Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Isterinės psichozės

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
01:44, 17 birželio 2014 versija, sukurta Fandorina (Aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: '''Isterinės psichozės''' - tai aukščiausioji isterijos stadija, kai visai jau nuo dėmesio stokos išsekusi asmenybė nukvaišta tiek, kad pereina į kažkokio pam...)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Isterinės psichozės - tai aukščiausioji isterijos stadija, kai visai jau nuo dėmesio stokos išsekusi asmenybė nukvaišta tiek, kad pereina į kažkokio pamišimo būseną - psichozę. Nepaisant to pamišimo, isterinės psichozės išlaiko tą tipišką ir būdingą dirbtinumą, dėl kurio aprimsta, vos tik pacientą nustoja matyti aplinkiniai.

Savo pobūdžiu isterinės psichozės yra labai daug kuo panašios į reaktyvines psichozes, tačiau būdingas skirtumas - demonstratyvumas, priklausomybė nuo aplinkos, teatrališkumas, siekis atkreipti aplinkinių dėmesį.

Neretai isterinės psichozės primena ir indukuotąsias psichozes, t.y., gali būti sukeliamos išorinių faktorių, užkrečiamos, tačiau vėlgi su tuo pat teatrališkumu, demonstratyvumu ir priklausomybe nuo aplinkos. Pvz., kai koksai nors būrys pamišėlių susirenka ir ima visi kartu skleisti kokias nors energijas ir čakras atverdinėti, visaip tampydamiesi ir vienas kitą užvesdami - tai greičiau priskirtina isterinių psichozių atvejams, negu kad indukuotoms psichozėms.


Isterinių psichozių simptomatika

Būdingi keli labai ryškūs ir nuo kitų psichotinių būsenų diferencijuoti leidžiantys isterinių psichozių simptomai:

  • Visiškai tiesioginė paciento būsenos priklausomybė nuo afekto stiprumo: kuo labiau pacientas susijaudinęs, tuo stipresnė visa simptomatika. Ir atvirkščiai, kai pacientas nusiramina, simptomai nunyksta.
  • Aiškios psichozės sąsajos su paciento pergyvenimais ir gyvenimiškomis problemomis. Pacientas slepiasi savo psichozėje nuo visokių gyvenimiškų bėdų, o jei tos jį kažkaip pasiekia, jis išsyk gauna psichozės paaštrėjimą.
  • Labai padidėjęs paciento jautrumas įtaigai ir saviįtaigai. Sau jis gali prisigalvoti bet kokių vėjų ir tada jais patikėti, bet tuo pačiu labai lengvai pasiduoda ir svetimai įtaigai. Jei pacientui kalsit į galvą, kad jis yra šuo, tai jis ims bėgioti keturiomis ir loti.
  • Visi psichotiniai simptomai pas pacientą perdėtai ryškūs, pabrėžtini. Dargi iki tiek išryškinti, kad nepastebėti jų neįmanoma. Pvz., kai kiti psichotikai pamato kur nors ant stalo vaikštinėjančius velniukus, tai gali apsimesti ir kad nemato, bet isterinės psichozės apimtas žmogus būtinai pasistengs, kad jūs sužinotumėte apie tai, kad jis mato velniukus. O jei jūs nekreipsit į tai dėmesio, tai ir demonstratyviai juos vaikys, ir aptardinės.
  • Paciento sąmonė susiaurėja, bet specifiniu būdu: iš jos šalinama viskas, kas pacientui netinka, o pasilieka tiktai tai, kas tinka.

Labai būdinga, kad visa simptomatika aiškiai priklauso ir nuo to, ar yra aplinkui stebėtojų: jei jų nėra, simptomai švelnėja, o ilgainiui gali ir visai išnykti. Atsiradus stebėtojams, o ypač dar ir dėmesingiems, simptomai ima augti, ypač jei aplinkui yra ir kitų psichozės apimtų personų.


Isterinių psichozių formos

Būdinga, kad isterinės psichozės neturi kokių nors stabilių formų - jos smarkiai priklauso nuo to, ką pacientas yra matęs ir patyręs, įskaitant ir paciento patirtį, gautą psichiatrinėse ligoninėse. Taigi, pagrindinės formos dažniausiai yra imituojančios kokias nors kitas psichikos ligas ir sindromus, įskaitant ir šizofreniją bei epilepsiją.