Virtuviniai disidentai

Virtuviniai disidentai - tai tie kaip ir gal ir disidentai, bet tokie, kurie savo disidentavimą apribodavo sėdėjimu virtuvėje, geriant kokį pigų alų, gal kokį vyną, ypačiai Monastirskaja izba ar išvis degtinę, nes ką turėjo, tą ir gėrė.

Virtuviniai disidentai slapta įsijungdavo VEF, klausydavosi kokio nors Amerikos balso, ar kokios nors dar stoties iš balsų, o tada gerdavo ir aptardinėdavo, ką išgirdę. Dažniausiai aptardinėdavo su savim pačiais, nes su kažkuo kitu aptardinėti būdavo baisu. Kai kada aptardinėdavo su sutuoktiniu. Visai jau retais atvejais - su kuo nors iš draugų, bet tik visai pašnibždomis ir užuominomis.

Tuo tie virtuviniai disidentai ir skyrėsi nuo šiaip disidentų, kad buvo tokie užsislapstinę.

Ale vėliau, jau po to, kai Sąjūdis įsisuko, tai visi tapo kovotojais už Lietuvos laisvę. Ir tai nėra blogai - ne visi gali aukotis ir tapti kankiniais, kaip Nijolė Sadūnaitė, Juozas Zdebskis, Petras Cidzikas ar kiti. Netgi visiškai tyli rezistencija jau buvo šis tas. Ir kai pakilo visi, tai ir tylieji pakilo, tai vat taip.

Čia mes reziumuodami turim pasakyti, kad tų virtuvinių disidentų Lietuvoje buvo bent pusė milijono, o gal ir daugiau.