Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Paskola

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Tai vadinas "paėmiau kreditą, o paskui buvo kritimas"...

Paskola - taigi kreditas, vat pavyzdžiui, kai darbdavys nesumoka atlyginimo laiku, tai jau vadinas ir kreditą iš darbuotojo gavo, tai aišku labai naglai čia skamba tokioj situacijoj, kai visi darbuotojai yra kreditoriai, o darbdavys dar protą kruša ir skolų negrąžina...

O dar puikus variantas tai visokie kreditai, kur visi prisiėmė NT pirkimui, tai pirko butus po pusę milijono, o dabar tie butai po 200 tūkstančių parduodami, o kaina vis krenta. Tai jau finansiškai čia labai įdomu: bankas duoda paskolą iš multiplikatoriaus, kitaip tariant, iš nesamų pinigų, tada tam bankui moki ir moki procentus ir tuos pinigus, o tada kai jau nesumoki, tai tada bankas paima butą, kuris iš tų nesamų pinigų pastatytas, ir parduoda už realius pinigus kam nors, tai čia stebuklingas biznis - kapitalas darosi iš oro. Tai mes irgi norėtume bankininkais būt.

Arab dar paskola, tai irgi variantas, kai greitas kreditas vadinasi: jau kai suvisam gyvenimas prispaudžia ir prireikia ten kokių 500 ar 1000 litų ir nėra, ką daryt, tai gauni tokį kredituką, o po kažkiek mėnesių apsižiūri, kad jis jau krūvą kartų išaugo, tai tada imi dar vieną kreditą kitur, kad bent procentus šitam padengt, o tai kitas auga dar labiau, o tai tada dar reikia imt ir staiga pasijunti praradęs viską - butą, mašiną, darbą - ir tenka tapti bomžu, nes o ką daryt, pinigų tai reikia...

Arba dar čia visai nesuprantamas fyntas - pasirodo, kad visi pinigai yra ne kas kita, ogi kažkokie ten valstybės skoliniai įsipareigojimai vadinasi. Taip anksčiau ir vadindavo banknotus - kredito ženklais ir panašiai. Tai gaunasi taip, kad reiškiasi, suteikei valstybei paskolą, o paskui už tai dar mokesčius turi mokėt, tai čia jau išvis tobulai taip gaunasi, tai aišku, kad jau geriau dabar ne bankininkais, o valstybininkais kažkokiais norėtume būt.

O tai geriausiai tai būdavo senais laikais, kai kreditus duodavo nusikalstamos gaujos: paimi paskolą, o ten kapsi 5 procentai per dieną, tai jei ėmei 1000 litų, tai po mėnesio (30 dienų) jau turi grąžinti 4322 litus, nors procentukai tai ir maži atrodo. Nors vat jei su 1 procentu duodavo, tai ir dabar greitas kreditas panašiai palūkanų gauna...

O dar ten visokie veiksniai yra įdomūs, ten visokios palūkanų normos, euriboras, viliboras ir kitos nesąmonės, tai kiti su tais žaidžia kažkokiose biržose iš kažkokių kursų kilimo ir kritimo, tai netgi uždirbt sugeba, pavyzdžiui, paskolą kur nors pigiai eurais paėmę, išsikeičia į dolerius, o kai doleris pakyla, o euras nukrenta, tai vėl jau dolerius į eurus išsikeičia ir grąžina eurais paskolą ir lieka užsidirbę, nors aišku, dauguma tai visvien į minusą nueina, nes kaip žinia, vienam sėkmingam biržos žaidėjui tenka 100 tūkstančių nesėkmingų, tai dar nepažįstam nei vieno žmogaus, kuris užsidirbęs ten būtų.

Taip kad paskola - tai dalykas rimtas ir įdomus, o jų davėjai nuo seno liaudyje vadinami lupikautojais, ką patvirtina ir Lietuvių Kalbos Žodynas, taip kad bet kuriuos paskolų davėjus lupikautojais jei išvadinsit, tai čia ne įžeidimas, o tiktai karti tiesa, dėl kurios jie jūsų nei į teismą paduot negalės, nes jūsų žodžius patvirtins Dabartinės Lietuvių Kalbos Žodynas, kurį patvirtino VLKK, o kaip žinia, VLKK turi viršesnę, nei įstatymai galią, kadangi patys tvirtina įstatymų tekstus ir interpretuoja žodžius ir jų reikšmes.