Kūrva

Kūrva - tai čia iš kūrvos, vienaskaita. Kitaip tariant, boba kur pisasi su kuom papuola nesirinkdama, dar ir girta gal kartais, kur nors patvorėj nugriuvus... Tai čia dar Pipedija nori jums primint, kad Marytė Melnikaitė - vienareikšmiškai tur būt kūrva buvo, nesgi kam, jei ne kūrvai, tokia istorija su kankorėžiu dar nutiks!

Jei nori rėžti tiesą, nevyniodamas žodžio į vatą, tačiau nesikeikdamas garbingų damų akivaizdoj, sakyk "Kurvyte, Tu pamario!".

Žodžio "kūrva" etimologija beigi kilmė

O taigi paties žodžio "kūrva" etimologija įdomi irgi sena, o ir labai gi primenanti rusiško žodžio "bliat" etimologiją. Taigi lotyniškai "curvo" reiškia iškrypti, išsilenkti, išsukti - taigi taip Viduramžiais kunigai lenkams parapijiečiams, lotynų kalbos nesuprantantiems, lotyniškai aiškindavo apie visokius paklydimus beigi išklydimus. Tai aišku, ir patys kunigai tą kalbą tiek ir temokėdavo, kad šnekėdavo kažkokiu lotynų-lenkų mišiniu, o vietiniai lenkai tiek ir tesuprasdavo, kad "kurwa kurwasta", ir kad tai blogai - taip ir išmoko šito keiksmo. Tai paskui ilgainiui ir Lietuvon šitas žodis atkeliavo...

Kodėl vyras Don Žuanas, o moteris - Kūrva

Taigi viską tokis anegdotas nupasakoja labai paprastai:

Šnekasi dviese:

Jinai:

- Tu man pasakyk, kodėl jei vyras turi daug mergų, tai jis Don Žuanas, o jei moteris turi daug vyrų - jinai kūrva?

Jisai:

- Supranti, jei vienas raktas atrakina daug spynų - tai nerealus raktas! O jei vienai spynai tinka kiekvienas raktas - tai akivaizdžiai šūdina spyna!