Lietuvos Respublikos Himnas

Istorija

Anuo metu buvo toksai lenkas Kudirka, kur pakūrė kažkokią dainūšką ir Tautiška Giesme vat va taipogi idantinai pavadino. Tą savo grafomanišką eilę paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje „Varpas“ 1898 m..

Nuo tada šitoji giesmė buvo giedama nacionalistinėse pogrindinėse vakaruškose. Vienoje taip bešėliojant buvo sukurtas Vilniaus Seimas, iš katro išsivystė globaliai nerazumnas politinis bezpredielas, vėliaugi išsivystęs į tam tikra prasme suverenitetą. Tautiška Giesmė su minimaliais pakeitimais tapo Lietuvos Respublikos himnu.

1940 m., atėjus Liaudies Valdžiai, tekstas nežymiai paredaguotas, idantinai rimuotųsi su komunistų Internacionalu.

1944 m. tekstas atkurtas kaip nepriklausomos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos nepriklausomų Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtyje (LTSR, TSRS) himnas.

Ryšium su imperialistinėmis ir antikolūkinėmis aliuzijomis, tekstas dar kartą buvo pertvarkytas nusipelniusio tarybinio poeto Antano Venclovos, taipogi partitūra pritaikyta tuometinei nūdienai pritaikyta kompozitorių Jono Švedo beigi Dvario Baliono rankomis.

Po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės deklaracijos, Lietuvos Tarybinė Socialistinė Respublika vienašališkai ir neteisėt tapo atskirta nuo nepriklausomų Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungos, o josios himnui grąžinti ankstesnieji žodžiai beigi melodija.

Taip va ir prilipo šita giesmė per amžius amen. Kognityvinio disonanso vedina, LTSR liaudies diaspora savitai pritaikė giesmės žodžius, todėl iš istorinės perspektyvos atrinkti tikruosius vargiai beįmanoma.

Visgi Seimas neleidžia tyčiotis, keisti šitos Tautiškos Giesmės žodžių ar prasmės, tai va Pipedija nieko nekeisdama ir palikdama įvairius Himno variantus pateikia juosius skaitytojams.

Tekstas

Originali "Tautiška Giesmė"

Lietuva, Tėvyne mūsų

Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai eina

Vien takais dorybės

Tegul dirba ant naudõs tau¹

Ir žmonių gėrybės.

Tegul saulė Lietuvoj

Tamsumas prašalina,

Ir šviesa, ir tiesa

Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!

¹ Ryšium su prieštaravimu oficialioms lietuvių kalbos taisyklėms, šiosios eilutės vėliau pakeistos: "Tegul dirba tavo naudai/Ir žmonių gėrybei."

Pataisytas 1940 variantas (žodžiai Kazio Binkio)

1.

Pirmyn, vergai nužemintieji,

Išalkusi minia, pirmyn!

Sukilkit, žmonės pavergtieji,

Visi kovon išvien smarkyn!

Pasaulį seną išardysim,

Iš pačių pamatų ir tuo

Naujai pasaulį atstatysim–

Kas buvo nieks, tas bus viskuo.

priedainis (2 kartus):

Tai jau yr paskutinė

Sprendžiamoji kova

Internacionale

Žmonijos atgaiva

2.

Nei dievas, caras, nei galiūnas

Mums išvadavimo neduos.

Vaikai garbingosios komunos

Save iš skurdo išvaduos.

Kad nuverst jungą ranka tvirta

Ir laisvę iškovot greičiau,

Kalkime geležį, kol karšta,

Ir pūskim dumples kuo smarkiau

[priedainis]

3.

Tik mes, pasaulio darbininkai,

Didžioji darbo armija,

Tikrieji žemės šeimininkai

O ne dykaduonių gauja

Tiek daug mūs krauju tunkančiųjų,

O trenk, perkūne, trenk smarkiau,–

Kad susilaukt dienų giedrųjų,

Kad saulė nušvistų skaisčiau

[priedainis]

Pataisytas 1944 m. variantas (žodžiai Vinco Kudirkos)

Žr. aukščiau.

1950 m. variantas (žodžiai Antano Venclovos)

Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė,

Už laisvę ir tiesą kovojus ilgai.

Kur Vilnius, kur Nemunas, Baltijos jūra,

Ten klesti mūs miestai, derlingi laukai.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią,

Padėjo kovoj didi rusų tauta.

Mus Stalinas veda į laimę ir galią¹,

Tautų mūs draugystė kaip plienas tvirta.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

Tėvynė galinga, nebijom pavojų,

Tebūna padangė taiki ir tyra.

Mes darbu sukursim didingą rytojų,

Ir žemę nušvies komunizmo aušra.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

¹Po Stalino mirties ši eilutė vėliau buvo pakeista į Mus Partija veda į laimę ir galią.

Oficialus 1990 m. variantas (žodžiai Vinco Kudirkos)

Žr. aukščiau.

Kiti variantai

Po 2008 m. ekonominės krizės įvairių pakraipų marginalai, dibilai ir encefalopatai pradėjo kelti savas sąmokslo versijas, neva originalus tekstas visai ne originalus. Toliau pateikiamos istorinės rekonstrukcijos.

Paksoidų variantas

Lietuva, Tėvyne mūsų

Tu dibilų žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te error‘us semia.

Tegul Tavo vaikai eina

Vien takais šūnybių

Tegul aria Tavo naudai

Ir Seimūnų gėrybei.

Tegul saulė Lietuvoj

Gerumą prašalina,

Ir tamsa, ir klasta

Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos

Skauda mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Skausmas težydi!

Vartosena

Himnas giedamas tik per šventes, Kalėdas, Kūčias ir net gi per Tarptautinę Oligofrenikų Dieną. Užtat negalima Himno giedoti garsiai (patyliukais vat galima) per eilines išgertuves, sekso metu arba saulėtą dieną. Geriausias oras Himnui: idantinai lietinga, niūroka rudens diena, turi būti, žinai, darganas oras. Dažniausiai Himno giedojimo metu žmonės pjaustosi venas, kad teisingai suprasti ir išjausti paskutines Tautiškos Giesmės eilutes.

Katrą tekstą teisingiausia vartoti, istorikai vėlgi nesutaria. Netgi pati Pedivikija tepateikia tik fonogramą, palei katrą belenkokia Boružėlė gali pateikti savąją variaciją viešojoje erdvėje.