Latviai

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

"Ei, storžandžiai leišiai, kas čia minėjo "zirgo galvą"? Norite pasikalbėti apie tai?" - tipinis arkliaveidis latvis retai būna patenkintas, kai jam į akis paminimas tas rasinis ypatumas

Latviai - lietuvių braliukai. Tik neaišku - vyresnieji ar visgi jaunesnieji? Mat čia kaip istoriškai pasižiūrėjus..

Šiaip latviai yra geri žmonės (beveik, kaip lietuviai) ir pasakyti apie anuos daug nėra ko.

Latviai turi žymiai daugiau gražaus pajūrio ir piktų rusų, nei lietuviai. Dali to pajūrio jie kadaise ir Lietuvai padovanojo, mainais į kažkokį valsčių mūsų šiaurėje. Tai ten dabar Palanga ir Šventoji įsikūrus.

O jei nebūtų padovanoję, tai toks Smetona žadėjo eiti ir nukariaut iš latvių tą pajūrį, nes be pajūrio lietuviui negalima, nes vasara nėra kur nuvažiuot pailsėt.

Šneka latviai tokia bišky juokinga kalba, panašia į mūsų žemaičių šnektą - tik dar juokingesne. Suprast nieko negalima, bet kad braliukai šneka tai iškart aišku.

Anuos mūsų šnekta irgi bišky linksmina, ypač tokia daina "Ir klykė pimpis unt dirvona" - mat pimpis latviškai yra juokingas žodis.

Kodėl dibilai pravardžiuoja latvius zirgo galvomis?

Visokie dibilai baisiai mėgsta pravardžiuoti mūsų braliukus latvius zirgo galvomis.

Mat antropologai seniai pastebėjo, kad daugeliui latvių labai būdinga dolihocefalija, t.y. jų veidai ir kaktos labai ilgi ir ištempti į aukštį ir tuom išties kaimiečiams truputi primena arklio snukį.

Kadangi dauguma lietuvių yra apskritaveidžiai-papūstžandžiai, tai aniems tie ištysę braliukų veidai atrodė bais juokingi. Todėl tas prasivardžiavimas tarp bernaujančių latvių ūkinykams lietuviukų gimė dar Rusijos imperijos laikais ir dabar tapo durna, bet gyvybinga lietuviška tradicija.