Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Majak
Majak - rusų kalba reiškia du dalykus - didžiausią pasaulyje branduolinio ginklo fabriką ir bene galingiausią kada nors egzistavusią propagandinę sovietų radijo stotį. Dar, tiesa, tai reiškia tokią sovietinę deką - rusišką kasetinį magnetofoną, taigi, iš viso tai reiškia tris dalykus.
Ar taip, ar anaip, tasai Majak visada buvo išskirtinis daiktas, netgi ir ta deka buvo rekordinė, nes kitos tokios nebuvo. O jau radijas ir branduoliniai ginklai - tai jau juo labiau. Aišku, gal stipriausiai pagarsėjo branduolinio ginklo fabrikas, kuris yra paskleidęs radioaktyvaus užterštumo daugiau, nei Černobylis ir Fukušima kartu sudėjus.
Majak - didžiausia sovietinė radijo stotis
Majak - tai viena iš galingiausių kada nors egzistavusių radijo stočių, kurią kadaise SSRS sukūrė tam, kad visokie jūreiviai neklausytų užsienio radijo stočių, kai būna visokiuose tolimuose plaukiojimuose ir kad neduokdie nesugalvotų mokytis kokios nors anglų kalbos ir tada jau klausyti užsieninių naujienų užsieninėmis kalbomis.
Antras tikslas buvo sukurti tiesiog visą parą veikiančią programą visai SSRS, kuri sukurtų turėti foninį radiją (5 dalys naujienų, 25 dalys muzikos) - kai yra toksai radijas, žmonėms daug rečiau kyla noras ieškoti kažkokių kitų radijo stočių, o tuo pačiu - sumažėja tikimybė, kad žmogus išgirs kokių nors radijo balsų.
Tai štai su tokiomis konsideracijomis SSRS 1967 metais ir įkūrė radijo stotį Majak, kuri buvo paleista tiesiog vietoje II Visasąjunginio oficiozinio radijo programos. Sovietmečio pabaigoje daugybėje vietovių Majak buvo geriausiai girdima radijo stotis iš visų. Transliuojama ji buvo vidutinėmis bangomis, o taip pat ir daugeliu skirtingų dažnių trumposiomis bangomis.
Bent dalis Majak transliacijų trumposiomis bangomis buvo vykdoma per radijo trikdžių stotis. Tokiu atveju, jei žmogus bandydavo išgirsti, pvz., Laisvosios Europos radiją, gaudavosi klausytis tik netolimos, 100 kartų galingesnės radijo stoties Majak, o sovietai tada aiškindavo, kad nieko jie netrukdo, o čia tik netyčia taip gavosi, kad dažniai sutapo.
Kita kažkiek panaši radijo stotis buvo Junost, tik jau kiek kitokiais tikslais sukurta, žymiai vėlesnė.
Majak - didžiausias sovietinis branduolinio ginklo fabrikas
Majak vadinama didžiausia pasaulyje branduolinio ginklo gamykla, esanti Sibire, sudaranti kartu su gamyklomis dar ir uždarą kodinį miestą. Tikslus oficialus pavadinimas - Ozersk arba Ozerskas. Kodinis pavadinimas - Čeliabinskas-40 ir Čeliabinskas-65. Gamykla yra ganėtinai menkai apgyvendintoje vietovėje.
Majak gamykla buvo sukurta Lavrentijaus Berijos, dar maždaug 1945-1948 metų periode. Gamykla buvo statoma pagrindinai Gulag kalinių, kurių ten buvo suvaryta apie 30-40 tūkstančių. Per kelerius metus buvo pastatyti 5 specializuoti branduoliniai reaktoriai, skirti plutonio gamybai, o taip pat didelė specializuota chemijos gamykla, skirta urano, plutonio ir kitų izotopų separavimui. Atskirai buvo pastatyta ir gamykla, skirta branduolinių plutonio užtaisų gaminimui ir atominių bombų gamybai.
Jau per mirmus kelerius veikimo metus gamykla paskleidė neįtikėtinus kiekius radiacijos - kaip spėjama, daugiau, nei paskleidė Černobylis, nes jokios branduolinės atliekos nebuvo kaupiamos ir sandėliuojamos. Visos atliekos tiesiog buvo pilamos tiesiai į upes ir ežerus, o jų tvarkymu turėjo užsiimdinėti tie patys gamyklą statę kaliniai. Rezultate - jau per pirmus kelerius gamyklos veikimo metus visi tiek 30-40 tūkstančių kalinių numirė nuo spindulinės ligos.
Gamyklos atliekos buvo verčiamos pirmiausiai į Tečios upę, kuri yra lėtos eigos upė, tekanti per pelkes ir ežerus, todėl turinti labai lėtą vandens apykaitą ir gana efektyvų dumblo nusodinimą. Dėl šių savybių užterštumas į kitas upes, Įsetį, Tobolą, Irtyšių ir Obę pakliuvo visgi ribotais kiekiais, nors ir sukurdamas užterštumo zoną, siekiančią tūkstančius kilometrų.
Iki Majak gamyklos pastatymo aplinkinėse teritorijose gyveno apie 30 tūkstančių žmonių, pakliuvusių į ypatingai didelio užteršimo zoną. Dar apie pusė milijono gyveno tolimesnėse teritorijose, kurios irgi ne kartą patyrė gan didelius užteršimus. Tose teritorijose gyveno ir iki šiol gyvena apie pusė milijono žmonių. Iš beveik niekas nebuvo evakuotas, arba evakuoti buvo pavėluotai (tik tie, kurie gyveno palei Tečios upę ir kelis šalia gamyklos esančius užterštus ežerus). Rezultate maždaug pusė milijono žmonių gavo apie 20 kartų daugiau radioaktyvumo, nei gavo Pripetės gyventojai po Černobylio katastrofos.
Su Majak gamykla yra siejama visa krūva skirtingų branduolinių katastrofų ir tiesiog šiaip nevaldomo užteršimo atvejų (tokių, kurių sovietai, ypač ankstyviausiais laikais, netgi nelaikė incidentais).
Aišku, pirmieji atvejai buvo susiję tiesiog su reaktorių ir branduolinės chemijos gamyklų veikla - atliekos buvo tiesiog atvirai pilamos į Tečią ir į gretimus ežerus. Per tą pylimą per keletą metų buvo išpilta atliekų matyt daugiau, nei pasklido per Černobylio katastrofą. Tiesa, skirtumas buvo toks, kad Černobylio atveju radioaktyvumas sklido oru, dulkėmis, o Majak atveju - atliekos buvo pilamos į vandenį ir nusėsdavo kaip dumblas, sukurdamos milžinišką užterštumą vandens telkiniuose.
Didžiausias iš radioaktyvumo paskleidimo atvejų atvejų buvo 1957 metų Kyštymo sprogimas, kur sprogo milžiniška radioaktyvių atliekų saugykla. Šis incidentas buvo ilgam nuslėptas, apie jų pasaulis sužinojo tik po to, kai toksai Žores Medvedev pabėgo į Vakarus ir 1977 paskelbė apie tai informaciją, kurią pats laikė nelabai reikšminga. Šis pavienis Kyštymo sprogimas iki pat Černobylio katastrofos buvo didžiausia branduoline katastrofa žmonijos istorijoje. Dabar jis laikomas trečiu, po Černobylio ir Fukušimos.
Kitas iš žinomiausių atvejų buvo Karačiajaus ežeras - tai buvo nedidelis ežeriukas, į kurį buvo pilamos radioaktyvios atliekos. Praėjus kažkiek metų, radioaktyvių medžiagų prisikaupė tiek, kad ežero temperatūra pakilo iki keliasdešimt laipsnių, pirmiausiai jis neužšaldavo net šalčiausiomis Sibiro žiemomis, o galų gale dėl aukštos temperatūros tiesiog išgaravo. Išdžiūvus ežero dumblui, 1967 metais, per kelis didelių audrų atvejus buvo pakelti milžiniški kiekiai radioaktyvių dulkių, kurios paskleistos dideliuose plotuose. Kai kurie vertina, kad šis incidentas yra ketvirtas pagal dydį radioaktyvumo paskleidimo atvejis žmonijos istorijoje. Vėliau Karačiajaus ežeras buvo užpiltas smėlio ir betono sluoksniais, tačiau taip ir liko mirtinai pavojingas. Skaitoma, kad tas išdžiūvęs ežeras dabar yra radioaktyviausia planetos vieta (aišku, neskaitant visokių branduolinių saugyklų ir reaktorių), šimtus ar tūkstančius kartų lenkiantis netgi garsųjį raudonąjį mišką.
Be šių incidentų buvo daugybė didesnių ir mažesnių kitų atvejų. Paskutinis atvejis vyko 2017 metais, kai į aplinką buvo paskleisti didžiuliai kiekiai radioaktyvaus rutenio.
Majak magnetofonai
Sovietmečiu dar buvo tokie Majak magnetofonai, kurie buvo rusiški, bet ne patys blogiausi iš visų, kurie buvo gaminami SSRS. Vėlyvaisiais laikais labiausiai pagarsėjo kasetiniai magnetofonai, tiksliau dekos, kurios kiek priminė lieutviškas Vilma dekas. Aišku, Majak dekos buvo geriau, nei Vesna mageliai, tačiau išties jos buvo klaikus šūdas. Kaip ir kiti rusiški magnetofonai, Majak neretai baisiai maigydavo juostą, tačiau labiausiai garsėjo kita savybe - tai buvo vieninteliai pasaulio magnetofonai, kurie sugebėdavo juostą ne tik sumaigyti, bet ir perplėšti.
Reikia pasakyti, kad magnetofono juostos yra daromos iš labai tvirtos plastmasės, kurią nutraukti yra sunku. Netgi iš eilinės magnetofono kasetės ištraukta plonytė juostelė yra tiek tvirta, kad daugelis žmonių jos perplėšti neįstengia. O šitas magnetofonas perplėšdavo. Tai buvo dėka to, kad variklis buvo parinktas kažkodėl neadekvačiai galingas ir masyvus, o dar ir pajungtas ne per dirželius, o įtaisytas taip, kad pats tiesiogiai suktų veleną, kuris, savo ruožtu, buvo labai plonas, t.y., perduodavo labai didelį sukimo momentą. Tai kartais kažkaip ir suplėšydavo.
Taigi, Majak magnetofonai yra vieninteliai pasaulyje, kurie galėdavo suplėšyti magnetinę juostą. Vargu, ar tai geras pasiekimas, bet bent jau šioks toks unikalumas visvien.