Last modified on 5 gruodžio 2012, at 16:32

Saparmuratas Nijazovas

Saparmuratas Nijazovas, toksai mielas ir doras tautos tėvas

Saparmuratas Nijazovas, dar žinomas, kaip Turkmėnbaši - garsus ir nuostabus Turkmėnijos prezidentas, kuris prezidentavo iki pat gyvenimo galo ir buvo visoks tenai garsus ir dieviškas.

Dar 1985 Saparmuratas Nijazovas patapo Turkmėnijos kompartijos vadu, tobiš pirmuoju sekretoriumi dar besant SSRS, o paskui jau tuo bebūdamas ir turėjo valdžią, kurią kaip sakant užgrobė įprastu nomenklatūrai būdu. Ir taip užgrobė, kad kai jau Sovietų Sąjunga subyrėjo, tai Turkmėnija ir liko tokia, kaip buvo.

Užtat kadangi Turkmėnija turi labai daug kažkokių tenai iškasenų, tai jam į tai visai nusispjaut į viską buvo, tai jis tiesiog ėmė ir prisibūrė sau visokių gėrių ir pasiskelbė dievu. Kaip kokie Senovės Egipto dieviški faraonai.

Kažkodėl lietuviška Vikipedija, kuri paklūsta kokiems tai chaoso dėsniams, sugalvojo, kad Saparmuratas Nijazovas išties yra Saparmuradas su D raide, nors niekur jis taip nevadinamas...


Saparmuratas Nijazovas - didysis Turkmėnijos reformatorius

Gražioji Neutralumo Arka iš Turkmėnijos, kurią paskui nugriovė prakeikti reformatoriai, nes matyt aukso pasigviešė, kadangi Turkmėnbaši skulptūra ten auksinė buvo

Dar labai Saparmuratas Nijazovas pagarsėjo savo dvasingu kalbainiškumu, nes ne tik Lietuvoje yra kalbainiai, o yra jų ir kitur. Taip kad kalbainystė buvo paversta į oficialią valstybinę politiką, kuriai visi turi paklusti. Štai taip buvo pradėti pervadinti mėnesiai ir kitokie daiktai, pavyzdžiui, sausis buvo pavadintas Turkmenbaši vardu paties Saparmurato Nijazovo garbei. O duona buvo pervadinta į Gurbansoltan jo motinos garbei. Ir taip toliau, ir taip toliau.

O paskui dar Saparmuratas Nijazovas uždraudė barzdas, nes jos negražios. Ir dar uždraudė grimuoti visokius TV pranešėjus, kad šie atrodytų tokie baisūs, kokie išties ir yra. Tai čia negalima nepritarti tam, nes taip ir reikia, nes nėra čia ko visokioms šūdžvaigždėms per televizorius vaizduoti ko nėra. Ir dar jis uždraudė fonogramas, kad visokios šūdžvaigždės nevaizduotų, kad dainuoja, kai išties dainuot nemoka. Oj būtų nesaldus gyvenimas visokioms lietuviškoms žvaigždutėms toje Turkmėnijoje...

O dar Turkmėnijoje labai populiarus yra kramtomasis tabakas, tai kadangi šitai kenkia ir yra nuodai, tai liepė visiems tabako kramtytojams kaulus kramtyt. Čia tokia buvo mintis jo, kad dėl to kramtomo tabako ir kažkokio betelio, ar kažko ten, visi dantys iškrinta, o tada turkmėnai susistato sau auksinius dantis ir atrodo labai juokingai, dėl ko iš jų visi tyčiojasi, todėl taip neturi būt. Tai aišku, dantis auksinius irgi uždraudė.

O paskui dar uždraudė ir tą patį kramtomąjį tabaką. Ir išvis rūkymą uždraudė visose viešose vietose, iš ko jau paskui pasimokė ES ir taip pat ėmė uždraudinėt rūkyt kur papuola, o lygiai taip pat kažkoks Kauno meras uždraudė rūkyt Laisvės Alėjoje. Ir dar Sapurmuratas Nijazovas uždraudė šunis, tiesa, ne visur, o tiktai Turkmėnijos sostinėje Ašchabade.

O paskui dar uždraudė operą ir baletą, kadangi tie neturkmėniški. Ir dar labiau uždraudė cirką, kadangi tas irgi ne turkmėniškas, o be to kažkoks juokingas.

O dar Saparmuratas Nijazovas pastatė kokią tai arką, kur didelė gryno aukso Saparmurato Nijazovo skulptūra sukasi aplinkui, vis pasisukdama į Saulę, kaip koks smėlio laikrodis. Ir tą skulptūrą dabar visi turkmėnai demonstruoja, rodydami, kokie visi Turkmėnijoje yra dori žmonės, nes stovi baisiai didelis aukso gabalas nesaugomas, o niekas jo nevagia, nes visi labai daug dvasingumo turi.

O dar Turkmėnbaši parašė tokią knygą, kuri vadinasi Ruhnama arba "Dvasios knyga". Tai ją išleido visomis pasaulio kalbomis, ir lietuvių kalba irgi taip pat. Toje knygoje prirašyta kažkokių kliedesių, o paties Turkmėnbaši sprendimu, ji yra tokia pat dieviška, kaip ir Koranas, o tie visokie musulmonų šventikai, kurie tuo abejoja, baudžiami mirties bausme, kad neabejotų.

Dar tą knygą visi turi mokytis atmintinai. Ir jos egzaminai laikomi visur, ne tik mokyklose, bet ir norint vairuotojo teises gauti. Ir taip toliau. Nes paties Turkmėnbaši sprendimu, jis asmeniškai susitarė su Alachu, kad tie, kas jo knygą perskaitys tris kartus, išsyk paklius į Rojų.

Tai dar buvo ten kažkaip, kad galų gale tasai Saparmuratas Nijazovas nusibaigė 2006, tai čia buvo labai liūdna šventė visiems turkmėnams...