Samanė

Samanė būna gi įvairi, betgi dažniausiai - ruginė, nors ir kvietinė būna, o avižinė ar miežinė - jau retas dalykas. Kartais, tiesa, sau išsivaro būna ir medaus irgi uogų samanę, bet tai jau visai kitas dalykas.

Variacijos

Aišku, šiais laikais, kai degtinė parduotuvėj pigi, o kaimo vertelgos nesnaudžia, tai būna, kad ir rusiškus metodus samanę virdami pritaiko, kai išvaro iš kokio nors cukraus ar dar blogiau - bulvių ar net runkelių, tai aišku būna tokiems varytojams, kad kas tokios nusiperka popigiai, paragauja, o paskui ateina snukio išdaužyt, o paprastesniu atveju - tiesiog įskundžia policijai, taip ir reikia brudo gamintojams.

Tai čia Lietuvoj taip, o bet tačiau gi ir kiti kraštai panašiai darytų, tik neturi tokių grūdų. Na tai ir daro iš kokių turi. Taip tad pas japonus iš ryžių gaudavos Sakė, tūli škotai ar ten airiai turbūtinai Viskį gaminas. Tai o kai nėra grūdų, irgi ne bėda: pas meksikiečius iš kažin kokių tais kaktusų beigi agavų gaunas Meskalis irba Tekila, na o bulgarai iš abrikosų kauliukų irgi matomai vynuogių iki šiol varo Rakiją... O ką - kauliukai irgi grūdai!

Gamyba

Samanė gi tikra daroma iš daigintų grūdų salyklo, tik iš šiojo išvirus misą, ji daroma tiršta, o naudojamos mielės yra kitokios - tos, katros brogą raugina, tai šioji tampa velnišku skystimu, panašiu į skystą molį ir turinčiu kelioliką laipsnių stiprumo.

Paskum jau šita broga varoma, moksliškai tariant - distiliuojama aparate, du ar netgi tris kartus, taip ir gaunasi samanė tikroji...

O jau iš samanės, jei gryna atrodo per baisiai, išlaikę galit ir tikriausios starkos, ne parduotuvinio brudo, o natūraliausios, geriausios pasidaryt.