https://www.pipedija.com/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=Casablanca 2026-11-08T17:58:14Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.37.1 https://www.pipedija.com/index.php?title=Ka%C4%8Di%C5%B3_klavyras&diff=96189 2026-10-13T21:03:34Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Kaciu_klavyras_pianinas_vargonai.jpeg|500px|thumb|right|Čia iliustracija iš kažkokios [[XIXa.]] knygos, kur aiškinamas šito muzikos instrumento veikimo principas]]<br /> '''Kačių klavyras''', kartais dar vadinamas kaip '''kačių klavesinas''', '''kačių vargonai''' ar '''kačių pianinas''' - toksai klavišinis [[muzikos instrumentas]], kuris garsus skleidžia per kates. Katės iš anksto turi būti atrenkamos taip, kad jų tipiškiausias miaukimas atitiktų kokias tai natas. Katės priverčiamos miaukti, vienaip ar kitaip joms sukeliant skausmą, tad instrumentas išties skleidžia ne tiek [[muzika|muziką]], kiek kažkokią tai [[kakofonija|kakofoniją]].<br /> <br /> Kaip sako senos istorijos, toksai [[Ispanija|Ispanijos]] princas Pilypas II dar [[1549]] metais iš kažkur įsitaisė tokį aparatą ir kraupindavo žmones, juo grodamas. Kaip sako, ten buvę apie 15 ar 20 kačių, o miaukdavo jos dėl to, kad paspaudus klavišus, joms už virvelių būdavo tampomos uodegos.<br /> <br /> Kiti gi sako, kad ne už virvelių būdavo tampomos, o kaip tik įtaisytos kokiuose tai rėmuose ir paspaudus klavišą, per uodegas kaldavo sunkus plaktukėlis. Dar kiti aiškino, kad reliai tai sugnybdavo tas uodegas kokie tai gnybtai. Dar koksai tai Athanasius Kircher šimtmečiu vėliau aprašinėjo panašų pianiną, skirtą kokiam tai [[Italija|Italijos]] princui - tai ten jau katėms uodegos buvę badomos adatėlėmis.<br /> <br /> Įdomu dar tas, kad kokiais tai priešpsichiatriniais laikais [[Vokietija|Vokietijoje]] dar buvo toksai gydytojas, tipo psichiatras (nors anuomet dar nebuvo psichiatrijos) Johann Christian Reil, kuris dirbo kažkokiam [[durnynas|durnyne]]. Tai tas gydytojas irgi aprašinėjo tokį aparatą, kurį siūlė naudoti [[psichikos ligoniai|psichikos ligonių]] gydymui. Tai tas daktaras aiškino, kad klaikūs kačių balsai sugrąžina pacientus į [[realas|realą]], ir išveda iš tokios būklės, kaip [[stuporas]] ar įvairiarūšė [[katatonija]]. Iš to galim suprasti, kad jei apie kokius tai princus ir buvo legendos, tai šitas daktaras tokį aparatą buvo susikonstravęs realiai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Kaciu_klavyras_pianinas_vargonai.jpeg&diff=96188 2026-10-13T21:02:21Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div></div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Muzikos_instrumentai&diff=96187 2026-10-13T20:43:13Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Muzikos instrumentai''' - tai tokie įrenginiai, skirti visokiems garsams leisti. Tie garsai vadinami [[muzika]], tai atitinkamai - jų skleidimui skirta įranga ir vadinama muzikos instrumentais. Kadangi žmonija ganėtinai išradinga, o garsus leidžia jau ne pirmą tūkstantį metų, tai per tą laiką muzikos instrumentų prisigalvojo [[gyvas velnias|gyvą velnią]]. Taip kad niekas normaliai pilno sąrašo negali sudaryti, netgi rimčiausi muzikos istorikai ir klasifikuotojai.<br /> <br /> Čia gi mes jums pasakysim ne pilną, o visiškai nepilną ir trumpą sąrašėlį iš vieno-kito muzikos instrumento, kuris gal jau ir aprašytas [[Pipedija|Pipedijoje]], o gal dar tiktai ateityje žadamas paminėti:<br /> * [[Gitara]]<br /> * [[Elektrinė gitara]]<br /> * [[Akustinė gitara]]<br /> * [[Ukulėlė]]<br /> * [[Bandža]]<br /> * [[Mandolina]]<br /> * [[Balalaikė]]<br /> * [[Pianinas]]<br /> * [[Fortepijonas]]<br /> * [[Violončelė]]<br /> * [[Smuikas]]<br /> * [[Kačių klavyras]]<br /> * [[Armonika]]<br /> * [[Dambrelis]]<br /> * [[Skudučiai]]<br /> * [[Gabrieliaus ragas]]<br /> * [[Vuvuzela]]<br /> <br /> Dar yra ir kitų įrenginių, kurie muzikai daryti naudojami, kaip kad visokie [[gitariniai kubai]], [[metronomai]], [[kamertonai]] ir kiti daiktai, bet čia jau net nežinom, ar tai muzikos instrumentai, ar ne visai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Sąrašai]]<br /> [[Category:Įranga]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Klepas&diff=96186 2026-10-13T20:42:41Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Grojimas_klepu_fortepijonu_pianinu_fortepionas.jpeg|400px|thumb|right|Štai taip nežinomas artistas nupaišė grojimą klepu arba fortepijonu arba pianinu, kai grojami skirtingų autorių kūriniai. Tai kadangi mes patys kaip plaktukai, tai mums čia [[Bethovenas]] atrodo geriausiai.]]<br /> '''Klepas''' - tai '''fortepijonas''', kas reiškia, kad kaip [[pianinas]], bet labai didelis ir mokantis groti garsiai. Tai paprastai fortepijonu groja per visokias dideles mokyklines šventes, koncertus ir panašiai, o renginiai tokie nepasižymi nei grožiu, nei smagumu.<br /> <br /> Fortepijonas - tai didelis [[muzikos instrumentas]], katras gali užimti visą kambarį, tai retai kada jį aptiksi namie. Gi visokiose įstaigose anas būna įgabenamas tik per didžiausius vargus, nes dėl didumo netelpa per duris, o dėl svorio yra tiesiog nepanešamas.<br /> <br /> Užtat groja gražiai.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Muzikos instrumentai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Fortepijonas&diff=96185 2026-10-13T20:40:59Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Klepas</p> <hr /> <div>#redirect [[Klepas]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Muzikos_instrumentai&diff=96184 2026-10-13T20:40:07Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Muzikos instrumentai''' - tai tokie įrenginiai, skirti visokiems garsams leisti. Tie garsai vadinami [[muzika]], tai atitinkamai - jų skleidimui skirta įranga ir vadinama muzikos instrumentais. Kadangi žmonija ganėtinai išradinga, o garsus leidžia jau ne pirmą tūkstantį metų, tai per tą laiką muzikos instrumentų prisigalvojo [[gyvas velnias|gyvą velnią]]. Taip kad niekas normaliai pilno sąrašo negali sudaryti, netgi rimčiausi muzikos istorikai ir klasifikuotojai.<br /> <br /> Čia gi mes jums pasakysim ne pilną, o visiškai nepilną ir trumpą sąrašėlį iš vieno-kito muzikos instrumento, kuris gal jau ir aprašytas [[Pipedija|Pipedijoje]], o gal dar tiktai ateityje žadamas paminėti:<br /> * [[Gitara]]<br /> * [[Elektrinė gitara]]<br /> * [[Akustinė gitara]]<br /> * [[Ukulėlė]]<br /> * [[Bandža]]<br /> * [[Mandolina]]<br /> * [[Balalaikė]]<br /> * [[Pianinas]]<br /> * [[Fortepijonas]]<br /> * [[Violončelė]]<br /> * [[Smuikas]]<br /> * [[Kačių klavyras]]<br /> * [[Armonika]]<br /> * [[Dambralis]]<br /> * [[Skudučiai]]<br /> * [[Gabrieliaus ragas]]<br /> * [[Vuvuzela]]<br /> <br /> Dar yra ir kitų įrenginių, kurie muzikai daryti naudojami, kaip kad visokie [[gitariniai kubai]], [[metronomai]], [[kamertonai]] ir kiti daiktai, bet čia jau net nežinom, ar tai muzikos instrumentai, ar ne visai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Sąrašai]]<br /> [[Category:Įranga]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Padirbti_produktai&diff=96183 2026-10-13T20:38:24Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Padirbtas maistas</p> <hr /> <div>#redirect [[Padirbtas maistas]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Padirbtas_maistas&diff=96182 2026-10-13T20:37:56Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Falsifikuotas_kiausinis.jpg|400px|thumb|right|Tai čia daug kas kai pamato tokį paveiksliuką, tai galvoja, kad [[fotošopas]], bet kad pasirodo, nei velnio ne fotošopas, o niūri tikrovė...]]<br /> '''Padirbtas maistas''' arba '''falsifikuoti maisto produktai''' plinta vis labiau. Tai jau čia nei [[Pipedija|Pipedijai]] ko nors nusišnekėt nereikia, nesgi kai paskaitai kokius nors [[JAV]] valstybinių maisto kontrolės tarnybų [[internetai|internetus]], tai eina šikt, kokių dalykų sužinot gali!<br /> <br /> Taigi aišku, kaip ir galima tikėtis, falsifikacijose čia lyderiauja [[kiniečiai]] visokie, ale [[amerikonai]] vis atranda, kad kinų restoranuose tai šen, tai ten vis kas nors bando tuos falsifikatus irgi paplatint, o dargi ir amerikonų vertelgos patirtį gi perimdinėja...<br /> <br /> <br /> <br /> == Nuostabybės, katrųjų galim atrasti ==<br /> <br /> Tai aišku, į [[Kinija|Kiniją]] atvykusius, nustebina labiausiai visus [[kiaušiniai]], katrie puikiai padirbami - lukštas padaromas iš kalkių, baltymas - iš vandens su želatina, o trynys - iš šiaip kažkokio šūdo. Tai paskui kai žmogus koks nusiperka, tai paaiškėja, kad nei tešlos iš tokių padarysi, nei išsivirsi, nei dar ko nors, o kepant irgi keistai kepasi, nors gal ir nenuodingi... O tai virtus kiaušinius tai paprasčiau gi pagamint - [[želatina]], [[krakmolas]], [[dažiklis]], [[aromatizatorius]] - per dešrų formavimo įrangą perleidžiama ir viskas!<br /> <br /> Arba uogienės gi - aišku, [[Vilniaus konservai]] irgi pardavinėja brudą jau, tokį, kur nei uogiene nepavadinsi, nes sutirštinta krakmolais bei [[pektinas|pektinais]], o [[cukrus|cukraus]] tik tiek, kad net nesaldi, betgi moderni pramonė jau tiek išsivystė, kad pasirodo, pavyzdžiui aviečių uogienę padirba išvis taip, kad netgi sėklytes dirbtines supila, iš celiuliozės pagamintas. O pasirodo, kad žmonės būtent dėl sėklyčių patiki, kad uogienė iš tikrų uogų. Kad atrodytų, jog uogienėj yra tikrų uogų gabaliukai, šiuos irgi suformuoja iš dažiklio, celiuliozės ir želatinos. Ir aišku vietoj cukraus pripila [[saldiklis|saldiklio]]. Tai nusiperka žmogus tokios uogienės, valgo, ir galvoja - [[KPŠ]]???<br /> <br /> [[Vaizdas:Poster_art_pipedija.jpg|left|thumb|400px|Tai čia irgi, net ir pirkdamas kokį vaisių ar daržovę, visvien negali būti tikras, kad nenusipirksi šūdo...]]<br /> Arba dar geresnis bajeris, kaip netgi [[mėsa|mėsą]] padirbinėja. Tai čia aišku nekalbam apie lietuviškas dešras, kurių būna ir išvis be mėsos (kūrvos tie!), bet tai sugeba pasirodo kiniečiai netgi mėsos gabalą padirbt. Daro iš žuvies masės, kurią separuoja, atskiria ilgesnes skaidulas, prideda rišiklio, [[aromatizatoriai|aromatizatorių]], [[gliutamatas|gliutamato]] ir formuoja į gabalus. Tai visa laimė tik, kad pakoleikas berods tiktai virtą mėsą taip padirba.<br /> <br /> Arba vat pavyzdžiui [[arbata|arbatą]] falsifikuoja tai be problemų - ima tiesiog kažkokias [[Pjuvenos|pjuvenas]], smulkina, prideda [[dažiklis|dažiklio]] ir [[aromatizatorius|aromatizatoriaus]] - vat jums ir arbata. Tai [[kava|kavą]] irgi panašiai padirbinėja, tik pjuvenas smulkesnes naudoja.<br /> <br /> Arba irgi pavyzdžiui tokios [[krabų lazdelės]] - taigi jokių ten ne [[krabai|krabų]] jos, o ta pati žuvis sumalta, išseparuota, aromatizatoriais ir [[gliutamatai|gliutamatais]] paskaninta. Tai čia aišku, bent tiek gerai, kad gal biškį kontroliuojamas procesas, bet kai jas krabų lazdelėm vadina - taigi tiesiai pripažinkim: melas ir falsifikacija!<br /> <br /> Arba pavyzdžiui, atseit [[rūkyta mėsa]] parduotuvėse: na kur jūs matėt, kad iš rūkytos mėsos [[vanduo]] bėgte bėgtų? Ogi pasirodo, irgi visai nerūkyta jinai, o tik mirkyta kažkokių chemikalijų mišinyje. Tai čia šita [[mirkyta mėsa]] jau irgi falsifikacija ir melas akivaizdus.<br /> <br /> Arba pavyzdžiui sviestas bei grietinė - tai šitus ir Lietuvoj jau falsifikuoja. Tik gerai dar, kad užrašo ant pakelio &quot;tepusis riebalų mišinys&quot; ar panašiai. Bet tai paprastai įpaišo užraše žodį &quot;sviestas&quot; arba &quot;grietinė&quot; didelėm raidėm taip, kad dauguma ir apsigauna, nusiperka šlykštaus brudo ir spjaudosi paskui. O tai kaina gi skiriasi vos keliom dešimtim procentų, savikaina gi tuo tarpu - gal dešimteriopai, tai pagalvokit, koks pelnas [[vertelgos|vertelgoms]]!<br /> <br /> Arba pavyzdžiui, koks nors paprasčiausias [[pomidorų padažas]] - tai irgi, kai paskaitai sudėtį kartais, tai būna, kad ten pomidorų tėra 10 procentų ar net mažiau, o visa kita - tai [[krakmolas]], [[tirštiklis]], [[aromatizatorius]] ir [[šūdas]]!<br /> <br /> Arba aliejus koks nors alyvuogių - parašyta, kad alyvuogių, o tai kas ten nustatys - jokių ten alyvuogių, tik genetiškai modifikuotų sojų aliejus, už dvigubą kainą...<br /> <br /> Arba irgi [[prieskoniai]] - taigi pasirodo, jau iki to priėjo, kad ir šiuos padirbinėja, irgi kaip - ima tuos pat celiuliozės miltelius, dažiklio prideda ir aromatizatorių - vat jums ir prieskoniai atseit. Tai paskui stebiesi, kaip čia kokie kvapieji pipirai turi visai kažkokį ne tą kvapą, o raudonieji pipirai kažkokią labai keistai ružavą spalvą... O juk maltus prieskonius padirbt - lengviausia, o tai dar atkreipkit dėmesį, kodėl malti prieskoniai dažnai daug pigesni už nemaltus, nors rodytųs, kadgi turėtų būt atvirkščiai.<br /> <br /> Arba pavyzdžiui galim prisimint, kaip prieš penketą kokių metų pyderai gamino falsifikuotą [[alus|alų]] ir parduotuvėse platino, o atpažinti tik pagal tai buvo galima, kad sudėtį parašydavo kitaip. Tai čia viena laimė, kad alui Lietuva specialų įstatymą turi, nustatantį gamybos metodus, tai čia aludariai spustelėjo, ir ant tų falsifikatų greit atsirado užrašai &quot;[[alaus gėrimas]]&quot;, &quot;[[alaus skonio gėrimas]]&quot; bei panašūs, o paskui šitie brudai ir išnyko. Aišku, teisybės dėlei reik pasakyt, kad [[gamyklinis alus]] irgi šūdas, o tikras gal tik [[naminis alus]] ir tebūna, čia jau paragavus aišku pasidaro...<br /> <br /> Vat receptą [[&quot;Valstiečių laikraštis&quot;]] [[internetai|internetuose]] skelbia: &quot;Taigi gamindama 100 kg virtų dešrelių viena dabar veikianti ir mums tas dešreles pirkti siūlanti įmonė sunaudodavo 52 kg sojų želės (vadinamosios sojų varškės), 3 kg antros rūšies jautienos, 6 kg kiaulienos, 4–5 kg manų kruopų, 2–3 kg miltų ir tiek pat druskos, 7–8 kg vandens, 20–25 kg plėvių, kremzlių, kiaulės odų emulsijos, sausgyslių, pažiaunių ir kitų subproduktų, iki 1 kg įvairiausių skonio priedų, dažiklių, skonio stipriklių (glutamato ir kt).&quot; Skanu? Blyn, ką tik kažkokių dešrelių nusipirkau kažinkokių...<br /> <br /> Tai čia jau kaip sakant, užkniso rašyt mumis, tai gal čia jau patys nuveikit į [[gūglas|gūglą]] ir pasiieškokit, tai infarktą gausit...<br /> <br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> Dargi yra visokių mat lietuvių prikurtų [[internetai|internetų]] beigi [[Pipedija|Pipedijos]] straipsnių, katrie siekia demaskatuoti padirbtą maistą:<br /> * [[margarinas]] - pats pirmas ir populiariausias padirbtas maistas<br /> * [[spanguolės]] - ką reiškia, jei į spanguolių uogienę ar [[morsas|morsą]] yra pridėta benzoinės rūgšties<br /> * [[netikras alus]] - čia jau masinis reiškinys<br /> * [[gliutamatai]] - puikus priedas, kurio dėka netgi [[šūdas]] pasidaro skanus, gi nuo ko ir alternatyvus MSG pavadinimas <br /> <br /> Ir dar papildomos informacijos visokių šaltinių:<br /> * [[sveikasvaikas.lt]] - šitie pasitiki ką vertelgos pritašo ant įpakavimų. Naivuoliai.<br /> * [[manskanu.lt]] - šitie šiaip rašo visokius kliedesius. <br /> <br /> <br /> [[Category:Maistas]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Falsifikatai&diff=96181 2026-10-13T20:36:59Z

<p>Casablanca: Naujas puslapis: '''Falsifikatai''' - tai visokių rūšių padirbtos prekės. Dažniausiai šiais laikais tokios prekės būna gaminamos Kinijoje, nors pasitaiko ir kitų šalių produkcijos. Paprastai tokios prekės nuo originalių skiriasi tuo, kad būna pagamintos su kiniška kokybe, kai originalų atveju ta kokybė visgi būna sukontroliuojama. Itin dažnai visokie falsifikatai būna brangių prekės ženklų atveju, nes juos padirb...</p> <hr /> <div>'''Falsifikatai''' - tai visokių rūšių padirbtos prekės. Dažniausiai šiais laikais tokios prekės būna gaminamos [[Kinija|Kinijoje]], nors pasitaiko ir kitų šalių produkcijos. Paprastai tokios prekės nuo originalių skiriasi tuo, kad būna pagamintos su [[kiniška kokybė|kiniška kokybe]], kai originalų atveju ta kokybė visgi būna sukontroliuojama.<br /> <br /> Itin dažnai visokie falsifikatai būna brangių [[prekės ženklai|prekės ženklų]] atveju, nes juos padirbtinėti itin apsimoka. Tokių feikų galima nusipirkti įvairiose neaiškiose [[internetinės parduotuvės|internetinėse parduotuvėse]], kurios siūlo visokias baisias nuolaidas ir išpardavimus. Tai atrodys, kad perkat tikrą prekę už 30% ar 60% pigiau, o realiai tai gausit [[kiniškas šūdas|kinišką šūdą]]. Kartais, tiesa, toks feikas gali būti taip gerai padirbtas, kad nelabai ir teatskirsi nuo tikro.<br /> <br /> Falsifikuotų prekių kainos dažniausiai būna gerokai mažesnės už originalų, bet pasitaiko visaip - jei užtaikysit ant kokio nors [[perekūpas|perekūpo]], tai anas feikinį daiktą gali jums parduoti ir už kainą, dvigubai ar keturgubai didesnę.<br /> <br /> Kadangi [[Pipedija]] nemažai rašo apie visokius [[šūdai|šūdus]], tai čia ir apie tokias prekes galima daugiau:<br /> * [[Kontrafaktas]]<br /> * [[Abibas]]<br /> * [[Padirbti produktai]]<br /> <br /> <br /> [[Category:Dalykai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Muzikos_instrumentai&diff=96180 2026-10-13T20:29:30Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Muzikos instrumentai''' - tai tokie įrenginiai, skirti visokiems garsams leisti. Tie garsai vadinami [[muzika]], tai atitinkamai - jų skleidimui skirta įranga ir vadinama muzikos instrumentais. Kadangi žmonija ganėtinai išradinga, o garsus leidžia jau ne pirmą tūkstantį metų, tai per tą laiką muzikos instrumentų prisigalvojo [[gyvas velnias|gyvą velnią]]. Taip kad niekas normaliai pilno sąrašo negali sudaryti, netgi rimčiausi muzikos istorikai ir klasifikuotojai.<br /> <br /> Čia gi mes jums pasakysim ne pilną, o visiškai nepilną ir trumpą sąrašėlį iš vieno-kito muzikos instrumento, kuris gal jau ir aprašytas [[Pipedija|Pipedijoje]], o gal dar tiktai ateityje žadamas paminėti:<br /> * [[Gitara]]<br /> * [[Elektrinė gitara]]<br /> * [[Akustinė gitara]]<br /> * [[Ukulėlė]]<br /> * [[Bandža]]<br /> * [[Mandolina]]<br /> * [[Balalaikė]]<br /> * [[Pianinas]]<br /> * [[Fortepijonas]]<br /> * [[Violončelė]]<br /> * [[Smuikas]]<br /> * [[Kačių klavyras]]<br /> * [[Armonika]]<br /> * [[Dambralis]]<br /> * [[Skudučiai]]<br /> * [[Gabrieliaus ragas]]<br /> <br /> Dar yra ir kitų įrenginių, kurie muzikai daryti naudojami, kaip kad visokie [[gitariniai kubai]], [[metronomai]], [[kamertonai]] ir kiti daiktai, bet čia jau net nežinom, ar tai muzikos instrumentai, ar ne visai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Sąrašai]]<br /> [[Category:Įranga]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Ka%C4%8Di%C5%B3_klavyras&diff=96179 2026-10-13T20:29:11Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Kačių klavyras''', kartais dar vadinamas kaip '''kačių klavesinas''' ar '''kačių pianinas''' - toksai klavišinis [[muzikos instrumentas]], kuris garsus skleidžia per kates. Katės iš anksto turi būti atrenkamos taip, kad jų tipiškiausias miaukimas atitiktų kokias tai natas. Katės priverčiamos miaukti, vienaip ar kitaip joms sukeliant skausmą, tad instrumentas išties skleidžia ne tiek [[muzika|muziką]], kiek kažkokią tai [[kakofonija|kakofoniją]].<br /> <br /> Kaip sako senos istorijos, toksai [[Ispanija|Ispanijos]] princas Pilypas II dar [[1549]] metais iš kažkur įsitaisė tokį aparatą ir kraupindavo žmones, juo grodamas. Kaip sako, ten buvę apie 15 ar 20 kačių, o miaukdavo jos dėl to, kad paspaudus klavišus, joms už virvelių būdavo tampomos uodegos.<br /> <br /> Kiti gi sako, kad ne už virvelių būdavo tampomos, o kaip tik įtaisytos kokiuose tai rėmuose ir paspaudus klavišą, per uodegas kaldavo sunkus plaktukėlis. Dar kiti aiškino, kad reliai tai sugnybdavo tas uodegas kokie tai gnybtai. Dar koksai tai Athanasius Kircher šimtmečiu vėliau aprašinėjo panašų pianiną, skirtą kokiam tai [[Italija|Italijos]] princui - tai ten jau katėms uodegos buvę badomos adatėlėmis.<br /> <br /> Įdomu dar tas, kad kokiais tai priešpsichiatriniais laikais [[Vokietija|Vokietijoje]] dar buvo toksai gydytojas, tipo psichiatras (nors anuomet dar nebuvo psichiatrijos) Johann Christian Reil, kuris dirbo kažkokiam [[durnynas|durnyne]]. Tai tas gydytojas irgi aprašinėjo tokį aparatą, kurį siūlė naudoti [[psichikos ligoniai|psichikos ligonių]] gydymui. Tai tas daktaras aiškino, kad klaikūs kačių balsai sugrąžina pacientus į [[realas|realą]], ir išveda iš tokios būklės, kaip [[stuporas]] ar įvairiarūšė [[katatonija]]. Iš to galim suprasti, kad jei apie kokius tai princus ir buvo legendos, tai šitas daktaras tokį aparatą buvo susikonstravęs realiai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Ka%C4%8Di%C5%B3_klavyras&diff=96178 2026-10-13T20:28:57Z

<p>Casablanca: Naujas puslapis: '''Kačių klavyras''', kartais dar vadinamas kaip '''kačių klavesinas''' ar '''kačių pianinas''' - toksai klavišinis instrumentas, kuris garsus skleidžia per kates. Katės iš anksto turi būti atrenkamos taip, kad jų tipiškiausias miaukimas atitiktų kokias tai natas. Katės priverčiamos miaukti, vienaip ar kitaip joms sukeliant skausmą, tad instrumentas išties skleidžia ne tiek muziką, kiek kažkokią tai kakofoniją. Kaip sako sen...</p> <hr /> <div>'''Kačių klavyras''', kartais dar vadinamas kaip '''kačių klavesinas''' ar '''kačių pianinas''' - toksai klavišinis instrumentas, kuris garsus skleidžia per kates. Katės iš anksto turi būti atrenkamos taip, kad jų tipiškiausias miaukimas atitiktų kokias tai natas. Katės priverčiamos miaukti, vienaip ar kitaip joms sukeliant skausmą, tad instrumentas išties skleidžia ne tiek [[muzika|muziką]], kiek kažkokią tai [[kakofonija|kakofoniją]].<br /> <br /> Kaip sako senos istorijos, toksai [[Ispanija|Ispanijos]] princas Pilypas II dar [[1549]] metais iš kažkur įsitaisė tokį aparatą ir kraupindavo žmones, juo grodamas. Kaip sako, ten buvę apie 15 ar 20 kačių, o miaukdavo jos dėl to, kad paspaudus klavišus, joms už virvelių būdavo tampomos uodegos.<br /> <br /> Kiti gi sako, kad ne už virvelių būdavo tampomos, o kaip tik įtaisytos kokiuose tai rėmuose ir paspaudus klavišą, per uodegas kaldavo sunkus plaktukėlis. Dar kiti aiškino, kad reliai tai sugnybdavo tas uodegas kokie tai gnybtai. Dar koksai tai Athanasius Kircher šimtmečiu vėliau aprašinėjo panašų pianiną, skirtą kokiam tai [[Italija|Italijos]] princui - tai ten jau katėms uodegos buvę badomos adatėlėmis.<br /> <br /> Įdomu dar tas, kad kokiais tai priešpsichiatriniais laikais [[Vokietija|Vokietijoje]] dar buvo toksai gydytojas, tipo psichiatras (nors anuomet dar nebuvo psichiatrijos) Johann Christian Reil, kuris dirbo kažkokiam [[durnynas|durnyne]]. Tai tas gydytojas irgi aprašinėjo tokį aparatą, kurį siūlė naudoti [[psichikos ligoniai|psichikos ligonių]] gydymui. Tai tas daktaras aiškino, kad klaikūs kačių balsai sugrąžina pacientus į [[realas|realą]], ir išveda iš tokios būklės, kaip [[stuporas]] ar įvairiarūšė [[katatonija]]. Iš to galim suprasti, kad jei apie kokius tai princus ir buvo legendos, tai šitas daktaras tokį aparatą buvo susikonstravęs realiai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Antrin%C4%97_rinka&diff=96177 2026-10-13T20:16:33Z

<p>Casablanca: Naujas puslapis: '''Antrinė rinka''' - tai visokie perpardavimo skelbimai ir panašiai, pradedant Facebook marketpleisais ir baigiant Vinted pardavimais bei Supermamų forumiukais. Ir, žinoma, visokie turgeliai, kur nuo seno prekeiviai sendaikčiais prekiauja. Antrinė rinka paprastai gan menkai kontroliuojama, o mokesčiai į ją žiūri kiek atlaidžiau, jei parduodamos prekės, kurios buvo pirktos sau, asmeniniam naudojimui. Dažniausiai antrinėje rink...</p> <hr /> <div>'''Antrinė rinka''' - tai visokie perpardavimo [[skelbimai]] ir panašiai, pradedant [[Facebook]] marketpleisais ir baigiant [[Vinted]] pardavimais bei [[Supermamos|Supermamų]] forumiukais. Ir, žinoma, visokie turgeliai, kur nuo seno prekeiviai sendaikčiais prekiauja.<br /> <br /> Antrinė rinka paprastai gan menkai kontroliuojama, o [[mokesčiai]] į ją žiūri kiek atlaidžiau, jei parduodamos prekės, kurios buvo pirktos sau, asmeniniam naudojimui.<br /> <br /> Dažniausiai antrinėje rinkoje prekės būna smarkiai pigesnės - štai, pvz., fototechnikos atveju kokie nors [[objektyvai]] pasidaro 30-50% pigesni vien dėl to, kad buvo panaudoti vos kelis kartus.<br /> <br /> Kitais gi atvejais būna ir kitaip - štai pavyzdžiui, [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentais]] dažnai prekiauja tokie [[prietrankos]], kurie įsivaizduoja, kad instrumentas, kurį jie 3 metus drožė, pasidarė nuo to drožimo netgi brangesnis. Tai tokie, pirkę kokią nors [[gitara|gitarą]] už 120 eurų, paskui gali bandyti parduoti ją už [[150]]. Dar prasčiau būna, kai muzikos instrumentais bando prekiauti [[perekūpai]] - tie už 15 eurų nusiperka kur nors [[Vokietija|Vokietijoje]] kokią tai kartoninę kinietišką gitarą, kuri nauja kainavo 50 eurų, o tada ją čia bando parduoti už 200.<br /> <br /> Taigi, iš tiesų tai ne visada antrinė rinka yra pigesnė. Būna ir atvirkščiai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Ekonomika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Kur_pirkti_gitar%C4%85%3F&diff=96176 2026-10-13T20:07:27Z

<p>Casablanca: /* Kur nepirkti gitaros? */</p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Rusiska_gitara_kaina_siuksle_skelbimas.jpg|500px|thumb|right|Čia kad negalvotumėte, kad meluojam apie tai, kas ir už kiek būna siūloma skelbimuose - realus pavyzdys, kai žmogus bando pardavinėti literalią šiukšlę už 400 eurų.]]<br /> '''Kur pirkti gitarą?''' - tai toksai klausimas būna daugeliui, kas nusprendžia išmokti groti [[gitara]]. Ir paskui būna, kad žmonės perkasi visokiose [[internetinės parduotuvės|internetinėse parduotuvėse]], tada gauna gitarą, kuri į natas nepataiko, o pardavėjas atsisako ją priimt ir aiškina, kad viskas čia gerai, nes garsas yra, tai susimokėjai ir turėk.<br /> <br /> Taigi, dažnai gitaros perkamos internetinėse parduotuvėse, neretai kokiame nors dieliame puslapyje. Ir paskui būna visokios problemos - pradedant tuo, kad savaitę laukei atgabenimo, o dabar atvyko kažkas neveikiančio ir reikia grąžinti, o tada laukti vėl savaitę, ko nukeliaus atgal į firmą, paskui savaitę sprendimo, tada vėl savaitę vėl instruimentui keliaut į Lietuvą ir taip toliau, ir taip toliau - tokia [[pasaka be galo]]. Tai čia patariam nepirkti nei gitarų, nei kitų muzikos instrumentų [[internetinės parduotuvės|internetinėse parduotuvėse]].<br /> <br /> <br /> == Kur pirkti gitarą? ==<br /> Patariame tiesiai-šviesiai: pirkite realioje fizinėje specializuotoje muzikos prekių parduotuvėje. Jei parduotuvė siūo įvairias gitaras ir turi įvairias muzikines prekes, ir galite fiziškai į ją ateiti, išsibandyti ir pasikonsultuoti - štai tokioje vietoje ir pirkite. Visos fizinės parduotuvės, su kuriomis mums teko susidurti, buvo geros. Kartais pardavėjai keistoki (nes muzikantai ir pačiuožę), bet tie pačiuožę netgi dar geresni, nes jiems tie muzikos instrumentai yra ir hobis, ir garbės reikalas.<br /> <br /> Bendrai, visada pirkit gitarą tik kai galit gyvai pastuksenti ir pagroti, nes daugelis defektų pasijunta tik grojimo metu. Negana to, dalim atvejų nereikia net defekto - būna, kad tiesiog asmeniškai gitara nelimpa - dėl formos, dydžio, nepatogumo, skambesio ar dar kažko. Negi smaukysitės su tais internetais, siuntinėdami jautrų ir lengvai lūžtantį instrumentą pirmyn-atgal?<br /> <br /> Gitarą galima pirkti bet kur, su sąlyga, kad perki gyvai - tik svarbu ją pabandyti, pagroti, pastuksenti, pajausti kaip su ja jautiesi, kaip jinai limpa, kiek patogu ją laikyti - būtent fiziškai, ir tada ten ir pirkti, iš tų pardavėjų, kurie geriausią gitarą ir pasiūlė. Parduotuvių yra nemažai, taip kad bandykit ir atrasit gerą variantą.<br /> <br /> Fizinės muzikos prekių parduotuvės turi dar tą pliusą, kad jei paskui reiks ką nors pažiūrėti, pareguliuoti ir panašiai - tai visada mielai padeda, nes žino, kad per tai paskui parduos dar.<br /> <br /> <br /> == Kur nepirkti gitaros? ==<br /> Visų pirma, nepirkite jos internetinėse parduotuvėse - jau sakėm kodėl. Netgi jei išbandėte modelį tikroje parduotuvėje, iš internetinės gausite vėlgi neaišku ką, net jei tai bus tas pats gitaros modelis, o gamintojas bus geras. Netgi gera ir kokybiška gitara gali būti tiesiog kaip nors ne taip pareguliuota ir kartais (ypač elektrinių gitarų atveju) to jau pakanka, kad veiktų ne taip.<br /> <br /> Viena iš problemų su internetinėmis parduotuvėmis - tai transportavimas, kurio metu gitaros banaliai apdaužomos. Tie, kas dirbę su transportu ir siuntų pervežimais, tie žino, kaip nežmoniškai būna elgiamasi su mišriomis siuntomis, kurių pervežimo nekontroliuoja nei siuntėjas, nei gavėjas. Prekių mėtymas iš krūvos į krūvą, skraidinant jas oru po 3-5 metrus ir daužant jas į žemę, ir taip per kelias krūvas, kol neišsirūšiuos - tai tiesiog dalis standartinio proceso. Kas su tuo nedirbę - tai matyt geriau ir nežinot jums. Trumpai tariant, dėl siuntų kompanijų dažnai netgi išoriškai gera gitara gauna vidinių pažeidimų (pvz., prasidėjusių medžio skilimų), kurie kartais pasireiškia tik praėjus kuriam laikui.<br /> <br /> Taip pat neverta pirkti gitaros supermarketuose (nes kai kurie supermarketai kartais jų atsiveža) - tiesiog tokios gitaros paprastai būna su prasčiausia kokybe, paprastai už ne mažiausią kainą ir labai dažnai visaip apdaužytos bekraunant ir bevežiojant su kitais daiktais. Tiesa, čia apdaužymai būna visgi silpnesni, nei pas siuntų kompanijas, bet visvien nedžiuginantys. Pagal kainos santykį su verte ir kokybe, supermarketai paprastai duoda toli gražu ne geriausią pasirinkimą.<br /> <br /> Itin prastai būna su visokiomis menkesnio aiškumo internetinėmis parduotuvėmis, kurios neretai pardavinėja visiškus [[falsifikatai|falsifikatus]] už tipo labai mažas kainas. Tada galit gauti instrumentą, kuris bus 20-30% ar net 70% pigiau, ir atrodys kad tai tikroviškas dalykas, bet tas daiktas gali būti visiškai sufeikintas Kinijoje. Kaip pvz., stebėtinai tikslūs [[Gibson]] firmos Les Paul Custom klonai pas kiniečius kainuoja apie 150-250 dolerių, gi originalai - apie 5000 ar netgi brangiau. Gi kokioje nors nuolaidas ir stebuklingus išpardavimus siūlančioje internetinėje parduotuvėje galit gauti tą patį kinietišką kloną už, pvz., 900, 1200 ar 2400 dolerių, priklausomai nuo to, kaip tai parduotuvei sekasi. Lygiai taip pat būna padirbinėjamos ir žymiai pigesnės gitaros. O jūs, nusipirkęs, gali būti, kad ir pats nežinosit, kad turite feiką, pakolei nepabandysit jo parduoti [[antrinė rinka|antrinėje rinkoje]].<br /> <br /> Žodžiu, nepirkit neaišku kur.<br /> <br /> == Ar verta pirkti gitarą per skelbimus? ==<br /> Kartais verta pirkti visokiuose skelbimuose, bet reikia labai žiūrėt ir tikrint, kas ką parduoda, nes tie, kas groja, ne taip dažnai tuos muzikos instrumentus pardavinėja. Gi pusė pardavinėtojų yra tie, kas patys negroja - o tokie žmonės absurdiškai nesigaudo [[kainos|kainose]] ir įsivaizduoja, kad kokia nors pakežusi gitara yra baisiai brangi.<br /> <br /> Mums teko matyti, kaip skelbimuose žmonės siūlo, atsiprašant, socialistinės gamybos [[Cremona]] ar [[Musima]] po 150-200, kas yra banaliai visiški [[kliedesiai]]. Kartą matėm netgi tokį atsilupėlį, kuris pardavinėjo Leningrado gamybos iš [[šūdas|šūdo]] išdrožtą [[rusiška gitara|rusišką gitarą]] už 400. Arba dar tie naivūs durneliai, kurie nusiperka &quot;lietuviškas&quot; kinietiškos gamybos kartonkes už neadekvačią kainą, pvz., už 120, o paskui bando jas parduoti po 100 eurų. O ką jau kalbėt apie tokius atvejus, kai skelbime būna parduodama visai lyg ir padori [[Yamaha]] gitara už 150, tačiau paieškojus po Internetą, atrandi, kad fizinėse lietuviškose parduotuvėse galima rasti tą pat modelį už 120.<br /> <br /> Turėkit omeny, kad už 100-200 eurų galit nusipirkti naują pigų, tačiau gerai skambantį ir kokybišką gitaros modelį iš tokių superfirmų, kaip [[Yamaha]], [[Ibanez]], [[Fender]], [[Cort]], [[Gretsch]] ar kitų panašaus lygio, pasaulinį vardą turinčių kontorų.<br /> <br /> Jei perkate per skelbimus, tai pasižiūrėkite, koksai gitaros brendas, pasižiūrėkite ir čia į [[gitarų gamintojų sąrašas|gitarų gamintojų sąrašą]], kuris irgi kažkiek padės susigaudyt ir tik tada jau pirkite. Taip pat pasitikrinkite, kiek tokia gitara kainuoja gyvai. Naudota to pat modelio gitara, jei išlaikyta tobulai - paprastai kainuoja iki 80% naujos gitaros kainos, bet nelabai apibraižytai gitarai norma yra apie 50-60%. Jei gitara turi daug apibraižymų ir estetiškai jau neblizga - kaina iki 40%.<br /> <br /> <br /> == Kokios gitaros niekada nepirkti ==<br /> Niekada už jokią kainą nepirkit [[gitara|gitaros]] su mechaniniais defektais, kaip kad korpuso ar grifo skilimai, lūžimai ir panašiai, nes gitaros yra praktiškai nepataisomas daiktas. Nuotraukoje needidelė skylė ar įskilimas atrodyti gali nekaltai, o realiai tai garsą iškraipyt gali taip, kad gitara skambės kaip šūdas.<br /> <br /> Teoriškai gitaras galima taisyti, bet jų taisymo kaina būna sulyginama su visai neblogos naujos gitaros kaina, tuo tarpu taisymo rezultatas niekada nepasiekia pilno naujos gitaros gerumo. Praktiškai žmonės taiso arba superbangius retus gitarų modelius, arba dėl grynai sentimentalių, su prisiminimais susijusių priežasčių.<br /> <br /> Ir dar, niekada nepirkit [[rusiškos gitaros|rusiškų gitarų]], nebent tą darytumėt grynai dėl to, kad norit pasižiūrėti, kaip atrodo visiškos šiukšlės. Jei tokią šiukšlę pirksit - žinokit, kad rusišką gitarą rasti galima už minimalią kainą, t.y., maždaug 5-8 eurus, nes tai tiesiog šiukšlė. Kai perki internete iš neaiškių skelbimų - tai niekad nežinai, ką gausi, išskyrus tada, kai perki rusišką gitarą. Kai perki rusišką gitarą - visada gauni visišką [[šūdas|šūdą]].<br /> <br /> <br /> == Prasibandykit gitarą gyvai ==<br /> Dar kartą čia pasikartosim, žinokit, kad labai apsimoka sumokėti tuos kelis ar net kelioliką procentų brangiau tikrai fizinei parduotuvei ir gauti daiktą, kuris yra patikrintas, kurį prie jūsų akių pardavėjas dar kartą patikrins ir kurį jūs pats gyvai čia pat parduotuvėje ir išsibandysit, ir čia pat palyginsit su krūva kitų instrumentų, ir išsirinksit tą, kuris jums realiai limpa labiausiai. Gitaros yra tas daiktas, kurio patariam niekada nepirkti Internete.<br /> <br /> Beje, praktiškai visose muzikos prekių parduotuvėse pardavėjai labai sąžiningai konsultuoja, ir realiai padeda išsirinkti, nes paprastai jie patys būna grojantys ir supranta, kad žmogui reikia siūlyt gerą daiktą. Taip kad gyvai pirkti yra geriau.<br /> <br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]] - čia smarkiai susijęs klausimas<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Gitaros]]<br /> [[Category:Klausimai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Tramvajus&diff=96174 2026-10-13T12:17:48Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Motorinis_tramvajus_vilnius_1924_metai_katedra.jpg|600px|thumb|right|Čia maždaug 1924-1926 [[Vilnius|Vilniuje]] važinėjęs tramvajus, maršrutas tarp [[Katedra|Katedros]] ir [[Antakalnis|Antakalnio]]]]<br /> '''Tramvajus''' - taigi tiesiog miestinis [[traukinys]], tik kad trumpas, su siaurais [[vagonai|vagonais]] ir labai manevringas. Važiuoja bėgiais, kuriuos prieš tai reikia įrengti - matomai tie bėgiai ir yra esminis tramvajaus trūkumas, nes kainuoja juntamai pinigų. Nors išties tai ne tiek jau ir daug, kai paskaičiuoji.<br /> <br /> Tramvajai turi labai daug privalumų prieš bet kokį kitą transportą, dėl to apie juos visi miestų transportininkai nuolat svaigsta:<br /> * Dėl paskirai įrengiamų linijų nestabdomi bendrame transporto sraute<br /> * Dėl mažos ratų trinties kraštutinai ekonomiški<br /> * Dėl mažos ratų trinties gali lengvai pasiekti didelį greitį<br /> * Dėl elektrinės pavaros dirba hibridiniu režimu - įsivažiuodami ima energiją, stabdydami - atiduoda energiją<br /> * Dėl bėginės sistemos patys savaime yra pusiau automatiškai valdomi<br /> * Savo talpa lenkia bet kokius autobusus ar troleibusus, dėl to tinka dideliems keleivių srautams pervežti<br /> * Dėl lygių bėgių ir sudėtingesnės pakabos nekrato, todėl yra komfortiškesni už bet kurią kitą [[miesto transportas|miesto transporto]] rūšį<br /> * Yra kraštutinai ilgaamžiai - vienas sąstatas be problemų gali tarnauti pusę šimtmečio ar dar ilgiau<br /> * Paskaičiavus kaštus ilgame periode, gaunasi pigesni už išvis bet kokią kitą [[miesto transportas|miesto transporto]] rūšį<br /> * Gali būti integruojamas su [[miesto geležinkelis|miesto geležinkeliu]], [[metro]] ir netgi paprastu [[geležinkelis|geležinkeliu]], jei tik sutampa vėžių plotis<br /> <br /> Nedaugelis įtaria, bet šiuolaikinio tramvajaus, [[metro]] ir [[traukinys|traukinio]] bėgių vėžės sutampa. Tiksliau, sutampa vakarietiško traukinio (ir metro) ir tramvajaus bėgių plotis - 1435mm. Tiesiog traukinio atveju vagonai būna smarkiai pakelti, platūs, o kad nevirstų posūkiuose, tie posūkiai daromi labai didelio spindulio, tuo tarpu bėgiai klojami taip, kad atlaikytų didelę vagonų masę. Gi tramvajų vagonai būna siauri, labai žemai nuleisti - atitinkamai, galimas ir manevravimas mažo spindulio posūkiuose, o bėgiai klojami pigiau. Tačiau toksai tramvajų ir traukinių bėgių suderinamumas labai atpigina aptarnavimą, nes kai kurios dalys ir įranga tada gali būti naudojama ta pati ir tramvajams, ir traukiniams, o negana to, tam tikros traukinių ir tramvajų linijų dalys gali būti naudojamos bendrai - pvz., ir keleiviams gabenti, ir, jei prireikia, didesniems ir stambių gabaritų kroviniams.<br /> <br /> Nuo [[1893]] metų iki pat [[1925]] dar [[Vilnius|Vilniuje]] veikė ir [[konkė]], taip buvo vadintas [[arklinis tramvajus]]. Vietoje jo lenkai vėliau norėjo pastatyti [[motorinis tramvajus|motorinį tramvajų]], tačiau tas motorizavimas nesigavo, nes vis varikliai gesdavo, tai galų gale baigėsi tuo, kad prisipirko [[autobusai|autobusų]]. Gi po [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] sovietams čia buvo ne galvoj, tai pastatatė [[troleibusai|troleibusus]].<br /> <br /> Tai anuomet, konkės metu, maršrutai buvo trys<br /> * Nr.1 - Stotis – Vilniaus žaliasis tiltas<br /> * Nr.2 - Žvėryno tiltas – Užupio tiltas<br /> * Nr.3 - Katedros aikštė – Antakalnis<br /> <br /> Dabar jau [[Vilnius|Vilniui]], [[Kaunas|Kaunui]] ir [[Klaipėda|Klaipėdai]] reikia [[elektrinis tramvajus|elektrinio tramvajaus]], ir kuo greičiau, nes keleiviai laukia.<br /> <br /> <br /> [[Category:Transportas]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Motorinis_tramvajus_vilnius_1924_metai_katedra.jpg&diff=96173 2026-10-13T12:10:28Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div></div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Muzika&diff=96172 2026-10-13T11:52:21Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Seksualioji_muzika.gif|400px|thumb|right|Štai tokia visos muzikos esmė - tiesiog nekultūringas [[seksas]] ir jokio [[dvasingumas|dvasingumo]]]]<br /> '''Muzika''' - tai visokių garsų kratinys, skirtas sielos apraminimui ar sujaudrinimui. Atliekamas profesionalių orkestrų ar kokių nors senų roko grupių, labai patinka įvairiems [[seni perdylos|seniems perdyloms]], ogi atliekamas [[kompiuteriai|kompiuteriais]], [[autotiuningas|autotiuningu]] ir [[papai|papais]] - jaudina įvairius mažamečius ir mažametes.<br /> <br /> Nuo senovės muzika būdavo atliekama, naudojant [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentus]], tačiau yra ir visokių kitokių būdų, pvz., kaip nors ją dainuoti ar groti per [[radijo imtuvas|radijo imtuvą]], [[magnetofonas|magnetofoną]] ar [[kompiuteris|kompiuterį]].<br /> <br /> Seniai jau eina į praeitį visokie ten [[Mocartas]], [[Bethovenas]], [[Bitlai]], [[Deep Purple]] ar [[Metallica]], o dabar populiariausiomis žvaigždėmis neabejotinai tapo [[Britney Spears]], [[Madonna]], [[Lady Gaga]] ir [[Justin Bieber]]!<br /> <br /> Seni psichologai ir muzikologai sako, kad muzikos svarbiausia paskirtis - tai žadinti kažkokias [[emocijos|emocijas]], o labiausiai - lytinį susijaudinimą. Taip pat kiti muzikologai sako, kad visa muzika - tai tiesiog kažkokios [[matematika|matematinės]] formulės, užrašomos [[natos|natomis]] ir paskui išreiškiamos kažkokiais garsais. Taip kad turim įrodymą, kad visas seksas ir meilė tėra matematinė funkcija. Nors visokie visai jau žinovai kalba apie kokias tai mistikas, kaip [[Pachelbelio ratas]] ir kitus neaiškius vėjus. Kiti gi sako, kad pasiklausykit [[lietaus melodija|lietaus melodijos]] ir suprasit, kad muzika gali būti visiškas [[randomas]].<br /> <br /> Giliai žiloje senovėje muzika būdavo gyvai atliekama žmonių, paskui pasidarė iš [[radija|radijos]], paskui iš [[vinilai|vinilų]], paskui jau pasidarė iš [[magnetofonai|magnetofonų]], dar paskui - iš [[kompiuteriai|kompiuterių]], o dabar - iš [[telefonai|telefonų]]. Kur juda progresas? Rytoj gal bus muzika iš plaukų segtukų?<br /> <br /> <br /> == Muzikos rūšys ==<br /> Pipedija žino nemažai visokių muzikos rūšių:<br /> * [[Gyva muzika]]<br /> * [[Pop muzika]]<br /> * [[Elektroninė muzika]]<br /> * [[Kompiuterinė muzika]]<br /> * [[Sunkiojo metalo muzika]]<br /> * [[Kamerinė muzika]]<br /> * [[Klasikinė muzika]]<br /> * [[Simfoninė muzika]]<br /> * [[Liaudies muzika]]<br /> * [[Psichodelinė muzika]]<br /> * [[Triukšmas]]<br /> <br /> <br /> == Muzikos žanrai ==<br /> O taip pat Pipedija žino daug visokių muzikos žanrų:<br /> * [[Rock]]<br /> * [[Disco]]<br /> * [[Hard Rock]]<br /> * [[Heavy Metal]]<br /> * [[Bliuzas]]<br /> * [[Hip hopas]]<br /> <br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Pipedijos populiariosios muzikos grojaraštis]]<br /> * [[Populiariosios muzikos archyvas]]<br /> * [[Laižyk man šikną]]<br /> * [[Tobula melodija]]<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika|*]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Muzikos_instrumentai&diff=96171 2026-10-13T11:50:54Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Muzikos instrumentai''' - tai tokie įrenginiai, skirti visokiems garsams leisti. Tie garsai vadinami [[muzika]], tai atitinkamai - jų skleidimui skirta įranga ir vadinama muzikos instrumentais. Kadangi žmonija ganėtinai išradinga, o garsus leidžia jau ne pirmą tūkstantį metų, tai per tą laiką muzikos instrumentų prisigalvojo [[gyvas velnias|gyvą velnią]]. Taip kad niekas normaliai pilno sąrašo negali sudaryti, netgi rimčiausi muzikos istorikai ir klasifikuotojai.<br /> <br /> Čia gi mes jums pasakysim ne pilną, o visiškai nepilną ir trumpą sąrašėlį iš vieno-kito muzikos instrumento, kuris gal jau ir aprašytas [[Pipedija|Pipedijoje]], o gal dar tiktai ateityje žadamas paminėti:<br /> * [[Gitara]]<br /> * [[Elektrinė gitara]]<br /> * [[Akustinė gitara]]<br /> * [[Ukulėlė]]<br /> * [[Bandža]]<br /> * [[Mandolina]]<br /> * [[Balalaikė]]<br /> * [[Pianinas]]<br /> * [[Fortepijonas]]<br /> * [[Violončelė]]<br /> * [[Smuikas]]<br /> * [[Armonika]]<br /> * [[Dambralis]]<br /> * [[Skudučiai]]<br /> * [[Gabrieliaus ragas]]<br /> <br /> Dar yra ir kitų įrenginių, kurie muzikai daryti naudojami, kaip kad visokie [[gitariniai kubai]], [[metronomai]], [[kamertonai]] ir kiti daiktai, bet čia jau net nežinom, ar tai muzikos instrumentai, ar ne visai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Sąrašai]]<br /> [[Category:Įranga]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Gabrieliaus_ragas&diff=96169 2026-10-13T11:36:13Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Arkangelas_gabrielius_su_trimitu.jpg|400px|thumb|right|Nekaltai atrodantis angeliukas teneapgauna jūsų, nes kai užtriūbuos, tai žemė prasivers]]<br /> '''Gabrieliaus ragas''' - tai specialus mitologinis [[muzikos instrumentas]], į kurį [[Arkangelas Gabrielius]] pūs, kai ateis [[Pasaulio Pabaiga]]. Šitas ragas pasižymi tuo, kad jo paviršiaus plotas yra begalinis, todėl garso kryptingumas yra visiškas ir garso slėgis visose vietose gaunasi vienodo lygio. Kaip sako [[mokslininkai]], garso lygis turėtų būti toks, nuo kurio griūtų pastatai ir byrėtų langai, taip kad niekam nekiltų abejonės, jog Pasaulio Pabaiga yra tikra.<br /> <br /> Kaip sako legendos, tasai Gabrieliaus ragas - tai toksai trimitas, kad kai juo užtriūbins, tai netgi lavonai iš savo kapų prisikels, nes garsas bus toks, kad nuo žemės virpėjimo visa žemė judės taip, kad numirėliai iškils į paviršių. Ir tada ateis paskutinio teismo diena.<br /> <br /> <br /> == Mokslinis Gabrieliaus rago veikimo paaiškinimas ==<br /> Mokslininkų teigimu, Gabrieliaus ragas yra primityviai aprašytas globalaus poveikio geologinis (geoakustinis) ginklas, paremtas infragarsinių bangų sklidimu iš daugybinių šaltinių į vieną tašką žemutiniuose geologiniuose sluoksniuose. <br /> <br /> Tai reiškia, kad perduodant žemadažnes bangas tokio kūno paviršiumi, jame sukuriamos vibracijos, kurias galima sustiprinti, statant bangas keliančius įtaisus tokiais atstumais, kurie sinchroniškai sutaptų su bangos sklidimu. Pavyzdžiui, jei yra pirmas spinduliavimo taškas A, per 3000 kilometrų nuo jo yra sugriovimo taškas Z, o infragarsinė banga sklinda 300 m/s greičiu, tai paleidus sklisti bangą, tiesėje tarp A ir Z, už 300 kilometrų galima pastatyti antrą įrenginį, kuris suveiks lygiai po 100 sekundžių ir sustiprins bangą. Pastačius daug nedidelės galios įrenginių ir tiksliai apskaičiavus bangos sklidimo greitį, galima bangą sukoncentruoti viename taške.<br /> <br /> Žinoma, tokiam bangos generavimui reikia daug ir galingų bangų šaltinių. Pakankamą bangą gali sukelti didelis kiekis cheminių [[sprogmenys|sprogmenų]], tačiau jų energijos užtektų tik perduoti bangai iki kelių dešimčių kilometrų. Norint perduoti bangą į taikinį, kuris yra už tūkstančių kilometrų, jau prireiktų šimtų sinchroniškų požeminių atominių sprogimų. Tačiau tokiu atveju poveikis jau būtų garantuotas. Štai pavyzdžiui, sprogdinant kelis šimtus atominių bombų įvairiose vietose po žeme aplink [[Lietuva|Lietuvą]], galima būtų sukelti tokios galios [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimą]], kad visa valstybė sugriūtų.<br /> <br /> Toksai ginklas turi labai didelius privalumus: kadangi akustinė požeminė banga persiduoda tiktai dideliame gylyje (ne mažiau 10 kilometrų), jokių radioaktyvių medžiagų išmetimo nebūna. Kadangi bangos sklinda giliai, tai jos netgi neišeina į žemės paviršių, todėl tokius gilius branduolinius sprogdinimus galima vykdyti netgi tada, kai virš jų yra miestai, gyvenamosios vietovės. Susidariusi smūginė banga sklinda dideliu atstumu, kol nepasiekia geologinio lūžio vietos arba kol nesusiduria su priešinga kryptimi, iš kitos pusės sklindančia banga. Taip susidūrus bangoms, ne tik išsilaisvina jų energija, bet ir prasiveržia energija iš giluminių Žemės mantijos sluoksnių.<br /> <br /> Mokslininkai spėja, kad žemės drebijimai Japonijoje buvo tyčia sukelti JAV, kadangi tokiame gylyje vykdomi branduoliniai sprogdinimai negali būti aptikti seismografiniais prietaisais. Taip [[JAV]] atsikratė svarbiausio savo pramoninio ir ekonominio konkurento ir vėl tapo vienvalde Žemės lydere, valdančia marionetinę [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]].<br /> <br /> <br /> == Gabrieliaus rago paradoksas ==<br /> Matematikoje yra labai gerai žinomas Gabrieliaus rago paradoksas, kuris yra nagrinėjamas, kaip trimatė figūra, kuri yra funkcijos 1/x teigiamos dalies sukinys aplink ašį x. Susidariusi išvirkščia hiperbolė yra rago (trimito) pavidalo, kurios tūris yra baigtinis, tačiau paviršius yra begalinis.<br /> <br /> Kai [[matematikai]] nagrinėja tokį paviršių, tai jiems kyla klausimas: kadangi tūris baigtinis, tai galima į tokią figūrą pripilti baigtinį kiekį [[dažai|dažų]], pavyzdžiui, kokį litrą. Tačiau kadangi paviršiaus plotas begalinis, tai tų dažų niekaip neužtektų, norint visą tą paviršių nudažyti.<br /> <br /> Tai kaip čia dabar gaunasi, kad paviršių visą tie dažai liečia iš vidaus, o vat nudažyti viso paviršiaus negali?<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Paradoksai]]<br /> [[Category:Ginklai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Muzikos_instrumentai&diff=96168 2026-10-13T11:35:49Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Muzikos instrumentai''' - tai tokie įrenginiai, skirti visokiems garsams leisti. Kadangi žmonija ganėtinai išradinga, o garsus leidžia jau ne pirmą tūkstantį metų, tai per tą laiką muzikos instrumentų prisigalvojo [[gyvas velnias|gyvą velnią]]. Taip kad niekas normaliai pilno sąrašo negali sudaryti, netgi rimčiausi muzikos istorikai ir klasifikuotojai.<br /> <br /> Čia gi mes jums pasakysim ne pilną, o visiškai nepilną ir trumpą sąrašėlį iš vieno-kito muzikos instrumento, kuris gal jau ir aprašytas [[Pipedija|Pipedijoje]], o gal dar tiktai ateityje žadamas paminėti:<br /> * [[Gitara]]<br /> * [[Elektrinė gitara]]<br /> * [[Akustinė gitara]]<br /> * [[Ukulėlė]]<br /> * [[Bandža]]<br /> * [[Mandolina]]<br /> * [[Balalaikė]]<br /> * [[Pianinas]]<br /> * [[Fortepionas]]<br /> * [[Violončelė]]<br /> * [[Smuikas]]<br /> * [[Armonika]]<br /> * [[Dambralis]]<br /> * [[Skudučiai]]<br /> * [[Gabrieliaus ragas]]<br /> <br /> Dar yra ir kitų įrenginių, kurie muzikai daryti naudojami, kaip kad visokie [[gitariniai kubai]], [[metronomai]], [[kamertonai]] ir kiti daiktai, bet čia jau net nežinom, ar tai muzikos instrumentai, ar ne visai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Sąrašai]]<br /> [[Category:Įranga]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Muzikos_instrumentas&diff=96167 2026-10-13T11:35:12Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Muzikos instrumentai</p> <hr /> <div>#redirect [[Muzikos instrumentai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Muzikos_instrumentai&diff=96166 2026-10-13T11:34:30Z

<p>Casablanca: Naujas puslapis: '''Muzikos instrumentai''' - tai tokie įrenginiai, skirti visokiems garsams leisti. Kadangi žmonija ganėtinai išradinga, o garsus leidžia jau ne pirmą tūkstantį metų, tai per tą laiką muzikos instrumentų prisigalvojo gyvą velnią. Taip kad niekas normaliai pilno sąrašo negali sudaryti, netgi rimčiausi muzikos istorikai ir klasifikuotojai. Čia gi mes jums pasakysim ne pilną, o visiškai nepilną ir trumpą sąrašėlį iš vieno-kito muzi...</p> <hr /> <div>'''Muzikos instrumentai''' - tai tokie įrenginiai, skirti visokiems garsams leisti. Kadangi žmonija ganėtinai išradinga, o garsus leidžia jau ne pirmą tūkstantį metų, tai per tą laiką muzikos instrumentų prisigalvojo [[gyvas velnias|gyvą velnią]]. Taip kad niekas normaliai pilno sąrašo negali sudaryti, netgi rimčiausi muzikos istorikai ir klasifikuotojai.<br /> <br /> Čia gi mes jums pasakysim ne pilną, o visiškai nepilną ir trumpą sąrašėlį iš vieno-kito muzikos instrumento, kuris gal jau ir aprašytas [[Pipedija|Pipedijoje]], o gal dar tiktai ateityje žadamas paminėti:<br /> * [[Gitara]]<br /> * [[Elektrinė gitara]]<br /> * [[Akustinė gitara]]<br /> * [[Ukulėlė]]<br /> * [[Pianinas]]<br /> * [[Fortepionas]]<br /> * [[Violončelė]]<br /> * [[Smuikas]]<br /> * [[Armonika]]<br /> * [[Dambralis]]<br /> * [[Skudučiai]]<br /> <br /> Dar yra ir kitų įrenginių, kurie muzikai daryti naudojami, kaip kad visokie [[gitariniai kubai]], [[metronomai]], [[kamertonai]] ir kiti daiktai, bet čia jau net nežinom, ar tai muzikos instrumentai, ar ne visai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Sąrašai]]<br /> [[Category:Įranga]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Ukul%C4%97li%C5%B3_gamintoj%C5%B3_s%C4%85ra%C5%A1as&diff=96165 2026-10-13T11:25:35Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Ukulėlių gamintojų sąrašas''' - tai čia apie tas firmas, kurios gamina [[ukulėlės|ukulėles]]. Aišku, didele dalimi tai visokios [[gitaros|gitarų]] gamybos kompanijos, ale yra labai jau daug visokių išimčių, mat dalis rimtų korporacijų iki šiol į ukulėles žiūri nerimtai ir gaminti nesiima, nepaisant baisiai išaugusio populiarumo. Gi kitos gamina tik ukulėles ir į gitaras išvis nežiūri, ypač tas būdinga senosioms, tradicinėmis tapusioms ukulėlių gamybos firmoms.<br /> <br /> Tai štai čia toksai gal nelabai didelis ukulėlių gamintojų ir brendų sąrašas, kuris gal jums ims ir pravers, nes gerai ir kainas, ir instrumentus palyginti:<br /> * [[APC Instrumentos Musicais]]<br /> * [[Cascha]]<br /> * [[Collings]]<br /> * [[Cordoba]]<br /> * [[Enya]]<br /> * [[Ever Play]]<br /> * [[Fender]]<br /> * [[Flight]]<br /> * [[Godin]]<br /> * [[Kala]]<br /> * [[Kamaka]]<br /> * [[Kohala]]<br /> * [[Korala]]<br /> * [[Lanikai]]<br /> * [[Makala]]<br /> * [[Martin]]<br /> * [[Ohana]]<br /> * [[Puka]]<br /> <br /> Tai prašom žiūrėti, aiškintis ir vertinti, kad nepermokėtumėt, ir kad geriausią instrumentą išsirinktumėt.<br /> <br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Gitarų gamintojų sąrašas]]<br /> <br /> <br /> [[Category:Ukulėlės|*]]<br /> [[Category:Sąrašai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Ukul%C4%97l%C4%97&diff=96164 2026-10-13T11:25:11Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Ukuleles_soprano_koncertine_tenorine_baritonine_dydziai.png|500px|thumb|right|Įvairios ukulėlės gerokai skiriasi savo dydžiu, nors netgi baritoninės yra tiek smarkiai mažesnės už mažiausias gitaras, kad atrodo juokingai ir vaikiškai.]]<br /> '''Ukulėlė''' atrodo kaip maža [[gitara]], tačiau tai apgaulė, nes stygos suderintos visiškai kitaip, todėl net ir pramokus groti gitara, su ukulėle išsyk groti nesigaus, nes reiks mokytis [[ukulėlės akordai|ukulėlės akordų]] ([[gitaros akordai]] sutampa tik dalinai). Ir atvirkščiai - pramokus groti ukulėle, nesigaus groti gitara (irgi tik dalinis akordų sutapimas). Aišku, ir vienu, ir kitu atveju pirštus pramankštinsit, o paskui ir mazolius užsiauginsit, tai gal kažkas truputį ir bus lengviau, bet realiai tai skirtingi instrumentai.<br /> <br /> Problema yra stygų suderinimas - paprastai gitarai stygos derinamos kaip [[E-A-D-G-B-E]], kai ukulėlei tuo tarpu kaip [[G-C-E-A]] (t.y., G4-C4-E4-A4), su pirma styga kitoje oktavoje. Nors būna ir gitarų su keturiomis stygomis, kaip kad [[bosinė gitara]], bet šios suderintos būna kaip pirmos keturios apatinės gitaros stygos - E-A-D-G, tiesiog viena oktava žemiau.<br /> <br /> Visgi yra didelis ukulėlių pliusas: [[ukulėlės akordai]] yra daug paprastesni, tai daug lengviau išmokstami, o paskui juos visai laisvai galima naudoti ir grojant gitara, kaip dalinius (trijų arba keturių apatinių stygų) akordus.<br /> <br /> <br /> == Ukulėlių kultūra ==<br /> Savotiška ir labai gerietiška yra ukulėlių kultūra - nors jomis groja nemažai labai aukšto lygio muzikantų, visi sutaria, kad šitas instrumentas nėra pritaikytas kažkokiam gudriam ir meistriškam muzikos atlikimui. Kaip tik atvirkščiai - jis pritaikytas labai lengvam mokymuisi ir paprastiems kūriniams groti kur papuola. Taigi, ukulėlės dažnai naudojamos kaip kelioniniai instrumentai, skirti visiškam atsipalaidavimui, lengvam laisvalaikiui, vaikų mokymui ir panašiems užsiėmimams.<br /> <br /> Kaip vienas iš tokios ukulėlių kultūros rezultatų - netgi rimti atlikėjai neretai groja plastmasinėmis ukulėlėmis, tekainuojančiomis 15 eurų ir skirtomis tiesiog mažiems vaikams, ir neieško, ir nesitiki, kad kažkurios kitos ukulėlės už tas vaikiškas būsią smarkiai geresnėmis. Aišku, jie moka atsirinkti tuos produktus, tai blogų irgi nepasirenka. Gal todėl brangiausių ukulėlių kainos (nuo 500-700 eurų iki maždaug 3500 eurų) net nepriartėja prie brangiausių gitarų (5000-20000 eurų), nors vidutinės klasės ukulėlės savo kainomis (50-150 eurų) nedaug teatsilieka nuo vidutinės klasės gitarų (100-200 eurų).<br /> <br /> Taigi, ukulėlių mylėtojai būna labai demokratiški, visiški [[hipiai]] ir visokio prestižo anei iš tolo nesivaiko. Sakytume, pagirtina savybė.<br /> <br /> Atskirą grupę grojikų sudaro tie, kur iš [[Havajai|Havajų]] - anie perėmę lotynišką meistriškumą ir groja tokiais propeleriais (pamatę jų grojsnčias rankas, suprasit), kad kitų šalių grojikai iš principo nesilygina ir net nebando. Pažiūrėkit kur nors [[Youtube]] kad ir [https://www.youtube.com/watch?v=XMfhyMlBw40&amp;list=RDXMfhyMlBw40&amp;start_radio=1 šitą vat grojikę], pažadam, kad [[maža nepasirodys]].<br /> <br /> Kitą vertus, nereikia per daug ir vėjų pasakoti - šioks toks išsiskirstymas yra, nes yra skirtumas, kur ten kažkas turi [[Martin]], o kur kokią nors [[Puka]].<br /> <br /> == Kaip pasirinkti ukulėlę ==<br /> Pirma, esminė taisyklė: jei instrumentas bus blogas, tai tiesiog negalėsite išmokti juo groti - spausit vieną natą, o gros kita. Tai reiškia, kad neįmanoma pritaupyti ant blogos kokybės - jei ukulėlė bus bloga, teks ją tiesiog išmesti, nes ji negalės groti normaliai. O jei visvien norėsite išmokti groti - teks pirkti antrą, taigi tik dar daugiau išsileisite.<br /> <br /> Turėkit omeny, kad rinkoje labai nemažai tokių ukulėlių, kurių savikaina tėra keli eurai, o jos parduodamos už porą dešimčių, bet kokybė būna beviltiška. Ukulėlių rinka išties yra užversta labai prastos kokybės gaminiais.<br /> <br /> Rinkitės ukulėlių brendą, kuris būtų žinomas - tai bent jau šiokios tokios garantijos, kad negausite blogos kokybės. Už maždaug 50-60 eurų galima rasti labai neblogų ukulėlių, gamintų [[Kala]], [[Makala]], [[Fender]], [[Flight]] ar su kitais žinomais brendais. Gal šitaip nerasite kažkokios labai geros, bet ir šūdo nenusipirksite. Jei trūksta pinigų - ieškokite geriau naudotos padorios firmos ukulėlės, bet tik nepirkit neaiškios kilmės daikto vardan 10 eurų sutaupymo.<br /> <br /> Nors profesionalūs muzikantai kartais sugeba atsirinkti gerą instrumentą net iš kraštutinai pigių vaikiškų ukulėlių, kokių kartais būna [[supermarketai|supermarketuose]], bet nesitikėkite, kad jūs tą padarysite irgi. Tam reikia daug žinių ir patirties - pastebėti, ar tiesiai stovi grifas (ar neatsiranda per didelių tarpų su stygomis), ar tolygiai palaikomas stygų įtempimas, ar ukulėlė nulaiko stygų derinimą ir panašiai. Profesionalai tą gali - jei tokį draugą turite, paprašykite, gal jis ir padės. Jei tokio profesionalo neturite - geriau taikykitės į didesnes išlaidas.<br /> <br /> Venkite online parduotuvių. Jose galima matyti visokių instrumentų už pagerintas kainas, bet ten pat yra didelė tikimybė, kad instrumentas bus nevykęs ir jūs vėl turėsite per dideles išlaidas. Fizinėse parduotuvėse visi instrumentai būna patikrinami pardavimo metu. Senas triukas, kai pasižiūri fizinėje parduotuvėje, o perki online - čia dažnai nesuveikia, nes muzikos instrumentai pasitaiko labai įvairūs, todėl čia ir yra svarbus konkretaus instrumento atsirinkimas pardavimo metu.<br /> <br /> Instrumento grąžinimas online parduotuvei ar supermarketui pagal tai, kad tipo natų nenulaiko ar nesitiunina - nesuveikia, nes pardavėjams yra px, instrumentas sveikas, garsus skleidžia ir nieko nežinom.<br /> <br /> Taigi, geriausias variantas - pirkti ukulėlę iš specializuotos muzikos prekių parduotuvės. Tokios parduotuvės nenori turėti reikalų su pigiais nekokybiškais [[šūdai|šūdais]], tad čia savaime išvengsite nesąmonių. Kartu ten jums tą ukulėlę ir suderins, ir patarimų kokių nors duos. Bus truputį brangiau, bet gausite geresnį daiktą.<br /> <br /> <br /> <br /> == Ukulėlių kilmė ir istorija ==<br /> Yra realių prietrankų pasaulyje, o taip pat ir parduotuvių Lietuvoje, kur pardavėjai tyrais veidais aiškina, kad ukulėlės yra derinamos kaip įprastos gitaros, tik su keturiom stygom, t.y., kaip kokios tai bosinės. Ir kartais taip ir sutiunina, su palaida pirma styga. Arba netgi dar geriau - nuo originalių ukulėlių nuima ir perdėlioja stygas, sukeisdami jas vietomis, nes įsivaizduoja, kad gamintojas jas neteisingai sudėliojo. Ir paskui tyrais veidais vėl aiškina, kad čia viskas taip ir turi būti. Taip, čia rimtas, mes nejuokaujam, nes nemokam.<br /> <br /> Deja, turim nuliūdinti: ukulėlių atsiradimo kilmė visai nesusijusi su gitaromis, ir griežtai imant, tai išvis nėra gitara, o tik panašaus pavidalo instrumentas. Pagal kilmę ukulėlės yra iš [[Portugalija|Portugalijos]] instrumentų ražanjos (''rajão'') ir Bragos mačetės (''machete de braga'') arba braguinos (''braguinha''), kurie turėdavo po 5 arba 4 stygas ir būna derinami kaip D-G-C-E-A arba G-C-E-A. Kažkada [[XIXa.]] pabaigoje šitie instrumentai pakliuvo į [[Havajai|Havajus]], kur tuometinis karalius labai rūpinosi kultūra ir finansavo visokių instrumentų gamybą ir muzikavimą. Taip ir gavosi supaprastinta mačetės versija su keturiomis stygomis ir tuo pat [[G-C-E-A]] derinimu, iš dalies nesuderinamu su įprastomis [[gitaros|gitaromis]].<br /> <br /> Anie portugalai į Havajus atnešė ir lotynišką grojimo techniką, kuri primena ispanišką [[flamenco]], ir išsiskiria nuostabiu, sunkiai pasiekiamu meistriškumu, būdingu būtent Havajų ukulėlių grojikams.<br /> <br /> Nuo tų senų laikų liko išsiskirstymas į dvi rūšis ukulėlių gamintojų - senieji, kurie gamino ukulėles nuo baisiai senų laikų, kaip kad prabangius visiškai senovinio tipo instrumentus gaminančios [[Martin]] ar [[Gretsch]], o iš kitos pusės - visokios per paskutinius keliasdešimt metų atsiradusios firmos, kaip [[Kala]] ar [[Flight]], kurios nesidrovi daryti visokių keistų eksperimentų. Tai pagal tai galima ir ukulėlistus suskirstyti - prabangiomis groja tie, kur groti moka meistriškai ir laikosi senojo stiliaus - įvairaus [[džiazas|džiazo]]. Gi naujieji grojikai, grojantys pigiais instrumentais, be didelio meistriškumo, tačiau labai linksmai groja [[pop]] melodijas. Bet gi ir vieni, ir kiti paprastai džiaugiasi ir randa bendrą kalbą.<br /> <br /> <br /> == Ukulėlių dydžiai ir rūšys ==<br /> Nors dažnas įsivaizduoja, kad ukulėlės yra visada tik baisiai mažytės, realiai tai būna įvairių - didžiausios, kontrabosinės ukulėlės tai gali būti 32 colių ilgio, kai pilno dydžio [[gitara]] yra 40 colių - t.y., ukulėlė gali būti pakankamai nemaža. Bendrai yra keturi pagrindiniai ukulėlių dydžiai, plius penktas, retesnis - tai bosinis, ir dar šeštas bei septintas ir aštuntas dar retesni - sopranino, sopranissimo ir piccolo:<br /> * Piccolo ukulėlė - 15 colių, t.y., apie 38cm bendro ilgio<br /> * Sopranissimo ukulėlė - 17 colių, t.y., apie 43cm bendro ilgio<br /> * Sopranino ukulėlė - 18-19 colių, t.y., maždaug apie 47-48cm bendro ilgio<br /> * Soprano ukulėlė - 21 colio, t.y., apie 53cm bendro ilgio<br /> * Koncertinė ukulėlė - 23 colių, t.y., apie 58cm bendro ilgio<br /> * Tenorinė ukulėlė - 26 colių, t.y., apie 66cm bendro ilgio<br /> * Baritoninė ukulėlė - 29-30, kartais ir daugiau colių, t.y., apie 74cm ar didesnio bendro ilgio<br /> * Bosinė ukulėlė - 30-32 colių, t.y, 76 ar daugiau centimetrų bendro ilgio <br /> <br /> Reikia pasakyti, kad sopranissimo ir sopranino dydžių ukulėlės Lietuvoje yra tokios retos, kad daugelis muzikos prekių pardavėjų apie tokius dydžius išvis net nėra girdėję, ką jau ten kalbėti apie picollo.<br /> <br /> Nors klasikinė ukulėlės forma - tai panašiai, kaip mažytė gitara, šiais laikais gerokai išplito ir Havajuose sukurta ananasinė - kur instrumentas yra ovalinis, primenantis ananaso pjūvį. Tokios ukulėlės skaitosi duodančios kiek geresnį, gilesnį garsą, bet deja, neprimena mažos gitaros. Gal dėl to jos ir yra daug mažiau populiarios.<br /> <br /> Be ukulėlių būna dar [[gitalėlės]] - tokios baritoninių ukulėlių dydžio gitaros, kurios turi 6 stygas ir šiaip yra kaip gitaros, bet sumažintos. Tai šios su ukulėlėmis dažnai painiojamos, nors menkai ką bendro teturi ir yra tiesiog įprastos gitaros, sumažintos iki vaikiško dydžio.<br /> <br /> Šiais laikais, kai siaučia ukulėlių mada, jas gamina didesnė dalis gitaras gaminančių firmų, įskaitant tokias superkompanijas, kaip [[Yamaha]] ar [[Fender]]. Tačiau yra ir firmų, kurios specializuojasi būtent ukulėlių gamyboje - kartais tokios būna geresnės, o kartais tiesiog gražesnės. Tarp specializuotų kompanijų Lietuvoje vienos labiau žinomų yra [[Puka]] ir [[Flight]], o pasaulyje - taip pat ir įvairios senos ir prabangios iš [[Havajai|Havajų]] kilusios firmos, kaip kad [[Kala]].<br /> <br /> Ai, dar vienas momentas - kadangi ukulėlės savo prigimtimi ir kilme buvo tokie pusiau savadarbiai instrumentai, tai ir dabar jos dažnai perdarinėjamos. Vienas iš įdomesnių perdarymų - tai sudėti plonas plienines stygas, dėl kurių jos gauna stebėtinai kitokį, labai ryškų skambesį. Tiesa, įprastas ritminis grojimas tada pasidaro sudėtingas, o neapdairiai elgiantis, su tomis stygomis pačią ukulėlę galima sulaužyti.<br /> <br /> == Ukulėlės perdarymas į mažą keturstygę gitarą ==<br /> Yra vienas labai gudrus triukas, kuris leidžia ukulėlę (netgi soprano ukulėlę) perdaryti į mažą keturstygę gitarą - pakeičiam pirmą nuo viršaus ukulėlės stygą į sunkesnę, iš gitaros paimtą, ir tada suderinam vėlgi į tą pat G-C-E-A, tiesiog pirma iš stygų skambės įprastoje gitarinėje tonacijoje, oktava žemiau - G3-C4-E4-A4 - gausis taip, kaip keturios apatinės [[gitarlėlė|gitarlėlės]] stygos. Pas įprastą ukulėlę pirma styga būna užploninta dėl linksmesnio skambesio - todėl ir reikia vienos stygos pakeitimo į gitarinę.<br /> <br /> Ir vat tada gauname ukulėlės stygų suderinimą kaip pas [[gitalėlė|gitalėlės]] apatines keturias stygas, ir tada galim groti pusę įprastų paprastos [[gitaros akordai|gitaros akordų]] - t.y., tuos, kurie gali apseiti be viršutinių dviejų stygų - ir tą galim daryti su mikroskopine gitariuke, kuri yra tiesiog absurdiškai mažo dydžio.<br /> <br /> Toksai derinimas išties nėra labai stebuklingas - pvz., tenorinės ukulėlės paprastai ir yra derinamos dviem būdais - kaip paprastos, su G4 pirma styga (&quot;High G&quot;) ir su pažeminta į G3 pirma styga (&quot;Low G&quot;) - t.y., kaip čia aprašom. Tiesiog paprastos mažos ukulėlės taip derinamos rečiau.<br /> <br /> Nors su tokia mikrogitara gausis pagroti ne visus įprastos gitaros akordus, bet maždaug pusė gausis, o kartu groti bus netgi kažkiek lengviau, nes stygos tik keturios. Ir tokia gitariukė užims mažai vietos, ir kainuos nebrangiai.<br /> <br /> Tiesa, įprasti ukulėlės akordai ant tokios mikrogitariukės skambės gerokai kitaip, taip kad instrumentai gausis tarpusavy nebus pilnai suderinami - ukulėlinių partijų nepagrosit, nors tiksliau pagrosit, bet jos tiesiog skambės juntamai kitaip.<br /> <br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Ukulėlių gamintojų sąrašas]]<br /> <br /> <br /> [[Category:Ukulėlės|*]]<br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Kohala&diff=96163 2026-10-13T11:24:20Z

<p>Casablanca: Naujas puslapis: '''Kohala''' - toksai ukulėlių brendas, kuris priklauso KHS korporacijai. Brendas pozicionuojamas kaip nebrangios, bet visvien kokybę vis dar daugmaž kažkiek išlaikančios ukulėlės. Kartais pasitaiko ir Lietuvoje, bet tiesa, dažniau antrinėje rinkoje. Bendrai tai kai kaina nedidelė, o gamintojas orientuotas į Vakarų šalis, tai didelės kokybės ir daug fyčerių už pigiai...</p> <hr /> <div>'''Kohala''' - toksai [[ukulėlės|ukulėlių]] brendas, kuris priklauso [[KHS]] korporacijai. Brendas pozicionuojamas kaip nebrangios, bet visvien kokybę vis dar daugmaž kažkiek išlaikančios ukulėlės. Kartais pasitaiko ir [[Lietuva|Lietuvoje]], bet tiesa, dažniau [[antrinė rinka|antrinėje rinkoje]].<br /> <br /> Bendrai tai kai kaina nedidelė, o gamintojas orientuotas į [[Vakarai|Vakarų]] šalis, tai didelės [[kokybė|kokybės]] ir daug [[fyčeriai|fyčerių]] už pigiai čia matyt nevertėtų tikėtis. Kitą vertus, nors pigiausi iš šitų instrumentų panašesni į vaikams skirtus žaislus, visgi šiokia tokia bazinė kokybė užtikrinama stabiliai, tad nebus taip, kad nusipirktumėte negrojantį daiktą, kaip kad būna su kai kokiais pigiausiais kinietiškais brendais.<br /> <br /> Tipišku atveju Kohala ukulėlė kainuoja maždaug apie 50-100 eurų, tai nors ir nėra pigiausios, nėra ir baisiai brangios.<br /> <br /> <br /> [[Category:Ukulėlės]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=KHS_Musical_Instruments&diff=96162 2026-10-13T11:04:48Z

<p>Casablanca: Naujas puslapis: '''KHS Musical Instruments''' - tokia Taivano kompanija, sugebėjusi taip gerai prasisukti ir išaugti, kad supirko nemažai senų tradicinių muzikos instrumentų gamintojų. Dabar gi tapo viena iš didesnių muzikos instrumentus darančių korporacijų pasaulyje, ir su visai nebloga reputacija, nes saugo savo gerą vardą. Turi ir filialą JAV - KHS America, per kurį daugelį reikalų ir tvarko. Bene labiausiai KHS firma žinoma iš tokių brendų, kaip...</p> <hr /> <div>'''KHS Musical Instruments''' - tokia [[Taivanas|Taivano]] kompanija, sugebėjusi taip gerai prasisukti ir išaugti, kad supirko nemažai senų tradicinių muzikos instrumentų gamintojų. Dabar gi tapo viena iš didesnių muzikos instrumentus darančių korporacijų pasaulyje, ir su visai nebloga reputacija, nes saugo savo gerą vardą. Turi ir filialą [[JAV]] - KHS America, per kurį daugelį reikalų ir tvarko.<br /> <br /> Bene labiausiai KHS firma žinoma iš tokių brendų, kaip [[Hohner]], [[Kohala]] ir [[Lanikai]], nors turi ir nemažai kitų gamybų.<br /> <br /> <br /> <br /> [[Category:Uabai]]<br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=KHS&diff=96161 2026-10-13T11:01:41Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į KHS Musical Instruments</p> <hr /> <div>#redirect [[KHS Musical Instruments]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Hohner&diff=96160 2026-10-13T10:59:06Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Hohner''' - tokia vokiečių firma, šiais laikais per pasaulį garsi savo [[lūpinės armonikėlės|lūpinėmis armonikėlėmis]], o taip pat visokiais [[akordeonai|akordeonais]]. Įmonė įkurta dar [[XIXa.]], skirtingais laikais matė ir pakilimų, ir sunkesnių periodų, bet vis dar gyvuoja ir pakankamai garsi.<br /> <br /> Kuriuo tai metu, apie 195x Hohner buvo pradėjusi gaminti visokias [[gitaros|gitaras]] ir jas gamino kelias dešimtis metų. Kokiais tai 197x metais gamybą išoutsorcino į [[Japonija|Japoniją]], o paskui, apie [[1985]] - didžiąją dalį perkėlė į [[Pietų Korėja|Pietų Korėją]]. Firma buvo užsiėmusi labai nemenką rinkos dalį ir [[Vokietija|Vokietijoje]], ir kitose šalyse, gamindama ir akustines, ir elektrines gitaras. Instrumentai buvo sąlyginai nebrangūs, bet kokybiški, tad įmonė bandė konkuruoti su visais, parduodama geriausią produktą už tam tikrą kainą. Beje, visokios Hohner [[klasikinės gitaros|klasikinės]] ir [[akustinės gitaros|akustinės]] gitaros pasižymėjo gan išsiskiriančiais žemais tonais, kas skaitosi gan sunkiai pasiekiama įprastuose gitarų korpusuose. Kažkaip ten Hohner tai pavykdavo.<br /> <br /> Deja, nors Hohner rinkos dalis Europoje buvo sąlyginai nemenka, kaip tai išsilaikyti visgi nepavyko - matomai prispaudė visokie konkurentai. Juoba ir prekybiniai gebėjimai pas firmą buvo kiek atsilikę - paremti išimtinai distributorių tinklais, o ne nuosavomis parduotuvėmis. Taigi, [[2014]] kontrolinį Hohner akcijų paketą įsigijo [[Taivanas|Taivano]] korporacija [[KHS Musical Instruments]], kuri labai staigiai ėmė daryti visokias pertvarkas. Viena iš pertvarkų buvo tai, kad labai netikėtai [[2015]] metais Hohner staiga tiesiog ėmė ir nustojo gaminti tas gitaras. Tiesiog vat taip vat, nustojo ir viskas. Ir viskas, nebegamina daugiau. Ir viskas.<br /> <br /> Šiaip tai gaila, nes ir [[akustinės gitaros]], ir [[klasikinės gitaros]] buvo geros, tuo tarpu kai kurios [[elektrinės gitaros]] buvo išvis specifiškos - atskira klasė buvo su begalviais grifais, kompaktiškos ir mandrai atrodančios.<br /> <br /> Dar ir šiais laikais kur nors [[eBay]] galima rasti naudotą, bet labai geros būklės Hohner firmos klasikinę gitarą už maždaug kokius 100 eurų ar dar pigiau. Nauja tokia matyt būtų kainavusi bent kelis šimtus.<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]<br /> [[Category:Gitaros]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Lanikai&diff=96159 2026-10-13T10:58:15Z

<p>Casablanca: Naujas puslapis: '''Lanikai''' - viena iš garsesnių pasaulyje ukulėlių firmų, gamina gan nepigias ukulėles, tačiau turi ir neblogą reputaciją. Kadaise, prieš porą dešimtmečių, kompanija buvo išlipusi į matyt trejetuką didžiausių pasaulyje ukulėlių gamintojų, nes visur jų būdavo pilna. Tačiau tie laikai jau seniai praėjo, tad į priekį išsiveržė visokios daug pigesnės kompanijos. Firma buvo sukurta 2003 metais, kai Hohner plėtė savo ...</p> <hr /> <div>'''Lanikai''' - viena iš garsesnių pasaulyje [[ukulėlės|ukulėlių]] firmų, gamina gan nepigias ukulėles, tačiau turi ir neblogą reputaciją. Kadaise, prieš porą dešimtmečių, kompanija buvo išlipusi į matyt trejetuką didžiausių pasaulyje ukulėlių gamintojų, nes visur jų būdavo pilna. Tačiau tie laikai jau seniai praėjo, tad į priekį išsiveržė visokios daug pigesnės kompanijos.<br /> <br /> Firma buvo sukurta [[2003]] metais, kai [[Hohner]] plėtė savo [[gitaros|gitarų]] biznį ir nutarė užsiimti ukulėlėmis. Bet paskui Hohner buvo nupirkta, jos gitarų biznis uždarytas, o vat ukulėlių biznis kažkaip išliko, kaip [[KHS]] korporacijos dalis. Tik kad gerokai susitraukė ir persimetė į brangesnį segmentą.<br /> <br /> Gi dabar Lanikai yra vienas iš jau tradiciniais laikomų brendų su gera reputacija, tik kad [[Lietuvoje|Lietuva]] vargu ar gausis rasti.<br /> <br /> Pigiausios Lanikai ukulėlės kainuoja apie 120 eurų, brangiausios - apie 1000. Gi einamiausi modeliai kainuoja apie 150-350 ribose. Žodžiu, tikrai ne iš pigių pasidarė.<br /> <br /> <br /> [[Category:Ukulėlės]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Dogma_(filmas)&diff=96158 2026-10-13T09:33:20Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Dogma''' - tokia labai nebloga ir linksma [[komedija]], išleista dar [[1999]] metais, tačiau visai gerai atrodanti ir šiomis dienomis. Išsyk rekomenduojam pažiūrėti. Tiesa, tik su sąlyga, kad neturit kokių tai religinių kompleksiukų, nuo kurių kaip nors susidirgintumėt, nes nors ir teigiamas, filmas biškį žvengia iš visokių [[katalikybė|katalikiškų]] nesąmonių.<br /> <br /> Filmo siužetas visai neblogas - žodžiu, gyvena kokia tai merga, dirba [[abortariumas|abortariume]], o čia ima ir pasimaišo jai kažkoks Dievo Balsas, kuris jai pasako, kad ji turės kaip tai sudorot kokius tai Dievo Angelus, kuriuos Dievas nutrenkė į žemę ir tie dabar sugalvojo sukilt. Nu ir čia dar tik pradžia. Jovalas užsisuka, prasideda kovos tarp kokių tai angelų, demonų ir dar [[bbž]] ko, dar tada paaiškėja, kad ta merga yra kokia tai Švenčiausios Mergelės palikuonė ar tai kažkas panašaus, dar prasideda kokios tai žudynės, o galų gale viskas baigiasi laimingai.<br /> <br /> Gi tame dar smarkiai prikaišiojama visokių [[dogmos|dogmų]] laužymo, kur gan įdomu, nes paremta ne tik šiaip išsigalvojimais, bet ir realiai [[apokrifai|apokrifinėmis]] istorijomis, pvz., apie tryliktą apaštalą, kitus Juozapo ir Marijos vaikus ir taip toliau, ir taip toliau. Na, ir dar Dievas, pasirodo, yra moteris.<br /> <br /> Filme gal tik vienas momentas nėra smagus, kur jo kūrėjai visgi nesusilaiko ir ištraukia porciją [[tualetinis humoras|tualetinio humoro]] - kokį tai [[šūdų demonas|šūdų demoną]], kuris viską aptriedžia nuo galvos iki kojų. Kitais atžvilgiais filmas neblogas.<br /> <br /> <br /> == Vertinimas pagal Pipcinema ==<br /> Čia jums filmo vertinimas pagal [[Pipcinema]] kriterijus:<br /> * Istorija: - 5/5 - vienas iš retų atvejų, kai naujų laikų amerikoniška komedija nėra šabloninis gaidys<br /> * Vietovė/efektai: - 4/5 - nors stebuklų ir nėra, viskas padaryta gerai - net po kelių dešimtmečių nedaro fake įspūdžio<br /> * Režisūra: - 4/5 - režisierius psichinis, ir komedija dėl to gavosi kuo geriausia<br /> * Vaidyba: - 4/5 - komplektėlis senų gerų aktorių, nėra prie ko prisiknist<br /> <br /> Galutinis vertinimas: 17/20 - viena iš realiai smagių, siužetą turinčių komedijų. Rekomenduojam (sceną apie šūdų demoną galima prasukti, ten nieko esminio neįvyksta).<br /> <br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Dogmos]] - jų daug visokių<br /> <br /> [[Category:Filmai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Dogmos&diff=96157 2026-10-13T09:32:54Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Dogma''' - tai jau kai neturi kaip apginti savo [[nuomonė|nuomonę]] arba tiesiog jautiesi užsikru...ęs ir kitaip nervina tie, kurie lenda į akis, imi ir pasakai, kad vienas ar kitas dalykas yra dogma. Visokie [[tiksliukai]] tai dar kitaip vadina aksioma (suprask dalykas nereikalaujantis įrodymo). Humanitarams tai dogma.<br /> <br /> Kadangi visokie žmonės su [[humanitarinis mąstymas|humanitariniu mąstymu]] nesuvokia, kas yra [[aksiomatika]] ir kam ji reikalinga, tai jie, vietoje to, kad nagrinėtų dogmas iš [[metateorija|metateorijos]] pozicijų, tiesiog ima su jomis kovoti ir tada prigalvoja visokių nesąmonių. Pvz., kad draudimas žudyti žmones yra dogma. Arba kad draudimas vogti yra dogma. Arba kad draudimas kankinti žmones ir gyvūnus yra dogma.<br /> <br /> Bažnyčioje dogmų kūrimo [[žanras]] labai populiarus. Ten yra krūvas teiginių, kuriais reikia tikėti per daug neklausinėjant ir nekišant trigrašio kur nereik. Iš principo be dogmų dabartiniu laiku Bažnytėlei visai ne kas būtų, nes visokių bedievių priviso gyva pekla, tad pakol naujos inkvizicijos nėr reikia dar gyvų dogmų kaip šiaudo skęstant kabintis. Kita vertus, daugelis pastebi, kad jei ne bažnytinės dogmos, tai [[Europa]] dabar gyventų kaip [[Afrika]], nes labai jau jos pasiteisino, kuriant stabilią [[civilizacija|civilizaciją]].<br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Dogma (filmas)]]<br /> <br /> <br /> [[kategorija:Dalykai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Makaronai&diff=96154 2026-10-12T18:16:59Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Makaronai''' - tai patiekalas, ale kaip kokia [[bybienė]], bet ne skystas, o kaip kokie makaronai. Na, tie, kurie ant ausų gerai užkimba. Štai vat koks nors [[politikas]] gali jums makaronų ant ausų prikabinti, o gali ir kokia nors [[propaganda]] irgi prikabinti visokių makaronų.<br /> <br /> Bendrai tai tikri makaronai būna valgomi, bet kai internetai nėra maistas, tai internetų makaronai valgymui netinka.<br /> <br /> Gi makaronų būna įvairių ir apie viską, nes žmonėms matyt natūralu tuos makaronus kabint kam papuola. Bet kartais, beklausant visokių makaronų, galima juose atrasti ir tokių užuominų, kurios gali būti gerais [[red flagai|red flagais]]. Taip kad makaronus patariame gerai analizuoti ir mokytis atskirti. Nes o maža ką.<br /> <br /> <br /> [[Category:Maistas]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Salvador_Cortez&diff=96153 2026-10-12T18:14:49Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Salvador Cortez''' - gan neblogai žinoma [[Ispanija|Ispanijos]] firma, užsiimanti [[klasikinės gitaros|klasikinių gitarų]] prekyba. Kadaise gal užsiėmė ir gamyba, bet dabar tai sunku suprasti, ar ką nors gamina pati. Atrodo, gitaros gaminamos [[Kinija|Kinijoje]], bet pagal ispaniškus brėžinius ir gamybos instrukcijas, kad būtų kaip ispaniškoms gitaroms ir priklauso.<br /> <br /> Nors dažnai panašūs aiškinimai apie &quot;''mes kontroliuojam gamybos procesą Kinijoje''&quot; būna [[makaronai]], bet ne šiuo atveju - šios firmos gitaros realiai skamba gerokai kitaip, su ispanišku atspalviu - matyt priekinė panelė gerokai lengvesnė, nes tas skardus ispaniškas balsas tikrai juntamas.<br /> <br /> Ankstesniais metais firma gamino kiek įvairesnę produkciją - dar ir [[gitarlėlė|gitarlėlės]] buvo asortimente. Gi dabar kaip tai jau jų puslapyje jų nebesurasi, matyt išnyko. Visgi dar likę tų gitarlėlių įvairiuose šopuose, tai jei norit už nebrangiai (maždaug 100 eurų) įsigyti realiai kitos klasės instrumentą - tai patariam pasieškoti kur nors Salvador Cortez T-460. Truputį didesnė už klasikines gitarlėles, bet su skambesiu, panašesniu į padorios ispaniškos gitaros.<br /> <br /> O ir pagal atsiliepimus tai bendrai turėtų būti nebloga firma, tipo geresnis lygis už mažesnę kainą, ir su aiškia orientacija būtent į klasikinių gitarų rinką bei klasikinį skambesį. Visgi Lietuvoje Salvador Cortez produkcija nėra labai dažna, tai klausimas, ar čia pas mus nusipirksit.<br /> <br /> Salvador Cortez gitarų kainos paprastai nėra didelės, pigiausios būna už maždaug 120 eurų brangiausios - maždaug 1400, gi einamiausi modeliai kainuoja maždaug 250-700 eurų. Nėra pigiausia, bet nėra ir iš brangiųjų.<br /> <br /> <br /> [[Category:Gitaros]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%A0ablonas:Spalio_11_dienos_%C4%AFvykiai&diff=96151 2026-10-12T12:13:51Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>: Taigi sako, kad šiandien [[knygnešiai|knygnešių]] diena, tai šitaip Lietuva vienintelė pasaulyje turi oficialią [[kontrabandininkai|kontrabandininkų]] šventę ir juos pagerbia, nes jei ne jie, tai gal ir Lietuvos dabar nebūtų.<br /> <br /> * [[1582]] metais ši diena neegzistavo, nes įvestas [[Grigaliaus kalendorius]] sukūrė temporarinę disrupciją, kurios metu dingo maždaug [[10]] dienų<br /> * [[1858]] toksai [[Motiejus Valančius]] pradėjo kovą už [[blaivybė|blaivybę]], nes parašė apie tai viešą laišką.<br /> * [[1931]] metais [[SSRS]] uždraudė bet kokią privačią prekybą. Taip SSRS labai greitai ėmė ir dingo iš parduotuvių viskas - ir maistas, ir drabužiai, ir tiesiog viskas. Viskas pasidarė [[deficitas|deficitu]].<br /> * [[1939]] metais [[JAV]] prezidentas organizavo susitikimą su savo patarėju Alexander Sachs dėl [[Albert Einstein]] laiško, įspėjančio, kad [[Vokietija]] galimai pradėjo [[atominė bomba|atominės bombos]] programą ir [[JAV]] irgi turi paskubėti. Štai taip ir prasidėjo [[JAV]] branduolinio ginklo programa.<br /> * [[1944]] metais šią dieną [[Sovietų Sąjunga]] užėmė ir aneksavo mažą nepriklausomą [[Tuva|Tuvos]] valstybę, buvusią tarp [[Rusija|Rusijos]] ir [[Mongolija|Mongolijos]]. Išsyk po aneksijos į ją buvo privežta tiek žmonių iš Rusijos, kad tuviečiai jau po 10 metų sudarė mažumą, nors prieš okupaciją jų buvo apie 90%. Vienok kadangi Tuva yra visiškoje šiknoje, tai vėliau visi suvežti žmonės iš ten pabėgo - atrodo, kad dauguma jų buvo tiesiog tremtiniai. Taigi, dabar ten vėl apie 75% tuviečių, kurie tyliai bando kažkaip atgauti nepriklausomybę.<br /> * [[1945]] metais prasidėjo pilietinis karas [[Kinija|Kinijoje]] per kurį [[Mao Zedong]] valdomos ir [[SSRS]] remiamos komunistinės pajėgos puolė teisėtą kinų valdžią<br /> * [[1968]] metais [[NASA]] paleido į [[kosmosas|kosmosą]] kosminį laivą [[Apollo 7]] su įgula - tai buvo skrydis prieš pasiruošiant [[skrydis į Mėnulį|skrydį į Mėnulį]]<br /> * [[1986]] metais [[Michailas Gorbačiovas]] ir [[Ronaldas Reiganas]] pradėjo susitikimą [[Islandija|Islandijoje]], skirtą branduolinių tarpžemyninių raketų apribojimams. Taip prasidėjo pasaulinis nusiginklavimo procesas, daugeliui metų atnešęs žmonijai geresnius ir ramesnius laikus.<br /> * [[2001]] metais [[legendarinė]] kompanija [[Polaroid]] paskelbė apie [[bankrotas|bankrotą]]<br /> <br /> <br /> <br /> <br /> [[Kategorija:Dienos įvykiai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Superstrat&diff=96149 2026-10-11T23:53:00Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Ibanez_grg320fa_superstrat_super_strat_elektrine_gitara.webp|300px|thumb|right|Viena iš [[Ibanez]] gaminamų tipiškesnių Superstrat tipo gitarų - su stygų fiksavimo varžtais, Floyd Rose tipo tremolo tilteliu, tikslaus derinimo ratukais ant tiltelio, dvigubais garso nuėmėjais ir grifu su ryklio dantimis. Visiškam idealui trūksta dar vidurinio garso nuėmėjo, bet čia jau tiek to, nes metalistai visvien jo nenaudoja.]]<br /> '''Super Strat''' arba tiesiog '''Superstrat''' - tai bendras pavadinimas įvairioms įvairių firmų naujų kartų [[elektrinės gitaros|elektrinėms gitaroms]], kurios sukurtos, nusižiūrėjus į [[Fender Stratocaster]], tačiau labai smarkiai pagerinant tą konstrukciją. Tarp tipiškiausių dabartinių Superstratų, gal plačiausiai pasaulyje žinomų - brangesnių rūšių gitaros iš [[Ibanez]] RG serijos.<br /> <br /> Daugelis muzikantų ant bajerio dar tuos superstratus vadina sportinėmis gitaromis ir metalistų gitaromis, nes jomis metalistai groja, ir groja labai greitai - kas greičiau ir daugiau natų sugros per tam tikrą laiką - žodžiu, kaip kokie sportininkai.<br /> <br /> Iš esmės, galima tarti, kad Superstrat - tai tiesiog ta nauja, dabartinė labai kokybiškų, tačiau ir gerokai brangesnių gitarų rūšis, kurią mėgsta visokie [[Heavy Metal]] grojantys gitaristai. Gitaros šios yra nepigios, tad ne visada ir ne kiekvienoje muzikos prekių parduotuvėje tokią atrasite. Pirmas, ryškiausias požymis - stygų tiltelis (tas mechanizmas, kur stygos prie korpuso tvirtinasi) yra didelis, sudėtingas, smarkiai atsikišęs ir nesunkiai banguojantis - taip vadinamas Floyd Rose. Užtenka kartą pamatyti ir su niekuo nesupainiosi - išsyk šviečia kitas mechanikos lygis.<br /> <br /> Kitas tipiškas superstratų požymis - tai grifo viršuje esantys stygų fiksavimo varžtai. Anie labai pristabdo stygų vibracijų ir tampymų perdavimą į stygų suktukus, todėl gitara pasidaro daug stabilesnė, daug geriau laikanti derinimą.<br /> <br /> Dar vienas dažnas, nors ir nebūtinas Superstrat atributas - tai ryklio dantimis (tokiomis eglutėmis) sužymėtos grifo padalos. Tos eglutės tiesiog ryškiau matosi, tai irgi geresniam grojimui, ypač patamsyje ar per blykčiojančias koncertų šviesas padeda. Taigi, daugelis profesionalų pasirenka būtent tokias gitaras. Atitinkamai, tie ryklio dantys dažnai būna siejami su superstratais.<br /> <br /> Dėl sudėtingos mechanikos Superstrat gitaros turi ir vieną problemėlę - gerokai sunkiau derinamos. Kitą vertus, po suderinimo gaunasi stabilios ir laiko labai ilgai ir tvarkingai.<br /> <br /> Kas be ko, visokiuose forumiukuose įvairūs [[perekūpai]] ar šiaip [[prietrankos]] superstratais dažnai vadina tiesiog pigius šūdus, kuriuos bando parduoti už brangiai. Taip kad paskaitę, kad kažkas parduoda superstratą, neapsigaukite, o pasižiūrėkit, kas tai realiai per daiktas.<br /> <br /> <br /> == Superstrat gitarų derinimas ==<br /> Jei nusipirkote tikrą Superstrat gitarą, tai turim ir gerą naujieną, ir blogą. Gera naujiena - kad po suderinimo šios gitaros laikosi labai gerai ir stabiliai, daug geriau už kitas. Bloga naujiena - kad užsipisit, pakol suderinsit. Ir užsipisit ne dėl sudėtingumo, o dėl to, kiek ilgai ir daug kartų reiks kartoti tą derinimo procedūrą, pakol viskas susiderins stabiliai.<br /> <br /> Tipiškas pavyzdys - [[Ibanez]] firmos RG Series gitaros, kurios turi stygų užspaudėjus grifo viršuje ir tikslaus derinimo ratukus, įmontuotus už tiltelio, ant judančios tremolo platformos, tačiau analogiškai matyt bus ir su kitomis Superstrat gitarų rūšimis.<br /> <br /> Derinimas toks:<br /> * Pirmiausiai atsukam grifo viršuje esančius tris stygų prispaudimo varžtus, kad jos atsipalaiduotų ir galėtume derinti laisvu būdu, grifo galvoje esančiais stygų suktukais.<br /> * Tuo tarpu apačioje esančius, ant judančio tiltelio įtaisytus tikslaus derinimo ratukus prasukam į vidurinę padėtį, kad liktų vietos tiek stygos įtempimui, tiek atpalaidavimui.<br /> * Tada derinam gitarą įprastu būdu, grifo galvoje esančiais suktukais, iš eilės, nuo 6 stygos iki 1 stygos, tikrindami garsą pagal [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]].<br /> * Patampom stygas, pagrojam, išgirstam garsą, garsas greičiausiai bus prastas, smarkiai nepataikantis.<br /> * Tada vėl pabandom pagal derintuvą pažiūrėti šeštą stygą ir matom, kad ji per kokią pusę natos nukrypo. Kitos stygos greičiausiai irgi nukrypo panašiai. Taigi, tada derinam visas stygas iš naujo.<br /> * Tada vėl pabandom garsą ir vėl girdim, kad jis ne toks. Vėl pasitikrinam pagal derintuvą ir vėl matom, kad vėl viskas nukrypo.<br /> * Kartojam šitą derinimo procedūrą daug kartų. Jei labai pasiseks - gal 3-5 kartus. Jei nepasiseks - gali tekti apie 20 kartų ar netgi dar daugiau.<br /> * Tarp derinimų būtinai pagrojam, taip pat paspaudom tremolo mechanizmą, kad viskas gerai sujudėtų. Ir vėl kartojam. Ir t.t., ir t.t., ir t.t..<br /> * Kažkuriuo momentu natų nuokrypis tarp reguliavimų pradės mažėti ir per likusius 3-8 derinimus gitara staiga ims ir daugmaž susireguliuos.<br /> * Pagrojam ilgiau, patampom stygas su tremolo, galim dar nakčiai gitarą palikti, kitą dieną pagroti, tada baigti visai jau reguliuoti, kad viskas būtų gražiai.<br /> * Tada užveržiam gitaros grifo viršuje esančius stygų fiksavimo varžtus - jie panaikina stygų judesio perdavimą į stygų suktukus, todėl leidžia išvengti savaiminio išsireguliavimo.<br /> * Tada truputį visai jau tiksliai patiuninam su ratukais, kurie įtaisyti ant to judančio tiltelio.<br /> * Viskas, gitara turi tobulą, neplaukiojantį ir nenusimušantį garsą, kokio su kitomis gitaromis gauti beveik neįmanoma.<br /> * Jei prireiks, galima dar tą garsą koreguoti tais ratukais, bet tai bus retas dalykas.<br /> <br /> Kaip matot, ne tiek sudėtinga, kiek užima laiko, kai reikia gerai sutiuninti. Bet užtat veikia paskui kitame lygyje.<br /> <br /> Paskutinis momentas - Floyd Rose tipo tiltelis po visų derinimų turi eiti daugmaž paraleliai gitaros paviršiui, būti savo įduboje, o ne išsikišęs. Jei tiltelis tinkamai nenusileidęs - tai garso nuėmėjai bus per toli ir garsas bus prastas - arba su džeržgimu, arba per duslus. Plius kai stygos atsitraukę, tai reikia jas daug labiau spausti, dėl ko ir įsitempia jos labiau (dėl to tiuningas kraiposi), ir pirštus dar pjauna. Žodžiu, tiltelį reikia tada patvarkyti.<br /> <br /> Taigi, jei jau tiltelio mechanizmas yra atsikišęs kampu - tai reiškia, kad reikia atleisti stygas, tada priešingoje gitaros pusėje (užpakalyje) prisukti dviem varžtais (abu sukti vienodai) spyruokles, kad tiltelis įsitemptų ir nusileistų. O tada vėl įtempti stygas ir naudoti jau aukščiau aprašytą derinimo procedūrą. Irgi ne tiek sudėtinga, kiek [[pistis]] daug reikia. Ale užtat visi Superstrat gitarų pliusai.<br /> <br /> == Superstrat gitarų atsiradimas ==<br /> Pirmą Superstrat tipo gitarą sukūrė toks [[Eddie Van Halen]], pavadinęs ją [[Frankencaster]] - ana turėjo kardinaliai pagerintą tremolo mechaniką ir daug geresnius garso nuėmėjus.<br /> <br /> Keista, bet pati Fender kompanija anuo metu nesusiprato kaip nors rimčiau savo gitarų paapgreidinti, tad ir toliau gamino dar [[1954]] sukurtą [[Stratocaster]], nors jau buvo daugiau kaip pora dešimtmečių praėję ir tikrai daug ką buvo galima pagerinti. Bet kai Fender to nepadarė, tai padarė Van Halenas, tada jau tas gitaras ėmė gaminti tokia Kramer kompanija, o dar paskui - ir krūva kitų įvairių gitaras gaminančių firmų.<br /> <br /> Iš visų konkuruojančių kompanijų bene labiausiai pavarė [[Ibanez]], kuri [[1987]] metais išleido [[Steve Vai]] vardinę gitarą JEM-777, o paskui, dar tais pačiais metais - smarkiai atpigintą šios gitaros versiją - RG-550. Būtent šioji labai smarkiai išpopuliarėjo ir tapo būtent tokia Superstrat gitara, kaip suprantama šiais laikais. Dabar, aišku, yra nemažai kitų, naujesnių panašių Ibanez modelių, bet RG serija ir toliau gaminama, yra nepigi (nors ir ne baisiai brangi), ir gitaros ten geros.<br /> <br /> Taigi, vat tuo Eddie Van Halen, o paskui ir Steve Vai bei Ibanez pavyzdžiu Superstrat gitaromis vadinamos tokios, kurios turi būtent Floyd Rose tipo tremolo mechaniką ir pagerintus garso nuėmėjus, dėl ko tinka greitesniam ir žiauresniam grojimui.<br /> <br /> <br /> [[Category:Gitaros]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Ibanez_grg320fa_superstrat_super_strat_elektrine_gitara.webp&diff=96148 2026-10-11T23:49:10Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div></div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Ibanez_rg350_super_strat_superstrat_elektrine_gitara.jpg&diff=96147 2026-10-11T23:45:37Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div></div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Ibanez&diff=96146 2026-10-11T23:45:00Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Ibanez_rg-550-superstrat_super_strat_elektrine_gitara.jpg|300px|thumb|right|Klasikinis [[Superstrat]] tipo modelis - tai [[Ibanez]] RG-550 gitara. Gal per daug nekrenta į akis, bet įsižiūrėjus, matosi, kad tiltelis ir tremolo mechanizmas yra didelis ir sudėtingas.]]<br /> '''Ibanez''' - tokia [[gitaros|gitarų]] bei visokios muzikinės aparatūros gamybos firma, kurią daugelis laiko amerikietiška ar ispaniška, nors realiai tai ji yra iš [[Japonija|Japonijos]], kur buvo įkurta dar [[1908]]. Sakytume, geras [[japoniška kokybė|japoniškos kokybės]] pavyzdys. Firma pradėjo nuo visokių ten [[akustinės gitaros|akustinių gitarų]], tačiau dabar labiausiai garsėja [[elektrinės gitaros|elektrinėmis gitaromis]], kurias itin mėgsta visokie [[metalistai]], nes tos gitaros itin gerai groja.<br /> <br /> Firma garsi tuo, kad yra viena iš šiuolaikinių [[Superstrat]] gitarų kūrėjų. Tai štai tuo Ibanez ir žinoma.<br /> <br /> Nuo savo įkūrimo pradžios Ibanez vis bandė gaminti muzikos instrumentus vietinei japonų rinkai, bet paskui sugebėjo įsivažiuoti ir apie 195x prasimušė į [[JAV]] rinką. Tenai plėtėsi, nes instrumentai buvo geri ir kokybiški, bet kartu labai nebrangūs.<br /> <br /> Šiuo metu Ibanez yra vienas iš kelių didžiausių [[gitaros|gitarų]] gamintojų pasaulyje - vien [[bosinės gitaros|bosinių gitarų]] gamina apie 160 modelių, [[akustinės gitaros|akustinių gitarų]] - apie 130 modelių, o įvairių [[elektrinės gitaros|elektrinių gitarų]] - apie 300 modelių.<br /> <br /> Tarp elektrinių gitarų bene žymiausia yra Ibanez RG serija, kur nors ir ne visi, o tik brangesni modeliai yra su pagerintu tremolo mechanizmu, papildomo stygų tvirtinimo varžtais ir korekciniais sukikliais, dėl ko ir natos nusistato daug tiksliau, ir gitaros labai stabiliai laiko tiuningą, netgi kai šriodinama baisiais tempais. Vadinamos tokios gitaros [[Superstrat]], nes yra rimtesnė kategorija, nei įprastos. Aišku, tokių gitarų kainos yra gerokai didesnės, nei piguvų, bet kai kalba užeina apie tai, ar gerai pašriodinsi, ar besoluojant reiks kažkokiais derinimais užsiimti, tai tie papildomi šimtas ar du šimtai eurų pasidaro gana neesmine suma.<br /> <br /> Keli Ibanez pliusai - pirma, nuostabiai maža daugelio gitarų [[kaina]], kartu išlaikant nuostabiai gerą garso kokybę, plius labai daug visokių aksesuarų ir priedų.<br /> <br /> Kainos irgi visai gražios - [[akustinės gitaros]] būna maždaug nuo 150 iki 400 eurų, taigi, normaliam pirkėjui - vienas iš pirmų pasirinkimų.<br /> <br /> Pigiausios elektrinės Ibanez gitaros - maždaug nuo 180 eurų, t.y., brangiau, nei daugelis kitų gamintojų. Gi brangiausios eina virš 8000. Einamiausi elektrinių gitarų modeliai kainuoja maždaug nuo 200 iki 400, taip kad nėra neįperkamos, nors ir ne pigiausios. Aišku, [[Superstrat]] kainos kaip tik ties ta riba ir prasideda, nes dauguma tokių kainuoja maždaug nuo 400 ar brangiau.<br /> <br /> O dar Ibanez puikiai žinoma savo visiškai absurdiškais gitarų modelių pavadinimais, tai kaip sakant, visada būna didelės diskusijos, kokią gitarą rinktis iš kelių beveik vienodų modelių - RGBD732XAFC, GRGB450CD ar DRG580XZNG? O gal geriau RG973CAXD arba ZG593ND7Z? Kad pirkėjams nenusibostų, Ibanez kas kelerius metus vienus modelius panaikina, o vietoje jų išleidžia kokius nors nežymiai pagerintus kitus. Bet būna ir kitaip - modelis vadinasi taip pat, o variantai realiai du skirtingi, nes skirtingais metais leisti. Kad būtų dar įdomiau - tai tos raidės pavadinimuose irgi nelabai ką reiškia netgi kai užrašytos ant grifo galvos, nes pvz., &quot;RG Series&quot; gitaros gali būti ir realūs [[Superstrat]], bet gali būti ir kokie nors pigūs neaišku kas.<br /> <br /> O bendrai tai gera firma, su nepagadinta reputacija, skirtingai nuo nekurių kitų senų ir žinomų gamintojų.<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Superstrat&diff=96145 2026-10-11T23:40:34Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Ibanez_rg-550-superstrat_super_strat_elektrine_gitara.jpg|300px|thumb|right|Klasikinis Superstrat modelis - tai [[Ibanez]] RG-550 gitara. Gal per daug nekrenta į akis, bet įsižiūrėjus, matosi, kad tiltelis ir tremolo mechanizmas yra didelis ir sudėtingas.]]<br /> '''Super Strat''' arba tiesiog '''Superstrat''' - tai bendras pavadinimas įvairioms įvairių firmų naujų kartų [[elektrinės gitaros|elektrinėms gitaroms]], kurios sukurtos, nusižiūrėjus į [[Fender Stratocaster]], tačiau labai smarkiai pagerinant tą konstrukciją. Tarp tipiškiausių dabartinių Superstratų, gal plačiausiai pasaulyje žinomų - brangesnių rūšių gitaros iš [[Ibanez]] RG serijos.<br /> <br /> Daugelis muzikantų ant bajerio dar tuos superstratus vadina sportinėmis gitaromis ir metalistų gitaromis, nes jomis metalistai groja, ir groja labai greitai - kas greičiau ir daugiau natų sugros per tam tikrą laiką - žodžiu, kaip kokie sportininkai.<br /> <br /> Iš esmės, galima tarti, kad Superstrat - tai tiesiog ta nauja, dabartinė labai kokybiškų, tačiau ir gerokai brangesnių gitarų rūšis, kurią mėgsta visokie [[Heavy Metal]] grojantys gitaristai. Gitaros šios yra nepigios, tad ne visada ir ne kiekvienoje muzikos prekių parduotuvėje tokią atrasite. Pirmas, ryškiausias požymis - stygų tiltelis (tas mechanizmas, kur stygos prie korpuso tvirtinasi) yra didelis, sudėtingas, smarkiai atsikišęs ir nesunkiai banguojantis - taip vadinamas Floyd Rose. Užtenka kartą pamatyti ir su niekuo nesupainiosi - išsyk šviečia kitas mechanikos lygis.<br /> <br /> Kitas tipiškas superstratų požymis - tai grifo viršuje esantys stygų fiksavimo varžtai. Anie labai pristabdo stygų vibracijų ir tampymų perdavimą į stygų suktukus, todėl gitara pasidaro daug stabilesnė, daug geriau laikanti derinimą.<br /> <br /> Dar vienas dažnas, nors ir nebūtinas Superstrat atributas - tai ryklio dantimis (tokiomis eglutėmis) sužymėtos grifo padalos. Tos eglutės tiesiog ryškiau matosi, tai irgi geresniam grojimui, ypač patamsyje ar per blykčiojančias koncertų šviesas padeda. Taigi, daugelis profesionalų pasirenka būtent tokias gitaras. Atitinkamai, tie ryklio dantys dažnai būna siejami su superstratais.<br /> <br /> Dėl sudėtingos mechanikos Superstrat gitaros turi ir vieną problemėlę - gerokai sunkiau derinamos. Kitą vertus, po suderinimo gaunasi stabilios ir laiko labai ilgai ir tvarkingai.<br /> <br /> Kas be ko, visokiuose forumiukuose įvairūs [[perekūpai]] ar šiaip [[prietrankos]] superstratais dažnai vadina tiesiog pigius šūdus, kuriuos bando parduoti už brangiai. Taip kad paskaitę, kad kažkas parduoda superstratą, neapsigaukite, o pasižiūrėkit, kas tai realiai per daiktas.<br /> <br /> <br /> == Superstrat gitarų derinimas ==<br /> Jei nusipirkote tikrą Superstrat gitarą, tai turim ir gerą naujieną, ir blogą. Gera naujiena - kad po suderinimo šios gitaros laikosi labai gerai ir stabiliai, daug geriau už kitas. Bloga naujiena - kad užsipisit, pakol suderinsit. Ir užsipisit ne dėl sudėtingumo, o dėl to, kiek ilgai ir daug kartų reiks kartoti tą derinimo procedūrą, pakol viskas susiderins stabiliai.<br /> <br /> Tipiškas pavyzdys - [[Ibanez]] firmos RG Series gitaros, kurios turi stygų užspaudėjus grifo viršuje ir tikslaus derinimo ratukus, įmontuotus už tiltelio, ant judančios tremolo platformos, tačiau analogiškai matyt bus ir su kitomis Superstrat gitarų rūšimis.<br /> <br /> Derinimas toks:<br /> * Pirmiausiai atsukam grifo viršuje esančius tris stygų prispaudimo varžtus, kad jos atsipalaiduotų ir galėtume derinti laisvu būdu, grifo galvoje esančiais stygų suktukais.<br /> * Tuo tarpu apačioje esančius, ant judančio tiltelio įtaisytus tikslaus derinimo ratukus prasukam į vidurinę padėtį, kad liktų vietos tiek stygos įtempimui, tiek atpalaidavimui.<br /> * Tada derinam gitarą įprastu būdu, grifo galvoje esančiais suktukais, iš eilės, nuo 6 stygos iki 1 stygos, tikrindami garsą pagal [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]].<br /> * Patampom stygas, pagrojam, išgirstam garsą, garsas greičiausiai bus prastas, smarkiai nepataikantis.<br /> * Tada vėl pabandom pagal derintuvą pažiūrėti šeštą stygą ir matom, kad ji per kokią pusę natos nukrypo. Kitos stygos greičiausiai irgi nukrypo panašiai. Taigi, tada derinam visas stygas iš naujo.<br /> * Tada vėl pabandom garsą ir vėl girdim, kad jis ne toks. Vėl pasitikrinam pagal derintuvą ir vėl matom, kad vėl viskas nukrypo.<br /> * Kartojam šitą derinimo procedūrą daug kartų. Jei labai pasiseks - gal 3-5 kartus. Jei nepasiseks - gali tekti apie 20 kartų ar netgi dar daugiau.<br /> * Tarp derinimų būtinai pagrojam, taip pat paspaudom tremolo mechanizmą, kad viskas gerai sujudėtų. Ir vėl kartojam. Ir t.t., ir t.t., ir t.t..<br /> * Kažkuriuo momentu natų nuokrypis tarp reguliavimų pradės mažėti ir per likusius 3-8 derinimus gitara staiga ims ir daugmaž susireguliuos.<br /> * Pagrojam ilgiau, patampom stygas su tremolo, galim dar nakčiai gitarą palikti, kitą dieną pagroti, tada baigti visai jau reguliuoti, kad viskas būtų gražiai.<br /> * Tada užveržiam gitaros grifo viršuje esančius stygų fiksavimo varžtus - jie panaikina stygų judesio perdavimą į stygų suktukus, todėl leidžia išvengti savaiminio išsireguliavimo.<br /> * Tada truputį visai jau tiksliai patiuninam su ratukais, kurie įtaisyti ant to judančio tiltelio.<br /> * Viskas, gitara turi tobulą, neplaukiojantį ir nenusimušantį garsą, kokio su kitomis gitaromis gauti beveik neįmanoma.<br /> * Jei prireiks, galima dar tą garsą koreguoti tais ratukais, bet tai bus retas dalykas.<br /> <br /> Kaip matot, ne tiek sudėtinga, kiek užima laiko, kai reikia gerai sutiuninti. Bet užtat veikia paskui kitame lygyje.<br /> <br /> Paskutinis momentas - Floyd Rose tipo tiltelis po visų derinimų turi eiti daugmaž paraleliai gitaros paviršiui, būti savo įduboje, o ne išsikišęs. Jei tiltelis tinkamai nenusileidęs - tai garso nuėmėjai bus per toli ir garsas bus prastas - arba su džeržgimu, arba per duslus. Plius kai stygos atsitraukę, tai reikia jas daug labiau spausti, dėl ko ir įsitempia jos labiau (dėl to tiuningas kraiposi), ir pirštus dar pjauna. Žodžiu, tiltelį reikia tada patvarkyti.<br /> <br /> Taigi, jei jau tiltelio mechanizmas yra atsikišęs kampu - tai reiškia, kad reikia atleisti stygas, tada priešingoje gitaros pusėje (užpakalyje) prisukti dviem varžtais (abu sukti vienodai) spyruokles, kad tiltelis įsitemptų ir nusileistų. O tada vėl įtempti stygas ir naudoti jau aukščiau aprašytą derinimo procedūrą. Irgi ne tiek sudėtinga, kiek [[pistis]] daug reikia. Ale užtat visi Superstrat gitarų pliusai.<br /> <br /> == Superstrat gitarų atsiradimas ==<br /> Pirmą Superstrat tipo gitarą sukūrė toks [[Eddie Van Halen]], pavadinęs ją [[Frankencaster]] - ana turėjo kardinaliai pagerintą tremolo mechaniką ir daug geresnius garso nuėmėjus.<br /> <br /> Keista, bet pati Fender kompanija anuo metu nesusiprato kaip nors rimčiau savo gitarų paapgreidinti, tad ir toliau gamino dar [[1954]] sukurtą [[Stratocaster]], nors jau buvo daugiau kaip pora dešimtmečių praėję ir tikrai daug ką buvo galima pagerinti. Bet kai Fender to nepadarė, tai padarė Van Halenas, tada jau tas gitaras ėmė gaminti tokia Kramer kompanija, o dar paskui - ir krūva kitų įvairių gitaras gaminančių firmų.<br /> <br /> Iš visų konkuruojančių kompanijų bene labiausiai pavarė [[Ibanez]], kuri [[1987]] metais išleido [[Steve Vai]] vardinę gitarą JEM-777, o paskui, dar tais pačiais metais - smarkiai atpigintą šios gitaros versiją - RG-550. Būtent šioji labai smarkiai išpopuliarėjo ir tapo būtent tokia Superstrat gitara, kaip suprantama šiais laikais. Dabar, aišku, yra nemažai kitų, naujesnių panašių Ibanez modelių, bet RG serija ir toliau gaminama, yra nepigi (nors ir ne baisiai brangi), ir gitaros ten geros.<br /> <br /> Taigi, vat tuo Eddie Van Halen, o paskui ir Steve Vai bei Ibanez pavyzdžiu Superstrat gitaromis vadinamos tokios, kurios turi būtent Floyd Rose tipo tremolo mechaniką ir pagerintus garso nuėmėjus, dėl ko tinka greitesniam ir žiauresniam grojimui.<br /> <br /> <br /> [[Category:Gitaros]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Superstrat&diff=96144 2026-10-11T23:06:32Z

<p>Casablanca: /* Superstrat gitarų derinimas */</p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Ibanez_rg-550-superstrat_super_strat_elektrine_gitara.jpg|300px|thumb|right|Klasikinis Superstrat modelis - tai [[Ibanez]] RG-550 gitara. Gal per daug nekrenta į akis, bet įsižiūrėjus, matosi, kad tiltelis ir tremolo mechanizmas yra didelis ir sudėtingas.]]<br /> '''Super Strat''' arba tiesiog '''Superstrat''' - tai bendras pavadinimas įvairioms įvairių firmų naujų kartų [[elektrinės gitaros|elektrinėms gitaroms]], kurios sukurtos, nusižiūrėjus į [[Fender Stratocaster]], tačiau labai smarkiai pagerinant tą konstrukciją. Tarp tipiškiausių dabartinių Superstratų, gal plačiausiai pasaulyje žinomų - brangesnių rūšių gitaros iš [[Ibanez]] RG serijos.<br /> <br /> Daugelis muzikantų ant bajerio dar tuos superstratus vadina sportinėmis gitaromis ir metalistų gitaromis, nes jomis metalistai groja, ir groja labai greitai - kas greičiau ir daugiau natų sugros per tam tikrą laiką - žodžiu, kaip kokie sportininkai.<br /> <br /> Iš esmės, galima tarti, kad Superstrat - tai tiesiog ta nauja, dabartinė labai kokybiškų, tačiau ir gerokai brangesnių gitarų rūšis, kurią mėgsta visokie [[Heavy Metal]] grojantys gitaristai. Gitaros šios yra nepigios, tad ne visada ir ne kiekvienoje muzikos prekių parduotuvėje tokią atrasite. Pirmas, ryškiausias požymis - stygų tiltelis (tas mechanizmas, kur stygos prie korpuso tvirtinasi) yra didelis, sudėtingas, smarkiai atsikišęs ir nesunkiai banguojantis - taip vadinamas Floyd Rose. Užtenka kartą pamatyti ir su niekuo nesupainiosi - išsyk šviečia kitas mechanikos lygis.<br /> <br /> Dėl sudėtingos mechanikos Superstrat gitaros turi ir vieną problemėlę - gerokai sunkiau derinamos. Kitą vertus, po suderinimo gaunasi stabilios ir laiko labai ilgai ir tvarkingai.<br /> <br /> Kas be ko, visokiuose forumiukuose įvairūs [[perekūpai]] ar šiaip [[prietrankos]] superstratais dažnai vadina tiesiog pigius šūdus, kuriuos bando parduoti už brangiai. Taip kad paskaitę, kad kažkas parduoda superstratą, neapsigaukite, o pasižiūrėkit, kas tai realiai per daiktas.<br /> <br /> <br /> == Superstrat gitarų derinimas ==<br /> Jei nusipirkote tikrą Superstrat gitarą, tai turim ir gerą naujieną, ir blogą. Gera naujiena - kad po suderinimo šios gitaros laikosi labai gerai ir stabiliai, daug geriau už kitas. Bloga naujiena - kad užsipisit, pakol suderinsit. Ir užsipisit ne dėl sudėtingumo, o dėl to, kiek ilgai ir daug kartų reiks kartoti tą derinimo procedūrą, pakol viskas susiderins stabiliai.<br /> <br /> Tipiškas pavyzdys - [[Ibanez]] firmos RG Series gitaros, kurios turi stygų užspaudėjus grifo viršuje ir tikslaus derinimo ratukus, įmontuotus už tiltelio, ant judančios tremolo platformos, tačiau analogiškai matyt bus ir su kitomis Superstrat gitarų rūšimis.<br /> <br /> Derinimas toks:<br /> * Pirmiausiai atsukam grifo viršuje esančius tris stygų prispaudimo varžtus, kad jos atsipalaiduotų ir galėtume derinti laisvu būdu, grifo galvoje esančiais stygų suktukais.<br /> * Tuo tarpu apačioje esančius, ant judančio tiltelio įtaisytus tikslaus derinimo ratukus prasukam į vidurinę padėtį, kad liktų vietos tiek stygos įtempimui, tiek atpalaidavimui.<br /> * Tada derinam gitarą įprastu būdu, grifo galvoje esančiais suktukais, iš eilės, nuo 6 stygos iki 1 stygos, tikrindami garsą pagal [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]].<br /> * Patampom stygas, pagrojam, išgirstam garsą, garsas greičiausiai bus prastas, smarkiai nepataikantis.<br /> * Tada vėl pabandom pagal derintuvą pažiūrėti šeštą stygą ir matom, kad ji per kokią pusę natos nukrypo. Kitos stygos greičiausiai irgi nukrypo panašiai. Taigi, tada derinam visas stygas iš naujo.<br /> * Tada vėl pabandom garsą ir vėl girdim, kad jis ne toks. Vėl pasitikrinam pagal derintuvą ir vėl matom, kad vėl viskas nukrypo.<br /> * Kartojam šitą derinimo procedūrą daug kartų. Jei labai pasiseks - gal 3-5 kartus. Jei nepasiseks - gali tekti apie 20 kartų ar netgi dar daugiau.<br /> * Tarp derinimų būtinai pagrojam, taip pat paspaudom tremolo mechanizmą, kad viskas gerai sujudėtų. Ir vėl kartojam. Ir t.t., ir t.t., ir t.t..<br /> * Kažkuriuo momentu natų nuokrypis tarp reguliavimų pradės mažėti ir per likusius 2-3 derinimus gitara staiga ims ir susireguliuos.<br /> * Pagrojam ilgiau, patampom stygas su tremolo, galim dar nakčiai gitarą palikti, kitą dieną pagroti, tada baigti visai jau reguliuoti, kad viskas būtų gražiai.<br /> * Tada užveržiam gitaros grifo viršuje esančius stygų fiksavimo varžtus - jie panaikina stygų judesio perdavimą į stygų suktukus, todėl leidžia išvengti savaiminio išsireguliavimo.<br /> * Tada truputį visai jau tiksliai patiuninam su ratukais, kurie įtaisyti ant to judančio tiltelio.<br /> * Viskas, gitara turi tobulą, neplaukiojantį ir nenusimušantį garsą, kokio su kitomis gitaromis gauti beveik neįmanoma.<br /> * Jei prireiks, galima dar tą garsą koreguoti tais ratukais, bet tai bus retas dalykas.<br /> <br /> Kaip matot, ne tiek sudėtinga, kiek užima laiko, kai reikia gerai sutiuninti. Bet užtat veikia paskui kitame lygyje.<br /> <br /> Paskutinis momentas - Floyd Rose tipo tiltelis po visų derinimų turi eiti daugmaž paraleliai gitaros paviršiui, būti savo įduboje, o ne išsikišęs. Jei tiltelis tinkamai nenusileidęs - tai garso nuėmėjai bus per toli ir garsas bus prastas - arba su džeržgimu, arba per duslus. Plius kai stygos atsitraukę, tai reikia jas daug labiau spausti, dėl ko ir įsitempia jos labiau (dėl to tiuningas kraiposi), ir pirštus dar pjauna. Žodžiu, tiltelį reikia tada patvarkyti.<br /> <br /> Taigi, jei jau tiltelio mechanizmas yra atsikišęs kampu - tai reiškia, kad reikia atleisti stygas, tada priešingoje gitaros pusėje (užpakalyje) prisukti dviem varžtais (abu sukti vienodai) spyruokles, kad tiltelis įsitemptų ir nusileistų. O tada vėl įtempti stygas ir naudoti jau aukščiau aprašytą derinimo procedūrą. Irgi ne tiek sudėtinga, kiek [[pistis]] daug reikia. Ale užtat visi Superstrat gitarų pliusai.<br /> <br /> == Superstrat gitarų atsiradimas ==<br /> Pirmą Superstrat tipo gitarą sukūrė toks [[Eddie Van Halen]], pavadinęs ją [[Frankencaster]] - ana turėjo kardinaliai pagerintą tremolo mechaniką ir daug geresnius garso nuėmėjus.<br /> <br /> Keista, bet pati Fender kompanija anuo metu nesusiprato kaip nors rimčiau savo gitarų paapgreidinti, tad ir toliau gamino dar [[1954]] sukurtą [[Stratocaster]], nors jau buvo daugiau kaip pora dešimtmečių praėję ir tikrai daug ką buvo galima pagerinti. Bet kai Fender to nepadarė, tai padarė Van Halenas, tada jau tas gitaras ėmė gaminti tokia Kramer kompanija, o dar paskui - ir krūva kitų įvairių gitaras gaminančių firmų.<br /> <br /> Iš visų konkuruojančių kompanijų bene labiausiai pavarė [[Ibanez]], kuri [[1987]] metais išleido [[Steve Vai]] vardinę gitarą JEM-777, o paskui, dar tais pačiais metais - smarkiai atpigintą šios gitaros versiją - RG-550. Būtent šioji labai smarkiai išpopuliarėjo ir tapo būtent tokia Superstrat gitara, kaip suprantama šiais laikais. Dabar, aišku, yra nemažai kitų, naujesnių panašių Ibanez modelių, bet RG serija ir toliau gaminama, yra nepigi (nors ir ne baisiai brangi), ir gitaros ten geros.<br /> <br /> Taigi, vat tuo Eddie Van Halen, o paskui ir Steve Vai bei Ibanez pavyzdžiu Superstrat gitaromis vadinamos tokios, kurios turi būtent Floyd Rose tipo tremolo mechaniką ir pagerintus garso nuėmėjus, dėl ko tinka greitesniam ir žiauresniam grojimui.<br /> <br /> <br /> [[Category:Gitaros]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Perikupas&diff=96143 2026-10-11T23:01:51Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Pirikupai</p> <hr /> <div>#redirect [[Pirikupai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Perek%C5%ABpas&diff=96142 2026-10-11T23:01:25Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Pirikupai</p> <hr /> <div>#redirect [[Pirikupai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Perek%C5%ABpai&diff=96141 2026-10-11T23:01:14Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Pirikupai</p> <hr /> <div>#redirect [[Pirikupai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Superstrat&diff=96140 2026-10-11T23:00:22Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Ibanez_rg-550-superstrat_super_strat_elektrine_gitara.jpg|300px|thumb|right|Klasikinis Superstrat modelis - tai [[Ibanez]] RG-550 gitara. Gal per daug nekrenta į akis, bet įsižiūrėjus, matosi, kad tiltelis ir tremolo mechanizmas yra didelis ir sudėtingas.]]<br /> '''Super Strat''' arba tiesiog '''Superstrat''' - tai bendras pavadinimas įvairioms įvairių firmų naujų kartų [[elektrinės gitaros|elektrinėms gitaroms]], kurios sukurtos, nusižiūrėjus į [[Fender Stratocaster]], tačiau labai smarkiai pagerinant tą konstrukciją. Tarp tipiškiausių dabartinių Superstratų, gal plačiausiai pasaulyje žinomų - brangesnių rūšių gitaros iš [[Ibanez]] RG serijos.<br /> <br /> Daugelis muzikantų ant bajerio dar tuos superstratus vadina sportinėmis gitaromis ir metalistų gitaromis, nes jomis metalistai groja, ir groja labai greitai - kas greičiau ir daugiau natų sugros per tam tikrą laiką - žodžiu, kaip kokie sportininkai.<br /> <br /> Iš esmės, galima tarti, kad Superstrat - tai tiesiog ta nauja, dabartinė labai kokybiškų, tačiau ir gerokai brangesnių gitarų rūšis, kurią mėgsta visokie [[Heavy Metal]] grojantys gitaristai. Gitaros šios yra nepigios, tad ne visada ir ne kiekvienoje muzikos prekių parduotuvėje tokią atrasite. Pirmas, ryškiausias požymis - stygų tiltelis (tas mechanizmas, kur stygos prie korpuso tvirtinasi) yra didelis, sudėtingas, smarkiai atsikišęs ir nesunkiai banguojantis - taip vadinamas Floyd Rose. Užtenka kartą pamatyti ir su niekuo nesupainiosi - išsyk šviečia kitas mechanikos lygis.<br /> <br /> Dėl sudėtingos mechanikos Superstrat gitaros turi ir vieną problemėlę - gerokai sunkiau derinamos. Kitą vertus, po suderinimo gaunasi stabilios ir laiko labai ilgai ir tvarkingai.<br /> <br /> Kas be ko, visokiuose forumiukuose įvairūs [[perekūpai]] ar šiaip [[prietrankos]] superstratais dažnai vadina tiesiog pigius šūdus, kuriuos bando parduoti už brangiai. Taip kad paskaitę, kad kažkas parduoda superstratą, neapsigaukite, o pasižiūrėkit, kas tai realiai per daiktas.<br /> <br /> <br /> == Superstrat gitarų derinimas ==<br /> Jei nusipirkote tokią Superstrat gitarą, tai turim ir gerą naujieną, ir blogą. Gera naujiena - kad po suderinimo šios gitaros laikosi labai gerai ir stabiliai, daug geriau už kitas. Bloga naujiena - kad užsipisit, pakol suderinsit. Ir užsipisit ne dėl sudėtingumo, o dėl to, kiek ilgai ir daug kartų reiks kartoti tą derinimo procedūrą, pakol viskas susiderins stabiliai.<br /> <br /> Tipiškas pavyzdys - [[Ibanez]] firmos RG Series gitaros, kurios turi stygų užspaudėjus grifo viršuje ir tikslaus derinimo ratukus, įmontuotus už tiltelio, ant judančios tremolo platformos, tačiau analogiškai matyt bus ir su kitomis Superstrat gitarų rūšimis.<br /> <br /> Derinimas toks:<br /> * Pirmiausiai atsukam grifo viršuje esančius tris stygų prispaudimo varžtus, kad jos atsipalaiduotų ir galėtume derinti laisvu būdu, grifo galvoje esančiais stygų suktukais.<br /> * Tuo tarpu apačioje esančius, ant judančio tiltelio įtaisytus tikslaus derinimo ratukus prasukam į vidurinę padėtį, kad liktų vietos tiek stygos įtempimui, tiek atpalaidavimui.<br /> * Tada derinam gitarą įprastu būdu, grifo galvoje esančiais suktukais, iš eilės, nuo 6 stygos iki 1 stygos, tikrindami garsą pagal [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]].<br /> * Patampom stygas, pagrojam, išgirstam garsą, garsas greičiausiai bus prastas, smarkiai nepataikantis.<br /> * Tada vėl pabandom pagal derintuvą pažiūrėti šeštą stygą ir matom, kad ji per kokią pusę natos nukrypo. Kitos stygos greičiausiai irgi nukrypo panašiai. Taigi, tada derinam visas stygas iš naujo.<br /> * Tada vėl pabandom garsą ir vėl girdim, kad jis ne toks. Vėl pasitikrinam pagal derintuvą ir vėl matom, kad vėl viskas nukrypo.<br /> * Kartojam šitą derinimo procedūrą daug kartų. Jei labai pasiseks - gal 3-5 kartus. Jei nepasiseks - gali tekti apie 20 kartų ar netgi dar daugiau.<br /> * Tarp derinimų būtinai pagrojam, taip pat paspaudom tremolo mechanizmą, kad viskas gerai sujudėtų. Ir vėl kartojam. Ir t.t., ir t.t., ir t.t..<br /> * Kažkuriuo momentu natų nuokrypis tarp reguliavimų pradės mažėti ir per likusius 2-3 derinimus gitara staiga ims ir susireguliuos.<br /> * Pagrojam ilgiau, patampom stygas su tremolo, galim dar nakčiai gitarą palikti, kitą dieną pagroti, tada baigti visai jau reguliuoti, kad viskas būtų gražiai.<br /> * Tada užveržiam gitaros grifo viršuje esančius stygų fiksavimo varžtus - jie panaikina stygų judesio perdavimą į stygų suktukus, todėl leidžia išvengti savaiminio išsireguliavimo.<br /> * Tada truputį visai jau tiksliai patiuninam su ratukais, kurie įtaisyti ant to judančio tiltelio.<br /> * Viskas, gitara turi tobulą, neplaukiojantį ir nenusimušantį garsą, kokio su kitomis gitaromis gauti beveik neįmanoma.<br /> * Jei prireiks, galima dar tą garsą koreguoti tais ratukais, bet tai bus retas dalykas.<br /> <br /> Kaip matot, ne tiek sudėtinga, kiek užima laiko, kai reikia gerai sutiuninti. Bet užtat veikia paskui kitame lygyje.<br /> <br /> Paskutinis momentas - Floyd Rose tipo tiltelis po visų derinimų turi eiti daugmaž paraleliai gitaros paviršiui, būti savo įduboje, o ne išsikišęs. Jei tiltelis tinkamai nenusileidęs - tai garso nuėmėjai bus per toli ir garsas bus prastas - arba su džeržgimu, arba per duslus. Plius kai stygos atsitraukę, tai reikia jas daug labiau spausti, dėl ko ir įsitempia jos labiau (dėl to tiuningas kraiposi), ir pirštus dar pjauna. Žodžiu, tiltelį reikia tada patvarkyti.<br /> <br /> Taigi, jei jau tiltelio mechanizmas yra atsikišęs kampu - tai reiškia, kad reikia atleisti stygas, tada priešingoje gitaros pusėje (užpakalyje) prisukti dviem varžtais (abu sukti vienodai) spyruokles, kad tiltelis įsitemptų ir nusileistų. O tada vėl įtempti stygas ir naudoti jau aukščiau aprašytą derinimo procedūrą. Irgi ne tiek sudėtinga, kiek [[pistis]] daug reikia. Ale užtat visi Superstrat gitarų pliusai.<br /> <br /> <br /> == Superstrat gitarų atsiradimas ==<br /> Pirmą Superstrat tipo gitarą sukūrė toks [[Eddie Van Halen]], pavadinęs ją [[Frankencaster]] - ana turėjo kardinaliai pagerintą tremolo mechaniką ir daug geresnius garso nuėmėjus.<br /> <br /> Keista, bet pati Fender kompanija anuo metu nesusiprato kaip nors rimčiau savo gitarų paapgreidinti, tad ir toliau gamino dar [[1954]] sukurtą [[Stratocaster]], nors jau buvo daugiau kaip pora dešimtmečių praėję ir tikrai daug ką buvo galima pagerinti. Bet kai Fender to nepadarė, tai padarė Van Halenas, tada jau tas gitaras ėmė gaminti tokia Kramer kompanija, o dar paskui - ir krūva kitų įvairių gitaras gaminančių firmų.<br /> <br /> Iš visų konkuruojančių kompanijų bene labiausiai pavarė [[Ibanez]], kuri [[1987]] metais išleido [[Steve Vai]] vardinę gitarą JEM-777, o paskui, dar tais pačiais metais - smarkiai atpigintą šios gitaros versiją - RG-550. Būtent šioji labai smarkiai išpopuliarėjo ir tapo būtent tokia Superstrat gitara, kaip suprantama šiais laikais. Dabar, aišku, yra nemažai kitų, naujesnių panašių Ibanez modelių, bet RG serija ir toliau gaminama, yra nepigi (nors ir ne baisiai brangi), ir gitaros ten geros.<br /> <br /> Taigi, vat tuo Eddie Van Halen, o paskui ir Steve Vai bei Ibanez pavyzdžiu Superstrat gitaromis vadinamos tokios, kurios turi būtent Floyd Rose tipo tremolo mechaniką ir pagerintus garso nuėmėjus, dėl ko tinka greitesniam ir žiauresniam grojimui.<br /> <br /> <br /> [[Category:Gitaros]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Ibanez&diff=96139 2026-10-11T22:54:46Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Ibanez''' - tokia [[gitaros|gitarų]] bei visokios muzikinės aparatūros gamybos firma, kurią daugelis laiko amerikietiška ar ispaniška, nors realiai tai ji yra iš [[Japonija|Japonijos]], kur buvo įkurta dar [[1908]]. Sakytume, geras [[japoniška kokybė|japoniškos kokybės]] pavyzdys. Firma pradėjo nuo visokių ten [[akustinės gitaros|akustinių gitarų]], tačiau dabar labiausiai garsėja [[elektrinės gitaros|elektrinėmis gitaromis]], kurias itin mėgsta visokie [[metalistai]], nes tos gitaros itin gerai groja.<br /> <br /> Firma garsi tuo, kad yra viena iš šiuolaikinių [[Superstrat]] gitarų kūrėjų. Tai štai tuo Ibanez ir žinoma.<br /> <br /> Nuo savo įkūrimo pradžios Ibanez vis bandė gaminti muzikos instrumentus vietinei japonų rinkai, bet paskui sugebėjo įsivažiuoti ir apie 195x prasimušė į [[JAV]] rinką. Tenai plėtėsi, nes instrumentai buvo geri ir kokybiški, bet kartu labai nebrangūs.<br /> <br /> Šiuo metu Ibanez yra vienas iš kelių didžiausių [[gitaros|gitarų]] gamintojų pasaulyje - vien [[bosinės gitaros|bosinių gitarų]] gamina apie 160 modelių, [[akustinės gitaros|akustinių gitarų]] - apie 130 modelių, o įvairių [[elektrinės gitaros|elektrinių gitarų]] - apie 300 modelių.<br /> <br /> Tarp elektrinių gitarų bene žymiausia yra Ibanez RG serija, kur nors ir ne visi, o tik brangesni modeliai yra su pagerintu tremolo mechanizmu, papildomo stygų tvirtinimo varžtais ir korekciniais sukikliais, dėl ko ir natos nusistato daug tiksliau, ir gitaros labai stabiliai laiko tiuningą, netgi kai šriodinama baisiais tempais. Vadinamos tokios gitaros [[Superstrat]], nes yra rimtesnė kategorija, nei įprastos. Aišku, tokių gitarų kainos yra gerokai didesnės, nei piguvų, bet kai kalba užeina apie tai, ar gerai pašriodinsi, ar besoluojant reiks kažkokiais derinimais užsiimti, tai tie papildomi šimtas ar du šimtai eurų pasidaro gana neesmine suma.<br /> <br /> Keli Ibanez pliusai - pirma, nuostabiai maža daugelio gitarų [[kaina]], kartu išlaikant nuostabiai gerą garso kokybę, plius labai daug visokių aksesuarų ir priedų.<br /> <br /> Kainos irgi visai gražios - [[akustinės gitaros]] būna maždaug nuo 150 iki 400 eurų, taigi, normaliam pirkėjui - vienas iš pirmų pasirinkimų.<br /> <br /> Pigiausios elektrinės Ibanez gitaros - maždaug nuo 180 eurų, t.y., brangiau, nei daugelis kitų gamintojų. Gi brangiausios eina virš 8000. Einamiausi elektrinių gitarų modeliai kainuoja maždaug nuo 200 iki 400, taip kad nėra neįperkamos, nors ir ne pigiausios. Aišku, [[Superstrat]] kainos kaip tik ties ta riba ir prasideda, nes dauguma tokių kainuoja maždaug nuo 400 ar brangiau.<br /> <br /> O dar Ibanez puikiai žinoma savo visiškai absurdiškais gitarų modelių pavadinimais, tai kaip sakant, visada būna didelės diskusijos, kokią gitarą rinktis iš kelių beveik vienodų modelių - RGBD732XAFC, GRGB450CD ar DRG580XZNG? O gal geriau RG973CAXD arba ZG593ND7Z? Kad pirkėjams nenusibostų, Ibanez kas kelerius metus vienus modelius panaikina, o vietoje jų išleidžia kokius nors nežymiai pagerintus kitus. Bet būna ir kitaip - modelis vadinasi taip pat, o variantai realiai du skirtingi, nes skirtingais metais leisti. Kad būtų dar įdomiau - tai tos raidės pavadinimuose irgi nelabai ką reiškia netgi kai užrašytos ant grifo galvos, nes pvz., &quot;RG Series&quot; gitaros gali būti ir realūs [[Superstrat]], bet gali būti ir kokie nors pigūs neaišku kas.<br /> <br /> O bendrai tai gera firma, su nepagadinta reputacija, skirtingai nuo nekurių kitų senų ir žinomų gamintojų.<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Lietaus_melodija&diff=96138 2026-10-11T22:32:52Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''Lietaus melodija''' - toksai bendrinis pavadinimas iš [[džazas|džazo]] kilusiai akordų progresijai, kuri tinka lietingai dienai relaksuoti, skambinant kokias papuola sekos natas ir improvizuojant, viską sukant ratu. Anglų kalba šita progresija dažniau vadinama kaip &quot;''Bedroom Shimmer''&quot; ir panašiai, nes labai tinka snaudimui, romantikai, šiaip gulinėjimui ir tinginiavimui, atsipalaidavimui ir taip toliau. Tokia muzika mėgstama restoranų.<br /> <br /> Klasikiniu atveju lietaus melodija yra kaip seka Cmaj7-Fadd9-Am7-G, bet išties tų panašių sekų gali būti belenkiek, nes jos yra tokios labai jau [[random]], kaip lietaus barbenimas.<br /> <br /> Nors dažniausiai lietaus melodija grojama gitara, išties ji yra bene tobulai lengva [[ukulėlė|ukulėlei]], nes du iš akordų išspaudžiami vienu pirštu, vienas yra paprastas tripirštis, o vienas - išvis nei vienos stygos nespaudžiant.<br /> <br /> Bendrai tai šiai melodijai būdingas lėtas tempas, relaksas ir visokie kiti 7 serijos akordai, kurių galima vos ne belenkaip primaišyti, kad atsirastų įvairovė.<br /> <br /> Lietaus melodijos kilmė nelabai aiški, nors aišku tiek, kad susijusi su [[džiazas|džiazu]]. Lietuviškas pavadinimas &quot;Lietaus melodija&quot; bene labiausiai išgarsintas buvo grupės [[Antis]], kuri gan buvo išleidusi ne per daug relaksinį, bet perpus permaišytą su panašiomis sekomis gabalą - tas šitaip ir vadinosi. Ten gal melodijos ir buvo kitos, bet skambėjo kaip tai panašiai.<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=13&diff=96137 2026-10-11T22:29:24Z

<p>Casablanca: </p> <hr /> <div>'''13''' - tai '''Velnio tuzinas''', nes panašiai kaip ir [[tuzinas]], bet neteisingas. O dar taip vadinama legendinė Lietuvos [[metalas|metalo]] grupė. O legendinė ji yra todėl, kad apie ją išliko tik legendos...<br /> <br /> Tai buvo viena iš tų anais laikais grojusių grupių. Anksčiaus manyta, jog egzistuoja tik viena 13 daina (aforementioned ''Mes dievai''), o visos kitos tapo [[lost media]] dėka girto {{Cenzūruota}}, ing tas kasetes įrašiusio kažkokį bulšitą. <br /> <br /> Tačiau misija dabar įvykdyta, nes kažkam pavyko kažkaip pasidaryti kitų dviejų dainų backupą, ar tai iš kažkur kitur jas gauti ir sukelti į jutūbę, tai dabar jau labai gerai. Žodžiu, yra trys dainos.<br /> <br /> Kaip pasakoja neaiškios istorijos, grupė susikūrė kokių tai [[1988]] metų [[vasario 13]] dieną - tai nuo to ir pavadinimas. Vokalu buvo pagarsėjęs Ačkazauras, dar žinomas kaip Artūras Gumbrevičius (dabar jau miręs). Grojo [[gitara]] - Arijus Skorupskis, mušamieji - Viktoras Andrejevas (Bambino), paskui Vladimiras Lavrentjevas, [[solinė gitara]] - Vytautas Inokaitis, paskui Anatolijus Rozumas, [[bosinė gitara|bosas]] - Marius Klusas.<br /> <br /> Grupė labai neilgai teegzistavo - nepilnus du metus, taip ir neįrašiusi nors kokio rimtesnio albumo, tačiau buvo bene originaliausiais lietuviškais metalo atlikėjais - pagal stilių buvusiais kažkur ten, kur dabar įvardijamas [[acid metal]] - stebėtinai sunkiai ir psichodeliškai, kažkur ant ribos tarp melodingo [[death metal]] ir kokio tai visai jau haliucinacinio nukvankimo.<br /> <br /> Būtent dėl to, kad savo laiku tapo stiliaus pirmeiviais ir grojo stebėtinai nepanašiai į kitus, originaliai ir gerai, grupė ir tapo legendine.<br /> <br /> == Pasenojusi straipsnio versija == <br /> Iki šių dienų išlikęs tik &lt;s&gt;vienas įrašas&lt;/s&gt; visi trys įrašai! Vienas, bet geras, vadinos ''Mes dievai''. įrašo kokybė prasta, nes jie, kaip ir visos to meto grupės savo dainas įrašinėjo iš [[Taksofonas|taksofonų]], bei autobusų nupyzdintus mikrofonus.<br /> <br /> [[Metalistai|Metalistų]] forumuose buvo paskleistas [[gandas]], kad egzistuoja [[kasetė]] su dar dviem grupės 13 dainom... Bet paaiškėjo, kad kažkoks [[girtas]] [[urodas]] netyčia į ją įrašė bala žino ką ir dabar nebebėra tos kasetės jau. Dar lyg ir buvo kalbos, kad yra kažkur kopija tos kasetės, bet kalbos ir liko kalbom...<br /> <br /> Tai vat, jei tą kaltininką kas žinot, tai nuoširdžiai pakarkit...<br /> <br /> <br /> == 13 arba trylika kaipo skaičius == <br /> Dar nors ir ne į temą čia turim paminėti, kad be paminėtos grupės yra dar ir [[skaičius]] 13, kuris yra mažesnis už [[14]] bet didesnis už [[12]], taip kad vadinamas [[velnio tuzinas|velnio tuzinu]]. Šitą informaciją mes jums pateikiame, norėdami būti panašesniais į [[Vikipedija|Vikipediją]], kad į mus rimčiau [[internetas|visi]] žiūrėtų.<br /> <br /> <br /> == Jei norite pasiklausyt == <br /> [[Upd.|Upd]].: [[Youtube|Youtriūboj]] galima visas tris jųjų įrašytas dainas išgirsti:<br /> * [https://www.youtube.com/watch?v=JCDxgbUNMIA Tikėk]<br /> * [https://www.youtube.com/watch?v=Au0qpHSXLyg Mes Dievai]<br /> * [https://www.youtube.com/watch?v=CO8W9-oKRd0 Tavo Meilė Sau]<br /> <br /> <br /> == Dar žr. ==<br /> * [[Velnio akordas]] - tai irgi panašiai gal, kaip Velnio tuzinas<br /> <br /> <br /> [[Category:Muzika]]<br /> [[Category:Skaičiai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=Velnio_akordas&diff=96136 2026-10-11T22:27:20Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Velnio akordai</p> <hr /> <div>#redirect [[Velnio akordai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=%C5%A0%C4%97tono_akordai&diff=96135 2026-10-11T22:26:59Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Velnio akordai</p> <hr /> <div>#redirect [[Velnio akordai]]</div>

Casablanca https://www.pipedija.com/index.php?title=U%C5%BEdrausti_akordai&diff=96134 2026-10-11T22:26:48Z

<p>Casablanca: Nukreipiama į Velnio akordai</p> <hr /> <div>#redirect [[Velnio akordai]]</div>

Casablanca