12 858
pakeitimai
Ipritas: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
Ipritas yra ląsteles visapusiškai ardantis junginys, užrašomas primityvia formule: Cl-CH2-CH2-S-CH2-CH2-Cl, kitaip tariant, tiesiog dichlordietilsulfidas, užtat labai geras: niekaip nedirginantis, nelabai smarkiai smirdantis kažkuo panašiu į [[česnakai|česnakus]] ar [[garstyčios|garstyčias]] ir visai nepastebimas. Taip kad kareiviai apsinuodija ipritu nei nepastebėdami, kad kažkas ten vyksta. | Ipritas yra ląsteles visapusiškai ardantis junginys, užrašomas primityvia formule: Cl-CH2-CH2-S-CH2-CH2-Cl, kitaip tariant, tiesiog dichlordietilsulfidas, užtat labai geras: niekaip nedirginantis, nelabai smarkiai smirdantis kažkuo panašiu į [[česnakai|česnakus]] ar [[garstyčios|garstyčias]] ir visai nepastebimas. Taip kad kareiviai apsinuodija ipritu nei nepastebėdami, kad kažkas ten vyksta. | ||
Gi pavadinimą Ipritas gavo nuo tokio Ipro, kuris [[Belgija|Belgijoje]] - tenai [[1917]] metais vokiečiai tą pritaikė prieš anglus ir prancūzus, kurie net nepastebėjo, kad kažkokias dujas prieš juos kažkas panaudojo, o paskui ėmė klaikiai sirgti. | Būdinga, kad ipritas yra ganėtinai lėtai, ypač jei oras sausas, tad smarkiai užteršus teritoriją, ji lieka pavojinga nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o kai kada, jei tai kokia nors dykuma, o ipritas koks sunkesnis, tai net ir pusmetį ar metus gali išlikti. O kadangi ipritas labai gerai įsisavina per odą, tai dujokaukė padeda tiktai ribotai: ipritas prasigeria per drabužius, negana to, dar ir nuo drabužių kitur užtykšta, ir taip toliau. Ir paskui visi serga ir pūliuoja. | ||
Gi pavadinimą Ipritas gavo nuo tokio Ipro, kuris [[Belgija|Belgijoje]] - tenai [[1917]] metais vokiečiai tą pritaikė prieš anglus ir prancūzus, kurie net nepastebėjo, kad kažkokias dujas prieš juos kažkas panaudojo, o paskui ėmė klaikiai sirgti. Vėlesniais gi laikais atsirado ir dar pora kitų daiktų, irgi kiek savybėmis panašių - tai [[azoto ipritas]] ir [[liuizitas]], tai irgi geri brudai... | |||
Gal tam, kad ilgai neužmirštų visi, po [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] visokie [[sovietai]] begales bačkų ir bombų su ipritu paskandino [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]]. | Gal tam, kad ilgai neužmirštų visi, po [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] visokie [[sovietai]] begales bačkų ir bombų su ipritu paskandino [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]]. | ||
== Iprito cheminės savybės == | == Iprito cheminės savybės == | ||
| 15 eilutė: | 17 eilutė: | ||
* Cl-CH2-CH2-S-CH2-CH2-Cl - etilipritas, tasai kur tikrasis, užšalantis prie +14 laipsnių Celsijaus | * Cl-CH2-CH2-S-CH2-CH2-Cl - etilipritas, tasai kur tikrasis, užšalantis prie +14 laipsnių Celsijaus | ||
* Cl-CH2-S-CH2-CH2-Cl - metiletilipritas, lakesnis už įprastą, tarpinis savo savybėmis tarp etiliprito ir metiliprito | * Cl-CH2-S-CH2-CH2-Cl - metiletilipritas, lakesnis už įprastą, tarpinis savo savybėmis tarp etiliprito ir metiliprito | ||
* Cl-CH2-CH2-CH2-S-CH2-CH2-CH2-Cl - propilipritas, neskysta, o kieta medžiaga, prasčiau tinkama karui, bet gerai plintanti su dulkėmis, tačiau nuodingumu prilygstanti įprastam ipritui | |||
* Cl-CH2-CH2-S-CH2-CH2-S-CH2-CH2-Cl - seskviipritas, daug lėčiau garuojantis, ilgam užkrečiantis aplinką | * Cl-CH2-CH2-S-CH2-CH2-S-CH2-CH2-Cl - seskviipritas, daug lėčiau garuojantis, ilgam užkrečiantis aplinką | ||
* Cl-CH2-CH2-S-CH2-CH2-O-CH2-CH2-S-CH2-CH2-Cl - oksiipritas arba iprito eteris, turintis daug žemesnę užšalimo temperatūrą, lėčiau garuojantis | * Cl-CH2-CH2-S-CH2-CH2-O-CH2-CH2-S-CH2-CH2-Cl - oksiipritas arba iprito eteris, turintis daug žemesnę užšalimo temperatūrą, lėčiau garuojantis | ||
...Ir taip toliau, ir taip toliau - čia jau ir patys galite visokių kombinacijų prisifantazuoti, nes čia mes sumelavom, kad kelios dešimtys - išties tai šimtai panašių chemikalų yra. | |||
Tai visos šitos medžiagos pasižymi skirtingu lakumu, įvairų laiką išbūna aplinkoje nesuirusios, bet visos veikia ganėtinai panašiai. Dar įdomu, kad kaip kurios iš jų net ir savaime linkusios susidarinėti ganėtinai netikėtais būdais - įpils ten kas nors kokio nors spirito į druskos rūgštį, užleis ten kokių sieros atliekų - žiū, netikėtai ir atsiranda kokie nors nedideli iprito pėdsakai, o paskui žmonės stebisi, kodėl ten kažkokios pūslės ir pūliniai... | Tai visos šitos medžiagos pasižymi skirtingu lakumu, įvairų laiką išbūna aplinkoje nesuirusios, bet visos veikia ganėtinai panašiai. Dar įdomu, kad kaip kurios iš jų net ir savaime linkusios susidarinėti ganėtinai netikėtais būdais - įpils ten kas nors kokio nors spirito į druskos rūgštį, užleis ten kokių sieros atliekų - žiū, netikėtai ir atsiranda kokie nors nedideli iprito pėdsakai, o paskui žmonės stebisi, kodėl ten kažkokios pūslės ir pūliniai... | ||