https://www.pipedija.com/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Kiedis 2026-06-10T04:25:08Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Karaimai&diff=20799 2010-08-10T15:53:46Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Karaimai''' - [[kibinai|kibinų]] garbintojų sekta, kadaise žiloje senobėje atskilusi nuo [[žydai|žydų]], katrų [[rabinai]] nesutiko įrašyti [[kibinai|kibinų]] į košer sąrašą. <br /> <br /> Karaimai dažnai būna labai kieto būdo, baisiau nei [[žemaičiai]], tad turėkit omeny šitai: jei tik kas užpuola ar įžeidžia, tai mušasi be pasigailėjimo...<br /> <br /> == Karaimų religija ==<br /> <br /> [[Vaizdas:Karaimas_kibinu_garbintojas.jpg‎|300px|thumb|right|Karaimas, atliekantis kibinų garbinimo ritualą...]] <br /> <br /> [[Karaimai]] gyvena Trakuose ir aplinkui, verčiasi tuom, kad gamina ir šlovina [[kibinai|kibinus]] ir verčia tuom užsiimti visus, užklydusius į tą kraštą. Retas lietuvis išsisuka nuo to privalomo visiems anuose vietose ritualo. <br /> <br /> Net ir didžiausi katalikai netatsispiria šio nežmoniško kulto garbintojams ir, kad ir persižegnoję, būna priversti atsilaužti šv.Kibino kūno ir gurkštelėti jo syvų! Už tokią mirtiną nuodėmę kunigai jiems paprastai skiria sukalbėti 1000 &quot;sveikamarijų&quot; ir 200 &quot;tėvemūsų&quot;.<br /> <br /> == Kaip karaimai pateko į Lietuvą ==<br /> <br /> Pasak legendos, [[karaimai|karaimus]] į Trakus atsigabeno [[Vytautas Didysis|Vytautas Didysis]], savo žygių metu tapęs slaptu [[kibinai|kibinų]] garbintojų sektos pasekėju. <br /> <br /> Tai įvyko taip: nukakęs prie Juodosios jūros Kryme kunigaikštis ne tik girdė joje savo žirgus, bet ir pats neatsargiai iš jos gurkštelėjo. <br /> <br /> Jis, kaip ir dauguma lietuvių, net neįtarė, kad ta velnio jūrą yra tokia sūri! Ir čia pasisuko toks vietinis, kuris pakišo besispjaudančiam sūriu vandeniu Vytautui gabaliuką kažko karšto, skanaus ir sultingo: - &quot;Girdi, užkąsk, nepasididžiuok, mielas ponę&quot;, o anas ir neatsilaikė. <br /> <br /> Tiek ir užteko, kad pagonis Vytautas pataptu [[kibinai|kibinų]] garbintojų kulto pasekėju. Nieko jis kitiems pagonims nesakė, o liepė karaimams susikrauti daiktus ir važiuoti kartu su juo į Lietuvą, kur jie gyvens šalia jo pilies ir kasdien aprūpins karštais [[kibinai|kibinais]]. Kaip tarė, taip padarė. <br /> <br /> Tai nuo to laiko [[karaimai]] ir gyvena Trakuose. O [[kibinai|kibinų]] garbinimo vietų pradeda atsirasti jau ir Vilniuje.<br /> <br /> <br /> [[Category:Sektos]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Vytautas_Didysis&diff=20790 2010-08-09T19:35:36Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas. <br /> <br /> == Jaunystė ==<br /> <br /> Vytautas gimė liūdnai pagarsėjusios [[Gediminaičių brigada|Gediminaičių brigados]] tuomečio autoriteto [[Kęstutis|Kęstučio]] šeimoje, Trakų pilies rūsyje, maždaug 1365 m., šiek tiek po vidurnakčio. Mėgstamiausi jaunojo Vytuko užsiėmimai buvo krikščionių misionierių medžioklė su skalikais, raganų kepimas ant laužų, karaimų ir totorių pogromai bei provokaciniai žygiai pasienio su [[Maskvos kunigaikštystės gauja|Maskvos kunigaikštystės kriminaliniu susivienijimu]] prieigose. Kęstutis, matydamas savo sūnaus talentus, apsisprendė perleisti savo, kaipo [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė|Lietuvos didžiojo nusikalstamo susivienijimo]] vadeivaikščio, sostą. Tačiau tam sutrukdė kitas ne mažiau ambicingas žaliūkas Jogaila, Kęstučio brolio ir sėbro [[Algirdas|Algirdo]] sūnus. Mat mirus Algirdui, Jogaila nutarė, kad tetrūksta pašalinti Kęstą ir tada visi [[Lietuva|Lietuvos]] mikrorajonai atsidurs jo rankose. <br /> <br /> == Kova dėl valdžios ==<br /> <br /> 1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. <br /> <br /> Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis. <br /> <br /> Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalėję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu. <br /> <br /> == Žalgirio razborkės ==<br /> <br /> Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. <br /> <br /> Kryžiuočiai apsidžiaugė gavę tokį netikėtą grobį ir nieko nelaukę puolė stačia galva į drakes su žemaitukais Telšių, Plungės ir Skuodo kabakuose, tačiau buvo sutikti su nelauktai stipriu pasipriešinimu ir netgi gavo nešti kudašių. Vytautas, matydamas, kad Kryžiuočiai nėra jau tokie kieti, nutarė nedelsiant veikti - susitaikė su Jogaila ir jo chlopakais, žėkais bei šlėktom, susitaikė ir su žemaitukais, ir dar nusisamdęs kareivių Šveikų būrį iš Čekijos, patraukė su visa gausia ''rebiatų'' chunta link Griunwaldo (''liet.'' Žalgirio) miestelio kabako kur įvyko nuožmiausios razborkės per visą Lietuvos istoriją. <br /> <br /> Iš pradžių razborkių įvykių eiga pranašavo kryžiuočių pergalę, kadangi Vytauto vedini chebrantai bežygiuodami kartu su Jogailos poliakais, šiek tiek atsiliko ir galų gale sustojo netoli Griunwaldo esančio kaimelio karčemoje ir ten mirtinai nusigėrė. Šiaip ne taip pabudusi po dviejų parų, Vytauto budulių kavalerija pamatė, kaip kryžiuočiai baigia triuškinti Jogailos pėstinikų diviziją. Dar kaip reikiant neišsipagiriojusi, Vyckos budulių armija, su išsprogusiomis akimis, lyg kokie čigonų taboro narkomanai, puolė kryžiuočių armiją iš kairiojo flango ir sudraskė į skutelius kiekvieną į rankas pakliuvusį [[Krikščionybė|krikščionybės]] maro skleidėją ir taip nulėmė šių įsimintinų drakių baigtį. <br /> <br /> Žalgirio razborkių aidas pasiekė netgi [[Vatikanas|Vatikaną]], visų Europos mafijų smegenų centrą su [[Popiežius|popiežium]] priešaky. Popiežius, matydamas Lietuvą kaip potencialią pigių moterų ir vaikų eksportuotoją, nutarė žūtbūt pašalinti Vytautą.<br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Vytautas, vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.<br /> <br /> Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.<br /> <br /> Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio ir to pasekoje nusisuko sprandą ir iškart [[Dvėsti|nudvėsė]]. <br /> <br /> Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Vytautas_Didysis&diff=20787 2010-08-09T15:13:46Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas. <br /> <br /> == Jaunystė ==<br /> <br /> Vytautas gimė liūdnai pagarsėjusios [[Gediminaičių brigada|Gediminaičių brigados]] tuomečio autoriteto [[Kęstutis|Kęstučio]] šeimoje, Trakų pilies rūsyje, maždaug 1365 m., šiek tiek po vidurnakčio. Mėgstamiausi jaunojo Vytuko užsiėmimai buvo krikščionių misionierių medžioklė su skalikais, raganų kepimas ant laužų, karaimų ir totorių pogromai bei provokaciniai žygiai pasienio su [[Maskvos kunigaikštystės gauja|Maskvos kunigaikštystės kriminaliniu susivienijimu]] prieigose. Kęstutis, matydamas savo sūnaus talentus, apsisprendė perleisti savo, kaipo [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė|Lietuvos didžiojo nusikalstamo susivienijimo]] vadeivaikščio, sostą. Tačiau tam sutrukdė kitas ne mažiau ambicingas žaliūkas Jogaila, Kęstučio brolio ir sėbro [[Algirdas|Algirdo]] sūnus. Mat mirus Algirdui, Jogaila nutarė, kad tetrūksta pašalinti Kęstą ir tada visi [[Lietuva|Lietuvos]] mikrorajonai atsidurs jo rankose. <br /> <br /> == Kova dėl valdžios ==<br /> <br /> 1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. <br /> <br /> Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis. <br /> <br /> Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalįję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu. <br /> <br /> == Žalgirio razborkės ==<br /> <br /> Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. <br /> <br /> Kryžiuočiai apsidžiaugė gavę tokį netikėtą grobį ir nieko nelaukę puolė stačia galva į drakes su žemaitukais Telšių, Plungės ir Skuodo kabakuose, tačiau buvo sutikti su nelauktai stipriu pasipriešinimu ir netgi gavo nešti kudašių. Vytautas, matydamas, kad Kryžiuočiai nėra jau tokie kieti, nutarė nedelsiant veikti - susitaikė su Jogaila ir jo chlopakais, žėkais bei šlėktom, susitaikė ir su žemaitukais, ir dar nusisamdęs kareivių Šveikų būrį iš Čekijos, patraukė su visa gausia ''rebiatų'' chunta link Griunwaldo (''liet.'' Žalgirio) miestelio kabako kur įvyko nuožmiausios razborkės per visą Lietuvos istoriją. <br /> <br /> Iš pradžių razborkių įvykių eiga pranašavo kryžiuočių pergalę, kadangi Vytauto vedini chebrantai bežygiuodami kartu su Jogailos poliakais, šiek tiek atsiliko ir galų gale sustojo netoli Griunwaldo esančio kaimelio karčemoje ir ten mirtinai nusigėrė. Šiaip ne taip pabudusi po dviejų parų, Vytauto budulių kavalerija pamatė, kaip kryžiuočiai baigia triuškinti Jogailos pėstinikų diviziją. Dar kaip reikiant neišsipagiriojusi, Vyckos budulių armija, su išsprogusiomis akimis, lyg kokie čigonų taboro narkomanai, puolė kryžiuočių armiją iš kairiojo flango ir sudraskė į skutelius kiekvieną į rankas pakliuvusį [[Krikščionybė|krikščionybės]] maro skleidėją ir taip nulėmė šių įsimintinų drakių baigtį. <br /> <br /> Žalgirio razborkių aidas pasiekė netgi [[Vatikanas|Vatikaną]], visų Europos mafijų smegenų centrą su [[Popiežius|popiežium]] priešaky. Popiežius, matydamas Lietuvą kaip potencialią pigių moterų ir vaikų eksportuotoją, nutarė žūtbūt pašalinti Vytautą.<br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Vytautas, vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.<br /> <br /> Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.<br /> <br /> Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio ir to pasekoje nusisuko sprandą ir iškart [[Dvėsti|nudvėsė]]. <br /> <br /> Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Vytautas_Didysis&diff=20786 2010-08-09T15:11:32Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas. <br /> <br /> == Jaunystė ==<br /> <br /> Vytautas gimė liūdnai pagarsėjusios [[Gediminaičių brigada|Gediminaičių brigados]] tuomečio autoriteto [[Kęstutis|Kęstučio]] šeimoje, Trakų pilies rūsyje, maždaug 1365 m., šiek tiek po vidurnakčio. Mėgstamiausi jaunojo Vytuko užsiėmimai buvo krikščionių misionierių medžioklė su skalikais, raganų kepimas ant laužų, karaimų ir totorių pogromai bei provokaciniai žygiai pasienio su [[Maskvos kunigaikštystės gauja|Maskvos kunigaikštystės kriminaliniu susivienijimu]] prieigose. Kęstutis, matydamas savo sūnaus talentus, apsisprendė perleisti savo, kaipo [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė|Lietuvos didžiojo nusikalstamo susivienijimo]] vadeivaikščio, sostą. Tačiau tam sutrukdė kitas ne mažiau ambicingas žaliūkas Jogaila, Kęstučio brolio ir sėbro [[Algirdas|Algirdo]] sūnus. Mat mirus Algirdui, Jogaila nutarė, kad tetrūksta pašalinti Kęstą ir tada visi [[Lietuva|Lietuvos]] mikrorajonai atsidurs jo rankose. <br /> <br /> == Kova dėl valdžios ==<br /> <br /> 1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. <br /> <br /> Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis. <br /> <br /> Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalįję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu. <br /> <br /> == Žalgirio razborkės ==<br /> <br /> Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. <br /> <br /> Kryžiuočiai apsidžiaugė gavę tokį netikėtą grobį ir nieko nelaukę puolė stačia galva į drakes su žemaitukais Telšių, Plungės ir Skuodo kabakuose, tačiau buvo sutikti su nelauktai stipriu pasipriešinimu ir netgi gavo nešti kudašių. Vytautas, matydamas, kad Kryžiuočiai nėra jau tokie kieti, nutarė nedelsiant veikti - susitaikė su Jogaila ir jo chlopakais, žėkais bei šlėktom, susitaikė ir su žemaitukais, ir dar nusisamdęs kareivių Šveikų būrį iš Čekijos, patraukė su visa gausia ''rebiatų'' chunta link Griunwaldo (''liet.'' Žalgirio) miestelio kabako kur įvyko nuožmiausios razborkės per visą Lietuvos istoriją. <br /> <br /> Iš pradžių razborkių įvykių eiga pranašavo kryžiuočių pergalę, kadangi Vytauto vedini chebrantai bežygiuodami kartu su Jogailos poliakais, šiek tiek atsiliko ir galų gale sustojo netoli Griunwaldo esančio kaimelio karčemoje ir ten mirtinai nusigėrė. Šiaip ne taip pabudusi po dviejų parų, Vytauto budulių kavalerija pamatė, kaip kryžiuočiai baigia triuškinti Jogailos pėstinikų diviziją. Dar kaip reikiant neišsipagiriojusi, Vyckos budulių armija, su išsprogusiomis akimis, lyg kokie čigonų taboro narkomanai, puolė kryžiuočių armiją iš kairiojo flango ir sudraskė į skutelius kiekvieną į rankas pakliuvusį [[Krikščionybė|krikščionybės]] maro skleidėją ir taip nulėmė šių įsimintinų drakių baigtį. <br /> <br /> Žalgirio razborkių aidas pasiekė netgi [[Vatikanas|Vatikaną]], visų Europos mafijų smegenų centrą su [[Popiežius|popiežium]] priešaky. Popiežius, matydamas Lietuvą kaip potencialią pigių moterų ir vaikų eksportuotoją, nutarė žūtbūt pašalinti Vytautą.<br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Vytautas, nors vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.<br /> <br /> Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.<br /> <br /> Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio ir to pasekoje nusisuko sprandą ir iškart [[Dvėsti|nudvėsė]]. <br /> <br /> Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Vytautas_Didysis&diff=20785 2010-08-09T15:09:50Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas. <br /> <br /> == Jaunystė ==<br /> <br /> Vytautas gimė liūdnai pagarsėjusios [[Gediminaičių brigada|Gediminaičių brigados]] tuomečio autoriteto [[Kęstutis|Kęstučio]] šeimoje, Trakų pilies rūsyje, maždaug 1365 m., šiek tiek po vidurnakčio. Mėgstamiausi jaunojo Vytuko užsiėmimai buvo krikščionių misionierių medžioklė su skalikais, raganų kepimas ant laužų, karaimų ir totorių pogromai bei provokaciniai žygiai pasienio su [[Maskvos kunigaikštystės gauja|Maskvos kunigaikštystės kriminaliniu susivienijimu]] prieigose. Kęstutis, matydamas savo sūnaus talentus, apsisprendė perleisti savo, kaipo [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė|Lietuvos didžiojo nusikalstamo susivienijimo]] vadeivaikščio, sostą. Tačiau tam sutrukdė kitas ne mažiau ambicingas žaliūkas Jogaila, Kęstučio brolio ir sėbro [[Algirdas|Algirdo]] sūnus. Mat mirus Algirdui, Jogaila nutarė, kad tetrūksta pašalinti Kęstą ir tada visi [[Lietuva|Lietuvos]] mikrorajonai atsidurs jo rankose. <br /> <br /> == Kova dėl valdžios ==<br /> <br /> 1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. <br /> <br /> Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis. <br /> <br /> Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalįję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu. <br /> <br /> == Žalgirio razborkės ==<br /> <br /> Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. <br /> <br /> Kryžiuočiai apsidžiaugė gavę tokį netikėtą grobį ir nieko nelaukę puolė stačia galva į drakes su žemaitukais Telšių, Plungės ir Skuodo kabakuose, tačiau buvo sutikti su nelauktai stipriu pasipriešinimu ir netgi gavo nešti kudašių. Vytautas, matydamas, kad Kryžiuočiai nėra jau tokie kieti, nutarė nedelsiant veikti - susitaikė su Jogaila ir jo chlopakais, žėkais bei šlėktom, susitaikė ir su žemaitukais, ir dar nusisamdęs kareivių Šveikų būrį iš Čekijos, patraukė su visa gausia ''rebiatų'' chunta link Griunwaldo (''liet.'' Žalgirio) miestelio kabako kur įvyko nuožmiausios razborkės per visą Lietuvos istoriją. <br /> <br /> Iš pradžių razborkių įvykių eiga pranašavo kryžiuočių pergalę, kadangi Vytauto vedini chebrantai bežygiuodami kartu su Jogailos poliakais, šiek tiek atsiliko ir galų gale sustojo netoli Griunwaldo esančio kaimelio karčemoje ir ten mirtinai nusigėrė. Šiaip ne taip pabudusi po dviejų parų, Vytauto budulių kavalerija pamatė, kaip kryžiuočiai baigia triuškinti Jogailos pėstinikų diviziją. Dar kaip reikiant neišsipagiriojusi, Vyckos budulių armija, su išsprogusiomis akimis, lyg kokie čigonų taboro narkomanai, puolė kryžiuočių armiją iš kairiojo flango ir sudraskė į skutelius kiekvieną į rankas pakliuvusį [[Krikščionybė|krikščionybės]] maro skleidėją ir taip nulėmė šių įsimintinų drakių baigtį. <br /> <br /> Žalgirio razborkių aidas pasiekė netgi [[Vatikanas|Vatikaną]], visų Europos mafijų smegenų centrą su [[Popiežius|popiežium]] priešaky. Popiežius, matydamas Lietuvą kaip potencialią pigių moterų ir vaikų eksportuotoją, nutarė žūtbūt pašalinti Vytautą.<br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Vytautas, nors vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.<br /> <br /> Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.<br /> <br /> Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio. <br /> <br /> Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Vytautas_Didysis&diff=20784 2010-08-09T15:07:06Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas. <br /> <br /> == Jaunystė ==<br /> <br /> Vytautas gimė liūdnai pagarsėjusios [[Gediminaičių brigada|Gediminaičių brigados]] tuomečio autoriteto [[Kęstutis|Kęstučio]] šeimoje, Trakų pilies rūsyje, maždaug 1365 m., šiek tiek po vidurnakčio. Mėgstamiausi jaunojo Vytuko užsiėmimai buvo krikščionių misionierių medžioklė su skalikais, raganų kepimas ant laužų, karaimų ir totorių pogromai bei provokaciniai žygiai pasienio su [[Maskvos kunigaikštystės gauja|Maskvos kunigaikštystės kriminaliniu susivienijimu]] prieigose. Kęstutis, matydamas savo sūnaus talentus, apsisprendė perleisti savo, kaipo [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė|Lietuvos didžiojo nusikalstamo susivienijimo]] vadeivaikščio, sostą. Tačiau tam sutrukdė kitas ne mažiau ambicingas žaliūkas Jogaila, Kęstučio brolio ir sėbro [[Algirdas|Algirdo]] sūnus. Mat mirus Algirdui, Jogaila nutarė, kad tetrūksta pašalinti Kęstą ir tada visi [[Lietuva|Lietuvos]] mikrorajonai atsidurs jo rankose. <br /> <br /> == Kova dėl valdžios ==<br /> <br /> 1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. <br /> <br /> Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis. <br /> <br /> Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalįję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu. <br /> <br /> == Žalgirio razborkės ==<br /> <br /> Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. <br /> <br /> Kryžiuočiai apsidžiaugė gavę tokį netikėtą grobį ir nieko nelaukę puolė stačia galva į drakes su žemaitukais Telšių, Plungės ir Skuodo kabakuose, tačiau buvo sutikti su nelauktai stipriu pasipriešinimu ir netgi gavo nešti kudašių. Vytautas, matydamas, kad Kryžiuočiai nėra jau tokie kieti, nutarė nedelsiant veikti - susitaikė su Jogaila ir jo chlopakais, žėkais bei šlėktom, susitaikė ir su žemaitukais, ir dar nusisamdęs kareivių Šveikų būrį iš Čekijos, patraukė su visa gausia ''rebiatų'' chunta link Griunwaldo (''liet.'' Žalgirio) miestelio kabako kur įvyko nuožmiausios razborkės per visą Lietuvos istoriją. <br /> <br /> Iš pradžių razborkių įvykių eiga pranašavo kryžiuočių pergalę, kadangi Vytauto vedini chebrantai bežygiuodami kartu su Jogailos poliakais, šiek tiek atsiliko ir galų gale sustojo netoli Griunwaldo esančio kaimelio karčemoje ir ten mirtinai nusigėrė. Šiaip ne taip pabudusi po dviejų parų, Vytauto budulių kavalerija pamatė, kaip kryžiuočiai baigia triuškinti Jogailos pėstinikų diviziją. Dar kaip reikiant neišsipagiriojusi, Vyckos budulių armija, su išsprogusiomis akimis, lyg kokie čigonų taboro narkomanai, puolė kryžiuočių armiją iš kairiojo flango ir sudraskė į skutelius kiekvieną į rankas pakliuvusį [[Krikščionybė|krikščionybės]] maro skleidėją ir taip nulėmė šių įsimintinų drakių baigtį. <br /> <br /> Žalgirio razborkių aidas pasiekė netgi [[Vatikanas|Vatikaną]], visų Europos mafijų smegenų centrą su [[Popiežius|popiežium]] priešaky. Popiežius, matydamas Lietuvą kaip potencialią pigių moterų ir vaikų eksportuotoją, nutarė žūtbūt pašalinti Vytautą.<br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Vytautas, nors vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.<br /> <br /> Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.<br /> <br /> Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš laidynės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio. <br /> <br /> Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Vytautas_Didysis&diff=20783 2010-08-09T15:06:26Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas. <br /> <br /> == Jaunystė ==<br /> <br /> Vytautas gimė liūdnai pagarsėjusios [[Gediminaičių brigada|Gediminaičių brigados]] tuomečio autoriteto [[Kęstutis|Kęstučio]] šeimoje, Trakų pilies rūsyje, maždaug 1365 m., šiek tiek po vidurnakčio. Mėgstamiausi jaunojo Vytuko užsiėmimai buvo krikščionių misionierių medžioklė su skalikais, raganų kepimas ant laužų, karaimų ir totorių pogromai bei provokaciniai žygiai pasienio su [[Maskvos kunigaikštystės gauja|Maskvos kunigaikštystės kriminaliniu susivienijimu]] prieigose. Kęstutis, matydamas savo sūnaus talentus, apsisprendė perleisti savo, kaipo [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė|Lietuvos didžiojo nusikalstamo susivienijimo]] vadeivaikščio, sostą. Tačiau tam sutrukdė kitas ne mažiau ambicingas žaliūkas Jogaila, Kęstučio brolio ir sėbro [[Algirdas|Algirdo]] sūnus. Mat mirus Algirdui, Jogaila nutarė, kad tetrūksta pašalinti Kęstą ir tada visi [[Lietuva|Lietuvos]] mikrorajonai atsidurs jo rankose. <br /> <br /> == Kova dėl valdžios ==<br /> <br /> 1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. <br /> <br /> Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis. <br /> <br /> Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalįję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu. <br /> <br /> == Žalgirio razborkė ==<br /> <br /> Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. <br /> <br /> Kryžiuočiai apsidžiaugė gavę tokį netikėtą grobį ir nieko nelaukę puolė stačia galva į drakes su žemaitukais Telšių, Plungės ir Skuodo kabakuose, tačiau buvo sutikti su nelauktai stipriu pasipriešinimu ir netgi gavo nešti kudašių. Vytautas, matydamas, kad Kryžiuočiai nėra jau tokie kieti, nutarė nedelsiant veikti - susitaikė su Jogaila ir jo chlopakais, žėkais bei šlėktom, susitaikė ir su žemaitukais, ir dar nusisamdęs kareivių Šveikų būrį iš Čekijos, patraukė su visa gausia ''rebiatų'' chunta link Griunwaldo (''liet.'' Žalgirio) miestelio kabako kur įvyko nuožmiausios razborkės per visą Lietuvos istoriją. <br /> <br /> Iš pradžių razborkių įvykių eiga pranašavo kryžiuočių pergalę, kadangi Vytauto vedini chebrantai bežygiuodami kartu su Jogailos poliakais, šiek tiek atsiliko ir galų gale sustojo netoli Griunwaldo esančio kaimelio karčemoje ir ten mirtinai nusigėrė. Šiaip ne taip pabudusi po dviejų parų, Vytauto budulių kavalerija pamatė, kaip kryžiuočiai baigia triuškinti Jogailos pėstinikų diviziją. Dar kaip reikiant neišsipagiriojusi, Vyckos budulių armija, su išsprogusiomis akimis, lyg kokie čigonų taboro narkomanai, puolė kryžiuočių armiją iš kairiojo flango ir sudraskė į skutelius kiekvieną į rankas pakliuvusį [[Krikščionybė|krikščionybės]] maro skleidėją ir taip nulėmė šių įsimintinų drakių baigtį. <br /> <br /> Žalgirio razborkių aidas pasiekė netgi [[Vatikanas|Vatikaną]], visų Europos mafijų smegenų centrą su [[Popiežius|popiežium]] priešaky. Popiežius, matydamas Lietuvą kaip potencialią pigių moterų ir vaikų eksportuotoją, nutarė žūtbūt pašalinti Vytautą.<br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Vytautas, nors vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.<br /> <br /> Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.<br /> <br /> Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš laidynės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio. <br /> <br /> Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Vytautas_Didysis&diff=20782 2010-08-09T15:05:12Z

<p>Kiedis: Naujas puslapis: '''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių Viduramžių Lietuvos gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavi...</p> <hr /> <div>'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir prišikę, kad net vanduo patapo juodas. <br /> <br /> == Jaunystė ==<br /> <br /> Vytautas gimė liūdnai pagarsėjusios [[Gediminaičių brigada|Gediminaičių brigados]] tuomečio autoriteto [[Kęstutis|Kęstučio]] šeimoje, Trakų pilies rūsyje, maždaug 1365 m., šiek tiek po vidurnakčio. Mėgstamiausi jaunojo Vytuko užsiėmimai buvo krikščionių misionierių medžioklė su skalikais, raganų kepimas ant laužų, karaimų ir totorių pogromai bei provokaciniai žygiai pasienio su [[Maskvos kunigaikštystės gauja|Maskvos kunigaikštystės kriminaliniu susivienijimu]] prieigose. Kęstutis, matydamas savo sūnaus talentus, apsisprendė perleisti savo, kaipo [[Lietuvos didžioji kunigaikštystė|Lietuvos didžiojo nusikalstamo susivienijimo]] vadeivaikščio, sostą. Tačiau tam sutrukdė kitas ne mažiau ambicingas žaliūkas Jogaila, Kęstučio brolio ir sėbro [[Algirdas|Algirdo]] sūnus. Mat mirus Algirdui, Jogaila nutarė, kad tetrūksta pašalinti Kęstą ir tada visi [[Lietuva|Lietuvos]] mikrorajonai atsidurs jo rankose. <br /> <br /> == Kova dėl valdžios ==<br /> <br /> 1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. <br /> <br /> Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis vieną iš savo haremo [[Kūrva|kūrvų]] ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų kekšių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis. <br /> <br /> Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalįję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu. <br /> <br /> == Žalgirio razborkė ==<br /> <br /> Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. <br /> <br /> Kryžiuočiai apsidžiaugė gavę tokį netikėtą grobį ir nieko nelaukę puolė stačia galva į drakes su žemaitukais Telšių, Plungės ir Skuodo kabakuose, tačiau buvo sutikti su nelauktai stipriu pasipriešinimu ir netgi gavo nešti kudašių. Vytautas, matydamas, kad Kryžiuočiai nėra jau tokie kieti, nutarė nedelsiant veikti - susitaikė su Jogaila ir jo chlopakais, žėkais bei šlėktom, susitaikė ir su žemaitukais, ir dar nusisamdęs kareivių Šveikų būrį iš Čekijos, patraukė su visa gausia ''rebiatų'' chunta link Griunwaldo (''liet.'' Žalgirio) miestelio kabako kur įvyko nuožmiausios razborkės per visą Lietuvos istoriją. <br /> <br /> Iš pradžių razborkių įvykių eiga pranašavo kryžiuočių pergalę, kadangi Vytauto vedini chebrantai bežygiuodami kartu su Jogailos poliakais, šiek tiek atsiliko ir galų gale sustojo netoli Griunwaldo esančio kaimelio karčemoje ir ten mirtinai nusigėrė. Šiaip ne taip pabudusi po dviejų parų, Vytauto budulių kavalerija pamatė, kaip kryžiuočiai baigia triuškinti Jogailos pėstinikų diviziją. Dar kaip reikiant neišsipagiriojusi, Vyckos budulių armija, su išsprogusiomis akimis, lyg kokie čigonų taboro narkomanai, puolė kryžiuočių armiją iš kairiojo flango ir sudraskė į skutelius kiekvieną į rankas pakliuvusį [[Krikščionybė|krikščionybės]] maro skleidėją ir taip nulėmė šių įsimintinų drakių baigtį. <br /> <br /> Žalgirio razborkių aidas pasiekė netgi [[Vatikanas|Vatikaną]], visų Europos mafijų smegenų centrą su [[Popiežius|popiežium]] priešaky. Popiežius, matydamas Lietuvą kaip potencialią pigių moterų ir vaikų eksportuotoją, nutarė žūtbūt pašalinti Vytautą.<br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Vytautas, nors vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis.<br /> <br /> Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti.<br /> <br /> Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš laidynės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio. <br /> <br /> Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Rumunija&diff=20563 2010-07-31T15:09:12Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Rumunija''' - valstybė pietryčių Europoje, besiribojanti su Moldavija, Bulgarija, Ukraina, Serbija ir Vengrija. Iš rytų pusės ją skalauja Juodoji jūra, į kurią kadaise Vytauto Didžiojo arklių kaimenė myžo. <br /> <br /> <br /> == Ekonomika ==<br /> <br /> <br /> Rumunija yra didžiausia pasaulyje čigonų eksportuotoja, per metus išleidžianti į apyvartą apie 17 000 -25 000 naujų, drąsių, įžūlių ir labai įkyrių sukčių, plėšikų ir vagių, kurie paprastai yra tamsesnio gymio nei baltaodžiai, tačiau šviesesni nei [[Negras|negrai]]. 2007 m. Rumunijai tapus [[Europos Sąjunga|Europos sąjungos]] nare ir tuo būdu atsivėrus Eurozonos sienoms, čigonų eksportas išaugo kone trigubai.<br /> <br /> == Kultūra ==<br /> <br /> <br /> Turbūt pats žymiausias visų laikų rumunas yra Dracula. Jis gimė 1431 m. Transilvanijoje ir gyvena iki šiol (tik neaišku kur), nes yra nemirtingas. Jam nemirtingumą suteikia jaunų žmonių kraujas, kurį jis vidurnaktį, pasivertęs šikšnosparniu, siurbia iš miegančių ir nieko nenutuokiančių žmonių. Dracula už padarytas nusikalstamas veikas yra paieškomas Interpolo ir cėžėvė.<br /> <br /> [[Category:Vietovardžiai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Rumunija&diff=20561 2010-07-31T15:07:58Z

<p>Kiedis: /* Kultūra */</p> <hr /> <div>'''Rumunija''' - valstybė pietryčių Europoje, besiribojanti su Moldavija, Bulgarija, Ukraina, Serbija ir Vengrija. Iš rytų pusės ją skalauja Juodoji jūra, į kurią kadaise Vytauto Didžiojo arklių kaimenė myžo. <br /> <br /> <br /> == Ekonomika ==<br /> <br /> <br /> Rumunija yra didžiausia pasaulyje čigonų eksportuotoja, per metus išleidžianti į apyvartą apie 17 000 -25 000 naujų, drąsių, įžūlių ir labai įkyrių sukčių, plėšikų ir vagių, kurie paprastai yra tamsesnio gymio nei baltaodžiai, tačiau šviesesni nei [[Negras|negrai]]. 2007 m. Rumunijai tapus [[Europos Sąjunga|Europos sąjungos]] nare ir tuo būdu atsivėrus Eurozonos sienoms, čigonų eksportas išaugo kone trigubai.<br /> <br /> == Kultūra ==<br /> <br /> <br /> Turbūt pats žymiausias visų laikų rumunas yra Dracula. Jis gimė 1431 m. Transilvanijoje ir gyvena iki šiol (tik neaišku kur), nes yra nemirtingas. Jam nemirtingumą suteikia jaunų žmonių kraujas, kurį jis vidurnaktį, pasivertęs šikšnosparniu, siurbia iš miegančių ir nieko nenutuokiančių žmonių. Dracula už padarytas nusikalstamas veikas yra paieškomas Interpolo ir cėžėvė.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Rumunija&diff=20560 2010-07-31T15:07:12Z

<p>Kiedis: Naujas puslapis: '''Rumunija''' - valstybė pietryčių Europoje, besiribojanti su Moldavija, Bulgarija, Ukraina, Serbija ir Vengrija. Iš rytų pusės ją skalauja Juodoji jūra, į kurią kadaise ...</p> <hr /> <div>'''Rumunija''' - valstybė pietryčių Europoje, besiribojanti su Moldavija, Bulgarija, Ukraina, Serbija ir Vengrija. Iš rytų pusės ją skalauja Juodoji jūra, į kurią kadaise Vytauto Didžiojo arklių kaimenė myžo. <br /> <br /> <br /> == Ekonomika ==<br /> <br /> <br /> Rumunija yra didžiausia pasaulyje čigonų eksportuotoja, per metus išleidžianti į apyvartą apie 17 000 -25 000 naujų, drąsių, įžūlių ir labai įkyrių sukčių, plėšikų ir vagių, kurie paprastai yra tamsesnio gymio nei baltaodžiai, tačiau šviesesni nei [[Negras|negrai]]. 2007 m. Rumunijai tapus [[Europos Sąjunga|Europos sąjungos]] nare ir tuo būdu atsivėrus Eurozonos sienoms, čigonų eksportas išaugo kone trigubai.<br /> <br /> == Kultūra ==<br /> <br /> <br /> Turbūt pats žymiausias visų laikų rumunas yra Dracula. Jis gimė 1431 m. Transilvanijoje ir gyvena iki šiol (tik neaišku kur), nes yra nemirtingas. Jam nemirtingumą suteikia žmonių jaunų kraujas, kurį jis vidurnaktį, pasivertęs šikšnosparniu, siurbia iš miegančių ir nieko nenutuokiančių žmonių. Dracula už padarytas nusikalstamas veikas yra paieškomas Interpolo ir cėžėvė.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Londonas&diff=20559 2010-07-31T14:30:57Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Londonas''' yra [[Anglija|Anglijos]] sostinė. Dar neseniai (grubiai nuo [[2000]] iki [[2008]] m.) beveik pusė visų šio miesto gyventojų buvo nelegalūs emigrantai iš [[Lenkija|Lenkijos]], [[Lietuva|Lietuvos]], [[Rumunija|Rumunijos]] ir [[Bulgarija|Bulgarijos]]. Tačiau užėjusi pasaulinė [[Krizė|finansų krizė]] sumažino emigrantų skaičių Londone, todėl smarkiai nukentėjo šio miesto pasaulinis prestižas ir ekonomika. Londono ''getai'', kur gyvendavo emigrantai ''(vidutiniškai 18 asmenų viename dvylikos kvadratų kambaryje su bendra kriaukle ir [[Šūdviedris|šūdviedriu]])'' užėjus krizei ištuštėjo. <br /> <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Vienas nežymus (todėl labai susireikšminęs) lietuvių lingvistas, dar [[Antanas Smetona|Smetonos]] laikais iškėlė hipotezę, kad Londono vardas kilęs iš lietuviško žodžio ''landynė''. Mat kadaise toje vietovėje, kur dabar yra Londonas, lietuvių protėviai, slėpdamiesi nuo [[Airija|airių]] ir [[Škotija|škotų]], pasistatė kažin kokią bomžišką landynę ir joje sėkmingai slapstėsi. Ši lietuviška hipotezė dabar yra neginčijama ir pripažįstama pasauliniu mastu. Tai labai svarbus žingsnis toliau garsinant ir sureikšminant Lietuvos vardą pasaulyje. Dabar sekantis žingsnis plečiant Lietuvos Imperiją yra atatinkamai &quot;paruošti&quot; istorinius dokumentus ir pareikšti suverenios Lietuvos Respublikos pretenzijas į Londoną ir jo apylinkių teritorijas.<br /> <br /> <br /> [[Category:Miestai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11743 2009-12-26T16:06:32Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''&quot;Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai i palikam kap stovym.&quot;'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' nurodo išėjimo arba pasišalinimo veiksmą, o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų ir leisti vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11742 2009-12-26T16:05:31Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''&quot;Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai i palikam kap stovym.&quot;'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' žymi išėjimo arba pasišalinimo veiksmą, o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų ir leisti vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11741 2009-12-26T16:03:58Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''&quot;Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai i palikam kap stovym.&quot;'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' žymi ''išėjimo'', ''pasišalinimo'' veiksmą, o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų ir leisti vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Londonas&diff=11713 2009-12-25T18:07:34Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Londonas''' yra [[Anglija|Anglijos]] sostinė. Dar neseniai (grubiai nuo [[2000]] iki [[2008]] m.) beveik pusė visų šio miesto gyventojų buvo nelegalūs emigrantai iš [[Lenkija|Lenkijos]], [[Lietuva|Lietuvos]], [[Rumunija|Rumunijos]] ir [[Bulgarija|Bulgarijos]]. Tačiau užėjusi pasaulinė [[Krizė|finansų krizė]] sumažino emigrantų skaičių Londone, todėl smarkiai nukentėjo šio miesto pasaulinis prestižas ir ekonomika. Londono ''getai'', kur gyvendavo emigrantai ''(vidutiniškai 18 asmenų viename dvylikos kvadratų kambaryje su bendra kriaukle ir [[Šūdviedris|šūdviedriu]])'' užėjus krizei ištuštėjo. <br /> <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Vienas nežymus (todėl labai susireikšminęs) lietuvių lingvistas, dar [[Antanas Smetona|Smetonos]] laikais iškėlė hipotezę, kad Londono vardas kilęs iš lietuviško žodžio ''landynė''. Mat kadaise toje vietovėje, kur dabar yra Londonas, lietuvių protėviai, slėpdamiesi nuo [[Airija|airių]] ir [[Škotija|škotų]], pasistatė kažin kokią bomžišką landynę ir joje sėkmingai slapstėsi. Ši lietuviška hipotezė dabar yra neginčijama ir pripažįstama pasauliniu metu. Tai labai svarbus žingsnis toliau garsinant ir sureikšminant Lietuvos vardą pasaulyje. Dabar sekantis žingsnis plečiant Lietuvos Imperiją yra atatinkamai &quot;paruošti&quot; istorinius dokumentus ir pareikšti suverenios Lietuvos Respublikos pretenzijas į Londoną ir jo apylinkių teritorijas.<br /> <br /> <br /> [[Category:Miestai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11712 2009-12-25T15:52:48Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''&quot;Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai i palikam kap stovym.&quot;'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų ir leisti vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11711 2009-12-25T15:38:31Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''&quot;Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai palikom kap stovym.&quot;'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų ir leisti vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11710 2009-12-25T15:37:32Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''&quot;Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai palikom kap stovym.&quot;'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11709 2009-12-25T15:36:38Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai palikom kap stovym.'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11708 2009-12-25T15:36:01Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai palikom kap stovy.'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11707 2009-12-25T15:30:10Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Prieš maždaug 500 metų lietuviai vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' (tiek žmogui, tiek ir gyvūliams). Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11706 2009-12-25T15:28:00Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Prieš maždaug 500 metų lietuviai vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti''. Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11705 2009-12-25T15:27:06Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Prieš maždaug 500 metų lietuviai vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti''. Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Dv%C4%97sti&diff=11704 2009-12-25T15:25:23Z

<p>Kiedis: Naujas puslapis: '''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' liet...</p> <hr /> <div>'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Prieš maždaug 500 metų lietuviai vietoj dabartinio numirti vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti''. Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Eufemizmas&diff=11692 2009-12-24T21:34:38Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Eufemizmas''' yra kokio nors negražaus daikto ar reiškinio pasakymas švelnesniais žodžiais. Eufemizmai yra labai paplitę šių laikų kasdieniame gyvenime, kultūroje ir politikoje. Eufemizmus labai meksta tolerastai ir kiti [[Politinis_korektiškumas|politiškai korektiški]] individai.<br /> <br /> <br /> == Pavyzdžiai ==<br /> <br /> ''Lytiškai santykiauti'' - [[Seksas|pistis]];<br /> <br /> ''Senjorai'' - [[Pensinykai|senukai]], kriošenos, klipatos;<br /> <br /> ''Politinis stabilumas'' - opozicijos uždraudimas;<br /> <br /> ''Laisvo elgesio moteris'' - [[Kūrva|kūrva]];<br /> <br /> ''Viešosios tvarkos pažeidimas'' - myžimas ant kokio nors paminklo ar įstaigos pastato;<br /> <br /> ''Išvietė'' - šikinykas;<br /> <br /> ''Taikos palaikymo operacija'' - okupacija;<br /> <br /> ''Krūtinė'' - [[Papai|papai]];<br /> <br /> ''Ikiteisminis tyrimas'' - bylos nenagrinėjimas negavus kyšio;<br /> <br /> ''Atlikti didelius reikalus'' - nusišikti;<br /> <br /> ''Viduriavimas'' - apsitriedimas;<br /> <br /> ''Darbuotis ranka'' - dročinti [[Bybys|bybį]];<br /> <br /> ''Sėdynė'' - šikna;<br /> <br /> ''Neutralizuoti'' - užmušti;<br /> <br /> ''Juodaodis'' - negras.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Eufemizmas&diff=11669 2009-12-24T12:23:59Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Eufemizmas''' yra kokio nors negražaus daikto ar reiškinio pasakymas švelnesniais žodžiais. Eufemizmai yra labai paplitę šių laikų kasdieniame gyvenime, kultūroje ir politikoje.<br /> <br /> <br /> == Pavyzdžiai ==<br /> <br /> ''Lytiškai santykiauti'' - pistis;<br /> <br /> ''Senjorai'' - senukai, kriošenos, klipatos;<br /> <br /> ''Politinis stabilumas'' - opozicijos uždraudimas;<br /> <br /> ''Laisvo elgesio moteris'' - kurva;<br /> <br /> ''Išvietė'' - šikinykas;<br /> <br /> ''Taikos palaikymo operacija'' - okupacija;<br /> <br /> ''Krūtinė'' - papai;<br /> <br /> ''Viduriavimas'' - apsitriedimas;<br /> <br /> ''Darbuotis ranka'' - dročinti bybį;<br /> <br /> ''Sėdynė'' - šikna;<br /> <br /> ''Neutralizuoti'' - užmušti.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Eufemizmas&diff=11668 2009-12-24T12:23:47Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>Eufemizmas yra kokio nors negražaus daikto ar reiškinio pasakymas švelnesniais žodžiais. Eufemizmai yra labai paplitę šių laikų kasdieniame gyvenime, kultūroje ir politikoje.<br /> <br /> <br /> == Pavyzdžiai ==<br /> <br /> ''Lytiškai santykiauti'' - pistis;<br /> <br /> ''Senjorai'' - senukai, kriošenos, klipatos;<br /> <br /> ''Politinis stabilumas'' - opozicijos uždraudimas;<br /> <br /> ''Laisvo elgesio moteris'' - kurva;<br /> <br /> ''Išvietė'' - šikinykas;<br /> <br /> ''Taikos palaikymo operacija'' - okupacija;<br /> <br /> ''Krūtinė'' - papai;<br /> <br /> ''Viduriavimas'' - apsitriedimas;<br /> <br /> ''Darbuotis ranka'' - dročinti bybį;<br /> <br /> ''Sėdynė'' - šikna;<br /> <br /> ''Neutralizuoti'' - užmušti.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Eufemizmas&diff=11667 2009-12-24T12:23:31Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>Eufemizmas yra kokio nors negražaus daikto ar reiškinio pasakymas švelnesniais žodžiais. Eufemizmai yra labai paplitę šių laikų kasdieniame gyvenime, kultūroje ir politikoje.<br /> <br /> <br /> == Pavyzdžiai ==<br /> <br /> ''Lytiškai santykiauti'' - pistis;<br /> <br /> ''Senjorai'' - senukai, kriošenos, klipatos;<br /> <br /> ''Politinis stabilumas'' - opozicijos uždraudimas<br /> <br /> ''Laisvo elgesio moteris'' - kurva;<br /> <br /> ''Išvietė'' - šikinykas;<br /> <br /> ''Taikos palaikymo operacija'' - okupacija;<br /> <br /> ''Krūtinė'' - papai;<br /> <br /> ''Viduriavimas'' - apsitriedimas;<br /> <br /> ''Darbuotis ranka'' - dročinti bybį;<br /> <br /> ''Sėdynė'' - šikna;<br /> <br /> ''Neutralizuoti'' - užmušti.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Eufemizmas&diff=11666 2009-12-24T12:23:12Z

<p>Kiedis: Naujas puslapis: Eufemizmas yra kokio nors negražaus daikto ar reiškinio pasakymas švelnesniais žodžiais. Eufemizmai yra labai paplitę šių laikų kasdieniame gyvenime, kultūroje ir politiko...</p> <hr /> <div>Eufemizmas yra kokio nors negražaus daikto ar reiškinio pasakymas švelnesniais žodžiais. Eufemizmai yra labai paplitę šių laikų kasdieniame gyvenime, kultūroje ir politikoje.<br /> <br /> <br /> == Pavyzdžiai ==<br /> <br /> ''Lytiškai santykiauti (euf.)'' - pistis;<br /> <br /> ''Senjorai'' - senukai, kriošenos, klipatos;<br /> <br /> ''Politinis stabilumas'' - opozicijos uždraudimas<br /> <br /> ''Laisvo elgesio moteris'' - kurva;<br /> <br /> ''Išvietė'' - šikinykas;<br /> <br /> ''Taikos palaikymo operacija'' - okupacija;<br /> <br /> ''Krūtinė'' - papai;<br /> <br /> ''Viduriavimas'' - apsitriedimas;<br /> <br /> ''Darbuotis ranka'' - dročinti bybį;<br /> <br /> ''Sėdynė'' - šikna;<br /> <br /> ''Neutralizuoti'' - užmušti.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=I%C5%A1matos&diff=11664 2009-12-24T11:37:45Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Išmatos''' yra žodžio ''šūdas'' [[Eufemizmas|eufemizmas]]. Šį žodį labiausiai yra linkę vartoti žmonės, kurie laiko save esančiais aukštesnės kultūros ir išsilavinimo nei kiti. Taip pat šį žodį vartoja [[Dievas|dievobaimingi]] davatkos, nes ištarti žodį ''šūdas'' yra mirtinai šūdina nuodėmė, ir apskritai kalbėti ar galvoti apie aną galą (sėklides, [[Bybys|varpą]], [[Putė|vaginą]], klitorį, tarpvietę, [[Šiknaskylė|šiknaskylę]], gaktaplaukius ir t.t.) religingiems žmonėms yra griežtai draudžiama. Todėl jei kada nors gyvenime šiems davatkoms tenka būtinybė pasakyti kažką šūdino, tai jie visada yra labiau linkę sakyti ''išmatos'', o ne ''šūdas''.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=I%C5%A1matos&diff=11663 2009-12-24T11:37:04Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Išmatos''' yra žodžio ''šūdas'' [[Eufemizmas|eufemizmas]]. Šį žodį labiausiai yra linkę vartoti žmonės, kurie laiko save esančiais aukštesnės kultūros ir išsilavinimo nei kiti. Taip pat šį žodį vartoja [[Dievas|dievobaimingi]] davatkos, nes ištarti žodį ''šūdas'' yra mirtinai šūdina nuodėmė, ir apskritai kalbėti ar galvoti apie aną galą (sėklides, [[Bybys|varpą]], [[Putė|vaginą]], klitorį, tarpvietę, [[Šiknaskylė|šiknaskylę]], gaktaplaukius ir t.t.) religingiems žmonėms yra griežtai draudžiama. Todėl jei kada nors gyvenime šiems davatkoms ir tenka būtinybė pasakyti kažką šūdino, tai jie visada yra labiau linkę sakyti ''išmatos'', o ne ''šūdas''.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=I%C5%A1matos&diff=11662 2009-12-24T11:36:07Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Išmatos''' yra žodžio ''šūdas'' [[Eufemizmas|eufemizmas]]. Šį žodį labiausiai yra linkę vartoti žmonės, kurie laiko save esančiais aukštesnės kultūros ir išsilavinimo nei kiti. Taip pat šį žodį vartoja dievobaimingi davatkos, nes ištarti žodį ''šūdas'' yra mirtinai šūdina nuodėmė, ir apskritai kalbėti ar galvoti apie aną galą (sėklides, [[Bybys|varpą]], [[Putė|vaginą]], klitorį, tarpvietę, [[Šiknaskylė|šiknaskylę]], gaktaplaukius ir t.t.) religingiems žmonėms yra griežtai draudžiama. Todėl jei kada nors gyvenime šiems davatkoms ir tenka būtinybė pasakyti kažką šūdino, tai jie visada yra labiau linkę sakyti ''išmatos'', o ne ''šūdas''.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=I%C5%A1matos&diff=11661 2009-12-24T11:34:59Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Išmatos''' yra žodžio ''šūdas'' [[Eufemizmas|eufemizmas]]. Šį žodį labiausiai yra linkę vartoti žmonės, kurie laiko save esančiais aukštesnės kultūros ir išsilavinimo nei kiti. Taip pat šį žodį vartoja dievobaimingi davatkos, nes ištarti žodį ''šūdas'' yra mirtinai šūdina nuodėmė, ir apskritai kalbėti ar galvoti apie aną galą (sėklides, [[Bybys|varpą]], [[Putė|vaginą]], klitorį, tarpvietę, šiknaskylę, gaktaplaukius ir t.t.) religingiems žmonėms yra griežtai draudžiama. Todėl jei kada nors gyvenime šiems davatkoms ir tenka būtinybė pasakyti kažką šūdino, tai jie visada yra labiau linkę sakyti ''išmatos'', o ne ''šūdas''.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=I%C5%A1matos&diff=11660 2009-12-24T11:31:18Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Išmatos''' yra žodžio ''šūdas'' [[Eufemizmas|eufemizmas]]. Šį žodį labiausiai yra linkę vartoti žmonės, kurie laiko save esančiais aukštesnės kultūros ir išsilavinimo nei kiti. Taip pat šį žodį vartoja dievobaimingi davatkos, nes ištarti žodį ''šūdas'' yra mirtinai šūdina nuodėmė, ir apskritai kalbėti ar galvoti apie aną galą (sėklides, [[Bybys|varpą]], vaginą, klitorį, tarpvietę, šiknaskylę, gaktaplaukius ir t.t.) religingiems žmonėms yra griežtai draudžiama. Todėl jei kada nors gyvenime šiems davatkoms ir tenka būtinybė pasakyti kažką šūdino, tai jie visada yra labiau linkę sakyti ''išmatos'', o ne ''šūdas''.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=I%C5%A1matos&diff=11659 2009-12-24T11:30:07Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Išmatos''' yra žodžio ''šūdas'' [[Eufemizmas|eufemizmas]]. Šį žodį labiausiai yra linkę vartoti žmonės, kurie laiko save esančiais aukštesnės kultūros ir išsilavinimo nei kiti. Taip pat šį žodį vartoja dievobaimingi davatkos, nes ištarti žodį ''šūdas'' yra mirtinai šūdina nuodėmė, ir apskritai kalbėti ar galvoti apie aną galą (sėklides, varpą, vaginą, klitorį, tarpvietę, šiknaskylę, gaktaplaukius ir t.t.) religingiems žmonėms yra griežtai draudžiama. Todėl jei kada nors gyvenime šiems davatkoms ir tenka būtinybė pasakyti kažką šūdino, tai jie visada yra labiau linkę sakyti ''išmatos'', o ne ''šūdas''.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=I%C5%A1matos&diff=11658 2009-12-24T11:26:49Z

<p>Kiedis: Naujas puslapis: '''Išmatos''' yra žodžio ''šūdas'' eufemizmas. Šį žodį labiausiai yra linkę vartoti žmonės, kurie laiko save esančiais aukštesnės kultūros ir išsilav...</p> <hr /> <div>'''Išmatos''' yra žodžio ''šūdas'' [[Eufemizmas|eufemizmas]]. Šį žodį labiausiai yra linkę vartoti žmonės, kurie laiko save esančiais aukštesnės kultūros ir išsilavinimo nei kiti. Taip pat šį žodį vartoja dievobaimingi davatkos, nes ištarti žodį ''šūdas'' yra mirtinai šūdina nuodėmė, ir apskritai kalbėti ar galvoti apie aną galą (sėklides, varpą, vaginą, klitorį, tarpvietę, šiknaskylę, gaktaplaukius ir t.t.) religingiems žmonėms yra griežtai draudžiama.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%BDydr%C5%ABnas_Ilgauskas&diff=11657 2009-12-24T10:56:08Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>'''Žydrūnas Ilgauskas''', [[JAV]] geriau žinomas kaip '''Big Ž''', yra kašioras ir Lietuvos valstybės išdavikas, žaidžiantis NBA. <br /> <br /> Krepšininko karjerą pradėjo [[1994]] m. Kauno &quot;Atleto&quot; komandoje, kurią treniravo garsus ir ūmus Lietuvos krepšinio treneris, į ežį panašus [[Vladas Garastas]]. Dėl dygliuoto trenerio charakterio prasidėjo nesutarimai tarp Garasto ir Ilgausko, kurių apogėjus pasiekė [[1996]] m. kai eilinį kartą ant Žydrūno įsiutęs Garastas privertė krepšininką žaisti su sulaužyta koja ir dar išvadino jį tinginiu. Neapsikentęs Big Ž slapta pabėgo į štatus. Tai sukrėtė visą [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenę ir Ilgauskas netrukus buvo paskelbtas Tėvynės Išdaviku. <br /> <br /> Amerikoje jį pastebėjo vienas [[NBA]] ''(angl. Negro Basketball Association)'' lygos trenerių ir pakvietė į komandą. Amerikos klinikoje Ilgauskui su metaliniais medvaržčiais ir viniais buvo suremontuoti nulūžę kojos kaulai ir Žydrūnas vėl galėjo savo unikalia slunkiaus poza lakstyti po aikštelę ir uostyti nigerių pažastis (dėl šio polinkio Ilgauskui ne vieną sykį buvo gerai užvožta iš alkūnės). Labiausiai Ilgauskas vertinamas už atkakotus kamuolius ir blokuotus varžovų metimus (tačiau pats gauna blokų dar daugiau). Taip pat Žydrūnas puikiai moka žingsniuoti baudos aikštelėje ir dėl šių savybių yra sulaukęs pagyrų iš paties [[Jurijus Smoriginas|Jurijaus Smorigino]], didžiojo Lietuvos chujeografo.<br /> <br /> Per visą krepšininko karjerą Ilgauskas juto spaudimą iš įtakingų Lietuvos [[Dibilai|malalietkų krepšinio ekspertų]], kurie ragino jį nors kartą sužaisti už Lietuvos rinktinę idant jam būtų panaikintas Tėvynės Išdaviko statusas. Ilgauskas visada žadėjo, bet niekad taip ir neištesėjo sužaisti už Lietuvos rinktinę.<br /> <br /> <br /> [[Category:Krepšininkai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%BDydr%C5%ABnas_ilgauskas&diff=11656 2009-12-24T10:54:57Z

<p>Kiedis: Žydrūnas ilgauskas pervadintas į Žydrūnas Ilgauskas</p> <hr /> <div>#REDIRECT [[Žydrūnas Ilgauskas]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%BDydr%C5%ABnas_Ilgauskas&diff=11655 2009-12-24T10:54:57Z

<p>Kiedis: Žydrūnas ilgauskas pervadintas į Žydrūnas Ilgauskas</p> <hr /> <div>'''Žydrūnas Ilgauskas''', [[JAV]] geriau žinomas kaip '''Big Ž''', yra kašioras ir Lietuvos valstybės išdavikas, žaidžiantis NBA. <br /> <br /> Krepšininko karjerą pradėjo [[1994]] m. Kauno &quot;Atleto&quot; komandoje, kurią treniravo garsus ir ūmus Lietuvos krepšinio treneris, į ežį panašus [[Vladas Garastas]]. Dėl dygliuoto trenerio charakterio prasidėjo nesutarimai tarp Garasto ir Ilgausko, kurių apogėjus pasiekė [[1996]] m. kai eilinį kartą ant Žydrūno įsiutęs Garastas privertė krepšininką žaisti su sulaužyta koja ir dar išvadino jį tinginiu. Neapsikentęs Big Ž slapta pabėgo į štatus. Tai sukrėtė visą [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenę ir Ilgauskas netrukus buvo paskelbtas Tėvynės Išdaviku. <br /> <br /> Amerikoje jį pastebėjo vienas [[NBA]] ''(angl. Negro Basketball Association)'' lygos trenerių ir pakvietė į komandą. Amerikos klinikoje Ilgauskui su metaliniais medvaržčiais ir viniais buvo suremontuoti nulūžę kojos kaulai ir Žydrūnas vėl galėjo savo unikalia slunkiaus poza lakstyti po aikštelę ir uostyti nigerių pažastis (dėl šio polinkio Ilgauskui ne vieną sykį buvo gerai užvožta iš alkūnės). Labiausiai Ilgauskas vertinamas už atkakotus kamuolius ir blokuotus varžovų metimus (tačiau pats gauna blokų dar daugiau). Taip pat Žydrūnas puikiai moka žingsniuoti baudos aikštelėje ir dėl šių savybių yra sulaukęs pagyrų iš paties [[Jurijus Smoriginas|Jurijaus Smorigino]], didžiojo Lietuvos chujeografo.<br /> <br /> Per visą krepšininko karjerą Ilgauskas juto spaudimą iš įtakingų Lietuvos malalietkų krepšinio ekspertų, kurie ragino jį nors kartą sužaisti už Lietuvos rinktinę idant jam būtų panaikintas Tėvynės Išdaviko statusas. Ilgauskas visada žadėjo, bet niekad taip ir neištesėjo sužaisti už Lietuvos rinktinę.<br /> <br /> <br /> [[Category:Krepšininkai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Josifas_Stalinas&diff=11613 2009-12-23T14:10:05Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Stalin.jpg|300px|thumb|right|Jofkė Stalinas visame savo gražume]]<br /> '''Juozapas Stalinas''' (Kitaip dar - Josefas Džiugašvilis, Koba, rus. ''Сталин'') - toks [[šūdai|šūdinas]], toks sušiktas veikėjas, kad didesnę šlykštynę žmonijos istorijoje sunku surasti. Bene tik [[Emo|Hitleris]] gali būti šūdinesnis už Staliną. Bet ir tai daugelis tuo abejoja, teigdami, kad Stalinas visvien dar šūdinesnis.<br /> <br /> Kažkada buvo paskaičiuota, kad iš visų diktatorių, kokie tik kada nors gyveno, Stalinas yra kaltas dėl paties didžiausio žmonių nužudymų skaičiaus. Kažkodėl tai atrodo visai panašu į tiesą, net nesiaiškinant, kokie tie skaičiai buvo.<br /> <br /> <br /> == Biografija ==<br /> Žinomas vagis, plėšikas. Prieš [[Spalio perversmas|Spalio perversmą]] [[Gruzija|Gruzijoje]] užsiiminėjo &quot;ekspropriacija&quot;, t.y., traukinių ir bankų plėšimu su tikslu panaudoti pinigus [[kompartija|kompartijos]] tikslams. Panašia veikla, beje, užsiimdinėjo ir lietuvišką kilmę turintis [[Dzeržinskis]], tiesa, šis traukinius plėšė [[Lietuva|Lietuvoje]].<br /> <br /> Kai vėliau Stalinas pakliuvo į valdžią, tai ir elgėsi, kaip banditas-[[komunistai|komunistas]], tad nenuostabu, kad tapo tuo, kuo tapo.<br /> <br /> Lošė šachmatais su [[Nikolajus Ježovas|Nikolajumi Ježovu]] ir pralošė, matyt dėl to ir sušaudė jį vėliau.<br /> <br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Stalinas mirė 1953 m. pietaudamas su L.Berija, [[Никита Хрущев|N.Chruščiovu]], N.Bulganinu ir G.Malenkovu savo viloje ir užspringęs [[Šūdas|šūdų]] paplotėliu. Svečiai, matydami kad Stalinui kažkas negerai, apsimetė, kad nieko nemato ir toliau pietavo, o Stalinas jau pusiau paralyžiuotas bejėgiškai raičiojosi po stalu. Svečiams lyg niekur nieko išsiskirsčius, Stalinas liko galuotis vienui vienas. Tik po kelių dienų žmonės susiprotėjo aplankyti Staliną ir pažiūrėti ar jam viskas gerai. Tačiau susirinkusieji pamatė jau visai nusikamavusį ir benusibaigiantį Tautų Tėvą, kuriam iš burnos tuntais virto šūdų putos. Po dviejų valandų kažkur netikėtai sugiedojo gaidys ir Stalinas mirė.<br /> Pasak kai kurių šaltinių, prieš mirtį Stalinas staiga iškėlęs ranką į dangų kaip koks pranašas Izaijas ir pasiuntęs visus [[Naxui|nachui]].<br /> <br /> <br /> == Nuopelnai Lietuvai ==<br /> [[Lietuva|Lietuvos]] Šventuoju Juozapas Stalinas buvo paskelbtas del savo neeilinių nuopelnų Lietuvai, kurie išdėstyti žemiau.<br /> * [[1939]] metais Juozapo Stalino iniciatyva Lietuvai buvo grąžinti Vilnius ir Vilniaus kraštas.<br /> * [[1939]] metais Juozapo Stalino iš Lietuvos išvytas gyventojus terorizavęs diktatorius [[Smetona]] ir surengti laisvi rinkimai.<br /> * [[1940]] metais Juozapas Stalinas dovanoja Lietuvai už dyką Druskininkus, Ignaliną ir kas aplinkui juos.<br /> * [[1941]] metais Juozapas Stalinas už 7,5 milijono dolerių nuperka iš Vokietijos Lietuvai Memelį (dabartinę Klaipėda), Vilkaviškį ir kas aplinkui juos.<br /> Beveik iš karto po to, neoficialus Lietuvos pagonių vadas vyriausias vaidila paskelbia Josifą Staliną Lietuvos Šventuoju ir suteikia jam naują Juozapo vardą. Juozapas Stalinas Šventasis padidino Lietuvos teritoriją beveik trečdaliu, o gyventojų skaičių - ketvirtadaliu.<br /> * [[1939]]-[[1940]] metais Juozapas Stalinas išvijo iš Lietuvos 39 tūkstančius nenaudėlių, tuo ženkliai pagerindamas Lietuvos kriminogeninę padėtį. Gailėdamasis niekadėjų ir tikėdamas, kad jie pasitaisys, Juozapas Stalinas Šventasis leido jiems pasiimti jų žmonas ir vaikus, kad nesijaustų apleisti, o nedoras žmonas, panorėjusias sulaužyti santuokinę ištikimybę varu nuvarė kartu su vyrais.<br /> * [[1944]]-[[1953]] metais Juozapas Stalinas išvijo iš Lietuvos dar 118 tūkstančių nenaudėlių, irgi leisdamas jiems pasiimti žmonas ir vaikus, kaip ir praeitą kartą.<br /> * [[1939]]-[[1956]] metais Juozapas Stalinas sukūrė Lietuvoje švietimą, mokslą, kolūkius, žemės ūkį, gamyklas, aprūpino liaudį butais ir praturtino Lietuvos kultūrą, ne veltui didžiausia lietuvių poetė [[Salomėja Nėris]] sukūrė jam odę - Odę Stalinui!<br /> <br /> == Tautosaka apie Staliną ==<br /> Kol kas prisiminėm tik tiek (kas atsimena daugiau - papildykit):<br /> * [[Leninas]] - tėvelis, [[Stalinas]] - [[vagis]]! [[Leninas]] apšiko Stalinui akis...<br /> * [[SSSR]] reiškia Stalin Spizdil Sto Rublei (Stalinas pavogė šimtą rublių, rus. &quot;СССР - Сталин Спиздил Сто Рублей&quot;)<br /> * Lietuvos pagonys, skirtingai nuo kitų šalių pagonių, garbina ne šiaip Saulę, o Stalino Saulę. Tam reikalui Salomėja Neris sukūrė anksčiau minėtą folkloro dainą.<br /> <br /> [[Category:Politikai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Josifas_Stalinas&diff=11612 2009-12-23T14:08:25Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Stalin.jpg|300px|thumb|right|Jofkė Stalinas visame savo gražume]]<br /> '''Juozapas Stalinas''' (Kitaip dar - Josefas Džiugašvilis, Koba, rus. ''Сталин'') - toks [[šūdai|šūdinas]], toks sušiktas veikėjas, kad didesnę šlykštynę žmonijos istorijoje sunku surasti. Bene tik [[Emo|Hitleris]] gali būti šūdinesnis už Staliną. Bet ir tai daugelis tuo abejoja, teigdami, kad Stalinas visvien dar šūdinesnis.<br /> <br /> Kažkada buvo paskaičiuota, kad iš visų diktatorių, kokie tik kada nors gyveno, Stalinas yra kaltas dėl paties didžiausio žmonių nužudymų skaičiaus. Kažkodėl tai atrodo visai panašu į tiesą, net nesiaiškinant, kokie tie skaičiai buvo.<br /> <br /> <br /> == Biografija ==<br /> Žinomas vagis, plėšikas. Prieš [[Spalio perversmas|Spalio perversmą]] [[Gruzija|Gruzijoje]] užsiiminėjo &quot;ekspropriacija&quot;, t.y., traukinių ir bankų plėšimu su tikslu panaudoti pinigus [[kompartija|kompartijos]] tikslams. Panašia veikla, beje, užsiimdinėjo ir lietuvišką kilmę turintis [[Dzeržinskis]], tiesa, šis traukinius plėšė [[Lietuva|Lietuvoje]].<br /> <br /> Kai vėliau Stalinas pakliuvo į valdžią, tai ir elgėsi, kaip banditas-[[komunistai|komunistas]], tad nenuostabu, kad tapo tuo, kuo tapo.<br /> <br /> Lošė šachmatais su [[Nikolajus Ježovas|Nikolajumi Ježovu]] ir pralošė, matyt dėl to ir sušaudė jį vėliau.<br /> <br /> <br /> == Mirtis ==<br /> <br /> Stalinas mirė 1953 m. pietaudamas su L.Berija, N.Chruščiovu, N.Bulganinu ir G.Malenkovu savo viloje ir užspringęs [[Šūdas|šūdų]] paplotėliu. Svečiai, matydami kad Stalinui kažkas negerai, apsimetė, kad nieko nemato ir toliau pietavo, o Stalinas jau pusiau paralyžiuotas bejėgiškai raičiojosi po stalu. Svečiams lyg niekur nieko išsiskirsčius, Stalinas liko galuotis vienui vienas. Tik po kelių dienų žmonės susiprotėjo aplankyti Staliną ir pažiūrėti ar jam viskas gerai. Tačiau susirinkusieji pamatė jau visai nusikamavusį ir benusibaigiantį Tautų Tėvą, kuriam iš burnos tuntais virto šūdų putos. Po dviejų valandų kažkur netikėtai sugiedojo gaidys ir Stalinas mirė.<br /> Pasak kai kurių šaltinių, prieš mirtį Stalinas staiga iškėlęs ranką į dangų kaip koks pranašas Izaijas ir pasiuntęs visus [[Naxui|nachui]].<br /> <br /> <br /> == Nuopelnai Lietuvai ==<br /> [[Lietuva|Lietuvos]] Šventuoju Juozapas Stalinas buvo paskelbtas del savo neeilinių nuopelnų Lietuvai, kurie išdėstyti žemiau.<br /> * [[1939]] metais Juozapo Stalino iniciatyva Lietuvai buvo grąžinti Vilnius ir Vilniaus kraštas.<br /> * [[1939]] metais Juozapo Stalino iš Lietuvos išvytas gyventojus terorizavęs diktatorius [[Smetona]] ir surengti laisvi rinkimai.<br /> * [[1940]] metais Juozapas Stalinas dovanoja Lietuvai už dyką Druskininkus, Ignaliną ir kas aplinkui juos.<br /> * [[1941]] metais Juozapas Stalinas už 7,5 milijono dolerių nuperka iš Vokietijos Lietuvai Memelį (dabartinę Klaipėda), Vilkaviškį ir kas aplinkui juos.<br /> Beveik iš karto po to, neoficialus Lietuvos pagonių vadas vyriausias vaidila paskelbia Josifą Staliną Lietuvos Šventuoju ir suteikia jam naują Juozapo vardą. Juozapas Stalinas Šventasis padidino Lietuvos teritoriją beveik trečdaliu, o gyventojų skaičių - ketvirtadaliu.<br /> * [[1939]]-[[1940]] metais Juozapas Stalinas išvijo iš Lietuvos 39 tūkstančius nenaudėlių, tuo ženkliai pagerindamas Lietuvos kriminogeninę padėtį. Gailėdamasis niekadėjų ir tikėdamas, kad jie pasitaisys, Juozapas Stalinas Šventasis leido jiems pasiimti jų žmonas ir vaikus, kad nesijaustų apleisti, o nedoras žmonas, panorėjusias sulaužyti santuokinę ištikimybę varu nuvarė kartu su vyrais.<br /> * [[1944]]-[[1953]] metais Juozapas Stalinas išvijo iš Lietuvos dar 118 tūkstančių nenaudėlių, irgi leisdamas jiems pasiimti žmonas ir vaikus, kaip ir praeitą kartą.<br /> * [[1939]]-[[1956]] metais Juozapas Stalinas sukūrė Lietuvoje švietimą, mokslą, kolūkius, žemės ūkį, gamyklas, aprūpino liaudį butais ir praturtino Lietuvos kultūrą, ne veltui didžiausia lietuvių poetė [[Salomėja Nėris]] sukūrė jam odę - Odę Stalinui!<br /> <br /> == Tautosaka apie Staliną ==<br /> Kol kas prisiminėm tik tiek (kas atsimena daugiau - papildykit):<br /> * [[Leninas]] - tėvelis, [[Stalinas]] - [[vagis]]! [[Leninas]] apšiko Stalinui akis...<br /> * [[SSSR]] reiškia Stalin Spizdil Sto Rublei (Stalinas pavogė šimtą rublių, rus. &quot;СССР - Сталин Спиздил Сто Рублей&quot;)<br /> * Lietuvos pagonys, skirtingai nuo kitų šalių pagonių, garbina ne šiaip Saulę, o Stalino Saulę. Tam reikalui Salomėja Neris sukūrė anksčiau minėtą folkloro dainą.<br /> <br /> [[Category:Politikai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=Londonas&diff=11601 2009-12-23T11:31:19Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>Londonas yra Anglijos sostinė. Dar neseniai (grubiai nuo 2000 iki 2008 m.) beveik pusė visų šio miesto gyventojų buvo nelegalūs emigrantai iš Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos ir Bulgarijos. Tačiau užėjusi pasaulinė finansų krizė sumažino emigrantų skaičių Londone, todėl smarkiai nukentėjo šio miesto pasaulinis prestižas ir ekonomika. Londono ''getai'', kur gyvendavo emigrantai ''(vidutiniškai 18 asmenų viename dvylikos kvadratų kambaryje su bendra kriaukle ir šūdviedriu)'' užėjus krizei ištuštėjo. <br /> <br /> <br /> == Etimologija ==<br /> <br /> Vienas nežymus (todėl labai susireikšminęs) lietuvių lingvistas, dar Smetonos laikais iškėlė hipotezę, kad Londono vardas kilęs iš lietuviško žodžio ''landynė''. Mat kadaise toje vietovėje, kur dabar yra Londonas, lietuvių protėviai, slėpdamiesi nuo airių ir škotų, pasistatė kažin kokią bomžišką landynę ir joje sėkmingai slapstėsi. Ši lietuviška hipotezė dabar yra neginčijama ir pripažįstama pasauliniu metu. Tai labai svarbus žingsnis toliau garsinant ir sureikšminant Lietuvos vardą pasaulyje. Dabar sekantis žingsnis plečiant Lietuvos Imperiją yra atatinkamai &quot;paruošti&quot; istorinius dokumentus ir pareikšti suverenios Lietuvos Respublikos pretenzijas į Londoną ir jo apylinkių teritorijas.</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%A0%C5%ABdas(materija)&diff=11591 2009-12-22T20:43:06Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šūdas-2.jpg|thumb|left|300px|Irgi vat panaudojimas šūdo...]]<br /> '''Šūdas''' ar šiaip [[išmatos]] - vienas iš straipsnių, kurį itin kontribiūtina [[Vikipedija|vikipedijos]] dalyviai. Jie ten deda daug daug visokių nuosavo šūdo nuotraukų, su tuo pretekstu, esą tai enciklopedija ir mokslas, todėl šūdas turi būti visapusiškai ir detaliai fotografuojamas, pvz., &quot;raitytas šūdas&quot;, &quot;skystas šūdas&quot;, &quot;sudžiūvęs šūdas&quot;, &quot;nesuvirškinto maisto likučiai šūde&quot; ir t.t..<br /> <br /> Sakydami žodį šūdas nebūtinai omeny turime tą šūdą, kur iš užpakalio išlindo, tiesiog šūdas - labai plati sąvoka, kuria galima įvardinti beveik bet ką. Pvz.: &quot;''Kas per šūdas ten įvyko? Na žinai, tas šūdas, kur nuotraukas daro...''&quot;. Arba dar pvz.: &quot;''Kas čia per sausainiai? Hmmm... Pasirodo, skanūs, šūdas!''&quot;<br /> <br /> Pipedija laikosi padorumo ir moralės principų, todėl mes čia savo šūdo fotkių nedėsim.<br /> <br /> <br /> == Šūdas kulinarijoje ir medicinoje ==<br /> <br /> Jau nuo priešistorinių laikų šūdas buvo naudojamas žmogaus mitybai paįvairinti. Šūde gausu acetono ditrimalio, amoniako nitrato, anglies sulfito, dinukleutino rūgšties, vitaminų Z, J, B, todėl reguliariai vartojant šūdą sumažėja rizika susirgti hepatitu B, anoreksija ir cholera. Žmonėms, kenčiantiems nuo plaukų slinkimo rekomenduojama du kartus per dieną išsitrenkti plaukus su puse viedro šviežių išmatų. <br /> <br /> Iš šūdų galima pagaminti begalę įvairių valgių. Nesvarbu, ar šūdas dar garuojantis, ar trijų metų senumo, vis tiek įmanoma iš jų pasigaminti pilnaverčius pietus, kadangi šūdas dėl savo unikalios cheminės sudėties ilgiau nei bet kuris kitas maisto produktas išlaiko savo geriausias savybes. Iš ką tik pašikto šūdo rekomenduojama virti pienišką šūdų sriubą: į šviežiai primelžto pieno pusviedrį prikakojama ir viedras užkeliamas ant įkaitintos vyryklės. Nuolatos maišant įdedamos kelios česnako skiltys ir, jeigu turime, stambiai tarkuotų cukrinių runkelių. Nerekomenduojama dėti medaus, nes jau nuo seno žinoma, kad šaukštas medaus visą šūdo cisterną sugadina. Nuolatos maišyti, kol užvirs ir sriuba pasidarys balsvai rudos spalvos.<br /> <br /> Jeigu betvarkydami seną palėpę radote senų kačių, žiurkių, ar savo paties kadaise pašiktų ir užmirštų šūdų, neskubėkite išmesti. Atsargiai surinkite visus senus šūdus ''(būkite labai atsargūs su senais šūdais kurie ilgą laiką išbuvo sausose patalpose, nes jie būna labai trapūs ir smarkiai dulka, todėl netyčia įkvėpę šitų šūdų dulkių rizikuojate susirgti pačiu šūdiniausiu plaučių vėžiu koks tik begali būti, kurio vienas iš simptomų yra nevalingas ir nepagydomas gleivėtų šūdų varvėjimas pro burną ir nosį)'' ir supilkite juos į sloiką. Tada sugrūskite su grūstuvu ir gausis kulinariniai šūdų milteliai, kuriuos galima naudoti vietoj tirpios kavos arba apibarstyti šviežiai iškeptą pyragą ar kugelį. <br /> <br /> Taip pat šūdas gali pasitarnauti kaip įdaras koldūnams, cepelinams ar žemaitiškiems blynams. <br /> <br /> [[Vaizdas:Šūdas.jpg|300px|thumb|right|Paukščio šūdas]]<br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Vertelgos]]<br /> * [[Politika]]<br /> * [[Religija]]<br /> * [[Komunizmas]]<br /> * [[Gamyklinis alus]]<br /> <br /> Čia dar buvo kažkoks linkas į kažkokią [[Pedivikija|Pedivikiją]], kur visų rūšių šūdų nuotraukos, bet mes ištrynėm, nes lankytojai pradėjo grąsinti mums kad mus išpis [[naxuj]].<br /> <br /> [[Category:Daiktavardžiai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%A0%C5%ABdas(materija)&diff=11590 2009-12-22T20:42:24Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šūdas-2.jpg|thumb|left|300px|Irgi vat panaudojimas šūdo...]]<br /> '''Šūdas''' ar šiaip [[išmatos]] - vienas iš straipsnių, kurį itin kontribiūtina [[Vikipedija|vikipedijos]] dalyviai. Jie ten deda daug daug visokių nuosavo šūdo nuotraukų, su tuo pretekstu, esą tai enciklopedija ir mokslas, todėl šūdas turi būti visapusiškai ir detaliai fotografuojamas, pvz., &quot;raitytas šūdas&quot;, &quot;skystas šūdas&quot;, &quot;sudžiūvęs šūdas&quot;, &quot;nesuvirškinto maisto likučiai šūde&quot; ir t.t..<br /> <br /> Sakydami žodį šūdas nebūtinai omeny turime tą šūdą, kur iš užpakalio išlindo, tiesiog šūdas - labai plati sąvoka, kuria galima įvardinti beveik bet ką. Pvz.: &quot;''Kas per šūdas ten įvyko? Na žinai, tas šūdas, kur nuotraukas daro...''&quot;. Arba dar pvz.: &quot;''Kas čia per sausainiai? Hmmm... Pasirodo, skanūs, šūdas!''&quot;<br /> <br /> Pipedija laikosi padorumo ir moralės principų, todėl mes čia savo šūdo fotkių nedėsim.<br /> <br /> <br /> == Šūdas kulinarijoje ir medicinoje ==<br /> <br /> Jau nuo priešistorinių laikų šūdas buvo naudojamas žmogaus mitybai paįvairinti. Šūde gausu acetono ditrimalio, amoniako nitrato, anglies sulfito, dinukleutino rūgšties, vitaminų Z, J, B, todėl reguliariai vartojant šūdą sumažėja rizika susirgti hepatitu B, anoreksija ir cholera. Žmonėms, kenčiantiems nuo plaukų slinkimo rekomenduojama du kartus per dieną išsitrenkti plaukus su puse viedro šviežių išmatų. <br /> <br /> Iš šūdų galima pagaminti begalę įvairių valgių. Nesvarbu, ar šūdas dar garuojantis, ar trijų metų senumo, vis tiek įmanoma iš jų pasigaminti pilnaverčius pietus, kadangi šūdas dėl savo unikalios cheminės sudėties ilgiau nei bet kuris kitas maisto produktas išlaiko savo geriausias savybes. Iš ką tik pašikto šūdo rekomenduojama virti pienišką šūdų sriubą: į šviežiai primelžto pieno pusviedrį prikakojama ir viedras užkeliamas ant įkaitintos vyryklės. Nuolatos maišant įdedamos kelios česnako skiltys ir, jeigu turime, stambiai tarkuotų cukrinių runkelių. Nerekomenduojama dėti medaus, nes jau nuo seno žinoma, kad šaukštas medaus visą šūdo cisterną sugadina. Nuolatos maišyti, kol užvirs ir sriuba pasidarys balsvai rudos spalvos.<br /> <br /> Jeigu betvarkydami seną palėpę radote senų kačių, žiurkių, ar savo paties kadaise pašiktų ir užmirštų šūdų, neskubėkite išmesti. Atsargiai surinkite visus senus šūdus ''(būkite labai atsargūs su senais šūdais kurie ilgą laiką išbuvo sausose patalpose, nes jie būna labai trapūs ir smarkiai dulka, todėl netyčia įkvėpę šitų šūdų dulkių rizikuojate susirgti pačiu šūdiniausiu plaučių vėžiu koks tik gali būt, kurio vienas iš simptomų yra nevalingas ir nepagydomas gleivėtų šūdų varvėjimas pro burną ir nosį)'' ir supilkite juos į sloiką. Tada sugrūskite su grūstuvu ir gausis kulinariniai šūdų milteliai, kuriuos galima naudoti vietoj tirpios kavos arba apibarstyti šviežiai iškeptą pyragą ar kugelį. <br /> <br /> Taip pat šūdas gali pasitarnauti kaip įdaras koldūnams, cepelinams ar žemaitiškiems blynams. <br /> <br /> [[Vaizdas:Šūdas.jpg|300px|thumb|right|Paukščio šūdas]]<br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Vertelgos]]<br /> * [[Politika]]<br /> * [[Religija]]<br /> * [[Komunizmas]]<br /> * [[Gamyklinis alus]]<br /> <br /> Čia dar buvo kažkoks linkas į kažkokią [[Pedivikija|Pedivikiją]], kur visų rūšių šūdų nuotraukos, bet mes ištrynėm, nes lankytojai pradėjo grąsinti mums kad mus išpis [[naxuj]].<br /> <br /> [[Category:Daiktavardžiai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%A0%C5%ABdas(materija)&diff=11588 2009-12-22T20:41:34Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šūdas-2.jpg|thumb|left|300px|Irgi vat panaudojimas šūdo...]]<br /> '''Šūdas''' ar šiaip [[išmatos]] - vienas iš straipsnių, kurį itin kontribiūtina [[Vikipedija|vikipedijos]] dalyviai. Jie ten deda daug daug visokių nuosavo šūdo nuotraukų, su tuo pretekstu, esą tai enciklopedija ir mokslas, todėl šūdas turi būti visapusiškai ir detaliai fotografuojamas, pvz., &quot;raitytas šūdas&quot;, &quot;skystas šūdas&quot;, &quot;sudžiūvęs šūdas&quot;, &quot;nesuvirškinto maisto likučiai šūde&quot; ir t.t..<br /> <br /> Sakydami žodį šūdas nebūtinai omeny turime tą šūdą, kur iš užpakalio išlindo, tiesiog šūdas - labai plati sąvoka, kuria galima įvardinti beveik bet ką. Pvz.: &quot;''Kas per šūdas ten įvyko? Na žinai, tas šūdas, kur nuotraukas daro...''&quot;. Arba dar pvz.: &quot;''Kas čia per sausainiai? Hmmm... Pasirodo, skanūs, šūdas!''&quot;<br /> <br /> Pipedija laikosi padorumo ir moralės principų, todėl mes čia savo šūdo fotkių nedėsim.<br /> <br /> <br /> == Šūdas kulinarijoje ir medicinoje ==<br /> <br /> Jau nuo priešistorinių laikų šūdas buvo naudojamas žmogaus mitybai paįvairinti. Šūde gausu acetono ditrimalio, amoniako nitrato, anglies sulfito, dinukleutino rūgšties, vitaminų Z, J, B, todėl reguliariai vartojant šūdą sumažėja rizika susirgti hepatitu B, anoreksija ir cholera. Žmonėms, kenčiantiems nuo plaukų slinkimo rekomenduojama du kartus per dieną išsitrenkti plaukus su puse viedro šviežių išmatų. <br /> <br /> Iš šūdų galima pagaminti begalę įvairių valgių. Nesvarbu, ar šūdas dar garuojantis, ar trijų metų senumo, vis tiek įmanoma iš jų pasigaminti pilnaverčius pietus, kadangi šūdas dėl savo unikalios cheminės sudėties ilgiau nei bet kuris kitas maisto produktas išlaiko savo geriausias savybes. Iš ką tik pašikto šūdo rekomenduojama virti pienišką šūdų sriubą: į šviežiai primelžto pieno pusviedrį prikakojama ir viedras užkeliamas ant įkaitintos vyryklės. Nuolatos maišant įdedamos kelios česnako skiltys ir, jeigu turime, stambiai tarkuotų cukrinių runkelių. Nerekomenduojama dėti medaus, nes jau nuo seno žinoma, kad šaukštas medaus visą šūdo cisterną sugadina. Nuolatos maišyti, kol užvirs ir sriuba pasidarys balsvai rudos spalvos.<br /> <br /> Jeigu betvarkydami seną palėpę radote senų kačių, žiurkių, ar savo paties kadaise pašiktų ir užmirštų šūdų, neskubėkite išmesti. Atsargiai surinkite visus senus šūdus (''būkite labai atsargūs su senais šūdais kurie ilgą laiką išbuvo sausose patalpose, nes jie būna labai trapūs ir smarkiai dulka, todėl netyčia įkvėpę šitų šūdų dulkių rizikuojate susirgti pačiu šūdiniausiu plaučių vėžiu koks tik gali būt, kurio vienas iš simptomų yra nevalingas ir nepagydomas gleivėtų šūdų varvėjimas pro burną ir nosį'') ir supilkite juos į sloiką. Tada sugrūskite su grūstuvu ir gausis kulinariniai šūdų milteliai, kuriuos galima naudoti vietoj tirpios kavos arba apibarstyti šviežiai iškeptą pyragą ar kugelį. <br /> <br /> Taip pat šūdas gali pasitarnauti kaip įdaras koldūnams, cepelinams ar žemaitiškiems blynams. <br /> <br /> [[Vaizdas:Šūdas.jpg|300px|thumb|right|Paukščio šūdas]]<br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Vertelgos]]<br /> * [[Politika]]<br /> * [[Religija]]<br /> * [[Komunizmas]]<br /> * [[Gamyklinis alus]]<br /> <br /> Čia dar buvo kažkoks linkas į kažkokią [[Pedivikija|Pedivikiją]], kur visų rūšių šūdų nuotraukos, bet mes ištrynėm, nes lankytojai pradėjo grąsinti mums kad mus išpis [[naxuj]].<br /> <br /> [[Category:Daiktavardžiai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%A0%C5%ABdas(materija)&diff=11587 2009-12-22T20:40:58Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šūdas-2.jpg|thumb|left|300px|Irgi vat panaudojimas šūdo...]]<br /> '''Šūdas''' ar šiaip [[išmatos]] - vienas iš straipsnių, kurį itin kontribiūtina [[Vikipedija|vikipedijos]] dalyviai. Jie ten deda daug daug visokių nuosavo šūdo nuotraukų, su tuo pretekstu, esą tai enciklopedija ir mokslas, todėl šūdas turi būti visapusiškai ir detaliai fotografuojamas, pvz., &quot;raitytas šūdas&quot;, &quot;skystas šūdas&quot;, &quot;sudžiūvęs šūdas&quot;, &quot;nesuvirškinto maisto likučiai šūde&quot; ir t.t..<br /> <br /> Sakydami žodį šūdas nebūtinai omeny turime tą šūdą, kur iš užpakalio išlindo, tiesiog šūdas - labai plati sąvoka, kuria galima įvardinti beveik bet ką. Pvz.: &quot;''Kas per šūdas ten įvyko? Na žinai, tas šūdas, kur nuotraukas daro...''&quot;. Arba dar pvz.: &quot;''Kas čia per sausainiai? Hmmm... Pasirodo, skanūs, šūdas!''&quot;<br /> <br /> Pipedija laikosi padorumo ir moralės principų, todėl mes čia savo šūdo fotkių nedėsim.<br /> <br /> <br /> == Šūdas kulinarijoje ir medicinoje ==<br /> <br /> Jau nuo priešistorinių laikų šūdas buvo naudojamas žmogaus mitybai paįvairinti. Šūde gausu acetono ditrimalio, amoniako nitrato, anglies sulfito, dinukleutino rūgšties, vitaminų Z, J, B, todėl reguliariai vartojant šūdą sumažėja rizika susirgti hepatitu B, anoreksija ir cholera. Žmonėms, kenčiantiems nuo plaukų slinkimo rekomenduojama du kartus per dieną išsitrenkti plaukus su puse viedro šviežių išmatų. <br /> <br /> Iš šūdų galima pagaminti begalę įvairių valgių. Nesvarbu, ar šūdas dar garuojantis, ar trijų metų senumo, vis tiek įmanoma iš jų pasigaminti pilnaverčius pietus, kadangi šūdas dėl savo unikalios cheminės sudėties ilgiau nei bet kuris kitas maisto produktas išlaiko savo geriausias savybes. Iš ką tik pašikto šūdo rekomenduojama virti pienišką šūdų sriubą: į šviežiai primelžto pieno pusviedrį prikakojama ir viedras užkeliamas ant įkaitintos vyryklės. Nuolatos maišant įdedamos kelios česnako skiltys ir, jeigu turime, stambiai tarkuotų cukrinių runkelių. Nerekomenduojama dėti medaus, nes jau nuo seno žinoma, kad šaukštas medaus visą šūdo cisterną sugadina. Nuolatos maišyti, kol užvirs ir sriuba pasidarys balsvai rudos spalvos.<br /> <br /> Jeigu betvarkydami seną palėpę radote senų kačių, žiurkių, ar savo paties kadaise pašiktų ir užmirštų šūdų, neskubėkite išmesti. Atsargiai surinkite visus senus šūdus (būkite labai atsargūs su senais šūdais kurie ilgą laiką išbuvo sausose patalpose, nes jie būna labai trapūs ir smarkiai dulka, todėl netyčia įkvėpę šitų šūdų dulkių rizikuojate susirgti pačiu šūdiniausiu plaučių vėžiu koks tik gali būt, kurio vienas iš simptomų yra nevalingas ir nepagydomas gleivėtų šūdų varvėjimas pro burną ir nosį) ir supilkite juos į sloiką. Tada sugrūskite su grūstuvu ir gausis kulinariniai šūdų milteliai, kuriuos galima naudoti vietoj tirpios kavos arba apibarstyti šviežiai iškeptą pyragą ar kugelį. <br /> <br /> Taip pat šūdas gali pasitarnauti kaip įdaras koldūnams, cepelinams ar žemaitiškiems blynams. <br /> <br /> [[Vaizdas:Šūdas.jpg|300px|thumb|right|Paukščio šūdas]]<br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Vertelgos]]<br /> * [[Politika]]<br /> * [[Religija]]<br /> * [[Komunizmas]]<br /> * [[Gamyklinis alus]]<br /> <br /> Čia dar buvo kažkoks linkas į kažkokią [[Pedivikija|Pedivikiją]], kur visų rūšių šūdų nuotraukos, bet mes ištrynėm, nes lankytojai pradėjo grąsinti mums kad mus išpis [[naxuj]].<br /> <br /> [[Category:Daiktavardžiai]]</div>

Kiedis https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%A0%C5%ABdas(materija)&diff=11586 2009-12-22T20:35:52Z

<p>Kiedis: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šūdas-2.jpg|thumb|left|300px|Irgi vat panaudojimas šūdo...]]<br /> '''Šūdas''' ar šiaip [[išmatos]] - vienas iš straipsnių, kurį itin kontribiūtina [[Vikipedija|vikipedijos]] dalyviai. Jie ten deda daug daug visokių nuosavo šūdo nuotraukų, su tuo pretekstu, esą tai enciklopedija ir mokslas, todėl šūdas turi būti visapusiškai ir detaliai fotografuojamas, pvz., &quot;raitytas šūdas&quot;, &quot;skystas šūdas&quot;, &quot;sudžiūvęs šūdas&quot;, &quot;nesuvirškinto maisto likučiai šūde&quot; ir t.t..<br /> <br /> Sakydami žodį šūdas nebūtinai omeny turime tą šūdą, kur iš užpakalio išlindo, tiesiog šūdas - labai plati sąvoka, kuria galima įvardinti beveik bet ką. Pvz.: &quot;''Kas per šūdas ten įvyko? Na žinai, tas šūdas, kur nuotraukas daro...''&quot;. Arba dar pvz.: &quot;''Kas čia per sausainiai? Hmmm... Pasirodo, skanūs, šūdas!''&quot;<br /> <br /> Pipedija laikosi padorumo ir moralės principų, todėl mes čia savo šūdo fotkių nedėsim.<br /> <br /> <br /> == Šūdas kulinarijoje ir medicinoje ==<br /> <br /> Jau nuo priešistorinių laikų šūdas buvo naudojamas žmogaus mitybai paįvairinti. Šūde gausu acetono ditrimalio, amoniako nitrato, anglies sulfito, dinukleutino rūgšties, vitaminų Z, J, B, todėl reguliariai vartojant šūdą sumažėja rizika susirgti hepatitu B, anoreksija ir cholera. Žmonėms, kenčiantiems nuo plaukų slinkimo rekomenduojama du kartus per dieną išsitrenkti plaukus su puse viedro šviežių išmatų. <br /> <br /> Iš šūdų galima pagaminti begalę įvairių valgių. Nesvarbu, ar šūdas dar garuojantis, ar trijų metų senumo, vis tiek įmanoma iš jų pasigaminti pilnaverčius pietus, kadangi šūdas dėl savo unikalios cheminės sudėties ilgiau nei bet kuris kitas maisto produktas išlaiko savo geriausias savybes. Iš ką tik pašikto šūdo rekomenduojama virti pienišką šūdų sriubą: į šviežiai primelžto pieno pusviedrį prikakojama ir viedras užkeliamas ant įkaitintos vyryklės. Nuolatos maišant įdedamos kelios česnako skiltys ir, jeigu turime, stambiai tarkuotų cukrinių runkelių. Nerekomenduojama dėti medaus, nes jau nuo seno žinoma, kad šaukštas medaus visą šūdo cisterną sugadina. Nuolatos maišyti, kol užvirs ir sriuba pasidarys balsvai rudos spalvos.<br /> <br /> Jeigu betvarkydami seną palėpę radote senų kačių, žiurkių, ar savo paties kadaise pašiktų ir užmirštų šūdų, neskubėkite išmesti. Atsargiai surinkite visus senus šūdus (būkite labai atsargūs su senais šūdais kurie ilgą laiką išbuvo sausose patalpose, nes jie būna labai trapūs ir smarkiai dulka, todėl netyčia įkvėpę šitų šūdų dulkių rizikuojate susirgti pačiu šūdiniausiu plaučių vėžiu, ir tada jau kosėsite ne kraujais, o gleivėtais šūdais) ir supilkite juos į sloiką. Tada sugrūskite su grūstuvu ir gausis kulinariniai šūdų milteliai, kuriuos galima naudoti vietoj tirpios kavos arba apibarstyti šviežiai iškeptą pyragą ar kugelį. <br /> <br /> Taip pat šūdas gali pasitarnauti kaip įdaras koldūnams, cepelinams ar žemaitiškiems blynams. <br /> <br /> [[Vaizdas:Šūdas.jpg|300px|thumb|right|Paukščio šūdas]]<br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Vertelgos]]<br /> * [[Politika]]<br /> * [[Religija]]<br /> * [[Komunizmas]]<br /> * [[Gamyklinis alus]]<br /> <br /> Čia dar buvo kažkoks linkas į kažkokią [[Pedivikija|Pedivikiją]], kur visų rūšių šūdų nuotraukos, bet mes ištrynėm, nes lankytojai pradėjo grąsinti mums kad mus išpis [[naxuj]].<br /> <br /> [[Category:Daiktavardžiai]]</div>

Kiedis