Random - tai taip vadinamas randomas arba atsitiktinių reikšmių generatorius. Jo esmė - kad duodami belenkokie atsitiktiniai dalykai, visiškai chaotiškai ir be jokios tvarkos, kaip papuola. Žodžiu, tiesiog koks nors žodžių ar skaičių kratinys, neturintis nei prasmės, nei tvarkos, nei kažkokios logikos - visiškai atsitiktinai.

Kai kurie kultūringesni žmonės, kai nori pasakyti, kad kažkas nusišneka ir kalba kliedesius, sako, kad čia kažkas kalba randomu. Tai jei kas nors kvailesnis, tai gali ir nesuprasti, ką tas randomas reiškia, tai todėl gaunasi visai kultūringai.

Pvz., kaip sakoma, kada žmogus ką nors randomu atsakinėja:

  • Klausimas: ką veiki?
  • Atsakymas: kopūstai.
  • Klausimas: ne, nu tu pasakyk, ką veiki?
  • Atsakymas: žydros spalvos, vakar.
  • Klausimas: tu gal čia randomu kažką šneki?
  • Atsakymas: amidopiridinas.

IT randomas visai būna reikalingas, kai reikia užpildyti ką nors kokiu nors chaosu, taip kad programavime būna tokia funkcija, kuri vadinasi "random", "rnd", "rand" ar kaip nors panašiai. Tai iš tos funkcijos būna galima gauti kokį nors atsitiktinį ar pusiau atsitiktinį skaičių.

Pvz., kokia nors hipotetinė integer tipo random funkcija, vieną kartą iškvietus, ta funkcija duos 5, kitą kartą 2, trečią kartą 9, ketvirtą kartą - 4, ir t.t., kaskart vis kitą skaičių, atsitiktine tvarka. Tiksliau, išties tai gal ir ne visai atsitiktine, bet paprastai tai visgi daugmaž atsitiktine. Nes būtent taip tas randomas ir veikia.

Kai žmonėms būna koks nors mąstymo sutikimas ar jie būna šiaip kokie nors apsivartoję kažko ar apsinešę, ar panašiai, tai irgi būna, kad šneka randomu. Tai kaip sako, kad kažkas randomu kalba - tai reiškia, kad šneka blogiau, nei kliedesius, o išvis kalba nesąmones, nerišlų atsitiktinių žodžių kratinį.


Randomas programavime

Išties tai nėra paprasta tą randomą padaryti, nes bet koksai programavimas yra ne randomas, o nuspėjamas dalykas. Vienintelis būdas gauti randomą - tai kažkaip visiškai atsitiktinai gauti jį iš aplinkos, pvz., kaip baltąjį triukšmą. Bet čia susiduriama su tokiu reikalu, kad pasirodo, kad ir baltasis triukšmas dažnai generuojamas ne randomu, o iš kokių nors ten visgi prognozuojamų šaltinių. Taigi, randomas būna ne toksai jau paprastas dalykas.

Todėl, kad randomas būna ne toksai jau paprastas, tai kainuoja šitai per brangiai, kad natūraliai atsirastų tinkamu pavidalu kompuose, o todėl būna pseudorandomas. Pastarasis atrodo visiškai kaip randomas, bet gali būti suprognozuotas, pvz., atsekus kažkokią skaičių seką, galima nustatyti, koksai skaičius bus kitas.

Tai bendrai čia tokia kriptografija išties, labai netriviali ir sudėtinga. Tai gal šito žinoti ir nereikia.