Hipiai būdavo tais laikais, kai dar nebūdavo visokių rokerių, pankų beigi metalistų, o dabarties gi jie visai jau beveik išnykę, nebent koks nors senas Džyza dar kam nors sušmėžuot kažkur gali, jei dar gyvas. O dar iki hipių būdavo dar visokie bytnikai, o dabar gi vietoje hipių teliko hipsteriai.

Vienok patys hipiai savęs išnykusiais nelaiko, nes galvoja, kad jų idėjos labai svarbios - taika, meilė ir dar ten kažkas. Tai vardan šito hipiai labai plačiai vartodavo narkotikus, nes kai gerai užsivartoji, tai realas dingsta, o tada tepasilieka visa ta meilė su taika, taip kad nieko daugiau ir nereikia.

Taip vat populiariausiais hipių svaigalais būdavo heroinas, nuo kurio labai sparčiai anie nusibaigdavo, dar LSD, nuo kurio šriubikai atsisukdavo ir dar kažkoks šlamštas, o jau kokia nors žolė tai buvo kaip ir privalomas atributas, nes ją rūkydavo vietoje paprastų cigarečių, po pakelį per dieną. Taip kad tipiškas hipis būdavo koks nors psichonautas ar šiaip narkomanas, o jei nei toks, nei anoks - tai pacifistas ir nepavojingas psichas, už ką diagnozuojamas būdavo paprastai - vangioji šizofrenija visame gražume.

Garsiausi hipiai dar ir dabar kam nors gali būti žinomais:

Lietuvoje vienok irgi hipių būta, taip kad kokie nors Gėlių vaikai ar Gintarėliai irgi kažkam žinomi gal. O ir Fluxus gi hipiškas ir toksai gi pusiau lietuviškas. O ir Romas Kalanta irgi buvo hipis, taip kad ne viskas blogai, kas apie hiparikus. Ai, dar buvo tokie glūkoidai, bet jie ir dabar dar yra, tai irgi hipiai.