https://www.pipedija.com/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=ManoBitaiBuvoDu 2026-04-03T22:32:08Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Dvide%C5%A1imtain%C4%97_skai%C4%8Diavimo_sistema&diff=84679 2025-03-11T16:27:56Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Maya numerals.png|miniatiūra|Nulis nepaprastas taškas ar brukšnys, o va tokia tai kriauklė]]<br /> '''Dvidešimtainė skaičiavimo sistema''' - viena iš daugelio [[skaičiavimo sistemos|skaičiavimo sistemų]].<br /> <br /> Dar kada išsilavinę europiečiai kariavo akmeniniais kirvukais, kitame pasaulio gale [[majai]] skaičiavo '''dvidešimtaine sistema'''. Buvo net išgalvotas nulis, kurį pridėjus prie vieneto - gausime dvidešimt, sugalvok tu man taip. Bet neesant arklių ir geležies tie skaičiavimai pavirto į nulį, netgi neigiamą skaičių. <br /> <br /> Dvidešimtainė sistema išliko akmenyse ir keliuose raštuose kurie saugomi muziejuose, nors apie juos mažai kas žino, kodeksais vadinami.<br /> <br /> Spėtinai, kaip ir dešimtainė, taip ir dvidešimtainė sistema atsirado tiesiog iš [[pirštai|pirštų]] skaičiaus, tik vat majai matyt ne tik [[rankos|rankomis]] skaičiavo, bet ir [[kojos|kojomis]].<br /> <br /> <br /> <br /> [[Kategorija:Matematika]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Daugyba&diff=84662 2025-03-11T11:17:26Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''Daugyba''' išties tėra sudėtis, tik kad to paties skaičiaus iš savęs, todėl paprastesnė už paprastą sudėtį. Čia toksai paradoksas gaunasi, kad nors daugyba aprašoma kaip esą sudėtingesnis dalykas, išties gi ji paprastesnis. Štai vat paprastoje sudėtyje gali būti, kad jums reiks sumuoti, tarkim, kokius 5 skaičius - &quot;''7+1+5+3+6''&quot;, kas visai nėra paprasta. O štai daugyboje, jei irgi 5 skaičius sumuoti reiks, tai bus paprasta, nes t...</p> <hr /> <div>'''Daugyba''' išties tėra [[sudėtis]], tik kad to paties skaičiaus iš savęs, todėl paprastesnė už paprastą sudėtį. Čia toksai [[paradoksas]] gaunasi, kad nors daugyba aprašoma kaip esą sudėtingesnis dalykas, išties gi ji paprastesnis.<br /> <br /> Štai vat paprastoje sudėtyje gali būti, kad jums reiks sumuoti, tarkim, kokius [[5]] skaičius - &quot;''7+1+5+3+6''&quot;, kas visai nėra paprasta. O štai daugyboje, jei irgi [[5]] skaičius sumuoti reiks, tai bus paprasta, nes tie skaičiai visada bus vienodi, pvz., &quot;''5*5=5+5+5+5+5''&quot;, o tai jau bus labai nesunku.<br /> <br /> O dar yra [[dalyba]], tai tenai atvirkščiai, negu daugyba, tai su ja viskas sudėtingiau.<br /> <br /> <br /> [[Category:Matematika]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Ketvirtain%C4%97_sistema&diff=84661 2025-03-11T11:12:38Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: ManoBitaiBuvoDu pervadino puslapį Ketvirtainė sistema į Ketvirtainė skaičiavimo sistema</p> <hr /> <div>#PERADRESAVIMAS [[Ketvirtainė skaičiavimo sistema]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Ketvirtain%C4%97_skai%C4%8Diavimo_sistema&diff=84660 2025-03-11T11:12:38Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: ManoBitaiBuvoDu pervadino puslapį Ketvirtainė sistema į Ketvirtainė skaičiavimo sistema</p> <hr /> <div>'''Ketvirtainė skaičiavimo sistema''' - šiuo metu praktiškai nenaudojama. Būdavo kažkiek laiko naudojama priešistoriniais laikais, kai patys primityviausi [[kontroleriai]] būdavo jau sudėtingesni, nei vieno [[bitas|bito]], bet vis dar netempė iki nieko padoraus. Tai kai kontroleris būdavo dviejų bitų, tai ir būdavo nauodjama ketvirtainė sistema.<br /> <br /> Kaip rodo visokia programavimo praktika, nors teoriškai įmanoma sukurti pilnavertę [[Tiuringo mašina|Tiuringo mašiną]], turinčią mažiau kaip keturias komandas, t.y., dirbančią pilnai ketvirtainiame formate, visgi tos komandos gaunasi labai klaikios ir nepraktiškos, dėl to niekam netinkamos. Tai dėl tų priežasčių netgi primityviausi [[procesoriai]] naudodavo komandų kodavimą [[aštuntainė sistema|aštuntainėje sistemoje]], tuo tarpu ketvirtainė sistema būdavo tik labai reta ir keista išimtis.<br /> <br /> Dažniausiai vietoje ketvirtainės sistemos naudojama tiesiog [[dvejetainė skaičiavimo sistema]], nes nors šioji yra dar primityvesnė, ji bent jau nereikalauja papildomų komplikacijų.<br /> <br /> <br /> [[Category:IT]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Ketvirtain%C4%97_skai%C4%8Diavimo_sistema&diff=84659 2025-03-11T11:12:25Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''Ketvirtainė skaičiavimo sistema''' - šiuo metu praktiškai nenaudojama. Būdavo kažkiek laiko naudojama priešistoriniais laikais, kai patys primityviausi kontroleriai būdavo jau sudėtingesni, nei vieno bito, bet vis dar netempė iki nieko padoraus. Tai kai kontroleris būdavo dviejų bitų, tai ir būdavo nauodjama ketvirtainė sistema. Kaip rodo visokia programavimo praktika, nors teoriškai įmanoma sukurti pilnavertę Tiuringo mašina|Tiuringo...</p> <hr /> <div>'''Ketvirtainė skaičiavimo sistema''' - šiuo metu praktiškai nenaudojama. Būdavo kažkiek laiko naudojama priešistoriniais laikais, kai patys primityviausi [[kontroleriai]] būdavo jau sudėtingesni, nei vieno [[bitas|bito]], bet vis dar netempė iki nieko padoraus. Tai kai kontroleris būdavo dviejų bitų, tai ir būdavo nauodjama ketvirtainė sistema.<br /> <br /> Kaip rodo visokia programavimo praktika, nors teoriškai įmanoma sukurti pilnavertę [[Tiuringo mašina|Tiuringo mašiną]], turinčią mažiau kaip keturias komandas, t.y., dirbančią pilnai ketvirtainiame formate, visgi tos komandos gaunasi labai klaikios ir nepraktiškos, dėl to niekam netinkamos. Tai dėl tų priežasčių netgi primityviausi [[procesoriai]] naudodavo komandų kodavimą [[aštuntainė sistema|aštuntainėje sistemoje]], tuo tarpu ketvirtainė sistema būdavo tik labai reta ir keista išimtis.<br /> <br /> Dažniausiai vietoje ketvirtainės sistemos naudojama tiesiog [[dvejetainė skaičiavimo sistema]], nes nors šioji yra dar primityvesnė, ji bent jau nereikalauja papildomų komplikacijų.<br /> <br /> <br /> [[Category:IT]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Baltijskas&diff=84658 2025-03-11T11:06:14Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Baltijskas''', tikras pavadinimas '''Piliava''' - toksai miestas [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]]. Viena iš didžiausių per visą [[sovietmetis|sovietmetį]] buvusių sovietų karinio laivyno bazių, o taip pat ir viena iš strateginių Rusijos karinio laivyno branduolinio ginklo bazių.<br /> <br /> Baltijskas yra maždaug per 30 kilometrų nuo didžiausios Kaliningrado srityje branduolinio ginklo saugyklos, kuri yra Aleksejevkoje (koordinatės - 54.8339,20.3439). Pastaroji aptarnauja visą komplektą karinių bazių, tačiau svarbiausia iš aptarnaujamų yra būtent karinio jūrų laivyno bazė Baltijske.<br /> <br /> Baltijske bazuojasi didžiausia dalis Rusijos [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] naudojamų [[povandeniniai laivai|povandeninių laivų]], o taip pat ir didelė kito laivyno dalis - rusų [[naikintojai]], [[fregatos]] ir [[korvetės]], t.y., didžioji dalis laivyno.<br /> <br /> Kadangi į Baltijską draudžiama pakliūti užsieniečiams, jis laikomas [[uždaras miestas|uždaru miestu]]. Tiesa, naujaisiais laikais tvarka ir kontrolė yra gerokai mažesnė, tai [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] gyventojai į Baltijską gali pakliūti be didelių problemų.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Geografija]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=U%C5%BEdari_miestai&diff=84657 2025-03-11T11:04:52Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Uždaras miestas''' arba '''kodinis miestas''', dar kartais vadinamas kaip '''numerinis miestas''' - tai tam tikros įvairaus dydžio sovietinės gyvenvietės, kurios dažniai vadindavosi kokio nors kito miesto vardu, nors realiai būdavo greta, o gal ir netgi tolokai nuo tikrojo miesto. Pavadinimas būdavo daromas, kaip miestas su numeriu. Priklausomai nuo visokių aplinkybių, toksai miestas galėdavo turėti nuo kelių tūkstančių iki dešimčių ir šimtų tūkstančių gyventojų.<br /> <br /> Tokie miestai būdavo (ir iki šiol Rusijoje yra) aptverti tvoromis, saugomi [[vidaus reikalų kariuomenė|vidaus reikalų kariuomenės]] bei [[KGB]], atvykimas į juos yra leidžiamas tik su specialiais leidimais, išvykimas - irgi tik su specialiais leidimais. Kai kuriais atvejais tokie miestai būna nutolę per šimtus kilometrų nuo tokio miesto, kurio pavadinimu vadinasi. Tačiau būna ir priešingai - kartais toksai numerinis miestas gali būti taip pat besivadinančio miesto viduje.<br /> <br /> Artimiausias Lietuvai uždaro tipo miestas dabar yra [[Baltijskas]], kuriame bazuojasi itin didelė [[Rusija|Rusijos]] karinio jūrų laivyno dalis, o taip pat ir [[branduoliniai ginklai]]. Tačiau šito miesto uždarumas šiais laikais yra mažesnis - jame draudžiama būti užsieniečiams, tačiau Kaliningrado srities gyventojai į tenai pakliūna be problemų.<br /> <br /> <br /> == Įvairios uždarų miestų rūšys ==<br /> Oficialiai [[rusų kalba]] tokie uždari miestai vadinasi &quot;''закрытые административно-территориальные образования''&quot; arba &quot;ЗАТО&quot;, kas reikštų maždaug &quot;uždari administraciniai-teritoriniai dariniai&quot;. Pagal vėlyvojo [[sovietmetis|sovietmečio]] vertinimus, apie 1-2% SSRS gyventojų, t.y., apie keletą milijonų žmonių gyveno uždaruose miestuose ir mažesnėse uždarose gyvenvietėse. Tai čia neskaičiuojant pasienio zonų ir šiaip ribotų miestų, pvz., kaip [[Nida]] ar [[Sniečkus]] - pastarieji nebūdavo aptverti tvoromis ir saugomi kaip kokie kalėjimai. Dabartinėje [[Rusija|Rusijoje]] yra iš viso 44 tokį statusą turintys miestai, kuriuose gyvena apie 1,2 milijono žmonių.<br /> <br /> Atskra tvarka uždarais miestais tapdavo didelės strateginės branduolinio ginklo bazės - t.y., miestai, kur bazuodavosi tarpžemyninės branduolinės raketos ir branduoliniai povandeniniai laivai. Tačiau tokios gyvenvietės paprastai būdavo gerokai mažesnės. Artimiausios Lietuvai tokios gyvenvietės buvo [[Baltijskas]], esantis [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] ir Paldiski miestas [[Estija|Estijoje]], kur bazavosi branduolinį ginklą turintys povandeniniai laivai.<br /> <br /> Daugelis kitų panašių miestų vėlyvu [[sovietmetis|sovietmečiu]] turėdavo dar ir po antrą, o kartais ir po trečią pavadinimą - irgi kad painiau būtų. Kartais miestas galėdavo turėti ir kelis skirtingus numerinius pavadinimus. Mieste dirbančios įmonės veikdavo kaip [[pašto dėžutės]], t.y., išvis adreso neturėdavo, o normalios, neslaptos įmonės, jei to norom nenorom reikėdavo - turėdavo [[fake]] adresus kituose miestuose.<br /> <br /> Kai kurie iš uždarų miestų turi išvis keistą statusą - pvz., Norilskas, kuriam priskirtos aplinkinėse teritorijose esančios urano rūdos kasyklos, o kartu vis dar išlikusios [[GULAG]] lagerių sistemos dalys, kurios tose kasyklose buvpo naudojamos. Dėl tų priežasčių Norilskas, kuris formaliai neturi uždaro miesto statuso, realiai veikia panašiu režimu, lyg būtų uždaras miestas - leidimo neturintys asmenys yra tiesiog gaudomi ir suimami.<br /> <br /> Dalis uždarų miestų yra įslaptinti iki šiol ir [[Rusija]] jų buvimą tiesiog neigia, kaip ir įprastais senais laikais. Tiesa, šitaip slepiami mažesni iš tokių miestų, kurie oficialiai skelbiami tiesiog kitų miestų dalimis ir aiškinama, kad niekas tenai nedraudžiama, o tvoros tiktai šiaip gamykloms ir privatiems savininkams priklauso.<br /> <br /> == Uždarų miestų atsiradimas ==<br /> Istoriškai uždari miestai išsivystė iš didelių [[šaraškės|šaraškių]], išsiplėtusių tiek, kad turėjo tapti tikromis, pilnavertėmis gyvenvietėmis. Tokios gyvenvietės gaudavo kokio nelabai tolimo miesto vardą, tik su papildomu kodiniu skaičiumi. Kitais atvejais kokios nors gyvenvietės būdavo tikslingai aptveriamos ir paverčiamos uždarais miestais, tenai atidarant dideles šaraškes. Oficialus pavadinimas tada būdavo panaikinamas, o miestas gaudavo kokio nors nelabai nutolusio miesto vardą su papildomai pridėtu numeriu. Ar taip, ar anaip - rezultatas būdavo tas pats - kito miesto vardas su prikabintu [[skaičius|skaičiumi]].<br /> <br /> Kai kuriais atvejais uždari miestai galėdavo ir išvis neturėti oficialaus pavadinimo su numeriu, jei būdavo laikomasi perteklinio slaptumo. Kaip pvz., [[Linksmakalnis]], bene vienintelis toksai miestas, buvęs [[Lietuva|Lietuvoje]], pavadinimo išvis neturėjo. Pagal [[KGB]] tai buvo tiesiog 6 specialaus ryšio radijo mazgas, o pagal [[raudonoji armija|raudonosios armijos]] nomenklatūrą - karinis dalinys nr.71272. Prieš tai buvęs Linksmakalnio miestas tenai buvo tikslingai administraciškai panaikintas ir paskelbtas kaimu, kad vaizduotų, jog išvis gyventojų tenai nėra.<br /> <br /> Matomai artimiausias Lietuvai miestas, kuris turėjo pilnavertį uždaro miesto statusą, buvo Sillamäe, [[Estija|Estijoje]], kur čia pat buvo kasama [[uranas|urano]] rūda ir ta pati rūda buvo ir sodrinama. Iki pat sovietmečio pabaigos tenai veikė vienas iš urano sodrinimo fabrikų. Tiesa, numerinio pavadinimo Sillamäe neturėjo. Oficialiai tai buvo tiesiog degiųjų skalūnų kasykla ir tų skalūnų perdirbimo gamykla.<br /> <br /> <br /> == Garsesni Rusijos/SSRS uždari miestai ==<br /> Kai kurie garsesni uždari miestai:<br /> * Arzamasas-16, Kremliovas, Sarovas - [[branduolinis ginklas]], naujų branduolinių ginklų kūrimas<br /> * Leningradas-400, Leningradas-300, Mirnas, Mirnas-12, Pleseckas - balistinių raketų kūrimas, kosmodromas, balistinių raketų bandymai<br /> * Čeliabinskas-50, Čeliabinskas-70, Kasli-2, Snežinskas - branduolinio ginklo kūrimas ir gamyba<br /> * Čeliabinskas-40, Čeliabinskas-65, Oziorskas - branduolinių medžiagų sodrinimas, branduolinio ginklo gamyba, branduolinių medžiagų perdirbimas, branduolinio ginklo atnaujinimas, fabrikas [[Majak]]<br /> * Krasnojarskas-45, Zelenogorskas - urano sodrinimas branduolinio ginklo gamybai<br /> * Krasnojarskas-26, Železnogorskas - plutonio sodrinimas branduolinio ginklo gamybai<br /> * Kapustin Jaras-1, Znamenskas - balistinių ir sparnuotųjų raketų kūrimas ir bandymai<br /> * Sverdlovskas-45, Lesnoj - urano sodrinimas branduolinio ginklo gamybai<br /> * Sverdlovskas-44, Novouralskas - urano sodrinimo centrifugų gamyba, urano sodrinimas branduolinio ginklo gamybai<br /> * Šichanai - [[cheminis ginklas|cheminio ginklo]] kūrimas ir bandymų poligonas<br /> * Tomsk-7, Severskas - branduolinio ginkoo atnaujinimas, perdirbimas, perdirbto urano ir plutonio sodrinimas, branduolinio ginklo gamyba<br /> * Zlatoust-36, Triohgornij - branduolinių reaktorių ir kitos įrangos gamyba<br /> * Zagorskas-6 - [[bakteriologinis ginklas]] įvairių [[virusai|virusų]] pagrindu, įskaitant [[raupai|raupus]], [[ebola|ebolą]] ir pan.<br /> * Zagorskas-7 - irgi bakteriologinis ginklas<br /> <br /> <br /> [[Category:Geografija]]<br /> [[Category:SSRS]]<br /> [[Category:Miestai]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=U%C5%BEdari_miestai&diff=84656 2025-03-11T11:03:09Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: /* Įvairios uždarų miestų rūšys */</p> <hr /> <div>'''Uždaras miestas''' arba '''kodinis miestas''', dar kartais vadinamas kaip '''numerinis miestas''' - tai tam tikros įvairaus dydžio sovietinės gyvenvietės, kurios dažniai vadindavosi kokio nors kito miesto vardu, nors realiai būdavo greta, o gal ir netgi tolokai nuo tikrojo miesto. Pavadinimas būdavo daromas, kaip miestas su numeriu. Priklausomai nuo visokių aplinkybių, toksai miestas galėdavo turėti nuo kelių tūkstančių iki dešimčių ir šimtų tūkstančių gyventojų.<br /> <br /> Tokie miestai būdavo (ir iki šiol Rusijoje yra) aptverti tvoromis, saugomi [[vidaus reikalų kariuomenė|vidaus reikalų kariuomenės]] bei [[KGB]], atvykimas į juos yra leidžiamas tik su specialiais leidimais, išvykimas - irgi tik su specialiais leidimais. Kai kuriais atvejais tokie miestai būna nutolę per šimtus kilometrų nuo tokio miesto, kurio pavadinimu vadinasi. Tačiau būna ir priešingai - kartais toksai numerinis miestas gali būti taip pat besivadinančio miesto viduje.<br /> <br /> == Įvairios uždarų miestų rūšys ==<br /> Oficialiai [[rusų kalba]] tokie uždari miestai vadinasi &quot;''закрытые административно-территориальные образования''&quot; arba &quot;ЗАТО&quot;, kas reikštų maždaug &quot;uždari administraciniai-teritoriniai dariniai&quot;. Pagal vėlyvojo [[sovietmetis|sovietmečio]] vertinimus, apie 1-2% SSRS gyventojų, t.y., apie keletą milijonų žmonių gyveno uždaruose miestuose ir mažesnėse uždarose gyvenvietėse. Tai čia neskaičiuojant pasienio zonų ir šiaip ribotų miestų, pvz., kaip [[Nida]] ar [[Sniečkus]] - pastarieji nebūdavo aptverti tvoromis ir saugomi kaip kokie kalėjimai. Dabartinėje [[Rusija|Rusijoje]] yra iš viso 44 tokį statusą turintys miestai, kuriuose gyvena apie 1,2 milijono žmonių.<br /> <br /> Atskra tvarka uždarais miestais tapdavo didelės strateginės branduolinio ginklo bazės - t.y., miestai, kur bazuodavosi tarpžemyninės branduolinės raketos ir branduoliniai povandeniniai laivai. Tačiau tokios gyvenvietės paprastai būdavo gerokai mažesnės. Artimiausios Lietuvai tokios gyvenvietės buvo [[Baltijskas]], esantis [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] ir Paldiski miestas [[Estija|Estijoje]], kur bazavosi branduolinį ginklą turintys povandeniniai laivai.<br /> <br /> Daugelis kitų panašių miestų vėlyvu [[sovietmetis|sovietmečiu]] turėdavo dar ir po antrą, o kartais ir po trečią pavadinimą - irgi kad painiau būtų. Kartais miestas galėdavo turėti ir kelis skirtingus numerinius pavadinimus. Mieste dirbančios įmonės veikdavo kaip [[pašto dėžutės]], t.y., išvis adreso neturėdavo, o normalios, neslaptos įmonės, jei to norom nenorom reikėdavo - turėdavo [[fake]] adresus kituose miestuose.<br /> <br /> Kai kurie iš uždarų miestų turi išvis keistą statusą - pvz., Norilskas, kuriam priskirtos aplinkinėse teritorijose esančios urano rūdos kasyklos, o kartu vis dar išlikusios [[GULAG]] lagerių sistemos dalys, kurios tose kasyklose buvpo naudojamos. Dėl tų priežasčių Norilskas, kuris formaliai neturi uždaro miesto statuso, realiai veikia panašiu režimu, lyg būtų uždaras miestas - leidimo neturintys asmenys yra tiesiog gaudomi ir suimami.<br /> <br /> Dalis uždarų miestų yra įslaptinti iki šiol ir [[Rusija]] jų buvimą tiesiog neigia, kaip ir įprastais senais laikais. Tiesa, šitaip slepiami mažesni iš tokių miestų, kurie oficialiai skelbiami tiesiog kitų miestų dalimis ir aiškinama, kad niekas tenai nedraudžiama, o tvoros tiktai šiaip gamykloms ir privatiems savininkams priklauso.<br /> <br /> == Uždarų miestų atsiradimas ==<br /> Istoriškai uždari miestai išsivystė iš didelių [[šaraškės|šaraškių]], išsiplėtusių tiek, kad turėjo tapti tikromis, pilnavertėmis gyvenvietėmis. Tokios gyvenvietės gaudavo kokio nelabai tolimo miesto vardą, tik su papildomu kodiniu skaičiumi. Kitais atvejais kokios nors gyvenvietės būdavo tikslingai aptveriamos ir paverčiamos uždarais miestais, tenai atidarant dideles šaraškes. Oficialus pavadinimas tada būdavo panaikinamas, o miestas gaudavo kokio nors nelabai nutolusio miesto vardą su papildomai pridėtu numeriu. Ar taip, ar anaip - rezultatas būdavo tas pats - kito miesto vardas su prikabintu [[skaičius|skaičiumi]].<br /> <br /> Kai kuriais atvejais uždari miestai galėdavo ir išvis neturėti oficialaus pavadinimo su numeriu, jei būdavo laikomasi perteklinio slaptumo. Kaip pvz., [[Linksmakalnis]], bene vienintelis toksai miestas, buvęs [[Lietuva|Lietuvoje]], pavadinimo išvis neturėjo. Pagal [[KGB]] tai buvo tiesiog 6 specialaus ryšio radijo mazgas, o pagal [[raudonoji armija|raudonosios armijos]] nomenklatūrą - karinis dalinys nr.71272. Prieš tai buvęs Linksmakalnio miestas tenai buvo tikslingai administraciškai panaikintas ir paskelbtas kaimu, kad vaizduotų, jog išvis gyventojų tenai nėra.<br /> <br /> Matomai artimiausias Lietuvai miestas, kuris turėjo pilnavertį uždaro miesto statusą, buvo Sillamäe, [[Estija|Estijoje]], kur čia pat buvo kasama [[uranas|urano]] rūda ir ta pati rūda buvo ir sodrinama. Iki pat sovietmečio pabaigos tenai veikė vienas iš urano sodrinimo fabrikų. Tiesa, numerinio pavadinimo Sillamäe neturėjo. Oficialiai tai buvo tiesiog degiųjų skalūnų kasykla ir tų skalūnų perdirbimo gamykla.<br /> <br /> <br /> == Garsesni Rusijos/SSRS uždari miestai ==<br /> Kai kurie garsesni uždari miestai:<br /> * Arzamasas-16, Kremliovas, Sarovas - [[branduolinis ginklas]], naujų branduolinių ginklų kūrimas<br /> * Leningradas-400, Leningradas-300, Mirnas, Mirnas-12, Pleseckas - balistinių raketų kūrimas, kosmodromas, balistinių raketų bandymai<br /> * Čeliabinskas-50, Čeliabinskas-70, Kasli-2, Snežinskas - branduolinio ginklo kūrimas ir gamyba<br /> * Čeliabinskas-40, Čeliabinskas-65, Oziorskas - branduolinių medžiagų sodrinimas, branduolinio ginklo gamyba, branduolinių medžiagų perdirbimas, branduolinio ginklo atnaujinimas, fabrikas [[Majak]]<br /> * Krasnojarskas-45, Zelenogorskas - urano sodrinimas branduolinio ginklo gamybai<br /> * Krasnojarskas-26, Železnogorskas - plutonio sodrinimas branduolinio ginklo gamybai<br /> * Kapustin Jaras-1, Znamenskas - balistinių ir sparnuotųjų raketų kūrimas ir bandymai<br /> * Sverdlovskas-45, Lesnoj - urano sodrinimas branduolinio ginklo gamybai<br /> * Sverdlovskas-44, Novouralskas - urano sodrinimo centrifugų gamyba, urano sodrinimas branduolinio ginklo gamybai<br /> * Šichanai - [[cheminis ginklas|cheminio ginklo]] kūrimas ir bandymų poligonas<br /> * Tomsk-7, Severskas - branduolinio ginkoo atnaujinimas, perdirbimas, perdirbto urano ir plutonio sodrinimas, branduolinio ginklo gamyba<br /> * Zlatoust-36, Triohgornij - branduolinių reaktorių ir kitos įrangos gamyba<br /> * Zagorskas-6 - [[bakteriologinis ginklas]] įvairių [[virusai|virusų]] pagrindu, įskaitant [[raupai|raupus]], [[ebola|ebolą]] ir pan.<br /> * Zagorskas-7 - irgi bakteriologinis ginklas<br /> <br /> <br /> [[Category:Geografija]]<br /> [[Category:SSRS]]<br /> [[Category:Miestai]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Baltijskas&diff=84655 2025-03-11T11:01:21Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''Baltijskas''', tikras pavadinimas '''Piliava''' - toksai miestas Kaliningrado srityje. Viena iš didžiausių per visą sovietmetį buvusių sovietų karinio laivyno bazių, o taip pat ir viena iš strateginių Rusijos karinio laivyno branduolinio ginklo bazių. Baltijskas yra maždaug per 30 kilometrų nuo didžiausios Kaliningrado srityje branduolinio ginklo saugyklos, kuri yra Aleksejevkoje (koordinatės - 54.8339,20.3439). Pas...</p> <hr /> <div>'''Baltijskas''', tikras pavadinimas '''Piliava''' - toksai miestas [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]]. Viena iš didžiausių per visą [[sovietmetis|sovietmetį]] buvusių sovietų karinio laivyno bazių, o taip pat ir viena iš strateginių Rusijos karinio laivyno branduolinio ginklo bazių.<br /> <br /> Baltijskas yra maždaug per 30 kilometrų nuo didžiausios Kaliningrado srityje branduolinio ginklo saugyklos, kuri yra Aleksejevkoje (koordinatės - 54.8339,20.3439). Pastaroji aptarnauja visą komplektą karinių bazių, tačiau svarbiausia iš aptarnaujamų yra būtent karinio jūrų laivyno bazė Baltijske.<br /> <br /> Baltijske bazuojasi didžiausia dalis Rusijos [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] naudojamų [[povandeniniai laivai|povandeninių laivų]], o taip pat ir didelė kito laivyno dalis - rusų [[naikintojai]], [[fregatos]] ir [[korvetės]], t.y., didžioji dalis laivyno.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Geografija]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Windows_NT&diff=63480 2023-04-08T13:23:55Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Windows NT''' - gi buvo kažkada labai seniai tokia [[Windows]] - išties gi tiesiog iš [[IBM]] nugriebta ir paprastos wimdozės išvaizdą gavusi [[OS-2]], ale kai daryta tame pačiame [[Microsoft]], tai gal gavosi geriau su kitomis wimdozėmis suderinama... Paradoksalu, bet netgi ir dabartiniai [[Windows]] yra ne kas kita, o šitos Windows NT sistemos tiesioginiai palikuonys.<br /> <br /> Pirminiame variante &quot;NT&quot; reiškė kokį tai &quot;New Technology&quot; - tipo, &quot;nauja technologija&quot;. Buvo išties dvi NT versijos su raidėmis [[N]] ir [[T]]:<br /> * Pirma buvo [[Windows NT 3]], tai šita buvo pati pirma, o trečiąja vadinosi tik todėl, kad išvaizdą nuo [[Windows 3]] buvo paėmusi. Tiesa, kita versija sako, kad tas skaičius &quot;[[3]]&quot; buvo sugalvotas kaip priešstata skaičiui &quot;[[2]]&quot;, kuris buvo [[OS/2]] pavadinime.<br /> * Paskui jau buvo NT 4, tai šita jau turėjo išvaizdą nuo [[Windows 95]], o ir šiaip buvo darbui tinkamesnė ir galėjo visokias programas geriau leisti.<br /> <br /> Šiaip gi Windows NT nebuvo bloga wimdozė, nes nors pagal anuos laikus, tai ir dirbo tragiškai lėčiau bei atminties baisiai daug naudojo, bet turėjo ir privalumą - lūžinėdavo kelis kartus mažiau. Tai [[Windows NT 4]], o paskui - jau su [[Windows 2000]] dirbdavo tie, kas turėdavo labai daug pinigų geriems procesoriams, o ypač - daug [[RAM]], bent dvigubai daugiau, negu geram darbui reikėdavo su [[Windows 9x]].<br /> <br /> O jau dar paskui ėjo versijos, kurios buvo vis dar Windows NT, bet jau be tų raidžių. Iš šių pirmoji pasirodė tokia [[Windows 2000]], tai pas tą jau išvaizda buvo kaip nuo [[Windows ME]], tik pašalinus visokias nesąmones, tai kitaip tariant - kaip pas [[Windows 98]].<br /> <br /> Tai paskui viskas baigėsi tuo, kad iš Windows 2000 buvo padaryta [[Windows XP]], kurios išvaizda jau buvo nuosava, atskirai perkurta. Tai šitaip antrarūšė, bet mažiau bugų turėjusi wimdozė išstūmė populiaresnę, greitesnę, tačiau tragiškai lūžtančią [[Windows 9x]] seriją...<br /> <br /> Iš esmės, visos šiuolaikinės [[Windows]] versijos yra ne kas kita, o tos pačios Windows NT palikuonės.<br /> <br /> <br /> [[Category:Windows]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Sibiras&diff=58998 2022-03-27T03:19:52Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Norilskas_butai_ziema_naktis.jpg|500px|thumb|right|Norilskas - didžiausias pasaulio miestas, esantis šiauriau [[poliarinis ratas|poliarinio rato]], sudarytas didesne dalimi iš įvairių laikų tremtinių, kalinių ir jų palikuonių. Milžiniškas (vienas didžiausių planetoje) užterštumas, baisūs šalčiai, nuo prastų sąlygų yrantys namai, didelė dalis butų mieste išvis negyvenama. Norilskas yra Sibiro šiaurėje, sandūroje tarp Rytų ir Vakarų Sibiro.]]<br /> [[Vaizdas:Sibiras_salechardas_igarka_gelezinkelis.jpg|500px|thumb|right|Stalino geležinkelio liekanos Sibire. Šitą geležinkelį tiesiant, žuvo (faktiškai buvo nužudyta šalčiu, nesaugiu darbu, o ir tiesiogiai nušaunant) maždaug 300 tūkstančių žmonių, priverstų dirbti vergišką darbą [[Gulag]] sistemoje. Nepaisant to, jau po kelerių metų atskiri geležinkelio segmentai ėmė darytis netinkami - klampios pelkės, įšalanti ir atšylanti, o dėl to besiplečianti žemė darė baisius bėgių iškraipymus. Beje, atkreipkite dėmesį - bėgiai blizga iki šiol, nes matomai nucinkuoti, kad nesurūdytų, nors tai yra absurdas. Toksai vat sovietinis projektavimas.]]<br /> '''Sibiras''' - toksai [[kurortas]] kažkur [[Rusija|Rusijoje]], į katrą kelialapius nemokamai išrašydavo ištisoms šeimoms, kai [[komunistai]] užgrobė [[Lietuva|Lietuvą]]. Tai idant įrodytų gerą gyvenimą [[SSRS]], tai išsiuntė tenai šimtus tūkstančių. Grįžo tik nedidelė dalis. Bet &quot;išvaduotojai&quot; netgi dabar, kone šimtmečiui praėjus, vis dar nesidrovi papasakoti apie tai, kaip [[buržujai|buržujus]] auklėjo ir nešė kažkokį gėrį bei kultūrą į [[Lietuva|Lietuvą]].<br /> <br /> Užtat nekatrie labai besidarbavę ir kelialapių negavę, prisimena, kad [[tarybiniai laikai|tarybiniais laikais]] ir [[prie ruso buvo geriau]]. Nes norėtų ir jie matyt į tą Sibirą pavažiuoti, tiktai kad proga jau praleista.<br /> <br /> <br /> == Kiek rimčiau apie Sibirą ==<br /> Atmetus visokias nesąmones, Sibiras išties yra milžiniška ir unikali teritorija [[Eurazija|Eurazijos]] žemyne. Milžiniška - neabejotinai, o unikali - ne kažkokiomis gamtos grožybėmis, kurias kadaise pasakodavo per sovietines geografijos pamokas, o tiesiog visišku nepritaikymu gyvenimui žmonėms. Iš esmės, yra du sibirai, kurie labai skiriasi savo pobūdžiu - Vakarų Sibiras, kuris iš esmės yra viena neįtikėtino dydžio, maždaug 2000x2000km ištisinė pelkė. Kitas gi yra Rytų Sibiras, kuris iš esmės yra irgi pelkė, tačiau apsupta kalnais iš pietų ir rytų, iš dalies kalnais iš vakarų ir dar su kalnais viduryje.<br /> <br /> <br /> === Sibiras istoriškai ===<br /> Istoriškai Sibiras nuolat buvo negyvenama zona. Netgi [[mongolai|mongolų]] antpuoliai į [[Europa|Europą]] ėjo ne per Sibirą, o piečiau, mat visokios stebės, dykumos ir paprasti kalnai buvo daug lengviau praeinamos teritorijos, negu Sibiro upės ir pelkynai. Netgi ir dabar apgyvendinti tėra tiktai patys piečiausi Sibiro pakraščiai, kurie tik sąlyginai priklauso Rytų ar Vakarų Sibirui kaip geografiniams dariniams, o daugiau priklauso gretimoms teritorijoms, besiribojančioms su Sibiru.<br /> <br /> Nors Rusija Sibirą apgyvendinti bando dar maždaug nuo kokių 1600 metų, t.y., nuo panašių laikų, kai buvo kolonizuojama [[Amerika]], Sibiras iki šiol ir liko neapgyvendintas rajonas, kuriame tik pietiniai pakraščiai yra vietomis gyvenami.<br /> <br /> Dėl Sibiro netinkamumo gyventi jo ir nemėgo kolonistai, taigi įvairios [[Rusija|Rusijos]] valdžios bandė Sibirą apgyvendinti per prievartą, dar nuo [[Carinė Rusija|Carinės Rusijos]] laikų. Taigi, ir caro, ir komunistų laikais į Sibirą buvo siunčiami milžiniški kiekiai tremtinių ir kalinių. Tačiau šie Sibiro apgyvendinti visvien normaliai nesugebėdavo, tad jei galėdavo - tai iš tenai bėgdavo. O jei pabėgti negalėdavo - tai daugiausiai mirdavo, žūdavo nuo bado ir ligų.<br /> <br /> Būtent Sibiras yra ir tokios baisios ligos, kaip [[erkinis encefalitas]] gimtinė, nes šis būtent iš Sibiro ir atkeliavo į [[Europa|Europą]].<br /> <br /> <br /> === Vakarų Sibiras ===<br /> [[Vaizdas:Vakaru_sibiras_uzlietas_vandeniu_150m_gylis.png|500px|thumb|right|Vakarų Sibiras aiškiai matomas pagal tai, kad 150 metrų pakilus vandenynų lygiui, jis būtų visiškai užlietas vandeniu. O štai Vilnius vis dar nebūtų užlietas.]]<br /> Mums labai sunku įsivaizduoti, kokia pelkėta plynė yra Vakarų Sibiras, tačiau pabandykite įsivaiztuoti maždaug taip: jei įvyktų [[Pasaulinis atšilimas]] ir dėl to kiltų [[ledynų tirpsmas]], o dėl to pasaulio vandenynų lygis pakiltų ištisu 100 metrų, tai tik pusė [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijos atsidurtų po vandeniu, ir tai ne ištisu gabalu - liktų didelė sala apie [[Telšiai|Telšius]]. Vanduo pagal [[Nemunas|Nemuno]] vagą pasiektų ir apsemtų [[Kaunas|Kauną]]. Tuo tarpu [[Vilnius]] ir kitos rytinės bei pietinės žemės liktų neapsemtos. <br /> <br /> Dėl tokio pat vandens pakilimo vandeniu būtų užlietas beveik visas Vakarų Sibiras, išskyrus labiausiai pietines dalis. Jūra pasistumtų ne 50-200km, kaip Lietuvos atveju, o maždaug 2000km. Netgi jei vandenynų lygis pakiltų iki 150m, ne visa Lietuva būtų užlieta, apie [[Vilnius|Vilnių]] jau būtų sausuma. Tuo tarpu Vakarų Sibire netgi salų beveik neliktų - būtų tik ištisa milžiniška jūra.<br /> <br /> Štai dabar įsivaizduokit, kur gali nutekėti vanduo, kai visa ta teritorija yra beveik jūros lygyje? Aišku, kad niekur tas vanduo nenuteka ir lieka maždaug 2000km skersmens ištisinė nepraeinama pelkė, kur kažkas gali pravažiuoti tiktai [[žiema|žiemą]], kai viskas užšala į ledą. O vasarą - tenai yra 2000 kilometrų molynės, per kurią netgi koks nors [[MT-LB]] sunkiai prasikasa.<br /> <br /> Beje, kadangi visur tenai yra ištisa pelkė, normalių kelių ar geležinkelių tenai irgi nesigauna nutiesti - viskas ilgainiui susmenga į pelkę ir pradingsta. Štai todėl netgi per kokių 400 metų bandymus tą Vakarų Sibirą kolonizuoti (maždaug nuo kokių 1600 metų iš [[Rusija|Rusijos]] į tenai kas savo noru, kas ne savo noru važiuodavo ar būdavo vežamas), Vakarų Sibiras taip ir nebuvo normaliai kolonizuotas. Ten iki šiol yra milžiniškos plynės, kur per šimtą kilometrų realiai nėra jokios gyvenvietės. Nors ir labai daug bandymų buvo tas gyvenvietes steigti, bandymai nepavyko - gyvenvietės nunykdavo.<br /> <br /> === Rytų Sibiras ===<br /> [[Vaizdas:Upe_lena_vingis_slaitai_rytu_sibiras_jakutija.jpg|500px|thumb|right|Viskas labai gražu, nuostabi gamta, didelė upė Lena ir taip toliau, bet įsivaizduokite, kad jums reikia keliauti skersai, persikelti per tokią upę. Tai praktiškai neįmanoma. O dabar įsivaizduokite, kad tokių upių su panašiais šlaitais yra daug - gaunasi beveik nepraeinama teritorija. Todėl ir Rytų Sibiras lieka praktiškai neapgyvendintu.]]<br /> Rytų Sibiras yra kiek mažiau beviltiškas, nei Vakarų Sibiras, tačiau šiaurinės teritorijos ten yra irgi ištisinės pelkės, o dar ir su [[amžinas įšalas|amžinu įšalu]]. Kitos gi dalys - didele dalimi eina per kalnus. Ir gal tai nebūtų labai blogai, bet kalnai tenai yra kažkokie nuosėdiniai ir senų seniausiai išgraužti upių, o teritorija gaunasi nepraeinama arba dėl kalnų, arba dėl tų pačių upių.<br /> <br /> Upės daugelyje vietų sudaro gana juntamus kanjonus, kur krantai - tiesiog 20-100 metrų stačios uolos, nuo kurių neįmanoma nei nusileisti į apačią, nei užlipti jais į viršų. Taigi, upė sau plaukia, o pereiti per ją nėra kaip. Ir keliauti upe irgi nėra kaip, nes irgi nėra kur išlipti ar kur įlipti.<br /> <br /> Ir visa ta nelabai praeinama Rytų Sibiro zona yra už tos milžiniškos Vakarų Sibiro pelkės. Ir dar apsupta kalnais iš pietinės ir rytinės pusės, ir dalinai ir iš vakarinės. Ir dar viduryje su kalnais. Nelabai dideliais, bet labai stačiais. Žodžiu, viskas labai gražu, begalės nuostabių vaizdų, pasakiškai atrodančios nuotraukos ir viskas visiškai nepritaikyta gyvenimui tiek, kad išties niekas tenai ir negyvena.<br /> <br /> === Įvairūs apibendrinimai apie Sibirą ===<br /> Štai taip gaunasi, kad Sibiras yra tiesiog gyvenimui netinkama milžiniška teritorija, priklausanti [[Rusija|Rusijai]]. Tačiau ta teritorija yra tokia beviltiška, kad jei Rusija ją prarastų, tai net nepajustų... Oh, wait... Ten gi tos dujų ir naftos gavybos vietos. Taigi tik tos dujos ir nafta ir yra tie pasiteisinimai, kodėl išvis Sibiras egzistuoja. Jei jo nebūtų, tai gali būti, kad Rusija dar ir primokėtų, kad tą Sibirą kas nors iš jos paimtų.<br /> <br /> O dar gal tik vienas įdomus didesnis objektas Sibire yra toksai fabrikas [[Majak]], žinomas dėl visai kitų priežasčių.<br /> <br /> <br /> [[Category:Geografija]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Sibiras&diff=58997 2022-03-27T03:12:31Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Norilskas_butai_ziema_naktis.jpg|500px|thumb|right|Norilskas - didžiausias pasaulio miestas, esantis šiauriau [[poliarinis ratas|poliarinio rato]], sudarytas didesne dalimi iš įvairių laikų tremtinių, kalinių ir jų palikuonių. Milžiniškas (vienas didžiausių planetoje) užterštumas, baisūs šalčiai, nuo prastų sąlygų yrantys namai, didelė dalis butų mieste išvis negyvenama. Norilskas yra Sibiro šiaurėje, sandūroje tarp Rytų ir Vakarų Sibiro.]]<br /> [[Vaizdas:Sibiras_salechardas_igarka_gelezinkelis.jpg|500px|thumb|right|Stalino geležinkelio liekanos Sibire. Šitą geležinkelį tiesiant, žuvo (faktiškai buvo nužudyta šalčiu, nesaugiu darbu, o ir tiesiogiai nušaunant) maždaug 300 tūkstančių žmonių, priverstų dirbti vergišką darbą [[Gulag]] sistemoje. Nepaisant to, jau po kelerių metų atskiri geležinkelio segmentai ėmė darytis netinkami - klampios pelkės, įšalanti ir atšylanti, o dėl to besiplečianti žemė darė baisius bėgių iškraipymus. Beje, atkreipkite dėmesį - bėgiai blizga iki šiol, nes matomai nucinkuoti, kad nesurūdytų, nors tai yra absurdas. Toksai vat sovietinis projektavimas.]]<br /> '''Sibiras''' - toksai [[kurortas]] kažkur [[Rusija|Rusijoje]], į katrą kelialapius nemokamai išrašydavo ištisoms šeimoms, kai [[komunistai]] užgrobė [[Lietuva|Lietuvą]]. Tai idant įrodytų gerą gyvenimą [[SSRS]], tai išsiuntė tenai šimtus tūkstančių. Grįžo tik nedidelė dalis. Bet &quot;išvaduotojai&quot; netgi dabar, kone šimtmečiui praėjus, vis dar nesidrovi papasakoti apie tai, kaip [[buržujai|buržujus]] auklėjo ir nešė kažkokį gėrį bei kultūrą į [[Lietuva|Lietuvą]].<br /> <br /> Užtat nekatrie labai besidarbavę ir kelialapių negavę, prisimena, kad [[tarybiniai laikai|tarybiniais laikais]] ir [[prie ruso buvo geriau]]. Nes norėtų ir jie matyt į tą Sibirą pavažiuoti, tiktai kad proga jau praleista.<br /> <br /> == Kiek rimčiau apie Sibirą ==<br /> Atmetus visokias nesąmones, Sibiras išties yra milžiniška ir unikali teritorija [[Eurazija|Eurazijos]] žemyne. Milžiniška - neabejotinai, o unikali - ne kažkokiomis gamtos grožybėmis, kurias kadaise pasakodavo per sovietines geografijos pamokas, o tiesiog visišku nepritaikymu gyvenimui žmonėms. Iš esmės, yra du sibirai, kurie labai skiriasi savo pobūdžiu - Vakarų Sibiras, kuris iš esmės yra viena neįtikėtino dydžio, maždaug 2000x2000km ištisinė pelkė. Kitas gi yra Rytų Sibiras, kuris iš esmės yra irgi pelkė, tačiau apsupta kalnais iš pietų ir rytų, iš dalies kalnais iš vakarų ir dar su kalnais viduryje.<br /> <br /> === Vakarų Sibiras ===<br /> [[Vaizdas:Vakaru_sibiras_uzlietas_vandeniu_150m_gylis.png|500px|thumb|right|Vakarų Sibiras aiškiai matomas pagal tai, kad 150 metrų pakilus vandenynų lygiui, jis būtų visiškai užlietas vandeniu. O štai Vilnius vis dar nebūtų užlietas.]]<br /> Mums labai sunku įsivaizduoti, kokia pelkėta plynė yra Vakarų Sibiras, tačiau pabandykite įsivaiztuoti maždaug taip: jei įvyktų [[Pasaulinis atšilimas]] ir dėl to kiltų [[ledynų tirpsmas]], o dėl to pasaulio vandenynų lygis pakiltų ištisu 100 metrų, tai tik pusė [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijos atsidurtų po vandeniu, ir tai ne ištisu gabalu - liktų didelė sala apie [[Telšiai|Telšius]]. Vanduo pagal [[Nemunas|Nemuno]] vagą pasiektų ir apsemtų [[Kaunas|Kauną]]. Tuo tarpu [[Vilnius]] ir kitos rytinės bei pietinės žemės liktų neapsemtos. <br /> <br /> Dėl tokio pat vandens pakilimo vandeniu būtų užlietas beveik visas Vakarų Sibiras, išskyrus labiausiai pietines dalis. Jūra pasistumtų ne 50-200km, kaip Lietuvos atveju, o maždaug 2000km. Netgi jei vandenynų lygis pakiltų iki 150m, ne visa Lietuva būtų užlieta, apie [[Vilnius|Vilnių]] jau būtų sausuma. Tuo tarpu Vakarų Sibire netgi salų beveik neliktų - būtų tik ištisa milžiniška jūra.<br /> <br /> Štai dabar įsivaizduokit, kur gali nutekėti vanduo, kai visa ta teritorija yra beveik jūros lygyje? Aišku, kad niekur tas vanduo nenuteka ir lieka maždaug 2000km skersmens ištisinė nepraeinama pelkė, kur kažkas gali pravažiuoti tiktai [[žiema|žiemą]], kai viskas užšala į ledą. O vasarą - tenai yra 2000 kilometrų molynės, per kurią netgi koks nors [[MT-LB]] sunkiai prasikasa.<br /> <br /> Beje, kadangi visur tenai yra ištisa pelkė, normalių kelių ar geležinkelių tenai irgi nesigauna nutiesti - viskas ilgainiui susmenga į pelkę ir pradingsta. Štai todėl netgi per kokių 400 metų bandymus tą Vakarų Sibirą kolonizuoti (maždaug nuo kokių 1600 metų iš [[Rusija|Rusijos]] į tenai kas savo noru, kas ne savo noru važiuodavo ar būdavo vežamas), Vakarų Sibiras taip ir nebuvo normaliai kolonizuotas. Ten iki šiol yra milžiniškos plynės, kur per šimtą kilometrų realiai nėra jokios gyvenvietės. Nors ir labai daug bandymų buvo tas gyvenvietes steigti, bandymai nepavyko - gyvenvietės nunykdavo.<br /> <br /> === Rytų Sibiras ===<br /> [[Vaizdas:Upe_lena_vingis_slaitai_rytu_sibiras_jakutija.jpg|500px|thumb|right|Viskas labai gražu, nuostabi gamta, didelė upė Lena ir taip toliau, bet įsivaizduokite, kad jums reikia keliauti skersai, persikelti per tokią upę. Tai praktiškai neįmanoma. O dabar įsivaizduokite, kad tokių upių su panašiais šlaitais yra daug - gaunasi beveik nepraeinama teritorija. Todėl ir Rytų Sibiras lieka praktiškai neapgyvendintu.]]<br /> Rytų Sibiras yra kiek mažiau beviltiškas, nei Vakarų Sibiras, tačiau šiaurinės teritorijos ten yra irgi ištisinės pelkės, o dar ir su [[amžinas įšalas|amžinu įšalu]]. Kitos gi dalys - didele dalimi eina per kalnus. Ir gal tai nebūtų labai blogai, bet kalnai tenai yra kažkokie nuosėdiniai ir senų seniausiai išgraužti upių, o teritorija gaunasi nepraeinama arba dėl kalnų, arba dėl tų pačių upių.<br /> <br /> Upės daugelyje vietų sudaro gana juntamus kanjonus, kur krantai - tiesiog 20-100 metrų stačios uolos, nuo kurių neįmanoma nei nusileisti į apačią, nei užlipti jais į viršų. Taigi, upė sau plaukia, o pereiti per ją nėra kaip. Ir keliauti upe irgi nėra kaip, nes irgi nėra kur išlipti ar kur įlipti.<br /> <br /> Ir visa ta nelabai praeinama Rytų Sibiro zona yra už tos milžiniškos Vakarų Sibiro pelkės. Ir dar apsupta kalnais iš pietinės ir rytinės pusės, ir dalinai ir iš vakarinės. Ir dar viduryje su kalnais. Nelabai dideliais, bet labai stačiais. Žodžiu, viskas labai gražu, begalės nuostabių vaizdų, pasakiškai atrodančios nuotraukos ir viskas visiškai nepritaikyta gyvenimui tiek, kad išties niekas tenai ir negyvena.<br /> <br /> === Įvairūs apibendrinimai apie Sibirą ===<br /> Štai taip gaunasi, kad Sibiras yra tiesiog gyvenimui netinkama milžiniška teritorija, priklausanti [[Rusija|Rusijai]]. Tačiau ta teritorija yra tokia beviltiška, kad jei Rusija ją prarastų, tai net nepajustų... Oh, wait... Ten gi tos dujų ir naftos gavybos vietos. Taigi tik tos dujos ir nafta ir yra tie pasiteisinimai, kodėl išvis Sibiras egzistuoja. Jei jo nebūtų, tai gali būti, kad Rusija dar ir primokėtų, kad tą Sibirą kas nors iš jos paimtų.<br /> <br /> O dar gal tik vienas įdomus didesnis objektas Sibire yra toksai fabrikas [[Majak]], žinomas dėl visai kitų priežasčių.<br /> <br /> <br /> [[Category:Geografija]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Norilskas_butai_ziema_naktis.jpg&diff=58996 2022-03-27T03:08:44Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div></div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Radijo_bangos&diff=58995 2022-03-27T02:57:45Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: /* Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai */</p> <hr /> <div>'''Radijo bangos''' - tai taip vadinama [[elektromagnetinė spinduliuotė]], kuria sklinda ir [[radija]], ir [[TV]], ir [[internetai]], ir [[5G]], ir [[4G]], ir [[WiFi]], ir [[Bloetooth]], ir dar gyvas galas ko papuola. Radijo bangos būna priimamos specialiais prietaisais - [[radijo imtuvai|radijo imtuvais]] ir [[lochotronai|lochotronais]].<br /> <br /> Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir [[vakcinos|vakcinas]] įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir [[homeopatija]] neveikia arba kad [[plokščia Žemė]] yra išsigalvojimas.<br /> <br /> Pipedija rekomenduoja geriau tikėti [[kliedesiai|kliedesiais]], nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.<br /> <br /> == Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai ==<br /> Yra nuo seno žinomi tokie radijo bangų ilgiai, diapazonai ir dažnumai, tačiau tie patys diapazonai vadinami labai įvairiais žodžiais, tai dėl tų pavadinimų kyla daug painiavos:<br /> * [[Ilgosios bangos]] - dar vadinamos [[LW]] arba [[LF]], arba [[kilometrinės bangos]] arba [[žemi dažnumai]] - apytiksliai 30-300kHz, apytiksliai 10-1km<br /> * [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m<br /> * [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m<br /> * [[Ultratrumposios bangos]] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m<br /> <br /> Atsikrai reikia išskirti dar [[AM]] ir [[FM]], kurie yra laikomi dažnumais, bet išties taip nėra. Tiesiog [[AM]] dažniausiai pasitaiko ilgųjų, vidutinių ir trumpųjų bangų diapazonuose, o [[FM]] - ultratrumpųjų bangų diapazone. Tačiau gali būti ir kitaip, tai nėra visiškai griežta sąlyga.<br /> <br /> Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.<br /> <br /> Tačiau kadangi audiofilams [[realas]] nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.<br /> <br /> <br /> [[Category:Mokslas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Radijo_bangos&diff=58994 2022-03-27T02:54:53Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Radijo bangos''' - tai taip vadinama [[elektromagnetinė spinduliuotė]], kuria sklinda ir [[radija]], ir [[TV]], ir [[internetai]], ir [[5G]], ir [[4G]], ir [[WiFi]], ir [[Bloetooth]], ir dar gyvas galas ko papuola. Radijo bangos būna priimamos specialiais prietaisais - [[radijo imtuvai|radijo imtuvais]] ir [[lochotronai|lochotronais]].<br /> <br /> Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir [[vakcinos|vakcinas]] įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir [[homeopatija]] neveikia arba kad [[plokščia Žemė]] yra išsigalvojimas.<br /> <br /> Pipedija rekomenduoja geriau tikėti [[kliedesiai|kliedesiais]], nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.<br /> <br /> == Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai ==<br /> Yra nuo seno žinomi tokie radijo bangų ilgiai, diapazonai ir dažnumai, tačiau tie patys diapazonai vadinami labai įvairiais žodžiais, tai dėl tų pavadinimų kyla daug painiavos:<br /> * [[Ilgosios bangos]] - dar vadinamos [[LW]] arba [[LF]], arba [[kilometrinės bangos]] arba [[žemi dažnumai]] - apytiksliai 30-300kHz, apytiksliai 10-1km<br /> * [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m<br /> * [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m<br /> * [[Ultratrumposios bangos]] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m<br /> <br /> Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.<br /> <br /> Tačiau kadangi audiofilams [[realas]] nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.<br /> <br /> <br /> [[Category:Mokslas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Auk%C5%A1ti_da%C5%BEnumai&diff=58993 2022-03-27T02:53:55Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Trumposios bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Trumposios bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Dekametrin%C4%97s_bangos&diff=58992 2022-03-27T02:53:48Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Trumposios bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Trumposios bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=HF&diff=58991 2022-03-27T02:53:42Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Trumposios bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Trumposios bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=SW&diff=58990 2022-03-27T02:53:24Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Trumposios bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Trumposios bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Vidutiniai_da%C5%BEnumai&diff=58989 2022-03-27T02:53:08Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Vidutinės bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Vidutinės bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Hektometrin%C4%97s_bangos&diff=58988 2022-03-27T02:53:04Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Vidutinės bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Vidutinės bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=MF&diff=58987 2022-03-27T02:52:59Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Vidutinės bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Vidutinės bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=MW&diff=58986 2022-03-27T02:52:55Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Vidutinės bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Vidutinės bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%BDemi_da%C5%BEnumai&diff=58985 2022-03-27T02:52:32Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Ilgosios bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Ilgosios bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Kilometrin%C4%97s_bangos&diff=58984 2022-03-27T02:52:23Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Ilgosios bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Ilgosios bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=LF&diff=58983 2022-03-27T02:52:18Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Ilgosios bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Ilgosios bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=LW&diff=58982 2022-03-27T02:52:11Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Ilgosios bangos</p> <hr /> <div>#redirect [[Ilgosios bangos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Radijo_bangos&diff=58981 2022-03-27T02:51:38Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: /* Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai */</p> <hr /> <div>'''Radijo bangos''' - tai taip vadinama [[elektromagnetinė spinduliuotė]], kuria sklinda ir [[radija]], ir [[TV]], ir [[internetai]], ir [[5G]], ir [[4G]], ir [[WiFi]], ir [[Bloetooth]], ir dar gyvas galas ko papuola.<br /> <br /> Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir [[vakcinos|vakcinas]] įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir [[homeopatija]] neveikia arba kad [[plokščia Žemė]] yra išsigalvojimas.<br /> <br /> Pipedija rekomenduoja geriau tikėti [[kliedesiai|kliedesiais]], nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.<br /> <br /> == Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai ==<br /> Yra nuo seno žinomi tokie radijo bangų ilgiai, diapazonai ir dažnumai, tačiau tie patys diapazonai vadinami labai įvairiais žodžiais, tai dėl tų pavadinimų kyla daug painiavos:<br /> * [[Ilgosios bangos]] - dar vadinamos [[LW]] arba [[LF]], arba [[kilometrinės bangos]] arba [[žemi dažnumai]] - apytiksliai 30-300kHz, apytiksliai 10-1km<br /> * [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m<br /> * [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m<br /> * [[Ultratrumposios bangos]] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m<br /> <br /> Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.<br /> <br /> Tačiau kadangi audiofilams [[realas]] nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.<br /> <br /> <br /> [[Category:Mokslas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Radijo_bangos&diff=58980 2022-03-27T02:51:27Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Radijo bangos''' - tai taip vadinama [[elektromagnetinė spinduliuotė]], kuria sklinda ir [[radija]], ir [[TV]], ir [[internetai]], ir [[5G]], ir [[4G]], ir [[WiFi]], ir [[Bloetooth]], ir dar gyvas galas ko papuola.<br /> <br /> Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir [[vakcinos|vakcinas]] įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir [[homeopatija]] neveikia arba kad [[plokščia Žemė]] yra išsigalvojimas.<br /> <br /> Pipedija rekomenduoja geriau tikėti [[kliedesiai|kliedesiais]], nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.<br /> <br /> == Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai ==<br /> Yra nuo seno žinomi tokie radijo bangų ilgiai, diapazonai ir dažnumai, tačiau tie patys diapazonai vadinami labai įvairiais žodžiais, tai dėl tų pavadinimų kyla daug painiavos:<br /> * [[Ilgosios bangos]] - dar vadinamos [[LW]] arba [[LF]], arba [[kilometrinės bangos]] arba [[žemi dažnumai]] - apytiksliai 30-300kHz, apytiksliai 10-1km<br /> * [[Vidutinės bangos]] - dar vadinamos [[MW]] arba [[MF]], arba [[hektometrinės bangos]] arba [[vidutiniai dažnumai]] - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m<br /> * [[Trumposios bangos]] - dar vadinamos [[SW]] arba [[HF]], arba [[dekametrinės bangos]] arba [[aukšti dažnumai]] - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m<br /> * [[Ultratrumposios bangos] - dar vadinamos [[VHF]], [[UHF]] ir [[SHF]], arba [[metrinės bangos]], [[decimetrinės bangos]] ir [[centimetrinės bangos]], o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m<br /> <br /> Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi [[audiofilai]], kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.<br /> <br /> Tačiau kadangi audiofilams [[realas]] nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.<br /> <br /> <br /> [[Category:Mokslas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Ilgosios_bangos&diff=58979 2022-03-27T02:21:37Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Radijo_stociu_interferencija.png|400px|thumb|right|Praktiškai, jei kokioje nors teritorijoje yra kelios radijo stotys, jos turi dirbti skirtingais dažniais, nes kitaip bus didelės vietovės, kur dvi stotys persidengs ir vartotojai girdės vienu metu abi - t.y., kažkokią nesąmonę. Todėl reikia dirbti skirtingais dažniais. Tačiau pažiūrėjus, kaip išsidėsto stotys, matosi, kad tipiškiausiais atvejais reikia maždaug 7 skirtingų diapazonų, netgi jei neretu atveju vartotojui girdėsis vos viena radijo stotis.]]<br /> '''Ilgosios bangos''' - tokios [[radijo bangos]], kurios jau visai šiais laikais užmirštos. Senuose [[radijo imtuvai|radijo imtuvuose]] būdavo žymimos &quot;LW&quot; raidėmis - &quot;Long Waves&quot; arba &quot;LF&quot; - &quot;Low Frequency&quot;. Pagal bangos ilgį tai buvo bangos, kurių ilgis yra kilometras ar daugiau. Praktiškai tai bangos nuo 30kHz (10km ilgio) iki 300kHz (1km ilgio).<br /> <br /> Teoriškai šios radijo bangos turi didelį privalumą - plinta toli už horizonto. Efektyvus ir patikimas tokių radijo stočių veikimo spindulys be problemų gali siekti apie 500km ar daugiau, o geru atveju - net ir 1-2 tūkstančius kilometrų, jei tik [[radijo siųstuvas]] turės pakankamai galios.<br /> <br /> Deja, su ilgosiomis bangomis yra čia esminių problemų, iš kurių didžiausios yra dvi:<br /> * Šioms bangoms reikia milžiniško dydžio antenų, realiai kilometrinių. Taigi, prireikia statyti visą eilę aukštų bokštų dideliame dideliame plote, o tarp tų bokštų tampyti milžiniškos kelių kilometrų dydžio antenos laidus. Tai siaubingai brangu ir nepatogu. Tokios stotys užima didžiulį plotą ir yra tiesiog siaubingai didelės.<br /> * Kitas trūkumas - ilgųjų bangų diapazone tesutelpa vos keletas radijo stočių, t.y., beveik nieko.<br /> <br /> Ilgųjų bangų diapazonas tik atrodo didelis, o išties tai tėra 30-300kHz, kas reiškia, kad 5kHz pločio kanalų su kokių 10kHz tarpais vien grynai teoriškai galima sutalpinti (300-30)/5+10=18. O dabar įsivaizduokite, kaip radijo stotys dalinasi dažniais - didelė teritorija dalinama trikampiais ir žiūrima, kad šalia viena kitos nebūtų lygiašonių trikampių, kur greta yra dvi radijo stotys. Paprastai tai reiškia, kad kiekvienoje vietovėje galima naudoti tik maždaug 1/7 dalį diapazonų, o vartotojai girdi visvien tik kokią 1 stotį iš 7, retesniais atvejais 2 stotis iš 7 ir tik visai retais atvejais 3 radijo stotis iš 7. Kai diapazonų yra kokie 18, tai reiškia, kad stočių teoriškai gali būti net 2-3 kartus daugiau. Praktiškai tai reiškia, kad daugumoje vietų žmonės galės klausytis 2-3 radijo stočių, o kai kur, jei pasiseks - tai gal 4-5.<br /> <br /> Kadangi reikia, kad radijo stotys tarpusavy viena kitai netrukdytų, tai vienu diapazonu tegali dirbti stotys, nutolusios viena nuo kitos bent 1-2 tūkstančių kilometrų nuotoliu. O tai reiškia, kad vienoje vietoje žmogus praktiškai klausyti galės tiktai kokios poros radijo stočių. Išties taip ir buvo sovietmečiu - bandai ieškoti radijo stočių ilgųjų bangų diapazone - o randi tik porą-trejetą stočių ir viskas.<br /> <br /> Privalumas buvo gal tik toksai, kad šių radijo bangų priėmimui tiko magnetinės antenos, kurios buvo mažos ir kryptingos, taigi, neblogai veikė. Bet ir tai, kokia nauda iš kryptingos antenos, kai kitų radijo stočių tame diapazone nėra, o tik kokia viena ar dvi?<br /> <br /> Aišku, ilgosios bangos visai tiko tokiems dalykams, kaip radijo bangomis priimančios [[gavarilkos]], nes šioms mažas stočių skaičius buvo privalumas, o ne trūkumas. Vienok bendrai tai buvo trūkumas. Kai buvo [[sovietmetis]], visi radijo imtuvai turėdavo ir ilgųjų radijo bangų diapazoną, tačiau tuo diapazonu būdavo galima išgirsti tik kokias dvi stotis - gal kokią Lietuvos radijo pirmąją programą ir kokį nors rusišką Majak radiją.<br /> <br /> Vakarų šalyse ilgųjų bangų diapazonas iš vartojimo iškrito daug seniau ir jau kokiais [[1980]] metais beveik visi imtuvai turėdavo tik [[vidutinės bangos|vidutinių bangų]] ir [[ultratumposios bangos|ultratrumpųjų bangų]] diapazonus.<br /> <br /> <br /> [[Category:Radijas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Radijo_stociu_interferencija.png&diff=58978 2022-03-27T02:14:14Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: ManoBitaiBuvoDu įkėlė naują Vaizdas:Radijo stociu interferencija.png versiją</p> <hr /> <div></div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Radijo_stociu_interferencija.png&diff=58977 2022-03-27T02:07:53Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div></div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Gavarilkos&diff=58976 2022-03-27T01:55:06Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Gavarilka</p> <hr /> <div>#redirect [[Gavarilka]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Ilgosios_bangos&diff=58975 2022-03-27T01:54:50Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''Ilgosios bangos''' - tokios radijo bangos, kurios jau visai šiais laikais užmirštos. Senuose radijo imtuvuose būdavo žymimos &quot;LW&quot; raidėmis - &quot;Long Waves&quot; arba &quot;LF&quot; - &quot;Low Frequency&quot;. Pagal bangos ilgį tai buvo bangos, kurių ilgis yra kilometras ar daugiau. Praktiškai tai bangos nuo 30kHz (10km ilgio) iki 300kHz (1km ilgio). Teoriškai šios radijo bangos turi didelį privalumą - plinta toli už horizonto. Efektyvus ir patikimas tokių ra...</p> <hr /> <div>'''Ilgosios bangos''' - tokios [[radijo bangos]], kurios jau visai šiais laikais užmirštos. Senuose [[radijo imtuvai|radijo imtuvuose]] būdavo žymimos &quot;LW&quot; raidėmis - &quot;Long Waves&quot; arba &quot;LF&quot; - &quot;Low Frequency&quot;. Pagal bangos ilgį tai buvo bangos, kurių ilgis yra kilometras ar daugiau. Praktiškai tai bangos nuo 30kHz (10km ilgio) iki 300kHz (1km ilgio).<br /> <br /> Teoriškai šios radijo bangos turi didelį privalumą - plinta toli už horizonto. Efektyvus ir patikimas tokių radijo stočių veikimo spindulys be problemų gali siekti apie 500km ar daugiau, o geru atveju - net ir 1-2 tūkstančius kilometrų, jei tik [[radijo siųstuvas]] turės pakankamai galios.<br /> <br /> Deja, su ilgosiomis bangomis yra čia esminių problemų, iš kurių didžiausios yra dvi:<br /> * Šioms bangoms reikia milžiniško dydžio antenų, realiai kilometrinių. Taigi, prireikia statyti visą eilę aukštų bokštų dideliame dideliame plote, o tarp tų bokštų tampyti milžiniškos kelių kilometrų dydžio antenos laidus. Tai siaubingai brangu ir nepatogu. Tokios stotys užima didžiulį plotą ir yra tiesiog siaubingai didelės.<br /> * Kitas trūkumas - ilgųjų bangų diapazone tesutelpa vos keletas radijo stočių, t.y., beveik nieko. Diapazonas tik atrodo didelis, o išties tai tėra 30-300kHz, kas reiškia, kad 5kHz pločio kanalų su kokių 10kHz tarpais vien grynai teoriškai galima sutalpinti (300-30)/5+10=18. Kadangi reikia, kad radijo stotys tarpusavy viena kitai netrukdytų, tai vienu diapazonu tegali dirbti stotys, nutolusios viena nuo kitos bent 1-2 tūkstančių kilometrų nuotoliu. O tai reiškia, kad vienoje vietoje žmogus praktiškai klausyti galės tiktai kokios poros radijo stočių.<br /> <br /> Privalumas buvo gal tik toksai, kad šių radijo bangų priėmimui tiko magnetinės antenos, kurios buvo mažos ir kryptingos, taigi, neblogai veikė. Bet ir tai, kokia nauda iš kryptingos antenos, kai kitų radijo stočių tame diapazone nėra, o tik kokia viena ar dvi?<br /> <br /> Aišku, ilgosios bangos visai tiko tokiems dalykams, kaip radijo bangomis priimančios [[gavarilkos]], nes šioms mažas stočių skaičius buvo privalumas, o ne trūkumas. Vienok bendrai tai buvo trūkumas. Kai buvo [[sovietmetis]], visi radijo imtuvai turėdavo ir ilgųjų radijo bangų diapazoną, tačiau tuo diapazonu būdavo galima išgirsti tik kokias dvi stotis - gal kokią Lietuvos radijo pirmąją programą ir kokį nors rusišką Majak radiją.<br /> <br /> Vakarų šalyse ilgųjų bangų diapazonas iš vartojimo iškrito daug seniau ir jau kokiais [[1980]] metais beveik visi imtuvai turėdavo tik [[vidutinės bangos|vidutinių bangų]] ir [[ultratumposios bangos|ultratrumpųjų bangų]] diapazonus.<br /> <br /> <br /> [[Category:Radijas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=AM&diff=58974 2022-03-27T01:33:07Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''AM''' - tokia radija, kur paprastai vidutinėmis bangomis būdavo, bet dabar jau šitų bangų niekas nesiklauso. Senesniais laikais, kai visur išplito FM, tai daugelis galvodavo, kad yra dvi pagrindinės bangų rūšys radijo imtuvuose - AM ir FM, bet išties tai tėra moduliacija. AM paprastai naudojama ilgesnėms bangoms, kokybę duoda ne kažin kokią, bet paprastai realizuojama, taigi, nuo senų seniausių imtuvų būdavo. AM dažnia...</p> <hr /> <div>'''AM''' - tokia [[radija]], kur paprastai [[vidutinės bangos|vidutinėmis bangomis]] būdavo, bet dabar jau šitų bangų niekas nesiklauso.<br /> <br /> Senesniais laikais, kai visur išplito [[FM]], tai daugelis galvodavo, kad yra dvi pagrindinės bangų rūšys radijo imtuvuose - AM ir FM, bet išties tai tėra moduliacija. AM paprastai naudojama ilgesnėms bangoms, kokybę duoda ne kažin kokią, bet paprastai realizuojama, taigi, nuo senų seniausių imtuvų būdavo.<br /> <br /> AM dažniausiai būna perduodama dar ir [[trumposios bangos|trumposiomis bangomis]], ir dabar jau visai užmirštomis [[ilgosios bangos|ilgosiomis bangomis]]. Deja, visokie modernūs dalykai išstumia visokias niekam nereikalingas senienas, tai štai jau ir AM [[radijo stotys]] visai išnykti baigia. Štai kaip prastai viskas.<br /> <br /> <br /> [[Category:Radijas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=FM&diff=58973 2022-03-27T01:29:36Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''FM''' - tai tokia radija, kur santrumpą iššifravus, reiškia &quot;Frequency Modulation&quot; - t.y., dažninis moduliavimas. Tai daugelis galvoja, kad čia toksai dažnis, ar tai tokios bangos, bet išties tai šios radijo bangos yra vadinamos kaip ultratumposios bangos, nes tokio ilgio, kaip &quot;FM&quot; išvis tiesiog nėra. Nesigilinant į technines subtilybes, yra dvi pagrindinės moduliacijos garso perdavime - senovinė AM ir naujesnė FM. Tai t...</p> <hr /> <div>'''FM''' - tai tokia [[radija]], kur [[santrumpa|santrumpą]] iššifravus, reiškia &quot;Frequency Modulation&quot; - t.y., dažninis moduliavimas. Tai daugelis galvoja, kad čia toksai dažnis, ar tai tokios bangos, bet išties tai šios [[radijo bangos]] yra vadinamos kaip [[ultratumposios bangos]], nes tokio ilgio, kaip &quot;FM&quot; išvis tiesiog nėra.<br /> <br /> Nesigilinant į technines subtilybes, yra dvi pagrindinės moduliacijos garso perdavime - senovinė [[AM]] ir naujesnė [[FM]]. Tai ta naujesnė yra sudėtingesnė, bet užtat visai gerą garso kokybę duodanti. Taigi, šiais laikais dauguma [[radijo imtuvai|radijo imtuvų]] gaudo tą FM moduliaciją ultratrumposiomis bangomis, užtai daugelio supratimu viskas ir susitapatina - kad FM bangos tokios.<br /> <br /> Kiti dar priešpastato tas bangas ir sako, kad [[AM]] yra kitos bangos, nors ten išties būna [[vidutinės bangos]].<br /> <br /> <br /> [[Category:Radijas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Liuksemburgo_radijas&diff=58972 2022-03-27T01:25:45Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Liuksemburgo radijas''' - šiais laikais jau neegzistuojanti radijo stotis, kuri buvo viena iš svarbiausių radijo stočių, girdimų [[Lietuva|Lietuvoje]]. Skirtingai nuo tokių užsienio stočių, kaip [[Laisvoji Europa]] ar [[Amerikos balsas]], nebuvo slopinama, nes nieko nekalbėdavo [[lietuvių kalba]], o tiktai transliavo [[muzika|muziką]] ir šnekėdavo nesuprantamai [[prancūzų kalba|prancūziškai]] ar [[anglų kalba|angliškai]].<br /> <br /> Dienos metu Liuksemburgo radijas nebuvo girdimas, tačiau dažniausiai neblogai girdėdavosi naktį, maždaug nuo kokios 1-2 valandų nakties. Tuo metu kalbėdavo nesuprantamomis kalbomis, tačiau vis tarpais paleisdavo neblogos muzikos, pvz., kokio nors [[Bon Jovi]], [[The Clash]] ar [[Queen]] dainuojamų dainų. Kai kurie šitaip ir į [[magnetofonas|magnetofoną]] prisirašydavo kad ir nelabai kokybišku garsu, bet visvien geros muzikos.<br /> <br /> Vienas iš Liuksemburgo radijo privalumų buvo tai, kad jis buvo transliuojamas [[vidutinės bangos|vidutinėmis bangomis]], taigi, jo klausytis galėdavo ne tik tie, kas turėdavo brangų ir sunkokai gaunamą [[VEF]], bet išvis visi, kas tik turėjo bent kokį nors [[radijo imtuvas|radijo imtuvą]].<br /> <br /> Istoriškai Liuksemburgo radijas buvo sukurtas kaip [[piratavimas|piratinė]] radijo stotis, kuri buvo skirta tam, kad pažeisdama [[JK]] įstatymus, transliuotų į [[JK]] radijo laidas su reklamomis. Kadangi [[Liuksemburgas]] gana toli nuo [[Anglija|Anglijos]], nuotolio problema buvo sprendžiama tiesiog didinant radijo stoties galingumą - tam jis buvo padarytas tiesiog nežmoniškas, 1,3 megavato. Taigi, dėl to Liuksemburgo radijas tapo pačios didžiausios galios komercine (nevalstybine) radijo stotimi pasaulyje. Dėl tos priežasties jis ir būdavo girdimas Lietuvoje.<br /> <br /> Deja, Liuksemburgo radijas užsilenkė [[1992]] metais, mat kažkaip Anglijoje buvo leistos radijo reklamos, o kai visur buvo kokybiškesnį garsą duodančios [[FM]] radijo stotys, tai ir biznio iš to tolimo radijo nebeliko. Taip ir neliko žymiausios pasaulyje muzikinės radijo stoties.<br /> <br /> <br /> [[Category:Radijas]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Tiuneris&diff=58971 2022-03-27T01:14:50Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''Tiuneris''' - tai toksai radijo imtuvas, kuris nėra pilnavertis, nes tėra audio sistemos dalis. Pačiu paprasčiausiu atveju tiuneris yra toksai radijo imtuvas, kuris neturi išėjimo, tinkamo kolonėlėms pajungti, o pats nuosavo garsiakalbio irgi neturi. Tiuneris gali būti vien tik tiuneris, bet gali kartu savyje turėti ir stiprintuvą. Pastaruoju atveju prie tiunerio galima jungti kitą įrangą kaip prie st...</p> <hr /> <div>'''Tiuneris''' - tai toksai [[radijo imtuvas]], kuris nėra pilnavertis, nes tėra [[audio sistema|audio sistemos]] dalis. Pačiu paprasčiausiu atveju tiuneris yra toksai radijo imtuvas, kuris neturi išėjimo, tinkamo kolonėlėms pajungti, o pats nuosavo [[garsiakalbis|garsiakalbio]] irgi neturi.<br /> <br /> Tiuneris gali būti vien tik tiuneris, bet gali kartu savyje turėti ir [[stiprintuvas|stiprintuvą]]. Pastaruoju atveju prie tiunerio galima jungti kitą įrangą kaip prie stiprintuvo, o tiesiai prie tiunerio jungti ir [[kolonėlės|kolonėles]]. Kartais būna ir taip, kad būna koks nors stiprintuvas, o tiuneris į jį papildomai įtaisytas, kaip kažkoks papildomas galimybes duodantis įrenginys.<br /> <br /> Tiuneriai dažniausiai būna gana nepilnaverčiai radijo imtuvai, mat paprastai tepriima tiktai [[vidutinės bangos|vidutines bangas]] ir [[FM]] moduliacijos [[ultratrumposios bangos|ultratrumpąsias bangas]]. Tik retais atvejais, o ir tiktai senesni, geresnių firmų tiuneriai, pvz., [[Grundig]] ar [[Telefunken]] gamybos kartais (ir tai ne visada) būna, kad priima dar ir [[trumposios bangos|trumpąsias bangas]] ir visai jau retais atvejais [[ilgosios bangos|ilgąsias bangas]].<br /> <br /> Kadaise tiuneris buvo vos ne svarbesnė audio sistemų dalis, negu koks [[magnetofonas]] ar [[patefonas]], bet šiais laikais gal dažniau jau būna ir atvirkščiai - kokia nors gera audio sistema yra, o tiunerio joje nėra. Nes kam gi reikia - visvien [[radijo stotys]] po truputį nyksta ir baigia išnykti, gal tik vairuotojai jų ir tesiklauso dar.<br /> <br /> <br /> [[Category:Audio]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Telefunken&diff=58970 2022-03-27T01:08:56Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Telefunken''' - jau neegzistuojanti [[Vokietija|Vokietijos]] kompanija, kuri ilgą laiką buvo viena iš pasaulinių garso aparatūros ir šiaip visokios elektronikos lyderių. Kažkada susijungusi su [[AEG]], Telefunken tapo realiu pasauliniu elektronikos monstru, su kuriuo sunku būtų kam nors konkuruoti, bet reikalai ėjosi kažkaip ten, kad [[1985]] juos nusipirko [[Mercedes-Benz]], o paskui, kai užėjo [[didžioji audio krizė]], likučius su visu prekės ženklu išpardavė kam papuola. Dabar Telefunken [[prekės ženklas]] priklauso kažkokiems turkams, kurie gamina televizorius ir dar belenkokią įrangą, ant kurios ir deda šitus užrašus.<br /> <br /> Sena, maždaug iki [[1990]] (t.y., iki [[didžioji audio krizė|didžiosios audio krizės]]) gaminta Telefunken audio įranga pasižymi labai gera kokybe. Būtent šita firma kūrė ir vienas iš pirmų pasaulyje audio triukšmo slopinimo sistemų, ir dinaminio slėgimo sistemas, ir taip toliau. Dar per [[Tarpukaris|Tarpukarį]] Telefunken jau garsėjo išskirtinai prabangiais ir gerais [[radijo imtuvai|radijo imtuvais]], o paskui firmos lygis tiktai dar labiau kilo. Taigi, reikalus jie suprato. Vienok kai vėlesniais laikais viskas užsilenkė, tai ir nebėra dabar tokios aparatūros.<br /> <br /> Jei kada nors kur nors ieškosite kokios nors geros [[audio sistema|audio sistemos]], tai į Telefunken atkreipkite didelį dėmesį. Gal ne taip spalvotai atrodo ir mažiau lempučių turi, negu japoniškų gamintojų įranga, bet kokybe sunkiai prilygstami įrenginiai. Ir dabar jie yra pakankamai nebrangūs.<br /> <br /> <br /> == Telefunken istorija ir faktai ==<br /> Senais laikais Telefunken išrado belenkiek visokių dalykų, dargi tiek daug, kad vargu, ar buvo kita tokia radioelektronikos kompanija, kuri būtų padariusi tiek išradimų.<br /> <br /> Pati Telefunken atsirado iš to, kad [[AEG]] ir [[Siemens]] kūrė pirmas karines radijo komunikacijų sistemas, tai vyko dar prieš [[I Pasaulinis karas|I Pasaulinį karą]]. Kadangi firmos konkuravo ir ėmė tarpusavy bylinėtis, Kaizeris Wilhelmas II tiesiog nurodė apjungti firmų darbus ir sukurti bendrą įmonę. Kadangi Kaizeris buvo realiai galinga figūra, tai firmos taip ir padarė - [[1903]] metais sukūrė bendrą padalinį, kurį ir pavadino Telefunken. Oficialiai tai vadinosi &quot;Gesellschaft für drahtlose Telegraphie System Telefunken&quot;, kas išvertus skambėtų maždaug kaip &quot;Kompanija bevirvėlaidžio telegrafo sistemai Telefunken&quot;.<br /> <br /> Labai greitai po to Telefunken išaugo, išsiplėtė ir tapo viena iš galingiausių ir moderniausių elektronikos kompanijų pasaulyje. Tarp jos išradimų buvo štai tokie:<br /> * [[Dirižablis|Dirižablių]] radijo navigacijos sistemos paleistos, dirbančios su radijo švyturiais. Šios sistemos paleistos [[1908]], o paskui naudotos per I Pasaulinį karą, o jų vėlesni analogai lėktuvų navigacijai naudojami iki šiol.<br /> * Telefunken buvo sukurtas pirmas dviejų pakopų audio [[stiprintuvas]], t.y., savo esme - pirma pasaulyje [[Hi-Fi]] reikalavimus atitinkanti [[audio sistema]], naudota įvairiose radijo stotyse, įrašų studijose ir taip toliau. Tas stiprintuvas vadinosi V-41 ir sukurtas buvo dar [[1928]] metais, bet jo įvairios versijos pasaulyje naudotos daugiau kaip pusę šimtmečio - tiek jis buvo geras. Kaip pvz., kai [[The Beatles]] įrašinėjo savo pirmas plokšteles Abbey Road Studios studijose, jie naudojosi tais pačiais Telefunken gamybos, tik kiek naujesnės modifikacijos V-72S stiprintuvais, o šis buvo tiesiog modifikacija iš [[1950]] modelio V-72, kuris, savo ruožtu, tebuvo patobulintas V-41.<br /> * Per [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinį karą]] Telefunken tapo vienu iš didžiausių pasaulyje [[radarai|radarų]] gamintojų, nepriklausomai nuo britų sukūrę radarų technologijas.<br /> * Vėliau Telefunken išrado FM moduliaciją radijo stotims - t.y., padėjo pagrindus toms pačioms [[FM]] transliacijoms, kuriomis radijo stotys dirba dar ir dabar.<br /> * Apie [[1960]] ne kas kitas, o būtent Telefunken išrado [[PAL]] spalvinį signalo kodavimą [[televizija|televizijai]], taip kad galima visai drąsiai sakyti, kad šita kompanija yra reali spalvinės televizijos išradėja. PAL kodavimas tapo dominuojančiu visame pasaulyje ir buvo naudojamas apie pusę šimtmečio, kol neatsirado skaitmeninė televizija.<br /> * Būtent Telefunken išrado pirmą veikiančią [[kompiuterio pelė|kompiuterio pelę]]. Iki tol bandymai sukurti veikiančią pelę nebuvo sėkmingi - pelės taip prastai judėdavo, kad naudotis jomis buvo neįmanoma. Telefunken inžinieriai sugalvojo, kad pelės ratukus galima varyti ne tiesiogiai, o per rutuliuką, esantį pelės viduje. Ta pelė [[vokiečių kalba]] vadinosi Rollkugel ir buvo sukurta [[1963]]. Iki atsirado optinės pelės, visos normalios pelės buvo gaminamos pagal Telefunken sugalvotą schemą.<br /> * Kiek vėliau Telefunken vystė vienas iš pirmų ir plačiai naudotų audio triukšmo slopinimo sistemų, vizokias telefonijai skirtas garso kompresijos priemones ir taip toliau. Tas priemones naudodavo ir savo stiprintuvuose, ir magnetofonuose, tad šie irgi pasižymėjo geresne kokybe, nei sugebėdavo pagaminti konkurentai.<br /> <br /> Žodžiu, įspūdinga buvo kompanija, gaila, kad jos nebeliko.<br /> <br /> <br /> [[Category:Audio]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Radija&diff=58969 2022-03-27T01:07:11Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Radijas''' - tai [[radijo stotis]]. Neaišku kokiais keliais radijas įgijo vyrišką lytį, nes nuo seniausių laikų visi sakydavo ant to dalyko aiškiai: '''radija''', o aparatas radijos priėmimui vadinosi [[radijo imtuvas]] arba radijas [[vyriškoji giminė|vyriškąja gimine]]. Kitaip tariant, aiškiai čia matome, kad viskas yra keista makliavonė.<br /> <br /> Taip kad nepasiduokime visokiems [[kalbainiai|kalbainių]] išmislams, katrie paėmę užsieninį žodį &quot;radio&quot;, susipainiojo tojo žodžio [[niekatroji lytis|niekatrojoje lytyje]] ir todėl išvertė paskum į vyrišką: kiekvienas žino, kad jei jau lytis neaiški, tai vadinasi arba [[moteris]], arba [[gėjus]], arba [[lesbietė]], nes vyro su šitomis jau niekaip nesupainiosi, nes vyrai ant [[snukis|snukio]] turi [[barzda|barzdą]] bei [[ūsai|ūsus]].<br /> <br /> Taip visgi nukrypdami nuo temos, turime dabar prisiminti, kad Radija buvo dar [[Tarpukaris|Tarpukaryje]], o atsirado ji kartu su [[Aliektra]], katra kai trenkė [[žaibas|žaibu]] tai šitaip ir buvo atrastos [[radijo bangos]]. Tai per tas bangas ir prasidėjo paskui [[propagandos]] bei [[pageidavimų koncertai]].<br /> <br /> Jaugi paskui visokias radijas ėmė išstumdinėti [[televizija]], o dar vėliau - [[internetai]], tačiau dažnas atsimena, kad kadaise buvo ir tokia [[Lietuvos Radija]], ir [[Amerikos Balsas]], ir [[Laisvės Radija]], ir [[Laisvoji Europa]], ir netgi kažkokia keista irgi lietuviškai kalbėjusi radijo stotis iš [[Vatikanas|Vatikano]] - taigi pati pirma iš užsienio pradėjusi transliuoti, tai taip ir vadinosi - [[Vatikano Radijas]]. Tai su šitomis netgi kovota, tai buvo ir tam skirtos priešingos radijo stotys - kad būtų [[radijo trikdžiai]].<br /> <br /> Bet kažkodėl viskas baigėsi ir teliko tiktai [[M-1]], [[Radiocentras]] bei kelios kitos radijo stotys, transliuojančios [[FM]] bangomis.<br /> <br /> Bet dabar kad [[teisybė]] liktų atskleista, tai jus informuojame, kad visos radijo stotys transliuoja ir [[psichotroninis spinduliavimas|specialią spinduliuotę]], apie kurią jūs net neįtariate, bet jau kai kažkada sužinosite, tai tada suprasite, kad Pipedija nemeluoja apie tai, kaip mus visus nori išžudyti.<br /> <br /> <br /> [[Category:Žiniasklaida]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Racijos&diff=58968 2022-03-27T01:05:15Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Racija</p> <hr /> <div>#redirect [[Racija]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Walkie-talkie&diff=58967 2022-03-27T01:05:02Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Walkie-talkie''' - tai atskira klasė nešiojamų grupinio ryšio [[transiveris|transiverių]] arba kaip senovėje sakydavo - [[racija|racijų]], kurias gali pernešti pavienis žmogus. Pirmos tokios racijos buvo kuriamos [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] išvakarėse, o vėliau masiškai diegtos [[JAV]] karinėse pajėgose. Šių racijų naudojimas tiesiog radikaliai padidino JAV karinių pajėgų efektyvumą, nes šios galėdavo koordinuotis, naudodamos nesunkias, pernešamas radijo sistemas, kai kitos šalys, pvz., [[Vokietija]] turėjo tik pervežamas, t.y., pėstiems pėstininkams netinkamas racijas.<br /> <br /> Šiais laikais walkie-talkie [[racijos]] yra mažos, kompaktiškos, pigios ir visai geros, todėl daugelis jas rekomenduoja turėti kaip alternatyvą vietoje mobilaus ryšio. Skirtingai nuo [[mobilus telefonas|mobilaus telefono]], gera walkie-talkie racija gali laikyti ir savaitę, ji gali dirbti ten, kur jokio ryšio nėra ir kai ryšio sąlygos yra tiesiog dingusios. T.y., galima ryšį su svarbiais žmonėmis palaikyti ir karo metu, ir turistiniame žygyje, ir panašiai.<br /> <br /> <br /> == Walkie-talkie atsiradimo istorija ==<br /> Pirmos walkie-talkie tipo stotys SCR-300, kurias sukūrė [[Motola]], buvo gana didelės, svėrė 18 kilogramų, jos buvo pradėtos gaminti [[1940]]. Jau šios stotys laikomos įrankiu, kuris JAV kariuomenėje padarė taktikos perversmą, nes leido efektyviai bendrauti maždaug 2-8km atstumu (priklausomai nuo vietovės, tipiniu atveju - apie 5km). Per II Pasaulinį karą JAV pagamino apie 50 tūkstančių tokių stočių, t.y., sava radijo stotimi aprūpino kiekvieną dalinį, o neretai ir mažus vienetus (žvalgyboje).<br /> <br /> Šios stotys leido labai gerai koordinuoti dalinių veiksmus ir išvengti problemų. Tipiški privalumai buvo tokie:<br /> * Galimybė išvengti draugiškos ugnies, kuri anuo metu greitai judančiose puolimo grupėse buvo įprasta ir labai didelė problema<br /> * Žvalgai, prasiskverbę toliau į priešo teritoriją, galėdavo labai efektyviai ir operatviai nurodyti taikinius artilerijai<br /> * Skirtingi daliniai galėdavo greitai vieni kitus informuoti apie situaciją, iškviesti pastiprinimą ar pan.<br /> * Skirtingi daliniai galėdavo efektyviai sinchronizuoti savo veiksmus, pvz., pradėti judėti po to, kai radijo ryšiu gavo pranešimą<br /> * Atsirado galimybė veikti nedidelėms savarankiškoms grupėms, kurios galėdavo užimti ir išlaikyti kokį nors priešo objektą, apie situaciją informuodamos kitus dalinius<br /> <br /> Vėliau atsirado gerokai mažesnės walkie-talkie tipo radijo stotys - jau [[1944]] Motorola ėmė masiškai gaminti smarkiai sumažintas, mažesniu atstumu veikinačias, bet labai lengvas (kaip tiems laikams) SCR-536 radijo stotis, kurios buvo jau nešiojamos ne kuprinėje, o nedidelėje tašelėje. Šios stotys savo išvaizda priminė labai didelį telefono ragelį su antena. Tokių stočių Motorola iki karo pabaigos prigamino apie 130 tūkstančių. Tokios stotys veikė mažesniu atstumu, apie 1-2km, tačiau jas jau gaudavo maždaug kiekviena kuopa ir papildomai - dar ir dalis paskirų būrių.<br /> <br /> Dar vėlesniais laikais, atsiradus tranzistoriams, tokių radijo stočių masė ir gabaritai, o kartu ir kaina sumažėjo taip smarkiai, kad atsirado galimybė po walkie-talkie įrenginį suteikti išvis kiekienam kareiviui, bent jau specializuotuose būriuose, pvz., žvalgybos, diversijos ar kituose specialios paskirties daliniuose.<br /> <br /> Apie [[1970]] metus ėmė plisti ir civiliniai walkie-talkie analogai, kurie dirbo mėgėjiškais dažniais. Taigi, tokios radijo stotys ėmė plisti statybose, pvz., kai reikdavo koordinuoti statybininkų ir kranininkų veiksmus, panašias stotis ėmė naudoti [[policija]], [[greitoji pagalba]], [[taksi]] įmonės ir netgi išvis įprasti [[radijo mėgėjai]] ar netgi įvairūs [[turistai]].<br /> <br /> <br /> == Walkie-talkie naudojimas Lietuvoje ==<br /> [[Sovietmetis|Sovietmečiu]] Lietuva, kaip ir visa [[SSRS]], buvo tiek atsilikusi, kad apie jokį normalų nešiojamą ryšį nebuvo nei kalbos. Faktiškai kažką panašaus į walkie-talkie turėjo [[milicija]], bet ir tai jų radijos buvo sveriančios gal kilogramą ar du. Paprastiems žmonėms joks panašus ryšys išvis nebuvo numatytas. Situacija pasikeitė po [[1990]], kai ir ėmė plisti įvairios naujos priemonės. Apie tą laiką mažos walkie-talkie sistemos ėmė rastis ir Lietuvoje.<br /> <br /> Vieni iš pirmų tokių sistemų naudotojų tapo, aišku, [[policija]], [[VAD]] ir kariuomenė. Tačiau labai greitai walkie-talkie paplito ir kitur, kur visai nesinorėtų - tarp nusikaltėlių. Įvairios [[nusikalstamos gaujos]] atrado, kad naudodamos walkie-talkie, gali daug sėkmingiau vieni kitus įspėti apie policiją, koordinuotis plėšdami butus, nuvarinėdami [[mašinos|mašinas]] ir panašiai. Taigi, apie kokius [[1992]] metus walkie-talkie jau buvo gana būdingas nusikaltėlių atributas.<br /> <br /> Truputį vėliau, kai Lietuvoje [[mobilus ryšys]] buvo dar labai brangus, apie [[1995]] metus mėgėjiški geresnių firmų, kaip kad [[Motorola]] ar [[Kenwood]] gamybos walkie-talkie buvo tapę ir nebloga alternatyva mobiliam ryšiui, tad ėmė plisti ir tarp normalių žmonių. Kam mokėti po [[litas|litą]] ar net kelis už minutę, kai gali vieną kartą nusipirkti kišeninę raciją ir paskui visą gyvenimą kalbėti už dyką?<br /> <br /> Lietuvoje tiesa, toksai ryšys nespėjo labai smarkiai išplisti tarp paskirų žmonių ir labiau buvo naudojamas įmonėse. Tačiau labiau toksai ryšys išplito [[Rusija|Rusijoje]], iš kurios net maždaug iki [[2010]] atvažiuodavo žmonės su walkie-talkie racijomis tiesiog šeimai, kur keliese tokias racijas naudodavo, nes taip būdavo daug pigiau. Netgi rusiškuose turizmo žinynuose ir visokiuose turizmo temomis rašančiuose interneto [[portalai|portaluose]] būdavo rašoma, kad vykstant į užsienį kelių asmenų grupe, labai patariama visiems įsigyti walkie-talkie, nes tai ir padės vieniems kitus surasti, pasimetus, ir kainuos daug pigiau, nei baisiai brangus [[mobilus ryšys]].<br /> <br /> Beje, nereikėtų to vertinti, kaip kvailo dalyko, nes walkie-talkie išties yra labai geras ryšio sprendimas, kai ryšys palaikomas nedideliu atstumu, iki kelių šimtų metrų, o jei racija gera - tai gal netgi ir iki kelių kilometrų.<br /> <br /> Lietuvoje walkie-talkie tipo racijas ilgokai naudojo ir įvairios specialios tarnybos, ir apsaugos tarnybos, kol galų gale visgi atsirado ir įsitvirtino [[TETRA]] ryšys. Šis buvo jau daug efektyvesnis, tad valstybinių tarnybų tarpe klasikinės walkie-talkie sistemos ilgainiui išnyko.<br /> <br /> <br /> == Kai kurios papildomos walkie-talkie funkcijos ==<br /> Kai kurios walkie-talkie racijos turi dar ir papildomų funkcijų, kurios praverčia tam tikrais atvejais. Kaip pvz., yra racijų, kurios turi &quot;man down&quot; arba &quot;man dead&quot; funkciją. Šita funkcija stebi, ar racija stovi stačiai (kaip būna, kai žmogus stovi). Jei racija pasviro ir ilgesnį laiką yra pasvirusi smarkiai kampu ar paguldyta - reiškia, kad ją turintis žmogus atsigulė ir guli - t.y., gal būt nukrito, gal numirė, o gal yra nužudytas. Tokia funkcija yra vertinama tais atvejais, kai reikia, kad racija praneštų, jei žmogus numirė, pvz., jei jis yra kokio nors objekto sargybinis ir buvo nužudytas. Tada racija pasiunčia kitoms racijoms pypsėjimą.<br /> <br /> <br /> [[Category:Ryšys]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Transiveris&diff=58966 2022-03-27T01:04:33Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''Transiveris''' - tai toksai aparatas, kur yra radijo imtuvas ir radijo siųstuvas viename daikte, vienoje dėžėje. Senesniais laikais, o ir dabar dar seni perdylos sako - racija, bet tas pavadinimas yra iš rusų kalbos ir todėl niekam nesuprantamas. Žodis &quot;transiveris&quot; yra santrumpa iš dviejų anglų kalbos žodžių - &quot;translator-receiver&quot;, kas reiškia radijo siųstuvą ir radijo imtuvą viename. Tie žodžiai...</p> <hr /> <div>'''Transiveris''' - tai toksai aparatas, kur yra [[radijo imtuvas]] ir [[radijo siųstuvas]] viename daikte, vienoje dėžėje. Senesniais laikais, o ir dabar dar [[seni perdylos]] sako - [[racija]], bet tas pavadinimas yra iš [[rusų kalba|rusų kalbos]] ir todėl niekam nesuprantamas.<br /> <br /> Žodis &quot;transiveris&quot; yra [[santrumpa]] iš dviejų [[anglų kalba|anglų kalbos]] žodžių - &quot;translator-receiver&quot;, kas reiškia radijo siųstuvą ir radijo imtuvą viename. Tie žodžiai taip apingti, kad iš jų liko žodis &quot;transceiver&quot;.<br /> <br /> Būna stacionarių transiverių, neretai naudojamų [[aviacija|aviacijoje]] ar [[laivai|laivuose]], būna ir pusiau stacionarių, kuriuos anksčiau naudodavo, pvz., [[taksi]], o būna ir visai nešiojamų kišeninių. Tai pastarieji vadinami [[walkie-talkie]].<br /> <br /> <br /> [[Category:Įranga]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Racija&diff=58965 2022-03-27T01:01:12Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Naujas puslapis: '''Racija''' - iš sovietmečio atėjęs pavadinimas transiveriui arba (naujesniais laikais) pernešamai walkie-talkie tipo įrangai, kas irgi yra transiveriai. Racija yra kilęs nuo santrumpos &quot;radio stancija&quot;, paliekant tik pirmą ir paskutinį skiemenį iš šių dviejų žodžių. Tai kvadratinėmis raidėmis reiškė radijo stotį, o senovėje radijo stotys buvo suprantamos ne tik kaip transliu...</p> <hr /> <div>'''Racija''' - iš [[sovietmetis|sovietmečio]] atėjęs pavadinimas [[transiveris|transiveriui]] arba (naujesniais laikais) pernešamai [[walkie-talkie]] tipo įrangai, kas irgi yra transiveriai.<br /> <br /> Racija yra kilęs nuo [[santrumpa|santrumpos]] &quot;radio stancija&quot;, paliekant tik pirmą ir paskutinį skiemenį iš šių dviejų žodžių. Tai [[kvadratinės raidės|kvadratinėmis raidėmis]] reiškė radijo stotį, o senovėje radijo stotys buvo suprantamos ne tik kaip transliuojančios programas, bet ir kaip priimančios ar [[radiotelefonas|radiotelefoninį]] ryšį suteikiančios ir panašiai.<br /> <br /> Naujesniems laikams atėjus, Lietuvoje nusistovėjo kitas, vakarietiškas tų racijų pavadinimas - transiveriai, kas reiškia santrumpą nuo &quot;translator-receiver&quot;, [[anglų kalba]] tai būtų &quot;transceiver&quot;.<br /> <br /> <br /> [[Category:Įranga]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Radijo_imtuvas&diff=58964 2022-03-27T00:55:31Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Telefunken_opus_senovinis_radijo_imtuvas.jpg|500px|thumb|right|Puikiausias senovinis [[Telefunken]] firmos radijo imtuvas, prieš kokius 70 metų buvęs daugelio žmonių svajone, nes buvo ir gražus, ir labai kokybiškas.]]<br /> '''Radijo imtuvas''' - toksai aparatas, per kurį galima girdėti [[radija|radiją]]. Radijo laidos yra garsinės ir priimamos [[radijo bangos|radijo bangomis]], per kurias leidžiamos visokios kalbos ir [[muzika]]. Taigi, turint radijo imtuvą, galima tų laidų klausytis.<br /> <br /> Šiais laikais, kai visur [[Youtube]] ar dar kokie nors [[internetai]], pilni visokios muzikos, radijo imtuvai tampa atgyvena ir [[žalias jaunimėlis]] ir jauniausios [[Z karta|Z kartos]] netgi nelabai supranta, kam ta radija ir ką su ja veikti. Taigi, po truputį radijo imtuvai tampa atgyvena.<br /> <br /> Senais gi laikais geriausia radija buvo [[VEF]], nors buvo ir dar geresnė - [[Grundig]]. Tiesa, pastaroji buvo tokia gera, brangi ir reta, kad jos net pavadinimo dauguma nežinojo. Vienok jei VEF šiais laikais tapo mažai pritaikoma atgyvena, tai gerai išsilaikęs senas Grundig aparatas vis dar kainuoja juntamus pinigus, nes dėl puikių savo savybių leidžia klausytis tolimų [[radijo stotys|radijo stočių]] netgi nepaisant to, kad šiųjų dabarties laikais beveik nelikę.<br /> <br /> Senovėje dauguma radijo imtuvų priimdavo radijo stotis, transliuojančias [[ilgosios bangos|ilgosiomis bangomis]] bei [[vidutinės bangos|vidutinėmis bangomis]]. Tiktai brangūs, prabangūs dideli geri radijo imtuvai priimdavo dar ir [[trumposios bangos|trumpųjų bangų]] transliacijas. Paskui gi atsirado [[ultratrumposios bangos]] ir po kiek laiko tipiški vakarietiški radijo imtuvai ėmė priimdinėti jau tik [[vidutinės bangos|vidutinių bangų]] ir [[ultratrumposios bangos|ultratrumpųjų bangų]] transliacijas. Galų gale dabar, kai vidutinių bangų radijo stotys išnyko, tai dauguma imtuvų priima tiktai ultratrumpųjų bangų [[FM]], netgi jei teoriškai ir galėtų kažkokias kitas bangas klausytis.<br /> <br /> <br /> == Radijo imtuvo sandara ==<br /> Radijo imtuvas tipišku atveju susidaro iš kelių dalių. Konstrukcijų būna daur ir įvairių, tačiau tipiškiausia, nors ir ne paprasčiausia, yra taip vadinama superheterodininė schema, kur nuosekliai yra šios dalys:<br /> * Antena<br /> * Maitinimo šaltinis<br /> * Kontūras<br /> * Aukšto dažnio stiprintuvas<br /> * Heterodino dažnių generatorius<br /> * Dažnio maišiklis - heterodinas<br /> * Tarpinio dažnio stiprintuvas<br /> * Detektorius<br /> * Žemo (garsinio) dažnio stiprintuvas<br /> * Garsiakalbis<br /> <br /> Paprastesnė, bet prasčiau veikianti, o todėl retesnė schema būna paprastesnė:<br /> * Antena<br /> * Maitinimo šaltinis<br /> * Kontūras<br /> * Aukšto dažnio stiprintuvas<br /> * Detektorius<br /> * Žemo (garsinio) dažnio stiprintuvas<br /> * Garsiakalbis<br /> <br /> Aišku, yra ir sudėtingesnių, ir praprastesnių schemų, bet daugiau mažiau visos yra panašios.<br /> <br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Gavarilka]] - toksai būdavo [[laidinio radijo ryšio imtuvas]], kuris radijo bangų nepriimdavo net, nes buvo skirtas [[propaganda|propagandai]] transliuoti.<br /> * [[Magnetola]] - tai išties vėlgi radijo imtuvas, bet su papildomai įtaisytu viduje [[magnetofonas|magnetofonu]]<br /> * [[Radiola]] - tai irgi radijo imtuvas, tiktai su įtaisytu [[patefonas|patefonu]]<br /> * [[Tiuneris]] - tiesiog radijo imtuvas, tik kad stacionarus ir neturintis nuosavų [[garsiakalbiai|garsiakalbių]]<br /> * [[Transiveris]] - tai ir radijo imtuvas, ir [[radijo siųstuvas]] viename, kitaip tariant - [[racija]]<br /> <br /> <br /> [[Category:Technologijos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Telefunken_opus_senovinis_radijo_imtuvas.jpg&diff=58963 2022-03-27T00:53:01Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div></div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Gavarilka&diff=58962 2022-03-27T00:01:00Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Daugiakanalis_radijo_taskas_elektronika-203pt.jpg|400px|thumb|right|Prabangus vėlyvojo sovietmečio laidinis radijo imtuvas Elektronika-203, kuris galėjo priimti ne tik pagrindinę radijo programą, bet dar galėjo kelias kitas, kurios būdavo irgi transliuojamos laidais, bet jau su nešančiuoju dažniu.]]<br /> [[Vaizdas:Sovietiniai_laidinio_radijo_rekord_klausytojai_reklama_.jpg|400px|thumb|right|Maždaug [[1930]] metų reklaminis-propagandinis paveikslėlis, vaizduojantis, kaip dvasingai ir laimingai tarybiniai žmonės klausosi tarybinio laidinio radijo imtuvo &quot;Rekord&quot;.]]<br /> '''Gavarilka''', '''gavarilkė''' arba '''gavarylka''' - liaudiškas pavadinimas daiktui, kuris oficialiai vadinosi '''radijo taškas''' arba '''laidinis radijas'''. Kitaip tariant - tam tikras [[radijo imtuvas]], įrengtas pastate ar bute ir skirtas nuolatinėms propagandinėms ir oficiozinėms radijo transliacijoms. Savo esme tokio tipo transliacijų taškai aprašyti ir [[1984]], tik tenai jie modernesni - jau ir su [[TV]] transliacija.<br /> <br /> Pavadinimas &quot;gavarilka&quot; kilo nuo [[rusų kalba|rusiško]] žodžio &quot;gavarit&quot;, reiškiančio kalbėjimą. Esmė ta, kad didžiulę dalį laiko tie radijo taškai kalbėdavo, skleisdami visokią propagandą, o kai kurių tų taškų modelių (senesnių, gamintų [[Stalinas|Stalino]] laikais) netgi nebuvo galima išjungti, nes jie net neturėdavo jungiklio, o prie laidinės sistemos būdavo prijungiami, tiesiog prisukant laidus.<br /> <br /> <br /> == Gavarilkių diegimas SSRS ir Vokietijoje ==<br /> Labiausiai radijo taškai buvo diegiami [[III Reichas|III Reiche]] ir [[SSRS]], nes šios šalys skaitė, kad radijas yra būtina [[propaganda|propagandos]] priemonė, o radijo taškai leido tuo pat metu ir užtikrinti, kad tos radijo transliacijos bus nuolatinės, ir kad jos bus girdimos visur, ir kad žmonės nesiklausys kitų, netinkamų radijo stočių, pvz., kokio nors [[Amerikos balsas|Amerikos balso]] ar [[Laisvės radijas|Laisvės radijo]]. Nors buvo bandoma tokius sprendimus platinti ir kitose valstybėse, tačiau niekur kitur jie nepaplito.<br /> <br /> Tiesa, gerokai skyrėsi techniniai sprendimai, pritaikyti SSRS ir Vokietijoje radijo taškų diegimo pradžioje, apie [[1925]] metus SSRS ir kiek vėliau - Vokietijoje.<br /> <br /> [[Vaizdas:Vokisko_radijo_imtuvo_reklama_Volksempfanger.jpg|300px|thumb|left|[[1936]] metų reklama - &quot;Visa Vokietija girdi Fiurerį per liaudies imtuvą&quot;]]<br /> === Radijo taškai Vokietijoje ===<br /> Vokietijoje, kur buvo galinga radioelektronikos pramonė, [[1933]] metais tiesioginiu [[Jozefas Gebelsas|Jozefo Gebelso]] nurodymu buvo pradėti gaminti tik valstybines radijo stotis dviem bangomis priimantys radijo imtuvai - Volksempfänger (&quot;liaudies imtuvas&quot;). Šie radijo imtuvai buvo finansuojami valstybės ir todėl buvo labai nebrangūs.<br /> <br /> Tokius radijo imtuvus žmonės nusipirkdavo patys, nes jie tiesiog būdavo daugybę kartų pigesni už pilnaverčius. Paskui tokiais imtuvais gaudavosi klausytis tik oficialių programų, tačiau daugeliui to ir pakakdavo. Išties savo savikaina tokie radijo imtuvai praktiškai nesiskyrė nuo normalių (pakeisti kondensatorių į kintamos talpos - labai pigu, lyginant su radijo lempos kaina), tačiau [[naciai|nacių]] valdžia būtent tokius imtuvus, nepritaikytus kitų radijo stočių priėmimui, labai smarkiai finansavo.<br /> <br /> Kad viskas neatrodytų per daug vienodai, įvairios firmos galėdavo daryti radijo imtuvus su skirtinga išvaizda, tad rinkoje buvo nemažai skirtingai atrodančių modelių. Vėliau, beprasidedant [[II Pasaulinis karas|II Pasauliniam karui]], Vokietijoje užsienio radijo stočių klausymasis buvo įtrauktas į kriminalinius nusikaltimus. Taigi, normalų radijo imtuvą netgi turėti pasidarė pavojinga. Atitinkamai, žmonės klausydavosi tiktai tos &quot;liaudies radijos&quot;.<br /> <br /> Tokie patys radijo imtuvai buvo gaminami ir po II Pasaulinio karo - juos ilgokai gamino [[Rytų Vokietija]], naudodama tais pačiais tikslais, kaip ir nacistinis režimas.<br /> <br /> [[Vaizdas:Lauko_garsiakalbis_gavarilke_leningradas_1941_birzelio_22.jpg|400px|thumb|right|Lauko gavarilkė - transliacinis garsiakalbis, 1941 metų [[birželio 22]] diena, Leningrade žmonės klausosi apie tai, kad prasidėjo karas tarp [[III Reichas|III Reicho]] ir [[SSRS]]. Garsiakalbis - tai ta kampuota triūba ant namo sienos.]]<br /> [[Vaizdas:Radijo_taskas_Dg-025.jpg|400px|thumb|right|Maždaug [[1940]]-[[1950]] periodo radijo taškas &quot;Dg-025&quot;, vienas iš populiariausių to meto modelių.]]<br /> <br /> === Radijo taškai SSRS ===<br /> SSRS buvo kitas sprendimas: kadangi net primityviausių radijo imtuvų dideliais kiekiais gaminti nesigavo, radijo transliacijas nutarta vykdyti tiesiog laidais - nuo to ir pavadinimas &quot;laidinis radijas&quot;. Tokiu atveju radijo taškui iš esmės pakakdavo tiesiog paskiro garsiakalbio, kuris, kad netrumpintų visos linijos, prie tos linijos būdavo jungiamas per didelę varžą turintį mažos galios transformatorių. Esant tokioms transliacijoms, vienas radijo imtuvas su didelės galios stiprintuvu būdavo statomas vienam ar net keliems namų kvartalams, o visi butai turėdavo tik tuos primityvius garsiakalbius - gavarylkes.<br /> <br /> Senesniais, Stalino laikais, didelės galios gavarilkės būdavo pastatomos ir viešose vietose, pvz., ant stulpų gatvėse, gamyklų patalpose ir pan., ir transliuodavo laidas praktiškai be perstojo. Kitaip tariant, kur beeitum, nuolatos girdėdavai propagandines transliacijas, kapsinčias per smegenis. Kompartija skaitė, kad šitaip galima paveikti žmones ir jie tada darys tai, ką jiems sakysi.<br /> <br /> Tokios sovietinės sistemos diegtos ir [[LTSR]], nuo pat [[1944]] metais prasitęsusios okupacijos. Lietuviškos radijo transliacijų sistemos skirtumas buvo tik vienas - transliuodavo ne SSRS centrinį radiją, o Lietuvos radiją (pirmąją programą).<br /> <br /> Vėlesniais laikais radijo taškų technologija buvo patobulinta, įvesti brangesni imtuvai, kurių beveik niekas nepirkdavo - tačiau jais buvo įmanoma priimti dar tris papildomas programas, be vienos pagrindinės.<br /> <br /> Kadangi visur laidinių sistemų sudiegti nepavykdavo (daugelyje mažesnių gyvenviečių jos buvo diegiamos jau [[1980]] ar netgi dar vėliau), SSRS taip ir neįstengė išnaikinti normalių radijo imtuvų. O kadangi teritorija buvo didelė ir normalios radijo transliacijos vykdavo ne iš vienos stoties, tai tekdavo turėti daug valstybinių radijo stočių retransliatorių, dirbančių skirtingomis bangomis. Dar labiau komplikavo situaciją tai, kad turėjo būti ir daug stočių, kalbančių vietinėmis kalbomis - pvz., lietuvių, latvių, kazachų ar kitomis. Taigi, norom nenorom turėdavo likti ir normalūs, pilnaverčiai radijo imtuvai. Kitaip tariant, vokiškas vienos ar dviejų bangų radijas netiko.<br /> <br /> <br /> [[Category:Propaganda]]<br /> [[Category:Audio]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Laidinio_radijo_ry%C5%A1io_imtuvas&diff=58961 2022-03-27T00:00:43Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: Nukreipiama į Gavarilka</p> <hr /> <div>#redirect [[Gavarilka]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=Radijo_imtuvas&diff=58960 2022-03-27T00:00:27Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>'''Radijo imtuvas''' - toksai aparatas, per kurį galima girdėti [[radija|radiją]]. Radijo laidos yra garsinės ir priimamos [[radijo bangos|radijo bangomis]], per kurias leidžiamos visokios kalbos ir [[muzika]]. Taigi, turint radijo imtuvą, galima tų laidų klausytis.<br /> <br /> Šiais laikais, kai visur [[Youtube]] ar dar kokie nors [[internetai]], pilni visokios muzikos, radijo imtuvai tampa atgyvena ir [[žalias jaunimėlis]] ir jauniausios [[Z karta|Z kartos]] netgi nelabai supranta, kam ta radija ir ką su ja veikti. Taigi, po truputį radijo imtuvai tampa atgyvena.<br /> <br /> Senais gi laikais geriausia radija buvo [[VEF]], nors buvo ir dar geresnė - [[Grundig]]. Tiesa, pastaroji buvo tokia gera, brangi ir reta, kad jos net pavadinimo dauguma nežinojo. Vienok jei VEF šiais laikais tapo mažai pritaikoma atgyvena, tai gerai išsilaikęs senas Grundig aparatas vis dar kainuoja juntamus pinigus, nes dėl puikių savo savybių leidžia klausytis tolimų [[radijo stotys|radijo stočių]] netgi nepaisant to, kad šiųjų dabarties laikais beveik nelikę.<br /> <br /> Senovėje dauguma radijo imtuvų priimdavo radijo stotis, transliuojančias [[ilgosios bangos|ilgosiomis bangomis]] bei [[vidutinės bangos|vidutinėmis bangomis]]. Tiktai brangūs, prabangūs dideli geri radijo imtuvai priimdavo dar ir [[trumposios bangos|trumpųjų bangų]] transliacijas. Paskui gi atsirado [[ultratrumposios bangos]] ir po kiek laiko tipiški vakarietiški radijo imtuvai ėmė priimdinėti jau tik [[vidutinės bangos|vidutinių bangų]] ir [[ultratrumposios bangos|ultratrumpųjų bangų]] transliacijas. Galų gale dabar, kai vidutinių bangų radijo stotys išnyko, tai dauguma imtuvų priima tiktai ultratrumpųjų bangų [[FM]], netgi jei teoriškai ir galėtų kažkokias kitas bangas klausytis.<br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Gavarilka]] - toksai būdavo [[laidinio radijo ryšio imtuvas]], kuris radijo bangų nepriimdavo net, nes buvo skirtas [[propaganda|propagandai]] transliuoti.<br /> <br /> <br /> [[Category:Technologijos]]</div>

ManoBitaiBuvoDu https://www.pipedija.com/index.php?title=VEF&diff=58959 2022-03-26T23:56:41Z

<p>ManoBitaiBuvoDu: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Vef_202_radijo_imtuvas.jpg|500px|thumb|right|VEF radijo imtuvas - tikras simbolis visam amerikos balso bei kitų draudžiamų radijo stočių klausymuisi. Gi dažna šeima nustatytomis valandomis ausis išplėtę klausydavosi [[Amerikos balsas|Amerikos balsą]], [[Vatikano radijas|Vatikano radiją]] ar [[Laisvės radijas|Laisvės radiją]]. O jei [[KGB]] užtrukdydavo (mat anas galas irgi gudrus - dažnius šiek tiek pakeisdavo kad ir vidury laidos) - pasukiojus anas rankenėles vistiek rasdavai nespėtą užtrukdyti dažnį.]]<br /> '''VEF''' (latv. ''Valsts Elektrotehniska Fabrika'', t.y., ''Valstybinė elektrotechnikos gamykla'') - taigi garsusis [[Ryga|Rygos]] radiotechnikos fabrikas, gamykla kuri įkurta buvo dar kokiais [[1918]], greitai tapo viena iš didžiausių pasaulyje radiotechnikos įmonių ir tokia buvo labai ilgą laiką, iki pat [[Tarpukaris|Tarpukario]] pabaigos. Bet ir po to kažkaip ilgai išsilaikė, tad nors [[sovietmetis|sovietmečiu]] nebuvo taip plečiamas, kaip kad plėtėsi kokie nors Vakarų gamintojai, visvien tapo didžiausia [[Latvija|Latvijos]] gamykla, kur ištisi 20 tūkstančių žmonių darbavosi.<br /> <br /> Tarpukariu VEF garsėjo tuo, kad buvo panašiai kaip paskui kokia nors [[Nokia]] pasidarė [[Suomija|Suomijoje]], nes gamino viską, ką tik galima sugalvoti - netgi kažkokius [[lėktuvai|lėktuvus]], o taip pat visame pasaulyje pagarsėjusius šnipų [[fotoaparatai|fotoaparatus]] Minox. Ir dar beleką, nes labai didelė buvo įmonė.<br /> <br /> Visgi ne dėl savo didumo ar kokių kitų priežasčių tasai VEF yra žinomas, o dėl vieno tokio VEF gamybos [[radijo imtuvas|radijo imtuvo]], dažniausiai vadinamo tiesiog vefu. Tai tasai vefas buvo toksai simbolis, reiškiantis pasipriešinimą sovietinei valdžiai.<br /> <br /> <br /> == Gili istorinė VEF imtuvų prasmė ==<br /> Mums gi VEF labiausiai žinomas dėl savo legendarinių ir kiekvienam [[sovietžmogiai|sovietžmogiui]] žinomų radijo imtuvų, pagal kuriuos visada buvo galima suprasti, jog žmogus klausosi kokio nors [[Amerikos Balsas|Amerikos Balso]], [[Laisvosios Europos radijas|Laisvosios Europos]] ar [[Laisvės radijas|Laisvės radijo]].<br /> <br /> Priežastis gi paprasta: latviai, kaip ir lietuviai bei estai negalėjo pakęsti sovietinio režimo, tai ėmė ir padarė geriausią (o išties - tai tiesiog šiaip vienintelį gerą) radijo imtuvą, koks tik buvo gaminamas SSRS. Ir tas imtuvas buvo sukonstruotas taip, kad kuo puikiau gaudytų visas tas trumpąsias radijo bangas, kokiomis tik užsienio radijo stotys veikė. Užtai būdavo, kad įsigiję VEF radiją, žmonės paskui ir klausydavosi naujienų iš užsienio, jas visas sužinodavo, o nuslėpti valdžia nieko negalėdavo. Taip kad šitas radijas nešė tuo metu informacinę laisvę panašiai, kaip dabar ją visiems neša [[internetai]].<br /> <br /> Todėl VEF radijo imtuvai ir tapo tikruoju [[simbolis|simboliu]], kuris daugelį metų simbolizavo visus [[disidentai|disidentus]] bei šiaip ano meto [[virtuviniai revoliucionieriai|virtuvinius revoliucionierius]], taip kad čia tokia epochos dvasia.<br /> <br /> Turėtume dar čia pridurti, kad kainavo tas VEF ištisus 99 [[rubliai|rublius]] ir 2 [[kapeikos|kapeikas]], o ir gaunamas buvo tik pagal [[talonai|talonus]], nes labai geidžiama [[prekė]] buvo, kadangi visi norėjo tų užsienio balsų klausyt. Todėl tai buvo gana nemaža prabanga, maždaug kaip šiais laikais turėti [[TV]] su dvimetriniu ekranu.<br /> <br /> <br /> == Įvairūs VEF radijo imtuvų modeliai ==<br /> Išties gi buvo gaminami įvairūs VEF modeliai, o ir išsivystė jie iš tokio radijo imtuvo &quot;Spidola&quot;, tapusio pradžioje pirmu sovietiniu tranzistoriniu radijo imtuvu, o paskui pagerintu visaip tiek, kad ir pavirto į tuos garsius vefus. Gi po to, kai garsieji vefai tapo visko simboliu, Spidola pavadinimas jau tebūdavo naudojamas tiktai kažkokiems nepopuliariems radijo imtuvams, kuriuos tiktai eksportuodavo. Visgi net ir dabar dar kai kurie senesni žmonės nešiojamas radijas pavadina spidolomis, nes jokių kitokių anais laikais nebūdavo.<br /> <br /> Gi patys tie legendariniai VEF prasidėjo nuo tokio modelio, kuris vadinosi VEF-12, o tasai kilo iš Spidola PMK-60, tai jisai ir atidarė žmonėms langą į pasaulį, kurį paskui nesėkmingai krūvą metų [[KGB]] bandė įvairiais būdais uždaryti. Tai vat tokie modeliai buvo:<br /> * Spidola PMK-60, [[1960]] modelis, kuris jau turėjo trumpąsias bangas, įskaitant ir labai trumpas visokias, tai labai buvo mėgstamas visų, nes išsyk visi užsienio radijo stotis galėdavo girdėti. Tai labai greitai po gamybos pradžios jisai buvo [[KGB]] pasiūlymu patobulintas ir iš jo pašalintas 13 metrų diapazonas, kad neklausytų žmonės ko nereikia.<br /> * VEF Spidola ir VEF Spidola-10, [[1963]] modelis - pagerinta išvaizda, bet viduriais tai buvo daugmaž tas pats, tik [[KGB]] paliepimu buvo pašalinti itin trumpų bangų diapazonai, kaip kad 13 metrų, kad neišeitų žmonėms išvengti radijo slopinimo stočių. Patsai VEF Spidola-10 jau savo išvaizda ir kvadratiškumu smarkiai priminė vėlesnius legendinius vefus.<br /> * VEF Transistor ir VEF Transistor-10 - tie patys kaip ir VEF Spidola, tik su trumpųjų bangų diapazonais, skirtais tam, kad būtų galima daugiau radijo stočių girdėti, tai skirti tiktai eksportui, nes turėjo 13 metrų diapazoną, kuriame sunku slopinimo stotimis nuslopinti ką nors.<br /> * VEF-12, kuris jau atrodė kaip įprastiniai vefai ir konstrukciją turėjo tinkamą, o ne kaip spidolos visokios. Buvo gaminamas dviem variantais - įprastas vietinis, su pašalintu 13 metrų diapazonu ir eksportui skirtas, kurį tik kartais per blatą vietoje kas nors gaudavo, nes čia jau buvo problema - 13 metrų banga gana trumpa ir žmonės nesunkiai pasidarydavo kryptingas antenas, todėl išvengdavo radijo glušinimo stočių, kurios nuslopindavo užsienio balsus. Tai šitie eksportiniai ir neeksportiniai VEF-12 buvo vadinami vienodai, o jau paskui pradėti vadinti skirtingai. Neeksportinius variantus radijo mėgėjai nesunkiai persidirbdavo taip, kad irgi atsirastų tie neleidžiami diapazonai.<br /> * VEF-201 - tas pats VEF-12, tik truputį padoriau atrodantis, skirtas SSRS rinkai<br /> * VEF-202 - tas pats VEF-201, tik vėlgi truputį padoriau atrodantis, skirtas SSRS rinkai<br /> * VEF-204 - to paties VEF-201 eksportinis variantas, su išplėstais diapazonais, kur patogiau užsienio balsus galima gaudyti, todėl ir skirtas ne vietinei SSRS rinkai buvo. Laikomas rečiausiu iš VEF modelių, nes gamintas labai neilgai, mažais kiekiais ir į vidaus rinką nepakliūdavo.<br /> * VEF-206 - to paties VEF-202 eksportinis variantas, irgi su išplėstais diapazonais, kur patogiau užsienio balsus gaudyti galima, tai irgi aišku, kad ne vietinei SSRS rinkai buvo skirtas.<br /> <br /> Paskui ir daugiau dar kitų VEF variantų buvo, bet irgi skirdavosi daugiau išvaizda, nei gerumu. <br /> <br /> Reikia pasakyti, kad eksportiniai ir neeksportiniai tikrų vefų variantai tesiskyrė tuo, kad heterodino būgne buvo paliktos tiesiog tuščios vietos, skylės, kur nesudėtos tinkamos ritės, tai gaudavosi paprasčiausiai papildomi tušti, neveikiantys kanalai. Tai gudresni ir išmanantys darbštūs radiotechnikos mėgėjai į tenai patys sudėdavo tas schemeles, kurios nelabai ir sudėtingos būdavo, taip perdirbdami įprastus balsams gaudyti sunkiau pritaikytus imtuvus į tokius, kurie jau tuos balsus gaudydavo kuo gražiausiai.<br /> <br /> ==Žiūrėti dar==<br /> Dar kitų dalykų čia susijusių:<br /> * [[Radio trukdžiai]] - tie, su kuriais VEF savininkai vis susidurdavo<br /> * [[Radiotehnika]] - kita latviška radijo gamykla<br /> * [[Grundig]] - ta firma, kurios imtuvų VEF savininkai baisiai pavydėjo<br /> <br /> <br /> [[Category:Uabai]]<br /> [[Category:Technika]]<br /> [[Category:Istorija]]</div>

ManoBitaiBuvoDu