Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Santaka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''Santaka''' - toksai lietuviškas kompiuteris, kuris buvo pirmas visoje SSRS vėliau išpopuliarėjusio ZX Spectrum klonas. Keista, bet tasai kompiuteris, nors ir t...)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Santaka''' - toksai lietuviškas [[kompiuteris]], kuris buvo pirmas visoje [[SSRS]] vėliau išpopuliarėjusio [[ZX Spectrum]] klonas. Keista, bet tasai kompiuteris, nors ir tapo legendiniu, bet beveik niekam buvo nematytas, nes gamintas labai jau mažais kiekiais. Didesniais gi kiekiais buvo gaminami įvairūs vėlesni klonai.
'''Santaka''' - toksai lietuviškas [[kompiuteris]], kuris buvo pirmas visoje [[SSRS]] vėliau išpopuliarėjusio [[ZX Spectrum]] klonas. Keista, bet tasai kompiuteris, nors ir tapo legendiniu, bet beveik niekam buvo nematytas, nes gamintas labai jau mažais kiekiais. Didesniais gi kiekiais buvo gaminami įvairūs vėlesni ZX Spectrum klonai, didžiule dalimi klonuoti jau nuo tos pačios lietuviškos Santakos.


Anuomet, kokiais dar [[1985]] metais kažkokie [[Kauno Politechnikos Institutas|Kauno Politechnikos Instituto]] inžinieriai tiesiog nuklonavo, pasiėmę [[Sinclair ZX Spectrum]] kompiuteriuką, skirtą buičiai ir žaidimams. Po metų klonavimo pasiskelbė, kad jau yra sukūrę viską ir jau laikas gaminti. Tik vat gavosi taip, kad [[Vakarai|Vakaruose]] detalės tebuvo gaminamos, o vat SSRS nesugebėjo. Tai iš vakarietiškų detalių gaminti to klono nesigavo, todėl ir negamino. Užtat pagyrų buvo per visą spaudą, o dar praėjus 3 metams apie tą "Santaka" kompiuterį triūbijo toksai užmirštas žurnalas "Mokslas ir Technika":
Anuomet, kokiais dar [[1985]] metais kažkokie [[Kauno Politechnikos Institutas|Kauno Politechnikos Instituto]] inžinieriai tiesiog nuklonavo, pasiėmę [[Sinclair ZX Spectrum]] kompiuteriuką, skirtą buičiai ir žaidimams. Po metų klonavimo pasiskelbė, kad jau yra sukūrę viską ir jau laikas gaminti. Tik vat gavosi taip, kad [[Vakarai|Vakaruose]] detalės tebuvo gaminamos, o vat SSRS nesugebėjo. Tai iš vakarietiškų detalių gaminti to klono nesigavo, nes nesigavo gauti detalių, o todėl ir negamino. Užtat pagyrų buvo per visą spaudą, o dar praėjus 3 metams apie tą "Santaka" kompiuterį triūbijo toksai užmirštas žurnalas "Mokslas ir Technika":


: ''Lietuviško personalinio kompiuterio „Santaka“ gamybą numatoma pradėti 1988 m. Kompiuterį kooperacijos būdu gamins kelios organizacijos. Orientacinė „Santakos” kaina – 700-800 rb. (Kaina didelė, kadangi gaminio serija maža.) Jeigu pavyktų įgyvendinti keletą gamybinių patobulinimų, kompiuterio kainą kristų.''
: ''Lietuviško personalinio kompiuterio „Santaka“ gamybą numatoma pradėti 1988 m. Kompiuterį kooperacijos būdu gamins kelios organizacijos. Orientacinė „Santakos” kaina – 700-800 rb. (Kaina didelė, kadangi gaminio serija maža.) Jeigu pavyktų įgyvendinti keletą gamybinių patobulinimų, kompiuterio kainą kristų.''
19 eilutė: 19 eilutė:
Aišku, buvo ir visokių programų priprogramuota, o tiksliau prikopijuota - [[Pascal]], [[Prolog]], [[Logo]] interpretatoriai ir panašiai. Ir svarbiausia - visokie [[geimai]].
Aišku, buvo ir visokių programų priprogramuota, o tiksliau prikopijuota - [[Pascal]], [[Prolog]], [[Logo]] interpretatoriai ir panašiai. Ir svarbiausia - visokie [[geimai]].


Keisčiausia buvo tai, kad galų gale tuos Santaka kompiuterius ėmė gaminti kažkur [[Rusija|Rusijoje]], Leningrade. Tai ir pagamino kelis tūkstančius. Lietuvoje gi tebuvo pagaminta gal keli šimtai, tai dabar gaunasi taip, kad šitai visiškas raritetas, kurį kiekvienas [[adminas]] norėtų turėti.
Keisčiausia buvo tai, kad galų gale tuos Santaka kompiuterius ėmė gaminti kažkur [[Rusija|Rusijoje]], Leningrade. Tai ir pagamino kelis tūkstančius. Lietuvoje gi prieš tai tebuvo pagaminta gal keli šimtai, tai dabar gaunasi taip, kad šitai visiškas raritetas, kurį kiekvienas [[adminas]] norėtų turėti.


Daug didesniais kiekiais kiek vėliau buvo gaminti visiški santakų klonai - pirmiausiai [[Baltarusija|Baltarusijoje]], Minske gaminti "Santaka-2" ("Сантака-2"), o dar paskui - Rusijoje, Krasnodare gaminti "Impuls" ("Импульс") ir "Impuls-M" ("Импульс-М"), kurie nuo baltarusiško varianto tesiskyrė tik spalva ir pavadinimu.




[[Category:Kompiuteriai]]
[[Category:Kompiuteriai]]

21:34, 29 gruodžio 2018 versija

Santaka - toksai lietuviškas kompiuteris, kuris buvo pirmas visoje SSRS vėliau išpopuliarėjusio ZX Spectrum klonas. Keista, bet tasai kompiuteris, nors ir tapo legendiniu, bet beveik niekam buvo nematytas, nes gamintas labai jau mažais kiekiais. Didesniais gi kiekiais buvo gaminami įvairūs vėlesni ZX Spectrum klonai, didžiule dalimi klonuoti jau nuo tos pačios lietuviškos Santakos.

Anuomet, kokiais dar 1985 metais kažkokie Kauno Politechnikos Instituto inžinieriai tiesiog nuklonavo, pasiėmę Sinclair ZX Spectrum kompiuteriuką, skirtą buičiai ir žaidimams. Po metų klonavimo pasiskelbė, kad jau yra sukūrę viską ir jau laikas gaminti. Tik vat gavosi taip, kad Vakaruose detalės tebuvo gaminamos, o vat SSRS nesugebėjo. Tai iš vakarietiškų detalių gaminti to klono nesigavo, nes nesigavo gauti detalių, o todėl ir negamino. Užtat pagyrų buvo per visą spaudą, o dar praėjus 3 metams apie tą "Santaka" kompiuterį triūbijo toksai užmirštas žurnalas "Mokslas ir Technika":

Lietuviško personalinio kompiuterio „Santaka“ gamybą numatoma pradėti 1988 m. Kompiuterį kooperacijos būdu gamins kelios organizacijos. Orientacinė „Santakos” kaina – 700-800 rb. (Kaina didelė, kadangi gaminio serija maža.) Jeigu pavyktų įgyvendinti keletą gamybinių patobulinimų, kompiuterio kainą kristų.
„Santakų“ bus pagaminta tik keli šimtai, tad, deja, parduotuvėse jų nepasirodys – bus paskirstytos suinteresuotoms organizacijoms.
Tolesnis lietuviško personalinio kompiuterio likimas kol kas neaiškus. Priežastis – dideli organizaciniai sunkumai, iškylantys gaminant šią mums naują plataus vartojimo prekę. „Santaką” sukūrė ir ruošiasi gaminti entuziastai, atpildas jiems – ir tai tik moralinis – labai netgi abejotinas.
Pateikiame lietuviško personalinio kompiuterio „Santaka” techninę charakteristiką.
„Santaka” yra daugiafunkcinė personalinė ESM.
Darbo režimas funkciškai suderinamas su personalinio kompiuterio „ZX Spectrum“ darbu (visos „ZX Spectrum“ programos be jokių pakeitimų tinka ir „Santakai“).

Visa ta Santaka, pagal anuometinius duomenis buvo labai protinga ir sudėtinga, iš vat tokių komponentų susidedanti:

  • centrinis procesorius, mikroprocesoriaus UA880D bazėje (VDR gamintas Zilog Z80 procesoriaus klonas)
  • 16/64 K operatyvinė atmintis (priklausomai nuo konfigūracijos)
  • spalvotas arba nespalvotas televizorius (koks nors Šilelis)
  • kasetinis magnetofonas kaip išorinės atminties įrenginys
  • į ROM įprogramuotas BASIC interpretatorius

Aišku, buvo ir visokių programų priprogramuota, o tiksliau prikopijuota - Pascal, Prolog, Logo interpretatoriai ir panašiai. Ir svarbiausia - visokie geimai.

Keisčiausia buvo tai, kad galų gale tuos Santaka kompiuterius ėmė gaminti kažkur Rusijoje, Leningrade. Tai ir pagamino kelis tūkstančius. Lietuvoje gi prieš tai tebuvo pagaminta gal keli šimtai, tai dabar gaunasi taip, kad šitai visiškas raritetas, kurį kiekvienas adminas norėtų turėti.

Daug didesniais kiekiais kiek vėliau buvo gaminti visiški santakų klonai - pirmiausiai Baltarusijoje, Minske gaminti "Santaka-2" ("Сантака-2"), o dar paskui - Rusijoje, Krasnodare gaminti "Impuls" ("Импульс") ir "Impuls-M" ("Импульс-М"), kurie nuo baltarusiško varianto tesiskyrė tik spalva ir pavadinimu.