<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/api.php?action=feedcontributions&amp;feedformat=atom&amp;user=Glumuma</id>
	<title>Pipedija - Naudotojo indėlis [lt]</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/api.php?action=feedcontributions&amp;feedformat=atom&amp;user=Glumuma"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php/Specialus:Ind%C4%97lis/Glumuma"/>
	<updated>2026-05-20T16:54:13Z</updated>
	<subtitle>Naudotojo indėlis</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vadyba&amp;diff=84693</id>
		<title>Vadyba</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vadyba&amp;diff=84693"/>
		<updated>2025-03-11T23:11:32Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Vadyba''' - tai toksai [[mokslas]], kur aukštesnioji [[kasta]] mokinasi, kaip išspausti iš žmonių citrinas. Kad jie neštų labai daug pinigų. Tai aišku, kuo daugiau pinigų. Tai dėl to [[darbuotojai]] yra visaip išnaudojami ir [[kapitalizmas]] klesti, nešdamas didžiulius turtus visiems [[vertelgos|vertelgoms]] beigi [[vergvaldžiai|vergvaldžiams]]. Taip kad čia yra tos metodologijos, nes visą šitą žmonių kankinimo ir prievartos [[sistema|sistemą]] tie visi [[vadovai]] diegia apgalvotai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Štai todėl ir [[Pipedija]] čia jums suteiks dabar čia suteiks jums informaciją, kaip pasipriešinti ir nugalėti visokias metodines pinkles bei [[spąstai|spąstus]], kuriuos jums paspendžia [[darbdaviai]]. Nes jie visą tą vadina visokiais žodžiais, kaip ten [[veiklos efektyvumas]], [[kritinė grandinė]], [[atsargų apyvartumas]] ir panašiai, o niekas neįtaria, kas ten slepiasi po tokiais pavadinimais. O išties tai po tokiais pavadinimais slepiasi [[darbuotojų išnaudojimas]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar ten būna, kad visokius kitus žodžius pasako protingus esą apie įmonių valdymą, pavyzdžiui, pasako, kad [[atsargų valdymas]] turi vykti kažkoks, o išties tai reiškia, kad darbuotojams paskui neleidžia turėti prekių, nes tai esą atsargos. Arba pasako, kad turi būti kažkoks ten [[gamybos valdymas]], o paaiškėja paskui, kad visi žmonės turi dirbti, kaip robotukai kažkokie. Arba dar pasako, kad turi vykti kažkoks ten [[projektų valdymas]], o tada paaiškėja, kad [[statybininkai]] turi dirbti pagal planą kažkokį, nes esą kitaip per daug [[atlyginimai]] dideli.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Arba dar būna, kad kažkoks [[pardavimo procesas]] yra, tai paskui tik pardavinėja, pardavinėja kuo daugiau ir kuo brangiau, o darbuotojams reikia dirbti ir dirbti, o darbo daugiau, [[išnaudojimas]] didėja, o atlyginimai tai nedidėja, o tik pinigai vertelgoms į kišenę byra. Tai argi šitai yra teisinga? Tai negana to, jie dar sugalvoja visokias vadybos metodikas ir metodologijas, kad išnaudoti visus nuosekliai iki paskutinio prakaito lašo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Išties tai niekam nerūpi ta jūsų vadyba, nebent ji didina [[pardavimai|pardavimus]] ir duoda daugiau [[pelnas|pelno]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Pipedijos žinomos vadybos metodologijos bei vergvaldystės sistemos ==&lt;br /&gt;
Tie visokie [[vadovai]] prisigalvoja daugiausiai angliškų žodžių ir jų specialiai neverčia į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]], nes tada jei darbuotojai suprastų, tai galėtų pasipriešinti, o kai angliškai, tai dauguma ir nesupranta. O kai lietuviškai reikia visgi kažką pasakyti, tai irgi prisigalvoja visokių ten žodžių - &amp;quot;atskaitomybė&amp;quot;, &amp;quot;pavaldumas&amp;quot;, &amp;quot;darbgaviai&amp;quot;, &amp;quot;kaštų centrai&amp;quot;, &amp;quot;vystymo planas&amp;quot; ir taip toliau, kad niekas nesuprastų. Bet tai dar negana to, tai susikuria ištisas sistemingas metodologijas, kurias irgi užvadina dar taip, kad darbuotojams išvis nedašiltų, apie ką kalba, nes visur visoksai [[žargonas]] tik. Taip vat pavyzdžiui, kaip išsišifruoja ir ką reiškia tokios nesąmonės:&lt;br /&gt;
* [[Balanced Scorecard]] - Subalansuota Apskaita. Čia išties ne jokia ne apskaita, o duoda tokius lapelius, ant kurių rašo paskui balus, o paskui atleidžia iš darbo tuos, kas blogiausiai dirba.&lt;br /&gt;
* [[Six Sigma]] - Šešios Sigmos. Čia jūs primeskite, kažkokie išvis absurdai.&lt;br /&gt;
* [[Lean]] - Lieknėjimas ar tai išvis kažkokia ten liekna vadyba. Čia išties reiškia, kad kuo mažiau išleist ant darbuotojų ir kaip padaryti, kad jų reiktų mažai ir atlyginimų nemokėt, o darbuotojai negalėtų pasipriešinti.&lt;br /&gt;
* [[ISO-9000]] - tai esą tipo standartas kažkoks. O išties tai standartas, kaip paversti darbuotojus vergais per visokias procedūras ir dokumentus, kuriuos jei jie pildo neteisingai, tai viską vadovai pamato ir nubraukia premijas.&lt;br /&gt;
* [[ITIL]] - čia kaip suvaldyti [[kompiuterastai|kompiuterastus]]. Įsivaizduojate, jie sugalvojo, kaip suvaldyti netgi kompiuterastus. Ir suvaldyti per kompiuterius. Klastingi vertelgos.&lt;br /&gt;
* [[PROFIT]] - efektyvi verslo projektų, orientuotų į [[pelnas|pelno]] gavimą kūrimo ir valdymo metodologija&lt;br /&gt;
* [[ToC]] - dar užsivadina [[Apribojimų teorija]]. Čia yra apie tai, kaip atrasti apribojimus ir juos kažkaip ten sutvarkyti. Tai aišku, kad visada apribojimas yra [[pinigai]]. O kodėl pinigų mažai? Todėl, kad darbuotojas mažai dirba arba atlyginimo per daug gauna. Tai šitaip ir suvaldo viską.&lt;br /&gt;
* [[TQM]] - Total Quality Management. Čia kad valdyti viską per [[kokybė|kokybę]]. O kaip jie aiškina kokybę - kad nekokybė tai kai kažkas neteisingai dirba. Taip kad į žmones čia jau žiūri, kaip į daiktus.&lt;br /&gt;
* [[HRM]] - Human Resource Management. O čia visokie [[psichologai]] su savo teorijėlėmis ir [[manipuliacijos|manipuliacijomis]] ir netgi [[smegenų plovimas|smegenų plovimu]] beigi visokiu [[NLP]], kurie hipnotizuoja ir knisa protą darbuotojams, kad jie daugiau dirbtų ir mažiau gautų.&lt;br /&gt;
* [[TPS]] - Toyota Production System. Šita gamykla išrado, kaip iš žmonių padaryti [[robotai|robotus]]. Nes visur žmones keitė į robotus, bet kažkur nesigavo, tai tada ėmė daryti robotus iš žmonių. Taip ir atsirado šita metodika.&lt;br /&gt;
* [[SWOT]] - Strengths, Weaknesses/Limitations, Opportunities, Threats. Stiprybės, Silpnybės/Apribojimai, Galimybės, Grėsmės/Pavojai. Čia šita metodika yra apie tai kaip reikia išnaudoti darbuotojus: panaudoti jų stiprybes, kad jos duotų daug pinigų, pasinaudoti jų silpnybėms, kad priversti juos dirbti, peržiūrėti visas galimybes, kaip iš jų daugiau išspausti, apsisaugoti nuo grėsmių, kad darbuotojai nesutiks su savo vadovų [[kliedesiai|kliedesiais]].&lt;br /&gt;
* [[SMART]] - Specific, Measurable, Attainable, Relevant, Time-bound. Tai čia irgi viskas taip, kad irgi darbuotojus išnaudot: jei reikia sutaupyti, tai visada galima pasakyti, kad darbuotojas neatitinka vieno iš šitų reikalavimų ir pagal juos visada galima prie darbo prisiknisti. O jei reikia priversti darbuotoją dirbti, tai visada galima jam pameluoti, kad čia iš jo tik vieno šito dalyko nori, o išties tai taip ir bus išnaudojimas.&lt;br /&gt;
* [[RoI]] - Return on Investment. Investicijos grąža. Čia taip gražiai vadinasi, kad investicijos ar dar ten kas, tai darbuotojai visada neįtaria, kad čia išties yra ne jokios investicijos, o tik paskaičiavimai, kiek ant jų atlyginimo ar dar ten kažko pinigų išleido ir kiek pelno apturėjo. Tai jei tas RoI pasidaro mažas, tai darbuotoją atleidžia iš darbo išsyk, nes nepelningas, matote.&lt;br /&gt;
* [[CRM]] - Customer Relationship Management. Čia esą santykių su klientais valdymas. Tai išties ir klientus tie visi vadovai padaro robotukais. Nes klientai irgi žmonės, o juos galima suvaldyti, taip kad visus į robotukus bando paverst.&lt;br /&gt;
* [[SLM]] - Service Level Management. Paslaugų lygio valdymas esą. Tai irgi matot, kai galima paslaugas duoti visiems kokybiškai, tai čia sugalvoja, kad galima vieniems brangiau, kitiems pigiau, taip visiems parduodama kuo brangiausiai, iš visų pinigai išlupami, o darbuotojai gauna špygą, tik jiems dar kažkokius reikalavimus įgyvendina, kad tuos lygius atitiktų.&lt;br /&gt;
* [[ERP]] - Enterprise Resource Management. Ir čia vat irgi viską sumatuoja, kaip [[resursai|resursus]], o paskui tuos resursus ir suvaldo. Tai ar čia reikia jums dar sakyti, kad žmonės irgi resursai, kaip kokia nafta ar ten kokie nors basliai?&lt;br /&gt;
* [[SCM]] - Supply Chain Management. Tiekimo grandinės valdymas. Taigi žinokit, kad čia ne šiaip sau žodis &amp;quot;grandinės&amp;quot; yra. Nes tiekimo grandinės - tai yra tiekimo klientui grandinės. Tai yra visa gamyba. Ir jie net simboliais vaizduoja, kaip grandinėmis prirakinti [[vergai]] neša prekes klientams!&lt;br /&gt;
* [[PDCA]] - Plan, Do, Check, Act. Čia šitaip paskum vadovai daro: suplanuoja, padaro, dar patikrina, kiek kainuos ir paskelbia. O pavaldiniams tada srėbt.&lt;br /&gt;
... Ir daug kitų visokių ten [[žodžiai|žodžių]], kurie specialiai taip padaryti, kad niekas nesuprastų, ką jie reiškia. Ir tie visi žodžiai yra tam, kad pavyzdžiui koks nors ten [[dibilas]] juos paskaito ir nesupranta, ir tada galvoja, kad nieko blogo nevyksta. O išties tai jau [[vertelgos]] ar [[vadovai]] skaičiuoja, kaip ten jį optimizuoti ir pasidaryti iš jo daugiau sau [[pelnas|pelno]]. O gudriausi tai kai prisigalvoja, tai paskui aišku, kad su jais niekas negali susišnekėti, o kai negali susišnekėti, tai paskui vadovai juos atleidžia, nes jei susišnekėti negali, [[tai štai jums ir prašom]], darbuotojas toksai nereikalingas!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Paskandintų kaštų sindromas]]&lt;br /&gt;
* [[Mirusio arklio teorija]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Vadyba]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Mirusio_arklio_teorija&amp;diff=84692</id>
		<title>Mirusio arklio teorija</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Mirusio_arklio_teorija&amp;diff=84692"/>
		<updated>2025-03-11T23:10:26Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Mirusio arklio teorija''' - tai tokia vadybinė teorija, kuri sako, kad jei tu atrandi, kad joji padvėsusiu arkliu, tai geriausia strategija yra nuo jo nulipti. Kai kalbama apie verslą ir biurokratiją, tai šita metafora reiškia, kad koks nors projektas ar įstaiga, ar šiaip kokia tai veikla vis bandoma išlaikyti gyva, nors realiai yra visiškai mirusi, beprasmė ir neturi jokių šansų išgyventi, bet nepaisant to - visvie...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Mirusio arklio teorija''' - tai tokia vadybinė teorija, kuri sako, kad jei tu atrandi, kad joji padvėsusiu arkliu, tai geriausia strategija yra nuo jo nulipti. Kai kalbama apie [[verslas|verslą]] ir [[biurokratija|biurokratiją]], tai šita [[metafora]] reiškia, kad koks nors [[projektas]] ar [[įstaiga]], ar šiaip kokia tai veikla vis bandoma išlaikyti gyva, nors realiai yra visiškai mirusi, beprasmė ir neturi jokių šansų išgyventi, bet nepaisant to - visvien yra išlaikoma kokios nors vadovybės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Savo esme mirusio arklio situacija yra labai artima [[paskandintų kaštų sindromas|paskandintų kaštų sindromui]], kur irgi bandoma išlaikyti gyvybę kokiems nors beprasmiams dalykams.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip pasakoja legenda, mirusio arklio teoriją išgalvojo savo pasakojimuose kokie tai [[Amerika|Amerikoje]] gyvenę [[indėnai]], kai pradėjo dirbti visokiose [[JAV]] korporacijose.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Mirusio arklio išlaikymo metodai būna įvairūs, tačiau legendoje įvardinami būtent tokie:&lt;br /&gt;
# Nusipirkti stipriau plakantį bizūną&lt;br /&gt;
# Keisti arklio raitelius, tikintis, kad jo greitis padidės&lt;br /&gt;
# Grąsinti arkliui, kad jį atleisi ar užmuši&lt;br /&gt;
# Suburti komitetą, kuris tirtų arklio būseną&lt;br /&gt;
# Organizuoti vizitus į kitas įmones ar valstybes, siekiant susipažinti su jų praktika ir patirtimi, jojant padvėsusiais arkliais&lt;br /&gt;
# Sumažinti veiklos standartus tiek, kad juos atitiktų ir padvėsę arkliai&lt;br /&gt;
# Perklasifikuoti mirusį arklį į &amp;quot;gyvą, tačiau su pažeidimais&amp;quot;&lt;br /&gt;
# Pasamdyti išorinius kontraktorius, kurie jotų mirusiu arkliu&lt;br /&gt;
# Surinkti ir apjungti keletą padvėsusių arklių, nes jų greitis ir produktyvumas šitaip turi padidėti&lt;br /&gt;
# Skirti padvėsusiam arkliui papildomus pinigus ir mokymus, kad padidėtų jo našumas&lt;br /&gt;
# Parengti išsamią produktyvumo studiją, kuri parodytų, ar lengvesni raiteliai padidins arklio greitį&lt;br /&gt;
# Pasklebti, kad kadangi padvėsusių arklių nereikia maitinti, jie yra daug pigesni, turi mažesnes valdymo išlaidas ir todėl ekonomikai yra naudingesni už tuos arklius, kurie nėra padvėsę&lt;br /&gt;
# Perrašyti našumo reikalavimus visiems arkliams bendrai, kad tuos reikalavimus tenkintų ir padvėsę arkliai&lt;br /&gt;
# Perkelti padvėsusį arklį į poziciją, kurioje jis prižiūrėtų kitų arklių samdymą&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip matome, šie puikūs sprendimai puikiausiai pasiteisina valdiškose įstaigose, bet ne tik jose - būna ir didelių verslų, kur šitos pačios nesąmonės lygiai taip pat vyksta, pakolei įmonė nenueina į žlugimą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Vadyba]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=U%C5%BEpakalis&amp;diff=84691</id>
		<title>Užpakalis</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=U%C5%BEpakalis&amp;diff=84691"/>
		<updated>2025-03-11T22:55:25Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: /* Dar žiūrėkite į */&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Yva_natalija_zvonke_nuoga_uzpakalis.jpg|300px|thumb|right|Pusnuogė [[Natalija Bunkė|Bunkėnė]] jums rodo gan puikų, nors kiek liesoką savo užpakaliuką]]&lt;br /&gt;
'''Sėdmenys''', užpakalis, sėdynė, ''šikna'' (''nuo žodžio [[šikti]]''), subinė, pakalis (ar pakalys), dupkė (''negirdėtas, bet papildykite talpų žodyną, negi gaila''), sėdimoji (''labai retai vartojamas''), bezdė (''kartais naudojamas jaunimo arba šiaip kokių [[dibilai|dibilų]]).&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai vienas iš svarbesnių [[žmogus|žmogaus]] [[organas|organų]]. Ant jos [[sėdėti|sėdime]], per ją lupame, pilame [[beržinė košė|beržinę košę]], kartais ir [[spyris|įspiriame]], o dar ji turi ir anokį [[seksas|lytinį]] potraukį.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Sąsajos ==&lt;br /&gt;
Šikna turi daug sąsajų su įvairiais reiškiniais. Štai pvz.:&lt;br /&gt;
* [[Meškos šikna]] - pasirodo, yra [[Lietuva|Lietuvoj]] tokia vietovė&lt;br /&gt;
* [[Krizė]] - sako, [[Lietuva|Lietuvai]] šikna&lt;br /&gt;
* [[Snoras]] - jau jam seniai šikna, ir pakeitė Snoro kioskus į kažkokį [[Paypost]]&lt;br /&gt;
Per šikną galime mylėtis. Tik aišku pageidautina su lubrikantais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Paskirtis ==&lt;br /&gt;
* Laikyti [[šiknaskylė|šiknaskylę]] ir [[žarnos|žarnas]]. Kad neiškristų kas. Kad netektų paskui ieškoti ir gailėtis. Bet tam dabar jau naudojamos [[kelnės]] ir [[triusikai]]. [[Sijonas]] - nebemadoje. O į jį [[kakoti|dėti]] būtų [[mandagumas|nemandagu]] ir [[tikslas|netikslinga]] - nesilaikytų [[turinys]]. Tad dabar [[žmogus]] deda patogiai ir saugiai į anksčiau minėtą trikotažą bei [[rūbai|rūbus]].&lt;br /&gt;
* Auginti [[koja|kojas]]. [[Grožis|Gražias]] [[irba]] kreivas.&lt;br /&gt;
* Auginti [[smegenys|smegenis]]. [[tuštuma|Tuščius]] arba beveik. [[Mokykla]] skleidžia gandus, kad [[dinozauras|dinozaurai]] turėjo net 2 smegenis. 1 iš jų - užpakaliuke. Visai tokiame kaip matote nuotraukoje. 2-ų smegenų niekas nėra matęs, ar radęs. Tuo mokslas įprastai grindžia savo išvadas. Niekas nežino kur jie buvo. Negi galvoje?.. Kokia nesąmonė!.. Bet mums pakaks ir 1 smegenų. Mes - nereiklūs. Todėl į mokyklą neiname ir netikime tą [[melas|melo]] sakykla. Kokių paistalų tiktai ten neišgirsi!?.. Nebegalėtume tada padoriai rašyti čionai. Pipedija baigtųsi. Taigi kyla prielaida, kad dinozaurai visai [[mirtis|neišmirė]]. Žmogus yra jų tiesioginis įsikūnijmas. Tą ir matome tose nuotraukose, nuo kurių neatitraukiate akių ir blizgių liežuvių.&lt;br /&gt;
* Laižyti. Tai, kai užpakalis apsišika. Atsiranda gamtoje pusiausvyra, naudingi gyvunai, simbiozė. Suskrenda tada paukščiai ''valdininkai'' (''&amp;quot;[[grifas|grifai]]&amp;quot; - tai tokie maitėdos, &amp;quot;[[paukštis sekretorius|paukščiai sekretoriai]]&amp;quot; - tai tokie klerkai''), ''draugai''... ir ima blizginti. Išterlioja kaką, padaro makijažą. Atrodo visai kaip [[veidas]]. Kai kuriems [[debilas|dibilams]] - gražus. Nes per televizorių nieko kito nemato. Nebent savo atvaizdą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žiūrėkite į ==&lt;br /&gt;
* [[Šiknaskylė]]&lt;br /&gt;
* [[Bedugnė šikna]]&lt;br /&gt;
* [[Microsoft Clippy]]&lt;br /&gt;
* [[Laižyk man šikną]]&lt;br /&gt;
* [[Moksliukė plikašiknė]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Sikna 2.JPG|200px|thumb|right|Vat kokių užpakaliukų ant Lietuvos žemelės dar būna! Su jomis susipažinti siūlo nekurie pažinčių [[pornalai]]]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Medicina]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Moksliukai&amp;diff=84690</id>
		<title>Moksliukai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Moksliukai&amp;diff=84690"/>
		<updated>2025-03-11T22:55:00Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Moksliukai''' - tai tie [[protukai]], kurie mokyklose viską mokydavosi ir išmokdavo, tai gaudavo gerus pažymius ir žinojo visokius dalykus. O kiti tuo tarpu turėdavo kentėti už tai, kad nesimokė ir gerų pažymių negavo. Moksliukai paskui uždirba daug pinigų, nes paaiškėja, kad niekam nereikalingi dalykai, kaip kad [[istorija]], [[biologija]], [[fizika]], [[matematika]] ar netgi [[literatūra]] kažkam, pasirodo, visgi reikalinga ir naudinga.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Išties tai yra paprastas moksliukų sąmokslas: jie vieni kitus atpažįsta netgi praėjus dešimtmečiams, nes visi moka kažkokias matematikas, fizikas, literatūras ir kitus reikalus, todėl pasišneka, pasišneka, ir tada vieni kitus atpažįsta ir tada į geras darbo vietas paima kitus moksliukus, o tuo tarpu paprastų [[dibilai|dibilų]] neima.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Išties tai yra diskriminacija, bet kažkodėl niekas to negali įrodyti, o įrodyti negali todėl, kad kiti moksliukai užima visus svarbiausius postus įvairiose [[valdžia|valdžios]] įstaigose, o taip pat netgi ir [[žiniasklaida|žiniasklaidoje]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pasirodo, tos mokyklinės žinios paskui naudojamos tam, kad žmones diskriminuot!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Gykai]]&lt;br /&gt;
* [[Nerdai]]&lt;br /&gt;
* [[Protukai]]&lt;br /&gt;
* [[Moksliukė plikašiknė]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Grupuotės]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Moksliuk%C4%97&amp;diff=84689</id>
		<title>Moksliukė</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Moksliuk%C4%97&amp;diff=84689"/>
		<updated>2025-03-11T22:54:36Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Nukreipiama į Moksliukai&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Moksliukai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=U%C5%BEpakaliai&amp;diff=84688</id>
		<title>Užpakaliai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=U%C5%BEpakaliai&amp;diff=84688"/>
		<updated>2025-03-11T22:54:15Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Nukreipiama į Užpakalis&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Užpakalis]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Moksliuk%C4%97_plika%C5%A1ikn%C4%97&amp;diff=84687</id>
		<title>Moksliukė plikašiknė</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Moksliuk%C4%97_plika%C5%A1ikn%C4%97&amp;diff=84687"/>
		<updated>2025-03-11T22:53:48Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Moksliukė plikašiknė''' ((c) [[Blogeris Zeppelinus]]) - skamba gi kaip [[supermamos šmaikštašiknės]], gi tokia mergina, [[moksliukė]] didi (galimai kokia tai studentė), kuriai kartu su kitais moksliukais [[Artūras Zuokas|Zuokas]] surengė iškilmingą geriausių mokinių pasveikinimą [[Vilnius|Vilniaus]] rotušėje, o jigi atėjo į jį pusplike šikna. &lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Plikasikna.jpg|500px|thumb|center|Plika [[šikna]], su pasimėgavimu apdainuota [[balsas.lt]]. [[Pipedija]] vertina ją labai teigiamai]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gi darbar jau žiūrim - ir [[dėve dėve]], pabandyk gi surasti, iš kur šita istorija atsirado ir kaip tenai tasai [[Balsas.lt]] kažką aprašė, kai nei to [[portalas|portalo]] seniai nelikę, nei išvis nieko, kas bent ką nors atsiminti galėtų...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bet kuriuo atveju turim pasakyti, kad čia kad ir kas bebuvę, bet gražūs merginų [[užpakaliai]] visada daugeliui sukeldavo visokių emocijų ir gundymų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Kategorija:Asmenybės]]&lt;br /&gt;
[[Kategorija:Personažai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Panev%C4%97%C5%BEio_Ekranas&amp;diff=84686</id>
		<title>Panevėžio Ekranas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Panev%C4%97%C5%BEio_Ekranas&amp;diff=84686"/>
		<updated>2025-03-11T22:49:38Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Panevėžio Ekranas''' - kažkada buvo garsi įmonė [[Panevėžys|Panevėžyje]], kuriame dirbo kone pusė miesto žmonių. Na, gal mažiau kažkiek, bet visvien daug. Įkurta lyg ir [[1962]], todėl atėjus [[2002]] m. buvo nuspręsta atšvęsti 40-etį. Tik viena bėda buvo ta, kad balius buvo toks brangus, kad praėjus 4 metams, įmonė bankrutavo. Tokiu pat pavadinimu mieste yra pavadintas ir futbolo klubas [[Fk Ekranas]] , kuris kelis pastaruosius metus laimėjo [[A-lyga|A lygą]]. Na tikimasi, kad tokio likimo klubas kaip ir įmonė nesulauks.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gi jei kiek rimčiau, tai gamykla gamino kineskopus visokiems [[televizoriai|televizoriams]], ir buvo bene didžiausia per visą [[SSRS]]. Tik kad tie kineskopai anuo metu prasti buvo. Bet vienok kai SSRS subyrėjo, Panevėžio Ekranas kažkaip sugebėjo pasigerinti tų kineskopų kokybę ir visai prasimušė į tarptautines rinkas. Ir viskas buvo visai gerai, kol nepradėjo plisti pirmiausiai pigūs [[LCD]], o paskui ir išvis visokie [[LED]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip tai įmonės vadovybė vis tikėjosi, kad tų lempinių kineskopų vis kažkam reiks, tad ir gamino juos toliau, ir netgi pinigus į modernizavimus kišo, kai likęs pasaulis užsidarinėjo, nes technologiją laikė beviltiška. Būtent dėl to rinkos užsidarinėjimo matyt kurį laiką Panevėžio Ekranui taip ir sekėsi - niekas nenorėjo pinigų į šitus daiktus kišt, tai ir konkurentai atsilikinėjo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O paskui atėjo [[XXIa.]], su visais tais plokščiais ekranais. Ir gamykla žlugo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Uabai]]&lt;br /&gt;
[[Category:Futbolas]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Profs%C4%85jung%C5%B3_r%C5%ABmai&amp;diff=84685</id>
		<title>Profsąjungų rūmai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Profs%C4%85jung%C5%B3_r%C5%ABmai&amp;diff=84685"/>
		<updated>2025-03-11T22:42:00Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Zemutinis_tagilas_metalugru_kulturos_rumai_1952.png|500px|thumb|right|Čia ne Profsąjungų kultūros rūmai Vilniuje, o dar [[1952]] metais pastatyti Metalurgų kultūros rūmai Žemutiniame Tagile. Pagal šito pastato planus vėliau buvo pastatyta nemažai šio pastato kopijų, viena iš jų - Vilniuje.]]&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Profsajungu rumai.jpg|miniatiūra|500px|O štai čia ir yra Profsąjungų kultūros rūmai - be jokio kupolo, centrinis antstatas mažesnis, o ant kolonų yra [[bbž]] kokie [[grafičiai]], nors neaišku, ar čia taip stovėjo nuo pastatymo, ar pripaišyta vėliau...]]&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Profsajungu_kulturos_rumai_griaunami.jpg|500px|thumb|right|Profsąjungų rūmai pačioje griovimo pradžioje - matosi skylė vietoje buvusios kino teatro salės vakariniame sparne. Per dešimtmečius ten ištisas medžių miškelis suaugo.]]&lt;br /&gt;
'''Profsąjungų rūmai''' - toksai tipiškas [[stalininis ampyras|stalininio ampyro]] pastatas, pastatytas pagal kokį tai tipinį projektą [[Vilnius|Vilniuje]], ant paties [[Tauro kalnas|Tauro kalno]] viršaus, kad iš tolo visiems matytųsi. Pastatas nebuvo gražus, bet buvo didelis ir nekokybiškas, skirtas visokiems kultūros renginiams.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nors buvo tyčia pastatytas vienoje iš toliausiai matomų miesto vietų, matomas netgi nuo [[Žaliasis tiltas|Žaliojo tilto]], niekada neatrodė taip, kad bent kiek grožio duotų miestui. Visas šito pastato [[pseudoklasicizmas]] pernelyg jau krisdavo į akis būtent blogąja prasme.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Projektas ir atidarymas ==&lt;br /&gt;
Originalus projektas, kuris buvo kiek modifikuotas - Metalurgų kultūros rūmai Žemutiniame Tagile ([[rusų kalba]] - Nižnij Tagil), buvo pradėti statyti [[1947]] ir pastatyti [[1952]] ir netgi gavo kažkokią tai visasąjunginę premiją už atseit gerą architektūrą. Lietuvoje statytas pastatas buvo kiek supaprastintas, ir nebūtinai gerąja prasme, nes buvo siekiama smarkiai atpiginti. Kiek tiksliai šio projekto pastatų buvo pastatyta per visą [[SSRS]] teritoriją - nėra aišku iki šiol, vienas iš vertinimų - kad apie 14.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Formaliai Profsąjungų rūmai buvo atidaryti [[1963]] metais, bet realiai dalis statybos darbų dar vyko iki [[1971]], o vėliau tie patys statybos darbai peraugo į nuolatinius, tačiau beviltiškus remonto darbus. Jau per pirmą dešimtmetį pastato sienos pradėjo skilinėti, taip pat kristi ir tinko gabalai nuo sienų. Pagrindinė priežastis buvo tai, kad pastatą statė [[sovietinė armija|sovietinės armijos]] kareiviai, kurių niekas neprižiūrėjo, tad mūrijimo skiedinys būdavo daromas nekokybiškai, cementas išvogtas, o ir pats skiedinys spėdavo atšalt ir sustingt. Daugelyje vietų, kai nukrisdavo tinkas, cementą iš tarpų tarp plytų būdavo laisvai galima iškrapštyti pirštu - jis būdavo silpnas, kaip smėlis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Avarinė padėtis ==&lt;br /&gt;
Pastatas byrėjo ir dar sovietmečiu dalis jo pasiekė avarinę būklę, kur žmonės nebūdavo įleidžiami, nes galėdavo nukristi koks nors lubų gabalas ant galvos. Itin prastai buvo su vakarine pastato puse, kur iš išorės buvo nubyrėjusi didžiulė dalis tinko ir sienose buvo atsivėrę didžiuliai plyšiai. Ten buvo kino salė, bet sovietmečio pabaigoje ji nustota naudoti, nes buvo pavojinga.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Po to, kai Lietuva tapo nepriklausoma, pastatas pasiliko [[nomenklatūra|nomenklatūros]] perimtoms [[profsąjungos|profsąjungoms]], o paskui prasidėjo nepasidalinimai pastato nuosavybe. Kažkuriuo metu įvyko atseit netyčinių gaisrų, per kuriuos sudegė dalis pastato perdangų, stogas ir panašiai. Įkrito ir perdangos į kino salę, liko toje vietoje tik tuščia vieta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paskui pastatas toliau buvo naudojamas, tiesa, labai ribota dalis - mažiau kaip pusė. Naudojamoje dalyje vykdavo itin pigūs renginiai (publikai, kuriai tinka renginiai griuvėsiuose), taip pat buvo nuomojami ofisų arba biurų patalpos (publikai, kuriai tinka ofisai griuvėsiuose). Dar paskui pastatas buvo nugriautas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:NT]]&lt;br /&gt;
[[Category:Vilnius]]&lt;br /&gt;
[[Category:Architektūra]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Stalininis_ampyras&amp;diff=84684</id>
		<title>Stalininis ampyras</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Stalininis_ampyras&amp;diff=84684"/>
		<updated>2025-03-11T22:37:41Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Gelezinkelieciu_kulturos_rumai_kablys_1957.jpg|500px|thumb|right|Tipiškas ir puikiai žinomas pavyzdys - [[1957]] pastatyti Geležinkeliečių kultūros rūmai [[Vilnius|Vilniuje]], dabar dar žinomi, kaip [[Geležinis kablys]], kuris dėl to kablio atrodo geriau. Kadangi nuotrauka nespalvota, tai nesimato, kad pastatas originaliai buvo dažytas klaikia tamsia pilkai žalsvai melsva spalva.]]&lt;br /&gt;
'''Stalininis ampyras''' - architektūros stilius, kuris susiformavo prie [[Josifas Stalinas|Josifo Stalino]], kuris mėgo klasikinę architektūrą. Stilius susiformavo [[rusiškas ampyras|rusiško ampyro]] pagrindu, tačiau didesne dalimi visgi tą ampyrą kiek pagražinant ir vengiant didelio pertekliaus visokios paauksuotos puošybos ir [[daltoniškos spalvos|daltoniškų spalvų]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Iš visų [[stalininis stilius|stalininio stiliaus]] pakraipų būtent ampyras nemaža dalimi buvo priartėjęs prie [[klasicizmas|klasicizmo]], nes kaip ir įprasta visokiems gigantomaninės architektūros užsakovams, jiems labai patiko [[klasicizmas]]. Tiek, kad iki klasicizmo standartų čia visgi priartėti nepavyko - gaudavosi visvien kažkoksai [[pseudoklasicizmas]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Į stalininio ampyro stilių vėlesniais laikais įsimaišė nemažas kiekis [[Art Deco]] įtakos ir vokiškas [[Speer stilius]], sukurtas nacių (nuo Albert Speer) - abu šie stiliai irgi buvo imperiniai, labai didingi, monumentalūs, tad darė įspūdį stalininiams architektams.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Stalininis ampyras varijuoja nuo atvirai [[Rusijos Imperija|Rusijos Imperiją]] primenančio klasicizmo ir baroko mišinio, žinomo, kaip [[rusiškas ampyras]] iki tokio, kuris visiškai artimas moderniam [[Speer stiliui]], neturintis puošybos ir visai jau neprimenantis jokio baroko ir netgi klasicizmą menkai teprimenančio, itin vėlyvais laikais pereinančio į [[chruščiovkės|chruščiovkių]] estetiką.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Stiliaus gyvavimas tęsėsi ir kurį laiką po Stalino mirties, kaip pvz., [[1963]] metais [[Vilnius|Vilniuje]] atidaryti [[Profsąjungų rūmai]] buvo tipiškas stalininio ampyro ir stalininio [[pseudoklasicizmas|pseudoklasicizmo]] pavyzdys, pastatytas pagal tipinį projektą, tiesa, su smarkiai sumažinta puošyba.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Architektūra]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Stalininis_stilius&amp;diff=84683</id>
		<title>Stalininis stilius</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Stalininis_stilius&amp;diff=84683"/>
		<updated>2025-03-11T22:34:14Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Stalininis stilius''' - bendras pavadinimas keliems skirtingiems sovietinės architektūros stiliams, kurie formavosi [[Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] laikais. Stilius neretai tapatinamas su [[stalininis ampyras|stalininiu ampyru]], nors pastarasis visgi yra kiek siauresnė pakraipa.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendriausiu atveju stalininiam stiliu būdingas polinkis į gigantizmą, labai grubi, primityvi architektūrinių formų [[eklektika]], kurioje daugiausiai maišomi kai kurie suprimityvinti neobizantinių ir neoklasicistinių formų elementai, o taip pat juntama amerikietiško ir vokiško modernizmo įtaka.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pačioje Rusijoje išskiriami keli stalininio stiliaus variantai, atskiriami pirmiausiai pagal plitimo periodą, nes Stalino įsivaizdavimas apie architektūrinį grožį greitai kaitaliojosi, o su tuo kaitaliojosi ir sovietinė architektūra. Taigi, paprastai įvardinamos tokie stalininio stiliaus variantai:&lt;br /&gt;
* Pseudomodernistinis arba stalininis monumentalizmas - pastatai statomi, juntama dalimi grubiai pamėgdžiojant amerikietišką [[Art deco]] ir vokišką tarpukario nacių modernizmą - [[Speer stilius|Speer stilių]]. Amerikietiško stiliaus pamėgdžiojimai matomi stalininių laikų Maskvos ar kai kurių kitų miestų dangoraižiuose, tuo tarpu bendrai didesne dalimi visgi būdavo pamėgdžiojami nacistinės Vokietijos monumentalūs statiniai. Lietuvoje tarp ryškesnių pavyzdžių - Mokslininkų namai.&lt;br /&gt;
* Stalininė eklektika - iš pseudomodernistinio stiliaus išsivysčiusi kryptis, kurioje neaišku kas buvo maišoma su neaišku kuo. Lietuvoje bene ryškiausias pavyzdys būtų Vilniaus oro uosto pastatas.&lt;br /&gt;
* Stalininis ampyras, kartais dar vadinamas stalininiu neoklasicizmu - atskira kryptis, kur buvo bandoma žymiai smarkiau pamėgdžioti [[klasicizmas|klasicizmą]], permaišant jį su [[rusiškas ampyras|rusišku ampyru]]. Lietuvoje iš ryškesnių pavyzdžių - [[Geležinkeliečių kultūros rūmai]] ir [[Profsąjungų rūmai]].&lt;br /&gt;
* Stalininis [[pseudoklasicizmas]] - persidengiantys aukščiau minėti stiliai, kai būdavo bandoma nevykusiai pamėgdžioti klasicizmą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Realiai visgi visos šios minimos pakraipos buvo ganėtinai persimaišiusios ir aiškias ribas nubrėžti ne visada įmanoma, todėl paprastesnis pavadinimas yra tiesiog stalininis stilius.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Architektūra]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Pseudoklasicizmas&amp;diff=84682</id>
		<title>Pseudoklasicizmas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Pseudoklasicizmas&amp;diff=84682"/>
		<updated>2025-03-11T22:32:47Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Pseudoklasicizmas''' - įvairūs architektūros stiliai, kurie dalinai atkartoja [[klasicizmas|klasicizmo]] formas, puošybą ir kt., tačiau tiktai dalinai, nepilnai, nes kas nors vyksta kreivai ir neteisingai, todėl nepaeina. Taigi, pseudoklasicistinė statyba nepatraukia iki [[neoklasicizmas|neoklasicizmo]] kriterijų ir lieka tokia vat nedatraukta ir nesigavusi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pseudoklasicizmui paprastai priskiriami tokie stiliai, kur bandoma pavaizduoti kokį nors klasicizmą, tačiau nepavyksta. Pavyzdžiui, tokie:&lt;br /&gt;
* [[Eklektika]], kai pagrindinė pastato dalis ir struktūra kuriama klasicistiniu pagrindu, tačiau paskui papildoma kitų stilių puošyba&lt;br /&gt;
* [[Stalininis ampyras]], kuriame itin dažnai bandoma vaizduoti klasicistines formas, tačiau jos niekada taip ir nepavirsta normaliomis, nes būna arba neadekvačiai pripuoštos, arba dar ir nevykusios&lt;br /&gt;
* Paprastasis pseudoklasicizmas, kur tiesiog bandoma pavaizduoti kažką panašaus į klasicizmą, bet nevykusiai&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Lietuvoje garsiausias ir ryškiausias pseudoklasicizmo pavyzdys galėtų būti [[Mažvydo biblioteka]] - grubiai nepapuolanti į klasicistines normas nei savo bendromis formomis, nei savo frontonu, nei puošyba, nei dar kuo nors, o bene grubiausiai nepapuolanti savo šleikščiai pilku ir nesąmoningu tinkavimu - tipiškas [[stalininis stilius|stalininio stiliaus]] pastatas, taip ir besiprašantis jei ne nugriovimo, tai bent jau rimto perdarymo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Architektūra]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Pseudoklasicizmas&amp;diff=84681</id>
		<title>Pseudoklasicizmas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Pseudoklasicizmas&amp;diff=84681"/>
		<updated>2025-03-11T17:13:06Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Pseudoklasicizmas''' - įvairūs architektūros stiliai, kurie dalinai atkartoja klasicizmo formas, puošybą ir kt., tačiau tiktai dalinai, nepilnai, nes kas nors vyksta kreivai ir neteisingai, todėl nepaeina. Taigi, pseudoklasicistinė statyba nepatraukia iki neoklasicizmo kriterijų ir lieka tokia vat nedatraukta ir nesigavusi.  Pseudoklasicizmui paprastai priskiriami tokie stiliai, kur bandoma pavaizduoti kokį nors klasicizmą, t...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Pseudoklasicizmas''' - įvairūs architektūros stiliai, kurie dalinai atkartoja [[klasicizmas|klasicizmo]] formas, puošybą ir kt., tačiau tiktai dalinai, nepilnai, nes kas nors vyksta kreivai ir neteisingai, todėl nepaeina. Taigi, pseudoklasicistinė statyba nepatraukia iki [[neoklasicizmas|neoklasicizmo]] kriterijų ir lieka tokia vat nedatraukta ir nesigavusi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pseudoklasicizmui paprastai priskiriami tokie stiliai, kur bandoma pavaizduoti kokį nors klasicizmą, tačiau nepavyksta. Pavyzdžiui, tokie:&lt;br /&gt;
* [[Eklektika]], kai pagrindinė pastato dalis ir struktūra kuriama klasicistiniu pagrindu, tačiau paskui papildoma kitų stilių puošyba&lt;br /&gt;
* [[Stalininis ampyras]], kuriame itin dažnai bandoma vaizduoti klasicistines formas, tačiau jos niekada taip ir nepavirsta normaliomis, nes būna arba neadekvačiai pripuoštos, arba dar ir nevykusios&lt;br /&gt;
* Paprastasis pseudoklasicizmas, kur tiesiog bandoma pavaizduoti kažką panašaus į klasicizmą, bet nevykusiai&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Architektūra]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Neoklasicizmas&amp;diff=84680</id>
		<title>Neoklasicizmas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Neoklasicizmas&amp;diff=84680"/>
		<updated>2025-03-11T17:08:12Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Neoklasicizmas''' - vienas iš [[istorizmas|istoristinių]] stilių, susiformavęs maždaug apie [[XIXa.]], kai architektūroje ėmė rastis bandymai iš naujo atkurti seną, [[klasicizmas|klasicizmo]] sukurtą patirtį.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi klasicizmas buvo faktiškai vėliausiai susiformavęs iš taip vadinamų senųjų arba klasikinių architektūros stilių, tai neoklasicizmas gana juntama dalimi persidengė su klasicizmu, ypač ryškus tas persidengimas matomas, pvz., Lietuvoje ar kitose šalyse, kur dėl kurių nors atsilikimo priežasčių klasicizmas prasitęsė ilgiau. Tokiu būdu kartais gana sunku pasakyti, kur yra klasicizmas, o kur jau neoklasicizmas, taigi, skirtumas greičiau pagal periodą, nei pagal architektūrą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip pvz., [[Vilniaus katedra]] - matomai ryškiausias ir tipiškiausias tikro [[klasicizmas|klasicizmo]] pavyzdys, tuo tarpu Vytauto Kasiulio dailės muziejaus rūmai - tai jau tipiškas neoklasicizmas, tačiau abu pastatai puikiausiai atitinka ir tiesiog klasicizmo kriterijus.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Esminis neoklasicizmo požymis - nors statybos laikas yra naujesnis, nei klasicistinis, tačiau pats klasicizmo stilius atkartojamas labai gerai, tiesiog tobulai. Tuo neoklasicizmas skiriasi nuo įvairiarūšio [[pseudoklasicizmas|pseudoklasicizmo]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Kas nėra neoklasicizmas ir kaip nusišneka Vikipedija ==&lt;br /&gt;
Visiškai klaidingas, tačiau dažnas painiojimas (pvz., galit atrasti tokių [[kliedesiai|kliedesių]] lietuviškoje [[Vikipedija|Vikipedijoje]]) - tai neoklasicizmo painiojimas su [[ampyras|ampyru]], ypač su kokiu nors [[stalininis ampyras|stalininiu ampyru]] ar netgi su įvairiomis modernizmo pakraipomis. Neišsilavinę [[pusgalviai]] dažnai įsivaizduoja, kad jei pastatas turi kokias nors kolonas ir statytas kokiais tai naujesniais laikais, tai yra neuioklasicizmas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tokiu būdu, pvz., lietuviškos Vikipedijos straipsnyje apie neoklasicizmą pridėta visokių nesąmonių. Ten galima atrasti, kad esą [[Mažvydo biblioteka]] esanti neoklasicistinė (nors ten tipiškas [[stalininis stilius]]), ir kad neoklasicistinė esą yra Kauno karininkų ramovė ir Kauno Lietuvos banko rūmai, nors tenai tipiškas Tarpukario [[modernizmas]]. Ten pat galima atrasti ir aiškinimų, kad esą tokios sovietinio brutualistinio primityvizmo skulptūros, kaip &amp;quot;Pirčiupių motina&amp;quot; ar &amp;quot;Pirmosios kregždės&amp;quot; esą irgi esą esančios klasicistinės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Absurdiškas neoklasicizmo painiojimas su kitais stiliais yra paplitęs per daug smarkiai, kad galėtų būti ignoruojamas. Pipedija siunčia šitus kliedesius rašantiems vikipedikams medinį [[pimpalas|pimpalą]] ir siūlo užsikrušti. Čia rimtai - ar kas galėtų pagalvoti, kad Vikipedijoje kliedesiai yra maždaug 234 kartus didesni, negu kad Pipedijoje? Tai vat, [[štai jums ir prašom]], dargi [[visame gražume]]!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taip kad kitą kartą gerai pagalvokit, kur daugiau [[tiesa|tiesos]] - ar kokiame tai menamai rimtame autistiškų nesąmonių puslapyje, ar kokioje tai nerimtoje ir nesąmoningoje Pipedijoje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Architektūra]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Logotipas&amp;diff=83464</id>
		<title>Logotipas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Logotipas&amp;diff=83464"/>
		<updated>2025-02-05T23:12:35Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Garsus_prekiu_zenklai_logotipai.jpeg|500px|thumb|right|Daugelis puikių [[logotipai|logotipų]] lengvai atpažįstami, o gal ir jūsų kaip tai vartoti, nes pirkote tas prekes. Štai kaip gerai šitai veikia!]]&lt;br /&gt;
'''Logotipas''' - tai tokia ikonėlė, katrą [[dezaineriai]] nupaišo kam nors. Štai vat [[Pipedija|Pipedijos]] logotipas yra kokia tai [[pipetė]], o visos [[Lietuva|Lietuvos]] logotipas yra [[ežiukas]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Mažas paveikslėlis nieko nereiškia, bet patampa gerai įsimenamu [[simbolis|simboliu]], kartais nešančiu visai neaiškias ir kartais gal net ir nešvankias konotacijas bei asociacijas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dabartiniais laikais - logotipas yra ne šiaip sau koksai simbolis, o [[prekės ženklas]] grafiniame atvaizdavime, taip kad kartais kainuoja milijonus, o retkarčiais tai netgi ir milijardus. Atrodytų, mažas paveikslėlis, bet kaina tai gali būti visiškai belenkokia. Visa esm4 - kad logotipas lengvai atpažįstamas ir išsyk pasako, kad čia koksai tai prekės ženklas su kokiomis tai savybėmis, ir žmogus jį atsimena ir tada jau pasirenka, ir todėl sumoka [[pinigai|pinigus]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visa esmė - jūsų pinigai, kuo jų daugiau sumokėsite, tuo geresnis kažkam bus [[verslas]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Belenkas]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Garsus_prekiu_zenklai_logotipai.jpeg&amp;diff=83463</id>
		<title>Vaizdas:Garsus prekiu zenklai logotipai.jpeg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Garsus_prekiu_zenklai_logotipai.jpeg&amp;diff=83463"/>
		<updated>2025-02-05T23:09:53Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Logo&amp;diff=83462</id>
		<title>Logo</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Logo&amp;diff=83462"/>
		<updated>2025-02-05T22:29:02Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Logo''' - vaikams skirta [[programavimo kalba]], kur reikia kažkokį vėžliuką valdyti. Sukurta dar [[1967]] metais, taip kad yra viena iš senųjų kalbų, gal senesnė ir už kokį nors [[Basic]]. Kita vertus, į jokį Basic visai ta Logo nepanaši, nes labiau jau primena kažkokį suprimityvintą [[Lisp]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
:: Dar yra kitas logo, nesusijęs - tai [[logotipas]], kuris nieko bendro su šia programavimo kalba neturi. Tai apie [[logotipai|logotipus]] skaitykite atskirame tam skirtame straipsnyje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Logo - puiki programavimo kalba, tad visus vaikus ir tėvelius siūlome mokytis!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Logo pasižymi tuo, kad iki šiol nėra anei jokio šios kalbos standarto, tad tai, kas yra skirta vienam Logo dialektui, visai gali neveikti ant kito. Dar Logo pasižymi ir tuo, kad kadaise buvo išversta į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]], tai gavosi ganėtinai bukas ir durnas kalbos variantas, savo juokingumu smarkiai atsiliekantis nuo [[dibilų kalba|dibilų kalbos]], todėl vertinamas ne taip rimtai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kita vertus, kad ir kaip ten kam atrodytų, Logo yra itin lengvai pramokstama kalba, kuri nors ir nesisieja su praktiniu programavimu, užtat leidžia lengvai įsisavinti kažkokius bendrus programavimo principus.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Lietuvoje nuo seno paplitusi Komenskio Logo, nors paskutiniu metu vietoje Komenskio pradėtas skleisti Imagine Logo variantas. Kiti skundžiasi gi, kad Imagine Logo - bene durniausias įsivaizduojamas dalykas, koksai tik galėjo nutikti: tasai daiktas veikia tik su kažkokiu priešistoriniu [[Internet Explorer]], taigi, galite įsivaizduot, kokiais žodžiais mokiniai kalba apie tą reikalą. Užtat ir dabar originalus Komenskio Logo - vis dar populiaresnis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O senais laikais tai dar buvo toksai LogoWriter, tai jis dirbo [[DOS]]e.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Komenskio Logo ==&lt;br /&gt;
Komenskio Logo išties ir buvo ta Logo kalba, kuri išplito per visur Lietuvoje - anos pripirko visoms mokykloms ir išvertė į lietuvių kalbą dar [[1998]] metais. O tasai Komenskis - tai visai ne Komenskis ir niekaip panašiai nesivadino, tiktai kažkokie neaiškūs [[kalbainiai]] gal sugalvojo, kad Comenius Logo, kuri buvo pavadinta vieno seno Europos pedagogo vardu, turi būti visa išversta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai tie tipai sugebėjo išversti pačią kalbą ir išvertė to pedagogo pavardę į Komenskį, bet išversti normaliai nesugebėjo, tai gavosi, kad tik pavardę iškraipė, nes esą taip skambėsią lietuviškiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia jus Pipedija informuoja, kad Komenskio Logo pavadinimas - tai tikras ir nuostabus daginės [[kalbainystė|kalbainystės]] paminklas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Logo Writer ==&lt;br /&gt;
O visai dar senais laikais buvo tokia LogoWriter arba dar vadinama Logo Writer, kuri dirbo [[DOS]]e. Tai jau niekas to daikto ir neprisimena. Tai sako, komandas joje į lietuvių kalbą keitė, redaguodami binarnikus su hexedu kažkokiu, tai visos komandos turėjo tokį pat ilgį, kaip ir angliškos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai gavosi tas LogoWriter išverstas į lietuvių kalbą įdomiai, tai vaikai nieko negalėdavo įsiminti. Vat pavyzdžiui:&lt;br /&gt;
* pš - piešti&lt;br /&gt;
* es - eiti&lt;br /&gt;
* pr - pirmyn&lt;br /&gt;
* at - atgal&lt;br /&gt;
* dš - dešinėn&lt;br /&gt;
* kr - kairėn&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Hello World su Logo ==&lt;br /&gt;
Priklausomai nuo Logo kalbos dialekto šita &amp;quot;Hello World&amp;quot; programa gali skirtis tiek, kad netgi nepanašu gali būti. Kai kurios Logo versijos išvis nenumato normalaus tekstinio duomenų išvedimo, gi kitos tą numato labai skirtingai. Čia jums pora atsitiktinių variantų:&lt;br /&gt;
&amp;lt;code&amp;gt;&lt;br /&gt;
 TO HELLO&lt;br /&gt;
         PRINT [Hello world]&lt;br /&gt;
         END&lt;br /&gt;
&amp;lt;/code&amp;gt;&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Arba vat taip galite pabandyti, nes gal bus paprasčiau:&lt;br /&gt;
&amp;lt;code&amp;gt;&lt;br /&gt;
 print [Hello, world!]&lt;br /&gt;
&amp;lt;/code&amp;gt;&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Programavimo kalbos]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Logotipai&amp;diff=83461</id>
		<title>Logotipai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Logotipai&amp;diff=83461"/>
		<updated>2025-02-05T22:27:44Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Nukreipiama į Logotipas&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Logotipas]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Google&amp;diff=83460</id>
		<title>Google</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Google&amp;diff=83460"/>
		<updated>2025-02-05T22:27:31Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Google_klausimai.jpg|500px|thumb|right|Tai čia irgi įdomu kartais pažiūrėt, ko žmonės ieško...]]&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Google_logo.jpg|500px|thumb|right|Google [[logotipai|logotipų]] istorija irgi šį bei tą pasakoja tiems, kas jau šį bei tą žino]]&lt;br /&gt;
'''Google''' - kol kas vis dar dominuojanti [[paieškos sistema]], kuri vis dar populiariausia pasaulyje, nors vartotojai jau kelerius metus spjaudosi, krenkščia ir vis bando ieškoti alternatvvų. Kadaise Google buvo išsigelbėjimas, nes dėka jos pasidarė įmanoma naudotis [[Internetai|Internetais]] ir juos surasti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dabar gi daugelį metų vyksta Google [[optimizacija]], per kurią firma vis bando sutaupyti savo resursus ir kažkaip padaryti nebūtinai geriau, bet būtinai pigiau. Taigi, jau seniai nebeįmanoma atrasti gerų informacijos šaltinių, jei jiems daugiau kaip 10 metų, ir nesvarbu, kad jie yra. Pašiai neįmanoma atrasti ir daugelio naujų puslapių, nes Google kažkodėl indeksavimą pristabdė tiek, kad jis beveik nebevyksta. Po truputį Google kompanijoje vyksta [[stagnacija]] ir dabar visi tiesiog meldžiasi, kad greičiau jau atsirastų vėl kokia nors [[paieškos sistema]], kur vėl būtų veikianti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kitą vertus, Google tapo dideliu [[Internetas|Interneto]] reiškiniu, kadaise su Internetu netgi ir tapatinta. '''Gūglas''' arba '''Google''' - tai kaip sakydavo, kad daug jau yra žmonių, kurie netgi į [[naršyklė|naršyklės]] adreso eilutę nesugeba kokio [[internetas|interneto]] pavadinimo suvest, tai eina į Gūglą ir ten rašo paieškoj, pavyzdžiui taip - &amp;quot;''&amp;lt;nowiki&amp;gt;http://www.pipedija.com/index.php/Dibilai&amp;lt;/nowiki&amp;gt;''&amp;quot; - vat taip ir [[Atradimas|atranda]]...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai jei jau tokie jūzeriai, tai jau nežinia, kas čia per kontora... Būdavo taip, kad [[Internetai|internetas]] tai - Gūglė, tai gal jau išties taip ir yra. Tą ilgai tvirtindavo visi [[SEO optimizatoriai]], o jie juk pinigus iš to uždirba, iš visokių ten internetų, tai su jų nuomone verta čia skaitytis. Bet visgi atėjo kiti laikai - ir dabar jau Internetai yra [[Feisbukas]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Pasenusios naujienos apie Google ==&lt;br /&gt;
Dar yra jau visai naujas atsiradęs [[Google Plus]], katras yra pavadintas taip, kad būtų daugiau, negu Google. Tai šiaip jau [[Snukiaknygė]], tik kitų gamintojų. Tai čia dar linkime, kad bugų nebūtų, nes kai užvadino kaip &amp;quot;Google+&amp;quot;, tai nuorodos tokios nesidaro ir [[Pipedija]] ant to lūžta, nes tas pliusas ant [[URL]] pavirsta į kažką neaiškaus ir paskui dingsta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar yra toksai [[Google translate]], kur [[Dirbtinis Intelektas]] stebuklingu būdu išverčia tekstus taip, kad kartais jie bet kokį ryšį su tema praranda. Tai paskui tuos tekstus visokie [[žurnalizdai]] prakišinėja žiniasklaidon vietoje rimtų straipsnių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Neverta pamiršti ir [[Chrome OS]], katrasai, beje, yra nukopipyzdintas nuo [[Linux]]!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar šiek tiek ==&lt;br /&gt;
Dar vienas dalykas - kartais Gūglo [[logotipai]] keičiasi norint paminėt visokius dalykus. Kaip Kalėdas, Velykas, naujus metus ir t.t.. Vienok tie [[logo]] ne visada atrodė taip, kaip atrodo dabar - kadaise Google ne tik logotipą kitokį turėjo, bet net ir vadinosi kitaip - BackRub. Tik jau paskui kažkas Google kūrėjams paaiškino, kad vargu ar toksai pavadinimas gerai paeis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vėliau Google logotipas buvo paprastas, pačių kūrėjų paprastai sukurtas ir padarytas, kaip ir visa Google sistema - demonstruojantis paprastumą ir neišsipisinėjimą. Tik vat vėliau jau atėjo laikas, kai ir paprastumas baigėsi, ir išsipisinėjimas prasidėjo, ir Google tyliai pašalino iš savo vertybių sąrašo tą savo garsų šūkį, kurį ilgai reklamavo - &amp;quot;''Don't be evil''&amp;quot;.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Google everest logo2008.jpeg|right|thumb|300px|Štai kaip atrodo vienas iš tų besikeičiančių logo.]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Nu, dar [[Link]]as dėl solidumo: ==&lt;br /&gt;
Gal kas nežinot, tai [http://www.google.com www.google.com]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Gugle-office.jpg|300px|thumb|left|Čia vienas pasaulinės korporacios - [[Internetai|interneto]] ofisas]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Paieškos sistemos]]&lt;br /&gt;
[[Category:uabai]]&lt;br /&gt;
[[Category:Internetai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Google_logo.jpg&amp;diff=83459</id>
		<title>Vaizdas:Google logo.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Google_logo.jpg&amp;diff=83459"/>
		<updated>2025-02-05T22:23:05Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Bezd%C5%BEion%C4%97&amp;diff=83458</id>
		<title>Bezdžionė</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Bezd%C5%BEion%C4%97&amp;diff=83458"/>
		<updated>2025-02-05T21:53:51Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Bezdzione.jpg|200px|thumb|left|Tai dar sako, kad [[žmogus]] iš bezdžionės kilęs, bet [[Pipedija]] žino geriau - žmogus kilęs iš [[kiaulė|kiaulės]]!]]&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Bezdzione_ir_moteris.jpg|400px|thumb|right|Tolerantiškos beždžionių rasės atstovas pagarbiai elgiasi su kažkokia netolerantiškos rasės atstove]]&lt;br /&gt;
'''Bezdžionė''', o ne '''beždžionė''' reikia rašyt, durniai! Nesgi žodis &amp;quot;beždėti&amp;quot; - tai [[beprasmybė]] kažkokia, o tuo tarpu &amp;quot;[[bezdėti]]&amp;quot; - svarbus ir turi savo [[etimologija|etimologiją]], nuo kurios šitas padaras ir kilęs!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip žinia, [[tolerantai]] aiškina, kad beždionės yra diskriminuojamos, o [[diskriminacija]] yra didelis blogis, nuo kurio kyla [[karai]], [[terorizmas]] beigi kitos baisybės. Todėl diskriminuoti beždžionių nedera, o reikia jas toleruoti ir su jomis palaikyti glaudžius ryšius, įdarbinti jas kaip nors, o dar ir nedrausti joms turėti seksualinių santykių su [[žmonės|žmonėmis]]. Pipedija yra vienareikšmiškai už toleranciją ir nediskriminaciją!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai aišku dažnai būna, kad ir kokią [[boba|bobą]] kas pavadina bezdžione, bet tai gal ir nevisad tikslu, nesgi ne visos bobos bezda kur papuola... Nors ir ne tiktai bobos. Kaip žinia, pasaulyje daugiausiai pribezda visokie [[galvijai]] ir [[kiaulės]], todėl sakyti, esą žmonės bezda - tai [[hate speech]] ir diskriminacija.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pasaulyje tankiausiai yra apgyvendinta [[plikoji žmogbeždžionė]], mokslininkų kartais klaidingai vadinama ''homo sapiens'', nors proto ji neturi anei kiek.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendrai tai beždžionių yra daug įvairiausių rūšių, o artmiausios žmogui yra šimpanzės, su kuriomis [[Stalinas|Stalino]] laikais kažkokie tarybiniai mokslininkai netgi atlikinėjo bandymus, ar pavyks susikryžminti. Tai aišku, susikryžminti nepavyko ir kelios tarybinės mokslininkės nuo šimpanzių taip ir nepastojo, tad mokslas įrodė, jog tai kita rūšis. Čia, beje, jeigu ką, tai žinokite, kad Pipedija nejuokauja čia ir neblevyzgoja, nes tokių bandymų išties realybėje būta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kita gi vertus, kaip kalba mokslininkų įtarimai, šimpanzės dar giminingesnės kokiems nors pitekantropams, o šieji - giminingi neardantaliečiams, o jau su šiais, kaip mokslas įrodė, pusė Europos yra persikryžminę, o to dėka europiečiai yra baltaodžiai. Todėl šitai reiškia, kad beždžionės - tai tiktai kita [[rasė]], o todėl neapykanta beždžionėms yra diskriminacija ir nusikaltimas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Bezdziones.jpg|500px|thumb|left|Tai daugelis bezdžionių visai nedurnos būna, netgi išradingos neretai. Nuotraukoje matome, kaip meilės religiją skleidžiančios beždžionėlės pagarbiai elgiasi su jas diskriminuojančiu žmogumi iš [[Indija|Indijos]], kuris nenori būti tolerantiškas ir atiduoti joms savo maistą]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Pimpalo kaulas]] - vienintelis biologiškai žymus anatominis skirtumas tarp beždžionių ir žmonių&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Biologija]]&lt;br /&gt;
[[Category:Gyvūnai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Pimpalo_kaulas&amp;diff=83457</id>
		<title>Pimpalo kaulas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Pimpalo_kaulas&amp;diff=83457"/>
		<updated>2025-02-05T21:52:41Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Pimpalo kaulas''' arba '''bakulas''' ([[lotynų kalba]] - ''baculum'') - tai toksai specialus kaulas, kuris būna didesnės dalies [[žinduoliai|žinduolių]] pimpalo viduje arba pimpalo pagrinde, drūtgalyje. Pimpalo kaulas yra skirtas tam, kad [[pimpalas]] stovėtų ir gerai įlįstų, kai [[pimpalas kišamas ten]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paprastai pimpalo kaulas būna keliomis gyslomis sujungtas su raumenimis, kurie tą kaulą gali iškišti ar įtraukti, tad ir [[pimpalas]] atitinkamai išsikiša ar įsitraukia. Įprastais atvejais pimpalo kaulas būna sujungtas su ilga kremzle, kuri tuščiavidurė ir per kurią teka [[sperma]] - būtent taip ir yra sudaryti įprasti daugumos gyvūnų pimpalai (tiesa, neretai su specifinėmis modifikacijomis). Taigi, kai gyvūnui prireikia [[pistis]], tai pimpalo kaulo dėka išlenda pimpalas ir įlenda į [[putė|putę]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pimpalo kaulas yra itin efektyvus dar ir dėl to, kad absoliučiai daugumai gyvūnų nėra taip jau paprasta savo pimpalą kur nors nutaikyti ir įkišti, todėl žmonėms įprastas kišimo būdas netinka, nes tiesiog pimpalas niekur neįlįs. Tačiau, kai pimpalas ne pasistoja, o tiesiog yra tai ištraukiamas, tai įkišamas, gyvūnas savo raumenimis gali per minutę tą pimpalą iškišti ir vėl įtraukti keliasdešimt kartų, kol galų gale [[randomas|randomu]] pataikys į putės skylę. O jau tada tas pimpalas putėje bus kokiu nors būdu užfiksuotas - pvz., smarkiai storesnė kremzlinė pimpalo galvutė įstrigs tarp plokščių putės kremzlių - būtent taip yra sudarytos daugumos gyvūnų genitalijos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai vat štai tokius lytinius organus turi dauguma [[žinduoliai|žinduolių]], o žmonių lytiniai organai išties tai yra absoliučiai netipiški ir į absoliučios daugumos gyvūnų lytinius organus nepanašūs, ir vienas iš didžiausių skirtumų - kad neturi pimpalo kaulo. Būtent pimpalas yra vienintelis ryškesnis skiriamasis bruožas, skiriantis žmones nuo visų kitų [[primatai|primatų]], netgi nuo žmonėms sąlyginai artimų [[šimpanzės|šimpanzių]] - t.y., jei pimpalas neturi kaulo, tai reiškia, kad [[beždžionė]] yra [[žmogus]], o jei pimpalas turi kaulą - tai beždžionė yra tiesiog beždžionė. Kiti biologiniai skirtumai tarp beždžionių ir žmonių yra daug daug mažesni.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Biologija]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Bybys&amp;diff=83456</id>
		<title>Bybys</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Bybys&amp;diff=83456"/>
		<updated>2025-02-05T21:51:44Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: /* Dar žr. */&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{Vandalai}}&lt;br /&gt;
{{N-18}}&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:ZIURKE.jpg|300px|thumb|left|[[Skraidantis bybys]]]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Kosmobibys.jpg|300px|thumb|left|[[Kosminis bybys]]. Tokį turi [[Visatos valdovas]]]]&lt;br /&gt;
'''Bybys''' arba '''pimpalas''' - lytinis organas, dešra, pailgas falas, ilgio matuoklis, linksmakotis, pojūčių teikėjas, vyriškas turtas, pasididžiavimas, gaidelis, moterų džiaugsmas, šventas pagalėlis, vaisingumo taurė, stebuklų lazdelė, galų gale byrka ir daug kitų epitetų. Apie pimpalus [[labai]] daug rašo [[Pedivikija]], tai vienas iš dalykų, kuriais anoji garsėja - dar ir nuotraukų originalių prideda.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bene populiariausias su bybiu susijęs užsiėmimas - tai [[čiulpti bybį]]. Beje, kaip parodė [[Clinton-Lewinsky skandalas]] - čiulpti bybį nėra [[seksas]], taip kad visiems galima!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar kitas plačiai apie bybį žinomas [[faktas]] yra tai, kad jo priešingybė - tai [[pyzda]]. Kodėl čia taip, gerai nesuprantam. Galimai dėl to, kad [[pimpalas kišamas ten]]...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Klasifikacija.jpg|300px|thumb|right|Japoniška bybių klasifikavimo lentelė]]&lt;br /&gt;
== Klasifikacija ==&lt;br /&gt;
Daugeliu atvejų bandoma bybius suklasifikuoti, pvz., pagal ilgį, storį, formą ir t. t. Tačiau praktikoje žinoma, kad klasifikacija yra tik viena: bybys arba stovi, arba nestovi. Kitos klasifikacijos yra absurdiškos ir jas taiko tik tie, kam nestovi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Na, dar kartais būna, kad klasifikuoja pimpalus į tikrus ir į dirbtinius - pastarieji vadinami [[dilda|dildomis]]. Vienok mes šita klasifikacija nelabai tikime, nes siūlome rinktis natūralų produktą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Pimpala.jpg|300px|thumb|left|Kai kuriose šalyse pimpalai yra tokie populiarūs, kad šiuo žodžiu užvadina netgi mašinas]]&lt;br /&gt;
== Panaudojimas ==&lt;br /&gt;
Dažniausiai naudojamas apšėrimui, pasiuntimui, taip pat - [[bybienė|bybienei]]. Retkarčiais pimpalai naudojami dar ir dauginimuisi, t. y., [[pistis]]. Būna dar ir [[dirbtinis pimpalas|dirbtiniai bybiai]], o tobuliausia jų rūšis - [[vibratorius]]. Bet šitie jau naudojami visai kitokiems dalykams ir tai gėdinga, kad [[Pipedija]] apie tai rašo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O jei kas dar nesupratote, tai paaiškiname aiškiai: taip, [[pimpalas kišamas ten]]!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Vidutinis pimpalo dydis ==&lt;br /&gt;
=== Problematika ===&lt;br /&gt;
Vidutinis pimpalo dydis - ta problema, kuri dirbtinai keliama ir eskaluojama visokiose masinės informacijos priemonėse. Pvz., dažna senmergė, pimpalo nemačiusi nei sykio gyvenime, jį įsivaizduoja kaip kokį monstrišką aparatą ir [[Kliedesiai|kliedi]] apie pimpalus, kurių dydis kokie nors 18 ar dar daugiau centimetrų. Ir, žinoma, peza apie tokius pimpalus spaudoje. Dar kiti [[Psichai|kliedėtojai]] rengia [[Pseudomokslas|pseudomokslinius]] tyrimus apie tai, koksai gi vis tik yra vidutinis pimpalo dydis. Ir paskui skelbia vidurkius, kažkodėl pamiršdami pasakyti, kad &amp;quot;matavo&amp;quot; pimpalus tiesiog prašydami į [[anonimas|anoniminės]] apklausos anketą įrašyti savo pimpalo dydį (kaip manote, kiek smarkiai &amp;quot;pasididina&amp;quot; pimpalą vidutinis apklausiamasis?).&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Reali situacija ===&lt;br /&gt;
[[Mokslininkai|Mokslininkams]] giliai pofig, kokio dydžio yra vidutinis pimpalas. Bet fiziologiškai žinoma, kad vidutinis [[putė|putės]] gylis tesiekia vos 7-8 centimetrai, tad bet koks didesnis pimpalas atsiremia į [[putė|putės]] dugną ir žeidžia gimdą. Kadangi sekso metu pimpalas įkišamas ne pilnai, o tik iš dalies, praktiškai optimalus pimpalo dydis siekia apie 10-13 centimetrų. Ir tie nedaugelis tyrimų, kai būdavo bandoma matuoti pimpalus, rodo, kad būtent toks vidutinis pimpalo dydis ir yra. Tuo tarpu smarkiai didesnių pimpalų savininkai negauna [[pistis]], nes moterims jie nepriimtini (koks gi malonumas, kai pimpalas plėšo gimdą). Jau nekalbant apie tai, kad vyro organizme esančio kraujo kiekio pilnavertiškai pakanka ne daugiau, kaip 15-17 cm pimpalo eregavimui (t. y., didesnių pimpalų savininkai kenčia nuo elementaraus nestovėjimo).&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Pimpalų didinimo propaganda ===&lt;br /&gt;
Pimpalų didinimo [[Propaganda|propagandą]] vykdo [[spameriai]]. [[Propaganda|Propagandos]] tikslas - parduoti visokį [[Šūdas|mėšlą]] [[dibilai|dibilams]]. Tam yra atvirai krušamas protas. Pvz., gauna durnelis laišką su pezalais apie tai, kad vidutinis pimpalas yra 16 cm, pasimatuoja savo pimpalą - ogi mažesnis, tik 13 cm! Ir ką daro - ogi perka visokį [[Šūdas|šūdą]], skirtą pimpalo padidinimui. Paskui dar neurozėmis visokiomis apserga ir išvis tampa impotentu. Ir tada perka dar daugiau tokio pat [[Šūdas|šūdo]]. Čia panašiai, kaip boboms su visokiais liesėjimais, kur anoreksikėmis tampa, prisižiūrėjusios šūdinų žurnalų ir prisigalvojusios, kad reikia sverti ne daugiau, kaip 40 kilogramų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Taip]] jau išeina, kad dideliu pimpalu girtis - tas pats, kas girtis didelėm ausim, ar nosim...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Populiarūs posakiai ==&lt;br /&gt;
*Bybis tau&lt;br /&gt;
*Apšerti bybiais&lt;br /&gt;
*Ko čia mekeni kaip [[sliekbybis]]? (nepainioti su [[sliekas]])&lt;br /&gt;
*Pasiųsti ant bybio&lt;br /&gt;
*Čiulpk bybį&lt;br /&gt;
*Bybį tau į kairę akį&lt;br /&gt;
*Jaučiu savo bybiu - gerai nebus&lt;br /&gt;
*Kad tau bybys nudžiūtų&lt;br /&gt;
*Pakočioti ant bybio&lt;br /&gt;
*Bybis gaunas&lt;br /&gt;
*Bybis žino (sutrumpintai - [[bbz]])&lt;br /&gt;
*Dėjau bybį&lt;br /&gt;
*Atrodai kaip [[bybianosė]] (nepainioti su [[kiaulianosė]])&lt;br /&gt;
*Ko čia bybinėji be darbo?&lt;br /&gt;
*[[Eik tu naxuj]] (neteiktinas posakis)&lt;br /&gt;
*Ko stovi kaip bybys?&lt;br /&gt;
*Nebestovi man bybys&lt;br /&gt;
*Žaidi kaip [[Mikas_Bybys]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Įdomu ==&lt;br /&gt;
* Gūglas dažniausiai suranda [[Pipedija|Pipediją]] pagal frazę &amp;quot;pimpalas vikipedija&amp;quot;&lt;br /&gt;
* Rusijos [[kalbonaciai|kalbonacių]] oberšturmbanfiurerė N. Vavilova informavo&amp;lt;ref&amp;gt;http://worldru.ru/kms_news+stat+cat_id-7+nums-2885.html&amp;lt;/ref&amp;gt;, kad žodžio &amp;quot;bybys&amp;quot; atitikmuo, žymusai žodis iš trijų raidžių, katras žinomas visam pasauliui ir suprantamas be vertimo net Afrikoje, t. y. '''ХУЙ'''  - pašalinamas iš rusų kalbos žodynų, kaip žodis parazitas, vartojamas be sąsajų su kontekstu. Išbraukiami iš rusų kalbos žodynų ir visi kiti iš šio žodžio sudaryti žodeliai, kaip antai «охyенно», «хyёво», «нихyя себе». Ačiū Dievui, kad pas mus demokratija ir mūsų &amp;quot;bybys&amp;quot; lieka su mumis. Beje, kad jau rusams to žodžio nebereikia, tai gal jau galima jį įtraukti į lietuvių kalbos žodynus? Juk mūsuose jis irgi populiarus ir dabar tai nebėra ''svetimybė'', t. y. kitos kalbos žodis!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Bybienė]]&lt;br /&gt;
* [[Butanas]]&lt;br /&gt;
* [[Kosminis bybys]]&lt;br /&gt;
* [[Kleckas Buržujus]]&lt;br /&gt;
* [[Bybių puokštė]]&lt;br /&gt;
* [[Falinis simbolis]]&lt;br /&gt;
* [[Bibendumas]]&lt;br /&gt;
* [[Pimpalo kaulas]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
{{References}}&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Dalykai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Pimpalo_kaulas&amp;diff=83455</id>
		<title>Pimpalo kaulas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Pimpalo_kaulas&amp;diff=83455"/>
		<updated>2025-02-05T21:51:20Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Pimpalo kaulas''' arba '''bakulas''' (lotynų kalba - ''baculum'') - tai toksai specialus kaulas, kuris būna didesnės dalies žinduolių pimpalo viduje arba pimpalo pagrinde, drūtgalyje. Pimpalo kaulas yra skirtas tam, kad pimpalas stovėtų ir gerai įlįstų, kai pimpalas kišamas ten.  Paprastai pimpalo kaulas būna keliomis gyslomis sujungtas su raumenimis, kurie tą kaulą gali iškišti ar įtraukti, tad ir pimpalas atitinkamai i...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Pimpalo kaulas''' arba '''bakulas''' ([[lotynų kalba]] - ''baculum'') - tai toksai specialus kaulas, kuris būna didesnės dalies [[žinduoliai|žinduolių]] pimpalo viduje arba pimpalo pagrinde, drūtgalyje. Pimpalo kaulas yra skirtas tam, kad [[pimpalas]] stovėtų ir gerai įlįstų, kai [[pimpalas kišamas ten]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paprastai pimpalo kaulas būna keliomis gyslomis sujungtas su raumenimis, kurie tą kaulą gali iškišti ar įtraukti, tad ir [[pimpalas]] atitinkamai išsikiša ar įsitraukia. Įprastais atvejais pimpalo kaulas būna sujungtas su ilga kremzle, kuri tuščiavidurė ir per kurią teka [[sperma]] - būtent taip ir yra sudaryti įprasti daugumos gyvūnų pimpalai (tiesa, neretai su specifinėmis modifikacijomis). Taigi, kai gyvūnui prireikia [[pistis]], tai pimpalo kaulo dėka išlenda pimpalas ir įlenda į [[putė|putę]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pimpalo kaulas yra itin efektyvus dar ir dėl to, kad absoliučiai daugumai gyvūnų nėra taip jau paprasta savo pimpalą kur nors nutaikyti ir įkišti, todėl žmonėms įprastas kišimo būdas netinka, nes tiesiog pimpalas niekur neįlįs. Tačiau, kai pimpalas ne pasistoja, o tiesiog yra tai ištraukiamas, tai įkišamas, gyvūnas savo raumenimis gali per minutę tą pimpalą iškišti ir vėl įtraukti keliasdešimt kartų, kol galų gale [[randomas|randomu]] pataikys į putės skylę. O jau tada tas pimpalas putėje bus kokiu nors būdu užfiksuotas - pvz., smarkiai storesnė kremzlinė pimpalo galvutė įstrigs tarp plokščių putės kremzlių - būtent taip yra sudarytos daugumos gyvūnų genitalijos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai vat štai tokius lytinius organus turi dauguma [[žinduoliai|žinduolių]], o žmonių lytiniai organai išties tai yra absoliučiai netipiški ir į absoliučios daugumos gyvūnų lytinius organus nepanašūs, ir vienas iš didžiausių skirtumų - kad neturi pimpalo kaulo. Būtent pimpalas yra vienintelis ryškesnis skiriamasis bruožas, skiriantis žmones nuo visų kitų [[primatai|primatų]], netgi nuo žmonėms sąlyginai artimų [[šimpanzės|šimpanzių]] - t.y., jei pimpalas neturi kaulo, tai reiškia, kad beždžionė yra žmogus, o jei pimpalas turi kaulą - tai beždžionė yra tiesiog beždžionė. Kiti biologiniai skirtumai tarp beždžionių ir žmonių yra daug daug mažesni.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Biologija]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Grau%C5%BEikai&amp;diff=83454</id>
		<title>Graužikai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Grau%C5%BEikai&amp;diff=83454"/>
		<updated>2025-02-05T21:40:47Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Graužikai''' arba '''rodentai''' - toksai [[žinduoliai|žinduolių]] būrys, kuris pasižymi plokščiais priekiniais kandžiais, kuriais viską moka graužti. Kaip spėlioja nemažai biologų, ankstyvųjų laikų graužikai buvo pirmieji žinduoliai, išsivystę iš visokių [[ropliai|roplių]], o jau paskui evoliucionavę į visokiausias kitas gyvūnų grupes.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Esminis graužikų skiriamasis bruožas - dantys: dvi plokščių dantų poros, viena pora - viršutiniame žandikaulyje, kita pora - apatiniame žandikaulyje. Dėl taip sudėtų kandžių porų graužikai gali labai efektyviai gražuti kietus daiktus, pvz., medieną, [[riešutai|riešutus]] ir taip toliau. Todėl jie ir vadinami graužikais, ir būtent tieji dantys ir yra graužikų skiriamasis bruožas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Graužikai nepasižymi kokiomis tai labai unikaliomis savybėmis, tačiau užtai patys iš savęs turi nemenką įvairovę.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tarp labiau žinomų graužikų štai tokie:&lt;br /&gt;
* [[Zuikiai]]&lt;br /&gt;
* [[Kiškiai]]&lt;br /&gt;
* [[Triušiai]]&lt;br /&gt;
* [[Žiurkės]]&lt;br /&gt;
* [[Pelės]]&lt;br /&gt;
* [[Bebrai]]&lt;br /&gt;
* [[Žiurkėnai]]&lt;br /&gt;
* [[Pelėnai]]&lt;br /&gt;
* [[Voverės]]&lt;br /&gt;
* [[Ondatros]]&lt;br /&gt;
* [[Kapibaros]]&lt;br /&gt;
* [[Šinšilos]]&lt;br /&gt;
* [[Kurmiai]]&lt;br /&gt;
* [[Burundukai]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Ar tikrai kiškiai yra graužikai ==&lt;br /&gt;
Dėl keistų priežasčių dabartiniai biologai aiškina, kad kišiai [[esą esą]] jau nebe graužikai, o kokie tai kiškiažvėriai, nu bet atleiskit, tai jau labą dieną.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visokie biologai dabar jau aiškina, kad tie kiškiai - tai esą kokie tai lagomorfai, kurie viršuje turi ne vieną porą dantų, o dvi poras, nes už pirmosios poros (būtent už jos, o ne šonuose) yra paslėpta dar antra pora, kuri papildomai dar smarkiau padeda graužti. &lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Negana to, pas kiškius [[pimpalas]] yra panašus, kaip pas žmogų, su pasistojančiu akytkūniu, kai pas kitus graužikus - turi [[pimpalo kaulas|pimpalo kaulą]], kitaip tariant, [[bakulas|bakulą]]. Kitą vertus, šie aiškinimai yra juokingi, nes akivaizdu, kad ta antra dantų pora tėra pagalbinė, o dėl bakulo - tai netgi skirtingos [[primatai|primatų]] rūšys vienos turi tą kaulą (t.y., visos, išskyrus žmones), o kitos - neturi (t.y., žmonės).&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taip kad brangūs mokslininkai biologai, jūs gal neišsidirbinėkit, nes kiškiai tėra dideli peraugę graužikai, ir visi tą žino.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Biologija]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Grau%C5%BEikai&amp;diff=83453</id>
		<title>Graužikai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Grau%C5%BEikai&amp;diff=83453"/>
		<updated>2025-02-05T21:33:37Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Graužikai''' - toksai žinduolių būrys, kuris pasižymi plokščiais priekiniais kandžiais, kuriais viską moka graužti. Kaip spėlioja nemažai biologų, ankstyvųjų laikų graužikai buvo pirmieji žinduoliai, išsivystę iš visokių roplių, o jau paskui evoliucionavę į visokiausias kitas gyvūnų grupes.  Esminis graužikų skiriamasis bruožas - dantys: dvi plokščių dantų poros, viena pora - viršutiniame žandikaulyje, kita...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Graužikai''' - toksai [[žinduoliai|žinduolių]] būrys, kuris pasižymi plokščiais priekiniais kandžiais, kuriais viską moka graužti. Kaip spėlioja nemažai biologų, ankstyvųjų laikų graužikai buvo pirmieji žinduoliai, išsivystę iš visokių [[ropliai|roplių]], o jau paskui evoliucionavę į visokiausias kitas gyvūnų grupes.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Esminis graužikų skiriamasis bruožas - dantys: dvi plokščių dantų poros, viena pora - viršutiniame žandikaulyje, kita pora - apatiniame žandikaulyje. Dėl taip sudėtų kandžių porų graužikai gali labai efektyviai gražuti kietus daiktus, pvz., medieną, [[riešutai|riešutus]] ir taip toliau. Todėl jie ir vadinami graužikais, ir būtent tieji dantys ir yra graužikų skiriamasis bruožas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Graužikai nepasižymi kokiomis tai labai unikaliomis savybėmis, tačiau užtai patys iš savęs turi nemenką įvairovę.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tarp labiau žinomų graužikų štai tokie:&lt;br /&gt;
* [[Zuikiai]]&lt;br /&gt;
* [[Kiškiai]]&lt;br /&gt;
* [[Triušiai]]&lt;br /&gt;
* [[Žiurkės]]&lt;br /&gt;
* [[Pelės]]&lt;br /&gt;
* [[Bebrai]]&lt;br /&gt;
* [[Žiurkėnai]]&lt;br /&gt;
* [[Pelėnai]]&lt;br /&gt;
* [[Voverės]]&lt;br /&gt;
* [[Ondatros]]&lt;br /&gt;
* [[Kapibaros]]&lt;br /&gt;
* [[Šinšilos]]&lt;br /&gt;
* [[Kurmiai]]&lt;br /&gt;
* [[Burundukai]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dėl keistų priežasčių dabartiniai biologai aiškina, kad kišiai [[esą esą]] jau nebe graužikai, o kokie tai kiškiažvėriai, nu bet atleiskit, tai jau labą dieną.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Biologija]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Aneksija&amp;diff=83452</id>
		<title>Aneksija</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Aneksija&amp;diff=83452"/>
		<updated>2025-02-05T21:01:31Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Aneksija''' - tai tokia okupacijos rūšis, kai kokia nors valstybė ar teritorija yra pilnai įjungiama į užsigrobusios valstybės sudėtį ir paverčiama tos užsigrobusios valstybės dalimi, neišlaikant jokio menamo užgrobtos teritorijos savarankiškumo.  Kaip pvz., per sovietmetį dalis valstybių, kurias užgrobė Rusija, buvo tik okupuotos, o kita dalis - aneksuotos. Pvz., Lenkija, Čekoslovakija, Bulgarija, Vengr...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Aneksija''' - tai tokia [[okupacija|okupacijos]] rūšis, kai kokia nors valstybė ar teritorija yra pilnai įjungiama į užsigrobusios valstybės sudėtį ir paverčiama tos užsigrobusios valstybės dalimi, neišlaikant jokio menamo užgrobtos teritorijos savarankiškumo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip pvz., per [[sovietmetis|sovietmetį]] dalis valstybių, kurias užgrobė [[Rusija]], buvo tik okupuotos, o kita dalis - aneksuotos. Pvz., [[Lenkija]], [[Čekoslovakija]], [[Bulgarija]], [[Vengrija]] - buvo okupuotos, o štai [[Lietuva]], [[Latvija]] ir [[Estija]] - buvo ne tik okupuotos, bet ir aneksuotos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aišku, kaip jau būna, aneksija irgi gali būti įvairaus laipsnio - pvz., [[Karelija]], kuri buvo okupuota ir aneksuota, visiškai prarado net ir menamą valstybingumą ir buvo praktiškai asimiliuota, tuo tarpu [[Lietuva]] išlaikė menamą, netikrą savarankiškumą, tačiau visvien liko pilnai valdoma ir jokio realaus valstybingumo neturėjo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Politika]]&lt;br /&gt;
[[Category:Reiškiniai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Glumuma&amp;diff=83447</id>
		<title>Naudotojo aptarimas:Glumuma</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Glumuma&amp;diff=83447"/>
		<updated>2025-02-05T20:01:25Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;O kaip jūs sugebėjot surast tą įrašą be watermarko? Ne iš LRT archyvų, nes jei iš ten, tai ten atsisiųst nelabai ir įmanoma, o ir su watermarku tas įrašas...  &lt;br /&gt;
P.S. O gal ten digitalizuotas VHS'as su tos laidos įrašu? &lt;br /&gt;
[[Naudotojas:DragonballPlus|DragonballPlus]] ([[Naudotojo aptarimas:DragonballPlus|aptarimas]]) 15:43, 28 sausio 2025 (CET)&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
: Apie ką jūs kalbate? Apie kokius tokius agurkus? Nieko nesuprantu. Neįsivaizduoju, kaip galima dar labiau be konteksto kažko paklaust, kad dar labiau nesuprast gautųsi. Apie ką jūs?&lt;br /&gt;
::Kokie dar agurkai? Aš kalbu apie skyrnšotą iš seno įrašo iš [[Estrados orbitoje]], o tą skrynšotą patalpinot į tą Estrados orbitoje straipsnį Pipedijoj. Susidomėjau ta laida, nutariau paieškot, radau LRT archyvuose tą įrašą, bet pamačiau kad jis su LRT watermarku. O tas laidos skrynšotas Pipedijoj - be watermarko. Tai kaip suradot &amp;quot;Estrados Orbitoje&amp;quot; įrašą be watermarko, iš kurio ir nuskrynšotinot? [[Naudotojas:DragonballPlus|DragonballPlus]] ([[Naudotojo aptarimas:DragonballPlus|aptarimas]]) 04:54, 29 sausio 2025 (CET)&lt;br /&gt;
::: neatsimenu&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Glumuma&amp;diff=83144</id>
		<title>Naudotojo aptarimas:Glumuma</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Glumuma&amp;diff=83144"/>
		<updated>2025-01-28T21:25:44Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;O kaip jūs sugebėjot surast tą įrašą be watermarko? Ne iš LRT archyvų, nes jei iš ten, tai ten atsisiųst nelabai ir įmanoma, o ir su watermarku tas įrašas...  &lt;br /&gt;
P.S. O gal ten digitalizuotas VHS'as su tos laidos įrašu? &lt;br /&gt;
[[Naudotojas:DragonballPlus|DragonballPlus]] ([[Naudotojo aptarimas:DragonballPlus|aptarimas]]) 15:43, 28 sausio 2025 (CET)&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
: Apie ką jūs kalbate? Apie kokius tokius agurkus? Nieko nesuprantu. Neįsivaizduoju, kaip galima dar labiau be konteksto kažko paklaust, kad dar labiau nesuprast gautųsi. Apie ką jūs?&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Aib%C4%97&amp;diff=81942</id>
		<title>Aibė</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Aib%C4%97&amp;diff=81942"/>
		<updated>2024-12-25T12:17:01Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Aibe.jpg|thumb|400px|'''Aibė''' - viskas paprasta! &amp;lt;s&amp;gt;tik neklauskit kodėl&amp;lt;/s&amp;gt; Tik kažin ar tai tiesa...]]&lt;br /&gt;
'''Aibė''' - anokia va labai gera ir pažangi [[Parduotuvė|parduotuvė]], kuri, atrodo, yra bet kuriame [[Miestas|didmiestyje]], [[Miestelis|miestelyje]], [[Kaimas|kaime]] ar gal netgi ir net kokiame tai [[Taboras|tabore]], nors dėl šito tai negalim būti tikri iki galo. Tai štai jums ir gavosi kuo žymiausias [[prekybos tinklas]], lenkiantis netgi [[Koops]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visada Aibė džiugina puikiausiu prekių pasirinkimu - nieko nereikalingo, viskas nebrangu ir daugybė [[alkoholiniai gėrimai|alkoholinių gėrimų]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Atrodo, buvo dar [[įstatymas]], lyg tai [[Rolandas Paksas|Pakso]] laikais ar dar seniau, kai dar neatsimenam, kad kiekviename hektare turi būti bent viena tokia va krautuvėlė, kurioje žmonėms dalintų [[prekės|prekes]] už [[pinigai|pinigus]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Iš tikrųjų Aibė yra geriausia iš visų normalių parduotuvių, o įsitikinti galima nuėjus į jūsų artimiausią Aibę ir patikrinus [[pienas|pieno]] galiojimo datą, kuri būtinai bus kažkurios [[diena|dienos]]. Gal būt, jei nepasiseks, tai [[vakar]] dienos, arba, jei jums pasiseks, [[užvakar]] dienos. Aišku, tokiose parduotuvėlėse lankosi tik kažkokie dėdės bei tetos iš [[Zarasai|Zarasų]] ar kokio nors kito išgalvoto miestelio.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Liūdesys, aišku, būna, kai kas nors pašonėje teturi vos vieną parduotuvę ir jokios kitos - tai štai panašiais atvejais ir būna Aibė, nes jei ne šis prekybos tinklas, tai išvis jokios parduotuvės neturėtumėt. Ale užtat, vietoje to, kad dėkotų savo likimui ir Aibės tinklui, būna, kad kai kurie pradeda burbėti ir kažkuo nepatenkinti skųstis. Kai kurie įsivaizduoja, kad jų [[kaimas|kaime]] turi dar ir [[Maxima]] bei [[Lidl]] stovėt.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar čia visiems primenam, kad [[Pipedija]] nėra vieta, kur belenkas belenką varytų ant ko nors vien dėl to, kad jaučiasi nevykėliu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Supermarketai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Avokadai&amp;diff=81939</id>
		<title>Avokadai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Avokadai&amp;diff=81939"/>
		<updated>2024-12-25T09:46:44Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Nukreipiama į Avokadas&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Avokadas]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Avokadas&amp;diff=81938</id>
		<title>Avokadas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Avokadas&amp;diff=81938"/>
		<updated>2024-12-25T09:46:21Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Avokadas''' - toksai vaisius ar tai daržovė - nesuprasi, nes nelabai valgomas. Puikiai tinka į kokius nors sušius ar kai kurias salotas, o taip pat yra bene neatskiriamas tikros meksikietiškos virtuvės pagrindas, nes tenykščiai avokadus deda išvis į visur. Daugelio vertinamas, kaip puikus dietinis produktas, nes turi kažkokių ten riebalų, kurie labai naudingi.  Žodis &amp;quot;''avokadas''&amp;quot; yra kilęs iš actekų žodžio &amp;quot;''auaca...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Avokadas''' - toksai vaisius ar tai daržovė - nesuprasi, nes nelabai valgomas. Puikiai tinka į kokius nors [[sušiai|sušius]] ar kai kurias [[salotos|salotas]], o taip pat yra bene neatskiriamas tikros meksikietiškos virtuvės pagrindas, nes tenykščiai avokadus deda išvis į visur. Daugelio vertinamas, kaip puikus dietinis produktas, nes turi kažkokių ten riebalų, kurie labai naudingi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodis &amp;quot;''avokadas''&amp;quot; yra kilęs iš [[actekai|actekų]] žodžio &amp;quot;''auacatl''&amp;quot;, kuris reiškia ne ką kitą, o žmogaus kiaušą, ta [[prasmė|prasme]], kuri yra [[lytiniai organai|lytinių organų]] prasme. Amerikonai avokadus dar vadina aligatorių kriaušėmis, nes maždaug taip [[kriaušė]] pasikeistų, jei ji pavirstų į [[aligatorius|aligatorių]] - taptų su neperkandama oda, kietais kaulais, visa tamsiai žalia ir riebi, be jokio saldumo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Avokadai yra sudėtingi vaisiai, nes pirkdamas parduotvuėje, niekada negali suprasti, ar jis gerai sunokęs, ar dar žalias, ar jau supuvęs. Tai gaunasi spėliojimas, kuris dažnai nepasiteisina, nes nusipirkus du avokadus, dažniausiai paaiškėja, kad vienas yra žalias ir nevalgomas, o kitas - supuvęs ir taip pat nevalgomas. Taigi, tenka išmesti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Avokadų biologija ==&lt;br /&gt;
Avokadas, kaip augalas, nesugeba daugintis savaime, ir tūkstančius metų gyvuoja tiktai [[žmonės|žmonių]] dėka, ir nėra jokio laukinio analogo, iš kurio šitas daiktas būtų išsivystęs. Visa gi priežastis - kad matomai avokadai buvo prisitaikę, kad juos platins dideli gyvūnai, kaip kad [[drambliai]] ar panašūs, kurie vaisius praryt galės net nekramtę, o tie vaisiai apvirškinti bus iššikti kur nors toliau ir tada jau iš jų išdyks nauji avokadų augalai. O gaunasi taip, kad tų gyvūnų nebeliko, tai dabar avokadams ir atėjo prastos dienos. Kaip spėja dabartiniai [[mokslininkai]], avokadai buvo domestikuoti [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]] dar prieš kokius 5000 metų, ir jau tada buvo beveik išnykusi rūšis, ir jei ne tas žmonių įsikišimas - tai būtų neišlikę.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vienok žmonėms šitas augalas visai patiko, nes buvo kraštutinai riebus, o kai kitų augalinių riebalų kultūrų pas [[actekai|actekus]] nebuvo - tai gavosi esminis riebalų šaltinis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Avokadų nuodingumas ==&lt;br /&gt;
Avokado augalas ir netgi pats vaisius turi gana didelį kiekį persino - tai toksai junginys, kuris kažkodėl visai nenuodingas žmonėms, tačiau nuodingas didesnei daliai kitų gyvų padarų, ypač [[paukščiai|paukščiams]]. Kaip visokie [[veterinarai]] pastebi, jei persino kiekis yra nedidelis, kaip kad vaisiaus minkštime, tai [[katės]] ar [[šunys]] jį dar atlaiko, bet jei didesnis, kaip augalo lapuose ar kaule - tai šių užėdę, dvesia visi keturkojai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip čia taip išsivystė toksai keistas selektyvus nuodingumas, kad žmonėms nekenkia, o daugumai gyvūnų ir visiems paukščiams kenkia taip, kad tie išsyk padvesia - niekas negali pasakyti. Kokia tai evoliucinė mįslė.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Daržovės]]&lt;br /&gt;
[[Category:Vaisiai]]&lt;br /&gt;
[[Category:Kulinarija]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Aib%C4%97&amp;diff=81937</id>
		<title>Aibė</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Aib%C4%97&amp;diff=81937"/>
		<updated>2024-12-25T09:14:38Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Aibe.jpg|thumb|400px|'''Aibė''' - viskas paprasta! &amp;lt;s&amp;gt;tik neklauskit kodėl&amp;lt;/s&amp;gt; Tik kažin ar tai tiesa...]]&lt;br /&gt;
'''Aibė''' - anokia va labai gera ir pažangi [[Parduotuvė|parduotuvė]], kuri, atrodo, yra bet kuriame [[Miestas|didmiestyje]], [[Miestelis|miestelyje]], [[Kaimas|kaime]] ar gal netgi ir net kokiame tai [[Taboras|tabore]], nors dėl šito tai negalim būti tikri iki galo. Tai štai jums ir gavosi kuo žymiausias [[prekybos tinklas]], lenkiantis netgi [[Koops]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visada Aibė džiugina puikiausiu prekių pasirinkimu - nieko nereikalingo, viskas nebrangu ir daugybė [[alkoholiniai gėrimai|alkoholinių gėrimų]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Atrodo, buvo dar [[įstatymas]], lyg tai [[Rolandas Paksas|Pakso]] laikais ar dar seniau, kai dar neatsimenam, kad kiekviename hektare turi būti bent viena tokia va krautuvėlė, kurioje žmonėms dalintų [[prekės|prekes]] už [[pinigai|pinigus]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Iš tikrųjų Aibė yra geriausia iš visų normalių parduotuvių, o įsitikinti galima nuėjus į jūsų artimiausią Aibę ir patikrinus [[pienas|pieno]] galiojimo datą, kuri būtinai bus kažkurios [[diena|dienos]]. Gal būt, jei nepasiseks, tai [[vakar]] dienos, arba, jei jums pasiseks, [[užvakar]] dienos. Aišku, tokiose parduotuvėlėse lankosi tik kažkokie dėdės bei tetos iš [[Zarasai|Zarasų]] ar kokio nors kito išgalvoto miestelio.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Liūdesys, aišku, būna, kai kas nors pašonėje teturi vos vieną parduotuvę ir jokios kitos - tai štai panašiais atvejais ir būna Aibė, nes jei ne šis prekybos tinklas, tai išvis jokios parduotuvės neturėtumėt. Ale užtat, vietoje to, kad dėkotų savo likimui ir Aibės tinklui, būna, kad kai kurie pradeda burbėti ir kažkuo nepatenkinti skųstis. Kai kurie įsivaizduoja, kad jų [[kaimas|kaime]] turi dar ir [[Maxima]] bei [[Lidl]] stovėt.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar čia visiems primenam, kad [[Pipedija]] nėra vieta, kur belenkas belenką varytų ant ko nors vien dėl to, kad jaučiasi nevykėliu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Supermarketai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Mindaugas_Sinkevi%C4%8Dius&amp;diff=79257</id>
		<title>Mindaugas Sinkevičius</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Mindaugas_Sinkevi%C4%8Dius&amp;diff=79257"/>
		<updated>2024-09-23T09:58:13Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{Abejotinas}}&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Sinkevicius.jpeg|thumb|right|Sinkevičius (tas kur iš dešinės) [[toksai]] Sinkevičius, dirba dėl Jonavos, o ne dėl savęs]]&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Jon til.jpg|miniatiūra|Welcome to Jonava, the land of a neon bridge]]&lt;br /&gt;
'''Mindaugas Sinkevičius''' - tasai pats [[Jonava|Jonavos]] miesto meras, kuris buvo nuteistas už pinigų vogimą ir finansinių dokumentų klastojimą per [[čekiukų skandalas|čekiukų skandalą]]&amp;lt;ref&amp;gt;https://www.delfi.lt/news/lithuania/mindaugas-sinkevicius-lieka-nuteistas-del-piktnaudziavimo-turto-issvaistymo-ir-dokumentu-klastojimo-120051208&amp;lt;/ref&amp;gt; ir už tai nebeteks mero posto.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
'''Mindaugas Sinkevičius''' - tai toks [[Jonava|Jonavos]] miestelio meras, kuriam atsiradus, kažkaip visi išsigando ir pradėjo mokėti [[mokesčiai|mokesčius]] į miesto biudžetą. Per trumpą laikotarpį miesto biudžeto pinigais finansavo ir pastatė: futbolo stadioną pagal minimalius tarptautinių varžybų reikalavimus (vyko tarptautinės moterų futbolo varžybos tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šveicarija|Šveicarijos]]), sporto centrą (tokį kaip lėktuvų angaras, bet ne angaras, o būtent sporto centras), normalų baseiną, kur galima normaliai paplaukioti, o ne tik šikną pakišti po vandens srove, modernizavo viešojo transporto judėjimo grafikus (kompiuterizavo), o taipogi gatvių apšvietimą, o ir pačias gatves, atidarė slidinėjimo trasą su sniego gaminimo mašina ir keltuvais (ką labai mėgsta kauniečiai, nes ten to nėra) ir efektingą pėsčiųjų tiltą į tas visas tas gėrybes.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Anksčiau visoms toms nesąmonėms pinigų nebuvo, bet atėjo Mindaugas Sinkevičius ir... visi labai išsigando, pradėjo mokėti mokesčius legaliai, kas nėra gerai atskiriems politikos elementams, tai spėjam, kad nuo to nukentėjo matomai netgi koksai [[Andrius Tapinas]] matyt, štai vat ir surengė keršto akciją. Tai tie elementai nutarė legaliai pašalinti šį siaubūną ir įvesti buvusią tvarką.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aukštieji politikai nutarė, kad netgi pačiam Mindaugui Sinkevičiui nežinant, jis pasisavino 1000 eurų (per visas savo kadencijas) ir liepė savo žmonai naudotis tarnybiniu [[mobiliakas|mobiliaku]], kas yra labai didelis nusikaltimas, dėl kurio skursta Lietuvos žmonės, o ir aplamai įvyko karas Ukrainoje, o taip pat [[Nibiru]] nukrito ant [[Žemės planeta|Žemės planetos]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Legalūs Seimo nariai vienu metu naudojasi aštuoniais mobiliakais, septyniais kompiuteriais, penkiolika sekretorių, šešiais barais ir penkiais tarnybiniais automobiliais, autobusais ir sunkvežimiais, o taip pat jachtomis, traukiniais, ir lėktuvais, tai daro vienu metu ir visai teisėtai, net nustebtų jei būtų kitaip. Tai kodėl jiems viskas galima, o merui nieko negalima, netgi kažkokių avansų apyskaitų suklastot? Čia baisi [[neteisybė]]!!!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
{{References}}&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Merai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vienaskaita&amp;diff=79255</id>
		<title>Vienaskaita</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vienaskaita&amp;diff=79255"/>
		<updated>2024-09-23T09:48:17Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Vienaskaita''' - tai vienas iš trijų lietuvių kalbos gramatinių skaičių, nusakančių daiktavardžio kiekybę, t.y., vienetinė kiekybė, kuri yra priešinga dviskaitai ir daugiskaitai.  Kai sakoma vienaskaita, tai turimas omeny vienas, bet ne du ar keli ar daug. Ale gi būna ir išimčių - pvz., &amp;quot;''durys''&amp;quot;, &amp;quot;''namai''&amp;quot; yra daugiskaita, nors gali daugiskaitoje reikšti vieną daikt...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Vienaskaita''' - tai vienas iš trijų [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] gramatinių skaičių, nusakančių [[daiktavardis|daiktavardžio]] kiekybę, t.y., vienetinė kiekybė, kuri yra priešinga [[dviskaita|dviskaitai]] ir [[daugiskaita|daugiskaitai]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kai sakoma vienaskaita, tai turimas omeny [[vienas]], bet ne [[du]] ar [[keli]] ar [[daug]]. Ale gi būna ir išimčių - pvz., &amp;quot;''durys''&amp;quot;, &amp;quot;''namai''&amp;quot; yra daugiskaita, nors gali daugiskaitoje reikšti vieną daiktą, &amp;quot;''kelnės''&amp;quot; yra dviskaita, nors gali reikšti irgi vieną daiktą, o &amp;quot;''minia''&amp;quot;, &amp;quot;''būrys''&amp;quot;, &amp;quot;''pulkas''&amp;quot; yra vienaskaita, nors visada reiškia grupę.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taip kad ne visada viskas paprasta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gramatika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Rambo&amp;diff=79254</id>
		<title>Rambo</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Rambo&amp;diff=79254"/>
		<updated>2024-09-23T09:36:27Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: /* Rambo filmai ir SSRS */&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Rambo_rembo_sylvester_stallone_silvestras_stalone_filmas.jpg|400px|thumb|right|Rambo pirmojo filmo plakatas.]]&lt;br /&gt;
'''Rambo''' arba, sulietuvintai - '''Rembo''' - tai vienas iš ryškiausių kino [[personažai|personažų]], kino herojus, kurio [[filmai]] turėjo tokį didelį populiarumą ir iš to išaugusius bilietų, o paskui ir videokasečių [[pardavimai|pardavimus]], kad maža istorijoje filmų, kurie galėtų prilygti. Viso buvo pastatyti 5 filmai, ir matomai daugiau jų nebus. Visų Rambo filmų herojumi yra Silvester Stallone, kultūristas ir aktorius labai liūdnu žvilgsniu ir nelabai išraiškinga mimika.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendras visų filmų apie Rambo [[siužetas]] yra pasikartojantis visose serijose: John Rambo, toksai vyrukas, kariavęs [[Vietnamo karas|Vietnamo kare]] ir akivaizdžiai kenčiantis nuo [[PTSD]], bando kažkaip užsigydyti traumas ir pradėti ramų gyvenimą. Bet kokie nors pusgalviai įsivelia, kažko blogo pridaro ir tada viskas baigiasi tuo, kad vyrukas įsivelia į kovas. Tada pusgalviai labai pasigaili, nes paaiškėja, kad vyrukas yra ne šiaip traumuotas, bet traumuotas stipriai, ir kartu labai gerai apmokytas, kaip viską naikinti. Trauminiame režime Rambo sukelia tikrą karą, griauna ir naikina, ir viskas baigiasi tuo, kad prieš jį bandę kovoti labai pasigaili, kad išvis turėjo nelaimę gyventi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Iš viso buvo 5 Rambo serijos, o dėl to, kad Silvester Stallone jau senas, o joks kitas aktorius pakeisti šitame filme jo nebeįstengs, galime tarti, kad daugiau serijų matyt nebus. Bene geriausi iš filmų - Rambo I ir Rambo IV, nors abiejų gerumas visiškai dėl skirtingų priežasčių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Visi Rambo filmai, jų siužetai ==&lt;br /&gt;
Žemiau bus daug spoilerių apie šituos Rambo filmus, todėl nerekomenduojame jų skaityti tiems, kas nenori sužinoti apie tai, kas ten filmuose dedasi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Rambo I: Pirmas kraujas ===&lt;br /&gt;
Filmas išėjo [[1982]], kai dar labai daugelis prisiminė [[Vietnamo karas|Vietnamo karą]] ir daugybę iš ten grįžusių veteranų, kuriems buvo [[PTSD]]. Iš esmės, apie tą karinio tipo PTSD ir visas filmas. Apie tą karą, kuris nesustoja, nors ir pasibaigęs.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo atvažiuoja pas vienintelį draugą, kurį turėjo, bet paaiškėja, kad draugas miręs nuo vėžio. O vėžį sukėlė [[Agent Orange]], kuris buvo laistomas [[Vietnamas|Vietname]]. Rambo tada nutaria kažkur eiti, tiesiog kaip koksai valkata. Eina eina, bet pro šalį važiuoja šerifas, kuris jaučiasi aukščiau visko - aiškus [[narcizas]]. Ir tas šerifas nutaria padaryti &amp;quot;gerą darbą&amp;quot;- išvežti Rembo velniop iš savo apskrities. Rembo nenori, nes nori šiaip valkiotis. Tada šerifas jį suima, nuveža į nuovadą ir tenai policija ima jį žeminti, tyčiotis, mušti ir kankinti. Rembo kyla [[flešbekai]], susiję su Vietname patirtais kankinimais, jį užtrumpina, ir jis roboto-žudiko režime visus išdaužo ir pabėga į kalnus.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Šerifas jį vejasi ir nutaria surengti gaudynes, paskui bando nužudyti, persekiodamas miške. Bet tai kaip tik tas karas, kurį kariavo pats Rembo. Jis pasigaili ir nenužudo policininkų (tik vienas iškrenta iš sraigtasparnio, bebandydamas Rembo nušauti). Vietoje to, Rambo visus tik sužeidžia ir nuginkluoja, o paskui pasigauna ir tą šerifą ir pasako jam, kad jis atsikabintų. Bet šerifui nedašyla, kad jo pasigailėjo ir jis bando surengti dar didesnį persekiojimą, kol galų gale įvaro Rembo į apleistą kasyklą kur susprogdina.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paaiškėja, kad Rembo nesprogo, bet viskai kvankštelėjo. Rembo užsigrobia karinį sunkvežimį su nemažu kiekiu amunicijos, grįžta į miestelį ir pradeda karą - susprogdina degalinę ir dar kažką, iššaudo elektros skydines, pridaro gaisrų ir tada ima medžioti šerifą. Šerifas bando slėptis, bet jį pašauna. Paskui pasigaili (į tą įsivelia dar buvęs Rembo viršininkas, kuris iškviestas į įvyius) ir šerifas lieka gyvas. Rambo išsilieja apie savo [[PTSD]] ir žuvusį draugą, ir apie tai, kaip visokie [[hipiai]] paskui iš jo tyčiojosi, kai jis grįžo, ir kaip jis niekam nereikalingas, tiesiog panaudotas ir prarastas. O paskui Rambo pasiduoda teisėsaugai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Rambo II: Pirmas kraujas, II dalis ===&lt;br /&gt;
Rambo II (2) yra tiesiog mažiau vykęs, bet kiek daugiau veiksmo turintis pirmosios dalies tęsinys, išleistas [[1985]]. Visai gal ir neblogas filmas, tik kad kraštutinai prastai suimituotos (gal netgi greičiau iš lempos sufantazuotos) anų laikų sovietinės uniformos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo sėdi kalėjime, tiksliau, vergauja komerciniame kalėjime-karjere. Atvažiuoja buvęs viršininkas ir pasiūlo kažkokį reikalą [[Vietnamas|Vietname]], kur yra lageris, kuriame laikomi JAV karo belaisviai. Kadangi Rambo pats buvo tame lageryje, tai jis atsimena ir gali geriausiai iš visų tenai pasireikšti ir nufotografuoti kažką.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Jis nugabenamas į Vietnamą, desantuojasi iš lėktuvo, eina į lagerį, jam ten padeda kokia tai vietnamietė, kuri graži ir miela, ir jiems ten kyla meilė, bet deja, viskas susivelia dėl visų tų karų. Rembo kažka nufotografuoja, išgelbsti vieną kankintą ir nužudymui pasmerktą belaisvį, tada bando grįžti, o paaiškėja, kad viskas yra apgaulė. Pasirodo, kad užsakovams reikėjo įrodymų, kad nieko nėra ir lageris tuščias, o gal, jei netuščias, tai Rambo visvien negrįžtų, nes juk nėra šansų, kad pavienis karys išsigelbėtų nuo Vietnamo apsaugos. O čia štai ne tik išsigelbėjo, bet dar ir atsirado karo belaisvis, kuris paliudytų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, Rambo paliekamas velniop, kad jį nužudytų vietnamiečiai. Rambo tada bando bėgti, jį pagauna, tada atsiranda [[sovietai]], kurie ima žiauriai jį kankinti, tada ta pana jam bando padėti, tada Rambo iššaudo vietnamiečius ir sovietus, tada tą paną vietnamiečiai nušauna, tada Rambo galų gale visus ten vėl šaudo ir galutinai iššaudo, tada parsigauna su visais likusiais išlaisvintais belaisviais į bazę, kur pasiūlo nušauti blogą negerą šunsnukį, kuris čia visą tą aferą padarė, bet nenušauna, nes pasigaili.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodžiu, visi džiaugiasi išlaisvintais belaisviais, bet išties tai supranta, kad kariais tiesiog kažkas naudojosi visai ne dėl gerų tikslų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Rambo III ===&lt;br /&gt;
Rambo III (3) filmas išleistas [[1988]], su mažiau giliais apmąstymais ir aiškesniais priešais - čia jau yra tiesiog blogi sovietai ir daug daugiau šaudymo ir sprogdinimo, kuris kiek mažiau įtikinamas, nes jau pereinantis į vietomis fantastinį lygį, ypač filmo gale. Sovietinės uniformos suimituotos kiek geriau, nei Rambo II, bet vis dar prastai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo gyvena [[Tailandas|Tailande]], nieko bendro su niekuo nenori turėti, gyvena su vienuoliais, kartais uždarbiauja, kovodamas kažkokiose muštynėse. Atvažiuoja vėl tas pats buvęs viršininkas ir pasiūlo darbą - nuvykti į [[Afganistanas|Afganistaną]] sudoroti kažkokį baisų [[sovietai|sovietų]] kareivą, kuris visus žudo ir kankina. Rambo atsisako, nes sako, kad nenori ir nesiruošia.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Po kiek laiko jo buvęs viršininkas nuvyksta į Afganistaną ir įkliūna į to ruso nagus. O pas Rambo atvažiuoja koksai tai žmogus iš [[CŽA]] ir pasako, kad jo viršininkas įkliuvęs.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodžiu, Rambo susinervina ir nutaria vykti į Afganistaną. Tenai nuvažiuoja ir ruošiasi vienas pats pulti sovietų karinę bazę. Tuo tarpu, iki puolant, gyvena pas afganus, bet tuo metu atskrenda sraigtasparniais sovietai ir visą kaimą išžudo. Visus, įskaitant ir moteris, ir vaikus tiesiog iššaudo (tarp kitko, pakankamai neretos sovietinės operacijos prieš mudžachedus tokios ir būdavo - tiesiog kaimų naikinimai). Taigi, lieka tik vienas-kitas gyvas, o Rambo visai pasiunta ir eina kovot.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bet viskas susivelia, nes į savanorius įsivelia vienas padėjėjas ir dar kažkoksai vaikas, kurio šeimą sovietai išžudė. Taigi, su visokiomis komplikacijomis Rambo tenka gelbėti tą vaiką, o dėl to eiti kariauti per du kartus, bet galų gale jis išlaisvina savo viršininką, su juo bėga nuo sovietų, ir kažkaip ten gale sukariauja su visa kariuomene ir į tai įsivelia afganų sukilėliai ir galų gale Rambo laimi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Rambo IV ===&lt;br /&gt;
Šitas filmas buvo išleistas [[2008]] ir vadinosi tiesiog &amp;quot;Rambo&amp;quot;, bet kadangi visur numeriai, tai irgi gavosi su numeriu - Rambo IV (4). Nors ir naujesnis, nors ir su mažiau sąmoningų poteksčių, tai, gal būt geriausias ir stipriausias iš filmų. Nors filme yra žudymų, kurie netoli fantastikos ribos (nors visgi nei nepriartėja prie Rambo III), bet kartu filmas yra daug socialesnis, realistiškesnis ir baisesnis, nei kiti. Pakankamai klaikiai ir realiai parodo Birmos kariškių žiaurumus.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo gyvena [[Tailandas|Tailande]] ir užsiimdinėja visokiais niekais, bandydamas užmiršti karą. Vieną dieną pas jį atvažiuoja kažkokie [[krikščionys]] misionieriai, kurie vežioja vaistus į [[Birma|Birmą]] ir gydo žmones, nes Birmoje vyksta pilietinis karas ir daug žudynių. Jie paprašo, kad Rambo, būdamas valtininku ir gerai žinodamas tas vietas, juos perkeltų, nies niekas kitas nesutinka ir negali. Rambo atsisako.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paskui visgi viena pana įkalba Rambo padėti. Jis nugabena tuos maldininkus ir paleidžia Birmos pakrašty, kažkokioje neaiškioje vietoje. Pakeliui dar susitinka piratus, kurie nori tą paną išprievartaut ir jau nutaria tą padaryti, bet Rambo juos nušauna. Visi tie misionieriai pakraupę nuo to ir žada, kad kažkam jį įskųs, nes negalima žudyt žmonių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo grįžta atgal į Tailandą, o misionierius sučiumpa Birmos kariuomenė, kuri ta proga išžudo visą kaimą žmonių, o ir daugumą tų misionierių. Porą gyvų likusių, įskaitant ir tą paną, pasodina į narvus. Tuo tarpu Rambo gyvena toliau Tailande. Bet tada pas jį atvažiuoja kažkoksai pastorius, kuris sako, kad visi misionieriai dingo ir panašu, kad jie sugauti, ir kad jis pasamdė samdomų kareivių būrį, kad jie nukeliautų ir išvaduotų tuos misionierius. Ir kad tik Rambo gali nugabenti juos, nes tik jis žino, kur jis juos gabeno. Rambo juos ir nugabena, o jie eina tada ieškoti, pirmu reikalu aptikdami kaimą su krūvomis pūvančių lavonų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Viskas baigiasi tuo, kad ir Rambo į tai įsivelia, ir tie kareiviai įsivelia, ima kariauti, bet Birmos kariuomenė stebėtinai gerai apmokyta (akivaizdžiai naudojami daliniai, sukurti [[vaikų kariuomenė|vaikų kariuomenės]] pagrindu), tad nors jiems pavyksta iš karinės bazės išvaduoti porą gyvų likusių, kyla didelės skerdynės, dalis samdinių žūsta, paskui dar didesnis jovalas, Rambo šaudo sunkiuoju kulkosvaidžiu (netipiškai geros scenos, parodančios, ką išties gali sunkusis kulkosvaidis - beveik niekada filmai neparodo tos mėsmalės), žmonės žūsta, paskui ateina sukilėliai, galų gale Birmos kariuomenė atmušama, o ta pana, kurią Rambo gelbėjo, paaiškėja, kad visgi myli tą vieną misionierių, su kuriuo keliavo, taip kad net neprasidėjęs, romanas baigiasi kartu su filmu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Rambo V: Paskutinis kraujas ===&lt;br /&gt;
Paskutinis Rambo filmas, išleistas [[2019]] metais - Rambo V (5). Gal menkiausiai realistinis iš visų. Kitą vertus, nemaža dalimi turi aktorių su geriausia vaidyba, kokia tik buvo šitose Rambo serijose, turi ir realiai baisių scenų. Dar kitą vertus, antroje filmo dalyje nemažai labai pigių šūdinų kompiuetrinių manipuliacijų vaizdu (dirbtiniai vemt verčiantys pristabdymai ir pagreitinimai).&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo gyvena kažkur kaime jau daug metų, ir bando sau kažkaip viską užmiršti. Gyvena kartu su kokia tai moterimi, augina abu kokią tai našlaitę, kurios mama mirė, o tėvas buvo gyvulys ir pametė ją be mamos. Ir laisvalaikiu kapsto savo sklype tunelius, daug tunelių, nes kažkodėl jam tie tuneliai labai patinka.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Našlaitė jau užaugus į beveik suaugusią paną, laimi vietą mokymuisi koledže, bet kažkaip tuo tarpu jos neaiški draugė, gyvenanti Meksikoje, suranda jos tėvą ir tada našlaitė nuvažiuoja į [[Meksika|Meksiką]]. O ten tas jos tėvas pasirodo išties besantis šūdo gabalas ir nieko iš to susitikimo nesigauna, o jos draugė pasirodo besanti scūka ir parduoda tą našlaitę mafijai, kuri gaudo panas ir jas verčia sekso vergėmis. Taigi, būrys sekso vergių, ir viena iš tų vergių - ta pana, o mafijai vadovauja du broliai mafukai, kurie abu tiesiog visiški atmatos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo, sužinojęs apie pagrobimą, važiuoja į Meksiką, paduria vieną iš mafukų, išsiaiškina grobikus, nori sukelti eilinį karą, bet jau yra senas ir jį tiesiog pagauna ir uždaužo beveik negyvai. O kadangi pas jį suranda jo įdukros nuotrauką, tai jai dar surengia didesnius kankinimus, prievartauja ir leidžia didžiules [[heroinas|heroino]] dozes, tokias dideles, kad ji beveik nuolat guli be sąmonės ir nesupranta, kas vyksta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo išgelbsti kokia tai žurnalistė, kurios seserį ta pati mafija irgi nužudė, tada Rambo atsigauna, įsiveržia į viešnamį, kur jo įdukra prievartaujama, uždaužo plaktuku komplektą mafukų, išneša ir išsiveža savo įdukrą, bet ji pakeliui į JAV miršta nuo heroino perdozavimo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rambo išsijungia smegenys, jis nueina į tuos savo tunelius, sėdi tenai ir įrenginėja juose visokius spąstus, ir tą daro ilgai ilgai ilgai. Paskui nuvažiuoja į Meksiką, į vieno iš tų brolių namus, išžudo apsaugą, persmeigia vieną brolį mafuką ir ant peilio pasmeigia savo įdukros nuotrauką. O pačiam tam broliui mafukui nupjauna galvą, išveža ir kažkur išmeta ant kelio. Kitam broliui mafukui nuo to aptemsta protas ir jis su visa savo mafija išeina į karą prieš Rambo, nelegaliai nuvažiuoja su visa savo nedidele armija į tą rančą, kurioje Rambo gyvena. O Rambo tenai jau laukia jų su visais tuneliais ir spąstais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rezultatas - visi mafukai išžudyti, o tam antram mafukui broliui Rambo perpjauna krūtinę peiliu ir išlupa širdį. O paskui eina sužeistas ir pusgyvis ilsėtis ant supamojo krėslo. Bet visvien filmas palieka liūdną, kartų prieskonį - nes nužudyta įdukra taip ir liko nužudyta, ir liko supratimas, kad nieko pataisyti nebesigaus, nesvarbu, kad ir išžudyti tie mafukai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Rambo filmai ir SSRS ==&lt;br /&gt;
Rambo I [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] buvo didesne dalimi ignoruotas, o kai kurių netgi įvertintas, kaip galimai visai leistinas filmas, nes JAV santvarką demonstruojantis kaip blogą ir neteisingą. Buvo labai ribotai rodomas ribotuose komsomolo vadovybės ir pan. renginiuose, per politinio švietimo valandėles. Tikslas buvo paprastas - įtikinti, kad va, amerikonai patys demonstruoja, kaip blogai ir neteisingai pas juos viskas ir kartu kaip per tai būna didžiuliai šaudymai ir jų komandosai yra bepročiai, o policija yra nusikaltėliai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gal netgi tokį filmą sovietai ir būtų pas save parodę normaliai publikai, jei ne tai, kad visgi Rambo buvo Vietnamo karo veteranas, kalbantis apie tai, kad jis už savo šalį, ir kartu dar ir toksai neįmanomai kietas, kad SSRS to rodyti visgi buvo negalima.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vėliau [[SSRS]] šitas filmas buvo uždraustas kaip visiška [[antitarybinė agitacija]] - čia kai buvo išleista Rambo II serija. Jei pirmąją sovietai dar galėjo pakęsti, nes ten buvo vaizuodjama bloga [[JAV]], tai antrojoje buvo dar daugybę kartų baisesni [[sovietai]]. Filme rodomi kankinimai, kuriuos vykdė sovietų kareiviai, buvo pakankamai baisūs ir kartu įtikinami, kad abejonių nekeltų, netgi nepaisant absurdiškai prastai sufantazuotų atseit sovietinių uniformų. Taigi, šitas filmas buvo smarkiai apšnekamas SSRS, kaip itin bloga antitarybinė propaganda, apmokėta visokių imperialistų. Už šio filmo platinimą SSRS buvo taikomas BK straipsnis dėl antitarybinės agitacijos ir propagandos, buvo netgi surengta parodomųjų procesų dėl videokasečių su šiuo filmu įvežimo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kai išėjo Rambo III, rodantis [[Afganistanas|Afganistano]] karo baisumus, draudimai tęsėsi toliau, nors [[Michailas Gorbačiovas]] tuo metu jau buvo paskelbęs apie [[Glasnost]] ir [[Perestrojka|Perestrojką]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Laisvai prieinamu šis filmas tapo tiktai po SSRS subyrėjimo. Ir būtent dėl ypatingai daugelio draudimų, Rambo buvusios SSRS teritorijoje tapo daug žinomesniu ir populiaresniu, nei bet kur kitur pasaulyje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Filmai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Inglourious_Basterds&amp;diff=79240</id>
		<title>Inglourious Basterds</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Inglourious_Basterds&amp;diff=79240"/>
		<updated>2024-09-22T20:19:27Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{Pipcinema}}&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Filmas_Inglourious_Basterds.jpg|miniatiūra|400px|Norite karo pabaigos  ... nupirkite man nekilnojamo turto Bermuduose]]&lt;br /&gt;
'''''Inglourious Basterds, Negarbingi šunsnukiai''' -'' toks nelabai žinomas [https://www.imdb.com/name/nm0000233/ Tarantino] filmas apie [https://www.imdb.com/name/nm0000093/ Brado Pitto] nuotykius nacistinėje Prancūzijoje. Tai visai ne istorija - didžiąją prasme, bet tokia tai istorija, kad net juokas ima.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Geriausiai suvaidino Pittas, bet čia iškyla daug ginčų, toks [https://lt.wikipedia.org/wiki/Christoph_Waltz Christoph Waltz] nacistas esesininkas šoka Tarantino šokį ir turi čia tokius dialogus, kad net pats Tarantino pradėjo pavydėti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
==Apie filmą==&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Antras pasaulinis karas, nacistai užėmė Prancūziją ir prasidėjo paskutinis planas - turi  būti išnaikinti visi žydai. Į kažkokį kaimą siunčiamas [https://lt.wikipedia.org/wiki/Christoph_Waltz Christoph Waltz], kad ten išnaikintų paskutinius žydus. Prie reikalo prieinama Tarantiniškai, labai mielas nacistas paprašo ... pieno ir tarp kitko paklausia - Gal jūs laikote žydus rūsyje?, na čia biškį ne taip, reikia filmą žiūrėti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pabėga viena žydė, veiksmas Paryžiuje, Hitleris atvažiuoja pažiūrėti SS filmo, yra du  variantai - sudeginti kino teatrą su pačiu Hitleriu, ar užminuoti kino salę  ir viską susprogdinti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aišku  viskas vyksta ne taip, o gal ir  taip ...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Išlieka Bradas Pittas ir [https://lt.wikipedia.org/wiki/Christoph_Waltz Christoph Waltz], bet su tuo Waltz kažkas padaroma.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Super '''''siurrealistinis'''''  filmas  apie antrą pasaulinį karą, na bent tiek kiek tai mato Tarantino, kas yra nuostabu žiaurume,  kai ima tik  juokas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
==[[Pipcinema]] vertina==&lt;br /&gt;
*'''Istorija''' - 5/5 - jei tai ne super istorija, nukirskite man ...&lt;br /&gt;
*'''Efektai/vietovė(s)''' - 3/5 - nacistinė Prancūzija, ten yra ir prancūzės&lt;br /&gt;
*'''Režisūra:''' - 5/5 - dialogai parodo veiksmo tęstinumą,  tai idialu&lt;br /&gt;
*'''Vaidyba''': - 5/5 - buvo šansas Christoph Waltz, jis jo nepaleido&lt;br /&gt;
Galutinis vertinimas: 18/20 &lt;br /&gt;
==Skaitytojų vertinimai==&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Filmai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:MV5BMzA4ZTZmMzItNmMyNS00MTk2LTg3MTgtNjYzZDBmMWJjYjMzXkEyXkFqcGdeQXRyYW5zY29kZS13b3JrZmxvdw@@._V1_QL75_UX500_CR0,0,500,281_.jpg&amp;diff=79239</id>
		<title>Vaizdas:MV5BMzA4ZTZmMzItNmMyNS00MTk2LTg3MTgtNjYzZDBmMWJjYjMzXkEyXkFqcGdeQXRyYW5zY29kZS13b3JrZmxvdw@@. V1 QL75 UX500 CR0,0,500,281 .jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:MV5BMzA4ZTZmMzItNmMyNS00MTk2LTg3MTgtNjYzZDBmMWJjYjMzXkEyXkFqcGdeQXRyYW5zY29kZS13b3JrZmxvdw@@._V1_QL75_UX500_CR0,0,500,281_.jpg&amp;diff=79239"/>
		<updated>2024-09-22T20:18:14Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Glumuma pervadino puslapį Vaizdas:MV5BMzA4ZTZmMzItNmMyNS00MTk2LTg3MTgtNjYzZDBmMWJjYjMzXkEyXkFqcGdeQXRyYW5zY29kZS13b3JrZmxvdw@@. V1 QL75 UX500 CR0,0,500,281 .jpg į Vaizdas:Filmas Inglourious Basterds.jpg: todėl, kad Nemesis yra debilas&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#PERADRESAVIMAS [[Vaizdas:Filmas Inglourious Basterds.jpg]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Filmas_Inglourious_Basterds.jpg&amp;diff=79238</id>
		<title>Vaizdas:Filmas Inglourious Basterds.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Filmas_Inglourious_Basterds.jpg&amp;diff=79238"/>
		<updated>2024-09-22T20:18:14Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Glumuma pervadino puslapį Vaizdas:MV5BMzA4ZTZmMzItNmMyNS00MTk2LTg3MTgtNjYzZDBmMWJjYjMzXkEyXkFqcGdeQXRyYW5zY29kZS13b3JrZmxvdw@@. V1 QL75 UX500 CR0,0,500,281 .jpg į Vaizdas:Filmas Inglourious Basterds.jpg: todėl, kad Nemesis yra debilas&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;gg&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Nemesis&amp;diff=79237</id>
		<title>Naudotojas:Nemesis</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Naudotojas:Nemesis&amp;diff=79237"/>
		<updated>2024-09-22T20:16:58Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;Jau labai viskas puikiai pas jus, tik dar liko išmokti kategorijas dėt ir nuorodas, nes jau mintį tai puikiai pipediškai audžiat, tai jau jei redagavimus gražius darysit, tai medalį duosim tikrai...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia vat apie tai, kaip tvarkytis su tais straipsniais - [[Kaip turi atrodyti Pipedijos straipsnis?]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Ačiū, mėgstu medalius... tikrai&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar čia reiktų tamstai išmokt paprastą reikalą, kad nuorodos linksniuojamos taip vat: &amp;lt;nowiki&amp;gt;[[Pipedija|Pipedijoje]]&amp;lt;/nowiki&amp;gt;, bet jau ir taip medalį visvien duodam :)&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dekavoju už medalį.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
{{Redaktorius}}&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gal gali perskaityti straipsnį ir pasimokyti - [[Kaip turi atrodyti Pipedijos straipsnis?]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Lietuvi%C5%A1koji_tarybin%C4%97_enciklopedija&amp;diff=79236</id>
		<title>Lietuviškoji tarybinė enciklopedija</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Lietuvi%C5%A1koji_tarybin%C4%97_enciklopedija&amp;diff=79236"/>
		<updated>2024-09-22T20:15:46Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Nukreipiama į Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Visuotin%C4%97_lietuvi%C5%B3_enciklopedija&amp;diff=79235</id>
		<title>Visuotinė lietuvių enciklopedija</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Visuotin%C4%97_lietuvi%C5%B3_enciklopedija&amp;diff=79235"/>
		<updated>2024-09-22T20:15:12Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Visuotinė lietuvių enciklopedija''' arba '''VLE''' - taigi pati naujausia [[enciklopedija]], spausdinta nuo [[2001]] iki [[2015]] metų, ir didžiausia iš tų, kurios buvo [[lietuvių kalba]] išleistos - cieli gal kokie [[25]] tomai. Ale gi užtat ir brangi, todėl dažnas [[vikipedikas]] neturi pinigų jai nusipirkti, o todėl ir rašo straipsnius, nurašinėdamas nuo visokių daug senesnių, prieš kelis dešimtmečius išleistų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vargšai tie [[vikipedikai]], negali enciklopedijos nusipirkti, tai todėl rašosi sau enciklopediją patys, dėdami savo nusišnekėjimus į [[Vikipedija|Vikipediją]]! O dar vikipedikai skundžiasi savo straipsnyje apie šitą Visuotinę lietuvių enciklopediją, kad ji besanti prasta - nėra versijos, kuri būtų elektroninė, kokiame nors kompakte. Taigi aišku, kad nėra - vargšeliai vikipedikai negali [[kopypeistinti]] ir [[piratauti]]! Šiuomi [[Pipedija]] gali tiktai paliūdėti, kad [[vaje, vaje!]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pipedija linki visiems ramybės. Visas [[Pipedija|Pipedijos]] turinys yra originalus, be kopypeistų, nebent tik paveiksliukai iš kokio tai [[Internetas|Interneto]] surankioti ne į temą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Be to, Pipedijoje yra mažiau nesąmoningai prikaišiotų nesąmonių, nei Vikipedijoje: visos Pipedijos nesąmonės yra sukištos sąmoningai, o visos Vikipedijos nesąmonės atsiradusios tik dėl to, kad vikipedikai galvojo, jog supranta, ką rašo!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visgi [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] čia turime pasakyti, kad nemenka dalimi ta pati VLE yra yra nemenka dalimi kopypeistinta ar šiaip nurašyta nuo senesnės [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija|Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos]], kas puikiai matosi, kai paskaitai, kokius vėjus ir kokiomis specifinėmis komunistinio žargono frazėmis jie ten peza apie kokius nors kompartijų ir panašiai dalykus, pvz., kad ir apie kokius nors [[chunveibinai|chunveibinus]]. Tai čia soriukas, bet patingėta buvo padirbėt. O paskui visokie [[vikipedikai]] skaito ir tomis [[nesąmonės|nesąmonėmis]] tiki.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, klausimas, ar kokios kitos enciklopedijos yra geresnės - ne tiek kokybinis, kiek kiekybinis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Rinkitės Pipediją. Tai jūsų teisė rinktis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Enciklopedijos]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Komjaunimas&amp;diff=79215</id>
		<title>Komjaunimas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Komjaunimas&amp;diff=79215"/>
		<updated>2024-09-22T10:53:33Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Komjaunimo_zenklelis.jpg|400px|thumb|right|Kai sakant, vėliavą su [[Leninas|Leninu]] įsisek ant krūtinės ir vaizduok [[pyderas|pyderą]] visame gražume]]&lt;br /&gt;
'''Komjaunimas''' arba '''komsomolas''' ištiesgi turi būti vadinamas '''kamsamolas''' tiktai, nes kaip tariama, taip ir rašoma, o [[VLKK]] tai gali ir patvirtinti jums bet kada. Kiti gi dar vadindavo šitą grupuotę '''Visasąjunginė Lenininio Komunistinio Jaunimo Sąjunga''' ar tai kažkaip panašiai, išvartydami viską į [[abreviatūra|abreviatūrą]] '''VLKJS''', kuri jau paskui iššifruojama būdavo įvairiais nepadoriais žodžiais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Istoriškai komsomolas buvo kuriamas kaip visuomenės terorizavimo ir jaunimo ideologizavimo būriai - tam tikros organizuotos valdžios palaiminimą turinčios jaunų banditų gaujos, kurios siautėjo apie [[1917]]-[[1922]] metus, per Rusijoje vykusį pilietinį karą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Komunistų valdžia ir [[Leninas]] skaitė, kad [[liumpenproletariatas]], t.y., nusikaltėliai - tai yra varančioji, esminė revoliucijos jėga. Todėl [[ČK]] duodavo kriminalinėms gaujoms pasirinkti, ar palaikyti sovietų valdžią, ar būti sušaudytiems. Aišku, kriminalinės gaujos mielai pasirinkdavo palaikyti komunistus, nes taip gaudavo dar daugiau galimybių nevaržomai siautėti. Tokiu būdu labai greitai jauni banditai tapdavo jaunais komjaunuoliais, kovojančiais prieš bet ką, kas tik nerėmė [[bolševikai|bolševikų]] valdžios. Kartu tie patys banditai turėjo galimybes nebaudžiamai plėšikauti, plėšikavimą vadindami [[ekspropriatorių ekspropriacija]]. Toksai banditų gaujų integravimas bolševikams leido labai greitai užterorizuoti visus besipriešinančius ir taip užvaldyti Rusijos miestus.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vėliau, pilietiniam karui pasibaigus, komsomolo grupės ilgainiui buvo performuotos į ideologizavimo grupes, kur būtų vykdomas aktyvus [[smegenų plovimas]], diegiant į jaunimo galvas visokias sovietines nesąmones. Per vėlesnius dešimtmečius po truputį pradėjo transformuotis į tiesiog [[nomenklatūra|nomenklatūrinę]] struktūrą, kurioje visi privalo dalyvauti, yra baudžiami jei netampa komsomolcais ir viskas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gi išliko tiktai dabar jau nedaug palikimo iš komsomolo laikų - gal tiktais [[Lietuvos Rytas]], anksčiau buvęs [[Komjaunimo Tiesa]], gal dar anoks komjaunuolis [[Darius Jurgelevičius]], buvęs žymiu komsomolo veikėju, prasitrynė į [[VSD]] ir pagarsėjo visokiose istorijose, o dar atsirado anoks [[Komjaunimas.lt]], katras suvisam su komjaunimu išvis nieko bendra berods neturi...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar senais laikais būdavo, kad jei nesi komjaunuolis, tai reiškiasi, nieko ir negalėsi, net į kokį nors superstą [[VPI]] nepriims. O tai iki komjaunimo dar privalu būdavo būt [[pionieriai|pionierium]], kai sakant, sąlyga tokia.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Šiais laikais [[Lietuva|Lietuvoje]] komsamolo oficialiai nėra, kaip ir nėra oficialiai [[komunistai|komunistų]]. Tačiau turime puikų, gal net ir geresnį, viso to reikalo surogatą - [[jaunimietis|jaunimiečius]]. &lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== žr. dar ==&lt;br /&gt;
* [[Chunveibinai]]&lt;br /&gt;
* [[VLKSM]]&lt;br /&gt;
* [[Raudona]]&lt;br /&gt;
* [[Mėnesinės]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Grupuotės]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Chunveibinai&amp;diff=79214</id>
		<title>Chunveibinai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Chunveibinai&amp;diff=79214"/>
		<updated>2024-09-22T10:42:20Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Chunveibinai''' arba '''Raudonieji sargybiniai''' (kinų kalba - ''Hóngwèibīng'') - taip buvo vadinami Komunistinės Kinijos partiniai aktyvistai, buvę Mao Dzeduno laikais, itin aktyviai nuo 1966 iki 1968. Buvo esminė varančioji Kultūrinės revoliucijos jėga, chunveibinų grupuotės tuo metu Kinijoje kėlė milžiniškus kiekius pogromų, masinių žudynių ir...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Chunveibinai''' arba '''Raudonieji sargybiniai''' ([[kinų kalba]] - ''Hóngwèibīng'') - taip buvo vadinami [[Komunistinė Kinija|Komunistinės Kinijos]] partiniai aktyvistai, buvę [[Mao Dzedunas|Mao Dzeduno]] laikais, itin aktyviai nuo [[1966]] iki [[1968]]. Buvo esminė varančioji [[Kultūrinė revoliucija|Kultūrinės revoliucijos]] jėga, chunveibinų grupuotės tuo metu [[Kinija|Kinijoje]] kėlė milžiniškus kiekius [[pogromai|pogromų]], masinių žudynių ir išžaginimų, terorizavo visus, kas neįtiko partijai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Oficialiai chunveibinai kovojo prieš seną, blogą, vakarietišką ir imperialistinę kultūrą, prieš oficialiai skelbiamas keturias senienas - senas idėjas, seną kultūrą, senus papročius ir senus įpročius. Realiai gi tai reiškė kultūros palikimo naikinimą, tautinių mažumų naikinimą, Vakarų kultūros naikinimą ir bet ko, kas neįtiko Mao Dzeduno grupuotei naikinimą. Visas šitas naikinimas turėjo vykti perauklėjant arba naikinant žmones, kurie atstovauja tas keturias senienas. Tai reiškia, kad tos keturios senienos buvo naikinamos žmonių mušimo, kankinimo ir žudymo būdu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pavadinimas &amp;quot;''chunveibinai''&amp;quot; į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] atėjo iš [[rusų kalba|rusų kalbos]], tad smarkokai nutolęs nuo originalaus tarimo. Tačiau dabar siūlomi pavadinimai, kaip kad &amp;quot;chungveibingai&amp;quot; ar &amp;quot;chungveibinai&amp;quot; yra dar mažiau panašūs į originalų tarimą - &amp;quot;hongveibin&amp;quot;. Tuo tarpu žodis &amp;quot;hongveibinai&amp;quot; matyt išvis niekada nebus vartojamas lietuvių kalboje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Chunveibinų susikūrimas ir veikla ==&lt;br /&gt;
Pagal savo oficialias funkcijas chunveibinai buvo kuriami panašiai, kaip [[Leninas|Lenino]] laikais buvo kuriamas [[komsomolas]] - t.y., komunistinio jaunimo organizacija, veikianti kaip pagalbiniai [[ČK]] ir kariuomenės būriai, skirti visuomenės terorizavimui, [[pogromai|pogromams]], susidorojimams su politine opozicija ir kartu moksleivių bei studentų ideologizavimui. Tačiau skirtingai nuo rusiško komsomolo, kiniški chunveibinai greitai išaugo į visiškai nevaldomus didelius būrius, kurie ėmė siautėti, rengdami [[pogromai|pogromus]], žaginimus, žmonių grobimus, kankinimus, žudynes ir panašiai savo nuožiūra, be jokių partijos nurodymų. Pirmi chunveibinų būriai susidorojimus su žmonėmis rengė jau apie [[1960]]-[[1962]] periodą, tačiau oficialiai apiforminti į atskirą organizaciją buvo tik [[1966]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Chunveibinai gaudydavo [[inteligentai|inteligentus]] ar šiaip kuo nors partijai neįtikusius žmones, įskaitant ir partijos narius, o paskui su jais susidorodavo. Susidorojimai varijuodavo nuo mušimų ir kankinimų, verčiant žmones viešai atgailauti prieš minią, kuri paprastai spjaudydavo ant kaltinamųjų iki tiesiog nužudymų, išžaginimų ar netgi masinių žudynių. Tipiškais atvejais susidorojimai vykdavo ir su aukų šeimų nariais - vaikai būdavo mušami, moterys grupiškai išžaginamos, kartais šeimų nariai būdavo kankinami tol, kol patys nusižudydavo. Paprastai tie susidorojimai vykdavo kraštutinai žiauriai ir nevaldomai, žudomi būdavo netgi vaikai ir kūdikiai. Kadangi chunveibinų būriai augo, tai jie vis dažniau užpuldavo ir sunaikindavo netgi ir partijos vadovaujančius darbuotojus, jei tik tie pasirodydavo per mažai komunistiški.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Apatinės [[Kultūrinė revoliucija|Kultūrinės revoliucijos]] aukų ribos šiais laikais vertinamos kaip maždaug 2 milijonai, tačiau tai tik apatinės ribos. Įprastai skaičiai laikomi mažiausiai kelis kartus didesniais, tačiau kartu nenustatomais dėl Kinijos valdžios ribojimų ir įslaptinimų. Kaip pvz., yra žinoma, kad dar [[1978]] metais Kinijos maršalas Ye Jianying per kompartijos suvažiavimą viešai pareiškė, kad per Kultūrinę revoliuciją žuvo 20 milijonų žmonių. Pagal dalies istorikų vertinimus, netgi ir šitas skaičius gali būti smarkiai sumažintas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Chunveibinų naikinimas ==&lt;br /&gt;
Kadangi masinis chunveibinų siautėjimas problema tapo labai greitai, tai [[Mao Dzedunas|Mao Dzeduno]] sprendimu dar [[1967]] aktyviausius chunveibinus pradėjo gaudyti ir į kaimuose esančius [[konclageriai|konclagerius]] ėmė siųsti Kinijos kariuomenė. Kariuomenei sekėsi gana sunkiai, nes tenai irgi buvo nemažai chunveibinų. Galų gale [[1968]] metais buvo paskelbta apie tai, kad chunveibinai yra panaikinami, tačiau nepaisant to, chunveibinų aktyvizmas tęsėsi ir toliau, tarpais pereidamas į susidūrimus su kariuomene, juntamai nuslopo tik apie [[1969]]-[[1972]] periodą, tačiau protarpiais chunveibinų rengiamų susidorojimų dar pasitaikydavo netgi iki [[1976]], kai [[Mao Dzedunas]] numirė, o paskutiniai chunveibinų gaudymai ir siuntimai į konclagerius dar vyko iki pat [[1979]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Chunveibinų nesigavo efektyviai naikinti, nes jie nuolat skelbė ištikimybę Mao Dzedunui ir būdavo aršiausi jo palaikytojai. Taigi, nors Kinijos kariuomenė juos ir gaudė, ir siuntė į kaimų konclagerius, tą turėjo daryti su išlygomis ir toleruojant tą patį chunveibinų siautėjimą. Žodžiu, gavosi tokios ir problemas keliančios, ir sunkiai naikinamos grupuotės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Per [[1962]]-[[1979]] periodą [[Komunistinė Kinija]] į koncentracijos stovyklas kaimuose išsiuntė maždaug 16-18 milijonų chunveibinų narių, nemaža dalis tuose konclageriuose ir žuvo. Kiek tų jaunų žmonių išsiuntė į kaimus ir nužudė patys chunveibinai - iki šiol nėra aišku, nes žudynes rengė ir chunveibinai, ir Kinijos armija, ir paskiros vietinės kompartijos grupuotės. Nužudytieji niekur nebūdavo apskaitomi ir nors po Mao Dzeduno mirties per politinius teismus ir partinius suvažiavimus kurį laiką buvo viešinami kai kurie [[faktai]], gana greitai informacijos skelbimas buvo sustabdytas ir daugelis medžiagos vėl buvo įslaptinta ir neskelbiama iki šiol, vietoje to skleidžiant įvairiarūšę [[dezinformacija|dezinformaciją]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Neadekvatus žodžio &amp;quot;chunveibinai&amp;quot; vartojimas ==&lt;br /&gt;
Pagal neadekvatų žodžio &amp;quot;''chunveibinai''&amp;quot; vartojimą, vadinant tuo žodžiu ką papuola, šiais laikais galima atpažinti visokius pusgalvius, kurie rašo ką papuola, nesuprasdami, apie ką išvis kalba. Nemokšiškumas paprastai susiveda į tai, kad šnekėtojas įsivaizduoja, kad chunveibinas - tai tiesiog šiaip koksai tai Mao gerbėjas ar kažkokių kultūros paminklų naikintojas. Realybėje gi chunveibinai užsiimdinėjo masinėmis žudynėmis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Daugelyje lietuviškų [[žodynai|žodynų]] ar [[enciklopedijos|enciklopedijų]] yra absurdiški chunveibinų apibrėžimai, atėję iš senų sovietmečio laikų, maždaug apie [[1960]] metus, tai galima aptikti tokių nesąmonių, kaip pvz.:&lt;br /&gt;
* &amp;quot;''Dėl jų keliamos anarchijos 1968 chungveibinų būriai buvo paleisti, aktyvistai išsiųsti fiziniam darbui į kaimus. Vėliau chungveibinų veikla pasmerkta.''&amp;quot; - taip rašo [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Realiai gi chunveibinai buvo masiškai žudomi, o kaimai buvo tik oficialiai vadinami kaimais, nes realiai tai buvo kaimo vietovėse esančios [[koncentracijos stovyklos]]. Masinius tų pačių chunveibinų įkalinimus, kankinimus ir žudymus irgi yra per minkšta pavadinti &amp;quot;pasmerkimu&amp;quot;.&lt;br /&gt;
* &amp;quot;Politiškai nesubrendusio jaunimo būriai, dalyvavę vad. kultūrinėje revoliucijoje.''&amp;quot; - taip rašo [[Tarptautinių žodžių žodynas]], kuris formuluotę pasiėmė tiesiogiai iš sovietinės kompartijos apibrėžimų. Tasai &amp;quot;politiškai nesubrendęs&amp;quot; - tai toksai klasikinis komunistinis įvardinimas visokiems komunistams, kurie netiko kitiems komunistams.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Grupuotės]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Transakcija&amp;diff=79172</id>
		<title>Transakcija</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Transakcija&amp;diff=79172"/>
		<updated>2024-09-21T10:16:54Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Nukreipiama į Transakcijos&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Transakcijos]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Reliacin%C4%97s_duomen%C5%B3_baz%C4%97s&amp;diff=79171</id>
		<title>Reliacinės duomenų bazės</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Reliacin%C4%97s_duomen%C5%B3_baz%C4%97s&amp;diff=79171"/>
		<updated>2024-09-21T10:12:08Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: /* Žinomesnės reliacinių duomenų bazių sistemos */&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Reliacinė duomenų bazė''' - tai tokia [[duomenų bazė]], kur visi duomenys yra saugomi lentelėse, panašiai, kaip [[ekselis|ekseliuose]], tik kiek kito formato. Ir tos visos lentelės yra tarpusavy susijusios, nes paprastai lentelė būna ne viena. Dažniausiai tokios duomenų bazės naudojamos kartu su [[SQL]] kalba ir su tą kalbą palaikančiais serveriais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tų lentelių sąsajos būna ganėtinai komplikuotos, tačiau taip pat leidžiančios tiksliai aprašyti duomenų sąsajas taip, kad visokius duomenis galima būtų kaitalioti nepriklausomai, ir visvien išliktų vidinė tų duomenų logika.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pvz., turime lentelę, kurioje yra namų sąrašas su aprašymais, kiek ten butų, iš ko tie namai pastatyti, kokios spalvos ir taip toliau. Bet namuose gyvena skirtingi kiekiai žmonių, tai kaip su tuo, nerašysi gi po 173 žmones prie kiekvieno namo? Taigi, reikia turėti lentelę, kur būtų žmonių sąrašas, bet jei ten rašysi jų adresus, tai jie masiškai kartosis su visais tais duomenimis iš aprašymų. Tai geriau turėti dvi lenteles, bet tokias, kur abi būtų specializuotos, tačiau su sąsajomis. Štai taip ir gaunasi reliacinės duomenų bazės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tos reliacinės duomenų bazės, kur duomenys nesidubliuoja, yra vadinamos normalizuotomis. Bet būna, kad duomenys kartojasi (paprastai dėl našumo priežasčių, nes sudėtingi duomenų išrinkimai veikia lėtai). Tai tokios duomenų bazės vadinamos denormalizuotomis. Nors iš pirmo žvilgsnio tai nesimato, išties denormalizuotas bazes yra sunkiau kurti, nes visada kyla klausimas dėl besidubliuojančių duomenų - kur jie yra teisingesni, kai jie nesutampa ir kuriuos iš jų tada trinti. O tų nesutapimų atsiranda visada. Tai gerai padaryti denormalizuotą db paprastai būna labai sunku.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Būdingas dalykas, kad visokie [[lameriai]] išvis visiškai nesupranta tų reliacinių duomenų bazių veikimo ir jų nekenčia. Ir dar daugiau - nekenčia ir daugelis normalių žmonių, nes labai užpisa. Tai iš to paskui atsiranda tokios nesąmonės, kaip [[NoSQL]] ir panašiai, kur nebūtų jokių normalių duomenų bazių, bet gautųsi kokius tai duomenis laikyti. Tuo tarpu gudresni būna, kad pradeda duomenis laikyti kokiuose nors tekstiniuose failuose ar [[CSV]] ir paskui iš jų patys susiprogramuoja kažkokias duomenų bazes, kurios vėlgi, kaip galų gale paaiškėja, yra tos pat reliacinės duomenų bazės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Sudėtingos ir brangios duomenų bazių sistemos palaiko dar ir [[transakcijos|transakcijas]], tai būna labai gerai, bet užtat paskui viskas mirtinai stringa.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Žinomesnės reliacinių duomenų bazių sistemos ==&lt;br /&gt;
Nors daugeliu atvejų reliacinės duomenų bazės yra serveriai, bet būna ir daug paprastesnių sistemų, skirtų vienam vartotojui:&lt;br /&gt;
* [[Microsoft Access]] &lt;br /&gt;
* [[MySQL]]&lt;br /&gt;
* [[MariaDB]]&lt;br /&gt;
* [[Microsoft SQL server]]&lt;br /&gt;
* [[PostgreSQL]]&lt;br /&gt;
* [[IBM DB2]]&lt;br /&gt;
* [[InterBase]]&lt;br /&gt;
* [[SQLite]]&lt;br /&gt;
* [[Oracle]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:IT]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Reliacin%C4%97s_duomen%C5%B3_baz%C4%97s&amp;diff=79170</id>
		<title>Reliacinės duomenų bazės</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Reliacin%C4%97s_duomen%C5%B3_baz%C4%97s&amp;diff=79170"/>
		<updated>2024-09-21T10:11:18Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Reliacinė duomenų bazė''' - tai tokia [[duomenų bazė]], kur visi duomenys yra saugomi lentelėse, panašiai, kaip [[ekselis|ekseliuose]], tik kiek kito formato. Ir tos visos lentelės yra tarpusavy susijusios, nes paprastai lentelė būna ne viena. Dažniausiai tokios duomenų bazės naudojamos kartu su [[SQL]] kalba ir su tą kalbą palaikančiais serveriais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tų lentelių sąsajos būna ganėtinai komplikuotos, tačiau taip pat leidžiančios tiksliai aprašyti duomenų sąsajas taip, kad visokius duomenis galima būtų kaitalioti nepriklausomai, ir visvien išliktų vidinė tų duomenų logika.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pvz., turime lentelę, kurioje yra namų sąrašas su aprašymais, kiek ten butų, iš ko tie namai pastatyti, kokios spalvos ir taip toliau. Bet namuose gyvena skirtingi kiekiai žmonių, tai kaip su tuo, nerašysi gi po 173 žmones prie kiekvieno namo? Taigi, reikia turėti lentelę, kur būtų žmonių sąrašas, bet jei ten rašysi jų adresus, tai jie masiškai kartosis su visais tais duomenimis iš aprašymų. Tai geriau turėti dvi lenteles, bet tokias, kur abi būtų specializuotos, tačiau su sąsajomis. Štai taip ir gaunasi reliacinės duomenų bazės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tos reliacinės duomenų bazės, kur duomenys nesidubliuoja, yra vadinamos normalizuotomis. Bet būna, kad duomenys kartojasi (paprastai dėl našumo priežasčių, nes sudėtingi duomenų išrinkimai veikia lėtai). Tai tokios duomenų bazės vadinamos denormalizuotomis. Nors iš pirmo žvilgsnio tai nesimato, išties denormalizuotas bazes yra sunkiau kurti, nes visada kyla klausimas dėl besidubliuojančių duomenų - kur jie yra teisingesni, kai jie nesutampa ir kuriuos iš jų tada trinti. O tų nesutapimų atsiranda visada. Tai gerai padaryti denormalizuotą db paprastai būna labai sunku.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Būdingas dalykas, kad visokie [[lameriai]] išvis visiškai nesupranta tų reliacinių duomenų bazių veikimo ir jų nekenčia. Ir dar daugiau - nekenčia ir daugelis normalių žmonių, nes labai užpisa. Tai iš to paskui atsiranda tokios nesąmonės, kaip [[NoSQL]] ir panašiai, kur nebūtų jokių normalių duomenų bazių, bet gautųsi kokius tai duomenis laikyti. Tuo tarpu gudresni būna, kad pradeda duomenis laikyti kokiuose nors tekstiniuose failuose ar [[CSV]] ir paskui iš jų patys susiprogramuoja kažkokias duomenų bazes, kurios vėlgi, kaip galų gale paaiškėja, yra tos pat reliacinės duomenų bazės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Sudėtingos ir brangios duomenų bazių sistemos palaiko dar ir [[transakcijos|transakcijas]], tai būna labai gerai, bet užtat paskui viskas mirtinai stringa.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Žinomesnės reliacinių duomenų bazių sistemos ==&lt;br /&gt;
Nors daugeliu atvejų reliacinės duomenų bazės yra serveriai, bet būna ir daug paprastesnių sistemų, skirtų vienam vartotojui:&lt;br /&gt;
* [[Microsoft Access]] &lt;br /&gt;
* [[MySQL]]&lt;br /&gt;
* [[MariaDB]]&lt;br /&gt;
* [[Microsoft SQL server]]&lt;br /&gt;
* [[PostgreSQL]]&lt;br /&gt;
* [[IBM DB2]]&lt;br /&gt;
* [[InterBase]]&lt;br /&gt;
* [[SQLite]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:IT]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Transakcijos&amp;diff=79169</id>
		<title>Transakcijos</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Transakcijos&amp;diff=79169"/>
		<updated>2024-09-21T10:10:16Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Transakcija''' - tai tokia skaičiavimų rūšis, kur nepasibaigus kažkuriems skaičiavimams, su jais negalima daryti nieko, nes kitaip bus kažkas tai negerai. Tai tada būna atidaroma transakcija, užblokuojama viskas visiems, padaromi kažkokie pakeitimai/paskaičiavimai, o tada viskas užbaigiama ir transakcija uždaroma. Transakcijos apsaugo nuo visokių susimakalavimų, kai du skaičiavimai vienu metu kažką sumanipuliuoja ir gaunasi nesąmonė. Pats vartotoj...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Transakcija''' - tai tokia skaičiavimų rūšis, kur nepasibaigus kažkuriems skaičiavimams, su jais negalima daryti nieko, nes kitaip bus kažkas tai negerai. Tai tada būna atidaroma transakcija, užblokuojama viskas visiems, padaromi kažkokie pakeitimai/paskaičiavimai, o tada viskas užbaigiama ir transakcija uždaroma. Transakcijos apsaugo nuo visokių susimakalavimų, kai du skaičiavimai vienu metu kažką sumanipuliuoja ir gaunasi [[nesąmonė]]. Pats vartotojas transakcijos nemato, nes viskas būna suprogramuota taip, kad vyktų lyg ir normaliai, bet transakcijas daro programos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Transakcijas labai mėgsta kur papuola dėlioti visokių brangių sustemų su [[Oracle]], [[DB2]] ar kitomis prabangiomis [[reliacinės duomenų bazės|reliacinėmis duomenų bazėsmis]] programuotojai, nes tada viskas saugu ir nėra tikimybės, kad kažkas pasigadins.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Deja, transakcija reiškia, kad jei keisite kažkokį dalyką, visi kiti lauks eilėje. O jei dalykų bus pripainiota daug ir viskas su viskuo susiję - tai gali būti, kad kol tie eilėje lauks, tai jie ir užsilauks. O paskui kiti užsilauks, ir treti, ir ketvirti, o galų gale gausis taip, kad kažką darėt vienur, o jūsų transakcija užblokavo kažką kitur, kur net neįtariat ir rezultate niekas negali nieko daryti tol, kol jūs nepabaigėt kokios nors nesąmonės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O jau paskui bus taip, kad jūs atidarysit savo transakciją ir nieko negalėsit padaryti, nes dėl stabdymo viskas bus užkibę, bet jūsų atidaryta transakcija užkabins viską krūvai kitų žmonių, o jiems irgi viskas taip užkibs, dėl ko ir jums užkibs, ir taip toliau. Tai tada gaunasi [[mirties spiralė]], kur ryte gal sistema dar biškį veikia, paskui pasidaro neveikianti išvis, tada adminai ją perkraudinėja, po perkrovimo ji kurį laiką vėl veikia, kol pasidaro neveikianti ir taip toliau, o galų gale vakare, kai visi baigia darbus ir išsiskirsto, sistema vėl pasidaro galima naudotis, nes senos transakcijos nusitaimautina.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paprastai sistemą kuriantys [[programuotojai]] ir prižiūrintys [[adminai]] tada sako, kad viskas gerai, resursų užtenka, procesorius neapkrautas, ko jūs norit, atsikabinkit nuo mūsų, nes viskas čia gerai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Ale kaip sako visokie užkietėję ir labai seni programeriai - tai transakcijos yra tas dalykas, kuris multiprocesinę sistemą sugeba efektyviai paversti į vieno vartotojo ir vieno proceso sistemą, dirbančią taip lėtai, kad netgi ir tam vienam vartotojui nieko daryti nesigautų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Deja, kai kuriose srityse, kaip pvz., kur būna finansų sektorius, be transakcijų apseitii nėra įmanoma, nes jei su jūsų sąskaita kažkas vyksta, tai netgi teoriškai negalima, kad to vyksmo vidury kažkas įsikištų ir darytų kažką kito. Tai todėl tos sistemos paprastai labai smarkiai stabdo. Kad jos nestabdytų, būna samdomi kraštutinai brangūs programuotojai, kurie tų transakcijų nededa kur papuola ir sugeba atsekti ir panaikinti nereikalingas transakcijų grandines, bet visvien prireikia pirkti brangius [[mainfreimai|mainfreimus]], nes kitaip nevyksta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip sako [[gandai]], ryškiausias ir plačiausiai žinomas absurdiškai naudotų transakcijų pavyzdys - tai legendarinė [[e-sveikata]], kuri dirba taip beviltiškai lėtai būtent dėl to, kad visur totaliai blokuojasi kas papuola ir joks resursų didinimas čia nebepadeda.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:IT]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Mainfreimas&amp;diff=79168</id>
		<title>Mainfreimas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Mainfreimas&amp;diff=79168"/>
		<updated>2024-09-21T09:26:56Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Naujas puslapis: '''Mainfreimas''', nuo anglų kalba &amp;quot;mainframe&amp;quot; - toksai didelis kompiuteris, kuris paprastai yra bent jau spintos dydžio, o savo skaičiavimo pajėgumais nusileidžia tiktai superkompiuteriams. Skirtingai nuo superkompiuterių, mainfreimai visgi yra daug kartų pigesni ir universalesni, paprastai skirti tiesioginiam ar netiesioginiam daugelio vartotojų naudojimui. Paprastai kalbant - kompiuteris, kuris yra didumo bent jau kaip spinta.  Pagal...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Mainfreimas''', nuo [[anglų kalba]] &amp;quot;mainframe&amp;quot; - toksai didelis [[kompiuteris]], kuris paprastai yra bent jau spintos dydžio, o savo skaičiavimo pajėgumais nusileidžia tiktai [[superkompiuteriai|superkompiuteriams]]. Skirtingai nuo superkompiuterių, mainfreimai visgi yra daug kartų pigesni ir universalesni, paprastai skirti tiesioginiam ar netiesioginiam daugelio vartotojų naudojimui. Paprastai kalbant - kompiuteris, kuris yra didumo bent jau kaip spinta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pagal savo paskirtį didele dalimi mainfreimai yra naudojami kaip įvairūs [[serveriai]], tik kad paprastai labiau specializuoti. Daugelis įprastų operaacijų, kad ir kaip galėtų būti paralelizuojamos ir vykdomos įvairiuose [[klasteriai|klasteriuose]], visgi turi savo skaidymo ribas, o tada jau, jei norisi greitesnio veikimo, tai nori nenori reikia turėti greitesnį kompiuterį, kuris veiktų greičiau, nei tie, kurie turi įprastus pigius [[mikroprocesoriai|mikroprocesorius]], kainuojančius vos kelis šimtus [[baksai|baksų]]. Tai štai čia ir atsiranda visokios specialios architektūros.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O kadnagi toms specialioms architektūroms niekas nekuria specialių programų, tai šiuolaikiniuose mainfreimuose visur dominuoja [[Java]] ir [[Cobol]]. Java - dėl to, kad universali ir visur pasileidžia, o Cobol - dėl to, kad ja parašytas programas naudoja praktiškai visi mainfreimų pirkėjai, nes tie pirkėjai yra pagrindinai visokios finansų, draudimo, bankininkystės ir panašios įmonės ir įstaigos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadaise senovėje pagrindinė mainfreimų paskirtis buvo aptarnauti daugybę [[terminalai|terminalų]], taip padarant labai universalią, tinklinę kompiuterių aplinką, nes pakankamai galingas centrinis kompiuteris galėdavo daryti viską, ko reikia, tuo tarpu vartotojai vienu metu tų skaičiavimo pajėgumų nenaudodavo, tai galima būdavo turėti dešimtis ar netgi šimtus terminalų, kurie visi naudotų vieno kompiuterio pajėgumą. Tai apie kokius [[1960]] metus taip ir būdavo, bet paskui atsirado [[minikompiuteriai]], kurie kad ir būdavo silpnesni, sugebėdavo aptarnauti ne šimtus, o tik dešimtis ar dar mažiau terminalų, bet užtat buvo labai labai pigūs. Na, išties nebuvo labai pigūs, bet bent jau su mainfreimais lyginant, tai buvo labai pigūs. Tai tada mainfreimai pradėti naudoti daugiau visokiems skaičiavimams, pvz., grafiniam modeliavimui. Bet paskui atsirado [[darbo stotys]], kurios vėlgi buvo nepigios, bet lyginant su mainfreimais, tai buvo labai pigios ir vėlgi mainfreimų poreikis sumažėjo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Šiais laikais paprastai mainfreimai naudojami tada, kai reikia rimtų skaičiavimo pajėgumų, ir tie pajėgumai turi būti tokie, kad netgi ant kokios tai [[Java]] kalbos veiktų dešimtis kartų greičiau, nei ant greičiausių įprastinių serverių. Tipiškiausi atvejai - kai reikia valdyti dideles duomenų bazes su [[transakcijos|transakcijomis]], ir reikia, kad jos dirbtų greitai, o ne su minučių trukmės uždelsimais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pagrindiniai, didžiausi mainfreimų gamintojai - tai [[IBM]] ir [[Hitachi]], kurie abu varo tas pačias pirma IBM kurtas ir Hitachi klonuotas, o paskui jau kartu developintas Z mašinų serijas. Dar yra keletas kitų gamintojų, kaip kad [[Unisys]], [[Hewlett Packard]], [[Oracle]] (buvę [[Sun Microsystems]]), [[NEC]], [[Fujitsu]] ir panašiai. Dominuojanti [[operacinė sistema]] čia yra [[z/OS]] ir įvairūs jos klonai, nors kažkiek savų nišų visgi kažkada užsiėmė [[UNIX]] ir [[OpenVMS]]. Visur paprastai randama [[Java]] ir [[Cobol]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aišku, kaip ir įprasta visais laikais, į brangių sistemų segmentą bando prasiveržti visokių pigių šūdų gamintojai, kurie daro multiprocesorinius serverius su įprasta [[x86]] architektūra, padaro visokią [[virtualizacija|virtualizaciją]] ir tada sako, kad čia greičiau. Bet deja, tokie visokie debesys paraleliniams skaičiavimams - taip, bet vektoriniams skaičiavimams bei [[transakcijos|transakcijoms]] - ne.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:IT]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Mainfreimai&amp;diff=79167</id>
		<title>Mainfreimai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Mainfreimai&amp;diff=79167"/>
		<updated>2024-09-21T09:00:03Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Glumuma: Nukreipiama į Mainfreimas&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Mainfreimas]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Glumuma</name></author>
	</entry>
</feed>