Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Laukinis kapitalizmas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
10:27, 24 gruodžio 2018 versija, sukurta Balalaikų draugė (Aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: '''Laukinis kapitalizmas''' - nevaldoma, neribojama ir nekontroliuojama kapitalizmo forma, kuri dalyje Vakarų pasaulio pasitaikydavo iki XXa. pradž...)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Laukinis kapitalizmas - nevaldoma, neribojama ir nekontroliuojama kapitalizmo forma, kuri dalyje Vakarų pasaulio pasitaikydavo iki XXa. pradžios, o kai kuriose jau visiškai laukinėse vietovėse, kaip kokia nors Malaizija ar kai kurios Afrikos valstybės - netgi ir dabar dar būna kartais.

Savo esme laukinis kapitalizmas yra labai artimas vergovei, nes esminis ekonominis mechanizmas čia ir yra įverginimas. Viskas vyksta labai paprastai, darbuotojų teises atimant, o darbdaviui paliekant tiek teisių, kiek jis nevaržomas gali nusipirkti. Paprastai tokiose laukinio kapitalizmo šalyse toleruojama ir korupcija bei kyšininkavimas, tad darbdavys gali nusipirkti ir teismus, ir policiją, tad galų gale - net ir teisę žudyti kitus žmones.

Pati ekonomika čia veikia per įverginimą: darbuotojui gali būti pasiūlomas labai geras atlyginimas, tačiau darbdavys prisigalvoja daugybę visokių mokesčių, kurių darbuotojas neišgali susimokėti, tad lieka skolingas, ir ta skola su laiku tiktai auga ir auga. Vėlesniuose etapuose ta pati skola būna perduodama darbuotojo vaikams (t.y., įvedamas skolos paveldėjimas, o tuo pačiu - ir paveldėta vergystė).

Šiais laikais laukinis kapitalizmas yra beveik išnykęs, nors kartais vis pasitaiko bandymų jį grąžinti net ir Lietuvoje. Vieni iš tipiškiausių tokių bandymų - tai laikas nuo laiko vis bankų bandomas prastumti įstatymas, kad skolos esą turi būti paveldimos, perduodamos vaikams nepriklausomai nuo jų noro. Kiti panašūs bandymai - tai visokie įstatymai, kurie leistų įmonėms reikalauti iš darbotojo, kad šis apmokėtų už kokius nors mokymus, darbo įrankius ir panašiai. Per darbuotojui šitaip sukuriamas skolas, darbuotojas irgi būna įverginamas, tad paskui lieka priverstas dirbti už klaikiai mažą užmokestį.

Žodžiu, kad ir koks netikęs būna socializmas bei visokios profsąjungos, visgi laukinį kapitalizmą šitai pažabojo, o tas laukinis kapitalizmas buvo labai jau negeras dalykas.