Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Emil Kraepelin

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
02:32, 30 liepos 2019 versija naudotojo Raketa (Aptarimas | įnašas)

(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Abejotinas tas Emil Kraepelin, nes žvilgsnis keistas, akys pavandenijusios, nesiskutęs, apžėlęs, galimai kažkas su juo netvarkoje buvo

Emil Kraepelin, dar žinomas kaip Emilis Krepelinas - didžiausias ir garsiausias psichiatras, nes išrado šiuolaikinę psichiatriją, o taip pat atrado šizofreniją, apie kurią ir paskelbė 1898 metais kažkokiame psichiatrų suvažiavime. Dar tuo metu paskelbė ir apie tai, kad šizofrenija - tai ne kas kita, kaip smegenų degeneracija, nes nuo to smegenų suirimo prasideda ankstyvoji demencija, kitaip tariant - dementia praecox.

Neabejotina, kad Eugen Bleuler, išradęs šizofrenijos pavadinimą ir aiškinimus, esą tai tik kažkoks psichologinis sutrikimas, buvo neteisus, nes jei jau psichologinis sutrikimas - tai reiškia, kad paciento smegenys buvo pažeistos ir pas jį jau yra latentinė šizofrenija, nes jei smegenys būtų sveikos - jokių ten psichologijų pas jį nebūtų!

Svarbiausias Emil Kraepelin nustatytas šizofrenijos požymis, skiriantis šizofreniją nuo kitų psichikos ligų - tai, kad šizofrenija yra nepagydoma ir vis blogėjanti. O tasai nepagydomas dalykas, dėl kurio viskas blogėja - tai negatyvizmas, per kurį pacientai degeneruoja. Todėl didžiausia bėda yra tai, kad prasideda rasinė degeneracija.

Pagal Emil Kraepelin visokios psichikos ligos vystosi panašiai kaip neurosifilis, tad pagal neurosifilio formas ir skirstoma viskas.


Žymieji Emil Kraepelin darbai

Savo garsiais teiginiais Emil Kraepelin pademonstravo, jog cirkuliarinė psichozė yra ne tas pats, kas šizofrenija, nes prie cirkuliarinės bebūnanti depresija yra ne tokia bloga, kaip negatyvizmas, nes nuo negatyvizmo pacientai degraduoja ir pavirsta į kažkokius visai jau degradavusius, o tas negatyvizmas yra esminis šizofrenijos simptomas. O pagrindinės psichikos ligos yra išties dvi: arba tai šizofrenija, arba maniakalinė-depresyvinė psichozė. O visos kitos ligos - tai jau ne tokios svarbios.

Tiesa, Emil Kraepelin taip ir nepaaiškino, kuo tasai negatyvizmas skiriasi nuo kokios nors hipotimijos ar astenijos, ar išvis nuo kokios nors bet kokios kitokios negatyvios simptomatikos, nes paaiškinimas buvo toks, kad nuo negatyvizmo pacientai degraduoja, o jei nedegraduoja - tai nėra negatyvizmas. Bet jei negatyvizmas yra, tai reiškia, kad pacientai degraduos. O tai reiškia, kad jeigu psichiatras nustatė, kad negatyvizmas, tai pacientui ir reikia degraduoti.

To būdu paskui jau vėliau buvo sugalvota ir latentinė šizofrenija bei vangioji šizofrenija, pagal kurią yra koks nors negatyvizmas ar šiaip ten pacientas nelabai kaip nors pasitikėjimą kelia, o visais atžvilgiais sveikas, bet jau pasmerktas, nes jei psichiatrai nustatė, tai reiškia, kad šizofrenija - vadinasi, bus blogai. Tai nustatė ir įrodė garsusis tarybinis psichiatras Akademikas Snežnevskis.

Bendrai tai klasikinė šizofrenija pagal Emil Kraepelin išsivysto ankstyvame amžiuje, kokioje nors paauglystėje. Paskui liga progresuoja, o tada jau viskas pasidaro tik blogiau ir blogiau.

Turime dar pasakyti, kad Emil Kraepelin išskirdinėjo daugiau šizofrenijos formų, nei dabar, nes ne tik pagal būdingus požymius skirstė, bet ir pagal eigą - ar progredientinė, ar su priepuoliais ir taip toliau, todėl gaudavosi daugiau variantų. O dar reikia pasakyti, kad kaip tik tuo metu buvo pastebėta, kad ilgalaike simptomų kaita bei pacientų degeneravimu šizofrenijos eiga primena nuo sifilio besirandančius progresuojančius požymius, ypač tuos, kurie pastebimi prie progresyvinio paralyžiaus.

Dar turime čia pasakyti, kad išties tai kaip tik Emil Kraepelin paskleidė idėją, kad visi nusikaltimai yra dėl psichikos ligų, ir nebūtinai dėl kokių nors įgimtų, bet ir dėl visokių kitokių, įskaitant alkoholizmą. Todėl kalėjimai nereikalingi, nes vietoje jų turi būti psichiatrinės ligoninės. Tai šituo remiantis vėlesniais laikais buvo sukurta ir baudžiamoji psichiatrija.


Emil Kraepelin ir šizofrenija

Emil Kraepelin labiausiai pagarsėjo savo šizofrenijos teorija, pagal kurią tą ligą sukelia kažkoksai neaiškus sukėlėjas, galimai gal bakterija, o gal ir virusas ar šiaip paslaptingas smegenis ardantis endogeninis procesas. Turim pasakyti, kad Emil Kraepelin nebuvo čia per daug originalus, nes dar toksai Jean-Martin Charcot tai aiškino, visiems skelbdamas, kad bet koks psichikos sutrikimas randasi iš to, kad vyksta kažkokia tai nervų ir smegenų liga, sukelianti degeneraciją.

Skirtumas čia buvo tiktai tas, kad Emil Kraepelin sugalvojo, jog visos psichikos ligos vyksta taip, kaip sifilis. Esmė gi čia buvo ta, kad sifilis išties sukelia nervų pažeidimus - tai taip vadinamas neurosifilis. Tai kai žmogus apsikrečia sifiliu, laikui einant, jo nervai yra, smegenys irgi yra, pakol viskas galų gale suyra visiškai, o žmogus numiršta. Tai pagal tai Emil Kraepelin ir sugalvojo, kad visos kitos ligos irgi vyksta šitaip, ir tai toksai degeneracijos procesas.

Jau iš to jis išvedė teoriją, kad ir šizofrenija (tiksliau tai vadintina schizofrenija) - tai irgi tokia pat liga, kur kažkokios nežinomos, mokslo dar neatrastos bakterijos ėda žmonių smegenis taip, kaip jas ėda tas pats sifilis. O gal ir ne bakterijos, o kažkokie virusai, o gal ir dar kažkas.

Tai paskui po Krepelino teorijų visa psichiatrija ilgai buvo suskilusi į kelias grupes - vieni sakė, kad jei per kone šimtą metų vis neatrandamos bakterijos, sukeliančios šizofreniją, tai reiškia, kad visa ta teorija niekai. Kiti, kaip kad Snežnevskis, aiškino, kad gal tų bakterijų ir nėra, bet yra paslaptingas endogeninis procesas, kuris taip ir veikia, kaip Krepelinas sakė, tik kad jis neaptinkamas, nepagydomas ir kartu įgimtas genetiškai. Treti aiškino, kad čia viskas yra nesąmonė, nes visa ta šizofrenija yra tiesiog sunki neurozė ir pagydoma per psichoterapiją.

Naujesniais laikais visgi atsiranda keistų patvirtinimų Krepelino teorijai, tik tie patvirtinimai vėl atrodo baisūs psichiatrams, nes žada atimti pacientus ir perduoti juos neurologams:

  • Mažiausiai dalis pacientų, turinčių schizofrenijos diagnozę, turi kačių parazitus Toxoplasma gondii, sukeliančius atitinkamus psichikos sutrikimus. Parazitai sukelia lėtinius susirgimus, kurie ilgainiui pažeidžia smegenis. Itin ryškiai išskirti poveikiai vaikams - šeimose, kur auga katės, vaikų sergamumas schizofrenija yra apie 50% didesnis, nei vidutiniškai.
  • Dalis schizofrenijos atvejų sukeliama lėtinių uždegiminių procesų, kylančių dėl kitų infekcijų, pvz., bakterijų. Paskutiniu metu atrasta, kad juntama schizofrenijos atvejų dalis (iki 20-30%) gali būti pagydoma, taikant minocikliną (Minocycline) - pigų ir gana prastą tetraciklinų grupės antibiotiką, kuris daugumoje šalių išvis nevartojamas. Skirtingai nuo absoliučios daugumos tetraciklinų, minociklinas pereina per hemoencefalinį barjerą (pakliūna į smegenis), o taip pat turi gana ryškų priešuždegiminį poveikį. Šių savybių kombinacija ir daro vaistą efektyviu.
  • Dar dalis schizofrenijos atvejų siejama su alerginio ir autoimuninio pobūdžio reakcijomis. Dar nuo senų laikų buvo pastebėta, kad schizofrenija sergančių žmonių smegenyse yra padidintas histamino išsiskyrimas, o įvairūs antihistamininiai vaistai pasižymi ir juntamais antipsichotiniais efektais. Dabartiniai tyrimai rodo, kad autoimuninės reakcijos gali būti pagrindine schizofrenijos priežastimi, tik deja, bent kol kas, efektyvių gydymo metodų tokiems sutrikimams nėra. Kita vertus, yra tyrimai, rodantys, kad aukšti kortizolo lygiai siejasi su schizofrenija per visur (ir ryškesnė simptomatika irgi), o deksometazonas nemažai daliai pacientų padeda ilgainiui apraminti simptomus.
  • Likusi, pakankamai nedidelė grupė menamų šizofrenikų - tai tie neurotiniai, kurie, skirtinagi nuo kitų, nerodo pasikartojančių sunkių psichozės epizodų, yra lėtiniai ir taip toliau - jie išvis prie šizofrenijos neturėtų būti priskiriami.

Taigi, vat taip paradoksaliai šiuolaikinis mokslas rodo, kad gali būti, jog Krepelinas buvo teisus.


Emil Kraepelin psichikos ligų klasifikacija

Emil Kraepelin psichikos ligų klasifikacija davė pagrindą visoms kitoms vėlesnėms, nes jis ją vis įdėdavo į savo išleidžiamą psichiatrijos vadovėlį, o pagal jį mokydavosi visi psichiatrai, kurie paskui tobulindavo ir kurdavo visas kitas vėlesnes klasifikacijas. Tiesa, tos naujos klasifikacijos ilgainiui jau ėmė darytis nepanašios, bet visgi istoriškai tai reikia žinoti, kas ir kaip pasidarė.

Tai nors dabar kai kurios ligos toje klasifikacijoje atrodo keistokai sudėliotos, bet čia reikia turėti omenyje, kad klasifikacija kurta dar XIXa., o patsai Emil Kraepelin numirė 1926, o tuo metu daugumos bakterijų niekas nežinojo, o ir išvis dažniausia psichikos liga buvo ne kas kita, o visokie dėl sifilio atsirandantys smegenų pažeidimai.

Taigi, čia jums visa psichikos ligų klasifikacija pagal Emil Kraepelin. Atkreipkite dėmesį, kad didesnė dalis tų susirgimų dabar jau nepriskiriama psichiatrijai, o priskiriama narkologijai, neurologijai, endokrinologijai, infektologijai, traumatologijai ir netgi kardiologijai:

  1. Psichikos sutrikimai, kylantys dėl galvos smegenų pažeidimų
    1. Smegenų sutrenkimai
    2. Traumatiniai kliedesiai
    3. Trauminė epilepsija
    4. Potrauminis silpnumas
  2. Psichikos sutrikimai, kylantys dėl smegenų ligų
    1. Organinis smegenų susirgimas
    2. Išskydę smegenų susirgimai
    3. Daugybinė sklerozė
    4. Šeimyninės smegenų ligos
  3. Apsinuodijimai
    1. Aštrūs apsinuodijimai
      1. Apsinuodijimai medžiagų apykaitos produktais (uremija, eklampsija, kepenų atrofija)
      2. Apsinuodijimai suvartotomis medžiagomis (eteris, hašišas, azoto suboksidas, atropinas ir t.t.)
    2. Lėtiniai apsinuodijimai
      1. Alkoholizmas
        1. Lėtinis alkoholizmas
        2. Pavydo kliedesiai pas girtuoklius
        3. Baltoji karštinė
        4. Korsakovo psichozė
        5. Haliucinacinė psichozė pas girtuoklius
        6. Alkoholinis paralyžius arba pseudoparalyžius
      2. Morfinizmas
      3. Kokainizmas
  4. Infekcinės psichozės
    1. Karštligių kliedesiai
    2. Infekciniai kliedesiai
    3. Infekcinės kilmės amencija
    4. Infekcinės kilmės astenija
  5. Sifilitinės psichozės
    1. Sifilitinė neurastenija
    2. Gumoziniai augliai
    3. Sifilitinis pseudoparalyžius
    4. Apopleksinis smegenų sifilis
    5. Sifilitinė epilepsija
    6. Paranoidinės sifilio formos
    7. Tabetinės psichozės
    8. Įgimtas sifilis
    9. Vystymosi uždelsimai
  6. Paralitinė silpnaprotystė (dementia paralytica)
    1. Demencinis paralyžius
    2. Depresyvinis paralyžius
    3. Ekspansyvinis paralyžius
    4. Ažituotas paralyžius
  7. Senilinės ir presenilinės psichozės
    1. Presenilinės psichozės
    2. Aterosklerotinis pamišimas
    3. Senatvinė demencija
  8. Tireogeniniai psichikos sutrikimai
    1. Psichikos sutrikimas dėl Bazedovo ligos
    2. Meksedematozinis psichikos sutrikimas
    3. Kretinizmas
  9. Endogeniniai psichikos sutrikimai
    1. Ankstyvoji silpnaprotystė (dementia praecox)
      1. Paprastoji, įprasta forma
      2. Hebefrenija
      3. Depresyvinė forma
      4. Depresyvinė forma su kliedesinėmis idėjomis
      5. Cirkuliarinė forma
      6. Sužadinta forma
      7. Periodinė forma
      8. Katatonija
      9. Paranoidinės formos
      10. Kalbos nerišlumas
    2. Paranoidinės formos (parafrenija)
  10. Epileptinis pamišimas
    1. Psichinė epilepsija
    2. Epileptinis pamišimas
  11. Maniakalinis-depresyvinis pamišimas
    1. Maniakalinės būsenos
    2. Depresyvinės būsenos
    3. Mišrios būsenos
    4. Polinkiai į maniakalinį-depresinį sutrikimą
  12. Psichogeniniai sutrikimai
    1. Veiklos neurozės
      1. Nervinis išsekimas
      2. Laukimo neurozė
    2. Pagydomos psichozės
      1. Indukuotasis pamišimas
      2. Kurčiųjų paranoidas
    3. Atsitiktinės psichozės
      1. Neurozės dėl nelaimingų atsitikimų
      2. Psichogeniniai psichikos sutrikimai pas kalinius
      3. Bylinėjimosi kliedesiai
  13. Isterija
  14. Pamišimas (paranoia)
    1. Persekiojimo kliedesiai
    2. Pavydo kliedesiai
    3. Išradybos kliedesiai
    4. Kilmės kliedesiai
    5. Religiniai kliedesiai
    6. Erotiniai kliedesiai
  15. Įgimtos ligotos būsenos
    1. Nervingumas
    2. Įkyrių būsenų neurozė
      1. Įkyrūs įsivaizdavimai
      2. Fobijos
      3. Atsakomybės baimė
      4. Baimė, nukreipta į save patį
      5. Jausmų sutrikimai
      6. Valios ir veiksmų sutrikimai
    3. Impulsyvinis pamišimas
    4. Lytinės psichopatijos
  16. Psichopatinės asmenybės
    1. Sužadinamos
    2. Nesivaldančios
    3. Potraukių žmonės
    4. Riboti asmenys
    5. Melagiai ir sukčiai
    6. Liaudies priešai
    7. Konfliktiški
  17. Bendras psichikos vystymosi sulėtėjimas
    1. Idiotija, imbecilumas, debilumas
    2. Mikrocefalija
    3. Tuberoidinė sklerozė
    4. Kitos (neidentifikuotos) vystymosi sulėtėjimo formos
    5. Infantilizmas
    6. Sekrecinių liaukų vystymosi uždelsimai
    7. Mongolizmas
    8. Meningitas
    9. Insultai
    10. Galvos smegenų pavandenijimas
    11. Netaisyklinga kaukuolės sandara
    12. Encefalitas
    13. Kraujagyslių ligos
    14. Galvos smegenų žievės suirimas
    15. Degeneratyvinė atrofija
    16. Megaloencefalija
    17. Galvos smegenų vėžys
    18. Šeimyninės ligos