Valiutų valdyba

Valiutų valdyba - tai dabar jau užmirštas finansinis modelis, kuris buvo labai svarbus, kai buvo litas. Reikalas gi buvo toksai, kad kai litą tiktai kūrė, tai protingi ekonomistai paskaičiavo, kad Lietuva yra tokia biedna, kad jei atsiras koksai nors didesnis sukčius, tai tiesiog visus litus supirks ir galės sukelti visos šalies nevaldomą ekonominę krizę, nes Lietuva neturi tiek pinigų, kad viską suvaldyt.

Tasai krizinis pinigų skaičius pirmu laiku tebuvo vos kelios dešimtys milijonų dolerių - tiek būtų pakakę, norint visiškai nudaužti litą ir sukelti Lietuvos ekonomikos griūtį. Paskui pinigų suma augo, bet vis dar buvo pakankamai saikinga.

Taigi, ekonomistai čia surado paprastą sprendimą - griežtą lito pririšimą prie kokios nors užsienio valiutos, kad nebūtų jokio plaukiojančio kurso, o būtų tiesiog kategoriškas keitimas su visiškai pilnu lito dengimu užsienio valiutomis.

Taip pradžioje litas buvo susietas su doleriu - pasidarė už vieną dolerį buvo mokami 4 litai. Paskui buvo susietas su euru - maždaug 3,45 lito už vieną eurą. Taip gavosi, kad nesvarbu koks bebūtų negeranoris, jis iš principo negali destabilizuoti lito, nes kiek litų supirks - tiek pats padengs doleriais ar eurais. Ir atvirkščiai - netgi jei negeranoris bus tyliai prikaupęs litų ir juos nutars išmesti į rinką - Lietuvos Bankas galės juos visus padengti, nes kiek tik litų išleista yra - tiek yra ir dolerių ar eurų atsargų banko saugyklose.

Taigi, šita valiutų valdyba ir stabilizavo Lietuvos ekonomiką.

Vienok jau gerokai vėliau, kai ekonomika atsistatė ir pasiekė dešimtis milijardų pinigų per metus, valiutų valdyba ėmė kelti vis didesnius ir didesnius klausimus, mat per kokią nors krizę, vietoje to, kad truputėli devalvuoti pinigus, teko imti paskolas, nes joksai plaukiojantis lito kursas buvo nenumatytas. Tai dėl to buvo daug ginčų.

O dar paskui vietoje lito buvo įvestas euras ir visi ginčai apie valiutų valdybą baigėsi, nes jos neliko.