PTSD

PTSD arba Potrauminis streso sutrikimas (angl. Post Traumatic Stress Disorder) - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai.

Anksčiau visokie psichoterapijos šalininkai vis kalbėdavo apie visokias psichologines traumas, tačiau psichiatrai viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios neurozės, tik štai dabar jau vadinamos kitaip.

Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi.

PTSD kilmė ir diagnostika

Bendrai imant, pagal šiuolaikinę klasifikaciją (DSM-5), PTSD yra sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad žmogų paveikė realį (arba suvokta kaip reali) grėsmė, kelianti pavojų gyvybei, sunkus sužeidimas ar seksualinis smurtas. Toks poveikis gali atsirasti, pvz., tokiais būdais:

• Žmogus tiesiogiai patiria traumuojantį įvykį (pvz., yra užpuolamas)
• Žmogus tiesiogiai stebi traumuojantį įvykį (pvz., mato kito žmogaus nužudymą)
• Sužino apie tai, kad traumuojantis įvykis įvyko labai artimam žmogui (pvz., vaikas sužino, kad jo mama buvo išprievartauta)
• Patiria tiesioginius, besikartojančius įvykio dalyvio pasakojimus su detalėmis, ypač kai atpasakojimai yra itin žiaurūs (tai negalioja TV laidoms, filmams, nuotraukoms ar kitai medžiagai - visi pasakojimai turi būti tiesioginiai)

Tokio tipo poveikiai, nepriklausomai nuo to, kas per įvykis ar poveikis sukėlė stresą, gali sukelti žmogui ilgalaikius sutrikimus, kurie neturi jokios fiziologinės kilmės, o yra visiškai psichogeniniai. Tokių poveikių rezultatas - žmogui prasideda problemos moksle, darbe, bendravime, santykiuose. Prasideda nuotaikos sutrikimai, depresijos požymiai, įvairių situacijų vengimas, persekiojantis kaltės jausmas, miego sutrikimai, agresijos priepuoliai, savižala, savižudybės, atminties praradimai, negebėjimas prisiminti pačius traumavusius įvykius ir t.t.. Neretai atsiranda ir PTSD ypač būdingi simptomai - flešbekai ir panikos priepuoliai.

PTSD porūšiai

Šiuo metu PTSD kriterijai išsiplėtė pakankamai smarkiai, kad būtų išskiriamos ir kelios specifiškesnės rūšys, kurios turi kiek kitokią eigą, kiek kitokią kilmę ir atitinkamai, tvarkomos irgi kiek skirtingai.

Ikimokyklinis PTSD

Ikimokyklinis (vaikiškas) PTSD atsiranda ankstyvame prepubertatiniame periode (iki lytinio brendimo). Ikimokykliniam PTSD priskiriami visi PTSD variantai, kurie prasidėję 3-6 metų amžiuje. Nepaisant to, paskutiniu metu yra nagrinėjami ir dar ankstyvesni traumų atvejai - 2 ar net 1 metų amžiaus vaikams. Viršutinė amžiaus riba irgi yra sąlyginė - jai gali būti priskiriamos ir kiek vyresniame amžiuje patiriamos traumos, pvz., ir 7 ar 8 metų vaikams, atsižvelgiant į vaiko raidą.

Tiriant vaikišką PTSD, paaiškėjo, kad čia reikia atsižvelgti į tai, kad vaikai daugelį dalykų supranta iracionaliai, o jų psichika yra daug jautresnė, labilesnė, lengviau besikeičianti ir žymiai subjektyvesnė. Pradėjus atsižvelginėti į vaiko raidos ypatybes, paaiškėjo, kad vienareikšmiški PTSD atvejai pas vaikus yra maždaug 3-8 kartus dažnesni, nei būtų galima diagnozuoti pagal suaugusiems taikomus kriterijus.

Tipinės (bet ne vienintelės) vaikų PTSD priežastys:

• Smurtas prieš vaikus, patyčios, žeminimas
• Smurto atvejų stebėjimas, ypač smurto tarp tėvų stebėjimas
• Įvairios avarijos, eismo įvykiai
• Karo sąlygos
• Šunų užpuolimai ir įkandimai
• Grubiai, skaudžiai atliktos medicininės procedūros

Vienas didelis apsunkinimas su vaikų PTSD yra susijęs su vaiko negalėjimu, nemokėjimu nupasakoti traumą sukėlusius įvykius. Dar viena problema - pačios traumos metu vaikas gali būti apimtas sustingimo ir niekaip neparodyti, kad patiria itin didelį stresą. Dėl to suaugusių reakcijos ar bandymai išsiaiškinti pakitusio vaiko elgesio priežastis būna nesėkmingi.

Vėlesnėse stadijose vaikai dažnai slepia savo traumines patirtis ar išmoksta maskuojančių, paradoksalių neurotinių reakcijų, skirtų pačios traumos neigimui ir išstūmimui iš atminties. Pvz., PTSD turintis vaikas gali imti juoktis pasikartojančio, traumą primenančio įvykio metu. Taip būna, kai vaikai, kurie yra smarkiai barami dėl kokio nors rimto nusižengimo, pradeda juoktis, lyg vyktų kažkas linksmo.

Kompleksinis PTSD

Kompleksinis PTSD išsiskiria tuo, kad traumos patiriamos pakartotinai, daugelį kartų. Kiekvienas traumos pasikartojimas ankstesnės traumos pasekmes gerokai apsunkina, todėl PTSD gali išsivystyti ir dėl daug mažesnių traumų (pvz., be grėsmės gyvybei ar sveikatai), tuo tarpu didelės traumos gali duoti katastrofiškus rezultatus.

Karinis PTSD

Karinis PTSD yra tipiškas potrauminis streso sutrikimas - nuo jo ir pradėtas PTSD, kaip atskiro sutrikimo identifikavimas. Nepaisant to, karinis PTSD turi du esminius skirtumus:

• Karinis PTSD yra prognozuojamas (numatoma kad įvyks traumuojantys įvykiai), o tai savo ruožtu reiškia kelis palengvinimus:
  • Įmanoma karius paruošti taip, kad jie išvengtų traumuojančio poveikio ar jį gautų mažesnį
  • Įmanoma paruošti karius taip, kad jie galėtų suteikti psichologinę pagalbą vieni kitiems įvykio metu ar iškart po jo
  • Įmanoma suteikti psichologinę pagalbą traumą patyrusiems kariams labai greitai (per vieną ar kelias dienas) po traumuojančio įvykio, kol PTSD dar neišsivystė
• Karinis PTSD yra neišvengiamas ir pasikartojantis, o tai reiškia kelis pasunkinimus:
  • Kyla rizika, kad pas pavojų esančius karius PTSD išsivystys dar iki realių traumų
  • Dėl ilgalaikių psichologinio streso faktorių PTSD gali kilti lengviau
  • Dėl pasikartojimų PTSD gali būti žymiai gilesnis
  • Dėl karo lauko sąlygų gali būti žymiai sunkiau suteikti kariui psichologinę pagalbą

JAV kariškiai PTSD rekomenduoja priskirti prie sužeidimų ir vertinti jį atitinkamai - kaip sužeidimą. Objektyviai PTSD ir jį sukeliančios traumos yra mūšio metu patiriami sužeidimai, galintys ir išvesti karį iš rikiuotės, ir reikalaujantys ilgos slaugos, kaip ir kiti sužeidimai. Todėl atskirti nuo kitų sužeidimų PTSD negalima.

Reikia turėti omeny, kad dėl atsikartojimo ir ilgos trauminių faktorių trukmės (pvz., kelerius metus besitęsiančio karo) karinis PTSD gauna ir visus tipiškus kompleksinio PTSD bruožus.