Operacinė atmintis

Operacinė atmintis - tai yra reali kompiuterio atmintis, nes būtent ją tiesiogiai gali pasiekti, skaityti ir rašyti procesorius. T.y., šitai yra vienintelė tikra atmintis, nes visokia įranga, kurią lameriai dažnai vadina atmintimi - tai ne atmintis, o tiesiog duomenų saugojimo įrenginiai.

Jei duomenys saugomi kažkur kitame įrenginyje, pvz., kompiuterio diske ar kokiame nors SSD ar whatever, tai procesorius tų duomenų pasiekti negali, o tik prašo visokios įrangos, kad ta įranga kaip nors pakrautų duomenis jam į operacinę atmintį, o jau tada su tuo dirba.

Pagal analogiją su žmogumi - tai žmogus turi atmintį, kuri yra jo smegenyse, tiesiogiai pasiekiama smegenų procesams. Bet jei žmogus turi kažką persiskaityti iš kokios nors knygos, ar enciklopedijos, ar iš užrašų knygos, ar iš kompiuterio, ar iš telefono, ar iš dar kur nors - tai tie įrenginiai nėra žmogaus atmintis. Ir netgi jei žmogus prisijungs sau kokį nors kompiuterį tiesiai prie smegenų, tai visvien bus išorinis duomenų saugojimo įrenginys, o ne atmintis.

Štai toksai ir yra esminis atminties skirtumas nuo duomenų saugojimo įrenginių. Kad tą skirtumą geriau gautųsi pabrėžti, ir pridedamas žodis "operacinė", kad būtų aišku, kad su ta atmintimi procesorius gali daryti kažkokias operacijas, t.y., veiksmus.

Supratimas apie operacinės atminties veikimą ir jos skirtumus nuo duomenų saugojimo įrangos - tai vienas iš tų požymių, pagal kuriuos labiau patyrę kompiuterastai nustato, ar kažkoks žmogus realiai kažką suvokia apie kompus, ar yra tiesiog lameris.