Kugelis - toksai iš bulvių daromas lietuvių liaudies tautinis valgis, puikiai paruošiamas labai greitu būdu ir labai skaniai. Nieko net mokėti nereikia, nes įgimtas kugelio receptas slypi kiekvieno lietuvio kraujyje, skrandyje beigi burnoje.

Dažnas nusišnekantis nesusipratėlis, tiesa, klaidingai painioja ir sako, kad Kugelis - tai Ugnius Kiguolis, o jau visai nesusipratę melagiai sako, kad čia Kugelio smegenys tokios, kaip kugelis, tai iš to ir pravardė, o ne iš panašumo kažkokio.

Pipedija griežtai atsiriboja nuo tokio melo, nes jis klaidinantis. Kugelis mums į Kugelį visiškai nepanašus, o jau į Kiguolį - juo labiau!

O dar yra toksai matavimo vienetas - kugelis, kuriuo kliedesingumas yra matuojamas. Tai mikrokugelis yra viena milijoninė kugelio dalis ir reiškia neišpasakytai didelį durnumą, o visas kugelis - tai jau nepasiekiamai didelis dydis.

Lietuviško kugelio receptas

Pipedija jums siūlo pasinaudoti šiuo paprastu kugelio receptu.

Receptas:

  • Nulupam bulves, pvz., kokį kilogramą
  • Nulupam porą svogūnų
  • Svogūnus supjaustom smulkiai ir kepam ant taukų
  • Paskui pridedam į svogūnus smulkiai smulkiai pjaustytų lašinukų, geriausiai rūkytų
  • Tuo metu sutarkuojam bulves
  • Į sutarkuotas bulves suverčiam taukuose verdančius svogūnus ir lašinių spirgučius
  • Užvirinam pusę stiklinės pieno ir irgi suverčiam į ten pat
  • Išmaišom, pridedam pusę šaukštelio juodųjų pipirų, pusę šaukštelio kvapiųjų pipirų, pusę šaukštelio druskos
  • Supilam į skardą
  • Kišam į orkaitę
  • Kepam maždaug valandą-pusantros prie kokių 200 laipsnių, kol viršus gražiai paruduos

Viskas - skanaus, galim valgyti su grietine!

Kugelis - matavimo vienetas

Taip pat yra visai kitas kugelis, kuris yra matavimo vienetas, žymintis žmogaus durnumą pagal Daningo-Kriūgerio efekto stiprumą. Tai yra žmogaus neadekvataus (faktais nepagrįsto) pasitikėjimo savimi lygis, padaugintas iš kliedesio stiprumo lygio.

Vienas kugelis reiškia absoliutų, visiškai nekintamai pilną pasitikėjimą savimi visose suvokimo srityse, padaugintą iš visiškai su realybe nieko bendra neturinčio kliedėjimo, apimančio visiškai visas suvokimo sritis. Toksai neadekvatumas įmanomas tik tuo atveju, kai žmogaus smegenys yra pažeistos tiek giliai, kad jau iš principo negeba atlikti savo funkcijų. Esant tokiems smegenų pažeidimams, pacientas negali bendrauti su aplinka, negali aplinkos suvokti, būna matomos fizinės konvulsijos.

Kadangi iš paties apibrėžimo matosi, kad vienas kugelis reiškia tiesiog neįmanomą smegenų pažeidimo lygį, tai praktikoje yra naudojami daug mažesni matavimo vienetai. Orientaciškai tų vienetų stiprumas (imant vieną vienetą, pvz., vieną milikugelį, vieną mikrokugelį, vieną nanokugelį ir t.t.) yra maždaug toksai:

  • Milikugelis - tai reiškia kraštutinai stiprų kliedėjimo lygį, su ypatingai dideli pasitikėjimu savo kliedesiais. Pagal stiprumą tai atitinka oneiroidą ir reikalauja skubios hospitalizacijos, nes pacientas netgi savo artimųjų jau neskiria ir gyvena kitoje planetoje, šnekėdamas kitos planetos kalba
  • Mikrokugelis - tai pagrindinis matavimo vienetas, kalbant apie labai sunkius nusišnekėjimų ir iškreipto suvokimo atvejus. Žmogus, pvz., tiki plokščios Žemės teorija, aktyviai skledžia nesąmones apie QAnon, yra aršus antivakseris ir t.t., ir tomis teorijomis nei neabejoja, tuo pat metu visus kitus laikydamas tiesiog visiškais durniais. Matomas kraštutinai ryškus, iliustratyvus Dunning-Kruger efektas. T.y., žmogus šneka atviras nesąmones apie dalykus, kurių visiškai nesuvokia, bet realius specialistus laiko nemokšomis.
  • Nanokugelis - tai labai ribotas, adekvatiems žmonėms būdingas neadekvatumo lygis. Tokie žmonės kartais apie kažką turi visai klaidingas žinias, tačiau jomis kažkiek nepasitiki, linkę kliautis specialistais. Arba atvirkščiai - kažkuriomis savo žiniomis labai pasitiki, bet tenai tų žinių tikrumas yra gana aukštas, klaidų mažai. Toksai nukrypimo nuo realybės lygis yra nesukeliantis problemų aplinkiniams, leidžia efektyviai mokytis ir savo žinias koreguoti.
  • Pikokugelis - tai mokslišką mąstymo patikimumą atitinkantis neadekvatumas. Žmogus savo žinias pertikrina daugybę kartų, analizuoja įvairius šaltinius, renka įrodymus netgi lyg ir akivaizdiems faktams ir visvien apie juos gana stipriai abejoja. Toksai analizavimas ir pertikrinimas kartais gali reikšti jau ne visai adekvatų nepasitikėjimą savimi, tačiau leidžia ypatingai gerai pasitikrinti savo žinias bei turėti ypatingo patikimumo faktus.