Puškinas
Puškinas - nuo seno jau lietuvių kalboje esantis žodis, reiškiantis maždaug tą patį, ką ir dalbajobas, glušas ar balvonas.
Žodžio etimologija tiksliai nežinoma, tačiau keliamos dvi versijos:
- Puškinas - nuo žodžio puška (plg. su sen. liet. puškarnia - patrankų liejykla), kitaip tariant - armota arba patranka - artileristus laikydavo glušiais, mat šie ilgainiui ne tik apkursdavo, bet ir dėl daugkartinių kontūzijų neretai tapdavo oligofrenais. Dėl to žodis "puškinas", kaip ir žodis "glušas" ilgainiui tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu ne tiek klausos, kiek mastymo sutrikimus.
- Puškinas - nuo rusų poeto Aleksandro Puškino, katras žinia, buvo gerokai susijęs su Lietuva ir visuotinai laikomas vienu iš šlykščiausių penktosios kolonos veikėjų, išdavikų - panašiai, kaip koks Paleckis. Reguliariai publikuodamas kliedesiškus straipsnius ir eilėraščius apie tai, esą lietuviai yra rusai, kuo vėliau cariniai propagandistai remdavosi, Muravjovą pristatydami, kaip lietuvių tautos didvyrį. Lietuvoje Aleksandras Puškinas ilgainiui pelnė tokią prastą šlovę, kad jo vardu pradėti vadinti asocialūs asmenys, o vėlesniais laikais šis žodis netgi pradėtas vartoti vietoj žodžio baubas.
Bet kuriuo atveju, abi versijos neblogai paaiškina žodžio "puškinas" prasmingumą, juolab kad pirmoji dar paaiškina ir paties Aleksandro Puškino pavardės etimologiją, tad galimas daiktas, jog šia prasme žodis "puškinas" buvo vartojamas dar gerokai seniau, nei gimė patsai poetas.
Puškino biustas Sereikiškėse
Sereikiškėse stovėjęs Puškino biustas dar caro laikais (pastatytas 1899 metais) tapo vilniečių patyčų objektu, lenkų bei lietuvių valdžių vėliau buvo nugriaunamas, tuo tarpu rusiškų valdžių - statomas iš naujo, kaip Lietuvos prijungimo prie Rusijos simbolis (kaip, pvz., buvo atstatytas 1940, o paskui - ir 1955). Paprastai ant Puškino biusto galvos būdavo kasdien paberiama lesalo balandžiams, tad greitai šį biustą paukščiai apšikdavo taip, kad jis imdavo atrodyti panašiau į paukščių išmatų gumulą. Kartkartėmis ant paminklo būdavo užrašomi ir visokie nepadorūs užrašai, o praeiviai jį neretai ir apspjaudydavo. Vilniaus studentai kartais įsigudrindavo ir patys išsituštinti ant paminklo galvos, nors tai reikalavo išskirtinių akrobatinių sugebėjimų.
Vartojimo pavyzdžiai iš tautosakos
- Ei, ar visai puškinas? (Ei, ar visai apglušęs?)
- Kas už tave darbą padarys, gal puškinas?
- Puškine tu puškine, ausis prasikrapštyk
- Priliuobė, kaip puškinas (apie prastai, kiauliškai besielgiantį)
- Kiba puškinu tarnauji? (apie visišką kvailį)