Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Banknotai: Skirtumas tarp puslapio versijų
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Banknotai.jpg|400px|thumb|right|Negras Zimbabvės kavinėje moka už pietus]] | [[Vaizdas:Banknotai.jpg|400px|thumb|right|Negras Zimbabvės kavinėje moka už pietus]] | ||
'''Banknotas''' - vertalas iš anglosaksiško "bank note". "Bank" verstinas kaip krantas, pylimas, sekluma. "Note" - pastaba, užrašas. Banknonai - kranto užrašai. Kai kas kažkodėl kranto užrašus vadina pinigais ir laiko turtu. | '''Banknotas''' - vertalas iš anglosaksiško "bank note". "Bank" verstinas kaip krantas, pylimas, sekluma. "Note" - pastaba, užrašas. Banknonai - kranto užrašai. Kai kas kažkodėl kranto užrašus vadina [[pinigai|pinigais]] ir laiko turtu. Ir šitą esą turtą tai gamina tokios gamyklos, vadinamos [[bankai|bankais]], o paskui dėl tos gamybos pertekliaus būna tai ten kokia [[krizė]], tai ten kokia [[bankų griūtis]]. | ||
== Kalbant rimčiau == | == Kalbant rimčiau == | ||
Kalbant rimčiau, banknotai - tai atviras valstybinis sukčiavimas, kurį bankai ir valstybės vykdo žmonių atžvilgiu. Banknotas nėra turtas, net jei jį galima iškeisti į kažkokį daiktą. Visa idėja labai paprasta - tiesiog įtikinti visuomenę, esą popieriniai pinigai yra vertybė. Kai visi tuo tiki, banknotų leidėjai už savo šiukšlinius popiergalius gali prisipirkti prekių kiek tik nori. Kaip sakė [[bankas|banko]] "[[Sekundė]]" atstovai: "Pinigų nėra? Pinigų yra!". | Kalbant rimčiau, banknotai - tai paradoksaliai atviras valstybinis sukčiavimas, kurį [[bankai]] ir valstybės vykdo žmonių atžvilgiu. Banknotas nėra [[turtas]], net jei jį galima iškeisti į kažkokį daiktą. Visa idėja labai paprasta - tiesiog įtikinti visuomenę, esą popieriniai [[pinigai]] yra vertybė. Kai visi tuo tiki, banknotų [[leidėjai]] už savo šiukšlinius popiergalius gali prisipirkti prekių kiek tik nori. Kaip sakė [[bankas|banko]] "[[Sekundė]]" atstovai: "Pinigų nėra? Pinigų yra!". | ||
Valstybės leidžia popierinius pinigus, nes jų nereikia niekuo padengti. Blogiausiu atveju galima tari - "infliacija, devalvacija, jūs patys kalti, o mes už tai neatsakingi". | Valstybės leidžia popierinius pinigus, nes jų nereikia niekuo padengti. Blogiausiu atveju galima tari - "infliacija, devalvacija, jūs patys kalti, o mes už tai neatsakingi". | ||
14 eilutė: | 14 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Siuksliu_deze_zimbabveje.jpg|400px|thumb|left|Nusivylę negrai pinigus išmeta ir vietoj jų pradeda naudoti kriaukleles bei kitus realią vertę turinčius daiktus]] | [[Vaizdas:Siuksliu_deze_zimbabveje.jpg|400px|thumb|left|Nusivylę negrai pinigus išmeta ir vietoj jų pradeda naudoti kriaukleles bei kitus realią vertę turinčius daiktus]] | ||
== Klausimai pamąstymui == | == Klausimai pamąstymui == | ||
* Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų proseneliai turėjo I pasaulinio karo išvakarėse? | * Kiek vertos popierinių pinigų [[santaupos]], katras jūsų proseneliai turėjo I pasaulinio karo išvakarėse? | ||
* Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų seneliai turėjo II pasaulinio karo išvakarėse? | * Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų seneliai turėjo II pasaulinio karo išvakarėse? | ||
* Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų tėvai turėjo prieš subyrant [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]]? | * Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų tėvai turėjo prieš subyrant [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]]? | ||
* Kiek bus vertos jūsų popierinių pinigų santaupos po devalvacijos? | * Kiek bus vertos jūsų popierinių pinigų santaupos po [[devalvacija|devalvacijos]]? | ||
* Visi popieriniai pinigai padengiami ne realiu turtu, o tik kitais popieriniais pinigais bei jų išleidimo apribojimais. | * Visi popieriniai pinigai padengiami ne realiu turtu, o tik kitais popieriniais pinigais bei jų išleidimo apribojimais. | ||
* Manote, kad doleris padengtas auksu? Ogi jau pusę šimtmečio, kaip nepadengtas. | * Manote, kad [[doleris]] padengtas [[auksas|auksu]]? Ogi jau pusę šimtmečio, kaip nepadengtas. | ||
* Manote, euras padengtas auksu? Ogi jis niekad niekuo nebuvo padengtas. | * Manote, [[euras]] padengtas auksu? Ogi jis niekad niekuo nebuvo padengtas. | ||
* Kai tik valstybei prireikia pinigų, jinai jų tiesiog prispausdina. Jus tai stebina? | * Kai tik valstybei prireikia [[pinigai|pinigų]], jinai jų tiesiog prispausdina. Jus tai stebina? | ||
* Prieš šimtą metų JAV darbininkas, uždirbantis dolerį per dieną, galėjo iš atlyginimo pasistatyti namą. O dabar - net pimpalo pačiulpti gėjų bare už tokią sumą negalėtų. | * Prieš šimtą metų [[JAV]] darbininkas, uždirbantis dolerį per dieną, galėjo iš atlyginimo pasistatyti [[namas|namą]]. O dabar - net pimpalo pačiulpti gėjų bare už tokią sumą negalėtų. | ||
== Įdomu == | |||
* Popierinius pinigus pirma [[Europa|Europoje]] paleido kursuoti [[Prancūzija]], po ten įvykusios revoliucijos. Kadangi valdžia neturėjo jokio turto, aukso ar vertybių, tai nutarė tiesiog spausdinti popierėlius - asignacijas. Ir šitai puikiai pasiteisino. | |||
* Joks bankininkas ar valdžios atstovas niekada nepripažins, kad popieriniai pinigai išties beverčiai: jie juk šiuos pinigus gamina iš oro, tad šitai - jų pelno šaltinis, už kurį jie įgyja realų turtą. | |||
[[Category:Vertalai]] | [[Category:Vertalai]] | ||
[[Category:Ekonomika]] | [[Category:Ekonomika]] |
Dabartinė 03:25, 2 gruodžio 2011 versija
Banknotas - vertalas iš anglosaksiško "bank note". "Bank" verstinas kaip krantas, pylimas, sekluma. "Note" - pastaba, užrašas. Banknonai - kranto užrašai. Kai kas kažkodėl kranto užrašus vadina pinigais ir laiko turtu. Ir šitą esą turtą tai gamina tokios gamyklos, vadinamos bankais, o paskui dėl tos gamybos pertekliaus būna tai ten kokia krizė, tai ten kokia bankų griūtis.
Kalbant rimčiau
Kalbant rimčiau, banknotai - tai paradoksaliai atviras valstybinis sukčiavimas, kurį bankai ir valstybės vykdo žmonių atžvilgiu. Banknotas nėra turtas, net jei jį galima iškeisti į kažkokį daiktą. Visa idėja labai paprasta - tiesiog įtikinti visuomenę, esą popieriniai pinigai yra vertybė. Kai visi tuo tiki, banknotų leidėjai už savo šiukšlinius popiergalius gali prisipirkti prekių kiek tik nori. Kaip sakė banko "Sekundė" atstovai: "Pinigų nėra? Pinigų yra!".
Valstybės leidžia popierinius pinigus, nes jų nereikia niekuo padengti. Blogiausiu atveju galima tari - "infliacija, devalvacija, jūs patys kalti, o mes už tai neatsakingi".
Popierinių pinigų "padengimas" paremtas daugybiniu mulkinimu, pvz.: bankas išdavė paskolą 1000 litų. Paskolos sutartį įkeitė kitam bankui, katras už tai davė paskolą 1100 litų. Už tai bankas jau gali išduoti 5 paskolas, kurių kiekvieną - 1100 litų. Jas, savo ruožtu, vėl įkeis kitam bankui. O tas kitas bankas - irgi lygiai taip pat dalina paskolas. Kaip sakant, pinigai iš oro. Ir viskas legalu.
Būtent dėl popierinių bei kitų nepadengtų pinigų leidybos kyla pasaulinės ekonominės krizės.
Klausimai pamąstymui
- Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų proseneliai turėjo I pasaulinio karo išvakarėse?
- Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų seneliai turėjo II pasaulinio karo išvakarėse?
- Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų tėvai turėjo prieš subyrant Sovietų Sąjungai?
- Kiek bus vertos jūsų popierinių pinigų santaupos po devalvacijos?
- Visi popieriniai pinigai padengiami ne realiu turtu, o tik kitais popieriniais pinigais bei jų išleidimo apribojimais.
- Manote, kad doleris padengtas auksu? Ogi jau pusę šimtmečio, kaip nepadengtas.
- Manote, euras padengtas auksu? Ogi jis niekad niekuo nebuvo padengtas.
- Kai tik valstybei prireikia pinigų, jinai jų tiesiog prispausdina. Jus tai stebina?
- Prieš šimtą metų JAV darbininkas, uždirbantis dolerį per dieną, galėjo iš atlyginimo pasistatyti namą. O dabar - net pimpalo pačiulpti gėjų bare už tokią sumą negalėtų.
Įdomu
- Popierinius pinigus pirma Europoje paleido kursuoti Prancūzija, po ten įvykusios revoliucijos. Kadangi valdžia neturėjo jokio turto, aukso ar vertybių, tai nutarė tiesiog spausdinti popierėlius - asignacijas. Ir šitai puikiai pasiteisino.
- Joks bankininkas ar valdžios atstovas niekada nepripažins, kad popieriniai pinigai išties beverčiai: jie juk šiuos pinigus gamina iš oro, tad šitai - jų pelno šaltinis, už kurį jie įgyja realų turtą.