Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Sakė

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
15:37, 11 vasario 2012 versija, sukurta JonasS (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Aišku, kaip ir įprasta japonams, viskas atrodo labai gražiai, pakol neparagauji, nes išvaizda nieko bendra neturi su skoniu

Sakė arba sake - japonų šlykštynė, patikėkit mumis. Aiškiai tinka prie tų japonų taip mėgstamų gleivagyvių beigi kitų šlykštynių, katruos tieji valgo, kaip sušį...

Savo skoniu sakė taip primena paprasčiausią ryžių nuovirą, atskiestą elementaria degtine, kad jau nuo seno didesnė dalis japoniškų sakės gamintojų šią taip ir gamina: ima ryžių nuovirą, pila į jį spirito - ir štai jums puikiausia sakė. Stiprumo sakė būna įvairaus, dažniau kokiu 12-14 laipsnių, nors būna ir 20, o netgi kai kurie įsigudrina virš 30 laipsnių gamint, tai jau arčiau įprastai degtinei.


Kaip gerti sakę

Gerti ją labai paprasta, tik reikia mokėt. Šiaip paprasta sakė yra tokia šlykšti, kad nepatyrusius žmones gali ir supykinti, tai čia irgi įdomus šposas: nusiperkat bonkę sakės ir jos paragaut siūlot visiems draugams. Tai durneliai, kurie nėra jos ragavę, visad užsinori ir mielai paragauja. Tai kad jūs žinotumėt, kaip juos purto paskui... Kartais aiškiai net ir supykina.

O tai japoniškai ją gerti geriau karštą, tiksliau iki kokių 45 laipsnių pakaitintą. Tai tada jinai aišku gal ir ne tokia šlykšti savo skoniu, bet supurto tai kaip reikalas - kiekvienas gi matė, kaip japonai filmuose ją geria ir po menko stikliuko rėkia, nors tame stikliuke vos keliolika laipsnių tėra. Tai rėkia ne šiaip sau, o dėl to, kad jiems bloga ir juos purto šlykščiai.

Neklausykit dalbajobų, kurie sako, kad sakę galima gerti šaltą. Tokie niekad nėra ragavę šaltos sakės. Bet kita vertus, galit pabandyti, jei norit susivimdyt, ypač dar prieš tai gleivagyvių užvalgę.

Tradicinė sakės gamybos technologija

Šioji skirstoma į dvi rūšis: ankstyvąją ir vėlyvąją.

  • Ankstyvosios atveju daroma būdavo kaip ir įprasta visokioms laukinėms tautoms, pavyzdžiui Pietų Amerikos indėnams ar Afrikos negrams: būrelis bobulyčių kramtydavo virtus ryžius ir spaudavo į kubilą. Šieji, persimaišę su seilėmis, fermentuodavosi, išsiskirdavo cukrus ir su gamtinėmis mielėmis greitai surugdavo. Tai aišku, galit pabandyti tokio brudo pasigamint namie, jei norit...
  • Vėlyvoji technologija pakito, mat japonai atrado kažkokį pelėsį, katras lygiai taip pat skaido krakmolą į cukrų, tai aišku, šitaip paprasčiau gamint, o prie gleivių visokių ir pelėsių taigi japonai pripratę ir jiems tai skanu.


Moderni sakės gamybos technologija

Tai jau kaip minėjom, moderni sakės gamybos technologija labai paprasta: ryžių nuoviras maišomas su spiritu - vat jums ir sakė kuo puikiausia ir tikriausia. Tai čia ir namie pasigamint galima...