Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Dailės Akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Vilniaus Dailės Akademija''' arba '''Dailioškė''' - taigi [[aukštoji mokykla]], kur dailininkus ir architektus ruošia, tai gerai, kad ne [[dezaineriai|dezainerius]]. Tfu tu, dezainerius irgi ruošia. Taip kad labai jau meniška vieta, įsikūrus kažkur už [[Vilnelė|Vilnelės]], pakraštyje [[Užupis|Užupio]], o kadais senobėje dar savo kai kurių dėstytojų dėka pagarsėjusi ir kai kurių senovinių kūrinių vandalizavimais, kažkokiomis nudaužytomis freskomis ir panašiai. | '''Vilniaus Dailės Akademija''' arba '''Dailioškė''' - taigi [[aukštoji mokykla]], kur dailininkus ir architektus ruošia, tai gerai, kad ne [[dezaineriai|dezainerius]]. Tfu tu, dezainerius irgi ruošia. Taip kad labai jau meniška vieta, įsikūrus kažkur už [[Vilnelė|Vilnelės]], pakraštyje [[Užupis|Užupio]], o kadais senobėje dar savo kai kurių dėstytojų dėka pagarsėjusi ir kai kurių senovinių kūrinių vandalizavimais, kažkokiomis nudaužytomis freskomis ir panašiai. | ||
Sovietmečiu kiekvienas durnius žinojo: yra aukštųjų, kur verta nešti kyšius, yra kur neverta, yra kur su kyšiu lengviau įstot, nei be kyšio, bet vat Dailioškė garsėjo, kaip vieta, kur nei kyšiai savaime nepadėdavo - vienintelis kriterijus būdavo [[pažintys]], o jau [[kyšiai]] tai iš to gal ir išplaukdavo. Taip kad ir gaudavosi, kad norėdavo kas įstot, o gaudavo [[špyga|špygą]]. Tai gal šiais laikais jau kas ir pasikeitė, tai gal dabar būna, kad ir be pažinčių irgi kyšių pakliūna... Gi būdavo taip, kad iš keliasdešimt priimtųjų tik keli būdavo itin sublizgėję ant tiek, kad jau net akis badydavo, o visi kiti kaipo taisyklė tųjų pačių garbių dailinykų vaikučiai-pabiručiai ir švogeriai su švogierkomis - jukgi reikia puoselėti meninių vertybių šeimyninę tąsą... | Sovietmečiu kiekvienas durnius žinojo: yra aukštųjų, kur verta nešti kyšius, yra kur neverta, yra kur su kyšiu lengviau įstot, nei be kyšio, bet vat Dailioškė garsėjo, kaip vieta, kur nei kyšiai savaime nepadėdavo - vienintelis kriterijus būdavo [[pažintys]], o jau [[kyšiai]] tai iš to gal ir išplaukdavo.Būdavo ne tik kyšiai,bet ir kišiai (tai čia kai studentas ateina pas praarabą ir rodo savo zbadintas terliones,a jeigu tam pyzdabolui nepatinka tai jis jį nx pasiuntina.Tada tas šurikas ar kokia lerva nusismaukia kelnaitės ir žaidžia su savo dėstytoju biliardą.)Bet apie tokius dalykus geriau nepizdėlint. Taip kad ir gaudavosi, kad norėdavo kas įstot, o gaudavo [[špyga|špygą]]. Tai gal šiais laikais jau kas ir pasikeitė, tai gal dabar būna, kad ir be pažinčių irgi kyšių pakliūna... Gi būdavo taip, kad iš keliasdešimt priimtųjų tik keli būdavo itin sublizgėję ant tiek, kad jau net akis badydavo, o visi kiti kaipo taisyklė tųjų pačių garbių dailinykų vaikučiai-pabiručiai ir švogeriai su švogierkomis - jukgi reikia puoselėti meninių vertybių šeimyninę tąsą... | ||
[[Category:Mokslas]] | [[Category:Mokslas]] | ||
17:31, 11 birželio 2012 versija
Vilniaus Dailės Akademija arba Dailioškė - taigi aukštoji mokykla, kur dailininkus ir architektus ruošia, tai gerai, kad ne dezainerius. Tfu tu, dezainerius irgi ruošia. Taip kad labai jau meniška vieta, įsikūrus kažkur už Vilnelės, pakraštyje Užupio, o kadais senobėje dar savo kai kurių dėstytojų dėka pagarsėjusi ir kai kurių senovinių kūrinių vandalizavimais, kažkokiomis nudaužytomis freskomis ir panašiai.
Sovietmečiu kiekvienas durnius žinojo: yra aukštųjų, kur verta nešti kyšius, yra kur neverta, yra kur su kyšiu lengviau įstot, nei be kyšio, bet vat Dailioškė garsėjo, kaip vieta, kur nei kyšiai savaime nepadėdavo - vienintelis kriterijus būdavo pažintys, o jau kyšiai tai iš to gal ir išplaukdavo.Būdavo ne tik kyšiai,bet ir kišiai (tai čia kai studentas ateina pas praarabą ir rodo savo zbadintas terliones,a jeigu tam pyzdabolui nepatinka tai jis jį nx pasiuntina.Tada tas šurikas ar kokia lerva nusismaukia kelnaitės ir žaidžia su savo dėstytoju biliardą.)Bet apie tokius dalykus geriau nepizdėlint. Taip kad ir gaudavosi, kad norėdavo kas įstot, o gaudavo špygą. Tai gal šiais laikais jau kas ir pasikeitė, tai gal dabar būna, kad ir be pažinčių irgi kyšių pakliūna... Gi būdavo taip, kad iš keliasdešimt priimtųjų tik keli būdavo itin sublizgėję ant tiek, kad jau net akis badydavo, o visi kiti kaipo taisyklė tųjų pačių garbių dailinykų vaikučiai-pabiručiai ir švogeriai su švogierkomis - jukgi reikia puoselėti meninių vertybių šeimyninę tąsą...