Sieros vandenilis

Sieros vandenilis arba vandenilio sulfidas - nagi chemiškai - tai tiesiog bezdalai, tiksliau gi pagrindinis kvapusis bezdalų komponentas! O sudėtimi - tai sieros ir vandenilio junginys, visai netgi lakus ore beigi degus. Dar būna, kad ir iš supuvusių kiaušinių išsiskiria.

Tai dar šitas turi vieną ypatybę: žmogaus nosis prie jo gan sparčiai prisitaiko ir nustoja užuost, tai būna visokių pasekmių įdomių. Pavyzdžiui, kanalizacijose būna, kad kanalizatoriai dirba, o nosis gan greit prisitaiko, o kanalizatorius neužuodžia, jam atrodo, kad viskas gerai, o taip po truputį ima ir uždūsta ir numiršta. Nesgi sieros vandenilis - nuodingas. Arba būna, kad sėdi kas kabinete ir bezda tyliai sau vienas. Ir galvoja, kad kvapas sklaidosi. O išties gi tik nosis prisitaiko. Tai kai kažkas užeina, tai eina nafig, kaip per smegenis smarvė duoda!

Dėl nosies prisitaikymo prie sieros vandenilio yra labai gerai žinomas pripersto kambario efektas - jo esmė yra tame, kad žmogus, kuris sėdi kambaryje, kuriame vis perdžia, nustoja užuosti savo bezdalus ir jam atrodo, kad viskas kambaryje gerai. Tačiau aplinkiniai tuos bezdalus klaikiai užuodžia ir kartu negali įtikinti to žmogaus, kad jo kambarys yra mirtinai priperstas. Štai toksai smarvės reliatyvumas.

Tai dar sieros vandenilis yra degus, kuo galite įsitikinti, jei pabezdėsit į degančią žvakę. Bet gal geriau nedarykit to bandymo, nes nusisvilint galit, kaip reikalas.