Narkomanija

Narkomanija - tai liga, kuria serga narkomanai. Labai juokinga liga, nes susiveda į keistą žmogaus priklausomybę nuo kokių nors gamtoje retų cheminių junginių. Žmogaus organizme išsivysto kokio nors įdomaus junginio poreikis, o tas junginys paaiškėja besantis brangiai kainuojančiu ir retu, todėl jo sunku gauti ir reikia daug pinigų. O junginio negavus, organizmas suserga visokiais nemaloniais dalykais: tai ten baisus silpnumas kamuoja, tai ten skausmai kažkokie, tai viduriavimas, tai dar kažkas. Liga baisi ir nemaloni, ypač kai priklausomybė yra nuo opioidų. Todėl ja serganys žmonės visais būdais stengiasi tų nemalonumų išvengti ir ima keistai elgtis, pasirįždami dėl vienos kitos reikalingos medžiagos dozės bet ką apvogti, apgauti ar išvis nudėti.

Reikia čia pasakyti, kad priklausomai nuo medžiagų, kurios tokiomis būtinomis pasidarė, narkomanijos skirstomos į įvairias skirtingas rūšis. Ir tos rūšys pasižymi skirtingu ligos sunkumu, skirtingais simptomais, o kartais netgi pavadinamos kitokiu žodžiu. Štai pavyzdžiui, tipiška narkomanija, kur atsiranda priklausomybė nuo alkoholio, vadinama alkoholizmu, o šia liga susirgę žmonės paprastai nevadinami narkomanais, o vadinami tiesiog alkoholikais ar išvis paprastai - chroniais.

Tuo tarpu pavyzdžiui visokių rūkalių dažniausiai niekas kažkodėl net nepavadina narkomanais, nors išties nikotinas yra irgi narkotikas. Ir kava irgi yra narkotikas, bet jau jos gėrikų narkomanais niekas nevadina. Nors ta priklausomybė nuo kofeino yra aiški ir tipiška.

Fiziologinė ir psichologinė priklausomybė

Dar kai kurie šundaktariai (o dažniau - tie patys narkomanai, bandydami paneigti savo priklausomybę) pasakoja, kad priklausomybė esą būna fizinė ir psichologinė. Ir esą fizinė priklausomybė tai jau tikrai blogai, o štai psichologinė - tai priklauso tiktai nuo žmogaus valios. Realiai gi išsigalvotą psichologinę priklausomybę tie veikėjai painioja su paprastais įpročiais, kurių, tiesa, ne visada lengva atsikratyti. Bet blogi įpročiai išties nėra jokia narkomanija, tad nepainiokim.

Paskui tokie patys veikėjai pagromuluoja savo pačių idėją apie psichologinę priklausomybę ir pradeda išvedžiojimus, kad pavyzdžiui, esą nėra įrodyta, kad heroinas sukelia fizinę priklausomybę, nes kai kurie daktarai nustatė, kad žmogaus valia čia turi reikšmės, norint pergyvent abstinencijos sindromą, todėl tai reiškia, kad priklausomybė yra psichologinė, vadinasi tai reiškia, kad opiatai fizinės priklausomybės nesukelia. Tai tie patys paskui dar būna prideda: "tu pabandyk, geras daiktas žinok, nepriprasi, o jau viena dozė tai tikrai nieko nereiškia".

Išties tokios teorijos apie fizinę ir psichologinę priklausomybę daktarų tarpe buvo keliamos maždaug prieš 100 ar daugiau metų, kai daktarai tik ėmė tyrinėti narkomanijas. Tais laikais dauguma narkotikų buvo vis dar legalūs, netgi heroinas būdavo berecepčiu preparatu, kurio nusipirkt vaistinėse galėdavo kiekvienas norintis. Tais laikais daktarai pastebėjo, kad pas vienus prie medžiagų pripratusius pacientus lomkės būna tokios, kad tie guli pasliki ir iki tualeto nesugeba nušliaužt, todėl pasitaiko, kad net apsimyža ir apsišika, stebint aplinkiniams. Tuo tarpu pas kitus stogas pavažiuoja, ir tie net į nusikaltimus eina, kad tik naują dozę gaut, nors kažkokios sunkios ligos požymių dar nesimato. Ir vieni, ir kiti simptomai būdingi būdavo opiatams, tačiau pasireikšdavo skirtingose lomkių stadijose, taip ir sukėlę idėją apie tai, kad yra dviejų rūšių priklausomybės.

Vienok pagal tas teorijas apie dviejų rūšių priklausomybes neretai galima atpažinti visokius narkomanus. Čia labai įdomus pavyzdys, kai pavyzdžiui koks nors vikipedas, vartojantis narkotikus, ima rašinėti į Vikipediją straipsnius apie narkotikus. Tai tada būtinai parašo, kad koks nors narkotikas nesukelia fiziologinės priklausomybės o tiktai psichologinę, arba kad išvis jokios priklausomybės esą nesukelia. Tada galima išsyk ir įtart, kad būtent tokią medžiagą tas arba jau vartoja, arba labai nori pavartot, todėl pats save, o tuo pačiu ir kitus bando įtikinti, kad taip ir yra. Vienok, tipinė problemų eksteriorizacija visame gražume. Dar žr. Salvija, kur vienas panašus vikipedinio kliedėjimo atvejis truputį patyrinėtas.

Organinė priklausomybė nuo narkotinių medžiagų

Tos teorijos apie dviejų rūšių priklausomybes ėmė nykti maždaug XXa. viduryje, kai buvo išsiaiškinta nemažai reiškinių, susijusių su visokiais neurotransmiteriais, receptoriais ir mediatoriais. Tada visos teorijos supaprastėjo: narkotikas tiesiog pakeičia žmogaus fiziologiją ir mąstymą, nes organizmas bando kompensuoti į jo svarbius reikalus įsikišusių chemikalų poveikį. Kadangi organizmas persitvarko taip, kad galėtų normaliai veikti, net kai jame yra narkotiko, tam narkotikui dingus jis veikti normaliai negali. Štai ir rezultatas - priklausomybė.

Reikia pasakyti, kad tokia priklausomybė gali atsirasti ir nuo medžiagų, kurios psichikos visai neveikia. Štai pavyzdžiui, kokios nors fermentų tabletės labai padeda, kai virškinimas stringa. Tačiau jei nuolat jas gersit, organizmas pripras, visiškai apstos gaminti savo fermentus, o tada jau be tų tablečių gyvent negalėsit.

Vadinamoji psichologinė priklausomybė čia irgi yra tokia pat fiziologiška: štai pavyzdžiui žolė, nuo kurios esą nekyla fiziologinė priklausomybė, mąstymą pakeičia smarkiai, tad žmogaus organizmas irgi prisitaiko. Ir netgi pats mąstymas persitvarko. Rezultatas visada toks pat: dažnai ir ilgai vartojantys žolę veikėjai, pabandę mesti, susiduria su klaikia paranoja, visokiais šizikais, o kartais prasideda net ir pilnavertė psichozė. Norėdamas tuos simptomus kažkaip kompensuoti, žolės mėgėjas norom nenorom vėl turi traukti kasiaką.

Aišku, itin klaikūs atvejai būna, kai žmogus vartoja kokias nors nuskausminančias medžiagas - tai dažniausiai visokie opiatai. Kadangi skausmo jutimas yra gyvybiškai svarbus (nejausdamas skausmo, žmogus gali susižaloti ir nepajusti), organizmas visą skausmo jutimo mechanizmą pertvarko taip, kad jis veiktų net ir apsinarkašinus. Rezultate, negavus dozės, lomkės būna tokios, kad maža nepasirodo. Tai vat tokie narkomanai jau yra visai liūdnas atvejis.

Narkomanijos priklausomai nuo narkotikų

Aišku, priklausomybės išsivysto įvairiai, čia priklauso nuo to, kaip kokia medžiaga veikia. Čia kad būtų lengviau susigaudyti, tai truputį paaiškinsim, kuo skiriasi skirtingos medžiagos pagal tai, kaip greitai sukelia narkomaniją ir kaip stipriai:

• Kokainas - priklausomybė išsivysto momentaliai, žiaurios ir skausmingos lomkės jau po pirmos dozės, tačiau praeina irgi sąlyginai greitai. Po ilgesnio vartojimo - daug liekamųjų psichikos sutrikimų.
• Amfetaminas ir metamfetaminas - priklausomybė greita, lomkės juntamos po pirmų bandymų (patys vartotojai pradžioje jas sieja su esą pervargimu), daug kuo primena priklausomybę nuo kokso, tik viskas kiek silpniau.
• Opiatai - absoliuti tragedija. Smegenis veikia žiauriai, oganizmas reaguoja irgi žiauriai, lomkės jau po pirmos dozės (patys narkomanai po pirmos dozės visad pasakoja, kad lomkių nebuvo, bet kad persišaldė ar apsirgo gripu), ryškiai išreikštas abstinencijos sindromas trunka nuo savaitės (narkomanijos pradžioje) iki kelių mėnesių. Mesti vartoti įmanoma tik teoriškai, bet ne praktiškai.
• Barbitūratai - priklausomybė išsivysto ganėtinai lėtai: pirmi narkomanijos simptomai - tai tiesiog nemiga, su kuria sunku tvarkytis be tablečių, o sunkesnėje stadijoje ima rastis ir skausmai, drebligė. Abstinencijos sindromui būdinga simptomatika daug kuo primena opioidus - laužo kaulus, skauda raumenis, kamuoja nemiga, tačiau turi ir savų smagumų: įsisenėjusiais atvejais prasideda deliriumas, o ir traukuliai.
• Nikotinas - priklausomybė išsivysto gan sparčiai, praiena irgi gan sparčiai. Lomkės smarkiai priklauso nuo vartojimo trukmės ir intensyvumo, reiškiasi dreblige, silpnumu ir pakrikusiais nervais.
• Kofeinas - priklausomybė labai silpna, išsivysto labai greitai, praeina irgi labai greitai. Labai silpnas narkotikas.
• Alkoholis - priklausomybė išsivysto labai skirtingu greičiu, su krūvomis visokių neurotinių reiškinių. Galutinėje stadijoje priklausomybė sunkumu prilygsta sunkių narkotikų sukeliamai, o lomkės neretai pasireiškia įspūdingu delirium tremens.
• Kanabinoidai - priklausomybė išsivysto iš lėto, po truputį keičiantis psichikos procesams ir smegenims kompensuojant narkotikų efektus. Aiški priklausomybė išsivysto per kelias savaites kasdienio vartojimo. Metus vartoti - ryškūs mąstymo ir elgsenos sutrikimai, paranoja, dirglumas, nerealumo jausmas, stiprūs trumpalaikės atminties sutrikimai, visiškas dėmesio praradimas, nežymios haliucinacijos. Reikia turėt omeny, kad žolės vartotojai įsivaizduoja, kad viena dozė teveikia kelias valandas, nors reali poveikio trukmė - maždaug 2-3 dienos.