Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Dunning-Kruger efektas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Dunning-Kruger efektas''', arba dar kartais vadinamas kaip '''Daningo-Kriūgerio efektas''' - čia kai visokie [[dibilai]] įsivaizduoja besantys protingesniais ir geriau išmanančiais reikalą, nei įvairūs [[protukai]]. Efektą atrado pora [[psichologai|psichologų]] - toksai David Dunning ir Justin Kruger, kurie pastebėjo, kad protukai vertina savo žinias pernelyg prastai, įsivaizduodami, kad čia nieko tokio, tuo tarpu dibilai įsivaizduoja besą labai išmanančiais. Rezultate gaunasi, kad dibilų nuomonė tampa svarbesne, negu protukų nuomonė ir protukai pralaimi diskusijose. | '''Dunning-Kruger efektas''', arba dar kartais vadinamas kaip '''Daningo-Kriūgerio efektas''' - čia kai visokie [[dibilai]] įsivaizduoja besantys protingesniais ir geriau išmanančiais reikalą, nei įvairūs [[protukai]]. Efektą atrado pora [[psichologai|psichologų]] - toksai David Dunning ir Justin Kruger, kurie pastebėjo, kad protukai neretai vertina savo žinias pernelyg prastai, įsivaizduodami, kad čia nieko tokio, tuo tarpu dibilai įsivaizduoja besą labai išmanančiais. Rezultate gaunasi, kad dibilų nuomonė tampa svarbesne, negu protukų nuomonė ir protukai pralaimi diskusijose. | ||
Kaip patys David Dunning ir Justin Kruger pastebėjo, čia kažkokia tai kasdienė [[anozognozija]] yra, kai žmonės realiame gyvenime elgiasi taip, lyg turėtų tokius stiprius [[smegenys|smegenų]] pažeidimus, dėl kurių patys netgi nesuvoktų, kad turi smegenų pažeidimus. Išties gi taip ir yra, nes puikiai žinoma, kad netgi prie ryškiausio [[psichoorganinis sindromas|psichoorganinio sindromo]] visokie ten [[pacientai]] nepastebi, jog kažkas su jais ne taip ir į jokius gydytojus nesikreipia. | Ypatingai būdinga, kad dibilai visiškai nuoširdžiai tiki savo teisumu, netgi kai šneka kliedesius, neatitinkančius netgi pradinių klasių žinių lygio. Tas dibilų įsitikinimas būna toksai stiprus, kad jie tiesiog pajuokiamai sako apie realius dalykus - "''nu ir nusišnekėjo čia''". | ||
Kaip patys David Dunning ir Justin Kruger pastebėjo, čia kažkokia tai kasdienė [[anozognozija]] yra, kai žmonės realiame gyvenime elgiasi taip, lyg turėtų tokius stiprius [[smegenys|smegenų]] pažeidimus, dėl kurių patys netgi nesuvoktų, kad turi smegenų pažeidimus. T.y., gaunasi labai specifinis mąstymo sutrikimo sindromas. Išties gi taip ir yra, nes puikiai žinoma, kad netgi prie ryškiausio [[psichoorganinis sindromas|psichoorganinio sindromo]] visokie ten [[pacientai]] nepastebi, jog kažkas su jais ne taip ir į jokius gydytojus nesikreipia. | |||
Bendrai tai visas Dunning-Kruger efektas susiveda į kelis punktus: | Bendrai tai visas Dunning-Kruger efektas susiveda į kelis punktus: | ||
00:26, 20 birželio 2020 versija
Dunning-Kruger efektas, arba dar kartais vadinamas kaip Daningo-Kriūgerio efektas - čia kai visokie dibilai įsivaizduoja besantys protingesniais ir geriau išmanančiais reikalą, nei įvairūs protukai. Efektą atrado pora psichologų - toksai David Dunning ir Justin Kruger, kurie pastebėjo, kad protukai neretai vertina savo žinias pernelyg prastai, įsivaizduodami, kad čia nieko tokio, tuo tarpu dibilai įsivaizduoja besą labai išmanančiais. Rezultate gaunasi, kad dibilų nuomonė tampa svarbesne, negu protukų nuomonė ir protukai pralaimi diskusijose.
Ypatingai būdinga, kad dibilai visiškai nuoširdžiai tiki savo teisumu, netgi kai šneka kliedesius, neatitinkančius netgi pradinių klasių žinių lygio. Tas dibilų įsitikinimas būna toksai stiprus, kad jie tiesiog pajuokiamai sako apie realius dalykus - "nu ir nusišnekėjo čia".
Kaip patys David Dunning ir Justin Kruger pastebėjo, čia kažkokia tai kasdienė anozognozija yra, kai žmonės realiame gyvenime elgiasi taip, lyg turėtų tokius stiprius smegenų pažeidimus, dėl kurių patys netgi nesuvoktų, kad turi smegenų pažeidimus. T.y., gaunasi labai specifinis mąstymo sutrikimo sindromas. Išties gi taip ir yra, nes puikiai žinoma, kad netgi prie ryškiausio psichoorganinio sindromo visokie ten pacientai nepastebi, jog kažkas su jais ne taip ir į jokius gydytojus nesikreipia.
Bendrai tai visas Dunning-Kruger efektas susiveda į kelis punktus:
- Dibilai nesugeba įvertinti savo pačių žinių ir kompetencijų trūkumo
- Dibilai nesugeba įvertinti pertekliaus žinių, kurias turi kiti asmenys
- Dibilai nesugeba suprasti, kad jų pačių žinios absoliučiai neadekvačiai prastos, lyginant su kompetenciją turinčių žmonių žiniomis
Tais atvejais, kai dibilai būna toleruojami ir jų visiška nekompetencija būna laikoma kažkokia menamai vertę turinčia nuomone, visos diskusijos tampa beprasmėmis, nes vietoje diskusijų gaunasi šnekos su dibilais, vykstančios visiškų dibilų suvokimo lygyje.
Pastebėtina, kad protingesni iš dibilų (išties gal ir nelaikytini tokiu atveju dibilais) sugeba įsivertinti savo žinių trūkumą, jei gauna kažkokius suvokimo pagrindus apie temą, apie kurią yra šnekama. Durnesni gi (t.y., tikri dibilai) įsisavinti tokias žinias atsisako, jų negauna ir taip ir pasilieka durniais.
Lėtiniu atveju Dunning-Kruger efektas tampa nuolatiniu - t.y., galima tarti, kad tai jau sindromas, besireiškiantis visose gyvenimo srityse.
Dar žr.
Liaudyje gana artimas šiam efektui reiškinys yra žinomas kaip pripersto kambario sindromas.