Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Vergai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Vergai - tai pagrindinė darbo jėgos forma, egzistuojanti ekonomikoje nuo pat priešistorinių laikų. Pavyzdžiui, Senovės Romoje visi buvo arba vergai, arba laisvi piliečiai, turintys vergų - kitaip tariant, vergvaldžiai. Bet tokia santvarka nebuvo tobula, nes tenumatė neefektyvų vergų panaudojimą. Todėl vėliau atsiradusioje feodalinėje santvarkoje o dar paskui - ir kapitalizme primityvi vergovinė santvarka buvo patobulinta.


Vergovės patobulinimai feodalinėje santvarkoje

Pirmi patobulinimai atsirado dar feodalinės santvarkos metu: čionai jau buvo susiprasta, kad vergų yra įvairios rūšys, todėl juos reikia išnaudoti skirtingai. Taip buvo sukurti vergai, kurie kaimiečiai - mažai, kam tinkami ir valdomi, kaip ir ankstesnėje vergovinėje santvarkoje, tačiau skirti tiktai žemės ūkiui. Tokie vergai buvo pavadinti baudžiauninkais. Jų darbo patobulinimas buvo labai paprastas: kad galima duoti truputį žemės tokiam vergui ir leisti jam dalį laiko dirbti sau pačiam ir mokėti duoklę. Taip vergų efektyvumas padidėjo.

Paskui buvo susiprasta, kad protingesni vergai gali tapti amatininkais, kurie gali daryti protingesnius dalykus miestuose. Tokiems vergams buvo duota daugiau laisvės, bet jie irgi buvo suvaromi į cechus, kur dirbdavo kaip baudžiavoje.

Tačiau istorija čia duoda aiškią išvadą: feodalinėje santvarkoje vergovinė sistema buvo patobulinta nežymiai ir tik dalinai, todėl neatsikratė esminių problemų, išlikdama neefektyvia.

Vergovės patobulinimai kapitalizme

Pirmi laukiniame kapitalizme: čionai jau buvo sudaryta galimybė efektyviam vergo darbo jėgos vertinimui bei motyvacijai. Buvo nustatyta, kad vergas turi gauti darbo užmokestį, kuris yra mokamas jam, kaip jo paties nuoma. Kitaip tariant, vergų darbas pasidarė motyvuotas: kiekvienas vergas gauna atlyginimą, kurį gali išleisti kaip tik nori, bet to atlyginimo mokama tiktai tiek, kad vergas nemaištautų. Todėl vergas, tikėdamasis gauti truputį daugiau atlyginimo, dirba iš visų spėkų, liedamas kruviną prakaitą.

Vėliau kapitalizme buvo įsitikinta, kad vergų panaudojimas efektyviausias yra tada, kai vergai gali dar ir kuo geriau kelti savo kvalifikaciją. Todėl vergams buvo imtas teikti nemokamas mokslas bei suteiktos karjeros ir verslo galimybės. Taip buvo sukurta vergų atranka: vergvaldžiai gavo garantijas, kad gudriausi ir pavojų keliantys vergai ne pasiliks tarp kitų vergų, kur galėtų sukelti maištus, o bus perimti į vergvaldžių tarpą. Tokia sistema tapo išvystytu kapitalizmu ir yra pati efektyviausia vergovinės santvarkos rūšis.