Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Pogrindinė rinka

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
02:39, 3 gruodžio 2020 versija, sukurta MHz (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Pogrindinė rinka - tai tokia, kuri panašiai, kaip juodoji rinka, tik prekiaujama slapta nebūtinai dėl to, kad parduodami dalykai nelegalūs, o gal būt dar ir dėl to, kad tiesiog laisva rinka yra uždrausta. Tai sunku pasakyti, kur čia skirtumas tarp juodosios rinkos ir pogridninės, nes jei jau pogrindyje - tai būna ir nelegalūs dalykai parduodami, o jei nelegalūs dalykai parduodami - tai ir nueina į pogrindį.

Tais senais laikais, kai prie ruso buvo geriau, pogrindinė rinka buvo vienintelė, kur tikrai buvo galima nusipirkti kažkokių normalių prekių, pavyzdžiui, kad ir kokius nors batus, džinsus ar japonišką magnetofoną. Bet vienok vyko ir toksai reikalas, kad bet kokias padoresnes prekes anuometės pardavėjos pakišdavo po prekystaliu ir paskui tos prekės taip ir nueidavo į tą pogrindinį pardavimą.

Taigi, gavosi taip, kad kur neveikė planinė rinka, ten suveikdavo pogrindinė rinka, taip bent iš dalies išspręsdama problemas, nes jei vyksta prekyba, tai galima kažko ir nusipirkti.

Tai šitokie dalykai vadinosi spekuliacija, nes kainos dėl to pakildavo kartais netgi 10 kartų, o tai šitas dalykas buvo nusikaltimas, įrašytas į Baudžiamąjį kodeksą ir už jį buvo žiauriai baudžiama ir sodinama į kalėjimą. Bet kadangi žmonės ir pragyvent norėjo, ir užsidirbti, ir padorių dalykų nusipirkti, tai visvien rizikuodavo.

Pogrindinė rinka vykdavo ir per užpakalines parduotuvių duris, ir daiktus išnešiojant ir pasiūlant per visokias įstaigas, ir kitais būdais, tačiau svarbiausias pogrindinės ekonomikos taškas buvo visokios talkūčkės, kurios vykdavo moterų tualetuose. Kadangi praktiškai visas KGB ir visokia milicija būdavo vyrai, tai jie tiesiog negalėdavo į tuos moterų tualetus patekti ir juos apžiūrėti, nes gėdindavosi, kad moterys ant jų pradės rėkti ir vadinti iškrypėliais. Tai ten moterys visai drąsiai ir prekiaudavo kuo papuola.

Tokia prekyba vykdavo ne tik įstaigų tualetuose, bet netgi ir viešuosiuose tualetuose, kur būdavo, kad kas nors atgabena iki pat tualeto dėžes su batais ar megztukais, pora moterų susineša į vidų ir štai, žiū - per pusvalandį gandai praėjo ir prie tualeto jau stovi eilė moteriškių, ir perkasi daiktus, o pardavimai tik sukasi ir pinigai tik byra.

Aišku, visokiais neleidžiamais dalykais, kaip kad pornografija ar samizdatu prekyba vyko daug slapčiau, bet irgi vyko. Nes juk visko žmonėms norisi, ir visko žmonėms reikia, netgi kai gyveni kažkokioje režiminėje nesąmonėje.

Vienok kai tiktai prasidėjo SSRS griuvimas, tai ir pogrindinė rinka išsiviešino, o galų gale pavirto į laukinę rinką.