Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


ENIAC

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čia ne šiaip sau laidai ir moterys, čia programuotojos programuoja ENIAC kompiuterį, kaišiodamos laidus į skyles.

ENIAC - tasai 1945 metais pagamintas kompiuteris, kuris kelis dešimtmečius buvo laikomas išvis pirmu pasaulyje kompiuteriu - elektronine skaičiavimo mašina. Paskui, tiesa, paaiškėjo, kad nebuvo jis visai pirmas, bet buvo vienas iš pirmųjų ir bene pirmas visiškai pilnai elektroninis, programuojamas ir visiškai universalus. Ir jau tikrai kad pirmas elektroninis programuojamas universalus kompiuteris, kuris praktiniams skaičiavimams smarkiai naudotas.

ENIAC padarė perversmą, nes lyginant netgi su greičiausiais elektromechaniniais kalkuliatoriais, dirbo 1000 kartų greičiau. Taigi, skaičiavimų greitis padidėjo tiesiog neįtikėtinai. Ir tai nepaisant to, kad jo taktinis dažnis tebuvo 100kHz, o architektūra buvo tragiška, naudojanti dešimtainę skaičiavimo sistemą.

Apie ENIAC pajėgumus daug ką sako toksai paprastas faktas: visa jo operacinė atmintis galėjo talpinti 20 10-ženklių skaičių. Grubiai tai būtų maždaug 80 baitų, arba netgi truputį mažiau (tiesiogiai perskaičiuoti nesigauna, nes ENIAC atmintis buvo dešimtainė).

Žodis "ENIAC" anglų kalba reiškė tokią santrumpą - "Electronic Numerical Integrator and Computer", žodžiu, lietuvių kalba tai būtų maždaug "elektroninis skaitmeninis apjungėjas ir skaičiuoklis".

Nuo pat pradžių ENIAC buvo kuriamas kariniais tikslais. Bent jau teoriškai pradžioje ENIAC turėjo būti panaudotas JAV armijos balistinės laboratorijos reikalams - skaičiuoti balistines lenteles amerikiečių pabūklams. Tos lentelės yra gana sudėtingas ir be proto daug skaičiavimų reikalaujantis dalykas, nuo kurio labai smarkiai priklauso, kaip taikliai pabūklų komandos sugebės nusitaikyti ir šaudyti į priešą.

Bet reikalai pasisuko kitaip - dar bekuriant ENIAC, į jį nusižiūrėjo Los Alamos laboratorijos, kurios užsiimdinėjo branduoliniu ginklu. Taigi, jau pati pirmoji ENIAC programa (jei neskaitysim testų) buvo skirta termobranduolinio ginklo veikimo skaičiavimui, naudojant Monte Carlo (statistinių tikimybių) metodą, kuris labai svarbus, kai reikia įvertinti atomų branduolių sąveikas.

Pagal to meto vertinimus, ENIAC ne tik veikė 1000 kartų greičiau, nei greičiausi elektromechaniniai kalkuliatoriai. Jis dar buvo ir programuojamas, o tai reiškė, kad jis galėjo skaičiuoti ir sudėtingus uždavinius, ir uždavinių sekas. Pvz., skaičiuojant artilerijos sviedinio trajektoriją, ENIAC vienai trajektorijai sunaudodavo 30 sekundžių, kai analogiškai skaičiuojant žmogui, turinčiam kalkuliatorių, prireikdavo maždaug 20 darbo valandų. Taigi, vienas ENIAC kompiuteris pakeisdavo 2400 žmonių su mechaniniais ar elektromechaniniais kalkuliatoriais.

Šitas kompiuteris, nors ir skaičiavo greitai, bet buvo labai nepatikimas - turėjo 18 tūkstančių radijo lempų, kurios nuolat perdegdavo. Vidutiniškai per dieną reikdavo pakeisti 3-4 perdegusias lempas. Taigi, nemažą dalį laiko kompiuteris tiesiog stovėjo taisomas.

ENIAC buvo dar ir didelis: vien pagrindinė jo dalis, neskaitant duomenų įvedimo/išvedimo sistemų (visokių perfokortų) ir daugybės įrenginių, skirtų gedimų paieškai (nes gedimai vykdavo po kelis kartus per dieną) buvo sudaryta iš serijos spintų, kurios buvo maždaug metro gylio ir 2 metrų aukščio. Tai ta spintų seka buvo 30 metrų ilgio ir svėrė 27 tonas. Programavimas buvo daromas neįsivaizduojamai absurdiškai - tiesiog perjunginėjant šimtus laidų komutatoriuose. O duomenys būdavo įvedami ir išvedami perfokortomis.

Visa ta įranga stovėjo keliose salėse, tad žiūrint į ENIAC nuotraukas, paprastai sunku susiprasti, ką tenai tose nuotraukose matai, nes kiekvienoje nuotraukoje vis kokia nors kita to kompiuterio dalis matosi. Visur - daugų daugiausiai kažkoksai to ENIAC fragmentėlis. Neegzistuoja tokia nuotrauka, kurioje į vieną kadrą visas ENIAC sutilptų visas, nes tai tiesiog nebuvo įmanoma fiziškai. Na, gal ir būtų buvę įmanoma, bet kažkaip to kompiuterio naudotojai neturėjo pakankamai didelės salės, kad viską į vieną krūvą sutalpintų.

Kaip sako, jau pirmoji programa, skirta Los Alamos laboratorijoms, sunaudojo apie 1 milijoną perfokortų duomenims įvesti. Tą milijoną perfokortų prieš tai pildė tūkstančiai skaičiuotojų. Bet tai buvo visvien tūkstanteriopai greičiau, nei daryti skaičiavimus iki tol įprastu būdu, kai dar tūsktančiai skaičiuotojų savaites ir mėnesius barškindavo savo elektromechaninius kalkuliatorius.

ENIAC įvairiems JAV armijos reikalams buvo naudotas iki pat 1955 metų, kai jau atsirado daug daug greitesni, visai kito lygio kompiuteriai.



ENIAC - tai viena iš IT ir kompiuterių istorijos temų

DEC VT100 terminal transparent.png

Istoriniai kompiuteriai:
BusicomVT-100Commodore 64Apple LisaAmiga 1000IBM PCENIACPDP-11PDP-8CrayAltair 8800Apple IApple IIMacintoshSinclair ZX SpectrumDVKElektronika BKSantaka
Svarbiausios operacinės sistemos:
MS-DOSOS/2UNIXWindowsBeOSQNXBSDLinuxWindows NTMacOSMac OS XNeXTSTEPDemos