Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Vi
Vi - tipo atseit vizualinis editorius, bet baisus, kaip šimtametės bobulės nekaltybė, o gal netgi ir baisesnis. Šitas editorius yra geras tiktai tuo, kad visiškai visose šiais laikais egzistuojančiose UNIX (tai reiškia, kad ir Linux) variantuose jis yra, veikia ir naudojamas.
Iš UNIX sistemų shell šitas editorius iškviečiamas, parašius komandą vi (visos raidės mažosios).
Negana to, kad jis šiaip yra, tai jis yra dar ir tapęs kokiu tai privalomu UNIX sistemų standartu pagal POSIX, tad jei kokioje nors OS nėra Vi, tai reiškia, kad ji neturi teisės vadintis nei UNIX, nei šiaip kokia nors POSIX suderinama OS.
Teoriškai Vi turi vieną pliusą, kurio neturi joks kitas šių laikų editorius - jis gali būti valdomas praktiškai ant bet kokio terminalo visiškai primityviausiu klavišų rinkiniu, tai pvz., jei jums teks kada nors kokį nors tekstą redaguoti ant šaldytuvo ekrano, įsilaužus į tą šaldytuvą per kokį nors ten modemą ir suinstaliavus šaldytuve Linux, gali būti, kad vienintelis editorius, kuriuo galėsite per tokį interfeisą naudotis, bus Vi. Tiesiog šitas daiktas pritaikytas viskam. Netgi priešistorinėms elektroninėms rašomosioms mašinėlėms, turinčioms vienos eilutės tekstinį ekraną.
Visgi mes spėjame, kad jūs geras žmogus ir visokių šaldytuvų negadinsite visokiomis Linux ar dar kokiomis nors kitomis UNIX tipo sistemomis.
Vi editoriaus istorija ir paskirtis
Kadaise, maždaug 1976 metais, šitą editorių sukūrė anoks tų laikų hakeris Bill Joy, kiek vėlesniais laikais pagarsėjęs, kaip vienas iš Sun Microsystems įkūrėjų, o tuo pačiu ir pradininkas ar inspiruotojas tokių dalykų, kaip Sun OS, Solaris, Sparc ir Java. O gal ir daugelio kitų. Tais laikais, kai buvo sukurtas, Vi išties atrodė labai kietas teksto editorius. Juoba, kad kažkokių panašių editorių tais laikais nelabai netgi ir buvo. Tiesą sakant, tais laikais dauguma kompiuterių klaviatūrų netgi neturėjo mygtukų su rodyklėmis - t.y., po tekstą reikdavo vaikščioti paprastais klavišais.
Anais laikais Vi išties padarė perversmą - iki tol įprasti editoriai buvo komandiniai, leidžiantys redaguoti išvis tik vieną eilutę, ir tai visai ne tokiais būdais, kaip dabar, o tik kažkaip nenormaliai, ją perrašant. Tai kai Vi atsirado ir nuo 1979 tapo standartiniu, tai atrodė kaip stebuklas. Bet nuo to laiko viskas pasikeitė, atsirado krūvos nepalyginamai patogesnių editorių. Taigi, Vi liko tokiu užmirštu anachronizmu.
Realiai šitais laikais būna naudojamos Vi modifikacijos, kurios patogesnės už normalų Vi, nes pripažįsta kursoriaus klavišus ir pagal nutylėjimą leidžia kaip nors rašyti tekstą, ir netgi duoda vaikščioti po tekstą ne valdymo, o redagavimo režime, kaip įprasta normaliems šių laikų editoriams. Visgi visvien, nei nepaisant tokių pagerinimų, Vi yra baisus.
Pagrindinė Vi editoriaus paskirtis šiais laikais - tai išsiaiškinti, ar koks nors lopinys, kuris giriasi, kad supranta ir moka naudotis Linux, išties tėra lopas, ar visgi ant tų sistemų strigęs pakankamai giliai, kad jau gali būti laikomas normaliu kokiu nors adminu ar kažkuo panašaus.
Pretendentų į adminus testavimas, naudojant Vi editorių
Visas toksai Vi testavimo būdas labai paprastas - įjungiamas koks nors Linux/UNIX terminalas pilnaekraniu režimu, paleidžiamas Vi ir tada sakoma: "išeik iš šitos programos".
Jei pasitaikė lopinys, tai jisai užsipisdamas nesugebės iš to Vi editoriaus išeiti. Jei pasitaikė kažką žinantis - tai jis išeiti sugebės.
Kai kurie gudruoliai testus paverčia pertekliniais - pvz., duoda kokį tekstinį failą ir liepia parašyti kokį nors žodį ir tada išsaugoti. Praktikoje, kadangi atmintinai visokių gudrių formatų niekas nemoka, tai pakanka tiesiog elementaraus tekstinio failo - ir sakoma "atsidaryk su Vi, parašyk ten savo vardą, išsaugok ir išeik".
Išties, jei žmogus moka tą padaryti su Vi editoriumi - tai reiškia, kad jis jau tiek praspiso su visokiomis Linux sistemomis, kad jau neegzistuoja tokia situacija, kurioje jis nerastų kažkokios išeities. Ir jei jis atsidarys, kažką įrašys, išseivins ir išeis - tai reiškia, kad jau čia yra geras reikalas. Tai tikras adminas. Gal jaunas, gal nepatyręs, bet adminas bet kuriuo atveju. Mokės viską, o ko nemoka - tą išmoks.
Vi editoriaus naudojimo pagrindai
Pipedija čia atskleidžia esmines Vi komandas:
- Reikia suprasti, kad Vi turi du režimus - komandinį ir redagavimo. Esc perveda į vizualinio valdymo, o Esc ir tada dvitaškio klavišas - į komandinį. Iš komandinio į vizualinį valdymą galima pereiti vėl su klavišu Esc. O į redagavimą iš valdymo - su klavišu "i".
- Failą išsaugoti ar neišsaugoti, ar išeiti iš programos galima tiktai komandiniame režime. Programoje nėra jokių meniu ir neveikia jokios ten gudrios iš DOS kilusios mygtukų kombinacijos, kaip kad Ctrl-X, Ctrl-S ar Ctrl-Q. Nesitikėkit to.
- Išėjimas iš programos: paspaudžiate Esc, tada paspaudžiate dvitaškį, tada parašote q raidę, tada paspaudžiate Enter.
- Išėjimas iš programos, neišseivinant failo: paspaudžiate Esc, tada paspaudžiate dvitaškį, tada parašote q raidę, tada šauktuką, tada paspaudžiate Enter.
- Failo išsaugojimas: paspaudžiate Esc, tada paspaudžiate dvitaškį, tada parašote w raidę, tada paspaudžiate Enter.
- Išėjimas, išsaugant failą: paspaudžiate Esc, tada paspaudžiate dvitaškį, tada parašote w raidę, tada parašote q raidę, tada paspaudžiate Enter.
Kaip nesunku suprasti, joks normalus žmogus gyvenime nesugebėtų atspėti tokių komandų. Ir joks normalus žmogus netgi mokytis nepabandytų tokių komandų. Taigi, jei žmogus moka šitokiame lygyje naudotis Vi, tai reiškia, kad jis yra unixoidinis psichotikas ir maniakas. Jei toksai ko nors ir nemokės, tai išmoks viską. Nenormalūs tokie.
Dar žr.
- Vim - toksai su Vi suderinamas editorius, bet normalesnis, taip pat yra ir visai į klasikinį Vi nepanaši, bet visas panašias galimybes visgi turinti Windows versija. Yra netgi žmonių, kurie šitą editorių visai mėgsta ir realiai naudojasi - ant tiek jis geresnis už įprastą Vi.
- Neovim - dar labai smarkiai pagerinta versija, kuri išvystyta iki to lygmens, kur jau viską daro pamišėliai, nes kitaip to nesigauna paaiškinti.
| ||
| Linux distribucijos: | ||
| Desktopai: | ||
| Svarbios sąvokos: | ||
| Svarbios programos: | ||
| Ne Linux: | ||