Juozas Maniušis

Juozas Maniušis - ilgametis komunistas, nuolatinis Antano Sniečkaus parankinis, daugybę metų buvęs kokia maždaug antra ar trečia figūra vietinėje komunistų valdžios gaujoje. Nuo 1954 buvo LKP sekretoriato nariu, taip kad aukščiausioje vadovybėje. Nuo 1967 iki 1981 buvo sovietinės Ministrų Tarybos (aka vyriausybės) pirmininkas.

Dar nuo 1981 iki 1985 buvo LTSR Mokslų Akademijos Ekonomikos instituto direktorius, tai kūrė visą planinę socialistinę ekonomiką.

Juozas Maniušis kategoriškai nemėgdavo lietuvių kalbos ir su niekuo lietuviškai nešnekėdavo, o tiktai rusiškai, nors pats buvo visai ne rusas, o kažkoks pusiau lietuvis, pusiau baltarusis. Prisistatinėdavo kitiems, kaip "Josif Antonovič Maniušis".

Labiausiai visiems Juozas Maniušis įsiminė tuo, kad visais įmanomais būdais stūmė rusifikaciją - pradėjo įvedinėti rusų kalbos pamokas dar pradinėms klasėms, taip pat ėmė skleisti profesinių mokyklų, o paskui ir universitetų mokymo pervedimą į rusų kalbą. Tai su kai kuriomis profesinėmis mokyklomis, kurios ruošė specialistus įmonėms, veikiančiomis per visą SSRS, tą rusifikaciją Maniušiui pavyko padaryti iki galo.

Kiti dar gandai pasakoja, kad Juozas Maniušis, kaip ir įprasta buvo aniems tipams, mėgdavo vogti, mėgdavo brangius kostiumus ir prabangias mašinas, tad nuolat visi jam veždavo dovanas, nes žinodavo, kad kitaip šnekos nebus. Visad būdavo atpažįstamas iš itin prabangaus ir františko apsirengimo, mėgo šviesius kostiumus.