Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Fluxus
Fluxus, tai toks FLUXUS!!! Tobulas reiškinys, apvertęs pasaulį aukštyn kojomis ir inkarnavęsis netgi Pipedijoje!
Neturim žodžių apibūdinti šiam reiškiniui. Neturime ir viskas. Ne todėl, kad jis gražus, ne todėl, kad jis baisus, o todėl, kad Fluxus - tai Fluxus! Tai būtent Fluxus, ne kitoks, o toks, koks jis nėra!
Fluxus idėjos
Absurdiška, tačiau neišvengiama: norėdami kalbėti apie antiidėjinį ir antimeninį Fluxus judėjimą, turime jį nagrinėti, kaip idėjinį ir meninį. Tai paradoksalu, tačiau irgi fluxiška: kas yra Fluxus? Ogi tai, kas tai nėra!
Užgimęs Bitlų laikais, Fluxus į save sugėrė Dada, pop-art, siurrealizmo, eksperimentinės muzikos bei protesto prieš visuomenės konformizmą kibirkštis, išvirtusias į žymų Jurgio Mačiūno Fluxus manifestą, kuriame buvo teigiama:
Fluxus manifestas
"Išvalyti pasaulį nuo buržuaziško ligotumo, "intelektualios", profesionalios ir komercializuotos kultūros, išvalyti pasaulį nuo mirusio meno, imitacijų, dirbtinio meno, abstraktaus meno, iliuzionistinio meno, matematinio meno, - išvalyti pasaulį nuo EUROPANIZMO! Išplatinti revoliucingą potvynį ir atoslūgį mene, iškelti gyvąjį meną, anti-meną, iškelti nemeninę realybę taip, kad ją suprastų visi žmonės, o ne tik kritikai, diletantai ir profesionalai. Sulydyti kultūrinius, socialinius ir politinius revoliucionierius į vieningą frontą ir veiksmą".
Fluxus ideologija
Akivaizdu, kad dzen idėjų persunktas, o paskui dirbtinai naiviai perteiktas, prieš viską protestuojantis manifestas rado atgarsį daugelio menininkų širdyse. Fluxus atsiradimo metu (apie 1960) atrodė, kad jau visas menas, viskas, ką įmanoma atrasti ir sukurti - jau sukurta ir atrasta. Kita vertus, visuomenės konformizmas ir tradicinis menų požiūris akivaizdžiai pasiekė lūžio tašką - tą pačią revoliucinę situaciją, kai apačios nebenori, o viršūnės - nebegali. Daugybė protestuotojų, bandžiusių kurti antimeną, ieškoti kažko naujo, buvo susidūrę su tuo, kad nieko nepavyksta sukurti.
Fluxus tą ir įvardino: norint atrasti kažką naujo, reikia bent trumpam atmesti, užmiršti, kvescionuoti tai, kas jau žinoma. Ir, atmetus, ieškoti iš naujo - ir nematytų dalykų, ir tų, kurie jau seniai visiems žinomi. Paversti meno žiūrovą menininku, o menininką - stebėtoju. Grožį pakeisti šlykštyne. Absurdą pakeisti kiču. Politinę idėją pakeisti anti-idėja. Populiarumą pakeisti atmetimu. Vietoj meno kūrinio išplatinti visišką kliedesį ir pažiūrėti, kaip publika reaguos. Elitinį meną paversti masiniu, o masinę produkciją paskelbti elitiniu kūriniu. Galų gale, netgi pasiekti to, kad patys Fluxus atstovai nieko nesukurtų, o tas nesukūrimas taptų menu.
Fluxus įtaka
Žvelgdami paprasto žmogaus akimis matome, kad Fluxus nesukūrė nieko. Ne tik nieko gero, bet išvis nieko. Argi galime kūriniu pavadinti kažkokias senas šiukšles, likusias iš šiukšlinų Fluxus parodų? O gal seniai užmirštas, tačiau kažkada skandalingas menines akcijas? Jų irgi seniai neliko. Tačiau nuo Fluxus atsiradimo meno pasaulis apsivertė aukštyn kojomis: tas meno ir kultūros reiškinių suvokimas, kurį turime - didžiule dalimi Fluxus įtakos pasekmė.
- Realybės šou - prieš dešimt metų šis žodis reiškė šou verslo revoliuciją, o dabar - nuvalkiotą televizinę kasdienybę. TV kompanijoms prireikė poros dešimtmečių, kad suprastų, ką joms davė du Fluxus atstovai - Yoko Ono ir John Lennon, pakvietę žurnalistus į savo butą filmuoti fluxiškos savaitės trukmės buitinės akcijos, pavadintos "Give Peace a Chance".
- Mėgėjiškas kinas - iki Jono Meko pasauliui atrodė, kad kinas - tai išimtinai kino studijų menas, kuriam sukurti reikalingi milijoniniai kapitalai. Staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis: paaiškėjo, kad tikrąjį meną kuria ne kino studijos, o žmonės, vos kelių jų pakanka, norint sukurti tokį filmą, kaip "Bleiro raganos" ar "Telefono būdelė".
- Dainuojanti revoliucija ir Baltijos kelias: iki šiol sunku patikėti, kad politika irgi gali tapti menu. Vytautas Landsbergis sugebėjo viską apversti aukštyn kojomis. Sunku patikėti, bet Dainuojanti revoliucija ir Baltijos kelias išties buvo. Nuostabus, nuostabus Fluxus, kad ir kaip beprotiškai tai skambėtų - bet tikrai ne beprotiškiau, už patį Baltijos kelią ir Dainuojančią revoliuciją.
- Andy Warhol, apvertęs dailę aukštyn kojomis: pigi reprodukcija - tai šedevras, vertas milijonų. Kodėl? Todėl, kad platinamas milijoniniais tiražais, o dar ir pritaikytas pamėgdžiojimui. Andy Warhol kūryba tapo panašia į "Coca-Colą": savaip tobula, minimali, atkartojama ir tiražuojama. Iki jo menas buvo tik turtuoliams. Po jo - kokybišką paveikslą (originalą!!!) gali nusipirkti už 10 dolerių.
Cha cha cha, Fluxus!
Pipedija - pats kvailiausias ir absurdiškiausias Fluxus apsireiškimas Naujojoje Lietuvoje - antipolitinis, antimeninis, antiinformacinis, protestas prieš bet ką, o su kokiu tikslu? Pipedija tokia Pipedija - daryk ką nori, skaitytojau: tavo absurdas - tai mūsų menas, o gal visai atvirkščiai!