Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Didžialietuvininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Šalinamas visas turinys iš puslapio)
S (Atmestas Untgviu (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta Fandorina versija)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Didžialietuvininkai''' arba '''didžialietuviai''' - bendrinis įvairių politinių grupių, nusistačiusių prieš konfederacinę valstybę, pavadinimas. Didžialietuvininkai teigia, esą Lietuva yra vieninga, jokia ryškesnė savivalda nereikalinga, valstybės valdyme atstovauja griežtai centralizuotas pozicijas, neigia vietines skirtingų lietuviškų žemių specifikas, kultūrinį paveldą, tarmes, etc..


Didžialietuvininkai nesudaro vieningos politinės jėgos, tačiau juos vienija bendras požiūris į Lietuvą, turinčią vienintelę stiprią valdžią [[Vilnius|Vilniuje]], apribotas savivaldų teises, visišką regionų poreikių ignoravimą. Tipiniai didžialietuviškumo atstovai teigia, esą tiesioginiai merų rinkimai nereikalingi (nes taip juos galima valdyti centralizuotai, partiniais kanalais), siekia apriboti savivaldybių galias, nustatant mokesčius.
Tarp kultūrinių didžialietuviškumo veikų pastebimas jau antrą šimtmetį trunkantis siekis visiškai asimiliuoti atskiras tautines grupes į vieną [[lietuviai|lietuvių]] tautą, neigiant netgi kitų tautinių grupių egzistavimą: šitaip asimiliuojami [[žemaičiai]], [[žemaičių kalba|žemaičių kalbą]] vadinant tarme, o [[tuteišai]] mieliau priskiriami [[lenkai|lenkams]], nei pripažįstami atskira kalbą turinčia gyventojų dalimi.
Istorinės didžialietuviškumo šaknys pastebimos dar nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 laikų, kai buvo atsisakoma pripažinti tuteišus bei [[žemaičiai|žemaičius]], o dar labiau buvo sustiprintos [[Sniečkus|Sniečkaus]], kuris atsisakė prie [[Lietuva|Lietuvos]] prijungti [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]], dėl to, kad šią jungiant, potencialiai galėjo kilti grėsmė jo didžialietuviškoms idėjoms.
Dėl tų pačių didžialietuviškų idėjų [[Lietuva]] buvo praradusi ir [[Vilnius|Vilnių]], kaip visam laikui prarado [[Gardinas|Gardiną]] bei [[Karaliaučius|Karaliaučių]], aneksavo [[Perlojos respublika|Perlojos respubliką]] ir t.t..
[[Category:Politika]]

13:10, 20 sausio 2018 versija

Didžialietuvininkai arba didžialietuviai - bendrinis įvairių politinių grupių, nusistačiusių prieš konfederacinę valstybę, pavadinimas. Didžialietuvininkai teigia, esą Lietuva yra vieninga, jokia ryškesnė savivalda nereikalinga, valstybės valdyme atstovauja griežtai centralizuotas pozicijas, neigia vietines skirtingų lietuviškų žemių specifikas, kultūrinį paveldą, tarmes, etc..

Didžialietuvininkai nesudaro vieningos politinės jėgos, tačiau juos vienija bendras požiūris į Lietuvą, turinčią vienintelę stiprią valdžią Vilniuje, apribotas savivaldų teises, visišką regionų poreikių ignoravimą. Tipiniai didžialietuviškumo atstovai teigia, esą tiesioginiai merų rinkimai nereikalingi (nes taip juos galima valdyti centralizuotai, partiniais kanalais), siekia apriboti savivaldybių galias, nustatant mokesčius.

Tarp kultūrinių didžialietuviškumo veikų pastebimas jau antrą šimtmetį trunkantis siekis visiškai asimiliuoti atskiras tautines grupes į vieną lietuvių tautą, neigiant netgi kitų tautinių grupių egzistavimą: šitaip asimiliuojami žemaičiai, žemaičių kalbą vadinant tarme, o tuteišai mieliau priskiriami lenkams, nei pripažįstami atskira kalbą turinčia gyventojų dalimi.

Istorinės didžialietuviškumo šaknys pastebimos dar nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 laikų, kai buvo atsisakoma pripažinti tuteišus bei žemaičius, o dar labiau buvo sustiprintos Sniečkaus, kuris atsisakė prie Lietuvos prijungti Mažąją Lietuvą, dėl to, kad šią jungiant, potencialiai galėjo kilti grėsmė jo didžialietuviškoms idėjoms.

Dėl tų pačių didžialietuviškų idėjų Lietuva buvo praradusi ir Vilnių, kaip visam laikui prarado Gardiną bei Karaliaučių, aneksavo Perlojos respubliką ir t.t..