<?xml version="1.0"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xml:lang="lt">
	<id>https://www.pipedija.com/api.php?action=feedcontributions&amp;feedformat=atom&amp;user=Arabas</id>
	<title>Pipedija - Naudotojo indėlis [lt]</title>
	<link rel="self" type="application/atom+xml" href="https://www.pipedija.com/api.php?action=feedcontributions&amp;feedformat=atom&amp;user=Arabas"/>
	<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php/Specialus:Ind%C4%97lis/Arabas"/>
	<updated>2026-11-16T19:57:37Z</updated>
	<subtitle>Naudotojo indėlis</subtitle>
	<generator>MediaWiki 1.37.1</generator>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=2024_Rusijos_paie%C5%A1kom%C5%B3_Lietuvos_politik%C5%B3_s%C4%85ra%C5%A1as&amp;diff=96808</id>
		<title>2024 Rusijos paieškomų Lietuvos politikų sąrašas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=2024_Rusijos_paie%C5%A1kom%C5%B3_Lietuvos_politik%C5%B3_s%C4%85ra%C5%A1as&amp;diff=96808"/>
		<updated>2026-11-15T00:38:00Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Atšauktas Patrikelis (Aptarimas | indėlis) keitimas (96786 versija)&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''2024 Rusijos paieškomų Lietuvos politikų sąrašas''' - taigi [[2024]] metų pradžioje pasirodė iš neaišku kur nutekintas Rusijos paieškomų [[Lietuva|Lietuvos]] politikų, o taip pat gal ir buvusių ar esamų [[visuomenininkai|visuomenininkų]] ir panašiai sąrašas, kuriame išvardinti įvairūs žmonės, kurių ieško ir kuriuos nori suimti Rusija už tai, kad jie skelbė kažką, kas Rusijai nepatiko ar užsiėmė kokia nors veikla, kurią Rusija nusprendė laikyti priešiška&amp;lt;ref&amp;gt;https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2194592/rusija-paskelbe-29-lietuvos-politiku-istoriku-ir-teisininku-paieska-kaltina-priesiskais-veiksmais&amp;lt;/ref&amp;gt;.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai šitas sąrašas, reikia pasakyti, yra geras tuo, kad bent jau daugiau ar mažiau leidžia pasakyti, kad koks nors politikas, jei gal ir prisidirbęs, tai bent jau [[Rusija|Rusijos]] yra nekenčiamas, o tai vadinasi - gal ne toksai jau ir blogas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Sąraše faktiškai yra trys grupės žmonių:&lt;br /&gt;
* Įvairūs [[Klaipėda|Klaipėdos]] politikai ir tarnautojai, kurie, kaip spėjama, neįtiko Kremliui dėl to, kad užblokavo anokio [[Viačeslavas Titovas|Viačeslavo Titovo]] veiksmus, o paskui ir išmetė jį iš Klaipėdos savivaldybės&lt;br /&gt;
* Įvairūs [[Vilnius|Vilniaus]] politikai, kurie pagarsėjo dėl to, kad nugriovė pirmiausiai [[Žaliojo tilto balvonai|Žaliojo tilto balvonus]], o paskui sudalyvavo pašalinant [[Sovietinė armija|Sovietinės armijos]] paminklus iš Antakalnio kapinių&lt;br /&gt;
* Įvairūs teisininkai, dalyvavę [[Sausio 13]] byloje, aiškinantis ir teisiant žmogžudžius, kurie dalyvavo tose žudynėse&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Štai tas Rusijos paieškomų asmenų sąrašas žemiau (gal ir ne visai tikslus, bet maždaug tiek gavosi sužinoti iš [[žiniasklaida|žiniasklaidos]]):&lt;br /&gt;
# Arvydas Vaitkus (esamas Klaipėdos meras)&lt;br /&gt;
# Vaida Raugėlė (Arvydo Vaitkaus pavaduotoja)&lt;br /&gt;
# Arūnas Andziulis (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Kazys Bagdonas (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Arūnas Baršys (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Saulius Budinas (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Alina Velykienė (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Vytautas Grubliauskas (buvęs Klaipėdos meras)&lt;br /&gt;
# Rimantas Didžiokas (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Edmundas Kvederis (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Andrius Petraitis (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Vidimantas Plečkaitis (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Artūras Razbadauskas (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Lina Skrupskelienė (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Arvydas Cesiulis (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Alvydas Šimkus (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Laimė Juknienė (Klaipėdos miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Jonas Genys (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius)&lt;br /&gt;
# Silva Pocytė (Klaipėdos universiteto istorikė)&lt;br /&gt;
# Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universiteto istorikas)&lt;br /&gt;
# Laisvūnas Kavaliauskas (Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius)&lt;br /&gt;
# 6 dabartiniai ir buvę Vilniaus miesto tarybos nariai, „ieškomi“ dėl sovietinių karių paminklų demontavimo:&lt;br /&gt;
# Vytautas Kašėta (Vilniaus miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Violeta Podolskaitė (Vilniaus miesto tarybos narė)&lt;br /&gt;
# Mantas Stulgaitis (Vilniaus miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Kamilė Šėraitė (Vilniaus miesto tarybos narė)&lt;br /&gt;
# Žilvinas Šilgalis (Vilniaus miesto tarybos narys)&lt;br /&gt;
# Remigijus Šimašius (buvęs Vilniaus meras)&lt;br /&gt;
# Simonas Kairys (Lietuvos kultūros ministras)&lt;br /&gt;
# Ainora Kornelija Macevičienė (Vilniaus apygardos teismo teismo teisėja, teisusi [[Sausio 13]] žmogužudžius)&lt;br /&gt;
# Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (Vilniaus apygardos teismo teismo teisėja, teisusi [[Sausio 13]] žmogužudžius)&lt;br /&gt;
# Artūras Šumskas (Vilniaus apygardos teismo teismo teisėjas, teisęs [[Sausio 13]] žmogužudžius)&lt;br /&gt;
# Simonas Slapšinskas (prokuroras, kaltinęs [[Sausio 13]] žmogžudžius)&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Į sąrašus tuo pačiu pakliuvo ir nemažai politikų iš Latvijos bei Estijos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
{{References}}&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Sąrašai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaiki%C5%A1ka_gitara&amp;diff=96807</id>
		<title>Vaikiška gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaiki%C5%A1ka_gitara&amp;diff=96807"/>
		<updated>2026-11-15T00:25:51Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Vaikiška gitara''' - tai, dažniausiai [[klasikinė gitara]] (truputį retesniais atvejais [[akustinė gitara]]), kuri turi gerokai trumpesnį grifą ir smarkiai atpalaiduotas stygas. Pagal dydį vaikiškos gitaros gali būti nuo praktiškai pilnavertės 3/4 korpuso tūrio didumo iki visai jau mažos, 1/4 korpuso tūrio didumo. Techniškai tai visiškai pilnavertės [[gitaros]], nors grojimo kokybė tai nebūna labai gera.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Geros vaikiškos gitaros atrodo labai gerai, tiesiog kaip kuo gražiausi instrumentai, tik kad mažesnio dydžio. Deja, garsas būna blerbiantis, ir kuo gitara mažesnė, tuo garsas blogesnis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Skirtingai nuo kokios nors [[sopraninė gitara|sopraninės gitaros]] ar dar kokių kitų instrumentų, vaikiškos gitaros būna derinamos taip pat, kaip ir suaugusiems skirtos, t.y., įprastu atveju pagal [[EADGBE]] derinimą. Tai reiškia, kad stygų skambesys čia būna kaip pas įprastines normalias gitaras.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi vaikiškos gitaros turi daug trumpesnį grifą, tai tas pats tonas gaunamas prie daug mažesnio stygos įtempimo. Tai reiškia, kad vaikiškus pirštus tos stygos pjauna daug mažiau, o ir jėgos stygos prispaudimui tiek nereikia.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Problema gi su tomis vaikiškomis gitaromis yra viena ir labai aiški - silpnai įtemptos stygos maskatuojasi, tabaluojasi, barška ir negali duoti padoraus garso. Ir kuo gitara mažesnė, kuo mažesniems vaikams pritaikyta, tuo ji didesnis barškalas. Mažiausios vaikiškos gitaros skamba taip prastai, kad atrodo, jog jos yra tiesiog sugedusios. Išties gi ne sugedusios, o tiesiog taip sukonstruotos. Taigi, instrumentas prastai tinka grojimui, o tinka nebent mokymuisi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pagal dydį tos gitaros skirstomos taip:&lt;br /&gt;
* 4/4 - tiesiog įprasta normali gitara, bet kad būtų lengviau groti, uždedamos kuo lengvesnės, mažo įtempimo stygos - jų balsas yra silpnesnis, bet nuspausti jas yra lengviau&lt;br /&gt;
* 3/4 - gitara, kuri nedaug mažesnė už normalią, tad ją gali naudoti ir suaugę žmonės, ypač jei jų ūgis nėra didelis, o rankų pirštai nėra baisiai ilgi&lt;br /&gt;
* 1/2 - maždaug vaikams iki kokių 10-12 metų skirtos gitaros, turi silpnai įtemptas stygas, tačiau garsas dar iš bėdos tinka prastam grojimui&lt;br /&gt;
* 1/4 - visiškai blerbiantys barškalai, skirti visai jau mažiems vaikams, kurie nelabai įstengtų ką nors pagroti&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Mažosios, 1/4 dydžio vaikiškos gitaros pagal didumą atrodo kaip [[gitarėlė]], tai daugelis jas painioja. Bet painioti nereikėtų, nes tai visiškai skirtingi, tik pagal išvaizdą panašūs instrumentai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Gitarėlė]] aka [[sopraninė gitara]] - dėl mažo dydžio visai tinka mokymuisi, bet yra padori gitara, o ne barškalas&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitarl%C4%97l%C4%97&amp;diff=96806</id>
		<title>Gitarlėlė</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitarl%C4%97l%C4%97&amp;diff=96806"/>
		<updated>2026-11-15T00:24:50Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Salvador_cortez_gitarele_gitarlele_soprano_gitara.jpg|450px|thumb|right|Savo išvaizda gitarėlė nelabai tesiskiria nuo įprastos [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]], grojimu - irgi, tik kad tonacijos nepilna oktava aukštesnės. Nuotraukoje - vienas iš geriausiai skambančių gitarėlių modelių, gamintas [[Salvador Cortez]] kompanijos.]]&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Yamaha_gitara_ir_yamaha_guitalele_gitarele_soprano_mikrogitara.jpg|450px|thumb|right|Dydžio palyginimas - [[kairė|kairėje]] įprasta [[Yamaha]] gaminta [[klasikinė gitara]], o [[dešinė|dešinėje]] - tos pat firmos gitalėlė.]]&lt;br /&gt;
'''Gitarlėlė''', '''gitalėlė''', '''gitarėlė''' arba '''soprano gitara''', kartais dar pavadinama ir kaip '''mikrogitara''' - išties tai tiesiog paprasčiausiai sumažinta [[gitara]], dėl savo dydžio tinkama ir vaikams groti ar šiaip tiesiog būti mažo dydžio instrumentu, kurį patogu vežiotis, o taip pat puikus papildinys gitarinėms grupėms, norinčioms ir plonabalsio instrumento. Instrumento pavadinimas iki šiol nėra aiškiai nusistovėjęs, tad galima atrasti įvairių pavadinimo variantų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gitarėlės grifas būna tarpinio pločio tarp [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]] ir [[akustinė gitara|akustinės gitaros]], tai todėl gitarėle [[struminimas]] yra žymiai lengvesnis, nei klasikine gitara, bet stygų [[pikinimas]] vis dar kiek lengvesnis, nei akustinės gitaros. Kadangi struminimas yra populiaresnis, o ir mokytis paprastai pradedama būtent nuo jo, tai čia irgi neblogas gitarėlių [[pliusas]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gitarlėlė - puikus instrumentas, kuris daug mažiau pjauna pirštus, užima nedaug vietos, gerai skamba ir puikiai tinka mokymuisi bei kelionėms.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pagal ką galima atskirti gitarų nemokšas nuo profesionalų - tai pagal tai, kad nemokšos nuoširdžiai galvoja, kad gitalėlė yra [[vaikiška gitara]]. Gi išties čia tiek pat vaikiška gitara, kiek smuikas yra vaikiškas kontrabosas. Sopraninė gitara tiesiog groja aukštesniu balsu ir dėl tos priežasties ir yra nedidelė, bet nei velnio ne vaikiška.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitalėlės arba sopraninės gitaros istorija ==&lt;br /&gt;
Gitalėlės pavadinimas kilęs nuo kito instrumento - [[ukulėlė|ukulėlės]], kuri išvaizda primena mažytę gitarą, tačiau išties yra gerokai kitoks instrumentas. Ukulėlėmis daugelis grodavo, pakol kažkas nesusiprato, kad jei jau ukulėlė populiari, tai gal ir maža gitarėlė gali irgi būti populiari. Tai tą sugalvojo [[Yamaha]] firma apie [[1997]] memtus, o tada štai taip ir atsirado mažytės gitarėlės, kurios pagal ukulėlės pavadinimą buvo pavadintos gitalėlėmis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aišku, čia [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] visgi reikia pasakyti, kad soprano gitaros su tokiu pat stygų derinimu buvo puikiai žinomos ir labai populiarios iki pat [[XIXa.]], tik paskui kažkodėl nunyko ir buvo praktiškai užmirštos. Išliko tokie instrumentai tik ispanakalbėse šalyse, kur populiarumą išlaikė gitarinės grupės. Taigi, Yamaha neišrado stebuklo, o tiesiog suteikė naują gyvenimą senam gitarų variantui.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nors savo dydžiu gitalėlė ir primena didžiausias ukulėles, savo grojimu tai tėra tiesiog maža aukštesnių tonacijų [[gitara]], nes stygų derinimas ir grojimas su ukulėlėmis neturi beveik nieko bendro.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Vaikiškos 1/4 dydžio gitaros ===&lt;br /&gt;
Beje, būna dar ir tokios 1/4 dydžio [[vaikiškos gitaros]], kurios didumu kaip gitalėlės, tačiau yra derinamos kaip įprastos gitaros - [[EADGBE]]. Tai vat jos būtent ir yra vaikiškos (bet ne žaislinės) gitaros, ir groja jos įprastu, o ne aukštesniu balsu. Nuo įprastų gitarų jos skiriasi tiesiog mažais gabaritais, pritaikytais vaikiškoms rankoms ir vaikiškiems pirštams. Ir būtent jos anei per niekur nėra gitalėlės. Beje, ir šios vaikiškos gitaros yra daromos profesionaliai ir todėl kainuoja panašiai, kaip ir įprastos suaugėliškos. Tiesiog stygos būna juntamai trumpesnės ir smarkiai silpniau įtemptos, kabančios vos ne kaip kokios virvutės, dėl ko instrumentas pavirsta į barškalą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Beje, lyginant su šitomis vaikiškomis gitaromis, gitalėlių grifas būna gerokai trumpesnis, nes skirtas daug trumpesnėms stygoms, grojančioms daug aukštesniu dažniu. Dėl tų priežasčių, nors 1/4 gitarą ir galima perderinti į gitalėlišką [[ADGCEA]], bet taip suderinus, stygų įtempimas gausis labai didelis, biškį pjaus pirštus. O dėl to įtempimo vaikiška gitara iš principo gali ir sulūžti, tai čia jei tokius pertampymus bandysit, tai nesakykit, kad neperspėjom.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitalėlės stygų derinimas ==&lt;br /&gt;
Klausimas, kuris dažnam kyla, kaip čia taip atsitiko, kad tiek laiko prireikė paprastai mažai gitarai atsirasti - ogi esmė gudrybėjė, kurios niekas nebuvo iki tol sugalvojęs - gitalėlė savo stygų derinimu yra tuo pat metu suderinama ir su įprasta gitara, ir su [[ukulėlė|ukulėlė]], nors pastaroji tai su gitaromis šiaip nesuderinama. Gitaleles derinimas yra [[A-D-G-C-E-A]], kas atitinka įprastą gitarą, kur kapo uždėtas yra per keturias fretas, bet čia toksai sutapimas, kad tada viršutinės keturios stygos atitinka [[ukulėlė|ukulėlės]] suderinimą, kuris yra [[G-C-E-A]], tik [[Low G]]. Tai štai taip gaunasi, kad tuo pat instrumentu galima groti ir kaip gitara, ir kaip ukulėle.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Galima suderinti gitalėlę ir alternatyviai, žemesniam skambesiui, panašesniam į normalią gitarą - [[G-C-F-A-D-G]] aka [[G-C-F-Bb-D-G]]. Šitas tikrai labai vertas pabandymo, nes skamba solidžiai, su gana daug žemų dažnių. Beje, tokiu gerinimu groti būna lengviau pradedantiesiems, nes mažiau įtemptos stygos pasidaro minkštesnės, mažiau pjauna pirštus. Tiesą sakant, čia stygų įtempimas pasidaro pakankamai mažas, kad pradėti groti galima netgi neužsitrynus mazolių - tai unikalus variantas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kitą gi vertus, jei norisi kokio tai ypatingesnio skambesio, galima susirasti labai lengvas akustinės gitaros stygas (t.y., labai mažo įtempimo) ir su jomis gitalėlę užtiuninti [[E-A-D-G-B-E]], pakeltu per vieną oktavą, t.y., E3–A3–D4–G4–B4–E5. Turėkit omeny, kad čia visgi yra tam tikra rizika sulaužyti gitarėlę, nes įtempimas stygoms bus labai didelis. Bet garsas užtat gausis kaip su piccolo gitara, labai gražus, viduramžiškas ir krištolinis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitarėlių populiarumas ==&lt;br /&gt;
Kaip normalus instrumentas, gitalėlės arba gitarėlės visgi populiarumo daug negavo, bet tapo gitarų variantu, kuris tinkamesnis vaikams ar kaip kelioninis instrumentas. Esminis pliusas - skirtingai, nei ukulėlei, gitarlėlei puikiai tinka įprasti [[gitaros akordai]], tai mokydamasis gitarlėlės, išmoksi ir įprasta gitara groti. Ir vietos užima mažai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia dar turim pasakyti, kad ir iki tol būdavo visokių labai mažų gitarų - ir kai kada būdavo daromos ir žaislinės, vaikams skirtos gitaros, kurios didumo, kaip ukulėlės arba netgi ir dar gerokai mažesnės - kartais 6 stygų, o kartais 4, bet suderintų ne kaip ukulėlė, o kaip pirmos keturios gitaros stygos. Tiesiog kažkaip anos vaikiškos gitaros neišpopuliarėjo, pakol Yamaha rimčiau neužsiėmė. Greičiausiai tiesiog iki tol niekas vaikams padorios [[kokybė|kokybės]] negamino.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi [[Yamaha]] nesidrovi to pavadinimo &amp;quot;Guitalele&amp;quot; naudoti kaip [[prekinis ženklas|prekinio ženklo]], tai pasitaiko ir kiti pavadinimai šitam instrumentui - pvz., &amp;quot;gilėlė&amp;quot; (&amp;quot;guilele&amp;quot;), &amp;quot;tenor-ukulėlė&amp;quot;, &amp;quot;šešiastygė baritoninė ukulėlė&amp;quot;, &amp;quot;judelėlė&amp;quot;, &amp;quot;gitara-ukulėlė&amp;quot;, &amp;quot;šešiastygė ukulėlė&amp;quot;, o kartais dar ir &amp;quot;ukitara&amp;quot;. Senasis pavadinimas čia matyt bus tiesiog &amp;quot;soprano gitara&amp;quot;.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Kelioninė gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Vaikiška gitara]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros]]&lt;br /&gt;
[[Category:Ukulėlės]]&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaiki%C5%A1kos_gitaros&amp;diff=96805</id>
		<title>Vaikiškos gitaros</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaiki%C5%A1kos_gitaros&amp;diff=96805"/>
		<updated>2026-11-15T00:23:56Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Nukreipiama į Vaikiška gitara&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Vaikiška gitara]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaiki%C5%A1ka_gitara&amp;diff=96804</id>
		<title>Vaikiška gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaiki%C5%A1ka_gitara&amp;diff=96804"/>
		<updated>2026-11-15T00:23:00Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Naujas puslapis: '''Vaikiška gitara''' - tai, dažniausiai klasikinė gitara (truputį retesniais atvejais akustinė gitara), kuri turi gerokai trumpesnį grifą ir smarkiai atpalaiduotas stygas. Pagal dydį vaikiškos gitaros gali būti nuo praktiškai pilnavertės 3/4 korpuso tūrio didumo iki visai jau mažos, 1/4 korpuso tūrio didumo. Techniškai tai visiškai pilnavertės gitaros, nors grojimo kokybė tai nebūna labai gera.  Geros vaikiškos gitaros atrodo labai gerai, t...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Vaikiška gitara''' - tai, dažniausiai [[klasikinė gitara]] (truputį retesniais atvejais [[akustinė gitara]]), kuri turi gerokai trumpesnį grifą ir smarkiai atpalaiduotas stygas. Pagal dydį vaikiškos gitaros gali būti nuo praktiškai pilnavertės 3/4 korpuso tūrio didumo iki visai jau mažos, 1/4 korpuso tūrio didumo. Techniškai tai visiškai pilnavertės [[gitaros]], nors grojimo kokybė tai nebūna labai gera.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Geros vaikiškos gitaros atrodo labai gerai, tiesiog kaip kuo gražiausi instrumentai, tik kad mažesnio dydžio. Deja, garsas būna blerbiantis, ir kuo gitara mažesnė, tuo garsas blogesnis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Skirtingai nuo kokios nors [[sopraninė gitara|sopraninės gitaros]] ar dar kokių kitų instrumentų, vaikiškos gitaros būna derinamos taip pat, kaip ir suaugusiems skirtos, t.y., įprastu atveju pagal [[EADGBE]] derinimą. Tai reiškia, kad stygų skambesys čia būna kaip pas įprastines normalias gitaras.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi vaikiškos gitaros turi daug trumpesnį grifą, tai tas pats tonas gaunamas prie daug mažesnio stygos įtempimo. Tai reiškia, kad vaikiškus pirštus tos stygos pjauna daug mažiau, o ir jėgos stygos prispaudimui tiek nereikia.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Problema gi su tomis vaikiškomis gitaromis yra viena ir labai aiški - silpnai įtemptos stygos maskatuojasi, tabaluojasi, barška ir negali duoti padoraus garso. Ir kuo gitara mažesnė, kuo mažesniems vaikams pritaikyta, tuo ji didesnis barškalas. Mažiausios vaikiškos gitaros skamba taip prastai, kad atrodo, jog jos yra tiesiog sugedusios. Išties gi ne sugedusios, o tiesiog taip sukonstruotos. Taigi, instrumentas prastai tinka grojimui, o tinka nebent mokymuisi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pagal dydį tos gitaros skirstomos taip:&lt;br /&gt;
* 4/4 - tiesiog įprasta normali gitara, bet kad būtų lengviau groti, uždedamos kuo lengvesnės, mažo įtempimo stygos - jų balsas yra silpnesnis, bet nuspausti jas yra lengviau&lt;br /&gt;
* 3/4 - gitara, kuri nedaug mažesnė už normalią, tad ją gali naudoti ir suaugę žmonės, ypač jei jų ūgis nėra didelis, o rankų pirštai nėra baisiai ilgi&lt;br /&gt;
* 1/2 - maždaug vaikams iki kokių 10-12 metų skirtos gitaros, turi silpnai įtemptas stygas, tačiau garsas dar iš bėdos tinka prastam grojimui&lt;br /&gt;
* 1/4 - visiškai blerbiantys barškalai, skirti visai jau mažiems vaikams, kurie nelabai įstengtų ką nors pagroti&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Mažosios, 1/4 dydžio vaikiškos gitaros pagal didumą atrodo kaip [[gitarėlė]], tai daugelis jas painioja. Bet painioti nereikėtų, nes tai visiškai skirtingi, tik pagal išvaizdą panašūs instrumentai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Gitarėlė]] aka [[sopraninė gitara]] - dėl mažo dydžio visai tinka mokymuisi, bet yra padori gitara, o ne barškalas&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitara&amp;diff=96803</id>
		<title>Gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitara&amp;diff=96803"/>
		<updated>2026-11-15T00:22:52Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Gitaru_tipai_akustine_klasikine_elektrine_ukulele_zaisline.png|500px|thumb|right|Populiariausi gitarų tipai, iš kairės į dešinę: [[klasikinė gitara]], [[akustinė gitara]], [[elektrinė gitara]], [[ukulėlė]], žaislas kažkoks (išvis ne gitara).]]&lt;br /&gt;
'''Gitara''' - tai tokia brazdinimui skirta brazdylka, katra išgaunami muzikiniai garsai. Ja groti mokantys skirstomi būna į gitaristus ir gitarastus, o aplinkiniai paprastai tikisi, kad jei kas gitara moka groti, tai būtinai mokės ir dainuoti, kas išties yra [[netiesa]]. Išrasta gitara buvo matomai kažkur gal [[Ispanija|Ispanijoje]], bet ilgainiui įgavo įvairių pavidalų, išpopuliarėjo ir dabar mėgstama įvairiose kitose pasaulio vietose. Gitaras paprastai turi ir jas visaip naudoja [[gitarastai]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aišku, čia tuo pačiu dar ir amžinas klausimas - [[kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tarp geriausių gitarų firmų - matomai kokios nors [[Ibanez]], [[Zemaitis]], [[Gibson]], [[Yamaha]], [[Epiphone]], [[Martin]], [[Guild Guitars]], [[Alvarez]], [[Godin]], [[Taylor]], [[Larrivee]], [[Takamine]], [[Breedlove]], [[Ovation]], [[Seagull]], [[Collings]] ir [[Fender]], bet gal yra ir kitų. Pasirinkti ne visada lengva ir ne visada kaina ką nors parodo, bet patarti galim vieną - niekada nesirinkit [[rusiška gitara|rusiškos gitaros]] (išlikusios iš [[sovietmetis|sovietmečio]]), net jei ir labai pigi bus, nes su tokia ne išmoksite groti, o tiktai atmoksite. Netgi pigiausia [[kiniška gitara]], tekainuojanti [[keliasdešimt]] eurų, gros geriau už bet kokią rusišką, tačiau kai [[muzikos prekių parduotuvė|muzikos prekių parduotuvėje]] galite nusipirkti kuo geriausią ibanezą ar fenderį už pusantro-du šimtu eurų, tai apie ką dar čia galime kalbėti?&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paprastai išskiriamos įvairios gitarų rūšys:&lt;br /&gt;
* [[Akustinė gitara]] - nesvarbu, kad kitos gitaros irgi akustinės, yra atskira rūšis, vadinama akustinėmis&lt;br /&gt;
** [[Dvylikastygė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Elektroakustinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Archtopinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Parlor gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Klasikinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Flamenco gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Gitarlėlė]]&lt;br /&gt;
* [[Elektrinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Bosinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Solinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Ritminė gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Rezonatorinė gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Ukulėlė]] (išties, griežtai žiūrint - ne gitara, bet atrodo panašiai)&lt;br /&gt;
* [[Havajietiška gitara]] (grojimu panašesnė į kažkokias [[kanklės|kankles]])&lt;br /&gt;
* [[Kelioninė gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Vaikiška gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Orinė gitara]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Realiai gi kaip būna, tai kartais nesupaisysi, kur kokia gitara išties yra, nes ir akustinės gali turėti tokį pat garso nuėmiklį kaip ir elektrinės gitaros, ir visokių hibridinių gitarų rūšių būna, ir taip toliau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gal ir gražiai tos gitaros groja, tik kad pabandžius, paaiškėja, kad stygos pirštus pjausto, o pakol išmoksi grot, tai reikia [[mazoliai|mazolius]] užsiaugint, o tai niekas tiek vargt nenori...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitaros teorija ir natos ==&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Gitaros_stygu_derinimas_natos.png|600px|thumb|right|Štai čia paveiksliukyje matote visą tą gitaros natų magiją, užkoduotą matricoje iš susikirtimų tarp stygų ir metalinių skersinių (skirsnių slenkstelių). Kodėl yra tyčia pripainiota su ta B raide, pasakyti mes negalim - matyt šiaip tyčia tam, kad visvien būtų kažkas pripainiota. Dar čia turėkit omeny, kad grafike viskas tyčia apversta, kad atrodytų, kaip muzikantui žiūrint į gitarą nuo savęs, t.y., arčiau (apačioje) vaizduojamos storos, o toliau (viršuje) plonos stygos.]]&lt;br /&gt;
Kažkodėl kažkas tai sugalvojo, kad gitarų natas reikia užrašinėti ne kaip įprasta natomis, o raidėmis. Kad dar [[maža nepasirodytų]], tai tas raides dar ir sukaitaliojo vietomis. Ir paskui dar pribūrė taip, kad gitara gautųsi kaip ir natų matrica, kurioje yra stulpeliai (stygos) ir eilutės (lados), kur &lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, įprasta notacija, kur būna Do, Re, Mi, Fa, Sol, La, Si, buvo pakeista į C, D, E, F, G, A, B. Taigi, čia gaunasi taip:&lt;br /&gt;
* [[A]] = La&lt;br /&gt;
* [[B]] = Si&lt;br /&gt;
* [[C]] = Do&lt;br /&gt;
* [[D]] = Re&lt;br /&gt;
* [[E]] = Mi&lt;br /&gt;
* [[F]] = Fa&lt;br /&gt;
* [[G]] = Sol&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai kai gitara būna sutiuninta kaip [[E-A-D-G-B-E]], tai stygos gaunasi kaip Mi, La, Re, Sol, Si, Mi. Tai kad maža nebūtų, tai kiekvieną ladą užspaudus, gaunama kita styga - tai čia jau nesumaišyta, taip kad vertikaliai žiūrint, stygos pagal užspaudimus duoda vėlgi krūvą kitų natų. Taip pat ir tą pačią natą gali duoti keliose vietose - dauguma atvejų, laisvos stygos natą galima gauti, užspaudus penktą ladą su gretima styga (išimtį sudaro B, kur reikia 4 ladą). Taip kad čia net ne šiaip sau matrica, o visiškai matematinė.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodžiu, grojimą čia reikia suprasti paprastai - kaip žaidimą, kaip įsiminti krūvą langelių iš didelės natų matricos, o paskui grojant, išsirinkinėti konkrečią vieną natą ar kelių natų kombinaciją. Kaip pvz., viena tiesioginė gudrybė yra ta, kad dažnas [[gitaros akordas]] gali būti sugrotas dviem būdais - paprastu būdu, ir paslinktu per vieną stygą viršun (link storesnių) ir per 5 į kairę. Išimtį sudarys B styga, kur reiks perslinkt ne per 5, o per 4 pozicijas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Greičiausiai ši [[informacija]] jums niekuo nepadės, bet visvien gal pasirodys naudinga.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitaros konstrukcija ==&lt;br /&gt;
Gitara susideda iš kelių esminių dalių, kurių pagrindinės yra trys - tai gitaros kūnas, grifas ir [[gitaros stygos]]. Gitaros kūnas naudojamas kaip rezonatorius, grifas naudojamas stygų įtempimui ir grojimui, o na o stygos - tai ta pati svarbiausia dalis, kuri skleidžia garsą. Aišku, realiai tai tų dalių yra kiek daugiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Turėkit omeny, kaip numeruojamos [[gitaros stygos]]: apačioje, pati ploniausia - pirma. Viršuje, pati storiausia - šešta. Analogiškas skaičiavimas naudojamas visoms gitaroms, įskaitant ir [[ukulėlės|ukulėles]]. Aišku, normaliems žmonėms skaičiavimas gaunasi atvirkščias - tipo viršuje pirma, bet visi stygų žymėjimai ir panašiai yra būtent pagal tą skaičiavimą nuo ploniausios, apatinės stygos. Beje, būna instrumentų, skirtų kairiarankiams - ten pirma (ploniausia) styga išties yra viršuje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Didžiausia gitaros dalis yra kūnas arba korupusas - jei tai [[akustinė gitara]], tai jis tuščiaviduris, kad gautųsi rezonuojantis tūris. Kūnas atrodo paprastai, kol nesimato konstrukcijos, bet išties yra kiek sudėtingesnis, nei atrodo - jo priekinė dalis veikia kaip garso membrana, o iš vidaus turi krūvą labai specialiai parinkto ilgio medinių lystelių, kurios veikia kaip tam tikrų konkrečių dažnių rezonatoriai. Tai dėl tos priežasties gitara gauna gan stiprų, garsų ir malonų skambėjimą. Rezonatorinėse gitarose vietoje to būna metaliniai rezonatoriai, o elektrinėms gitaroms rezonatorių nereikia - jų funkciją atlieka elektrinis [[stiprintuvas]] su grįžtamuoju ryšiu bei elektriniai dažnių filtrai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Esminę įtaką garsui daro gitaros kūno priekinė plokštė, kuri perima garsą iš stygų ir perduoda į gitaros vidų. Nuo to, kokiomis lystelėmis iš vidaus ir kokiais būdais ta plokštė apklijuota bei kokio svorio išvis gavosi, labiausiai ir priklauso gitaros garsas. Itin lengvos, tvirtos ir plonos medienos panelės veikia kaip žymiai jautresnės membranos, skleidžiančios garsą nuo daug silpnesnio stygų virpesio, tad laikomos geresnėmis. Deja, plona mediena yra neatspari ir lūžta nuo stygų įtampos, todėl prireikia tų tvirtinimo lystelių, kurios duoda savus garso iškraipymus, bet čia matyt ir prasideda tie visi garso burtai, kurie skiria geras gitaras nuo prastų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gi kitos gitaros kūno dalys gali būti praktiškai iš bet ko, nes medžiagos įtaka ten daug mažesnė, tuo tarpu daugiau svarbos turi vidinių tūrių formos, nes nuo jų priklauso tos gitarinės dėžės rezonansinės savybės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia gitaros dalys, kaip jos vadinamos lietuviškai:&lt;br /&gt;
* Kūnas arba korpusas, dar kartais vadinamas dėže - ta pagrindinė, didžiausia dalis, turi nors ir nematomą, bet kartais gana sudėtingą konstrukciją&lt;br /&gt;
** Korpuso priekinė plokštė - tai ta esminė gitaros dalis, kuri veikia kaip garsą skleidžianti membrana, nes pačios stygos garsą skleidžia silpnai. Kadangi elektrinių gitarų stygos nepritvirtintos tiesiogiai prie gitaros korpuso, elektrinės gitaros pačios savaime praktiškai neskleidžia garso.&lt;br /&gt;
* Grifas arba pirštalentė - ta lenta, palei kurią eina stygos, su šia dalimi grojama, prispaudžiant stygas ir taup gaunant [[gitaros akordai|gitaros akordus]]&lt;br /&gt;
* Grifo galva - viršutinė grifo dalis, prie kurios stygos tvirtinasi ir kur jos reguliuojasi&lt;br /&gt;
* Derinimo kaiščiai arba kuoliukai - tai tie sukami daiktai, kuriais reguliuojamas stygų įtempimas&lt;br /&gt;
* Slenkstelis - paprastai tiesiog metalinis, medinis ar plastmasinis pagaliukas, įspaustas po stygomis ten, kur sueina grifas su grifo galva&lt;br /&gt;
* Skirsniai arba fretos - tai kiek žemesni slenksteliai, skirti stygų prispaudimui&lt;br /&gt;
* Skylė arba akustinė anga - tiesiog skylė, bet gan standartinio dydžio&lt;br /&gt;
* Rozetė - tai nupaišytų papuošimų ratukas aplinkui skylę; senovėje tai buvo prabangių gitarų požymis, gi dabar tiesiog estetinis elementas, kuris nieko nebereiškia&lt;br /&gt;
* Apsauga - tai kietesnės plastmasės, o kartais ir metalo gabalas, kuris saugo gitaros korpusą nuo subraižymo, grojant brauktuku ar šiaip storais nagais&lt;br /&gt;
* Tiltelis - ta medinė lystelė, per kurią stygos netiesiogiai tvirtinamos prie gitaros korpuso&lt;br /&gt;
* Balnelis - ant tiltelio esantis antras slenkstelis, kuris nukreipia stygas&lt;br /&gt;
* Stygos - tai tos kietai įtemptos virvelės, kurios būna tampomos ir skleidžia garsą&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kai kurių dalių pavadinimų kilmė labai sena, pvz., kaiščiai ne šiaip sau vadinami kaiščiais - senais laikais stygų tvirtinimas būdavo kitoks ir jokių ten mecahnikų nebūdavo - būdavo tiesiog apvalus medžio kuoliukas, turintis švelniai kūginį galą, kuriuo būdavo įspaudžiamas į paprastą apvalią skylę grifo galvoje. Kai prireikdavo pareguliuoti stygos skambesį, kaištis būdavo truputį ištraukiamas, pasukiojamas ir vėl įspaudžiamas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Gitarų stygos ===&lt;br /&gt;
: ''Plačiau - atskiras straipsnis - [[Gitarų stygos]]''&lt;br /&gt;
Apie stygas galima kalbėti belenką, bet išties reikia žinoti, kad būna trijų rūšių:&lt;br /&gt;
* Senovinės plieninės, kadaise naudotos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - labai plonos, būdavo labai įtemptos, pasižymėjo itin užknisančiu pirštų pjaustymu&lt;br /&gt;
* Įprastos plieninės, naudojamos su [[akustinė gitara|akustinėmis gitaromis]] - iš esmės tos pat labai plonos, kaip senovinės plieninės stygos, pasižyminčios tuo pat pirštų pjaustymu&lt;br /&gt;
* Nailoninės stygos, naudojamos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - daug silpniau įtemptos, todėl daug mažiau pjaustančios pirštus&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Yra keli fizikos dėsniai, susiję su stygomis: kuo styga lengvesnė, tuo jos virpesių dažnis (nata) yra aukštesnis. O kartu, kad kuo įtempimas didesnis, tuo virpesių dažnis aukštesnis. Ir dar, kuo ilgis didesnis, tuo virpesių dažnis žemesnis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai reiškia, kad jei su tuo pačiu įtempimu pakabinsim kad ir gerokai storesnę (mažiau pirštus pjaunančią) nailoninę stygą, jos svoris visvien liks kelis kartus mažesnis, nei plieninės. Tai reiškia, kad galima bus smarkiai sumažinti stygos įtempimą ir galų gale gauti tą pačią (žemesnę) natą. Taigi, nailoninės stygos yra lengviau grojamos. Kitą vertus, kuo stygos labiau įtemptos, tuo jų garsas yra švaresnis ir grynesnis, tad daugelis prityrusių gitaristų mėgsta labiau įtemptas stygas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar vienas niuansėlis, kurį matėm iš tų dėsnių - gitaros dydis, kuris nustato ir naudojamų stygų ilgį, nustato ir stygų įtempimą. Tai reiškia, kad padidinto dydžio gitaros, kurios turi kiek sodresnį skambesį, turės labiau įtemptas stygas ir groti jomis bus žymiai sunkiau. Ir atvirkščiai, sumažinto dydžio gitaros duos smarkiai mažesnį stygų įtempimą ir groti jomis bus lengviau, nes stygos mažiau raižys pirštus.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kita dar tema - [[gitaros derinimas]], kur tos stygos visaip įtempinėjamos... Tai labai patariame tam tikslui nusipirkti [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]] arba parsisiųsti kokią nors programėlę [[mobilus telefonas|mobiliam telefonui]], kaip kad Guitar Tuna ar panašią.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Mokymasis groti gitara ==&lt;br /&gt;
Gi svarbiausia mokymosi groti gitara dalis - tai išmokti bruzgenti stygomis kokius tai [[gitaros akordai|gitaros akordus]], bet tam reikia, kad stygas spaudžiantys pirštai atbuktų ir nustotų skaudėti. Štai būtent šitai ir yra didžiausias pasiekimas, be kurio - anei niekur nepajudėsi. Turim nuliūdinti tuo, kad be šito jokios priemonės nepadės ir apgauti nieko nepavyks, nors ir prisigalvoja žmonės visokių ten antpirščių ir kitų antgalių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Mokantis groti, ilgainiui matyt reiks pramokti dviejų esminių grojimo būdų - [[struminimas|struminimo]] ir [[pikinimas|pikinimo]], tačiau pradžioje lengviausia pradėti nuo struminimo, nes rezultatas pasijus daug greičiau, o pastangų reiks mažiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Pradinis planas ir mazoliai ===&lt;br /&gt;
Jei mokysitės pagroti kasdien po truputį, tai planas bus maždaug toks:&lt;br /&gt;
* Pirma savaitė - grojam kasdien 3-5 kartus per dieną maždaug po 1-5 minutes, tiesiog tiek, kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukus. Ši savaitė skirta vien [[mozolis|mozolių]] startui ir viskas. Mokytis groti dar negalėsit, nes plona ir jautri pirštų oda neleis laikyti stygų, per daug skaudės. Taisyklė - bandyti groti po labai trumpai, bet daug kartų, ir įvairiose pirštų galiukų vietose daryti įspaudas nuo stygų.&lt;br /&gt;
* Antra savaitė - grojam kasdien 2-3 kartus per dieną maždaug po 3-7 minutes, irgi kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukai. Šios savaitės gale jau galėsite mokytis paprastus akordus, nes dėka pirminių, kol kas dar plonų mozolių, galėsit nulaikyti stygas prispaustas ilgiau, nei keletą sekundžių. Realiai antros savaitės galas - tai ir yra mokymosi groti pradžia.&lt;br /&gt;
* Trečia savaitė - grojam kasdien 1-2 kartus per dieną maždaug po 10-15 minučių, čia jau realiai pradedam mokintis akordų, nes pirštai jau turi gan juntamus mozolius ir gali gana ilgai nulaikyti stygas. Kuo įvairiau bandysit laikyti stygas, tuo platesnis bus mozolis ir tuo lengviau bus paskui.&lt;br /&gt;
* Ketvirta savaitė - jos gale mozoliai pasidaro jau ganėtinai tinkamais normaliam minutės-kitos grojimui, tai jei stengėtės prieš tai, per ją išmoksite kokius 2-3 populiariausius [[gitaros akordai|gitaros akordus]], o jau paskui viskas ims judėti žymiai lengviau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dėmesio, būkit sau pakankamai švelnūs, darydami [[mozoliai|mozolius]] - nes jei ant pirštų atsiras pūslės arba įpjovimai, tai praktikoje teks vienai-dviem savaitėms atidėti mokymąsi ir viskas užsidels. Jei norit gero ir greito rezultato - neperspauskit su bandymais. Kriterijus paprastas: pajutot skausmą - padėjot gitarą į šalį. Pirštus apstojo skaudėti ir nesimato stygų įspaudų - galit vėl bandyti groti. Po kiek laiko skausmas rasis su vis didesniu uždelsimu ir vis silpnesnis, kol galų gale pirštai pripras.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Yra vienas variantas, kaip pradėti groti ir beveik be mazolių - tada reikia nusipirkti [[gitalėlė|gitalėlę]], nes ji maža, o todėl jos stygų įtempimas yra mažas. Tada reikia ją perderinti į [[GCFADG]] (nes įprastas [[ADGCEA]] visvien dar pjaus pirštus), ir štai tada su ta perderinta gitalėle jau galima groti ir be mozolių arba su labai minimaliais, visiškai plonyčiais. Tiek, kad bent minimaliai padori gitalėlė kainuoja beveik tiek, kiek ir įprasta didelė gitara, tai čia truputį kaštų klausimas, ar galite sau tą leisti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Pirštų miklinimas ===&lt;br /&gt;
Kitas svarbus dalykas - reikia treniruoti pirštus judėti savarankiškai. Įprastiems žmonėms nervų sistema būna pripratusi, kad visi pirštai juda daugiau mažiau kartu - pvz., kaip gniaužiant kumštį, taip ir atgniaužiant. Bet grojant muzikos instrumentais, kiekvienas pirštas turi judėti visiškai nepriklausomai nuo kitų, paskirai. Pabandykit - ir nustebsite, kad pvz., jei norite palankstyti ar pajudinti kišamojo pobūdžio judesiu pavienį pirštą, tai beveik nesigauna - juda ir kiti trys. Mokymasis groti - tai didele dalimi būtent toks pat mokymasis judinti pirštus visai paskirai. Jei pirštus lavinsit tikslingai, tai groti išmoksite irgi daug greičiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia irgi reikia treniruočių, kur tiesiog kasdien po kelias minutes keliais būdais (lankstymo, judinimo pirmyn-atgal) bandytumėte judinti po vieną pirštą, nejudindamas kitų pirštų. Nors pirmomis dienomis bus sunku, po kelių savaičių pasidarys daug lengviau, o kartu atrasite, kad ir stygas daug lengviau darosi užspausti. Beje, būna ir specialių tam tikslui skirtų treniruoklių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Ir dar vienas dalykas - tai pirštų skėtimas ir lankstymas, kad prasitampytų. Normalaus dydžio gitaros turi labai jau plačius tarpus tarp skirsnių, todėl kai kurias pirštų kombinacijas normalus žmogus gali išmokti daryti tik kai tuos pirštus išmoks labai jau plačiai išskėsti, ir to, deja, išvengti nepavyks. Taigi, teks pirštus tampyti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, svarbiausias dalykas čia - prasilaužti, o norint prasilaužti - pirma reikia susitaikyti, kad mokymosi pradžia bus ne mokymasis groti, o tik [[mozoliai|mozolių]] auginimas. Na, ir dar pirštų treniravimas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Gitaros akordų mokymasis ===&lt;br /&gt;
Pirmasis tikslas - tai išmokti greitai ir natūraliai kaitalioti tris pirmus lengviausius ir dažniausiai pasitaikančius [[gitaros akordai|gitaros akordus]] - A, D ir E (aka A major, D major ir E major). Paskui, aišku, galima pasimokyti ir dar kelių kitų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Realus lūžis, kaip visi sutaria, įvyks tada, kai tam tikru momentu pradėsit kaitalioti [[gitarų akordai|gitarų akordus]] ir groti jų kombinacijas, vadinamas progresijomis. Vat tada pasijus, kad darosi ne mazolių trynimas, o jau tikras grojimas. Pradžioje jis bus labai paprastas, pvz., kaitaliojant kokius nors du artimus akordus, bet jau visvien girdėsis kažkokios skirtingos tonacijos ir melodingi garsai. Štai juos tada po truputį ir pradėsit auginti, ir čia jau bus užsiėmimas savo malonumui, kartu išmokstant vis daugiau ir daugiau ir daugiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Norint išmokti kaitalioti akordus, t.y., groti progresijas (suprask - melodijas), svarbu tiesiog pakartoti poros akordų seką keliasdešimt kartų. Tai yra taip vadinama kūno atmintis - pirštai išmoksta, kaip jiems keisti savo vietas ir viskas. Niekada tai nepavyks iš pirmo ar antro ar trečio karto. Bet padarot tą 20 kartų - ir jau gaunasi. Padarot 120 kartų - ir jau gaunasi visiškai natūraliai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Kokią gitarą rinktis mokymuisi? ===&lt;br /&gt;
: Yra toksai atsakytas klausimas - [[Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai trumpas atsakymas yra toksai, kad [[klasikinė gitara]] arba [[gitarlėlė]] yra du geriausi pasirinkimai. Trečias variantas - tai rinktis [[ukulėlė|ukulėlę]], o jau paskui pereiti prie klasikinės gitaros ar gitarlėlės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendrai tai turim pastebėti, kad šimtus metų gitaros buvo konstruojamos pagal principą &amp;quot;''darykim taip, kad geras, 30 metų koncertinę patirtį turintis gitaristas galėtų išgauti gražesnius garsus''&amp;quot;, tad pradinis barjeras mokymuisi čia gana didelis. Bene pirmas posūkis priešinga kryptimi įvyko tik visai neseniai, kai [[Yamaha]] sukūrė tą savo garsiąją [[gitalėlė|gitalėlę]], kurioje ir skirsnių plotį padarė kiek gaunasi mažesnį, ir stygų įtempimą kartu sumažino - viskas taip, kad būtų patogu ir pradedančiąjam, ir kad galima būtų groti ne vardan kančių, o vardan malonumo. Tai už tai šitą firmą mylim nepaisant didelių [[kainos|kainų]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Gitarų gamintojų sąrašas]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros|*]]&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitara&amp;diff=96802</id>
		<title>Gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitara&amp;diff=96802"/>
		<updated>2026-11-14T23:14:02Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Gitaru_tipai_akustine_klasikine_elektrine_ukulele_zaisline.png|500px|thumb|right|Populiariausi gitarų tipai, iš kairės į dešinę: [[klasikinė gitara]], [[akustinė gitara]], [[elektrinė gitara]], [[ukulėlė]], žaislas kažkoks (išvis ne gitara).]]&lt;br /&gt;
'''Gitara''' - tai tokia brazdinimui skirta brazdylka, katra išgaunami muzikiniai garsai. Ja groti mokantys skirstomi būna į gitaristus ir gitarastus, o aplinkiniai paprastai tikisi, kad jei kas gitara moka groti, tai būtinai mokės ir dainuoti, kas išties yra [[netiesa]]. Išrasta gitara buvo matomai kažkur gal [[Ispanija|Ispanijoje]], bet ilgainiui įgavo įvairių pavidalų, išpopuliarėjo ir dabar mėgstama įvairiose kitose pasaulio vietose. Gitaras paprastai turi ir jas visaip naudoja [[gitarastai]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aišku, čia tuo pačiu dar ir amžinas klausimas - [[kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tarp geriausių gitarų firmų - matomai kokios nors [[Ibanez]], [[Zemaitis]], [[Gibson]], [[Yamaha]], [[Epiphone]], [[Martin]], [[Guild Guitars]], [[Alvarez]], [[Godin]], [[Taylor]], [[Larrivee]], [[Takamine]], [[Breedlove]], [[Ovation]], [[Seagull]], [[Collings]] ir [[Fender]], bet gal yra ir kitų. Pasirinkti ne visada lengva ir ne visada kaina ką nors parodo, bet patarti galim vieną - niekada nesirinkit [[rusiška gitara|rusiškos gitaros]] (išlikusios iš [[sovietmetis|sovietmečio]]), net jei ir labai pigi bus, nes su tokia ne išmoksite groti, o tiktai atmoksite. Netgi pigiausia [[kiniška gitara]], tekainuojanti [[keliasdešimt]] eurų, gros geriau už bet kokią rusišką, tačiau kai [[muzikos prekių parduotuvė|muzikos prekių parduotuvėje]] galite nusipirkti kuo geriausią ibanezą ar fenderį už pusantro-du šimtu eurų, tai apie ką dar čia galime kalbėti?&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paprastai išskiriamos įvairios gitarų rūšys:&lt;br /&gt;
* [[Akustinė gitara]] - nesvarbu, kad kitos gitaros irgi akustinės, yra atskira rūšis, vadinama akustinėmis&lt;br /&gt;
** [[Dvylikastygė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Elektroakustinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Archtopinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Parlor gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Klasikinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Flamenco gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Gitarlėlė]]&lt;br /&gt;
* [[Elektrinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Bosinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Solinė gitara]]&lt;br /&gt;
** [[Ritminė gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Rezonatorinė gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Ukulėlė]] (išties, griežtai žiūrint - ne gitara, bet atrodo panašiai)&lt;br /&gt;
* [[Havajietiška gitara]] (grojimu panašesnė į kažkokias [[kanklės|kankles]])&lt;br /&gt;
* [[Kelioninė gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Orinė gitara]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Realiai gi kaip būna, tai kartais nesupaisysi, kur kokia gitara išties yra, nes ir akustinės gali turėti tokį pat garso nuėmiklį kaip ir elektrinės gitaros, ir visokių hibridinių gitarų rūšių būna, ir taip toliau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gal ir gražiai tos gitaros groja, tik kad pabandžius, paaiškėja, kad stygos pirštus pjausto, o pakol išmoksi grot, tai reikia [[mazoliai|mazolius]] užsiaugint, o tai niekas tiek vargt nenori...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitaros teorija ir natos ==&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Gitaros_stygu_derinimas_natos.png|600px|thumb|right|Štai čia paveiksliukyje matote visą tą gitaros natų magiją, užkoduotą matricoje iš susikirtimų tarp stygų ir metalinių skersinių (skirsnių slenkstelių). Kodėl yra tyčia pripainiota su ta B raide, pasakyti mes negalim - matyt šiaip tyčia tam, kad visvien būtų kažkas pripainiota. Dar čia turėkit omeny, kad grafike viskas tyčia apversta, kad atrodytų, kaip muzikantui žiūrint į gitarą nuo savęs, t.y., arčiau (apačioje) vaizduojamos storos, o toliau (viršuje) plonos stygos.]]&lt;br /&gt;
Kažkodėl kažkas tai sugalvojo, kad gitarų natas reikia užrašinėti ne kaip įprasta natomis, o raidėmis. Kad dar [[maža nepasirodytų]], tai tas raides dar ir sukaitaliojo vietomis. Ir paskui dar pribūrė taip, kad gitara gautųsi kaip ir natų matrica, kurioje yra stulpeliai (stygos) ir eilutės (lados), kur &lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, įprasta notacija, kur būna Do, Re, Mi, Fa, Sol, La, Si, buvo pakeista į C, D, E, F, G, A, B. Taigi, čia gaunasi taip:&lt;br /&gt;
* [[A]] = La&lt;br /&gt;
* [[B]] = Si&lt;br /&gt;
* [[C]] = Do&lt;br /&gt;
* [[D]] = Re&lt;br /&gt;
* [[E]] = Mi&lt;br /&gt;
* [[F]] = Fa&lt;br /&gt;
* [[G]] = Sol&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai kai gitara būna sutiuninta kaip [[E-A-D-G-B-E]], tai stygos gaunasi kaip Mi, La, Re, Sol, Si, Mi. Tai kad maža nebūtų, tai kiekvieną ladą užspaudus, gaunama kita styga - tai čia jau nesumaišyta, taip kad vertikaliai žiūrint, stygos pagal užspaudimus duoda vėlgi krūvą kitų natų. Taip pat ir tą pačią natą gali duoti keliose vietose - dauguma atvejų, laisvos stygos natą galima gauti, užspaudus penktą ladą su gretima styga (išimtį sudaro B, kur reikia 4 ladą). Taip kad čia net ne šiaip sau matrica, o visiškai matematinė.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodžiu, grojimą čia reikia suprasti paprastai - kaip žaidimą, kaip įsiminti krūvą langelių iš didelės natų matricos, o paskui grojant, išsirinkinėti konkrečią vieną natą ar kelių natų kombinaciją. Kaip pvz., viena tiesioginė gudrybė yra ta, kad dažnas [[gitaros akordas]] gali būti sugrotas dviem būdais - paprastu būdu, ir paslinktu per vieną stygą viršun (link storesnių) ir per 5 į kairę. Išimtį sudarys B styga, kur reiks perslinkt ne per 5, o per 4 pozicijas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Greičiausiai ši [[informacija]] jums niekuo nepadės, bet visvien gal pasirodys naudinga.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitaros konstrukcija ==&lt;br /&gt;
Gitara susideda iš kelių esminių dalių, kurių pagrindinės yra trys - tai gitaros kūnas, grifas ir [[gitaros stygos]]. Gitaros kūnas naudojamas kaip rezonatorius, grifas naudojamas stygų įtempimui ir grojimui, o na o stygos - tai ta pati svarbiausia dalis, kuri skleidžia garsą. Aišku, realiai tai tų dalių yra kiek daugiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Turėkit omeny, kaip numeruojamos [[gitaros stygos]]: apačioje, pati ploniausia - pirma. Viršuje, pati storiausia - šešta. Analogiškas skaičiavimas naudojamas visoms gitaroms, įskaitant ir [[ukulėlės|ukulėles]]. Aišku, normaliems žmonėms skaičiavimas gaunasi atvirkščias - tipo viršuje pirma, bet visi stygų žymėjimai ir panašiai yra būtent pagal tą skaičiavimą nuo ploniausios, apatinės stygos. Beje, būna instrumentų, skirtų kairiarankiams - ten pirma (ploniausia) styga išties yra viršuje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Didžiausia gitaros dalis yra kūnas arba korupusas - jei tai [[akustinė gitara]], tai jis tuščiaviduris, kad gautųsi rezonuojantis tūris. Kūnas atrodo paprastai, kol nesimato konstrukcijos, bet išties yra kiek sudėtingesnis, nei atrodo - jo priekinė dalis veikia kaip garso membrana, o iš vidaus turi krūvą labai specialiai parinkto ilgio medinių lystelių, kurios veikia kaip tam tikrų konkrečių dažnių rezonatoriai. Tai dėl tos priežasties gitara gauna gan stiprų, garsų ir malonų skambėjimą. Rezonatorinėse gitarose vietoje to būna metaliniai rezonatoriai, o elektrinėms gitaroms rezonatorių nereikia - jų funkciją atlieka elektrinis [[stiprintuvas]] su grįžtamuoju ryšiu bei elektriniai dažnių filtrai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Esminę įtaką garsui daro gitaros kūno priekinė plokštė, kuri perima garsą iš stygų ir perduoda į gitaros vidų. Nuo to, kokiomis lystelėmis iš vidaus ir kokiais būdais ta plokštė apklijuota bei kokio svorio išvis gavosi, labiausiai ir priklauso gitaros garsas. Itin lengvos, tvirtos ir plonos medienos panelės veikia kaip žymiai jautresnės membranos, skleidžiančios garsą nuo daug silpnesnio stygų virpesio, tad laikomos geresnėmis. Deja, plona mediena yra neatspari ir lūžta nuo stygų įtampos, todėl prireikia tų tvirtinimo lystelių, kurios duoda savus garso iškraipymus, bet čia matyt ir prasideda tie visi garso burtai, kurie skiria geras gitaras nuo prastų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gi kitos gitaros kūno dalys gali būti praktiškai iš bet ko, nes medžiagos įtaka ten daug mažesnė, tuo tarpu daugiau svarbos turi vidinių tūrių formos, nes nuo jų priklauso tos gitarinės dėžės rezonansinės savybės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia gitaros dalys, kaip jos vadinamos lietuviškai:&lt;br /&gt;
* Kūnas arba korpusas, dar kartais vadinamas dėže - ta pagrindinė, didžiausia dalis, turi nors ir nematomą, bet kartais gana sudėtingą konstrukciją&lt;br /&gt;
** Korpuso priekinė plokštė - tai ta esminė gitaros dalis, kuri veikia kaip garsą skleidžianti membrana, nes pačios stygos garsą skleidžia silpnai. Kadangi elektrinių gitarų stygos nepritvirtintos tiesiogiai prie gitaros korpuso, elektrinės gitaros pačios savaime praktiškai neskleidžia garso.&lt;br /&gt;
* Grifas arba pirštalentė - ta lenta, palei kurią eina stygos, su šia dalimi grojama, prispaudžiant stygas ir taup gaunant [[gitaros akordai|gitaros akordus]]&lt;br /&gt;
* Grifo galva - viršutinė grifo dalis, prie kurios stygos tvirtinasi ir kur jos reguliuojasi&lt;br /&gt;
* Derinimo kaiščiai arba kuoliukai - tai tie sukami daiktai, kuriais reguliuojamas stygų įtempimas&lt;br /&gt;
* Slenkstelis - paprastai tiesiog metalinis, medinis ar plastmasinis pagaliukas, įspaustas po stygomis ten, kur sueina grifas su grifo galva&lt;br /&gt;
* Skirsniai arba fretos - tai kiek žemesni slenksteliai, skirti stygų prispaudimui&lt;br /&gt;
* Skylė arba akustinė anga - tiesiog skylė, bet gan standartinio dydžio&lt;br /&gt;
* Rozetė - tai nupaišytų papuošimų ratukas aplinkui skylę; senovėje tai buvo prabangių gitarų požymis, gi dabar tiesiog estetinis elementas, kuris nieko nebereiškia&lt;br /&gt;
* Apsauga - tai kietesnės plastmasės, o kartais ir metalo gabalas, kuris saugo gitaros korpusą nuo subraižymo, grojant brauktuku ar šiaip storais nagais&lt;br /&gt;
* Tiltelis - ta medinė lystelė, per kurią stygos netiesiogiai tvirtinamos prie gitaros korpuso&lt;br /&gt;
* Balnelis - ant tiltelio esantis antras slenkstelis, kuris nukreipia stygas&lt;br /&gt;
* Stygos - tai tos kietai įtemptos virvelės, kurios būna tampomos ir skleidžia garsą&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kai kurių dalių pavadinimų kilmė labai sena, pvz., kaiščiai ne šiaip sau vadinami kaiščiais - senais laikais stygų tvirtinimas būdavo kitoks ir jokių ten mecahnikų nebūdavo - būdavo tiesiog apvalus medžio kuoliukas, turintis švelniai kūginį galą, kuriuo būdavo įspaudžiamas į paprastą apvalią skylę grifo galvoje. Kai prireikdavo pareguliuoti stygos skambesį, kaištis būdavo truputį ištraukiamas, pasukiojamas ir vėl įspaudžiamas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Gitarų stygos ===&lt;br /&gt;
: ''Plačiau - atskiras straipsnis - [[Gitarų stygos]]''&lt;br /&gt;
Apie stygas galima kalbėti belenką, bet išties reikia žinoti, kad būna trijų rūšių:&lt;br /&gt;
* Senovinės plieninės, kadaise naudotos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - labai plonos, būdavo labai įtemptos, pasižymėjo itin užknisančiu pirštų pjaustymu&lt;br /&gt;
* Įprastos plieninės, naudojamos su [[akustinė gitara|akustinėmis gitaromis]] - iš esmės tos pat labai plonos, kaip senovinės plieninės stygos, pasižyminčios tuo pat pirštų pjaustymu&lt;br /&gt;
* Nailoninės stygos, naudojamos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - daug silpniau įtemptos, todėl daug mažiau pjaustančios pirštus&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Yra keli fizikos dėsniai, susiję su stygomis: kuo styga lengvesnė, tuo jos virpesių dažnis (nata) yra aukštesnis. O kartu, kad kuo įtempimas didesnis, tuo virpesių dažnis aukštesnis. Ir dar, kuo ilgis didesnis, tuo virpesių dažnis žemesnis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai reiškia, kad jei su tuo pačiu įtempimu pakabinsim kad ir gerokai storesnę (mažiau pirštus pjaunančią) nailoninę stygą, jos svoris visvien liks kelis kartus mažesnis, nei plieninės. Tai reiškia, kad galima bus smarkiai sumažinti stygos įtempimą ir galų gale gauti tą pačią (žemesnę) natą. Taigi, nailoninės stygos yra lengviau grojamos. Kitą vertus, kuo stygos labiau įtemptos, tuo jų garsas yra švaresnis ir grynesnis, tad daugelis prityrusių gitaristų mėgsta labiau įtemptas stygas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar vienas niuansėlis, kurį matėm iš tų dėsnių - gitaros dydis, kuris nustato ir naudojamų stygų ilgį, nustato ir stygų įtempimą. Tai reiškia, kad padidinto dydžio gitaros, kurios turi kiek sodresnį skambesį, turės labiau įtemptas stygas ir groti jomis bus žymiai sunkiau. Ir atvirkščiai, sumažinto dydžio gitaros duos smarkiai mažesnį stygų įtempimą ir groti jomis bus lengviau, nes stygos mažiau raižys pirštus.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kita dar tema - [[gitaros derinimas]], kur tos stygos visaip įtempinėjamos... Tai labai patariame tam tikslui nusipirkti [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]] arba parsisiųsti kokią nors programėlę [[mobilus telefonas|mobiliam telefonui]], kaip kad Guitar Tuna ar panašią.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Mokymasis groti gitara ==&lt;br /&gt;
Gi svarbiausia mokymosi groti gitara dalis - tai išmokti bruzgenti stygomis kokius tai [[gitaros akordai|gitaros akordus]], bet tam reikia, kad stygas spaudžiantys pirštai atbuktų ir nustotų skaudėti. Štai būtent šitai ir yra didžiausias pasiekimas, be kurio - anei niekur nepajudėsi. Turim nuliūdinti tuo, kad be šito jokios priemonės nepadės ir apgauti nieko nepavyks, nors ir prisigalvoja žmonės visokių ten antpirščių ir kitų antgalių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Mokantis groti, ilgainiui matyt reiks pramokti dviejų esminių grojimo būdų - [[struminimas|struminimo]] ir [[pikinimas|pikinimo]], tačiau pradžioje lengviausia pradėti nuo struminimo, nes rezultatas pasijus daug greičiau, o pastangų reiks mažiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Pradinis planas ir mazoliai ===&lt;br /&gt;
Jei mokysitės pagroti kasdien po truputį, tai planas bus maždaug toks:&lt;br /&gt;
* Pirma savaitė - grojam kasdien 3-5 kartus per dieną maždaug po 1-5 minutes, tiesiog tiek, kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukus. Ši savaitė skirta vien [[mozolis|mozolių]] startui ir viskas. Mokytis groti dar negalėsit, nes plona ir jautri pirštų oda neleis laikyti stygų, per daug skaudės. Taisyklė - bandyti groti po labai trumpai, bet daug kartų, ir įvairiose pirštų galiukų vietose daryti įspaudas nuo stygų.&lt;br /&gt;
* Antra savaitė - grojam kasdien 2-3 kartus per dieną maždaug po 3-7 minutes, irgi kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukai. Šios savaitės gale jau galėsite mokytis paprastus akordus, nes dėka pirminių, kol kas dar plonų mozolių, galėsit nulaikyti stygas prispaustas ilgiau, nei keletą sekundžių. Realiai antros savaitės galas - tai ir yra mokymosi groti pradžia.&lt;br /&gt;
* Trečia savaitė - grojam kasdien 1-2 kartus per dieną maždaug po 10-15 minučių, čia jau realiai pradedam mokintis akordų, nes pirštai jau turi gan juntamus mozolius ir gali gana ilgai nulaikyti stygas. Kuo įvairiau bandysit laikyti stygas, tuo platesnis bus mozolis ir tuo lengviau bus paskui.&lt;br /&gt;
* Ketvirta savaitė - jos gale mozoliai pasidaro jau ganėtinai tinkamais normaliam minutės-kitos grojimui, tai jei stengėtės prieš tai, per ją išmoksite kokius 2-3 populiariausius [[gitaros akordai|gitaros akordus]], o jau paskui viskas ims judėti žymiai lengviau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dėmesio, būkit sau pakankamai švelnūs, darydami [[mozoliai|mozolius]] - nes jei ant pirštų atsiras pūslės arba įpjovimai, tai praktikoje teks vienai-dviem savaitėms atidėti mokymąsi ir viskas užsidels. Jei norit gero ir greito rezultato - neperspauskit su bandymais. Kriterijus paprastas: pajutot skausmą - padėjot gitarą į šalį. Pirštus apstojo skaudėti ir nesimato stygų įspaudų - galit vėl bandyti groti. Po kiek laiko skausmas rasis su vis didesniu uždelsimu ir vis silpnesnis, kol galų gale pirštai pripras.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Yra vienas variantas, kaip pradėti groti ir beveik be mazolių - tada reikia nusipirkti [[gitalėlė|gitalėlę]], nes ji maža, o todėl jos stygų įtempimas yra mažas. Tada reikia ją perderinti į [[GCFADG]] (nes įprastas [[ADGCEA]] visvien dar pjaus pirštus), ir štai tada su ta perderinta gitalėle jau galima groti ir be mozolių arba su labai minimaliais, visiškai plonyčiais. Tiek, kad bent minimaliai padori gitalėlė kainuoja beveik tiek, kiek ir įprasta didelė gitara, tai čia truputį kaštų klausimas, ar galite sau tą leisti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Pirštų miklinimas ===&lt;br /&gt;
Kitas svarbus dalykas - reikia treniruoti pirštus judėti savarankiškai. Įprastiems žmonėms nervų sistema būna pripratusi, kad visi pirštai juda daugiau mažiau kartu - pvz., kaip gniaužiant kumštį, taip ir atgniaužiant. Bet grojant muzikos instrumentais, kiekvienas pirštas turi judėti visiškai nepriklausomai nuo kitų, paskirai. Pabandykit - ir nustebsite, kad pvz., jei norite palankstyti ar pajudinti kišamojo pobūdžio judesiu pavienį pirštą, tai beveik nesigauna - juda ir kiti trys. Mokymasis groti - tai didele dalimi būtent toks pat mokymasis judinti pirštus visai paskirai. Jei pirštus lavinsit tikslingai, tai groti išmoksite irgi daug greičiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia irgi reikia treniruočių, kur tiesiog kasdien po kelias minutes keliais būdais (lankstymo, judinimo pirmyn-atgal) bandytumėte judinti po vieną pirštą, nejudindamas kitų pirštų. Nors pirmomis dienomis bus sunku, po kelių savaičių pasidarys daug lengviau, o kartu atrasite, kad ir stygas daug lengviau darosi užspausti. Beje, būna ir specialių tam tikslui skirtų treniruoklių.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Ir dar vienas dalykas - tai pirštų skėtimas ir lankstymas, kad prasitampytų. Normalaus dydžio gitaros turi labai jau plačius tarpus tarp skirsnių, todėl kai kurias pirštų kombinacijas normalus žmogus gali išmokti daryti tik kai tuos pirštus išmoks labai jau plačiai išskėsti, ir to, deja, išvengti nepavyks. Taigi, teks pirštus tampyti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, svarbiausias dalykas čia - prasilaužti, o norint prasilaužti - pirma reikia susitaikyti, kad mokymosi pradžia bus ne mokymasis groti, o tik [[mozoliai|mozolių]] auginimas. Na, ir dar pirštų treniravimas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Gitaros akordų mokymasis ===&lt;br /&gt;
Pirmasis tikslas - tai išmokti greitai ir natūraliai kaitalioti tris pirmus lengviausius ir dažniausiai pasitaikančius [[gitaros akordai|gitaros akordus]] - A, D ir E (aka A major, D major ir E major). Paskui, aišku, galima pasimokyti ir dar kelių kitų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Realus lūžis, kaip visi sutaria, įvyks tada, kai tam tikru momentu pradėsit kaitalioti [[gitarų akordai|gitarų akordus]] ir groti jų kombinacijas, vadinamas progresijomis. Vat tada pasijus, kad darosi ne mazolių trynimas, o jau tikras grojimas. Pradžioje jis bus labai paprastas, pvz., kaitaliojant kokius nors du artimus akordus, bet jau visvien girdėsis kažkokios skirtingos tonacijos ir melodingi garsai. Štai juos tada po truputį ir pradėsit auginti, ir čia jau bus užsiėmimas savo malonumui, kartu išmokstant vis daugiau ir daugiau ir daugiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Norint išmokti kaitalioti akordus, t.y., groti progresijas (suprask - melodijas), svarbu tiesiog pakartoti poros akordų seką keliasdešimt kartų. Tai yra taip vadinama kūno atmintis - pirštai išmoksta, kaip jiems keisti savo vietas ir viskas. Niekada tai nepavyks iš pirmo ar antro ar trečio karto. Bet padarot tą 20 kartų - ir jau gaunasi. Padarot 120 kartų - ir jau gaunasi visiškai natūraliai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Kokią gitarą rinktis mokymuisi? ===&lt;br /&gt;
: Yra toksai atsakytas klausimas - [[Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai trumpas atsakymas yra toksai, kad [[klasikinė gitara]] arba [[gitarlėlė]] yra du geriausi pasirinkimai. Trečias variantas - tai rinktis [[ukulėlė|ukulėlę]], o jau paskui pereiti prie klasikinės gitaros ar gitarlėlės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendrai tai turim pastebėti, kad šimtus metų gitaros buvo konstruojamos pagal principą &amp;quot;''darykim taip, kad geras, 30 metų koncertinę patirtį turintis gitaristas galėtų išgauti gražesnius garsus''&amp;quot;, tad pradinis barjeras mokymuisi čia gana didelis. Bene pirmas posūkis priešinga kryptimi įvyko tik visai neseniai, kai [[Yamaha]] sukūrė tą savo garsiąją [[gitalėlė|gitalėlę]], kurioje ir skirsnių plotį padarė kiek gaunasi mažesnį, ir stygų įtempimą kartu sumažino - viskas taip, kad būtų patogu ir pradedančiąjam, ir kad galima būtų groti ne vardan kančių, o vardan malonumo. Tai už tai šitą firmą mylim nepaisant didelių [[kainos|kainų]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Gitarų gamintojų sąrašas]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros|*]]&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Parlor_gitaros&amp;diff=96801</id>
		<title>Parlor gitaros</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Parlor_gitaros&amp;diff=96801"/>
		<updated>2026-11-14T23:13:24Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Nukreipiama į Parlor&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Parlor]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Kelionin%C4%97_gitara&amp;diff=96800</id>
		<title>Kelioninė gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Kelionin%C4%97_gitara&amp;diff=96800"/>
		<updated>2026-11-14T23:12:26Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Image:Hofner_shorty_elektrine_gitara_kelionine.jpg|thumb|right|450px|Čia tokia [[Hofner]] firmos elektrinė gitara, specialiai labiau pritaikyta kelionėms - už įprastą gitarą kokiais 20 centimetrų trumpesnė, be didelio korpuso, daug mažiau sverianti, bet šiaip tai visai pilnavertis instrumentas.]]&lt;br /&gt;
'''Kelioninė gitara''' - bendrinis pavadinimas įvairiausių rūšių [[gitaros|gitaroms]], kurių gabaritai smarkiai sumažinti, todėl [[gitara]] pasidaro tinkamesnė pervežimui. Būna labai įvairių tokių kelionę palengvinančių sprendimų, tad ir gitaros čia būna labai skirtingos, išvis net nepanašiais konceptais paremtos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dažniausi kelioninių gitarų variantai:&lt;br /&gt;
* Tiesiog įprastos [[akustinės gitaros]], sumažintos maždaug iki [[parlor]] gitaros dydžio&lt;br /&gt;
* Tiesiog įprastos [[klasikinės gitaros]], sumažintos iki maždaug 3/4 dydžio&lt;br /&gt;
* Specialiai smarkiai pakeistą korpuso formą turinčios akustinės gitaros&lt;br /&gt;
* Tiesiog šiaip gerokai sumažinto dydžio ir padidinto mechaninio atsparumo gitaros&lt;br /&gt;
* Išvis nei nesumažinto dydžio gitaros, kurias kelioninėmis gamintojai pavadina tik dėl marketinginių sumetimų&lt;br /&gt;
* Normalaus dydžio, tačiau surenkamos gitaros, kurios leidžia atskirti grifą, kad viskas tilptų į trumpesnį krepšį&lt;br /&gt;
* Smarkiai sumažintus gabaritus ir gudrias konstrukcijas turinčios [[elektrinės gitaros]]&lt;br /&gt;
* Tiesiog įprastos [[gitarėlės]], kartais dar užvadinamos kaip [[mikrogitaros]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Elektrinės kelioninės gitaros gali būti prijungtos ne tik prie kokio nors mažo [[gitarinis kubas|gitarinio kubo]], bet ir prie [[ausinės|ausinių]]. Tai visai patogu, nes tada galima groti kokiame nors [[viešbutis|viešbučio]] kambaryje ir netrukdyti kaimynams.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Keistas dalykas, bet labiausiai tradicinė kelioninė gitara yra nuo senovės žinoma [[parlor gitara]], bet šios gitaros kažkada buvo neaiškiai sukompromituotos, kaip atseit prastesnės, tai dabar gamintojai to pavadinimo vengia. Tai būna, kad kokia nors firma gamina kuo geriausias akustines parlor gitaras, bet vaizduoja, kad jokių parlor nedaro, o tik kokias nors esą kelionines. Bet pasižiūri į tas kelionines gitaras - o ten kuo aiškiausios [[parlor gitaros]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Hofner_shorty_elektrine_gitara_kelionine.jpg&amp;diff=96799</id>
		<title>Vaizdas:Hofner shorty elektrine gitara kelionine.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Hofner_shorty_elektrine_gitara_kelionine.jpg&amp;diff=96799"/>
		<updated>2026-11-14T23:07:22Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Parlor&amp;diff=96798</id>
		<title>Parlor</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Parlor&amp;diff=96798"/>
		<updated>2026-11-14T22:48:46Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Aktore_adrienne_augarde_groja_parlor_gitara_apie_1906.jpg|450px|thumb|right|Kokia tai labai senovinė [[nuotrauka]], kurioje anuomet garsi britų aktorė Adrienne Augarde laiko rankose tipišką parlor didumo gitarą. Čia įdomu, kiek smarkiai ir grubai buvo [[retušavimas]] anuomet taikomas - nuotraukoje aktorės veidas nubalintas tiek, kad atrodo kaip kokia kaukė, o gitara iš šešių stygų pavirto į penkiastygę.]]&lt;br /&gt;
'''Parlor gitara''' arba tiesiog '''parloras''' - tai toksai [[akustinės gitaros|akustinių gitarų]] formatas, kuris kadaise buvo populiarus, kai gitaromis dažniausiai grodavo namie, nedideliame kambaryje, kur ir iš nelabai didelio instrumento užtekdavo garso. Nuo to ir pavadinimas - nes &amp;quot;parlor&amp;quot; reiškia &amp;quot;salonas&amp;quot;, &amp;quot;kabinetas&amp;quot; ar šiaip kambarys, kuriame priimami svečiai ir būna kompanijos, kurios linksminasi, groja kartu ir panašiai. Žodžiu, tokia vakarėlių gitara.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vėliau iš vakarėlių gitaros išnyko, nes vietoje jų atsirado [[radijo imtuvai]], o paskui [[televizoriai]], o galų gale ir [[magnetofonai]]. Taigi, nykstant gitaroms iš visokių vakarėlių, tas parlor formatas persikėlė į gatves - kai būdavo daug visokių valkataujančių muzikantų, jiems svarbu būdavo, kad gitarą būtų patogu nešiotis. Gi per daug didelės gitaros nebūdavo patogios, taigi, nedidelė kambarinė gitara pasirodė patogiausia. Tai vėlyvesniais laikais parlor gitaros dar būdavo siejamos su valkatomis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar vėliau parlor tiesiog tapo tuo retesniu formatu, kurį perkasi žmonės, norintys turėti pusiau kelioninę gitarą - mažesnę už paprastą, tačiau vis dar neblogą garsą duodančią.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Didysis [[paradoksas]] yra tame, kad būtent parlor gitarų formatas ir yra tasai tradicinis, senovinis gitarų formatas, egzistavęs dar nuo tų laikų, kai net akustinių gitarų nebuvo, ir būtent iš parlor gitarų šiuolaikinės [[akustinės gitaros]] ir išsivystė. Tiesiog apie [[XIXa.]] įvairios kompanijos, gaminusios akustines gitaras, pradėjo jas visaip didinti - kad būtų kuo storesnės, didesnės, nes kuo didesnė gitaros dėžė, tuo geriau ji duoda įvairius dažnumus, ypač visokius bosus. Taigi, kiekvienas gamintojas tiesiog didindavo gitarą keliais centimetrais šen ar ten, kol gavosi monstriško dydžio dėžės - tokios, kaip [[dreadnought]] formatas, kuris vidutiniam žmogui išvis per didelis. Gi tos padidintos gitaros tradicinį gitaros formatą ir išstūmė.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kitas paradoksas yra tame, kad tik po to, kai padidintos akustinės gitaros išstūmė tradicines gitaras, tik tada ir atsirado pavadinimas &amp;quot;parlor&amp;quot;, nes tos tradicinės gitaros buvo pradėtos vadinti kambarinėmis arba saloninėmis. O iki tol tai buvo tiesiog šiaip gitaros ir viskas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visokie muzikos puristai nemėgsta parlor tipo gitarų, nes šios duoda juntamai silpnesnį garsą, taip pat gerokai mažiau žemų dažnumų. Reikia pripažinti, parlor gitara išties skamba prasčiau, nei įprastos didelio formato akustinės gitaros. Gi kitą vertus, parlor gitara jau vien dėl savo dydžio yra žymiai patogesnė, negu normalios akustinės gitaros, bet skirtingai nuo sumažintų 3/4 dydžio gitarų, nelinkusios blerbti ir garsą visgi duoda geresnį.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Kelioninė gitara]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Mikrogitara&amp;diff=96797</id>
		<title>Mikrogitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Mikrogitara&amp;diff=96797"/>
		<updated>2026-11-14T22:48:14Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Nukreipiama į Gitarlėlė&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Gitarlėlė]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Mikrogitaros&amp;diff=96796</id>
		<title>Mikrogitaros</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Mikrogitaros&amp;diff=96796"/>
		<updated>2026-11-14T22:47:51Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Nukreipiama į Gitarlėlė&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Gitarlėlė]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Kelionin%C4%97_gitara&amp;diff=96795</id>
		<title>Kelioninė gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Kelionin%C4%97_gitara&amp;diff=96795"/>
		<updated>2026-11-14T22:47:06Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Naujas puslapis: '''Kelioninė gitara''' - bendrinis pavadinimas įvairiausių rūšių gitaroms, kurių gabaritai smarkiai sumažinti, todėl gitara pasidaro tinkamesnė pervežimui.  Dažniausi kelioninių gitarų variantai: * Tiesiog įprastos akustinės gitaros, sumažintos maždaug iki parlor gitaros dydžio * Tiesiog įprastos klasikinės gitaros, sumažintos iki maždaug 3/4 dydžio * Specialiai smarkiai pakeistą korpuso formą turinčios akustinės gitar...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Kelioninė gitara''' - bendrinis pavadinimas įvairiausių rūšių [[gitaros|gitaroms]], kurių gabaritai smarkiai sumažinti, todėl [[gitara]] pasidaro tinkamesnė pervežimui.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dažniausi kelioninių gitarų variantai:&lt;br /&gt;
* Tiesiog įprastos [[akustinės gitaros]], sumažintos maždaug iki [[parlor]] gitaros dydžio&lt;br /&gt;
* Tiesiog įprastos [[klasikinės gitaros]], sumažintos iki maždaug 3/4 dydžio&lt;br /&gt;
* Specialiai smarkiai pakeistą korpuso formą turinčios akustinės gitaros&lt;br /&gt;
* Tiesiog šiaip gerokai sumažinto dydžio ir padidinto mechaninio atsparumo gitaros&lt;br /&gt;
* Labai smarkiai sumažintus gabaritus ir gudrias konstrukcijas turinčios [[elektrinės gitaros]]&lt;br /&gt;
* Tiesiog įprastos [[gitarėlės]], kartais dar užvadinamos kaip [[mikrogitaros]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Keistas dalykas, bet labiausiai tradicinė kelioninė gitara yra [[parlor gitara]], bet šios kažkada buvo neaiškiai sukompromituotos, kaip atseit prastesnės, tai dabar gamintojai to pavadinimo vengia. Tai būna, kad kokia nors firma gamina kuo geriausias akustines parlor gitaras, bet vaizduoja, kad jokių parlor nedaro, o tik kokias nors esą kelionines.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitarl%C4%97l%C4%97&amp;diff=96794</id>
		<title>Gitarlėlė</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitarl%C4%97l%C4%97&amp;diff=96794"/>
		<updated>2026-11-14T22:41:51Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Salvador_cortez_gitarele_gitarlele_soprano_gitara.jpg|450px|thumb|right|Savo išvaizda gitarėlė nelabai tesiskiria nuo įprastos [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]], grojimu - irgi, tik kad tonacijos nepilna oktava aukštesnės. Nuotraukoje - vienas iš geriausiai skambančių gitarėlių modelių, gamintas [[Salvador Cortez]] kompanijos.]]&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Yamaha_gitara_ir_yamaha_guitalele_gitarele_soprano_mikrogitara.jpg|450px|thumb|right|Dydžio palyginimas - [[kairė|kairėje]] įprasta [[Yamaha]] gaminta [[klasikinė gitara]], o [[dešinė|dešinėje]] - tos pat firmos gitalėlė.]]&lt;br /&gt;
'''Gitarlėlė''', '''gitalėlė''', '''gitarėlė''' arba '''soprano gitara''', kartais dar pavadinama ir kaip '''mikrogitara''' - išties tai tiesiog paprasčiausiai sumažinta [[gitara]], dėl savo dydžio tinkama ir vaikams groti ar šiaip tiesiog būti mažo dydžio instrumentu, kurį patogu vežiotis, o taip pat puikus papildinys gitarinėms grupėms, norinčioms ir plonabalsio instrumento. Instrumento pavadinimas iki šiol nėra aiškiai nusistovėjęs, tad galima atrasti įvairių pavadinimo variantų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gitarėlės grifas būna tarpinio pločio tarp [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]] ir [[akustinė gitara|akustinės gitaros]], tai todėl gitarėle [[struminimas]] yra žymiai lengvesnis, nei klasikine gitara, bet stygų [[pikinimas]] vis dar kiek lengvesnis, nei akustinės gitaros. Kadangi struminimas yra populiaresnis, o ir mokytis paprastai pradedama būtent nuo jo, tai čia irgi neblogas gitarėlių [[pliusas]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gitarlėlė - puikus instrumentas, kuris daug mažiau pjauna pirštus, užima nedaug vietos, gerai skamba ir puikiai tinka mokymuisi bei kelionėms.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pagal ką galima atskirti gitarų nemokšas nuo profesionalų - tai pagal tai, kad nemokšos nuoširdžiai galvoja, kad gitalėlė yra vaikiška gitara. Gi išties čia tiek pat vaikiška gitara, kiek smuikas yra vaikiškas kontrabosas. Sopraninė gitara tiesiog groja aukštesniu balsu ir dėl tos priežasties ir yra nedidelė, bet nei velnio ne vaikiška.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitalėlės arba sopraninės gitaros istorija ==&lt;br /&gt;
Gitalėlės pavadinimas kilęs nuo kito instrumento - [[ukulėlė|ukulėlės]], kuri išvaizda primena mažytę gitarą, tačiau išties yra gerokai kitoks instrumentas. Ukulėlėmis daugelis grodavo, pakol kažkas nesusiprato, kad jei jau ukulėlė populiari, tai gal ir maža gitarėlė gali irgi būti populiari. Tai tą sugalvojo [[Yamaha]] firma apie [[1997]] memtus, o tada štai taip ir atsirado mažytės gitarėlės, kurios pagal ukulėlės pavadinimą buvo pavadintos gitalėlėmis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aišku, čia [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] visgi reikia pasakyti, kad soprano gitaros su tokiu pat stygų derinimu buvo puikiai žinomos ir labai populiarios iki pat [[XIXa.]], tik paskui kažkodėl nunyko ir buvo praktiškai užmirštos. Išliko tokie instrumentai tik ispanakalbėse šalyse, kur populiarumą išlaikė gitarinės grupės. Taigi, Yamaha neišrado stebuklo, o tiesiog suteikė naują gyvenimą senam gitarų variantui.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nors savo dydžiu gitalėlė ir primena didžiausias ukulėles, savo grojimu tai tėra tiesiog maža aukštesnių tonacijų [[gitara]], nes stygų derinimas ir grojimas su ukulėlėmis neturi beveik nieko bendro.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
=== Vaikiškos 1/4 dydžio gitaros ===&lt;br /&gt;
Beje, būna dar ir tokios 1/4 dydžio gitaros, kurios didumu kaip gitalėlės, tačiau yra derinamos kaip įprastos gitaros - [[EADGBE]]. Tai vat jos būtent ir yra vaikiškos (bet ne žaislinės) gitaros, ir groja jos įprastu, o ne aukštesniu balsu. Nuo įprastų gitarų jos skiriasi tiesiog mažais gabaritais, pritaikytais vaikiškoms rankoms ir vaikiškiems pirštams. Ir būtent jos anei per niekur nėra gitalėlės. Beje, ir šios vaikiškos gitaros yra daromos profesionaliai ir todėl kainuoja panašiai, kaip ir įprastos suaugėliškos. Tiesiog stygos būna juntamai trumpesnės ir smarkiai silpniau įtemptos, kabančios vos ne kaip kokios virvutės, dėl ko instrumentas pavirsta į barškalą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Beje, lyginant su šitomis vaikiškomis gitaromis, gitalėlių grifas būna gerokai trumpesnis, nes skirtas daug trumpesnėms stygoms, grojančioms daug aukštesniu dažniu. Dėl tų priežasčių, nors 1/4 gitarą ir galima perderinti į gitalėlišką [[ADGCEA]], bet taip suderinus, stygų įtempimas gausis labai didelis, biškį pjaus pirštus. O dėl to įtempimo vaikiška gitara iš principo gali ir sulūžti, tai čia jei tokius pertampymus bandysit, tai nesakykit, kad neperspėjom.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitalėlės stygų derinimas ==&lt;br /&gt;
Klausimas, kuris dažnam kyla, kaip čia taip atsitiko, kad tiek laiko prireikė paprastai mažai gitarai atsirasti - ogi esmė gudrybėjė, kurios niekas nebuvo iki tol sugalvojęs - gitalėlė savo stygų derinimu yra tuo pat metu suderinama ir su įprasta gitara, ir su [[ukulėlė|ukulėlė]], nors pastaroji tai su gitaromis šiaip nesuderinama. Gitaleles derinimas yra [[A-D-G-C-E-A]], kas atitinka įprastą gitarą, kur kapo uždėtas yra per keturias fretas, bet čia toksai sutapimas, kad tada viršutinės keturios stygos atitinka [[ukulėlė|ukulėlės]] suderinimą, kuris yra [[G-C-E-A]], tik [[Low G]]. Tai štai taip gaunasi, kad tuo pat instrumentu galima groti ir kaip gitara, ir kaip ukulėle.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Galima suderinti gitalėlę ir alternatyviai, žemesniam skambesiui, panašesniam į normalią gitarą - [[G-C-F-A-D-G]] aka [[G-C-F-Bb-D-G]]. Šitas tikrai labai vertas pabandymo, nes skamba solidžiai, su gana daug žemų dažnių. Beje, tokiu gerinimu groti būna lengviau pradedantiesiems, nes mažiau įtemptos stygos pasidaro minkštesnės, mažiau pjauna pirštus. Tiesą sakant, čia stygų įtempimas pasidaro pakankamai mažas, kad pradėti groti galima netgi neužsitrynus mazolių - tai unikalus variantas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kitą gi vertus, jei norisi kokio tai ypatingesnio skambesio, galima susirasti labai lengvas akustinės gitaros stygas (t.y., labai mažo įtempimo) ir su jomis gitalėlę užtiuninti [[E-A-D-G-B-E]], pakeltu per vieną oktavą, t.y., E3–A3–D4–G4–B4–E5. Turėkit omeny, kad čia visgi yra tam tikra rizika sulaužyti gitarėlę, nes įtempimas stygoms bus labai didelis. Bet garsas užtat gausis kaip su piccolo gitara, labai gražus, viduramžiškas ir krištolinis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Gitarėlių populiarumas ==&lt;br /&gt;
Kaip normalus instrumentas, gitalėlės arba gitarėlės visgi populiarumo daug negavo, bet tapo gitarų variantu, kuris tinkamesnis vaikams ar kaip kelioninis instrumentas. Esminis pliusas - skirtingai, nei ukulėlei, gitarlėlei puikiai tinka įprasti [[gitaros akordai]], tai mokydamasis gitarlėlės, išmoksi ir įprasta gitara groti. Ir vietos užima mažai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia dar turim pasakyti, kad ir iki tol būdavo visokių labai mažų gitarų - ir kai kada būdavo daromos ir žaislinės, vaikams skirtos gitaros, kurios didumo, kaip ukulėlės arba netgi ir dar gerokai mažesnės - kartais 6 stygų, o kartais 4, bet suderintų ne kaip ukulėlė, o kaip pirmos keturios gitaros stygos. Tiesiog kažkaip anos vaikiškos gitaros neišpopuliarėjo, pakol Yamaha rimčiau neužsiėmė. Greičiausiai tiesiog iki tol niekas vaikams padorios [[kokybė|kokybės]] negamino.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kadangi [[Yamaha]] nesidrovi to pavadinimo &amp;quot;Guitalele&amp;quot; naudoti kaip [[prekinis ženklas|prekinio ženklo]], tai pasitaiko ir kiti pavadinimai šitam instrumentui - pvz., &amp;quot;gilėlė&amp;quot; (&amp;quot;guilele&amp;quot;), &amp;quot;tenor-ukulėlė&amp;quot;, &amp;quot;šešiastygė baritoninė ukulėlė&amp;quot;, &amp;quot;judelėlė&amp;quot;, &amp;quot;gitara-ukulėlė&amp;quot;, &amp;quot;šešiastygė ukulėlė&amp;quot;, o kartais dar ir &amp;quot;ukitara&amp;quot;. Senasis pavadinimas čia matyt bus tiesiog &amp;quot;soprano gitara&amp;quot;.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Kelioninė gitara]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros]]&lt;br /&gt;
[[Category:Ukulėlės]]&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Yamaha_gitara_ir_yamaha_guitalele_gitarele_soprano_mikrogitara.jpg&amp;diff=96793</id>
		<title>Vaizdas:Yamaha gitara ir yamaha guitalele gitarele soprano mikrogitara.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Yamaha_gitara_ir_yamaha_guitalele_gitarele_soprano_mikrogitara.jpg&amp;diff=96793"/>
		<updated>2026-11-14T22:39:43Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Salvador_cortez_gitarele_gitarlele_soprano_gitara.jpg&amp;diff=96792</id>
		<title>Vaizdas:Salvador cortez gitarele gitarlele soprano gitara.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Salvador_cortez_gitarele_gitarlele_soprano_gitara.jpg&amp;diff=96792"/>
		<updated>2026-11-14T22:25:37Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Sopranin%C4%97_gitara&amp;diff=96791</id>
		<title>Sopraninė gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Sopranin%C4%97_gitara&amp;diff=96791"/>
		<updated>2026-11-14T22:18:47Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Nukreipiama į Gitarlėlė&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Gitarlėlė]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Yamaha&amp;diff=96790</id>
		<title>Yamaha</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Yamaha&amp;diff=96790"/>
		<updated>2026-11-14T22:18:05Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Yamaha_gitalele_gitarlele_gitarele_sopranine_gitara_GL1.jpg|450px|thumb|right|Vienas iš geriausių Yamaha išradimų - [[gitarėlė]], arba [[sopraninė gitara]], kuri yra mažytė, tačiau grojanti kuo puikiausiai, ir skirtingai nuo panašaus dydžio mokomųjų vaikiškų gitarų, tai yra pilnavertis geras instrumentas.]]&lt;br /&gt;
'''Yamaha''' - tokia kompanija iš [[Japonija|Japonijos]], gamina aišku [[motociklai|motociklus]], visokius tenai elektrinius vargonėlius, muzikos instrumentus ir labai gerą audio aparatūrą, skirtą tiems, kas gerai vertina. Žodžiu, norit nelabai brangiai ir labai gerai naujos technikos - tai gal ir bus pasirinkimas. Viena iš tų firmų, kurios vis dar gamina [[audio sistemos|audio sistemas]], išlikusios ir atlaikiusios visą tą [[didžioji audio krizė|didžiąją audio krizę]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visi žino, kad Yamaha yra didžiausias pasaulyje pianinų ir fortepijonų gamintojas, bet ne visi žino, kad Yamaha dar ir krūvą kitų instrumentų gamina. Ir negana to, nusipirkusi tokią Steinbergo kompaniją, dabar Yamaha yra dar ir [[Cubase]] gamintojai, o čia jau matyt jau išvis niekam aiškinti nereikia, kas per daiktas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Be viso kito, dabar Yamaha gamina ir lai neboogas [[audio sistemos|audio sistemas]], kur ir kokybė gera, ir kaina priimtina, ir visų naujausių [[fyčeriai|fyčerių]] pilna. Nors aišku, bet kuris normalus [[audiofilas]] pasakys, kad geriau pirkti kokį nors 40 metų senumo [[Hitachi]] ar dar kokios nors seniai jokio audio negaminantį daiktą. Bet čia jau kiekvienam savo skonis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Reikia pasakyti, kad išties tai Yamaha [[Hi-Fi]] audio klestėjimo laikais nebuvo kažkokia labai jau pajėgi firma, tačiau kai atėjo [[didžioji audio krizė]], daugelis japonų audio kompanijų tiesiog ėmė viena po kitos bankrutuoti ir užsidarinėti. Netgi supermonstras [[AKAI]] užsilenkė, ir netgi [[Technics]] ir [[Fisher]] prekės ženklai užlinko, ką jau ten kalbėti apie silpnesnes kompanijas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, Yamaha pamatė gerą nišą ir praplėtė savo profesionalios aparatūros gamybą į tiesiog High End ir HiFi segmentus. Taip ir gavosi, kad dabar, jei nori geros naujos aparatūros - tai čia vienas iš geresnių pasirinkimų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Yamaha muzikos instrumentai ==&lt;br /&gt;
Matomai Yamaha yra vienintelė tokia firma, [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentų]] gamybą pavertusi didžiuliu ir rimtu pasauliniu bizniu - pradedant įvairiausių muzikos instrumentų gamyba ir baigiant [[Yamaha muzikos mokyklėlės|Yamaha muzikos mokyklėlėmis]]. Taigi, jei nori sau susikomplektuoti kokią nors [[Rock]] grupę, [[simfoninis orkestras|simfoninį orkestrą]] ar mokyklos muzikos klasę - viską, ko tik reikia, gali pasiūlyti viena šita firma, ir daugiau nieko nereiks, nes viskas bus gatavai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai galima ten ir visokių klavišinių instrumentų, ir [[gitaros|gitarų]] ([[akustinė gitara|akustinių]] ir [[elektrinė gitara|elektrinių]]), ir [[pianinas|pianinų]], ir matyt netgi ir kokių nors [[skudučiai|skudučių]] nusipirkt pas juos. Aišku, dar ir kita įranga visokia, taip pat ir [[mikšeriniai pultai]] ir dar visokie daiktai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai mūsų ekspertai anąkart sakė maždaug tokią frazę: &amp;quot;''pirkdamas Yamaha, niekada nenusipirksi šūdo, bet už ką papuola sumokėsi trigubai brangiau''&amp;quot;. Dar kiti sako maždaug &amp;quot;''visada geri instrumentai už brangiausią kainą''&amp;quot;. Tai mes čia pritariam, kad visada gerai nusipirkti gerą daiktą ir būti užtikrintu, kad nenusipirkai kokio niekalo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar Yamaha garsi ir tuo, kad kažkada naujam gyvenimui prikėlė [[soprano gitara|soprano gitarą]], pavadinusi ją nauju vardu - [[gitarlėlė]]. Tai išmanančių vertinamas, kaip vienas iš geriausių išradimų, skirtų tiems, kas groja [[gitara]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Yamaha firma plečiasi, tai superka ir kitas nemažas įmones - pvz., ne taip seniai prisijungė vieną iš didesnių pasaulio gitarų gamintojų - [[Cordoba]] kompaniją.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip tai kitos firmos šitaip plačiai visko gaminti nesugeba, Yamaha matyt vieninteliai tokie.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Audio]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Yamaha_gitalele_gitarlele_gitarele_sopranine_gitara_GL1.jpg&amp;diff=96789</id>
		<title>Vaizdas:Yamaha gitalele gitarlele gitarele sopranine gitara GL1.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Yamaha_gitalele_gitarlele_gitarele_sopranine_gitara_GL1.jpg&amp;diff=96789"/>
		<updated>2026-11-14T22:15:45Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Yamaha&amp;diff=96788</id>
		<title>Yamaha</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Yamaha&amp;diff=96788"/>
		<updated>2026-11-14T22:12:05Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Yamaha''' - tokia kompanija iš [[Japonija|Japonijos]], gamina aišku [[motociklai|motociklus]], visokius tenai elektrinius vargonėlius, muzikos instrumentus ir labai gerą audio aparatūrą, skirtą tiems, kas gerai vertina. Žodžiu, norit nelabai brangiai ir labai gerai naujos technikos - tai gal ir bus pasirinkimas. Viena iš tų firmų, kurios vis dar gamina [[audio sistemos|audio sistemas]], išlikusios ir atlaikiusios visą tą [[didžioji audio krizė|didžiąją audio krizę]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visi žino, kad Yamaha yra didžiausias pasaulyje pianinų ir fortepijonų gamintojas, bet ne visi žino, kad Yamaha dar ir krūvą kitų instrumentų gamina. Ir negana to, nusipirkusi tokią Steinbergo kompaniją, dabar Yamaha yra dar ir [[Cubase]] gamintojai, o čia jau matyt jau išvis niekam aiškinti nereikia, kas per daiktas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Be viso kito, dabar Yamaha gamina ir lai neboogas [[audio sistemos|audio sistemas]], kur ir kokybė gera, ir kaina priimtina, ir visų naujausių [[fyčeriai|fyčerių]] pilna. Nors aišku, bet kuris normalus [[audiofilas]] pasakys, kad geriau pirkti kokį nors 40 metų senumo [[Hitachi]] ar dar kokios nors seniai jokio audio negaminantį daiktą. Bet čia jau kiekvienam savo skonis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Reikia pasakyti, kad išties tai Yamaha [[Hi-Fi]] audio klestėjimo laikais nebuvo kažkokia labai jau pajėgi firma, tačiau kai atėjo [[didžioji audio krizė]], daugelis japonų audio kompanijų tiesiog ėmė viena po kitos bankrutuoti ir užsidarinėti. Netgi supermonstras [[AKAI]] užsilenkė, ir netgi [[Technics]] ir [[Fisher]] prekės ženklai užlinko, ką jau ten kalbėti apie silpnesnes kompanijas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, Yamaha pamatė gerą nišą ir praplėtė savo profesionalios aparatūros gamybą į tiesiog High End ir HiFi segmentus. Taip ir gavosi, kad dabar, jei nori geros naujos aparatūros - tai čia vienas iš geresnių pasirinkimų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Yamaha muzikos instrumentai ==&lt;br /&gt;
Matomai Yamaha yra vienintelė tokia firma, [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentų]] gamybą pavertusi didžiuliu ir rimtu pasauliniu bizniu - pradedant įvairiausių muzikos instrumentų gamyba ir baigiant [[Yamaha muzikos mokyklėlės|Yamaha muzikos mokyklėlėmis]]. Taigi, jei nori sau susikomplektuoti kokią nors [[Rock]] grupę, [[simfoninis orkestras|simfoninį orkestrą]] ar mokyklos muzikos klasę - viską, ko tik reikia, gali pasiūlyti viena šita firma, ir daugiau nieko nereiks, nes viskas bus gatavai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai galima ten ir visokių klavišinių instrumentų, ir [[gitaros|gitarų]] ([[akustinė gitara|akustinių]] ir [[elektrinė gitara|elektrinių]]), ir [[pianinas|pianinų]], ir matyt netgi ir kokių nors [[skudučiai|skudučių]] nusipirkt pas juos. Aišku, dar ir kita įranga visokia, taip pat ir [[mikšeriniai pultai]] ir dar visokie daiktai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai mūsų ekspertai anąkart sakė maždaug tokią frazę: &amp;quot;''pirkdamas Yamaha, niekada nenusipirksi šūdo, bet už ką papuola sumokėsi trigubai brangiau''&amp;quot;. Dar kiti sako maždaug &amp;quot;''visada geri instrumentai už brangiausią kainą''&amp;quot;. Tai mes čia pritariam, kad visada gerai nusipirkti gerą daiktą ir būti užtikrintu, kad nenusipirkai kokio niekalo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar Yamaha garsi ir tuo, kad kažkada naujam gyvenimui prikėlė [[soprano gitara|soprano gitarą]], pavadinusi ją nauju vardu - [[gitarlėlė]]. Tai išmanančių vertinamas, kaip vienas iš geriausių išradimų, skirtų tiems, kas groja [[gitara]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Yamaha firma plečiasi, tai superka ir kitas nemažas įmones - pvz., ne taip seniai prisijungė vieną iš didesnių pasaulio gitarų gamintojų - [[Cordoba]] kompaniją.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip tai kitos firmos šitaip plačiai visko gaminti nesugeba, Yamaha matyt vieninteliai tokie.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Audio]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Yamaha&amp;diff=96787</id>
		<title>Yamaha</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Yamaha&amp;diff=96787"/>
		<updated>2026-11-14T22:09:25Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Yamaha''' - tokia kompanija iš [[Japonija|Japonijos]], gamina aišku [[motociklai|motociklus]], visokius tenai elektrinius vargonėlius, muzikos instrumentus ir labai gerą audio aparatūrą, skirtą tiems, kas gerai vertina. Žodžiu, norit nelabai brangiai ir labai gerai naujos technikos - tai gal ir bus pasirinkimas. Viena iš tų firmų, kurios vis dar gamina [[audio sistemos|audio sistemas]], išlikusios ir atlaikiusios visą tą [[didžioji audio krizė|didžiąją audio krizę]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visi žino, kad Yamaha yra didžiausias pasaulyje pianinų ir fortepijonų gamintojas, bet ne visi žino, kad Yamaha dar ir krūvą kitų instrumentų gamina. Ir negana to, nusipirkusi tokią Steinbergo kompaniją, dabar Yamaha yra dar ir [[Cubase]] gamintojai, o čia jau matyt jau išvis niekam aiškinti nereikia, kas per daiktas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Be viso kito, dabar Yamaha gamina ir lai neboogas [[audio sistemos|audio sistemas]], kur ir kokybė gera, ir kaina priimtina, ir visų naujausių [[fyčeriai|fyčerių]] pilna. Nors aišku, bet kuris normalus [[audiofilas]] pasakys, kad geriau pirkti kokį nors 40 metų senumo [[Hitachi]] ar dar kokios nors seniai jokio audio negaminantį daiktą. Bet čia jau kiekvienam savo skonis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Reikia pasakyti, kad išties tai Yamaha [[Hi-Fi]] audio klestėjimo laikais nebuvo kažkokia labai jau pajėgi firma, tačiau kai atėjo [[didžioji audio krizė]], daugelis japonų audio kompanijų tiesiog ėmė viena po kitos bankrutuoti ir užsidarinėti. Netgi supermonstras [[AKAI]] užsilenkė, ir netgi [[Technics]] ir [[Fisher]] prekės ženklai užlinko, ką jau ten kalbėti apie silpnesnes kompanijas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, Yamaha pamatė gerą nišą ir praplėtė savo profesionalios aparatūros gamybą į tiesiog High End ir HiFi segmentus. Taip ir gavosi, kad dabar, jei nori geros naujos aparatūros - tai čia vienas iš geresnių pasirinkimų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Yamaha muzikos instrumentai ==&lt;br /&gt;
Matomai Yamaha yra vienintelė tokia firma, [[muzikos instrumentai|muzikos instrumentų]] gamybą pavertusi didžiuliu ir rimtu pasauliniu bizniu - pradedant įvairiausių muzikos instrumentų gamyba ir baigiant [[Yamaha muzikos mokyklėlės|Yamaha muzikos mokyklėlėmis]]. Taigi, jei nori sau susikomplektuoti kokią nors [[Rock]] grupę, [[simfoninis orkestras|simfoninį orkestrą]] ar mokyklos muzikos klasę - viską, ko tik reikia, gali pasiūlyti viena šita firma, ir daugiau nieko nereiks, nes viskas bus gatavai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai galima ten ir visokių klavišinių instrumentų, ir [[gitaros|gitarų]] ([[akustinė gitara|akustinių]] ir [[elektrinė gitara|elektrinių]]), ir [[pianinas|pianinų]], ir matyt netgi ir kokių nors [[skudučiai|skudučių]] nusipirkt pas juos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai mūsų ekspertai anąkart sakė maždaug tokią frazę: &amp;quot;''pirkdamas Yamaha, niekada nenusipirksi šūdo, bet už ką papuola sumokėsi trigubai brangiau''&amp;quot;. Dar kiti sako maždaug &amp;quot;''Visada geri instrumentai už brangiausią kainą''&amp;quot;. Tai mes čia pritariam, kad visada gerai nusipirkti gerą daiktą ir būti užtikrintu, kad nenusipirkai kokio niekalo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar Yamaha garsi ir tuo, kad kažkada naujam gyvenimui prikėlė [[soprano gitara|soprano gitarą]], pavadinusi ją nauju vardu - [[gitarlėlė]]. Tai išmanančių vertinamas, kaip vienas iš geriausių išradimų, skirtų tiems, kas groja [[gitara]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kaip tai kitos firmos šitaip plačiai visko gaminti nesugeba, Yamaha matyt vieninteliai tokie.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Audio]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Oligofrenija&amp;diff=96785</id>
		<title>Oligofrenija</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Oligofrenija&amp;diff=96785"/>
		<updated>2026-11-14T17:23:52Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{Medicina}}&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:Silpnaprotyste_jav_1915.jpg|500px|thumb|right|Čia dar apie [[1915]] metų iliustracija, bet kadangi silpnaprotystė nuo tų laikų nepasikeitė, tai ta iliustracija tinka ir dabartiniais laikais. Silpnaprotystė labai siejasi su žmogaus gebėjimu ką nors dirbti ir jei per durnas, tai ir negali. Blogai būna tada, kai silpnapročiai gauna dirbti protinį darbą ar daryti sprendimus, pvz., tampa [[politikai|politikais]] ir pradeda kitų žmonių gyvenimus reguliuot.]]&lt;br /&gt;
'''Oligofrenija''' - gi tiesiog '''silpnaprotystė''' arba '''protinis atsilikimas''', kaip sakant [[intelektas|intelekto]] trūkumas. Taigi čia jei jau pasiremsim garsiąja [[IQ]] teorija, tai akivaizdžiai 80% visų žmonių yra neabejotini silpnapročiai, matgi pagal [[Gauso pasiskirstymas|Gauso pasiskirstymą]] taip viskas nugula. Tai čia medicina mums sako, jog [[dibilai]] yra neabejotinas faktas! Ir [[Pipedija]] čia kaip tik tasai lygis, katras gal ir žemesnis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Reikia dar vieną dalyką suprasti tik: įprasta silpnaprotystė būna įgimta ar šiaip nuo vaikystės. Tai vat tokia ir vadinama tiesiog silpnaprotyste arba oligofrenija. O dar būna ir įgyta, vėlesnyviasniame amžiuje išsivysčiusi silpnaprotystė - tai šitokia jau vadinasi [[demencija]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendriausias silpnaprotystės požymis - tai sutrikęs, smarkiai sulėtėjęs gebėjimas mokytis. Lengvu silpnaprotystės atveju tas gebėjimas mokytis tėra kaip šioks toks atsilikimas, kai vaikui paprasčiausiai reikia daugiau laiko, norint išmokti tuos pačius dalykus. Kitaip tariant, kol kiti vaikai baigia 5 klases, atsilikęs vaikas baigia kokias 3-4, ir tas atsilikimas nebūna susijęs su vaiko išdykimu, prastu auklėjimu, durnais tėvais ar dar kažkuo panašiu, o tiesiog būna susijęs su tuo, kad vaikui mokytis sunku. Sunkesniais atvejais atsilikimas būna didesnis, pvz., sulaukęs 10 metų, vaikas tebūna pasiekęs tą lygį, kaip tipiškas penkiametis. Dar sunkesniais atvejais tas atsilikimas būna pakankamai didelis, kad netgi ir 20 metų sulaukęs, žmogus intelektu būna panašiai, kaip 3 metų vaikas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kitaip tariant, pagal dabartinę silpnaprotystės arba protinio atsilikimo teoriją, oligofrenija nėra kažkoksai kardinalus, kokybinis skirtumas nuo kitų žmonių, o yra daugiau kiekybinis, t.y., reiškiantis paprasčiausiai lėtesnius mokymosi tempus. Mokslišką kalbą išvertus į žmonių šneką, tai reiškia, kad visiškai visi žmonės yra silpnapročiai, o skiriasi tik silpnaprotystės lygis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Medicininis oligofrenijos skirstymas ==&lt;br /&gt;
O tai šiaip jau mediciniškai oligofrenija skirstoma į tris rūšis (tiesa, dėl [[politkorekcija|politkorekcinių]] priežasčių šių žodžių atsisakoma:&lt;br /&gt;
* [[Debilumas]] - tai čia šiaip visokie durneliai gi tiesiog, nuo įprastų žmonių veik ir nesiskiriantys niekuo, tik šiaip kvailesni, bet ir skaityt, ir rašyt paprastai išmoksta, tik kad beraščiai visgi dažniausiai, nors kai kurie ne tik [[universitetas|universitetą]] sugeba pabaigt, bet ir į valdžią išlįst... Tai kaip daktarai kokie paskaičiuoja, tai bene 80 procentų žmonių turi kaip kuriuos debilumo požymius, taip kad nuo normalaus žmogaus debilo taip paprastai neatskirsi. Bene ryškiausias debilumo požymis - visiškas [[abstraktus mąstymas|abstraktaus mąstymo]] trūkumas ir iš to kylantis labai prastas, miglotas ar išvis neveiksmingas [[logikos dėsniai|logikos dėsnių]] nesupratimas, primityvaus [[maginis mąstymas|maginio mąstymo]] požymiai. Realiai jauno žmogaus (apie 15-20 metų amžiaus) debilumas atitinka vidutinio 9-12 metų vaiko protą, t.y., tokie žmonės gali atrodyti visai normalūs.&lt;br /&gt;
* [[Imbecilumas]] - tai čia jau aišku sunki forma, kur ir sulaukęs pilnametystės žmogus elgias, kaip penkiametis vaikas, šitokie į valdžią jaugi nepakliūna, nes jais nieks nepasitiki, o ir parašo toksai žmogus uždėt nemoka, o ir iškrėst gali neaišku ką, kai protelis vaikiškas... Nors reik pasakyti, kad kai kurie kažkaip net ir mokyklą užbaigia, kas kad nemoka rašyt, o ir estrados bei [[TV]] žvaigždėmis kartais tampa. Šiuo metu imbecilumas atskirai dar skirstomas į sunkų ir lengvą, nes gerokai skiriasi:&lt;br /&gt;
** Lengvu imbecilumo atveju žmogus gali žinoti kelis šimtus žodžių, kažkiek palaikyti pokalbį labai paprastomis temomis, pvz., apie tai, ką valgė, ką veikia, ką mėgsta ir t.t., esant gerai priežiūrai, gali išmokti dirbti paprastus darbus, pvz., plauti grindis, kažką paprasto dirbti prie konverjerio ir panašiai.&lt;br /&gt;
** Sunkiu imbecilumo atveju žmogus teišmoksta elementariausius įpročius (nueiti į tualetą, valgyti, apsirengti paprastais drabužiais) ir keliasdešimt žodžių. Pokalbį sunkiai teįstengia palaikyti net visai paprastomis temomis.&lt;br /&gt;
* [[Idiotija]] - tai čia jau sunkiausia forma žinoma, kur žmonės neretai panašesni į daržoves būna, visai jau tokie nei bendraut nesugebantys, gal tik vieną-kitą žodį, tai aišku gaila jau čia, ką padarysi, tai kartais būna prisijungia prie [[internetai|internetų]], bet tik tam, kad Pipediją papildyt, o ir tai nelabai gal savarankiškai...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai aišku, norim čia pasakyt, kad jei jau [[Pipedija]] jums įdomi ar sukėlė pasipiktinimą [[irba]] kitus kokius jausmus, tai čia jau rekomenduojam nuo oligofrenijos pasitikrint, nes čia autoriai būtent tokie visi rašo! Taip kad jei čia mūsų nesupratot, taip kad [[entelektas]] neatitinka.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
{| class=&amp;quot;wikitable&amp;quot;&lt;br /&gt;
|+ Oligofrenijos arba silpnaprotystės klasifikavimas&lt;br /&gt;
!  !! Lengvas protinis atsilikimas (debilumas) !! Vidutinis protinis atsilikimas (lengvas imbecilumas) !! Sunkus protinis atsilikimas (sunkus imbecilumas) !! Gilus protinis atsilikimas (idiotija)&lt;br /&gt;
|-&lt;br /&gt;
! Apytikslis [[IQ]] &lt;br /&gt;
| 50-69 || 35-49 || 20-34 || &amp;lt;20 (nėra pamatuojama)&lt;br /&gt;
|-&lt;br /&gt;
! Gebėjimas mokytis &lt;br /&gt;
| style=&amp;quot;background: #FFFFCC;&amp;quot; | Mokosi gana neblogai, tačiau pastebimas abstraktaus mąstymo trūkumas ir su tuo susiję sunkumai || Mokosi labai sunkiai, lėtai, minimaliai || Negali mokytis || Faktiškai nėra jokių gebėjimo mokytis požymių&lt;br /&gt;
|-&lt;br /&gt;
! Gebėjimas apsitarnauti save &lt;br /&gt;
| Laisvai, pilnavertiškai save apsitarnauja, gali gyventi beveik savarankiškai || style=&amp;quot;background: #FFFFCC;&amp;quot; | Moka save apsitarnauti sąlyginai pilnavertiškai, tačiau savarankiškai gyventi iš principo nepajėgūs || Save apsitarnauja tik paprastais atvejais (tualetas, valgymas be įrankių ir pan.) || Negeba arba geba tik su aplinkinių pagalba&lt;br /&gt;
|-&lt;br /&gt;
! Gebėjimas dirbti &lt;br /&gt;
| Gali dirbti praktiškai visus darbus, kur nereikia kūrybiškumo ar nestandartinių sprendimų || Gali dirbti tik kraštutinai paprastus darbus su priežiūra ir tik gerai pažįstamoje aplinkoje || style=&amp;quot;background: #FFFFCC;&amp;quot; | Be priežiūros negali dirbti net paprasčiausių darbų || Negali iš principo visiškai&lt;br /&gt;
|-&lt;br /&gt;
! Kalba ir mąstymas&lt;br /&gt;
| Kalba laisvai, tačiau pastebimas perteklinis konkretumas || Gali suregzti paprastus sakinius, palaikyti itin paprastą pokalbį || Negali palaikyti net paprasto pokalbio, kalbasi daugiausiai paskirais žodžiais || style=&amp;quot;background: #FFFFCC;&amp;quot; | Nekalba arba težino kelis-kelioliką žodžių, susijusių su būtinais poreikiais ir artimais žmonėmis&lt;br /&gt;
|}&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Aukščiau esančioje lentelėje [[geltona]] spalva yra pažymėti esminiai požymiai, kurie atitinkamam silpnaprotystės lygiui yra lengviausiai pastebimi ir nustatomi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Protinio atsilikimo klasifikacija senesniais laikais ==&lt;br /&gt;
Senais laikais oligofrenijai buvo priskiriami ir visokie [[autistinio spektro sutrikimai]], tačiau dabar jau to nebedaro, nes kad ir kažkas gal kam nors panašu, bet skiriasi irgi gerokai. Kai kurie visgi aiškina, kad oligofrenija ir [[autistinis spektras]] tesiskiria tuo, kad oligofrenija tėra kitas sutrikimų kraštas, o realiai tai vieni su kitais gerokai persimaišę.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Silpnaprotystės klasifikacija irgi gerokai skyrėsi, priklausomai nuo laikotarpio. Pvz., šiais laikais tokie terminai, kaip &amp;quot;imbecilumas&amp;quot;, &amp;quot;debilumas&amp;quot; ar &amp;quot;idiotija&amp;quot;, kaip ir įvardinimai &amp;quot;idiotas&amp;quot;, &amp;quot;imbecilas&amp;quot; ar &amp;quot;debilas&amp;quot; tapo faktiškai neteiktinais dėl [[politkorekcija|politkorekcijos]] bei visiškai neadekvataus tų žodžių taikymo plačiojoje visuomenėje (ir kaip įžeidimų, ir tiesiog visiškai nesąmoningų buitinių diagnozavimų).&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Būdingas ir pats diagnozių suteikimo poslinkis: dėl to, kad tėveliai dažniausiai nei už ką nenori pripažinti diagnozių ar jas gavę, vis nori silpnesnių, nes kitaip per liūdna, tai ilgainiui gerokai pasikeitė ir diagnozių taikymas. Bene ryškiausi yra šie pokyčiai:&lt;br /&gt;
* Šiais laikais dauguma klasikinių lengvesnio debilumo atvejų išvis nediagnozuojami, baigia mokyklas, o neretai ir aukštąsias mokyklas, tiesiog neturėdami jokios diagnozės, nors realiai ir turėdami šitą sutrikimą.&lt;br /&gt;
* Idiotijos diagnozė liko tik ypatingai sunkiems atvejams. Kai kada šiam protinio atsilikimo lygmeniui asmenys priskiriami tik su sąlyga, kad išvis nekalba. Ankstesniais laikais idiotijos diagnozė buvo priskiriama daugumai tų, kam dabar skiriama sunkaus imbecilumo diagnozė.&lt;br /&gt;
* Imbecilumo diagnozė buvo išskaidyta į dvi dalis - lengvą ir sunkų imbecilumą, o sunkiam imbecilumui priskirta nemaža dalis atvejų, kurie anksčiau būdavo priskiriami idiotijai&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gal bendriausias poslinkis yra tas, kad apie 90% asmenų, netempiančių iki 70 balų pagal [[IQ]] skalę, neturi debilumo diagnozės ir netgi patys apie save nežino, kad yra debilai. Nors panašiai būdavo ir senesniais laikais, tik anuomet nebūdavo problemos ką nors debilu išvadinti, o dabar tai laikoma įžeidimu ir panašiai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Dar žr. ==&lt;br /&gt;
* [[Pfropšizofrenija]] - oligofrenija, kombinuota su [[šizofrenija]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Medicina]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Silpnaprotyste_jav_1915.jpg&amp;diff=96784</id>
		<title>Vaizdas:Silpnaprotyste jav 1915.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Silpnaprotyste_jav_1915.jpg&amp;diff=96784"/>
		<updated>2026-11-14T17:18:55Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitarastai&amp;diff=96783</id>
		<title>Gitarastai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitarastai&amp;diff=96783"/>
		<updated>2026-11-14T14:35:39Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Gitarastai''' - atskiras porūšis žmonių, kur turi polinkį groti kokios nors rūšies [[gitara]] ir nuo tų gitarų yra vienaip ar kitaip nukvaišę. Yra labai skirtingų rūšių gitarastų, kurios tarpusavy gana nepanašios, o kartais mažokai bendros kalbos randančios, bet visgi bendra viena - mokėjimas groti gitara.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Esminės gitarastų rūšys, kokias pakolei kas išskyrė [[pipedantai]] bei kiti mokslininkai, paskyrę nemažai laiko stebėjimams:&lt;br /&gt;
* Kaubojai arba visockiai - šiais laikais beveik nunykęs porūšis, neretas buvo prieš kokius 40 metų - tokie grodavo kokia nors šūdina [[rusiška gitara]], mokėdavo maždaug 2-5 akordus ir kokias 3-5 pop dainas (pvz., [[Boružėlė septyntaškė]]). Gitarą iš esmės naudodavo kaip mergų kabinimo įrankį. Balsas pas tokius būdavo smarkiai užkimęs, prarūkytas ir pragertas, ir negana to, jie tyčia dar ir stengdavosi, kad tas balsas toks būtų - nes savo dainavimo stiliumi bandydavo pamėgdžioti [[Vladimiras Vysockis|Vladimirą Vysockį]].&lt;br /&gt;
* Elektrikai - groja elektrine gitara, pakankamai smarkiai specializuojasi, kad normalia gitara neretas elektrikas groja gan sunkiai ir prastai. Elektrinės gitaros įvaldymas gali varijuoti labai plačiose ribose, nuo primityvaus triukšmo skleidimo iki labai sudėtingo grojimo.&lt;br /&gt;
** Buzeriai - moka tik gana primityvų džyru-džyru ir toliau nepažengia, išties net ir nesimokina, bet užtat neretai giriasi, kad groja elektrine gitara. Kaip ir jo, šūdinai, bet groja. Kartais nemoka netgi pavienio akordo. Buzerių paplitimą riboja tik tai, kad elektrinė gitara su gitariniu kubu visgi gana juntamai kainuoja. Vakarų šalyse didžioji buzerių banga ėjo apie 1980-1990 metus, kai populiarus buvo [[Heavy Metal]]. Lietuvoje tos bangos nebuvo, nes elektrinės gitaros [[sovietmetis|sovietmečiu]] buvo išvis neįperkamos.&lt;br /&gt;
** Slapti virtuozai - dažnai labai kuklūs ir nedrąsūs, o kartais nuvertinantys save pačius, bet moka pavaryt kaip kokie hendriksai ar malmstynai. Kartais realiai sunku net suprast, kaip būna koks nors užsislėpęs ir užsislapstinęs gitarastas, kuris niekam nežinomas, bet pajungus tai varo taip, kad galėtų nuosavus koncertus rengt. Kadangi smarkiai užsimaskavę ir per daug kuklūs, tai išvengia žinomumo ir toliau lieka nežinomais.&lt;br /&gt;
** Pedalofilai - truputį geriau, nei buzeriai, bet pagrindinai užsiima [[gitarinis pedalas|gitarinių pedalų]] ir kitos įrangos kaupimu. Kartais sukaupia tiek visokių ampų, kubų, pedalų ir kitų daiktų, kad galėtų aprūpinti tuo kokias 5 grupes, bet nieko rimtesnio su ta įranga daryti taip ir nepradeda. Kai kurios muzikos prekių parduotuvės iš pedalofilų pasidaro labai gerus pinigus - būtent jiems būna skirti tie didžiuliai skyriai, kuriuose dešimtys ar šimtai neaišku ką darančių ir realiai niekam nereikalingų gitarinių pedalų.&lt;br /&gt;
* Namudiniai ekspertai - pramoksta kiek daugiau, nei 5 akordus ir kažkiek progresijų, o tada daro visokius video su savo pagrojimais, o tuos video deda į [[Youtube]] ar [[Facebook]], kur turi kokius nors 13 sekėjų. Kad ir kokie naivūs, realiai daro gerą darbą ir kartais būtent pas tokius namudininkus būna geriausios gitaros pamokos pradedantiesiems, padarytos būtent taip, kad pradedantieji jas suprastų. Atkaklesni ekspertai ilgainiui išauga ir sekėjų tada pasidaro visai nemažai.&lt;br /&gt;
* Gitariniai narcai - moka gana daug dainų, groja gan vidutiniškai, nes į gitarą žiūri tiktai kaip į įrankį savo iškilumui pateikti. Dainas dainuoja baisiai dvasingai, kartais su tokiomis perteklinėmis ekspresijomis, kad žiūrint gali apimti [[svetimgėda]]. Dėl vidutinybiško grojimo ir dainavimo niekad nesusilaukia didelio populiarumo, tačiau nuoširdžiai būna įsitikinę, kad čia tik dėl to, kad publika nesupranta, o visokia muzikos industrija atima jų populiarumą ir išdalina papingoms ant scenos gražiai atrodančioms mergoms.&lt;br /&gt;
* Poezininkai - hipinis gerietiškas porūšis, kur sklaidosi visokia [[dainuojamoji poezija]]. Dainuoja savo ar kokių nors poetų eilėraščius, nelabai melodingai, bet labai dvasingai. Paprastai geriečiai ir labai bijo bet kokio smurto, negirtuokliauja, elgiasi kultūringai, dainuoja kitų panašių prietrankų rateliuose. Skleidžia daug [[dvasingumas|dvasingumo]].&lt;br /&gt;
* Ukulėlininkai - šitie tai atsipalaidavę ir atsilupę, nieko rimto grot nemoka, bet dėl to ir nesijaudina. Tiesiog kur papuola barškina savo ukulėlėmis, ir kitus užkrėsdami gera nuotaika. Kai kurie kraštutiniai atvejai būna tokie gerietiški hipiai, kad panašūs į debilavotus anekdotų personažus. Bendrai tai natūralu - tas instrumentas toks ir yra, kur pramokstama greitai, o rimtam grojimui ir nėra skirtas. Ukulėlininkai iš kitų išsiskiria draugiškumu ir dėl to prikuria belenkiek mokymų medžiagos, ko dėka ukulėle groti išmokti būna daug kartų lengviau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kiti gi gitarastus skirsto paprasčiau, pagal rankas, kuriomis jie groja:&lt;br /&gt;
* Su paprastomis rankomis&lt;br /&gt;
* Su rankomis-propeleriais&lt;br /&gt;
* Su rankomis-vorais&lt;br /&gt;
* Su propeleriais ir vorais&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paskutinė rūšis, kur su propeleriais ir vorais - pasitaiko retai, bet būna tokių, kaip [[Taimane]], tai daro tokį biškį kraupų įspūdį, kai pamatai tą grojimą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Grupuotės]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Rumble&amp;diff=96779</id>
		<title>Rumble</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Rumble&amp;diff=96779"/>
		<updated>2026-11-13T12:37:04Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Link_wray_rumble.jpg|500px|thumb|right|Nors Link Wray sukūrė ir daugelį kitų ankstyvų Rock hitų, bet Rumble akivaizdžiai yra garsiausias ir žinomiausias.]]&lt;br /&gt;
'''Rumble''' - tokio atlikėjo Link Wray gabalas, išleistas kažkada [[1958]] metais, yra laikomas faktiškai pirmu [[Rock]], o kartu ir [[Hard Rock]] muzikos gabalu pagal šiuolaikinį supratimą. Nors tai labiau [[bliuzas]], bet jau su ryškia ritmika ir visiškai dominuojančiomis [[gitaros|gitaromis]], kad ir negreitu tempu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Šis gabalas dar garsus ir tuo, kad jis tapo pirmuoju ever, vieninteliu ir matomai paskutiniu ever grynai instrumentiniu (jokio teksto neturinčiu) gabalu, kuris buvo uždraustas [[JAV]] radijo stočių transliacijose. O draudimas kilo iš to, kad kažkam pasivaideno, kad žodis &amp;quot;rumble&amp;quot; (dundėjimas) esą reiškia kokį tai nusikalstamumą. Nors gabalas buvo pavadintas tiesiog pagal tą garsą, kokie tai [[tyra moralė|tyros moralės]] sergėtojai nusprendė, kad čia kažkoksai [[žargonas]], reiškiantis mafijos gaujų kovas. Dar labiau juos paveikė tai, kad gabalas išties skambėjo neįprastai, įspūdingai ir dundančiai, tai draudėjai dėl to ir pačioje muzikoje išgirdo kokį tai užslėptą smurtą ir kriminalą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Trumpai tariant, [[durniai]] ir lieka durniais, o štai gabalas įėjo į [[Rock]] muzikos istoriją.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Šiais laikais daugelis mokinasi šitos dainos, kaip istorinės ir kartu nesunkiai sugrojamos, nuo kurios verta pradėti mokymąsi groti [[elektrinė gitara|elektrine gitara]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Link_wray_rumble.jpg&amp;diff=96778</id>
		<title>Vaizdas:Link wray rumble.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Link_wray_rumble.jpg&amp;diff=96778"/>
		<updated>2026-11-13T12:35:55Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Elektrin%C4%97_gitara&amp;diff=96777</id>
		<title>Elektrinė gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Elektrin%C4%97_gitara&amp;diff=96777"/>
		<updated>2026-11-13T12:26:55Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Elektriniu_gitaru_tipai_stratocaster_telecaster_les_paul_sg_superstrat.jpg|500px|thumb|right|Šiais laikais populiariausi elektrinių gitarų tipai, iš kairės į dešinę: [[Stratocaster]], [[Telecaster]], [[Les Paul]], [[SG]], [[Superstrat]]. Realiai tai visos šitos gitaros dauguma atžvilgių panašios ir grojimo bei garso skirtumus nusakyti galėtų matyt tik profesionalus muzikantas.]]&lt;br /&gt;
'''Elektrinė gitara''' - tai tokia [[gitara]], kur garsą tiesiogiai skleidžia ne stygos, o garsiakalbis - žodžiu, garsas išgaunamas jau ne mechaniniu būdu, kaip įprasta tradicinėms gitaroms, o elektroniniu būdu, per elektronines schemas. Kadangi elektrinių gitarų garsas paskleidžiamas ne tiesiogiai, o per visokias signalą apdirbančias elektrines grandines, tai dėl to gitara ima skambėti smarkiai kitaip.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pirma plieninių [[gitaros stygos|gitaros stygų]] virpesiai sužadina elektros sroves mažytėse ritėse, tada tas elektrinis signalas paduodamas į [[stiprintuvas|stiprintuvą]] ir o jau tada perduodamas į garsiakalbį. Tarpe tarp gitaros ir stiprintuvo neretai gali būti pastatomi visokie [[gitariniai pedalai]] - specialios schemos, kurios duoda įvairius garso efektus. Gi tuo tarpu stiprintuvas ir garsiakalbis dažnai sukišami į vieną dėžę, vadinamą [[gitarinis kubas|gitariniu kubu]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, gaunasi instrumentas, kuris signalą generuoja iš stygų, kaip ir įprasta gitara, bet bendrai tai garsą skleidžia elektriniu būdu. Kadangi korpuso akustinės savybės čia jokios įtakos nedaro, tai kalbos apie kažkokius ten garso skirtumus, medienos rūšis ir panašiai - didesne dalimi tėra eiliniai [[pezalai]], iš tos pat serijos, kaip apie stebuklingai garsą gerinančius [[audiofiliniai kabeliai|audiofilinius kabelius]]. Išties tai gerai grojančią elektrinę gitarą galima padaryti iš kokios nors taburetės ar stalo lentų, bile tik stygos stabiliai reguliuotųsi ir garso nuėmėjai būtų padorūs.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Geras patarimas: jei tik pradedate mokytis groti elektrine gitara, bene geriausias viso ko pasirinmkimas yra išmokti [[Rumble]] - tai tas gabalas nuo kurio prasidėjo [[Hard Rock]], o ir bendrai [[Rock]] muzika, ir jis yra lėtas, tačiau turi savyje esminius dalykus, kurių verta mokytis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Grojimo elektrine gitara specifika ==&lt;br /&gt;
Pagal grojimą elektrinė gitara labai skiriasi nuo visokių akustinių ar klasikinių gitarų, nes stygos skamba labai ilgai ir, negana to, dar ir pačios susižadina. Tai todėl dažniau naudojami ne akordai, o grojama viena ar dviem kuriom nors stygomis, išrankiojant natas, arba penktais akordais (dar kartais vadinami galios akordais ir panašiai). Toks grojimas paprastomis gitaromis sunkiai įmanomas, o ir beprasmis. Kažkiek panašumų dėl ilgai trunkančio stygų skambesio dar turi amerikoniškos [[akustinės gitaros]], bet jos visgi artimesnės klasikinėms gitaroms, nei elektrinėms.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vienas iš tų gebėjimų, kurių beveik neprireikia, grojant [[klasikinė gitara|klasikine gitara]], yra stygų gesinimas, kurio mokytis reikia daug ir gana sunkiai. Grojant elektrine gitara, stygas gesinti reikia beveik nuolat, ir gesinimas vyksta keturiais skirtingais būdais:&lt;br /&gt;
* Dešinės, grojančios rankos delno kraštu, švelniai liečiant juo stygas įvairiose vietose&lt;br /&gt;
* Kairės rankos mažuoju, o kartais ir kitais pirštais, irgi švelniai liečiant stygas&lt;br /&gt;
* Pirštais, esančiais aplink įspaustą stygą ar akordą, gesinant gretimas stygas&lt;br /&gt;
* Naudojant specialų stygų slopintuvą, kuris užrišamas grifo viršuje, ant pirmos fretos&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kodėl tai vadinama kaip gesinimas? O todėl, kad grojimas, leidžiant garsą, yra deginimas. Tai vat tas garso slopinimas yra gesinimas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Elektrinių gitarų rūšys ==&lt;br /&gt;
Paprastai elektrinės gitaros skirstomos į tris rūšis:&lt;br /&gt;
* [[Solinės gitaros]]&lt;br /&gt;
* [[Ritminės gitaros]]&lt;br /&gt;
* [[Bosinės gitaros]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Būna dar ir [[elektroakustinės gitaros]], kurios irgi gali perduoti garsą į stiprintuvą, o taip pat gali turėti netgi ir normalų elektromagnetinį garso nuėmėją, bet jos visgi priskiriamos akustinėms gitaroms.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Praktikoje pavieniui elektrinė gitara yra beprasmis instrumentas, neskleidžiantis garsų. Tiksliau, lyg ir skleidžiantis, bet taip tyliai ir prastai, kad apie tai nėra net prasmės kalbėti. Realus elektrinės gitaros skambėjimas reiškiasi kartu su [[gitariniai pedalai|gitariniais pedalais]] ir [[gitariniai kubai|gitariniais kubais]]. Tik kartu su tais vat papildomais įrenginiais elektrinė gitara ir duoda tą savo elektrinį garsą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Elektrinės gitaros dar skirstomos pagal korpuso ir konstrukcijos tipus, iš kurių matyt žinomiausi yra tokie (beje, būdingi ir bosinėms, ir įprastoms gitaroms). Gal žinomiausi variantai yra tokie:&lt;br /&gt;
* [[Archtopinė gitara]]&lt;br /&gt;
* [[Esquire]]&lt;br /&gt;
* [[Telecaster]]&lt;br /&gt;
* [[Stratocaster]]&lt;br /&gt;
* [[Flying V]]&lt;br /&gt;
* [[Warlock guitar]]&lt;br /&gt;
* [[Hofner]]&lt;br /&gt;
* [[Les Paul]]&lt;br /&gt;
* [[Superstrat]]&lt;br /&gt;
* [[SG]]&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Kai kurie elektrinės gitaros mechanizmai ==&lt;br /&gt;
Elektrinė gitara smarkiai skiriasi nuo įprastos, nes daugelį garso savybių ir visokių efektų sukelia tam tikri elektroniniai mechanizmai. Jų dėka tos gitaros ir skamba taip smarkiai kitaip, negu paprastos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visų pirma, ko nežino netgi kai kurie gitaristai - kai grojama elektrine gitara, tai ne šiaip sau garsinis signalas iš nuėmėjo siunčiamas į stiprintuvą ir garsiakalbį. Viskas sudėtingiau, nes beveik visada naudojamas [[teigiamas grįžtamasis ryšys]] (paprastai jį reguliuoja rankenėlė &amp;quot;Gain&amp;quot;) ir [[automatinis stiprinimo reguliavimas]] (paprastai jį reguliuoja su &amp;quot;Gain&amp;quot; susieta rankenėlė &amp;quot;Volume&amp;quot;). Būtent tai yra du esminiai elektrinės gitaros mechanizmai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Teigiamas grįžtamasis ryšys reiškia, kad [[gitarinis kubas|gitariniame kube]] netgi labai silpnas iš gitaros gaunamas signalas yra nepaprastai sustiprinamas, nes dalis signalo iš stiprintuvo išėjimo paduodama vėl į stiprintuvo įėjimą ir taip užsisuka ciklu, vis stiprėdamas. Kartais jautrumas gali būti padarytas toks didelis, kad netgi pūstelėjimas į stygą jau sukeltų tą tipišką elektrinės gitaros garsą. Tokio stiprinimo dėka elektrinė gitara gali stygos garsą laikyti labai ilgai, bent kelis kartus ilgiau, nei įprasta akustinė.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Automatinis stiprinimo reguliavimas reiškia, kad per stiprus gitaros garsas yra stiprintuve automatiškai stiprinamas mažiau, per [[neigiamas grįžtamasis ryšys|neigiamo grįžtamojo ryšio]] grandinę, esančią galutinėse stiprintuvo pakopose. Tai reiškia, kad galima gauti gražų garsą (be apipjaustymo tipo iškraipymų), kuris būtų visiškai stabilus, nestiprėjantis ir nesilpnėjantis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Štai šitie du elektroniniai mechanizmai sudaro patį elektrinių gitarų pagrindą, nes jų dėka galima gauti ir galingą, ir tolygiai ilgai skambantį garsą. Visa kita - tai jau papildomi, visokiems geresniems efektams skirti priedai, kurie šiais laikais yra visiškai būtini, bet visvien jie yra antriniai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Kas išrado elektrinę gitarą? ==&lt;br /&gt;
Elektrinės gitaros išradimas buvo gan komplikuotas procesas - prasidėjo viskas nuo to, kad anoksai amerikonų pramonininkas Adolph Rickenbacker norėjo gaminti muzikos instrumentus, o konkrečiau gitaras. Gi jo vienas draugas buvo toksai George Beauchamp, gitaristas, kuris iki tol dirbo su [[Dobro]] kompanija ir visokiomis [[rezonatorinė gitara|rezonatorinėmis gitaromis]]. Tai tasai bandė išrasti kažkokį tai būdą, kaip be mikrofono nuimti garsą tiesiai nuo gitaros stygos, kad jį būtų galima paduoti į [[radijo imtuvas|radijo imtuvą]], o jau šis garsą skleistų per garsiakalbį - taip galima būtų gauti dešimtis ar šimtus kartų didesnį garsumą. Tas ir išrado elektromagnetinį nuėmėją - tik tasai buvo labai prastas ir realiai netinkamas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Gi tada jau tas Adolph Rickenbacker surado kitą inžinierių, tokį Harry Watson, kuris išsprendė esmines problemas su garso nuėmėju. Na, o jau tada Adolph Rickenbacker davedė instrumentą iki gamybos, įkūrė [[Rickenbacker]] kompaniją ir [[1931]] metais paleido gitarą į apyvartą, pavadintą kaip &amp;quot;Rikenbakerio keptuvė&amp;quot; (&amp;quot;Rickenbacker's frying pan&amp;quot;). Tokį pavadinimą gitara gavo dėl to, kad buvo apvali, keptuvės formos. Beje, ta [[Rickenbacker]] kompanija gyvuoja iki šiolei, ir vis dar gamina elektrines gitaras. Labai nepigios gitaros.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kiek vėliau daugelis gamintojų bandė tą Rickenbacker gitarą patobulinti - taip atsirado žymiai geresni stiprintuvai, [[gitarų pedalai]], o ir pačios gitaros patobulėjo. Galų gale, jau [[1954]] metais [[Fender]] firma išleido pirmą tokią elektrinę gitarą, kuri jau buvo visiškai kaip dabartinės - pirmiausiai [[Telecaster]], o paskui ir [[Stratocaster]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Jei kabinsim gitarų evoliucijos istoriją ir tai, kaip keitėsi jų konstrukciją, tai šiuolaikinės elektrinės gitaros ir jų grojimo būdai yra kilę iš [[rezonatorinės gitaros|rezonatorinių gitarų]] ir [[archtopinės gitaros|archtopinių gitarų]], o ir tos, ir anos, savo ruožtu - iš [[akustinės gitaros|akustinių gitarų]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, iš visų įprastų gitarų elektrinėms artimiausios yra būtent [[akustinės gitaros]], nes čia yra ir pakankamai panašūs, siauresni ir kiek gaubti grifai, ir panašios stygos (išties tai dažnai naudojamos tiesiog tos pačios, bile tik plieninės būtų). Galų gale, ir pati akustinė gitara pasižymi ilgu stygos skambėjimu, dėl ko grojant tas stygas reikia tarpais gesinti, ko beveik niekad neprireikia [[klasikinės gitaros|klasikinių gitarų]] atveju.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Rumble&amp;diff=96776</id>
		<title>Rumble</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Rumble&amp;diff=96776"/>
		<updated>2026-11-13T11:15:30Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Rumble''' - tokio atlikėjo Link Wray gabalas, išleistas kažkada [[1958]] metais, yra laikomas faktiškai pirmu [[Rock]], o kartu ir [[Hard Rock]] muzikos gabalu pagal šiuolaikinį supratimą. Nors tai labiau [[bliuzas]], bet jau su ryškia ritmika ir visiškai dominuojančiomis [[gitaros|gitaromis]], kad ir negreitu tempu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Šis gabalas dar garsus ir tuo, kad jis tapo pirmuoju ever, vieninteliu ir matomai paskutiniu ever grynai instrumentiniu (jokio teksto neturinčiu) gabalu, kuris buvo uždraustas [[JAV]] radijo stočių transliacijose. O draudimas kilo iš to, kad kažkam pasivaideno, kad žodis &amp;quot;rumble&amp;quot; (dundėjimas) esą reiškia kokį tai nusikalstamumą. Nors gabalas buvo pavadintas tiesiog pagal tą garsą, kokie tai [[tyra moralė|tyros moralės]] sergėtojai nusprendė, kad čia kažkoksai [[žargonas]], reiškiantis mafijos gaujų kovas. Dar labiau juos paveikė tai, kad gabalas išties skambėjo neįprastai, įspūdingai ir dundančiai, tai draudėjai dėl to ir pačioje muzikoje išgirdo kokį tai užslėptą smurtą ir kriminalą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Trumpai tariant, [[durniai]] ir lieka durniais, o štai gabalas įėjo į [[Rock]] muzikos istoriją.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Šiais laikais daugelis mokinasi šitos dainos, kaip istorinės ir kartu nesunkiai sugrojamos, nuo kurios verta pradėti mokymąsi groti [[elektrinė gitara|elektrine gitara]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Superkondensatorius&amp;diff=96775</id>
		<title>Superkondensatorius</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Superkondensatorius&amp;diff=96775"/>
		<updated>2026-11-13T10:29:13Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Maxwell_superkondensatorius.jpg|500px|thumb|right|Čia toksai [[Maxwell]] kompanijos gaminamas superkondensatorius, kurio elektrinė talpa maždaug kaip vienos AA dydžio baterijos. Bet užtat visą tą energiją jis gali atiduoti tiesiog akimirksniu.]]&lt;br /&gt;
'''Superkondensatorius''' - tai tokios didelės talpos [[kondensatorius]], kad jo energijos pakaktų įvairių praktinių įrenginių maitinimui, t.y., kad kondensatorių būtų galima naudoti vietoje [[akumuliatorius|akumuliatoriaus]]. Skirtingai nuo akumuliatorių, superkondensatoriai gali būti pakrauti per ne per valandas, o per sekundes ar dar greičiau - bile tik juos kraunantys laidai nuo srovės nesudegtų. Iškrauti irgi gali būti per sekundes ar greičiau, taip atiduodami milžiniškus kiekius energijos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Superkondensatoriais praktikoje tampa tik elektrolitiniai kondensatoriai, nes tik šiųjų talpa pasiekia tą talpos lygį, kuris būtų pritaikomas kokių nors elektroninių ar elektros prietaisų maitinimui. Tokio lygio kondensatoriai dar prieš kelis dešimtmečius buvo nagrinėjami daugiau kaip teorinis dalykas ir praktikoje užimdavo didžiules talpas. Tačiau paskutiniu metu jau yra atsiradę ir superkondensatorių, kurių energetinė talpa pagal svorį ir tūrį gali lygintis su gan prastomis akumuliatorių baterijomis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Praktikoje reikšmę turi tik superkondensatoriai, kurių talpa matuojama bent jau [[faradas|faradais]], o tai yra nelabai dažnas atvejis - vienas faradas jau reiškia milžiniškos, įprastoje elektronikoje mažai kam pritaikomos talpos [[kondensatorius|kondensatorius]]. Netgi vieno milifarado kondensatoriai įprastoje elektronikoje jau pasitaiko ne taip jau dažnai, nes dažniausiai tokios didelės talpos neprireikia.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bandant palyginti superkondensatoriaus talpą su [[baterija]], skaičiai gaunasi maždaug tokie:&lt;br /&gt;
* 1 faradas - maždaug atitinka 0,4 miliampervalandės&lt;br /&gt;
* 3000 faradų - maždaug atitinka 1250 ampervalandžių&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
T.y., milžiniškos 3000 faradų talpos superkondensatorius atitinka gana prastos AA formato akumuliatorinės baterijos talpą. Kokios nors geros [[Japonija|Japoniškos]] firmos, pvz., Kyocera gamintas 3000 faradų talpos superkondensatorius kainuoja apie 65 eurus, sveria apie 650 gramų, yra 6 centimetrų skersmens ir 14 centimetrų ilgio [[cilindras]] su dviem išvadais. Daugelis kitose kompanijose gaminamų superkondensatorių prie tos pat talpos būna dar kelis kart didesni ir sunkesni, bet užtat kainuoja pigiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai visgi nors superkondensatoriai ir būna dideli, bet jau bent sulyginami su ta kokia nors baterija. Bet kadangi gali visą energiją atiduoti akimirksniu, tai tos talpos pakanka, kad suveiktų kaip koks suvirinimo aparatas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kol kas dažniausiai superkondensatoriai naudojami keliose srityse:&lt;br /&gt;
* Kaip papildymas akumuliatorių baterijoms elektromobiliuose, kai reikia staigiai atiduoti labai daug energijos į variklius arba sukaupti daug energijos stabdant&lt;br /&gt;
* Įvairiose kitose srityse, irgi energijos buferizavimui, kur tik gali prireikti&lt;br /&gt;
* Visokiuose maitinimo šaltiniuose, kad sugertų įtampos šuolius ar kompensuotų staigius kritimus&lt;br /&gt;
* Aukštos energijos impulsinių įrenginių maitinimui, pvz., [[lazeris|lazeriams]] ar [[Gauso pabūklas|Gauso pabūklams]] maitinti&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Detalės]]&lt;br /&gt;
[[Category:Elektronika]]&lt;br /&gt;
[[Category:Įranga]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitaros_styg%C5%B3_derinimas&amp;diff=96774</id>
		<title>Gitaros stygų derinimas</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Gitaros_styg%C5%B3_derinimas&amp;diff=96774"/>
		<updated>2026-11-12T21:43:16Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Nukreipiama į Gitaros derinimas&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Gitaros derinimas]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Bossa_nova&amp;diff=96773</id>
		<title>Bossa nova</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Bossa_nova&amp;diff=96773"/>
		<updated>2026-11-12T21:42:24Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Bossa nova''' - toksai muzikos stilius, gana specifiškas mišinys iš labai relaksinio [[džiazas|džiazo]] ir [[samba|sambos]], atsiradęs [[Brazilija|Brazilijoje]] apie kokius tai 195x metus, išplitęs ten visokiuose [[naktiniai klubai|naktiniuose klubuose]], o vėliau prasimušęs ir į visokias kitas šalis. Šiuo metu bossa nova (lietuviai paprastai rašo su viena [[s]], kaip &amp;quot;bosa nova&amp;quot; ar išvis kaip vieną žodį - &amp;quot;bosanova&amp;quot;) yra toksai gana ribotuose sluoksniuose populiarus stilius.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pagal prasmę, išvertus iš braziliško [[portugalų kalba|portugalų kalbos]] varianto, &amp;quot;bossa nova&amp;quot; maždaug reiškia &amp;quot;''nauja banga''&amp;quot;, &amp;quot;''nauja nuotaika''&amp;quot; ar &amp;quot;''nauja energija''&amp;quot;, bet tikslus vertimas sunkiai galimas, nes tas žodis &amp;quot;''bossa''&amp;quot; labai jau neapibrėžtas ir neaiškus.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vienas iš ryškesnių bosa novos skirtumų nuo džiazo ar sabos - kad ją gali groti mažai atlikėjų, kartais netgi pavienis gitaristas, kas nelabai gautųsi, jei bandytume groti [[džiazas|džiazą]] ar [[samba|sambą]]. Kitą vertus, dažniausiai visgi bosa nova grojama kelių žmonių grupelėmis, kur būna ir koks nors [[saksofonas]], [[kontrabosas]] ir [[mušamieji]] - [[būgnai]] ar [[metalofonas]] ar dar kas nors. Kokios nors [[gitara|gitaros]] gali net ir nebūti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visas grojimas būna tylus, ramus, bet visgi ritmiškas ir su šiokiu tokiu tempu, pagal kurį galima šokti. Tiesa, tokie šokiai pagal bosa novą būna ant geros ribos tarp šiaip šokimo ir erotinio glaustymosi bei trynimosi šlaunimis. Savo atsipalaidavimu ir ramybės pojūčiu bosa novos melodijos primena [[lietaus melodija|lietaus melodiją]], tik kad yra visgi kiek ritmiškesnės ir greitesnės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bossa nova ativru pavidalu prasidėjo apie [[1959]] metus, kai buvo išleistas filmas &amp;quot;Orfeu Negro&amp;quot; aka &amp;quot;Black Orpheus&amp;quot;. Filmas buvo gražus, bet tragiškas ir liūdnas (viskas ten baigėsi visiškai blogai), tačiau ten buvo keletas dainų, sugrotų kaip mišinys tarp [[samba]] ir [[džiazas|džiazo]], ir dainos tos buvo labai neblogos, daugelį žmonių užkabinusios. Itin populiarumo susilaukė tokia &amp;quot;Manha de Carneval&amp;quot;, užkabinusi publiką savo liūdna, bet labai atsipalaidavusia melodija. Štai taip paskui ir kilo tokia naujos muzikos banga.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Matyt garsiausias visų laikų bossa nova gabalas yra dainininkės Astrud Gilberto ir saksofonisto Stan Getz daina &amp;quot;The Girl From Ipanema&amp;quot;, išleista [[1964]]. Ne ką mažiau garsi ir tos pat Astrud Gilberto daina &amp;quot;Corcovado&amp;quot;, išleista [[1962]]. Na, dar taip pat klasikiniu tapęs tos pat Astrud Gilberto gabalas &amp;quot;Água de Beber&amp;quot;, išleistas [[1965]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Vienas geras patarimas, skirtas norintiems išmokti groti bosa nova stiliumi gitara: šis stilius turi ne tik keistoką ritmą, bet dar ir yra labai jautrus [[gitaros stygų derinimas|gitaros stygų derinimui]]. Priežastis yra tie keisti [[gitaros akordai]], kuriuose labai jaučiasi netgi nežymūs natų nuokrypiai. Taigi, prieš grojant bosa novą, stygas reikia susiderinti labai tiksliai - tik tada skambės išties gerai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Kategorija:Detal%C4%97s&amp;diff=96772</id>
		<title>Kategorija:Detalės</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Kategorija:Detal%C4%97s&amp;diff=96772"/>
		<updated>2026-11-12T14:13:54Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Naujas puslapis: Category:Įranga&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Category:Įranga]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Superkondensatorius&amp;diff=96771</id>
		<title>Superkondensatorius</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Superkondensatorius&amp;diff=96771"/>
		<updated>2026-11-12T14:13:32Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Naujas puslapis: Čia toksai [[Maxwell kompanijos gaminamas superkondensatorius, kurio elektrinė talpa maždaug kaip vienos AA dydžio baterijos. Bet užtat visą tą energiją jis gali atiduoti tiesiog akimirksniu.]] '''Superkondensatorius''' - tai tokios didelės talpos kondensatorius, kad jo energijos pakaktų įvairių praktinių įrenginių maitinimui, t.y., kad kondensatorių būtų galima naudoti vietoje akumuliator...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Maxwell_superkondensatorius.jpg|500px|thumb|right|Čia toksai [[Maxwell]] kompanijos gaminamas superkondensatorius, kurio elektrinė talpa maždaug kaip vienos AA dydžio baterijos. Bet užtat visą tą energiją jis gali atiduoti tiesiog akimirksniu.]]&lt;br /&gt;
'''Superkondensatorius''' - tai tokios didelės talpos [[kondensatorius]], kad jo energijos pakaktų įvairių praktinių įrenginių maitinimui, t.y., kad kondensatorių būtų galima naudoti vietoje [[akumuliatorius|akumuliatoriaus]]. Skirtingai nuo akumuliatorių, superkondensatoriai gali būti pakrauti per ne per valandas, o per sekundes ar dar greičiau - bile tik juos kraunantys laidai nuo srovės nesudegtų. Iškrauti irgi gali būti per sekundes ar greičiau, taip atiduodami milžiniškus kiekius energijos.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Superkondensatoriais praktikoje tampa tik elektrolitiniai kondensatoriai, nes tik šiųjų talpa pasiekia tą talpos lygį, kuris būtų pritaikomas kokių nors elektroninių ar elektros prietaisų maitinimui. Tokio lygio kondensatoriai dar prieš kelis dešimtmečius buvo nagrinėjami daugiau kaip teorinis dalykas ir praktikoje užimdavo didžiules talpas. Tačiau paskutiniu metu jau yra atsiradę ir superkondensatorių, kurių energetinė talpa pagal svorį ir tūrį gali lygintis su gan prastomis akumuliatorių baterijomis.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Praktikoje reikšmę turi tik superkondensatoriai, kurių talpa matuojama bent jau [[faradas|faradais]], o tai yra nelabai dažnas atvejis - vienas faradas jau reiškia milžiniškos, įprastoje elektronikoje mažai kam pritaikomos talpos [[kondensatorius|kondensatorius]]. Netgi vieno milifarado kondensatoriai įprastoje elektronikoje jau pasitaiko ne taip jau dažnai, nes dažniausiai tokios didelės talpos neprireikia.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bandant palyginti superkondensatoriaus talpą su [[baterija]], skaičiai gaunasi maždaug tokie:&lt;br /&gt;
* 1 faradas - maždaug atitinka 0,4 miliampervalandės&lt;br /&gt;
* 3000 faradų - maždaug atitinka 1250 ampervalandžių&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
T.y., milžiniškos 3000 faradų talpos superkondensatorius atitinka gana prastos AA formato akumuliatorinės baterijos talpą. Kokios nors geros [[Japonija|Japoniškos]] firmos, pvz., Kyocera gamintas 3000 faradų talpos superkondensatorius kainuoja apie 65 eurus, sveria apie 650 gramų, yra 6 centimetrų skersmens ir 14 centimetrų ilgio [[cilindras]] su dviem išvadais. Daugelis kitose kompanijose gaminamų superkondensatorių prie tos pat talpos būna dar kelis kart didesni ir sunkesni, bet užtat kainuoja pigiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai visgi nors superkondensatoriai ir būna dideli, bet jau bent sulyginami su ta kokia nors baterija. Bet kadangi gali visą energiją atiduoti akimirksniu, tai tos talpos pakanka, kad suveiktų kaip koks suvirinimo aparatas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kol kas dažniausiai superkondensatoriai naudojami keliose srityse:&lt;br /&gt;
* Kaip papildymas akumuliatorių baterijoms elektromobiliuose, kai reikia staigiai atiduoti labai daug energijos į variklius arba sukaupti daug energijos stabdant&lt;br /&gt;
* Įvairiose kitose srityse, irgi energijos buferizavimui, kur tik gali prireikti&lt;br /&gt;
* Visokiuose maitinimo šaltiniuose, kad sugertų įtampos šuolius ar kompensuotų staigius kritimus&lt;br /&gt;
* Aukštos energijos įrenginių maitinimui, pvz., [[lazeris|lazeriams]] ar [[Gauso pabūklas|Gauso pabūklams]] maitinti&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Detalės]]&lt;br /&gt;
[[Category:Elektronika]]&lt;br /&gt;
[[Category:Įranga]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Maxwell_superkondensatorius.jpg&amp;diff=96770</id>
		<title>Vaizdas:Maxwell superkondensatorius.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Maxwell_superkondensatorius.jpg&amp;diff=96770"/>
		<updated>2026-11-12T14:04:55Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Dvylikastyg%C4%97s_gitaros&amp;diff=96768</id>
		<title>Dvylikastygės gitaros</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Dvylikastyg%C4%97s_gitaros&amp;diff=96768"/>
		<updated>2026-11-12T12:58:14Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Nukreipiama į Dvylikastygė gitara&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;#redirect [[Dvylikastygė gitara]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Akustin%C4%97_gitara&amp;diff=96767</id>
		<title>Akustinė gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Akustin%C4%97_gitara&amp;diff=96767"/>
		<updated>2026-11-12T12:57:56Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Fender_akustine_gitara.webp|450px|thumb|right|Nebloga ir visai nebrangi, poros šimtų net nekainuojanti [[Fender]] firmos akustinė gitara. Ryškiausiai pastebimas skirtumas nuo senovinių gitarų - grifo galva, kur kiekviena styga gauna po mažą ploną skersinį velenėlį, gerokai labiau pritaikytą aukštiems įtempimams. Iš nuotraukos sunkoka suvokti, bet grifas yra gerokai siauresnis, o tarpai tarp stygų daug mažesni, nei klasikinėse gitarose.]]&lt;br /&gt;
'''Akustinė gitara''' - tai, vieną vertus, tiesiog šiuolaikinė moderni akustinė [[gitara]], turinti geriausias visokių gitarų savybes - gerą garsą, gerą grifą, gerai skambančias [[gitaros stygos|gitaros stygas]] ir pakankamai paprastą, tačiau tvirtą konstrukciją, galinčią atlaikyti dideles stygų sukurtas apkrovas. Antrą vertus, tai tiesiog bendrai bet kuri gitara, kuri nėra [[elektrinė gitara]]. Atskirą akustinių gitarų kategoriją sudaro [[archtopinės gitaros]], o dar kitą kategoriją - [[dvylikastygės gitaros]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Čia reikia pasakyti, kad akivaizdžiai muzikantai visiškai neraukia [[aibių teorija|aibių teorijoje]] ir nesusigaudo, kas yra motininė aibė, o kas yra poaibis, o kas yra persikertančios aibės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai siaurąja prasme akustinė gitara yra panašiai kaip [[klasikinė gitara]], tačiau turinti grifą, panašų į elektrinės gitaros - truputį gaubtą, gana siaurą, su smarkiai įtemptomis plieninėmis [[gitaros stygos|gitaros stygomis]], kurios dėl savo gan didelės masės ir aukšto įtempimo turi didelę energiją ir gali groti visai garsiai. Tuo tarpu gitaros korpusas yra toks, kaip [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]]. Šiuolaikinio tipo akustinę gitarą, turinčią plienines stygas, kažkada [[XIXa.]] viduryje išrado toksai [[C.F.Martin]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, akustinė gitara turi daug skardesnį, dangišku metalu skambantį balsą, aukštesnius obertonus, garsiau groja, ilgiau skamba - užtat muzikantai, ypač profesionalūs, labiau mėgsta būtent tokias gitaras. Tačiau kadangi grifas siauresnis, o stygos daug labiau įtemptos, išmokti groti tokiomis gitaromis trunka gerokai ilgiau, nei klasikinėmis. Esminės problemos - reikia kiek lankstesnių pirštų ir daug kietesnių [[mozoliai|mozolių]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dėl mažesnių tarpų tarp stygų, akustinė gitara yra daug geriau pritaikyta [[struminimas|struminimui]], tuo tarpu norint [[pikinimas|pikinti]], reikia daugiau pastangų ir paprastai dar ir [[brauktukas|brauktuko]]. Pirštais pataikyti į konkrečias stygas čia juntamai sunkiau, [[gitaros akordai]] irgi išimami sunkiau.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendrai tai akustines gitaras konstravę, o ir dabar jas tebegaminančios firmos laikosi požiūrio, kad nesvarbu tas muzikantas, bile tik gitara gerai skambėtų. Todėl gitaros grifų skirsniai būna tokio ilgio, kad normalus žmogus dėliodamas [[gitaros akordai|gitaros akordus]], išsilaužytų pirštus, stygos tokios kietos, plonos ir įtemptos, kad tuos pirštus supjaustytų, o gitara būtų tokio didumo, kad į ją galima būtų šiaip nelabai didelio žmogaus lavoną sukišt. Tai groti tokiomis gitaromis nebūna malonumo. Bet užtat skamba labai gražiai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dar vienas skirtumas - kadangi stygos akustinėje gitaroje būna plieninės, daug didesne jėga įtemptos, tai tokia gitara turi būti tvirtesnė, o todėl ir sveria juntamai daugiau, negu klasikinė gitara. Eilinė klasikinė gitara nuo tokių stygų su tokiu įtempimu gali banaliai sulūžti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendrai tai nepatariam akustinės gitaros rinktis kaip pirmo instrumento mokymuisi. Pradėti geriau nuo [[klasikinė gitara|klasikinės gitaros]] arba nuo [[gitarėlė|gitarėlės]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Akustinių gitarų formos ir dydžiai ==&lt;br /&gt;
Dabartinę akustinių gitarų klasifikaciją didesne dalimi suformavo tokia [[Martin]] kompanija, kuri savo laiku tas akustines gitaras ir sukūrė, o taip pat papildė ir kažkiek kitų dydžių. Čia reikia suprasti vieną momentą, kuris dažnai neminimas - nors akustinės gitaros menkai tesiskiria nuo [[klasikinės gitaros|klasikinių gitarų]], vienoms ir kitoms naudojamos skirtingos klasifikacijos, kurios, kad būtų painiau, iš dalies persidengia, bet tik iš dalies. Tai akustinėms gitaroms galima atrasti dydžius, kur matuojama trupmenomis nuo pilno kūno, tuo tarpu akustinės gitaros turi savo klasifikaciją su pavadinimais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Akustinių gitarų formos ir dydžiai būna štai tokie, nuo didžiausio iki mažiausio:&lt;br /&gt;
* Jumbo - labai apvalainos storos ir didelės gitaros, kurių formą sukūrė [[Gibson]] kompanija, pasižymi itin sodriais žemais dažniais&lt;br /&gt;
* Dreadnought - liemens praktiškai neturinčios didelės gitaros, kurių formą sukūrė [[Martin]] kompanija, pasižymi gerokai stipresniais žemais dažniais, ryškiais bosais&lt;br /&gt;
* Auditorium - didesnė iš gan normalaus dydžio gitarų, turinti aiškų liemenį - atskira rūšis įvesta matyt tiesiog marketinginiais sumetimais, nes šiaip tai būtų Concert ir viskas&lt;br /&gt;
* Concert - tiesiog didelio dydžio gitara, turinti aiškų liemenį - matyt populiariausias didesnių gitarų variantas&lt;br /&gt;
* Parlor arba kambarinė - juntamai mažesnė ir plonesnė gitara, turinti itin ploną liemenį ir aukštesnį skambesį, nei kitos akustinės gitaros&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Be šių pavadinimų dar būna ir visokie Grand Concert, Grand Auditorium, Super Jumbo ir panašūs, tačiau jie paprastai skirti tiesiog tam, kad būtų menamai išskirta tipo dar geresnė instrumentų grupė, kur gitaros būtų dar tipo geriau skambančios, o realiai - tai kokiu nors cenimetru-dviem didesnės už kitas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Klasikinis ir mėgstamiausias akustinių gitarų variantas - tai Concert, nes jos ir taip jau didžiulės, skamba tiesiog puikiai, o dar labiau pagal dydžius augt - tai išties išsidirbinėjimas. Gi tuo tarpu Dreadnought ar didesnės gitaros - jos jau tokio dydžio, kad kaip sako netgi patys gamintojai - &amp;quot;''prie jų dydžio įmanoma prisitaikyti ir vidutinio ar smulkesnio sudėjimo žmonėms, jei pakankamai ilgai treniruosis''&amp;quot;.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Gitaros]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Dvylikastyg%C4%97_gitara&amp;diff=96766</id>
		<title>Dvylikastygė gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Dvylikastyg%C4%97_gitara&amp;diff=96766"/>
		<updated>2026-11-12T12:57:21Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Takamine_dvylikastyge_akustine_gitara_12_stygu.jpg|450px|thumb|right|Kuo puikiausia [[Takamine]] firmos dvylikastygė [[dreadnought]] formato gitara. Matosi, kad didelis grifas, daug jame suktukų, ir dvi kaištukų eilės ant tiltelio.]]&lt;br /&gt;
'''Dvylikastygė gitara''' - tai tiesiog tokia [[akustinė gitara]], kur vietoje [[6]] stygų yra [[12]], tiesiog sustatytos poromis. Praktiškai būna šešios stygos, kaip ir įprastoje [[gitara|gitaroje]], o šalimais, per kelis milimetrus nuo jų - dar po stygą. Paprastai ta&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paprastai dvylikastygės gitaros derinimas būna toksai pat, kaip ir paprastos šešiastygės, tik apatinės papildomos [[4]] stygos suderinamos taip, kad skambėtų oktava aukščiau, taip duodamos aukštesį ir, kaip čia išsireiškus, prabangesnį skambesį. Gi likusios [[2]] stygos derinamos unisonu, kad skambėtų taip pat, tačiau užtai duotų stipresnį garsą, dėl ko skambesys irgi pagerėja. Aišku, dėl to stygų pertekliaus gaunasi daug suktukų ir kaištukų stygoms, tai grifo galva pas šitas gitaras būna didelė, o tiltelis irgi su dviem kištukų eilėm.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Yra ir kitų [[niuansai|niuansų]] - kadangi stygų dvigubai daugiau, tai stygų įtampa, kuri tenka gitaros dekai ir grifui - irgi dvigubai didesnė. Iš to seka, kad grifas turi būti sunkesnis, o deka - storesnio medžio ir su daugiau sutvirtinimų. O kadangi būtent deka skleidžia garsą, tai sunkesnė deka reiškia, kad akustinės tos gitaros savybės būna blogesnės. O kad įtampa būtų mažesnė, tai dar ir grifas daromas trumpesnis, kad mažiau būtų galima tas stygas įtempti. Nu ir tada gaunasi truputį mažiau galimybių groti. Žodžiu, stygų perteklius duoda ir skambesio trūkumų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visgi tas perteklinis stygų kiekis ir jų energija duoda daugiau skambesiui, nei tie trūkumai, tai visgi tos dvylikastygės gitaros turi savo gerumo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dvylikastygės gitaros būna ir paprastos [[akustinės gitaros]], bet būna ir [[elektrinės gitaros]]. Visgi nėra jos per daug mėgstamos, nes jomis groti yra daug daugiau vargo, nei paprastomis, o efektas tik šiek tiek geresnis. Taigi, daugelis gitaristų tas dvylikastyges gitaras laiko išsidirbinėjimu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Dvylikastyg%C4%97_gitara&amp;diff=96765</id>
		<title>Dvylikastygė gitara</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Dvylikastyg%C4%97_gitara&amp;diff=96765"/>
		<updated>2026-11-12T12:56:30Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Takamine_dvylikastyge_akustine_gitara_12_stygu.jpg|450px|thumb|right|Kuo puikiausia [[Takamine]] firmos dvylikastygė [[dreadnought]] formato gitara. Matosi, kad didelis grifas, daug jame suktukų, ir dvi kaištukų eilės ant tiltelio.]]&lt;br /&gt;
'''Dvylikastygė gitara''' - tai tiesiog tokia, kur vietoje [[6]] stygų yra [[12]], tiesiog sustatytos poromis. Praktiškai būna šešios stygos, kaip ir įprastoje [[gitara|gitaroje]], o šalimais, per kelis milimetrus nuo jų - dar po stygą. Paprastai ta&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paprastai dvylikastygės gitaros derinimas būna toksai pat, kaip ir paprastos šešiastygės, tik apatinės papildomos [[4]] stygos suderinamos taip, kad skambėtų oktava aukščiau, taip duodamos aukštesį ir, kaip čia išsireiškus, prabangesnį skambesį. Gi likusios [[2]] stygos derinamos unisonu, kad skambėtų taip pat, tačiau užtai duotų stipresnį garsą, dėl ko skambesys irgi pagerėja. Aišku, dėl to stygų pertekliaus gaunasi daug suktukų ir kaištukų stygoms, tai grifo galva pas šitas gitaras būna didelė, o tiltelis irgi su dviem kištukų eilėm.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Yra ir kitų [[niuansai|niuansų]] - kadangi stygų dvigubai daugiau, tai stygų įtampa, kuri tenka gitaros dekai ir grifui - irgi dvigubai didesnė. Iš to seka, kad grifas turi būti sunkesnis, o deka - storesnio medžio ir su daugiau sutvirtinimų. O kadangi būtent deka skleidžia garsą, tai sunkesnė deka reiškia, kad akustinės tos gitaros savybės būna blogesnės. O kad įtampa būtų mažesnė, tai dar ir grifas daromas trumpesnis, kad mažiau būtų galima tas stygas įtempti. Nu ir tada gaunasi truputį mažiau galimybių groti. Žodžiu, stygų perteklius duoda ir skambesio trūkumų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visgi tas perteklinis stygų kiekis ir jų energija duoda daugiau skambesiui, nei tie trūkumai, tai visgi tos dvylikastygės gitaros turi savo gerumo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dvylikastygės gitaros būna ir paprastos [[akustinės gitaros]], bet būna ir [[elektrinės gitaros]]. Visgi nėra jos per daug mėgstamos, nes jomis groti yra daug daugiau vargo, nei paprastomis, o efektas tik šiek tiek geresnis. Taigi, daugelis gitaristų tas dvylikastyges gitaras laiko išsidirbinėjimu.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Takamine_dvylikastyge_akustine_gitara_12_stygu.jpg&amp;diff=96763</id>
		<title>Vaizdas:Takamine dvylikastyge akustine gitara 12 stygu.jpg</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Takamine_dvylikastyge_akustine_gitara_12_stygu.jpg&amp;diff=96763"/>
		<updated>2026-11-12T12:23:16Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Diablo&amp;diff=96752</id>
		<title>Diablo</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Diablo&amp;diff=96752"/>
		<updated>2026-11-11T22:35:19Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{Žaidimas&lt;br /&gt;
|Pavadinimas = Diablo&lt;br /&gt;
|Paveikslėlis = Diablo-i.jpg&lt;br /&gt;
|Gamintojas = Blizzard&lt;br /&gt;
|Leidėjas = Blizzard&lt;br /&gt;
|Platforma = PC, Playstation &lt;br /&gt;
|Išleidimo data = [[1997]]-[[2023]]&lt;br /&gt;
|Žanras = Quest&lt;br /&gt;
|Kalba = [[Anglų kalba]]&lt;br /&gt;
|Žaidėjai = Single, multi&lt;br /&gt;
|Tinklalapis =&lt;br /&gt;
}}&lt;br /&gt;
'''Diablo''' - toksai seniai seniai išleistas [[geimas]], kuris labai populiarus buvo, nes visiems labai patiko [[satanizmas]], kurio tenai buvo pilna. Pirmos versijos stebino aniems laikams nepaprastai įspūdingais video intro ir kažkokiu giliu ir nenormaliu misticizmu, ištrauktu iš kažkokių senovinių knygų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Originaliai Diablo atsirado apie kokius [[1997]] metus, kai kažkokios firmos kažkoks programeris ant bajerio padarė geimą iš vieno levelio, kur viskas buvo [[Šėtonas|Šėtono]] garbinimas kažkoks. Tai visi ofise pradėjo šitą geimą žaist, tada vadovybė pamatė, kad kažkokį konkurentų ar tai kokį tai neaiškų geimą visi žaidždia ir pradėjo aiškintis, kas ir kaip. Paaiškėjo, kad sava kūryba. Tą savą kūrybą praplėte ir paleido, per daug nesitikėdami, tačiau netyčiukais gavosi didžiausias tų metų geimingo topas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Per daugelį metų vėliau Diablo susilaukė daugelio kitų versijų, tačiau kiekvienoje po truputį vis tolo ir tolo nuo seno geimo pagal savo siužetą ir pagal savo žaidimo pobūdį. Galų gale, jau visai naujose versijose pasaulis yra kažkoksai visai svetimas, o žaidimas - ne tiek su siužetu, kiek [[multiplejeris]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visokie [[seni perdylos]], kurie gyveno jau tais priešistoriniais laikais, kai buvo išleistas pirmasis Diablo, vis aiškina, kad dabartinis Diablo esąs kažkoks ne toks, nes ir su siužetu kažkas negerai, ir [[satanizmas]] kažkoks netikras, ir bažnyčios ne krikščioniškos, o neaišku kokios, ir taip toliau. Gi naujesni geimeriai, pradėję nuo Diablo III, pasakoja apie kažkokį Sanktuarijaus pasaulį ir nesupranta, ko tie seniai čia nori.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Seniai sako, kad geriausia ir vienintelė tikra versija buvo pirmas Diablo, nes tiktai tenai buvo iracionalus šėtoniškas misticizmas su mirtinu [[randomas|randomu]], kur žaidėjas galėjo pražūti požemiuose, netgi turėdamas kad ir patį geriausią įmanomą levelį, o taip pat leido turėti visokius įmanomus burtus visokiais įmanomais būdais. Geimo nevaldomumas ir rizikingumas labai keldavo adrenaliną, todėl buvo smagus, tačiau visiškai nesuprantamas [[autizmas|autistams]]. Kiti dar prideda, kad Diablo II irgi buvęs dar kažkiek daugmaž iš bėdos tikras, nes nors ir be randomo ir be teisės gauti svetimus skillsus, visgi bent jau satanistiškas kažkiek, ir žemietiškas - o pliusas dar ir tas, kad autistams suprantamas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visi satanizmai ilgainiui buvo nuneigti dėl [[politkorekcija|politkorekcijos]], nes negalima vaikus tokių dalykų mokyti. Taip pirmiausiai atsirado pasakojimai, esą čia šiaip kitas pasaulis su kitokia, išgalvota religija ir kitomis, išgalvotomis dievybėmis. Paskui atsirado ir paties Diablo istorijos perrašymai, kur jau buvo pasakojami kažkokie mitai apie tai, kaip firma esą pati ir sąmoningai kūrė tą geimą, ir taip toliau. Gi [[realas|realą]], aišku, po tiek metų išsiaiškinti bus sunku...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Deja, klasikinis Diablo I buvo išleistas taip seniai, kad jau vien jūzerio interfeisas tenai neįmanomas, todėl dabartiniams geimeriams tas geimas yra nepražaidžiamas. Tuo tarpu Diablo II visai įmanoma žaisti, o Blizzard neseniai išleido ir kažkokią ten atnaujintą versiją - jau trečią, o paskui - dar ir ketvirtą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tuo tarpu kiti Diablo geimai yra prakeikti, nes netikri, o juos žaidžia visokie [[arkados|arkadų]] mėgėjai, nes nereikia nei galvoti, nei siužeto žinoti, niekas tenai nesvarbu jiems. Tai jie nieko nesupranta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Diablo muzika ==&lt;br /&gt;
O dar labai visiems Diablo įsiminė savo [[muzika]] - Tristram tema, kurią parašė toksai Matt Uelmen. Muzika tokia būtų lyg ir foninė, bet prikaišiota [[velnio akordai|velnio akordų]], tai kelia labai neramų įspūdį ir kažkokios [[piktoji dvasia|piktosios dvasios]] pojūtį. Originaliai ta tema grojama [[dvylikastygė gitara|dvylikastyge gitara]] ir nors skamba pakankamai paprastai, išties tai smarkiai komplikuota, tai nedaugelis įstengia pilnai pagrot - dauguma, kas bando, teišmoksta pirmus kelis [[gitaros akordai|gitaros akordus]] ir sustoja.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Po Diablo II tasai Matt Uelmen paliko [[Blizzard]] kompaniją ir išėjo į kitur, o firma pasamdė kokį tai [[gaidys|gaidį]] ir naujose geimo versijose vietoje [[muzika|muzikos]] ėmė dėti kažkokį elektroninį šūdą. Tai, aišku, irgi smarkiai prisidėjo prie prarasto populiarumo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Beje, paradoksas, bet nors ta Tristramo tema buvo parašyta dvylikastygei gitarai, realiai joje naudojamos praktiškai išimtinai tik apatinės keturios stygų poros (arba tiesiog stygos, jei grosim [[šešiastygė gitara|šešiastyge gitara]]), o tai reiškia, kad visa ta tema geriausiai pritaikyta yra groti [[ukulėlė|ukulėle]]. Na, gal tik tiek, kad [[Low G]] derinimo prireiks.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Kažkoksai nesusijęs senas Diablo ==&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:diablnam.jpg|thumb|right|Diablo - po plėšikiškų darbų, pailsėt labai svarbu, gal kelialapį jam duosit.]]Piktasis batų pardavėjas. Tik lochotrono paveikti dibilai mano, kad tai kompiuterinis žaidimas. Nors ir yra toks &amp;quot;sukalkpelę&amp;quot; žaidimas, bet daugiausia, tai baisa-pabaisa, gruzinų tautos '''Jabal''', piktasis batų pardavėjas. Jis pirmas susitiko su rusų tauta, ir kai tie nuolankiai pasiūlė: &amp;quot;Vodka, nafta, balalaika.. tvoju matj&amp;quot;, Diablo (aiškiai supratęs) griežtai pasakė savo tautos pavadinimą. Na ir prasidėjo...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar toksai [[geimas]] buvo, tai irgi taip vadinosi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nesuprantame, kas čia per [[pardavimai]] vyksta ir kokie čia [[pardavėjai]] viską parašė...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Geimai]]&lt;br /&gt;
[[Category:Batai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Velnio_akordai&amp;diff=96751</id>
		<title>Velnio akordai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Velnio_akordai&amp;diff=96751"/>
		<updated>2026-11-11T22:21:20Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Uzdrausti_velnio_akordai.png|500px|thumb|right|Čia tiesiog keletas tokių paprastesnių uždraustų Velnio akordų variantų. Nesunkiai galit atrasti ir daugiau visokių.]]&lt;br /&gt;
'''Velnio akordai''' arba '''Šėtono akordai''', arba '''Uždrausti akordai''' - tai tokie akordai, kur skamba su labai stipriu, kraupumo jausmą keliančiu disonansu. Kaip mena nekurie muzikos istorikai, tai [[Viduramžiai|Viduramžiais]] daugelis publikos tikėjo, kad tokie garsai, keliantys kraupulį, galėjo iššaukti kokį tai [[Šėtonas|Šėtoną]] arba [[Piktoji Dvasia|Piktąją Dvasią]], tai todėl bijodavo. Atitinkamai, gavosi ir kokie tai pusiau formalūs draudimai tuos akordus naudoti muzikoje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paklausius gudresnių muzikantų, tai anie aiškina tada apie visokius tritonius, kurie yra per šešis pusžingsnius tarpusavy, ir kokius tai pusinius intervalus, bet iš to normalus žmogus nieko suprasti negali. Realiai gi Velnio akordas - tai tokia natų kombinacija, kur skamba baisiai. Tokių kombinacijų yra belenkiek daug, tai paprastai jų niekas net ir nevardina.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nors dabar daug kur kartojama, kad Viduramžiais esą tie Velnio akordai nebuvę draudžiamais ir kad tai esą mitas, išties tai nėra mitas, nes daugelis draudimų būdavo nerašyti, neformalūs. Taigi, tokius akordus galima būdavo naudoti nebent labai jau išimtinai. Kitu gi atveju dar atbėgs kokie [[kunigai]] už velnio muziką, nutemps pas [[Inkvizicija|Inkviziciją]], o jau tenai tai viskuo prisipažinsi. Tai toksai štai &amp;quot;nebuvo draudžiama&amp;quot;. Buvo draudžiama, tik ne visi draudimai ant popieriaus užrašyti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dabartiniais gi laikais tuos Velnio akordus kartais naudoja kokie nors metalistai, gi kaip sako senas draudimų tradicijas pirmoji sulaužė grupė [[Black Sabbath]], už ką anie irgi buvo smerkiami.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Naujųjų laikų istorija gi tokia - [[Tommy Iomi]], toksai [[Black Sabbath]] įkūrėjas ir gitaristas, prieš išleidžiant pirmą albumą sugebėjo atrasti keletą gerų akordų ir natų sekų, kurios kėlė labai nesveiko nerimo jausmą, tokį smarkiai nenormalų. Prie to dar prisidėjo atitinkamą melodiją dainuojantis [[Ozzy Osbourne]]. Tai štai taip ir gavosi pirmo Black Sabbath albumo &amp;quot;Black Sabbath&amp;quot; pirmasis gabalas - &amp;quot;Black Sabbath&amp;quot;. Na, ir kaip priklauso, dar ten dainavo apie [[Šėtonas|Šėtoną]], kaip jis ateina į [[Žemė|Žemę]] ir dabar jau bus šakės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai po to Black Sabbath buvo paskelbti visokiais satanistais, susilaukė visokių protestų, o per tai - tik papildomo populiarumo. Galų gale iš viso to išsivystė [[Heavy Metal]] muzika, katroji yra populiari ir daugelio mėgstama iki šiolei.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Po daugelio metų, kai kažkokia firma sukūrė [[Diablo]] žaidimą, tai tenai buvusi Tristram tema irgi buvo parašyta su velnio akordais. Tai irgi labai daugeliui įstrigo ir įspūdį padarė, nes kėlė tą jausmą, kad kažkur tai [[piktosios dvasios]] slankioja netoliese.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Negrokit Velnio akordų, nes dar Šėtonas ateis ir apsės!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Velnio_akordai&amp;diff=96750</id>
		<title>Velnio akordai</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Velnio_akordai&amp;diff=96750"/>
		<updated>2026-11-11T22:18:38Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Uzdrausti_velnio_akordai.png|500px|thumb|right|Čia tiesiog keletas tokių paprastesnių uždraustų Velnio akordų variantų. Nesunkiai galit atrasti ir daugiau visokių.]]&lt;br /&gt;
'''Velnio akordai''' arba '''Šėtono akordai''', arba '''Uždrausti akordai''' - tai tokie akordai, kur skamba su labai stipriu, kraupumo jausmą keliančiu disonansu. Kaip mena nekurie muzikos istorikai, tai [[Viduramžiai|Viduramžiais]] daugelis publikos tikėjo, kad tokie garsai, keliantys kraupulį, galėjo iššaukti kokį tai [[Šėtonas|Šėtoną]] arba [[Piktoji Dvasia|Piktąją Dvasią]], tai todėl bijodavo. Atitinkamai, gavosi ir kokie tai pusiau formalūs draudimai tuos akordus naudoti muzikoje.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Paklausius gudresnių muzikantų, tai anie aiškina tada apie visokius tritonius, kurie yra per šešis pusžingsnius tarpusavy, ir kokius tai pusinius intervalus, bet iš to normalus žmogus nieko suprasti negali. Realiai gi Velnio akordas - tai tokia natų kombinacija, kur skamba baisiai. Tokių kombinacijų yra belenkiek daug, tai paprastai jų niekas net ir nevardina.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nors dabar daug kur kartojama, kad Viduramžiais esą tie Velnio akordai nebuvę draudžiamais ir kad tai esą mitas, išties tai nėra mitas, nes daugelis draudimų būdavo nerašyti, neformalūs. Taigi, tokius akordus galima būdavo naudoti nebent labai jau išimtinai. Kitu gi atveju dar atbėgs kokie [[kunigai]] už velnio muziką, nutemps pas [[Inkvizicija|Inkviziciją]], o jau tenai tai viskuo prisipažinsi. Tai toksai štai &amp;quot;nebuvo draudžiama&amp;quot;. Buvo draudžiama, tik ne visi draudimai ant popieriaus užrašyti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dabartiniais gi laikais tuos Velnio akordus kartais naudoja kokie nors metalistai, gi kaip sako senas draudimų tradicijas pirmoji sulaužė grupė [[Black Sabbath]], už ką anie irgi buvo smerkiami.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Naujųjų laikų istorija gi tokia - [[Tommy Iomi]], toksai [[Black Sabbath]] įkūrėjas ir gitaristas, prieš išleidžiant pirmą albumą sugebėjo atrasti keletą gerų akordų ir natų sekų, kurios kėlė labai nesveiko nerimo jausmą, tokį smarkiai nenormalų. Prie to dar prisidėjo atitinkamą melodiją dainuojantis [[Ozzy Osbourne]]. Tai štai taip ir gavosi pirmo Black Sabbath albumo &amp;quot;Black Sabbath&amp;quot; pirmasis gabalas - &amp;quot;Black Sabbath&amp;quot;. Na, ir kaip priklauso, dar ten dainavo apie [[Šėtonas|Šėtoną]], kaip jis ateina į [[Žemė|Žemę]] ir dabar jau bus šakės.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tai po to Black Sabbath buvo paskelbti visokiais satanistais, susilaukė visokių protestų, o per tai - tik papildomo populiarumo. Galų gale iš viso to išsivystė [[Heavy Metal]] muzika, katroji yra populiari ir daugelio mėgstama iki šiolei.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Negrokit Velnio akordų, nes dar Šėtonas ateis ir apsės!&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Muzika]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Diablo&amp;diff=96749</id>
		<title>Diablo</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Diablo&amp;diff=96749"/>
		<updated>2026-11-11T22:18:06Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{Žaidimas&lt;br /&gt;
|Pavadinimas = Diablo&lt;br /&gt;
|Paveikslėlis = Diablo-i.jpg&lt;br /&gt;
|Gamintojas = Blizzard&lt;br /&gt;
|Leidėjas = Blizzard&lt;br /&gt;
|Platforma = PC, Playstation &lt;br /&gt;
|Išleidimo data = [[1997]]-[[2023]]&lt;br /&gt;
|Žanras = Quest&lt;br /&gt;
|Kalba = [[Anglų kalba]]&lt;br /&gt;
|Žaidėjai = Single, multi&lt;br /&gt;
|Tinklalapis =&lt;br /&gt;
}}&lt;br /&gt;
'''Diablo''' - toksai seniai seniai išleistas [[geimas]], kuris labai populiarus buvo, nes visiems labai patiko [[satanizmas]], kurio tenai buvo pilna. Pirmos versijos stebino aniems laikams nepaprastai įspūdingais video intro ir kažkokiu giliu ir nenormaliu misticizmu, ištrauktu iš kažkokių senovinių knygų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Originaliai Diablo atsirado apie kokius [[1997]] metus, kai kažkokios firmos kažkoks programeris ant bajerio padarė geimą iš vieno levelio, kur viskas buvo [[Šėtonas|Šėtono]] garbinimas kažkoks. Tai visi ofise pradėjo šitą geimą žaist, tada vadovybė pamatė, kad kažkokį konkurentų ar tai kokį tai neaiškų geimą visi žaidždia ir pradėjo aiškintis, kas ir kaip. Paaiškėjo, kad sava kūryba. Tą savą kūrybą praplėte ir paleido, per daug nesitikėdami, tačiau netyčiukais gavosi didžiausias tų metų geimingo topas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Per daugelį metų vėliau Diablo susilaukė daugelio kitų versijų, tačiau kiekvienoje po truputį vis tolo ir tolo nuo seno geimo pagal savo siužetą ir pagal savo žaidimo pobūdį. Galų gale, jau visai naujose versijose pasaulis yra kažkoksai visai svetimas, o žaidimas - ne tiek su siužetu, kiek [[multiplejeris]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visokie [[seni perdylos]], kurie gyveno jau tais priešistoriniais laikais, kai buvo išleistas pirmasis Diablo, vis aiškina, kad dabartinis Diablo esąs kažkoks ne toks, nes ir su siužetu kažkas negerai, ir [[satanizmas]] kažkoks netikras, ir bažnyčios ne krikščioniškos, o neaišku kokios, ir taip toliau. Gi naujesni geimeriai, pradėję nuo Diablo III, pasakoja apie kažkokį Sanktuarijaus pasaulį ir nesupranta, ko tie seniai čia nori.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Seniai sako, kad geriausia ir vienintelė tikra versija buvo pirmas Diablo, nes tiktai tenai buvo iracionalus šėtoniškas misticizmas su mirtinu [[randomas|randomu]], kur žaidėjas galėjo pražūti požemiuose, netgi turėdamas kad ir patį geriausią įmanomą levelį, o taip pat leido turėti visokius įmanomus burtus visokiais įmanomais būdais. Geimo nevaldomumas ir rizikingumas labai keldavo adrenaliną, todėl buvo smagus, tačiau visiškai nesuprantamas [[autizmas|autistams]]. Kiti dar prideda, kad Diablo II irgi buvęs dar kažkiek daugmaž iš bėdos tikras, nes nors ir be randomo ir be teisės gauti svetimus skillsus, visgi bent jau satanistiškas kažkiek, ir žemietiškas - o pliusas dar ir tas, kad autistams suprantamas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visi satanizmai ilgainiui buvo nuneigti dėl [[politkorekcija|politkorekcijos]], nes negalima vaikus tokių dalykų mokyti. Taip pirmiausiai atsirado pasakojimai, esą čia šiaip kitas pasaulis su kitokia, išgalvota religija ir kitomis, išgalvotomis dievybėmis. Paskui atsirado ir paties Diablo istorijos perrašymai, kur jau buvo pasakojami kažkokie mitai apie tai, kaip firma esą pati ir sąmoningai kūrė tą geimą, ir taip toliau. Gi [[realas|realą]], aišku, po tiek metų išsiaiškinti bus sunku...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Deja, klasikinis Diablo I buvo išleistas taip seniai, kad jau vien jūzerio interfeisas tenai neįmanomas, todėl dabartiniams geimeriams tas geimas yra nepražaidžiamas. Tuo tarpu Diablo II visai įmanoma žaisti, o Blizzard neseniai išleido ir kažkokią ten atnaujintą versiją - jau trečią, o paskui - dar ir ketvirtą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tuo tarpu kiti Diablo geimai yra prakeikti, nes netikri, o juos žaidžia visokie [[arkados|arkadų]] mėgėjai, nes nereikia nei galvoti, nei siužeto žinoti, niekas tenai nesvarbu jiems. Tai jie nieko nesupranta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Diablo muzika ==&lt;br /&gt;
O dar labai visiems Diablo įsiminė savo [[muzika]] - Tristram tema, kurią parašė toksai Matt Uelmen. Muzika tokia būtų lyg ir foninė, bet prikaišiota [[velnio akordai|velnio akordų]], tai kelia labai neramų įspūdį ir kažkokios [[piktoji dvasia|piktosios dvasios]] pojūtį. Originaliai ta tema grojama [[dvylikastygė gitara|dvylikastyge gitara]] ir nors skamba pakankamai paprastai, išties tai smarkiai komplikuota, tai nedaugelis įstengia pilnai pagrot - dauguma, kas bando, teišmoksta pirmus kelis [[gitaros akordai|gitaros akordus]] ir sustoja.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Po Diablo II tasai Matt Uelmen paliko [[Blizzard]] kompaniją ir išėjo į kitur, o firma pasamdė kokį tai [[gaidys|gaidį]] ir naujose geimo versijose vietoje [[muzika|muzikos]] ėmė dėti kažkokį elektroninį šūdą. Tai, aišku, irgi smarkiai prisidėjo prie prarasto populiarumo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Kažkoksai nesusijęs senas Diablo ==&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:diablnam.jpg|thumb|right|Diablo - po plėšikiškų darbų, pailsėt labai svarbu, gal kelialapį jam duosit.]]Piktasis batų pardavėjas. Tik lochotrono paveikti dibilai mano, kad tai kompiuterinis žaidimas. Nors ir yra toks &amp;quot;sukalkpelę&amp;quot; žaidimas, bet daugiausia, tai baisa-pabaisa, gruzinų tautos '''Jabal''', piktasis batų pardavėjas. Jis pirmas susitiko su rusų tauta, ir kai tie nuolankiai pasiūlė: &amp;quot;Vodka, nafta, balalaika.. tvoju matj&amp;quot;, Diablo (aiškiai supratęs) griežtai pasakė savo tautos pavadinimą. Na ir prasidėjo...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar toksai [[geimas]] buvo, tai irgi taip vadinosi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nesuprantame, kas čia per [[pardavimai]] vyksta ir kokie čia [[pardavėjai]] viską parašė...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Geimai]]&lt;br /&gt;
[[Category:Batai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Diablo&amp;diff=96748</id>
		<title>Diablo</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Diablo&amp;diff=96748"/>
		<updated>2026-11-11T22:07:09Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;{{Žaidimas&lt;br /&gt;
|Pavadinimas = Diablo&lt;br /&gt;
|Paveikslėlis = Diablo-i.jpg&lt;br /&gt;
|Gamintojas = Blizzard&lt;br /&gt;
|Leidėjas = Blizzard&lt;br /&gt;
|Platforma = PC, Playstation &lt;br /&gt;
|Išleidimo data = [[1997]]-[[2023]]&lt;br /&gt;
|Žanras = Quest&lt;br /&gt;
|Kalba = [[Anglų kalba]]&lt;br /&gt;
|Žaidėjai = Single, multi&lt;br /&gt;
|Tinklalapis =&lt;br /&gt;
}}&lt;br /&gt;
'''Diablo''' - toksai seniai seniai išleistas [[geimas]], kuris labai populiarus buvo, nes visiems labai patiko [[satanizmas]], kurio tenai buvo pilna. Pirmos versijos stebino aniems laikams nepaprastai įspūdingais video intro ir kažkokiu giliu ir nenormaliu misticizmu, ištrauktu iš kažkokių senovinių knygų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Originaliai Diablo atsirado apie kokius [[1997]] metus, kai kažkokios firmos kažkoks programeris ant bajerio padarė geimą iš vieno levelio, kur viskas buvo [[Šėtonas|Šėtono]] garbinimas kažkoks. Tai visi ofise pradėjo šitą geimą žaist, tada vadovybė pamatė, kad kažkokį konkurentų ar tai kokį tai neaiškų geimą visi žaidždia ir pradėjo aiškintis, kas ir kaip. Paaiškėjo, kad sava kūryba. Tą savą kūrybą praplėte ir paleido, per daug nesitikėdami, tačiau netyčiukais gavosi didžiausias tų metų geimingo topas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Per daugelį metų vėliau Diablo susilaukė daugelio kitų versijų, tačiau kiekvienoje po truputį vis tolo ir tolo nuo seno geimo pagal savo siužetą ir pagal savo žaidimo pobūdį. Galų gale, jau visai naujose versijose pasaulis yra kažkoksai visai svetimas, o žaidimas - ne tiek su siužetu, kiek [[multiplejeris]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visokie [[seni perdylos]], kurie gyveno jau tais priešistoriniais laikais, kai buvo išleistas pirmasis Diablo, vis aiškina, kad dabartinis Diablo esąs kažkoks ne toks, nes ir su siužetu kažkas negerai, ir [[satanizmas]] kažkoks netikras, ir bažnyčios ne krikščioniškos, o neaišku kokios, ir taip toliau. Gi naujesni geimeriai, pradėję nuo Diablo III, pasakoja apie kažkokį Sanktuarijaus pasaulį ir nesupranta, ko tie seniai čia nori.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Seniai sako, kad geriausia ir vienintelė tikra versija buvo pirmas Diablo, nes tiktai tenai buvo iracionalus šėtoniškas misticizmas su mirtinu [[randomas|randomu]], kur žaidėjas galėjo pražūti požemiuose, netgi turėdamas kad ir patį geriausią įmanomą levelį, o taip pat leido turėti visokius įmanomus burtus visokiais įmanomais būdais. Geimo nevaldomumas ir rizikingumas labai keldavo adrenaliną, todėl buvo smagus, tačiau visiškai nesuprantamas [[autizmas|autistams]]. Kiti dar prideda, kad Diablo II irgi buvęs dar kažkiek daugmaž iš bėdos tikras, nes nors ir be randomo ir be teisės gauti svetimus skillsus, visgi bent jau satanistiškas kažkiek, ir žemietiškas - o pliusas dar ir tas, kad autistams suprantamas.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Visi satanizmai ilgainiui buvo nuneigti dėl [[politkorekcija|politkorekcijos]], nes negalima vaikus tokių dalykų mokyti. Taip pirmiausiai atsirado pasakojimai, esą čia šiaip kitas pasaulis su kitokia, išgalvota religija ir kitomis, išgalvotomis dievybėmis. Paskui atsirado ir paties Diablo istorijos perrašymai, kur jau buvo pasakojami kažkokie mitai apie tai, kaip firma esą pati ir sąmoningai kūrė tą geimą, ir taip toliau. Gi [[realas|realą]], aišku, po tiek metų išsiaiškinti bus sunku...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Deja, klasikinis Diablo I buvo išleistas taip seniai, kad jau vien jūzerio interfeisas tenai neįmanomas, todėl dabartiniams geimeriams tas geimas yra nepražaidžiamas. Tuo tarpu Diablo II visai įmanoma žaisti, o Blizzard neseniai išleido ir kažkokią ten atnaujintą versiją - jau trečią, o paskui - dar ir ketvirtą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tuo tarpu kiti Diablo geimai yra prakeikti, nes netikri, o juos žaidžia visokie [[arkados|arkadų]] mėgėjai, nes nereikia nei galvoti, nei siužeto žinoti, niekas tenai nesvarbu jiems. Tai jie nieko nesupranta.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar labai visiems Diablo įsiminė savo muzika - Tristram tema, kurią parašė toksai Matt Uelmen. Muzika tokia būtų lyg ir foninė, bet prikaišiota [[velnio akordai|velnio akordų]], tai kelia labai neramų įspūdį ir kažkokios [[piktoji dvasia|piktosios dvasios]] pojūtį. Originaliai ta tema grojama [[dvylikastygė gitara|dvylikastyge gitara]] ir nors skamba pakankamai paprastai, išties tai smarkiai komplikuota, tai nedaugelis įstengia pilnai pagrot - dauguma, kas bando, teišmoksta pirmus kelis [[gitaros akordai|gitaros akordus]] ir sustoja.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Kažkoksai nesusijęs senas Diablo ==&lt;br /&gt;
[[Vaizdas:diablnam.jpg|thumb|right|Diablo - po plėšikiškų darbų, pailsėt labai svarbu, gal kelialapį jam duosit.]]Piktasis batų pardavėjas. Tik lochotrono paveikti dibilai mano, kad tai kompiuterinis žaidimas. Nors ir yra toks &amp;quot;sukalkpelę&amp;quot; žaidimas, bet daugiausia, tai baisa-pabaisa, gruzinų tautos '''Jabal''', piktasis batų pardavėjas. Jis pirmas susitiko su rusų tauta, ir kai tie nuolankiai pasiūlė: &amp;quot;Vodka, nafta, balalaika.. tvoju matj&amp;quot;, Diablo (aiškiai supratęs) griežtai pasakė savo tautos pavadinimą. Na ir prasidėjo...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
O dar toksai [[geimas]] buvo, tai irgi taip vadinosi.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Nesuprantame, kas čia per [[pardavimai]] vyksta ir kokie čia [[pardavėjai]] viską parašė...&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Geimai]]&lt;br /&gt;
[[Category:Batai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Seven_Cemetaries&amp;diff=96743</id>
		<title>Seven Cemetaries</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Seven_Cemetaries&amp;diff=96743"/>
		<updated>2026-11-11T14:49:37Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Naujas puslapis: '''Seven Cemetaries''' - toksai 2024 filmas su Danny Trejo, turėjęs tapti geromis pramoginėmis skerdynėmis, tačiau niekuo netapęs.  Siužetas paprastas - vyrukas atsėdėjo krūvą metų kalėjime, buvo išleistas, susidūrė su savo senu priešu mafijos vadu ir korumpuotais policininkais, prisibūrė visokių zombių sau į pagalbą, tada visus nugalėjo ir taip toliau. Prisimenant kitus Danny Trejo filmus, turėtų būti smagios skerdynės, bet šiuo...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Seven Cemetaries''' - toksai [[2024]] filmas su Danny Trejo, turėjęs tapti geromis pramoginėmis skerdynėmis, tačiau niekuo netapęs.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Siužetas paprastas - vyrukas atsėdėjo krūvą metų kalėjime, buvo išleistas, susidūrė su savo senu priešu mafijos vadu ir korumpuotais policininkais, prisibūrė visokių [[zombiai|zombių]] sau į pagalbą, tada visus nugalėjo ir taip toliau. Prisimenant kitus Danny Trejo filmus, turėtų būti smagios skerdynės, bet šiuo atveju gavosi prastai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Kažkaip gi galima visai smagų siužetą ekranizuoti gerai, bet čia tas nepavyko - užtęstos neįdomios nesąmonės, kažkokie kramtymai ir malimai to paties per tą patį, kažkokie šūdai, ir nors kai kuriais momentais lyg ir pasirodo, kad bus kažkas gero (dėl aktorių vaidybos), režisierius viską sėkmingai pagadina ir paverčia nesąmonėmis. Nesigavo nei komedijos, nei veiksmo, nei dar kažko.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Jei norit - žiūrėkit, bet nebus čia taip smagu, kaip tikitės. Nors, aišku, gal čia taip prastai tik kai palygini su kitais Danny Trejo filmais.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Filmo vertinimas pagal Pipcinema ==&lt;br /&gt;
Štai toksai gaunasi šio filmo vertinimas pagal [[Pipcinema]] kriterijus:&lt;br /&gt;
* Istorija: - 3/5 - istorija gal ir būtų nieko, bet nupasakota taip lėkštai, kad tiesiog pagadinta&lt;br /&gt;
* Vietovė/efektai: - 2/5 - ne per geri efektai, prastokai ir panaudoti&lt;br /&gt;
* Režisūra: - 2/5 - turėdamas gerus aktorius ir visas galimybes, režisierius padarė [[šnipštas|šnipštą]]&lt;br /&gt;
* Vaidyba: - 3/5 - aktoriai gal ir neblogi, bet filmo neišgelbėjo&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Galutinis vertinimas: 12/20 - tinka laiko praleidimui, jei neturit nieko geresnio&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Filmai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Hocus_Pocus&amp;diff=96742</id>
		<title>Hocus Pocus</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Hocus_Pocus&amp;diff=96742"/>
		<updated>2026-11-11T14:34:49Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Naujas puslapis: '''Hocus Pocus''' - klasikinė Helovyno periodo komedija, apie kokias tai raganas, pastatyta 1993 metais ir gavusi daug populiarumo. Filmas tapo vienu iš tų, kuriuos net praėjus keliems dešimtmečiams, žmonės žiūri visai su malonumu, ir visai su malonumu pažiūri ir antrą, ir trečią kartą.  Siužetas maždaug toks, kad Salem mieste, kuriame kadaise naikino visokias raganas, gyveno kelios raganos, kurias   Po daugelio metų,...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Hocus Pocus''' - klasikinė [[Helovynas|Helovyno]] periodo [[komedija]], apie kokias tai [[raganos|raganas]], pastatyta [[1993]] metais ir gavusi daug populiarumo. Filmas tapo vienu iš tų, kuriuos net praėjus keliems dešimtmečiams, žmonės žiūri visai su malonumu, ir visai su malonumu pažiūri ir antrą, ir trečią kartą.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Siužetas maždaug toks, kad [[Salem]] mieste, kuriame kadaise naikino visokias raganas, gyveno kelios raganos, kurias &lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Po daugelio metų, [[2022]] buvo išleistas ir pratęsimas - &amp;quot;Hocus Pocus 2&amp;quot;, kuris buvo labai neblogas, primenantis seną filmą ir visai vykęs, vertas panašių vertinimų. Tęsinyje tris raganas vaidino tos pačios aktorės - Bette Midler, Sarah Jessica Parker ir Kathy Najimy Tai ne toks jau dažnas atvejis, kai seno filmo pratęsimai būna sėkmingi ir nepagadinantys reikalo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Filmo vertinimas pagal Pipcinema ==&lt;br /&gt;
Čia filmo vertinimas pagal Pipcinema, tai tokie rezultatai&lt;br /&gt;
Istorija: - 5/5 - istorija yra esminė šito filmo dalis, ir ji yra gera&lt;br /&gt;
Vietovė/efektai: - 4/5 - kaip aniems laikams - efektai liuksusiniai&lt;br /&gt;
Režisūra: - 4/5 - kuo geriausiai pastatytas filmas&lt;br /&gt;
Vaidyba: - 4/5 - gera komedinė vaidyba&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Galutinis vertinimas: 17/20 - kuo geriausia klasikinė komedija, itin gerai tinkama [[Helovynas|Helovyno]] periodui.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Filmai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Princess&amp;diff=96741</id>
		<title>Princess</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Princess&amp;diff=96741"/>
		<updated>2026-11-11T13:58:20Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Naujas puslapis: Tokia miela tokio filmuko užsklanda '''Princess''' - toksai animacinis filmas, o tiksliau tai serialas, kurį kadaise kokiais tai 1999 metais pradėjo kurti South Park filmukų kūrėjai Trey Parker ir Matt Stone. Anie pasirašė dėl to gerą kontraktą su Macromedia kompanija, kad sukurs 39 serijas. Ta firma kaip tai sugalvojo, kad šitie autoriai jau daro filmukus su Flash tipo grafika,...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;[[Vaizdas:Princess_animacinis_filmas.png|500px|thumb|right|Tokia miela tokio filmuko užsklanda]]&lt;br /&gt;
'''Princess''' - toksai [[animacinis filmas]], o tiksliau tai [[serialas]], kurį kadaise kokiais tai [[1999]] metais pradėjo kurti [[South Park]] filmukų kūrėjai Trey Parker ir Matt Stone. Anie pasirašė dėl to gerą kontraktą su [[Macromedia]] kompanija, kad sukurs 39 serijas. Ta firma kaip tai sugalvojo, kad šitie autoriai jau daro filmukus su [[Flash]] tipo grafika, tai labai gerai padarys jiems reklamą, demonstruodami, kaip gerai visko galima prikurti.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Tik kad Macromedia kompanija kaip tai nesitikėjo, ką šitie prietrankos realiai sukurs - anie pažadėjo filmuką apie mažą šuniuką vardu Princess, tai taip ir nusprendė, kad šitaip bus. Realiai gi šuniukas tapo tik įvykių stebėtoju.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Pirma serija filmuko buvo apie tai, kaip šeimoje moteriškė [[čiulpti bybį|čiulpia bybį]] vyrui, o tas baigia jai į galvą ir ta galva [[literaliai]] susprogsta. Antroje serijoje istorija prasitęsė, tik atsirado dar ir kažkoksai [[krypas]], kuris piso tos moteriškės lavoną. Nu ir dar ten visokie [[niuansai]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Žodžiu, gavosi [[šakės]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Taigi, [[Macromedia]] sutartį nutraukė po dviejų serijų, &amp;quot;Princess&amp;quot; filmuko kūryba baigėsi ir tęsinio nebuvo.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Filmai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Princess_animacinis_filmas.png&amp;diff=96740</id>
		<title>Vaizdas:Princess animacinis filmas.png</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Vaizdas:Princess_animacinis_filmas.png&amp;diff=96740"/>
		<updated>2026-11-11T13:56:48Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: &lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
	<entry>
		<id>https://www.pipedija.com/index.php?title=Iron_Sky&amp;diff=96739</id>
		<title>Iron Sky</title>
		<link rel="alternate" type="text/html" href="https://www.pipedija.com/index.php?title=Iron_Sky&amp;diff=96739"/>
		<updated>2026-11-11T13:32:44Z</updated>

		<summary type="html">&lt;p&gt;Arabas: Naujas puslapis: '''Iron Sky''' - toksai kadaise 2012 metais pusiau ant bajerio suomių sukurtas filmas apie tai, kaip kažkokie tai naciai po II Pasaulinio karo pabėgo į Mėnulį ir tenai pasistatė savo slaptą bazę. Praėjus daugybei metų po to karo, naciai nusprendė grįžti atgal į Žemės planetą ir ją užkariauti. Veiksmas vyksta 2018 metais, t.y., gana netolimoje ateityje, lyginant su filmo išleidimo d...&lt;/p&gt;
&lt;hr /&gt;
&lt;div&gt;'''Iron Sky''' - toksai kadaise [[2012]] metais pusiau ant bajerio suomių sukurtas [[filmas]] apie tai, kaip kažkokie tai [[naciai]] po [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] pabėgo į [[Mėnulis|Mėnulį]] ir tenai pasistatė savo slaptą bazę. Praėjus daugybei metų po to karo, naciai nusprendė grįžti atgal į [[Žemės planeta|Žemės planetą]] ir ją užkariauti. Veiksmas vyksta [[2018]] metais, t.y., gana netolimoje ateityje, lyginant su filmo išleidimo data.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Bendrai tai &amp;quot;Iron Sky&amp;quot; yra visai nebloga [[fantastika|fantastinio]] tipo [[komedija]].&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Filmas, kai buvo išleistas, susilaukė krūvos visiškai neigiamų įvertinimų iš visokių kino kritikų, tačiau gavo labai gero populiarumo iš visokios publikos, kuriai labai patiko šita idėja apie Mėnulyje gyvenančius nacius, pavaizduotus, kaip komiškas ir karikatūriškas žiaurumo, durnumo ir naciškos atributikos kratinys, turintis krūvas kultūrinių nuorodų - nemenkai ir į [[Star Wars]]. Nors ir ne per daug didelėmis lėšomis, filme buvo padaryti ir sąlyginai neblogi kompiuteriniai efektai.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Dėl savo trenktumo šitas filmas pririnko nemenkai gerbėjų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Siužeto čia nepasakosim, nes jis durnas ir juokingas, tai verta pasižiūrėt.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Praėjus kuriam laikui, [[2019]] metais, tie patys suomiai nusprendė išleisti pratęsimą - Iron Sky: The Coming Race, kuris išties jau gavosi visiškai šūdinas, o jį leidusios ir platinusios kompanijos, sukišusios į filmą savo pinigus, tiesiog subankrutavo. Tame pratęsime jau nebuvo nieko naujo, bet buvo įterpti kažkokie [[driežažmogiai]], jodinėjantys [[dinozaurai|dinozaurais, [[Vidinė Žemė]] ir dar kažkokios nesąmonės, iš kurių bene durniausia buvo herojus rusas, kuris išgelbsti planetą. Filmas jau gavosi tiesiog kaip silpni ir ne per daug juokingi [[kliedesiai]] ir [[šūdai]]. Žodžiu, pratęsimas nepaėjo ir į [[Pipcinema]] vertinimus netgi netraukiamas - pažiūrėt galit, bet jau be mūsų vertinimų.&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
== Filmo vertinimas pagal Pipcinema ==&lt;br /&gt;
Štai toksai gaunasi filmo vertinimas pagal [[Pipcinema]] kino reitingų vertinimo kriterijus:&lt;br /&gt;
* Istorija: - 4/5 - trenkta istorija, bet ne per daug užšikta kliedesiais, įdomi daug kam&lt;br /&gt;
* Vietovė/efektai: - 4/5 - stebėtinai neblogai gavosi su tais jų efektais&lt;br /&gt;
* Režisūra: - 3/5 - pakankamai gera, kad filmas gautųsi juokingas ir smagus&lt;br /&gt;
* Vaidyba: - 3/5 - visai iš bėdos nieko&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
Galutinis kino filmo vertinimas: 14/20 - jei jūs esate trenkti kaip [[Pipedija]], tai filmas jums visai gali patikti&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
&lt;br /&gt;
[[Category:Filmai]]&lt;/div&gt;</summary>
		<author><name>Arabas</name></author>
	</entry>
</feed>