tokius žymėjimus saugumiečiai paskui atranda, kas su kuo ir kada dalinosi filmais ar kita medžiaga
* Visose sistemose yra įrankiai, kurie praneša į saugumui priklausantį centriuką, kad kompiuteris toks ir toks įsijungė ir laukia komandų
* Visose sistemose yra skriptai, kurie patyliukais į centriuką persiuntinėja potencialiai įdomius failus, pvz., teksto dokumentus
* Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui, kad šieji galėtų gyvai pasižiūrėti, ką žmogus dirba
* Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui
* Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet kas, kas netinka valdžiai

Šnekant paprastai, visos Red Star OS versijos veikia kaip šnipinėjimui skirtos OS, o pataisyti to tiesiog neįmanoma, nes viskas tiesiog kište užkišta visokiomis saugumo skylėmis.

Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].

Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda - atrodo tebuvo gana nesmarkiai modifikuotas KDE, kurioje [[Start]] mygtukas padarytas su raudona žvaigžde.

Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].

Ketvirtoje versijoje, išleistoje [[2019]] metais, dar panaujino vartotojo interfeisą, kad būtų panašiau į naujesnes [[MacOS-X]] versijas.

Pastebėtina, kad Šiaurės Korėja daugumą Red Star OS versijų gerokai slepia - tik pora iš jų buvo platinamos pačios Šiaurės Korėjos viduje gan laisvai, bet ir tos nebuvo leidžiamos išsivežti. Apie tai, kad versijos būtų skelbiamos, kaip to reikalauja [[GPL]] licencija - išvis nebuvo nei kalbos. Dalis iš šitų Linux versijų išvis tepasitaiko įsitaigose ir į [[Vakarai|Vakarų]] pasaulį nuteka tik visiškai neaiškiais būdais. Bet ir nutekėjusios versijos paskui jau slepiamos [[Vakarai|Vakarų]] žvalgybų, nes jose ieškoma visokių saugumo skylių ir galimybių tas sistemas blokuoti, o atitinkamai niekas nenori, kad tokią informaciją išsiaiškintų ir išviešintų kokie nors mielaširdiški Linux developeriai, kas paskui pagelbėtų tik Šiaurės Korėjos saugumui.

Taigi, dėl įvairių priežasčių toji Red Star OS lieka labai smarkiai įslaptinta.

[[Category:Linux]]

Fedora Linux

2025-08-26T21:20:38Z

Ratukai: Nukreipiama į Fedora

#redirect [[Fedora]]

Red Star OS

2025-08-26T21:19:34Z

Ratukai:

[[Vaizdas:Red_star_os_1_siaures_koreja_linux.jpeg|480px|thumb|right|Pirmos versijos Red Star OS, su paleistu komunistiniu "antivirusu", kuris skanuoja kompiuterį, ieškodamas netinkamų, pavojingų failų. Antivirusas vadinasi "''Juodosios širdies kontrpriemonių apsaugos įrankis''", o aptikęs netinkamų failų - ne tik juos šalina iš kompiuterio, bet prieš tai dar ir nusiunčia kam reikia.]]
'''Red Star OS''' - tokia [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]] sukurta [[Linux]] versija, pritaikyta naudojimui pagal [[totalitarizmas|totalitarizmo]] poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai.

Visoms Red Star OS versijoms būdingos savybės:
* Visos sistemos, jų programos ir t.t. išverstos į Šiaurės Korėjos korėjiečių kalbą, kur labai didelė dalis frazių ar pavadinimų yra visiškai kiti, nei tie, kur būna Pietų Korėjos korėjiečių kalboje
* Visose versijose sistemos paleidimo skriptai ir [[kernelis]] yra modifikuoti taip, kad netgi [[Root]] vartotojas negalėtų padaryti kai kurių pakeitimų, susijusių su sistemos pagrindinėmis dalimis
* Visais atvejais [[root]] vartotojo teisės yra nematomai apribotos, nors vartotojas ir gali persijungti į [[root]] akauntą
* Visos sistemos turi automatinio atstatymo priemones - jei sistema aptinka, kad buvo netinkamai modifikuota, pradeda persikraudinėti ir atstatinėti pažeistas dalis, o jei jų atstatyti nepavyksta, nustoja veikti iš viso
* Visose sistemose yra naudojamas automatinis media failų (nuotraukų, filmų) modifikavimas, įdedant identifikatorius, kurie nurodo, kad failai buvo atidarinėti konkrečiame kompiuteryje - pagal tokius žymėjimus saugumiečiai paskui atranda, kas su kuo ir kada dalinosi filmais ar kita medžiaga
* Visose sistemose yra įrankiai, kurie praneša į saugumui priklausantį centriuką, kad kompiuteris toks ir toks įsijungė ir laukia komandų
* Visose sistemose yra skriptai, kurie patyliukais į centriuką persiuntinėja potencialiai įdomius failus, pvz., teksto dokumentus
* Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui, kad šieji galėtų gyvai pasižiūrėti, ką žmogus dirba
* Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui
* Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet kas, kas netinka valdžiai

Šnekant paprastai, visos Red Star OS versijos veikia kaip šnipinėjimui skirtos OS, o pataisyti to tiesiog neįmanoma, nes viskas tiesiog kište užkišta visokiomis saugumo skylėmis.

Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].

Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda - ????

Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].

Ketvirtoje versijoje, išleistoje [[2019]] metais, dar panaujino vartotojo interfeisą, kad būtų panašiau į naujesnes [[MacOS-X]] versijas.

Pastebėtina, kad Šiaurės Korėja daugumą Red Star OS versijų gerokai slepia - tik pora iš jų buvo platinamos pačios Šiaurės Korėjos viduje gan laisvai, bet ir tos nebuvo leidžiamos išsivežti. Apie tai, kad versijos būtų skelbiamos, kaip to reikalauja [[GPL]] licencija - išvis nebuvo nei kalbos. Dalis iš šitų Linux versijų išvis tepasitaiko įsitaigose ir į [[Vakarai|Vakarų]] pasaulį nuteka tik visiškai neaiškiais būdais. Bet ir nutekėjusios versijos paskui jau slepiamos [[Vakarai|Vakarų]] žvalgybų, nes jose ieškoma visokių saugumo skylių ir galimybių tas sistemas blokuoti, o atitinkamai niekas nenori, kad tokią informaciją išsiaiškintų ir išviešintų kokie nors mielaširdiški Linux developeriai, kas paskui pagelbėtų tik Šiaurės Korėjos saugumui.

Taigi, dėl įvairių priežasčių toji Red Star OS lieka labai smarkiai įslaptinta.

[[Category:Linux]]

Vaizdas:Red star os 1 siaures koreja linux.jpeg

2025-08-26T21:14:59Z

Ratukai:

Red Star OS

2025-08-26T21:10:16Z

Ratukai:

'''Red Star OS''' - tokia [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]] sukurta [[Linux]] versija, pritaikyta naudojimui pagal [[totalitarizmas|totalitarizmo]] poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai.

Visoms Red Star OS versijoms būdingos savybės:
* Visos sistemos, jų programos ir t.t. išverstos į Šiaurės Korėjos korėjiečių kalbą, kur labai didelė dalis frazių ar pavadinimų yra visiškai kiti, nei tie, kur būna Pietų Korėjos korėjiečių kalboje
* Visose versijose sistemos paleidimo skriptai ir [[kernelis]] yra modifikuoti taip, kad netgi [[Root]] vartotojas negalėtų padaryti kai kurių pakeitimų, susijusių su sistemos pagrindinėmis dalimis
* Visais atvejais [[root]] vartotojo teisės yra nematomai apribotos, nors vartotojas ir gali persijungti į [[root]] akauntą
* Visos sistemos turi automatinio atstatymo priemones - jei sistema aptinka, kad buvo netinkamai modifikuota, pradeda persikraudinėti ir atstatinėti pažeistas dalis, o jei jų atstatyti nepavyksta, nustoja veikti iš viso
* Visose sistemose yra naudojamas automatinis media failų (nuotraukų, filmų) modifikavimas, įdedant identifikatorius, kurie nurodo, kad failai buvo atidarinėti konkrečiame kompiuteryje - pagal tokius žymėjimus saugumiečiai paskui atranda, kas su kuo ir kada dalinosi filmais ar kita medžiaga
* Visose sistemose yra įrankiai, kurie praneša į saugumui priklausantį centriuką, kad kompiuteris toks ir toks įsijungė ir laukia komandų
* Visose sistemose yra skriptai, kurie patyliukais į centriuką persiuntinėja potencialiai įdomius failus, pvz., teksto dokumentus
* Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui, kad šieji galėtų gyvai pasižiūrėti, ką žmogus dirba
* Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui
* Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet kas, kas netinka valdžiai

Šnekant paprastai, visos Red Star OS versijos veikia kaip šnipinėjimui skirtos OS, o pataisyti to tiesiog neįmanoma, nes viskas tiesiog kište užkišta visokiomis saugumo skylėmis.

Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].

Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda - ????

Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].

Ketvirtoje versijoje, išleistoje [[2019]] metais, dar panaujino vartotojo interfeisą, kad būtų panašiau į naujesnes [[MacOS-X]] versijas.

Pastebėtina, kad Šiaurės Korėja daugumą Red Star OS versijų gerokai slepia - tik pora iš jų buvo platinamos pačios Šiaurės Korėjos viduje gan laisvai, bet ir tos nebuvo leidžiamos išsivežti. Apie tai, kad versijos būtų skelbiamos, kaip to reikalauja [[GPL]] licencija - išvis nebuvo nei kalbos. Dalis iš šitų Linux versijų išvis tepasitaiko įsitaigose ir į [[Vakarai|Vakarų]] pasaulį nuteka tik visiškai neaiškiais būdais. Bet ir nutekėjusios versijos paskui jau slepiamos [[Vakarai|Vakarų]] žvalgybų, nes jose ieškoma visokių saugumo skylių ir galimybių tas sistemas blokuoti, o atitinkamai niekas nenori, kad tokią informaciją išsiaiškintų ir išviešintų kokie nors mielaširdiški Linux developeriai, kas paskui pagelbėtų tik Šiaurės Korėjos saugumui.

Taigi, dėl įvairių priežasčių toji Red Star OS lieka labai smarkiai įslaptinta.

[[Category:Linux]]

Red Star OS

2025-08-26T11:26:39Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''Red Star OS''' - tokia Šiaurės Korėjoje sukurta Linux versija, pritaikyta naudojimui pagal totalitarizmo poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai. Visoms Red Star OS versijoms būdingos savybės: * Visos sistemos, jų programos ir t.t. išverstos į Šiaurės Korėjos korėjiečių...

'''Red Star OS''' - tokia [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]] sukurta [[Linux]] versija, pritaikyta naudojimui pagal [[totalitarizmas|totalitarizmo]] poreikius. Apie sistemą žinoma sąlyginai mažai, nors kelios iš jos versijų buvo nutekintos į Vakarų šalis, o dar kitais kartais būdavo matomi skirtingų versijų skrynšotai.

Visoms Red Star OS versijoms būdingos savybės:
* Visos sistemos, jų programos ir t.t. išverstos į Šiaurės Korėjos korėjiečių kalbą, kur labai didelė dalis frazių ar pavadinimų yra visiškai kiti, nei tie, kur būna Pietų Korėjos korėjiečių kalboje
* Visose versijose sistemos paleidimo skriptai ir [[kernelis]] yra modifikuoti taip, kad netgi [[Root]] vartotojas negalėtų padaryti kai kurių pakeitimų, susijusių su sistemos pagrindinėmis dalimis
* Visais atvejais [[root]] vartotojo teisės yra nematomai apribotos, nors vartotojas ir gali persijungti į [[root]] akauntą
* Visos sistemos turi automatinio atstatymo priemones - jei sistema aptinka, kad buvo netinkamai modifikuota, pradeda persikraudinėti ir atstatinėti pažeistas dalis, o jei jų atstatyti nepavyksta, nustoja veikti iš viso
* Visose sistemose yra naudojamas automatinis media failų (nuotraukų, filmų) modifikavimas, įdedant identifikatorius, kurie nurodo, kad failai buvo atidarinėti konkrečiame kompiuteryje - pagal tokius žymėjimus saugumiečiai paskui atranda, kas su kuo ir kada dalinosi filmais ar kita medžiaga
* Visose sistemose yra įrankiai, kurie praneša į saugumui priklausantį centriuką, kad kompiuteris toks ir toks įsijungė ir laukia komandų
* Visose sistemose yra palikti bakdorai saugumiečių prisijungimui
* Visose sistemose yra palikti skriptai, kurie automatiškai sugeba parsisiųsti atnaujintus bakdorus, skirtus saugumiečių prisijungimui
* Visose sistemose yra speciali antivirusinė programa, kuri ne tik apriboja galimybes atsisiųsti netinkamas programas, bet ir pati išcenzūruoja failus, kuriuose yra bet kas, kas, kas netinka valdžiai

Šnekant paprastai, visos Red Star OS versijos veikia kaip šnipinėjimui skirtos OS, o pataisyti to tiesiog neįmanoma, nes viskas tiesiog kište užkišta visokiomis saugumo skylėmis.

Pirma Red Star OS buvo išleista [[2007]] metais, o kiek vėliau informaciją apie ją išplatino ir Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, kuri prisigyrė kaip Šiaurės Korėja prmauja IT srityje ir paskleidė krūvą skrynšotų. Ilgą laiką sistema buvo mistine, tik praėjus daugeliui metų nutekėjo kopija į Vakarus. Iki tol buvo abejojančių ir netgi teigiančių, kad tie skrynšotai buvo falsifikatas. Vėliau buvo identifikuota, kad ši sistema buvo sukurta, perdirbinėjant vieną iš [[Red Hat]] Linux versijų, į ją įjungiant [[Wine]] ir kažkiek perdirbtų programų. Savo išvaizda ši OS buvo padaryta taip, kad imituotų [[Windows XP]].

Antra Red Star OS buvo išleista apie [[2009]], savo išvaizda buvo daug panašesnė į standartinį [[KDE]] (kuris ten ir buvo naudojamas), buvo pardavinėjama pačioje Šiaurės Korėjoje. Būtent tokia OS ir nutekėjo į Pietų Korėją, kur buvo nagrinėjama. Išvaizda

Trečia Red Star OS buvo išleista [[2012]] metais, turėjo [[GNOME]] vartotojo aplinką ir jau buvo ne ant [[Red Hat]], o ant [[Fedora Linux]]. Čia jau vartotojo interfeisas buvo padarytas panašesnis į senovinės [[MacOS-X]].

Ketvirtoje versijoje, išleistoje [[2019]] metais, dar panaujino vartotojo interfeisą, kad būtų panašiau į naujesnes [[MacOS-X]] versijas.

[[Category:Linux]]

IRIX

2025-08-26T08:14:44Z

Ratukai:

[[Vaizdas:Sgi_silicon_graphics_irix_iris_desktop.jpg|480px|thumb|right|Jau tais anais laikais [[Silicon Graphics]] kompiuteriai turėjo baisią rezoliuciją, kartais ir kokius nors 4096 pločio, tai sunkoka atrasti skrynšotą, kur rezoliucija būtų pakankamai maža, kad įžiūrėt ką nors gautųsi. Tai čia gal įžiūrėsit šitoje fotkėje, kad SGI IRIX gerokai skyrėsi nuo kitų [[UNIX]] su visokiais [[CDE]].]]
'''IRIX''' - anoksai svajonių [[UNIX]], katrą kadais seniai seniai sukūrė tokia [[Silicon Graphics]]. Anie tais laikais buvo baisūs [[Sun]] konkurentai, katrie vis aiškindavo, kad Unix sistemos turinčios būti ne tiktai visokios ten našios, o dar ir gražiai atrodančios bei patogios naudot. O tarp tų patogumų naudot, kažkokiu būdu SGI vis padarydavo taip, kad tos jų sistemos gaudavosi dar ir porą kart greitesnės. Taip kad tarpu įvairių UNIX būdavo maždaug taip, jog visos - kaip kokie [[DOS]] atrodo, o štai IRIX - tai kaip koks Mac, nors ir su visais ryškiausiais galingiausių UNIX [[fyčeriai|fyčeriais]].

Taigi, IRIX buvo sukurta pirmiausiai kaip OS, skirta [[darbo stotys|darbo stotims]] - brangiems žvėriško galingumo asmeniniams kompiuteriams. Beje, SGI aplinka, skirtingai nuo kitų pramoninių UNIX, nebuvo įprastas [[CDE]], o buvo atskirai kurta, ir tinkama darbui pasidarė gerokai anksčiau, nei kokia nors CDE išvis atsirado. Tik vėliau, plintant [[Motif]] ir [[CDE]] standartams, jų palaikymas buvo įtrauktas į IRIX, tačiau sistema taip ir liko su juntamai kitokia išvaizda - čia esantis Motif buvo taip pamodifikuotas, kad atrodytų padoriai, o ne klaikiai, kaip kad buvo kitose sistemose.

Dar čia reikia pridėti, kad IRIX našumas buvo tiek išdidintas, kad kažkuriuo momentu [[Cray]] nustojo kurti savo [[UNICOS]] sistemą, skirtą [[superkompiuteriai|superkompiuteriams]], o vietoje to pradėjo naudoti specialiai tam tikslui perdirbtą IRIX variantą, pervadintą į UNICOS.

== IRIX paplitimas ==
Anais laikais [[SGI]] lindo į grafikos rinką, taip kad programų šitiems IRIX kompiuteriams buvo gyvas galas, įskaitant net ir natūralų [[Adobe Photoshop]]. O ir procesoriai ten buvo kaip reikalas greiti, ir ramo tokiame asmeniniame kompe būdavo maždaug 100, o kartais - netgi ir visą 1000 kartų daugiau, nei PC (ir čia mes nemeluojam, nes kokiais [[1996]] metais 8MB būdavo įprasta, tuo tarpu į SGI Octane [[darbo stotis|darbo stotį]] buvo įmanoma susikišti 8GB, nors tai būtų kainavę kokią 6 ženklų sumą doleriais) ir išvis viskas buvo gerai. Ir dar ten desktopas pas juos buvo su OpenGL. Taip kad IRIX naudotojai atrodė visiems labai pasikėlę. Jie buvo netgi labiau pasikėlę, nei dabar yra pasikėlę visokie [[Mac]] savininkai.

Cha cha cha, tuose kompuose gi net ekrano rezoliucija būdavo įprasta kokia nors 5120x3840 ant 40 colių ekrano su visokiom skeilinamom vektorinėm ikonytėm, kurios realų dydį laikydavo, o ne susimažindavo iki neįžiūrimos dėmelės kaip ant kokio [[Windows]], o jūs tokio monitoriaus su šitokia rezoliucija ir dabar negausit!

O dar pirmasis 3D pasaulis buvo padarytas irgi ant IRIX - ten buvo [[Alisa stebuklų šalyje]] su visokiais herojais ir dar kažkokie personažai, kur užsidėjus trimačius akinius būdavo galima vaikščiot ir su jais bendraut. Ir šitai buvo gal kokie dar [[1985]] metai ar tai koks tai panašus laikas, kai ant PC tebuvo paprastas [[DOS]] ir jokio grafinio interfeiso. O vienas toks pavaikščiojimas kainavo [[melejonas|melejoną]] pinigų, nes tam reikėjo superkompiuterio.

== Silicon Graphics bankrotas ==
Ale atėjo nauji laikai ir kontora nesugebėjo suvaldyt kažko, įklimpo į skolas, ėmė gaminti kažkokius paprastus PC, paskelbė apie bendradarbiavimą su [[Microsoft]] ir visi suprato, kad firmai galas. Tai o paskui taip ir susibankrutavo, buvo išparceliuota gabalais, parduota ir nieko iš jos neliko. Taip tuo pačiu buvo uždaryta ir IRIX. Firmos likučius ir pavadinimą nusipirko, tiesa, kažkokios kitos kontoros, kurios paskui po perpardavimų atiteko [[Hewlett Packard]], tačiau šioji IRIX gyvybės palaikyti nei neisruošė.

Dar prieš pat bankrotą buvo kalbų, kad gal SGI tą IRIX norėtų nuportinti ant naujesnių [[Intel]] procesorių, nes tikri pilnaverčiai iš pašaknų 64 bitai vienok, o ne šiaip kokie jums [[Linux]] atsiprašant, ale kad irgi gavosi taip, jog pakolei visokie 64 bitų [[PC]] išplito, tai visas tas SGI padalinys buvo jau senų seniausiai uždarytas ir dabar jau apie tai niekas negalvoja nieko.

Taip kad liko iš visos tos sistemos tiktai kažkokia XFS failų sistema, veikianti taip greitai, kad dabar visokie [[Lunix]] tegali melstis iš dėkingumo, kad SGI spėjo jiems tą atiduot į [[open source]], o taip pat keistas toksai [[MaxX]] desktopas, kuris paskui pasivadino į [[5dwm]], <ref>http://5dwm.org/</ref>, imituojantis 1994 metų gamybos SGI interfeisą, kuris reikia pripažint, vis dar patogesnis už visokius [[GNOME]] ar [[KDE]], o kartu dar išlaikantis suderinamumą su kad ir durnais, bet visgi iki šiol neužmuštais industrijos standartais - [[Motif]] ir [[CDE]].

Užtat dar pakol nevėlu, tai kiekvienas norintis vis dar gali kokiam nors [[eBay]] už visiškai pigiai juokingą kainą nusipirkti seną, ale vis dar biškį žvėrišką Octane ar O2 kompą, kur visas IRIX suinstaliuotas. Ir tada pamatysit, kaip turi atrodyt realiai patogi UNIX sistema, o ne tie jūsų šūdini [[Linux]] ir [[BSD]] gaidžiai.

[[Upd.]] kai prieš kelioliką metų rašėm, tai dar buvo galima rasti tų kompiuterių po keliasdešimt dolerių, bet dabar jau rasti beveik neįmanoma, o kainos pasidarė nevaikiškai didelės. SGI mašinas supirko kolekcionieriai ir net neveikiantis, o tiesiog pataisomos būklės kompiuteris kainuoja virš pusės tūkstančio dolerių, tuo tarpu veikiančios vėlyvų modelių (pvz., SGI Fuel) darbo stoties kaina gali siekti ir apie 5000 dolerių.

{{References}}

[[Category:OS]]

IDRIS

2025-08-25T21:40:17Z

Ratukai:

'''IDRIS''' - tokia senų laikų [[OS]], kuri savo interfeisu ir savybėmis smarkiai pamėgdžiojo [[UNIX]] sistemas, tačiau buvo laikoma smarkiai geresne ir daugiau galinčia. Pirmos Idris versijos pradėtos platinti [[1979]] metais. Nors patys sistemos autoriai visiškai atvirai deklaravo, kad išorines sistemos savybes jie tiesiog nuripino nuo UNIX, savo viduriais sistema nuo UNIX labai smarkiai skyrėsi.

Matomai vienas iš didžiausių skirtumų buvo ne tik tai, kad nors sistemos [[kernelis]] ir buvo parašytas [[C kalba]], bet didelė dalis utilitų buvo parašyta [[Pascal]], kas reiškė, jog išvengiama daugybės [[bugai|bugų]], laiko parašymui viskas užima smarkiai mažiau, o patogumų programuotojams duoda daugiau. Atitinkamai, su sistema ir buvo platinamos dvi šios kalbos.

Pirmas IDRIS variantas buvo daromas, nusižiūrint į vieną iš seniausių UNIX versijų - dar tą pat šeštą, nuo kurios prasidėjo barniai tarp [[AT&T]] ir Berklio universiteto, vėliau sukūrusio BSD. Tuo tarpu IDRIS sistemos atveju autoriai nutarė, kad reikia ne kopijuoti, o perrašinėti ir kurti savo geresnę versiją, daug kur naudojant [[Pascal]].

Pirma IDRIS versija dirbo ant [[PDP-11]] mašinų, tačiau paskui buvo perkelta ir į kitas, smarkiai skirtingas platformas - pvz., [[VAX]], [[Motorola 68000]], [[System/370]] ir aišku [[Intel 8086]]. Dar paskui atsirado ir [[Atari ST]] kompiuteriams skirtas portas, ir dar kažkiek kitų variantų, įskaitant ir CoIdris sistemą, kuri pasileisdavo [[PC]] tipo kompiuteriuose tiesiai iš [[DOS]], o taip pat MacIdris, kuri buvo skirta seniems [[Apple]] gamintiems [[Macintosh]] kompiuteriams.

Žodžiu, buvo tokia kaip ir UNIX, bet ne UNIX sistema, pasižyminti išskirtiniu perkeliamumu ir universalumu. Gal dėl to tam tikru momentu kompaniją suvirškino anuomet garsus startuolis - Intermetrics kompanija, kuri kūrė ypatingai masyviai multiprocesorines sistemas, žinomas, kaip INMOS Transputer. Tos buvo pirmos sistemos, galėjusios turėti dešimtis, šimtus ar tūkstančius procesorių - idėja buvo, kad superkompiuteris iš daugybės labai pigių procesorių kainuos pigiau, nei superkompiuteris su vos keliais supergalingais procesoriais.

Per tuos Transputer tipo kompiuterius IDRIS ir pagarsėjo, kaip supermoderni sistema, nes kitos į UNIX panašios sistemos tokių dalykų tiesiog nepalaikė.

Visgi firmai nelabai sekėsi, Transputer tipo architektūros buvo užmirštos, o tuo pačiu išnyko ir IDRIS sistema, kuri buvo toksai netipiškas UNIX, perpus parašytas ant [[Pascal]]. Paskutiniai IDRIS relyzai buvo išleisti apie [[1988]] metus.

[[Category:OS]]
[[Category:UNIX]]

Idris

2025-08-25T21:39:47Z

Ratukai: Ratukai pervadino puslapį Idris į IDRIS

#PERADRESAVIMAS [[IDRIS]]

IDRIS

2025-08-25T21:39:47Z

Ratukai: Ratukai pervadino puslapį Idris į IDRIS

IDRIS

2025-08-25T21:39:30Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''IDRIS''' - tokia senų laikų OS, kuri savo interfeisu ir savybėmis smarkiai pamėgdžiojo UNIX sistemas, tačiau buvo laikoma smarkiai geresne ir daugiau galinčia. Pirmos Idris versijos pradėtos platinti 1979 metais. Nors patys sistemos autoriai visiškai atvirai deklaravo, kad išorines sistemos savybes jie tiesiog nuripino nuo UNIX, savo viduriais sistema nuo UNIX labai smarkiai skyrėsi. Matomai vienas iš didžiausių skirtumų buvo ne tik tai, kad n...

Reliant UNIX

2025-08-25T19:54:09Z

Ratukai: Nukreipiama į SINIX

#redirect [[SINIX]]

SINIX

2025-08-25T19:50:19Z

Ratukai:

'''SINIX''', dar žinomas kaip '''Reliant UNIX''' - viena iš didžiausių senų laikų [[UNIX]] versijų, tiesa, daugiau buvo žinoma [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], kur veikė Siemens Nixdorf koncernas ir kažkiek dar [[Japonija|Japonijoje]], kur veikė Fujitsu Siemens. Tai Siemens Nixdorf versija vadinosi SINIX, tuo tarpu Fujitsu versija vadinosi Reliant UNIX.

Pačios pirmosios SINIX versijos buvo tiesiog perpirktos licencinės [[Xenix]] versijos, išleistos dar ankstyvais 198x, bet paskui atsirado ir savaip perdirbti [[System V]] variantai. SINIX, nors ir mažokai žinoma tarp visokių mėgėjų, buvo labai rimtai palaikoma, kaip didelėms ir brangioms platformoms, visokiems [[mainfreimai|mainfreimams]] ir [[darbo stotys|darbo stotims]] skirta UNIX, tai čia buvo visa krūva visokiausių [[procesorių architektūros|procesorių architektūrų]] ir [[kompiuterių architektūros|kompiuterių architektūrų]], kur sistemų branduoliai buvo gerokai skirtingi, tačiau vartotojo aplinka ta pati. Tarp palaikomų buvo [[MIPS]], retai kur pasitaikydavusi mainfreimuose naudota National Semiconductors NS32000 procesorių serija, o taip pat įvairūs [[x86]] variantai.

Vienas iš geresnių dalykų buvo tai, kad šitas UNIX buvo pagerintas - veikė kaip [[realaus laiko OS]], o tai reiškė, kad galėjo dirbti kai kuriose industrinėse srityse, kaip kad visokias stakles, transportą ar telekomunikacijos įrangą valančių sistemų OS. Kaip sako visokie [[gandai]], nors Siemens dar [[1995]] ėmė stabdyti SINIX vystymą, pardavimai su šitomis sistemomis ėjo dar gerą dešimtmetį, o įranga su SINIX kai kur naudojama iki šiolei ir panašu, kad dar bus naudojama ne vieną dešimtį metų.

Beje, kai išėjo labai durnas [[Single UNIX Specification]] standartas, tai Siemens smarkiai pasistengė ir išleido tą standartą atitinkančią SINIX versiją. Tai kad gautųsi atitiktis, ten buvo padaryta taip, kad sistema galėdavo sukurti atskiras aplinkas (''universes'') kiekvienai simuliuojamai sistemai - tarp jų buvo ne tik įprasta [[SVR4]], bet ir sena [[SVR3]], ir kažkokie [[BSD]] variantai, ir netgi [[System III]].

Sistema iki pat galo ėjo su paprastu [[Motif]] langų menedžeriu ir net be jokio [[CDE]], kas puikiai demonstravo, ant kiek tas CDE buvo nevykęs ir niekam nereikalingas. Aišku, [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] reikia pripažinti, kad SINIX turėjo šiokį tokį primityvų [[desktopas|desktopą]], ko neturėjo CDE. Tasai desktopas iš pirmo žvilgsnio buvo panašus į [[Windows]] ar [[MacOS]], bet jame užėjus į kokį katalogą, keisdavosi viso desktopo vaizdas - taip, lyg desktopas tebūtų buvęs paprastu failų menedžerio langų. Išties taip ir buvo - tiesiog taip vat nežymiai pagerintai, kad failų menedžeris kaip desktopas atrodytų.

O dar SINIX sistema turėjo ganėtinai paprastą konfigūravimo įrankį su meniu, bet žmonėms būdavo palikta patiems susiprotėti, kad keisti mygtukai "Enter", "Cancel", "Save" ar "Exit" išties veikia tik nuo [[F klavišai|F klavišų]] paspaudimo. Gi info apie tai jokios nebuvo. O dar buvo atskiras ir naudingas įrankis, per kurį galima buvo prikonfigūruoti krūvą grafinių [[X-Window]] terminalų, kad vartotojai galėtų turėti grafinį vaizdą ekrane, nors kompiuteris tėra koksai tai [[plonas klientas]], kuriame pačiame netgi failai nesaugomi. Matomai didelės korporacijos vienu metu tokias sistemas smarkiai mėgdavo ir mokėdavo už tai didelius pinigus.

Kad dar labiau visus pradžiugintų, SINIX sistema dalį dokumentacijos turėdavo tik [[vokiečių kalba]]...

Dar vėlesniais laikais Siemens visgi kažkaip atšoko nuo SINIX - oficialiai šiosios paskutinė versija buvo išleista [[1995]] metais, tai buvo SINIX 5.43, tuo tarpu dar kurį laiką sistema buvo platinama kaip Reliant UNIX, kurios paskutinė oficiali versija išleista [[2001]] metais - tai buvo Reliant UNIX 5.45B.

Dar vėlesniais laikais Siemens persimetė ant visokių [[Linux]] versijų (pirmiausiai ant [[SUSE]]), o paskui prisikūrė net ir keletą nuosavų Linux distribucijų - visas [[Debian]] pagrindu, pvz., kaip kad SIMATIC Industrial OS (pramoniniams PC) ar Sokol Omni OS (visokiems kontroleriams). Taigi, kam tas SINIX, jei yra Linux.

[[Category:UNIX]]

SINIX

2025-08-25T12:22:31Z

Ratukai:

'''SINIX''', dar žinomas kaip '''Reliant UNIX''' - viena iš didžiausių senų laikų [[UNIX]] versijų, tiesa, daugiau buvo žinoma [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], kur veikė Siemens Nixdorf koncernas ir kažkiek dar [[Japonija|Japonijoje]], kur veikė Fujitsu Siemens. Tai Siemens Nixdorf versija vadinosi SINIX, tuo tarpu Fujitsu versija vadinosi Reliant UNIX.

Pačios pirmosios SINIX versijos buvo tiesiog perpirktos licencinės [[Xenix]] versijos, išleistos dar ankstyvais 198x, bet paskui atsirado ir savaip perdirbti [[System V]] variantai. SINIX, nors ir mažokai žinoma tarp visokių mėgėjų, buvo labai rimtai palaikoma, kaip didelėms ir brangioms platformoms, visokiems [[mainfreimai|mainfreimams]] ir [[darbo stotys|darbo stotims]] skirta UNIX, tai čia buvo visa krūva visokiausių [[procesorių architektūros|procesorių architektūrų]] ir [[kompiuterių architektūros|kompiuterių architektūrų]], kur sistemų branduoliai buvo gerokai skirtingi, tačiau vartotojo aplinka ta pati. Tarp palaikomų buvo [[MIPS]], retai kur pasitaikydavusi mainfreimuose naudota National Semiconductors NS32000 procesorių serija, o taip pat įvairūs [[x86]] variantai.

Vienas iš geresnių dalykų buvo tai, kad šitas UNIX buvo pagerintas - veikė kaip [[realaus laiko OS]], o tai reiškė, kad galėjo dirbti kai kuriose industrinėse srityse, kaip kad visokias stakles, transportą ar telekomunikacijos įrangą valančių sistemų OS. Kaip sako visokie [[gandai]], nors Siemens dar [[1995]] ėmė stabdyti SINIX vystymą, pardavimai su šitomis sistemomis ėjo dar gerą dešimtmetį, o įranga su SINIX kai kur naudojama iki šiolei ir panašu, kad dar bus naudojama ne vieną dešimtį metų.

Beje, kai išėjo labai durnas [[Single UNIX Specification]] standartas, tai Siemens smarkiai pasistengė ir išleido tą standartą atitinkančią SINIX versiją. Tai kad gautųsi atitiktis, ten buvo padaryta taip, kad sistema galėdavo sukurti atskiras aplinkas (''universes'') kiekvienai simuliuojamai sistemai - tarp jų buvo ne tik įprasta [[SVR4]], bet ir sena [[SVR3]], ir kažkokie [[BSD]] variantai, ir netgi [[System III]].

Sistema iki pat galo ėjo su paprastu [[Motif]] langų menedžeriu ir net be jokio [[CDE]], kas puikiai demonstravo, ant kiek tas CDE buvo nevykęs ir niekam nereikalingas. Aišku, [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] reikia pripažinti, kad SINIX turėjo šiokį tokį primityvų [[desktopas|desktopą]], ko neturėjo CDE. Tasai desktopas iš pirmo žvilgsnio buvo panašus į [[Windows]] ar [[MacOS]], bet jame užėjus į kokį katalogą, keisdavosi viso desktopo vaizdas - taip, lyg desktopas tebūtų buvęs paprastu failų menedžerio langų. Išties taip ir buvo - tiesiog taip vat nežymiai pagerintai, kad failų menedžeris kaip desktopas atrodytų.

O dar SINIX sistema turėjo ganėtinai paprastą konfigūravimo įrankį su meniu, bet žmonėms būdavo palikta patiems susiprotėti, kad keisti mygtukai "Enter", "Cancel", "Save" ar "Exit" išties veikia tik nuo [[F klavišai|F klavišų]] paspaudimo. Gi info apie tai jokios nebuvo.

Kad dar labiau visus pradžiugintų, SINIX sistema dalį dokumentacijos turėdavo tik [[vokiečių kalba]]...

Dar vėlesniais laikais Siemens visgi kažkaip atšoko nuo SINIX - oficialiai šiosios paskutinė versija buvo išleista [[1995]] metais, tai buvo SINIX 5.43, tuo tarpu dar kurį laiką sistema buvo platinama kaip Reliant UNIX, kurios paskutinė oficiali versija išleista [[2001]] metais - tai buvo Reliant UNIX 5.45B.

Dar vėlesniais laikais Siemens persimetė ant visokių [[Linux]] versijų (pirmiausiai ant [[SUSE]]), o paskui prisikūrė net ir keletą nuosavų Linux distribucijų - visas [[Debian]] pagrindu, pvz., kaip kad SIMATIC Industrial OS (pramoniniams PC) ar Sokol Omni OS (visokiems kontroleriams). Taigi, kam tas SINIX, jei yra Linux.

[[Category:UNIX]]

Baltarusių salos

2025-08-25T10:23:47Z

Ratukai:

'''Baltarusių salos''' - tai kokie tai anokio [[Sergejus Cichanovskis|Sergejaus Cichanovskio]] kliedesiai, kuriuos anas pradėjo skleisti Lietuvoje, vos gavęs čia prieglobstį po to, kai krūvą metų atsėdėjo [[Baltarusija|Baltarusijos]] kalėjimuose. Atvykęs į Lietuvą, matomai pasijuto pakylėtas, apsidžiaugė į čia imigravusiais kone šimtu tūkstančių baltarusių ir pradėjo kažkokius keistus pasakojimus, kaip baltarusiai čia kurs baltarusiškas nacionalines salas ir taip sukurs iš Lietuvos kažkokią naują baltarusiją<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2620020/cichanouskio-ideja-apie-galimas-baltarusiu-salas-lietuvoje-politikai-vadina-absurdu</ref>.

Anas maždaug taip kalbėjo apie tai:
: ''"Jeigu tai neduoda rezultato... Aš pradėsiu kurti salas tokias. Rusijoje buvo tokia vokiečių autonominė apygarda, kažkas tokio, buvo ir žydų. Galime vystytis ir taip. Šalis - tai juk žmonės."''

Po to, kai dėl šitų kliedesių apie belarusiškas salas prasidėjo protestai, kuriuos ypač organizavo toksai [[Vytautas Sinica]], tai paskui Sergejus Cichanovskis pirmiausiai aiškino, kad čia jis kalbėjo ne apie kokias tai belarusiškas autonomijas, o apie kokius tai verslo centrus. O paskui dar kilo keista istorija, kad esą Cichanovskis parašė dar kažkokį raštą prokuratūrai [[rusų kalba]], atseit akivaizdžiai įsivaizduodamas, kad Lietuva yra kažkoksai ruskynas, kur viskas gali būti rusų kalba nagrinėjama. Tą skundą Prokuratūra išmetė velniop, tiksliau persiuntė į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, kurioji ir nusprendė, kad nieko nenagrinės, nes skundas buvo atsiųstas rusų kalba ir todėl iš principo nebus nagrinėjamas, netgi jei ir būtų jo vertimas. O dar paskui pirma pats [[Vytautas Sinica]] savo [[FB]] parašė, o paskui ir Cichanovskis paskelbė, kad tą skundą parašė kažkoksai Baltarusijos KGB, kuriame niekas lietuviškai nesupranta ir galvoja, kad čia Lietuvoje viską rusų kalba galima daryti<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2654194/prokuratura-gavo-suklastota-laiska-cichanouskis-sako-sinicos-niekada-neskundes</ref>.

Tai čia dar pridėkim belarusų šnekas, kad atseit [[licvinizmas]] neegzistuoja ir taip toliau.

{{References}}

[[Category:Šūdai]]

A možna paruski?

2025-08-25T10:21:22Z

Ratukai:

[[Vaizdas:Bratan.jpg|300px|miniatiūra|dešinėje|Šis [[mėmė]] gerai aprašo visą tragediją]]
„''A možna paruski?''“ – tai tokia frazė, populiari tarp [[rusai|rusų]], baltarusių, ukrainiečių bei įvairių [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] išeivių, katrie atvaro [[Lietuva|Lietuvon]] dirbt, bet [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] nežino. Dažniausiai tai sako visokie [[taksistai]] bei [[statybininkai]], nors būna ir tarp visokių turistų ar šiaip kokių nors [[rusakalbiai|rusakalbių]].

Dar kokie nors sovietmečio pagyvene [[Seni perdylos|perdylos]] su tais "''možna paruski''" ir susišnekėtų, bet tai nauja karta [[rusų kalba|rusų kalbos]] arba nežino, arba moka tik [[Keiksmažodžiai|keiksmažodžius]], todėl jiems su tokiais individais yra sunkiausia. [[Anglų kalba|Angliškai]] jie nemoka, o į lietuvių atsako tik „''bratan, neponimaju palitovski.''“

Skirtingos grupuotės tą "možna pa ruski" kiša skirtingu naglumu:
* Iš Rusijos atvykę rusai šitą sako dažniausiai su menkai maskuojamu pasipiktinimu ir iš aukšto, iš to jie ir atpažįstami. Labai nustemba, jei jiems kas nors pasako "idi nahui ruski karabl gavno".
* Ukrainiečiai ganėtinai gėdinasi, ypač jei pasakai, kad kalbėtų angliškai, bet ir toliau kalba rusiškai, nes tiesiog kitos kalbos dažniausiai nemoka. Jei pasakai "Putin xuilo dont speak russian" - užsigėdina tiesiog žiauriai ir tada jau bando kalbėti angliškai ar lietuviškai bet kaip, kad ir kaip sunku būtų.
* Baltarusiai dažniau pasitaiko mokantys angliškai ar vieną kitą žodį ir lietuviškai, o ir prie rusų kalbos nesupratimo labiau pripratę, tad "a možna paruski" pas juos būna toksai gana atsargus.
* Azerbaidžaniečiai beveik visada nieko nešneka kitomis kalbomis, o tik rusiškai, ir kartais mandagiai bando įrodyti, kad esą visi kalba rusiškai, todėl turi rusų kalbą mokėti.
* Visai [[Vidurio Azija|Vidurio Azijos]] gyventojai būna įvairūs, bet nekalbant rusiškai, iš kai kurių jų galima sulaukti ir įvairios agresijos - pradedant tyčia visu garsumu įjungtos rusiškos muzikos bei įžeidinėjimų ir baigiant realia fizine agresija. Tokiu atveju rekomenduojame kuo skubiau kviesti [[policija|policiją]].

Kažkada [[sovietmetis|sovietmečiu]] šita frazė būdavo grubesniame variante - "gavari paruski", tai ją kur nors [[Vilnius|Vilniuje]] naglai sakydavo visokie [[rusofašizmas|rusofašistines]] nuotaikas turintys komjaunuoliai, nekalbantys nei žodžio lietuviškai. Rusofašistų suvokime rusų kalbos nemokėjimas yra fašizmas, o patys rusofašistai savo įsivaizdavime galvodavo, kad jie yra antifašistai ir turi visus tuos rusiškai nesuprantančius fašistus pamokyti. Tai anais laikais nekalbantys rusiškai kai kuriuose Vilniaus rajonuose, pvz., [[Naujamiestis|Naujamiestyje]], [[Naujininkai|Naujininkuose]] ar [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] už tai gaudavo fiziškai per dantis, kartais ir labai žiauriai.

== Dar žr. ==
* Buvo keista istorija, kur atseit [[Sergejus Cichanovskis]], paleistas iš kalėjimo [[Baltarusija|Baltarusijoje]], atvyko į Lietuvą, gavo prieglobstį, o paskui, prisišnekėjęs apie kokias tai [[baltarusių salos|baltarusių salas]], atseit rašinėjo skundus prokuratūrai [[rusų kalba]], esą tikėdamasis, kad čia kažkoksai ruskynas ir rusų kalba viskas bus nagrinėjama. Paskui paaiškėjo, kad ne Cichanovskis tuos skundus rašė, o Baltarusijos KGB, kuriems, atrodo, net nekilo mintis, kad čia Lietuvoje reikia lietuvių kalba rašyti<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2654194/prokuratura-gavo-suklastota-laiska-cichanouskis-sako-sinicos-niekada-neskundes</ref>.

{{References}}

[[Category:Klausimai]]
[[Kategorija:Kalba]]

Sergejus Cichanovskis

2025-08-25T10:19:02Z

Ratukai:

'''Sergeus Cichanovskis''' - tokios [[Baltarusija|Baltarusijos]] prezidentės [[Svetlana Cichanovskaja|Svetlanos Cichanovskojos]] vyras, daugelį metų kalintas [[Aliaksandras Lukašenka|Aliaksandro Lukašenkos]] kalėjimuose. Pagarsėjo dėl to, kad pats ruošėsi kandidatuoti į [[Baltarusija|Baltarusijos]] prezidentus, bet už tuos norus buvo pasodintas už grotų. Tada į rinkimus nuėjo jo žmona, katra ir laimėjo, tačiau po falsifikacijų eilinį kartą išrinktuoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka.

Ale patsai Sergejus Cichanovskis irgi garsėjo kaip neblogas [[nevisprotis]], mat dar prieš pasodinamas aiškino visokias prorusiškas nesąmones, o ir skelbė, kad [[Krymas]] esantis koksai tai teisėtas [[Rusija|Rusijos]] grobis. Gi paleistas iš kalėjimo [[2025]], greitai pabėgo į [[Lietuva|Lietuvą]] ir čia pradėjo kelti naujas [[blėnys|blėnis]], pvz., pasakoti apie tai, kaip baltarusiai turintys organizuoti Lietuvoje kokias tai autonomines baltarusiškas salas per kurias čia kaip tai iš naujo gausią valstybingumą<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2620020/cichanouskio-ideja-apie-galimas-baltarusiu-salas-lietuvoje-politikai-vadina-absurdu</ref>.

Paskui, kai po tokių pasisakymų prasidėjo protestai, kuriuos ėmė organizuoti toksai [[Vytautas Sinica]], tai Sergejus Cichanovskis [[rusų kalba]] surašė skundą į prokuratūrą, aiškindamas, kad kaip tai tasai Sinica jį įžeidęs. Prokuratūra, nesugalvodama, ką su tuo kliedesiniu Cichanovskio raštu daryt, persiuntė jį į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, o toji nusprendė, kad jei jau tas veikėjas net nesupranta, kad čia ne [[Rusija]] ir kad jo rusiškų paistalų niekas nesiruošia skaityt ir nagrinėt<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/08/24/news/po-s-cichanouskio-skundo-rusu-kalba-del-v-sinicos-seimo-etikos-sargu-sprendimas-39218827</ref>.

O dar paskui jau patsai [[Vytautas Sinica]] pas save [[Facebook]] paskelbė, kad išties net ir tasai skundas buvęs netikras, nes Prokuratūra ir Seimo komisija priėmė skundą, atsiųstą iš fake adreso. Tą patį pasakė ir patsai Cichanovskis<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2654194/prokuratura-gavo-suklastota-laiska-cichanouskis-sako-sinicos-niekada-neskundes</ref>. Tai dabar visi spėlioja, ar nebus taip, kad Prokuratūra pas mus persiuntinėja Baltarusijos [[KGB]] rašytus raštus į Seimą...

Bet bendrai tai visvien gavosi koksai tai [[gavari paruski]] pavyzdys tiesiog.

{{References}}

[[Category:Baltarusija]]

POSIX

2025-08-25T09:09:40Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''POSIX''' - vienas iš senokų bandymų apibrėžti UNIX sistemas, sukurtas apie 1988 metus, o paskui ne kartą tobulintas, vis toliau tolstant nuo realybės. Kai atsirado Single UNIX Specification standartas, tai POSIX tapo šiojo dalimi ir nuo realybės ėmė tolti dar sparčiau. Visgi, kaip ankstyvas standartas, POSIX buvo neblogas ir apibrėžė kažką visai panašaus į daugumą tipiškų UNIX sistemų. Pavadinimą POSIX gavo kaip santrumpa "Portable O...

'''POSIX''' - vienas iš senokų bandymų apibrėžti [[UNIX]] sistemas, sukurtas apie [[1988]] metus, o paskui ne kartą tobulintas, vis toliau tolstant nuo realybės. Kai atsirado [[Single UNIX Specification]] standartas, tai POSIX tapo šiojo dalimi ir nuo realybės ėmė tolti dar sparčiau.

Visgi, kaip ankstyvas standartas, POSIX buvo neblogas ir apibrėžė kažką visai panašaus į daugumą tipiškų UNIX sistemų.

Pavadinimą POSIX gavo kaip santrumpa "Portable Operating System Interface" - "POSI", tik jį ėmė ir pataisė toksai Richard Stallman, pridėdamas tipišką UNIX sistemoms [[X]] raidę, nes realiai visas tas standartas ir buvo apie UNIX sistemas.

Geru dalyku tame standarte buvo tai, kad pirmoje versijoje jis nelindo nei į UNIX sistemų naudojimą, nei į jų veikimo mechanizmus, nei į dar ką nors, o apibrėžinėjo tiktai [[C kalba|C kalboje]] naudojamas [[programinės bibliotekos|programines bibliotekas]], reikalingas programuojant UNIX tipo sistemoms. Tai reiškė, kad, pvz., jei kokia nors UNIX sistema net ir neturi kokio nors funkcionalumo, tai jis daugeliu atvejų gali būti realizuotas programinėje bibliotekoje, taip sukuriant suderinamumą tarp kelių skirtingų [[OS]], netgi ne UNIX tipo, o kokių nors kitų OS.

Vėliau atsirado vis nauji ir nauji POSIX papildymai, atsirado ir UNIX aplinkos apibrėžimai, kurie ėmė darytis ir per daug kompleksiniais, ir po truputį vis labiau atsilikusiais, o galų gale atsirado ir nesąmoningas dar naujesnis standartas - [[Single UNIX Specification]], kuris pasidarė POSIX savo dalimi ir pradėjo plėsti kuo papuola iki nuprotėjimo.

[[Category:UNIX]]

Single UNIX Specification

2025-08-25T08:48:56Z

Ratukai:

'''Single UNIX Specification''' arba '''SUS''' - vienas iš vėlyvų bandymų sustandartizuoti labai tarpusavy susipjovusias ir neretai sunkokai suderinamas [[UNIX]] versijas, kurios išsivystė per ilgus UNIX karus, kai daugybė hardwaro gamintojų vis bandė sukurti tokias sistemas, kad vartotojai nuo jų negalėtų paskui pabėgti, o konkurentai negalėtų lengvai atkartoti. Kartu, aišku, besivaikydami paskui konkurentus, gamintojai bandydavo atkartoti ir tų konkurentų sistemas.

Kadangi buvę [[UNIX]] kūrėjai iš [[AT&T]] jau nebevaldė situacijos, o visi bandymai sukurti paprastus UNIX standartus, pavirsdavo į tipiškus [[standartizacijos komitetai|standartizacijos komitetus]], kur veikdavo kūrybinių komitetų sindromas, tai gavosi taip, kad vis nieko nesigaudavo - unifikacijos pavirsdavo tik į gargariškus projektus išvis be jokios aiškios sėkmės.

Taigi kažkuriuo momentu chebra nusprendė, kad reikia čia visą kūrybą išjungti ir padaryti atvirkščiai - tiesiog imtis faktų ir tiesiog surinkti visų UNIX tipo OS programinius interfeisus į vieną sąrašą, ir viskas - tegul būna tokia sąrašinė realybė, kurią realizavus, gausis tokia UNIX sistema, kuri bus suderinama su visomis kitomis UNIX sistemomis. O tos visos kitos sistemos su visais jų kūrėjais tegul ir sprendžia, ar norės susiderinti, ar nenorės.

Jau pirmas standartas, išleistas [[1994]] metais, turėjo 1168 programinius interfeisus...

Kad susivokti realybėje - [[UNIX System Version 7]] teturėjo 50 sisteminių iškvietimų, o klasikinė 4.4 [[BSD]] - 110, [[System V]] R4 - 120. Netgi turint omeny, kad [[bibliotekinės funkcijos]] duodavo kiek daugiau variantų, pas normalias UNIX versijas tų API interfeisų gaudavosi sumoje vos keli šimtai. Daug mažesnis apibrėžimų kiekis buvo ir pagal pirmą [[POSIX]] standartą. Iš principo šita nauja SUS specifikacija reiškė, kad norint ją pilnai patenkinti, gamintojui reikia sukurti dešimčių skirtingų UNIX tipo sistemų analogus, netgi kai tas gamintojas visai tam neturi jokio poreikio.

Žodžiu, projektas suunifikuoti UNIX feilino, o vietoje jo taip ir liko krūvos skirtingų OS, kurios ir toliau skirtingėja.

[[Category:UNIX]]

Bibliotekinės funkcijos

2025-08-25T08:35:50Z

Ratukai: Nukreipiama į Programinės bibliotekos

#redirect [[Programinės bibliotekos]]

Single UNIX Specification

2025-08-25T08:35:25Z

Ratukai:

'''Single UNIX Specification''' - vienas iš vėlyvų bandymų sustandartizuoti labai tarpusavy susipjovusias ir neretai sunkokai suderinamas [[UNIX]] versijas, kurios išsivystė per ilgus UNIX karus, kai daugybė hardwaro gamintojų vis bandė sukurti tokias sistemas, kad vartotojai nuo jų negalėtų paskui pabėgti, o konkurentai negalėtų lengvai atkartoti. Kartu, aišku, besivaikydami paskui konkurentus, gamintojai bandydavo atkartoti ir tų konkurentų sistemas.

Kadangi buvę [[UNIX]] kūrėjai iš [[AT&T]] jau nebevaldė situacijos, o visi bandymai sukurti paprastus UNIX standartus, pavirsdavo į tipiškus [[standartizacijos komitetai|standartizacijos komitetus]], kur veikdavo kūrybinių komitetų sindromas, tai gavosi taip, kad vis nieko nesigaudavo - unifikacijos pavirsdavo tik į gargariškus projektus išvis be jokios aiškios sėkmės.

Taigi kažkuriuo momentu chebra nusprendė, kad reikia čia visą kūrybą išjungti ir padaryti atvirkščiai - tiesiog imtis faktų ir tiesiog surinkti visų UNIX tipo OS programinius interfeisus į vieną sąrašą, ir viskas - tegul būna tokia sąrašinė realybė, kurią realizavus, gausis tokia UNIX sistema, kuri bus suderinama su visomis kitomis UNIX sistemomis. O tos visos kitos sistemos su visais jų kūrėjais tegul ir sprendžia, ar norės susiderinti, ar nenorės.

Jau pirmas standartas, išleistas [[1994]] metais, turėjo 1168 programinius interfeisus...

Kad susivokti realybėje - [[UNIX System Version 7]] teturėjo 50 sisteminių iškvietimų, o klasikinė 4.4 [[BSD]] - 110, [[System V]] R4 - 120. Netgi turint omeny, kad [[bibliotekinės funkcijos]] duodavo kiek daugiau variantų, pas normalias UNIX versijas tų API interfeisų gaudavosi sumoje vos keli šimtai. Iš principo šita nauja specifikacija reiškė, kad norint ją pilnai patenkinti, gamintojui reikia sukurti dešimčių skirtingų UNIX tipo sistemų analogus, netgi kai tas gamintojas visai tam neturi jokio poreikio.

Žodžiu, projektas suunifikuoti UNIX feilino, o vietoje jo taip ir liko krūvos skirtingų OS, kurios ir toliau skirtingėja.

[[Category:UNIX]]

SINIX

2025-08-25T08:02:04Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''SINIX''', dar žinomas kaip '''Reliant UNIX''' - viena iš didžiausių senų laikų UNIX versijų, tiesa, daugiau buvo žinoma Vakarų Europoje, kur veikė Siemens Nixdorf koncernas ir kažkiek dar Japonijoje, kur veikė Fujitsu Siemens. Tai Siemens Nixdorf versija vadinosi SINIX, tuo tarpu Fujitsu versija vadinosi Reliant UNIX. Pačios pirmosios SINIX versijos buvo tiesiog perpirktos licencinės Xenix versijos, išleistos dar an...

Sergejus Cichanovskis

2025-08-25T06:08:32Z

Ratukai:

'''Sergeus Cichanovskis''' - tokios [[Baltarusija|Baltarusijos]] prezidentės [[Svetlana Cichanovskaja|Svetlanos Cichanovskojos]] vyras, daugelį metų kalintas [[Aliaksandras Lukašenka|Aliaksandro Lukašenkos]] kalėjimuose. Pagarsėjo dėl to, kad pats ruošėsi kandidatuoti į [[Baltarusija|Baltarusijos]] prezidentus, bet už tuos norus buvo pasodintas už grotų. Tada į rinkimus nuėjo jo žmona, katra ir laimėjo, tačiau po falsifikacijų eilinį kartą išrinktuoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka.

Ale patsai Sergejus Cichanovskis irgi garsėjo kaip neblogas [[nevisprotis]], mat dar prieš pasodinamas aiškino visokias prorusiškas nesąmones, o ir skelbė, kad [[Krymas]] esantis koksai tai teisėtas [[Rusija|Rusijos]] grobis. Gi paleistas iš kalėjimo [[2025]], greitai pabėgo į [[Lietuva|Lietuvą]] ir čia pradėjo kelti naujas [[blėnys|blėnis]], pvz., pasakoti apie tai, kaip baltarusiai turintys organizuoti Lietuvoje kokias tai autonomines baltarusiškas salas per kurias čia kaip tai iš naujo gausią valstybingumą<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2620020/cichanouskio-ideja-apie-galimas-baltarusiu-salas-lietuvoje-politikai-vadina-absurdu</ref>.

Paskui, kai po tokių pasisakymų prasidėjo protestai, kuriuos ėmė organizuoti toksai [[Vytautas Sinica]], tai Sergejus Cichanovskis [[rusų kalba]] surašė skundą į prokuratūrą, aiškindamas, kad kaip tai tasai Sinica jį įžeidęs. Prokuratūra, nesugalvodama, ką su tuo kliedesiniu Cichanovskio raštu daryt, persiuntė jį į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, o toji nusprendė, kad jei jau tas veikėjas net nesupranta, kad čia ne [[Rusija]] ir kad jo rusiškų paistalų niekas nesiruošia skaityt ir nagrinėt<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/08/24/news/po-s-cichanouskio-skundo-rusu-kalba-del-v-sinicos-seimo-etikos-sargu-sprendimas-39218827</ref>.

O dar paskui jau patsai [[Vytautas Sinica]] pas save [[Facebook]] paskelbė, kad išties net ir tasai skundas buvęs netikras, nes Prokuratūra ir Seimo komisija priėmė skundą, atsiųstą iš fake adreso.

Bet bendrai tai gavosi koksai tai [[gavari paruski]] pavyzdys tiesiog.

{{References}}

[[Category:Baltarusija]]

Single UNIX Specification

2025-08-24T22:00:19Z

Ratukai: Naujas puslapis: '''Single UNIX Specification''' - vienas iš vėlyvų bandymų sustandartizuoti labai tarpusavy susipjovusias ir neretai sunkokai suderinamas UNIX versijas, kurios išsivystė per ilgus UNIX karus, kai daugybė hardwaro gamintojų vis bandė sukurti tokias sistemas, kad vartotojai nuo jų negalėtų paskui pabėgti, o konkurentai negalėtų lengvai atkartoti. Kartu, aišku, besivaikydami paskui konkurentus, gamintojai bandydavo atkartoti ir tų konkurentų sistemas. Ka...

'''Single UNIX Specification''' - vienas iš vėlyvų bandymų sustandartizuoti labai tarpusavy susipjovusias ir neretai sunkokai suderinamas [[UNIX]] versijas, kurios išsivystė per ilgus UNIX karus, kai daugybė hardwaro gamintojų vis bandė sukurti tokias sistemas, kad vartotojai nuo jų negalėtų paskui pabėgti, o konkurentai negalėtų lengvai atkartoti. Kartu, aišku, besivaikydami paskui konkurentus, gamintojai bandydavo atkartoti ir tų konkurentų sistemas.

Kadangi buvę [[UNIX]] kūrėjai iš [[AT&T]] jau nebevaldė situacijos, o visi bandymai sukurti paprastus UNIX standartus, pavirsdavo į tipiškus [[standartizacijos komitetai|standartizacijos komitetus]], kur veikdavo kūrybinių komitetų sindromas, tai gavosi taip, kad vis nieko nesigaudavo - unifikacijos pavirsdavo tik į gargariškus projektus išvis be jokios aiškios sėkmės.

Taigi kažkuriuo momentu chebra nusprendė, kad reikia čia visą kūrybą išjungti ir padaryti atvirkščiai - tiesiog imtis faktų ir tiesiog surinkti visų UNIX tipo OS programinius interfeisus į vieną sąrašą, ir viskas - tegul būna tokia sąrašinė realybė, kurią realizavus, gausis tokia UNIX sistema, kuri bus suderinama su visomis kitomis UNIX sistemomis. O tos visos kitos sistemos su visais jų kūrėjais tegul ir sprendžia, ar norės susiderinti, ar nenorės.

Jau pirmas standartas, išleistas [[1994]] metais, turėjo 1168 programinius interfeisus...

Kad susivokti realybėje - [[UNIX System Version 7]] teturėjo 50 programinių interfeisų, o klasikinės [[BSD]] ir [[System V]] versijos - kiek daugiau nei po 100.

Žodžiu, projektas suunifikuoti UNIX feilino, o vietoje jo taip ir liko krūvos skirtingų OS, kurios ir toliau skirtingėja.

[[Category:UNIX]]

AT&T

2025-08-24T21:48:25Z

Ratukai:

'''AT&T''', kitaip dar žinoma kaip '''American Telephone and Telegraph''' - kadaise gyvavusi milžiniška [[JAV]] kompanija, viena iš nedaugelio tokių, kurios buvo per prievartą padalintos gabalais už tai, kad pažeidė antimonopolinius įstatymus ir tapo milžiniškais belenko [[monopolija|monopolistais]]. JAV veikusi kompanija užsiėmė visus JAV telefono ryšio tinklus, užsikėlė kainas ir gavo tokias pajamas, [[kad maža nepasirodytų]].

Iš tų visų gautų pajamų AT&T firma finansavo daug vidinių projektų, iš kurių kaip tai apie [[1960]] metus atsirado ir toksai keistas projektas, skirtas teisininkų padaliniui vystyti, automatizuoti ir efektyvinti, kad gautųsi kuo geriau užbylinėti bet kokius konkurentus ar šiaip nepatenkintus vartotojus. Projekto esmė buvo panaudoti visokius [[kompiuteriai|kompiuterius]] tam, kad būtų galima labai greitai rengti visokius šabloniškus teisinius dokumentus, tikrinti jų rašybą, automatiškai tuos dokumentus generuoti, valdyti ir panašiai.

Kadangi projektas labai jau atitiko savo esme monopolinę AT&T prigimtį, tai resursų gavo praktiškai neribotai, nes juk paprasčiau visokius klientus ar konkurentus užbylinėti, nei sukurti kokius tai geresnius telefoninio ryšio įrankius.

Štai taip tą projektą bevystant, gavosi kad kelių programuotojų grupelė gavo kažkiek kompiuterių [[PDP-7]] bei [[PDP-11]], su kuriais ėmėsi kaip tai žaistis. Tai su tais kompiuteriais besižaidę keli programuotojai sukūrė tokią [[Unics]] sistemą, kuri paskui pavirto į [[UNIX]] ir paradoksaliu būdu ilgainiui tapo atviru standartu, gyvuojančiu iki šiolei.

Tasai AT&T kurtas UNIX standartas vėliau išsiskirstė į kelias šakas - pradžioje atsiskyrė [[BSD]], paskui AT&T sukūrė [[System V]], o galų gale į visus tuos UNIX jovalus įsimaišė [[Linux]] ir nukonkuravo visus kitus.

Gal daugiau nieko apie šitą firmą žinoti ir nelabai verta, nes [[monopolijos]] paprastai daug gero neatneša.

[[Category:Uabai]]

AT&T

2025-08-24T21:47:20Z

Ratukai:

'''AT&T''', kitaip dar žinoma kaip '''American Telephone and Telegraph''' - kadaise gyvavusi milžiniška [[JAV]] kompanija, viena iš nedaugelio tokių, kurios buvo per prievartą padalintos gabalais už tai, kad pažeidė antimonopolinius įstatymus ir tapo milžiniškais belenko [[monopolija|monopolistais]]. JAV veikusi kompanija užsiėmė visus JAV telefono ryšio tinklus, užsikėlė kainas ir gavo tokias pajamas, [[kad maža nepasirodytų]].

Iš tų visų gautų pajamų AT&T firma finansavo daug vidinių projektų, iš kurių kaip tai apie [[1960]] metus atsirado ir toksai keistas projektas, skirtas teisininkų padaliniui vystyti, automatizuoti ir efektyvinti, kad gautųsi kuo geriau užbylinėti bet kokius konkurentus ar šiaip nepatenkintus vartotojus. Projekto esmė buvo panaudoti visokius [[kompiuteriai|kompiuterius]] tam, kad būtų galima labai greitai rengti visokius šabloniškus teisinius dokumentus, tikrinti jų rašybą, automatiškai tuos dokumentus generuoti, valdyti ir panašiai.

Kadangi projektas labai jau atitiko savo esme monopolinę AT&T prigimtį, tai resursų gavo praktiškai neribotai, nes juk paprasčiau visokius klientus ar konkurentus užbylinėti, nei sukurti kokius tai geresnius telefoninio ryšio įrankius.

Štai taip tą projektą bevystant, gavosi kad kelių programuotojų grupelė gavo kažkiek kompiuterių [[PDP-7]] bei [[PDP-11]], su kuriais ėmėsi kaip tai žaistis. Tai su tais kompiuteriais besižaidę keli programuotojai sukūrė tokią [[Unics]] sistemą, kuri paskui pavirto į [[UNIX]] ir paradoksaliu būdu ilgainiui tapo atviru standartu, gyvuojančiu iki šiolei.

Tasai UNIX standartas vėliau, išsiskirstė į kelias šakas - pradžioje atsiskyrė [[BSD]], paskui AT&T sukūrė [[System V]], o galų gale į visus tuos UNIX jovalus įsimaišė [[Linux]] ir nukonkuravo visus.

Gal daugiau nieko apie šitą firmą žinoti ir nelabai verta, nes [[monopolijos]] paprastai daug gero neatneša.

[[Category:Uabai]]