Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Ribot dėsnis

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
00:36, 16 liepos 2014 versija, sukurta Fandorina (Aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: '''Ribot dėsnis''' (nes buvo toksai psichiatras su pavarde Ribot) sako, kad kai prasideda paprasta amnezija, tai pirma žmonės praranda gebėjimą mokytis, paskui užmiršdin...)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Ribot dėsnis (nes buvo toksai psichiatras su pavarde Ribot) sako, kad kai prasideda paprasta amnezija, tai pirma žmonės praranda gebėjimą mokytis, paskui užmiršdinėja nesenus įvykius, paskui senesnius, o galų gale jau visai praranda atmintį, tačiau visgi išlieka visokie kasdienės veiklos įgūdžiai.

Analogiškai pastebimas ir kalbinių gebėjimų praradimas, kai vyksta afazija: pirma užmirštamos naujos, silpnai pramoktos užsienio kalbos, paskui - tos, kuriomis ilgiau kalbėta, o jau galų gale pradeda rodytis gimtosios kalbos sutrikimai. Pavyzdžiui, kai koks nors tipinis pagyvenęs lietuvis moka kalbėti gimtąja lietuvių kalba, taip pat gerai moka rusų kalbą, o kažkiek yra išmokęs ir anglų kalbos, tai yrant jo smegenims, jis pirma nustos kalbėti angliškai, bet rusiškai dar galės kalbėt. Bet paskui jau ir rusiškai nustos kalbėti ir tegebės susikalbėti lietuviškai. O jau galų gale ir lietuviškai kalbėti jam pasidarys sunku.

Taigi, taip paprastai Ribot dėsnis veikia ir su amnezija: pirma pacientas praranda gebėjimą mokytis, paskui jau užmiršdinėja smulkius dalykus, kurie buvo prieš kelias minutes, paskui - vakarykščius didelis įvykius, dar paskui amnezija jau ima apimdinėti kelių savaičių ar mėnesių laikotarpį. Sunkesnėje stadijoje amnezija gali apimti didžiąją dalį paciento gyvenimo, tačiau nepaisant to, vaikystės prisiminimai dažniausiai išlieka. Jei smegenys pacientui padūsta tiek, kad jau ir vaikystės prisiminimai dingsta, tai pacientas visvien atsimena, kaip daryti kokius nors dalykus, kuriuos jis darė visą gyvenimą - pavyzdžiui, darbo įgūdžiai kai kada gali išlikti net jei pacientas nupušęs iki tiek, kad nežino nei kur jis yra, nei kas jisai toks.

Jei paciento smegenys ima atsistatinėti, viskas vyksta atvirkščia tvarka: pirma atsikuria senos praeities įvykiai, paskui jau nesenos praeities, o dar paskui visai jau neseniai buvę dalykai.

Jei paciento amnezija neatitinka Ribot dėsnio, tai nebūtinai reiškia, kad čia pacientas apsimetinėja kažkokiu psichu ir yra simuliantas, bet daugeliu atvejų būtent tą ir reiškia.

Ribot dėsnis negalioja isterijos atveju - čia amnezija būna kryptinga, tad turi visai kitokį vaizdą, nes užmiršta pacientai tai, ko nenori prisiminti.